Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Bivija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Peiruna“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Bivija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Peiruna“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Telšių vėjo jėgainės“ ir akcinei bendrovei „Litgrid“ dėl dokumentų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais bei įpareigojimo vykdyti prievolę natūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3398-1169/2023, pagal (atsakovės šioje byloje) UAB „Telšių vėjo jėgainės“ ieškinį dėl AB „Litgrid“ (atsakovė šioje byloje) įpareigojimo atlikti veiksmus: vykdyti prievolę natūra – išduoti UAB „Telšių vėjo jėgainės“ 200 MW įrengtosios galios vėjo elektrinės dalies, jungiamos prie 200 MW įrengtosios galios saulės šviesos elektrinės dalies, sudarančių hibridinę elektrinę, išankstines prijungimo prie elektros perdavimo tinklo sąlygas bendrai 200 MW leistinai generuoti galiai. Šioje byloje 2023 m. kovo 9 d. tenkintas UAB „Telšių vėjo jėgainės“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su atsakovės AB „Litgrid“ įpareigojimu užtikrinti, kad iki sprendimo byloje priėmimo būtų rezervuoti atitinkami ieškovei reikalingi elektros perdavimo tinklo pralaidumai, taip pat uždrausta atsakovei rezervuoti kitiems nei ieškovė subjektams elektros perdavimo tinklo 330 kV oro linijos atšakos Telšiai (LN 457) pralaidumus didesnei nei 200 MW galiai vėjo elektrinėms prie šios linijos prijungti bei uždrausta išduoti kitiems subjektams, išskyrus ieškovę, išankstines prijungimo sąlygas bei sudaryti ketinimų protokolus dėl minėtos oro linijos atšakos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 8 d. nutartimi minėtoje byloje patvirtino taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.

21. AB „Litgrid“ 2023 m. gegužės 9 d. išdavė ieškovių UAB „Bivija“ ir UAB „Peiruna“ išankstines prijungimo sąlygas atitinkamai prašytoms galioms. Ieškovės 2023 m. birželio 2 d. gavo AB „Litgrid“ Sprendimą dėl ieškovių išankstinio prijungimo sąlygų, kuriame nurodyta, kad prašymų dėl išankstinio prijungimo sąlygų pateikimo ir jų išdavimo metu galiojo ir turėjo būti vykdomos teismo nutartys, tame tarpe byloje Nr. e2-3398-1169/2023 pritaikytos laikinosios apsaugos, draudžiančios išduoti išankstinio prijungimo sąlygas, todėl ieškovių išankstinio prijungimo sąlygos negalėjo būti išduotos, todėl pripažino jas niekinėmis ir negaliojančiomis pilna apimtimi.

22. Ieškovės UAB „Bivija“ ir UAB „Peiruna“ manydamos, kad minėtoje byloje Nr. e2-3398-1169/2023 pasisakyta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, taip pat padaryta aiški teisės taikymo klaida, pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo. Prašymas iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad 2023 m. birželio 8 d. patvirtinta taikos sutartimi sukurtas pagrindas nesąžiningai „apeiti“ priimtas ir visiems vienodai galiojančias bei privalomas elektros perdavimo tinklo pralaidumų paskirstymo procedūras ir iš pareiškėjų atimta galimybė rezervuoti pageidautus elektros perdavimo tinklo pralaidumus, į kuriuos, jau besibaigiančioje pralaidumų paskirstymo procedūroje pareiškėjos turėjo prioritetą/pirmumą, lyginant su ieškove. Taip pat nepagrįstai paliktomis galioti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nesąžiningai ir neteisėtai sustabdytas tinklo pralaidumų skirstymas tretiesiems asmenims. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 23 d. atmetė pareiškėjų „Bivija“ ir UAB „Peiruna“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjų su atsakove (AB „Litgrid“) teisiniam santykiui ir ieškovės UAB „Telšių vėjo jėgainės“ su atsakove teisiniam santykiui taikytinas skirtingas reguliavimas, dėl kurio pareiškėjoms ir ieškovei skiriasi elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervavimo procedūra, todėl civilinėje byloje, kurios nagrinėjimą prašoma atnaujinti, negalėjo būti sprendžiama dėl pareiškėjų materialiųjų teisių ir pareigų. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjoms 2023 m. gegužės 9 d. išankstinio prijungimo sąlygos buvo išduotos per klaidą, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, kurių pagrindu atsakovė neturėjo teisės išduoti pareiškėjoms išankstinio prijungimo sąlygas.

23. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3398-1169/2023. Konstatavo, kad Taikos sutartimi Tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 „Dėl Litgrid AB pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“ 2023 Aprašo nuostatos nėra pažeistos, nes ieškovė elektros perdavimo tinklo pralaidumus rezervavo ir elektrinės hibridizavimo procedūras pradėjo pagal 2022 Aprašą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad 2023 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtinta Taikos sutartis (joje šalių aptartas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas) pažeidė imperatyviąsias teisės normas ir taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Teismas pareiškėjų argumentą, kad Taikos sutarties pagrindu ieškovei buvo rezervuoti pralaidumai, taip suteikiant imperatyviam pralaidumų skirstymo reguliavimui (2023 Aprašas) prieštaraujantį nesąžiningą konkurencinį pranašumą, atmetė kaip nepagrįstas. Taip pat sprendė, kad pareiškėjos negali būti įtrauktos į bylos nagrinėjimo procesą, nes bylos inicijavimo ir jos nagrinėjimo metu neturėjo materialiųjų teisių, kurios galėtų būti ginamos pakartotinai nagrinėjant šią bylą, ir šiuo metu neturi materialiųjų teisių, kurias galėtų siekti apginti teikdamos prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo: pareiškėjoms 2023 m. birželio 2 d. neteisėtai (galiojant 2023 m. kovo 9 d. nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms) išduotos išankstinės prijungimo sąlygos buvo panaikintos. Teismas nurodė, kad registras savaime nepatvirtina, kad į Registrą įtrauktiems asmenims pralaidumai bus besąlygiškai suteikti, nes Registro paskirtis yra nustatyti įrenginių prijungimų prie perdavimo tinklo suinteresuotų asmenų pateiktų prašymų eilę (2023 Aprašo 2023 50, 55 punktai). Pralaidumų rezervavimo proceso dokumentas, kuriuo galutinai nustatoma Registre esančių subjektų teisė gauti visą arba dalį pageidaujamo pralaidumo, yra Sąrašas, todėl pareiškėjų teiginiai, jog užbaigus atitinkamą pralaidumų rezervavimo ciklą, perdavimo tinklo pralaidumai būtų skirti pareiškėjoms, kas įrodo pareiškėjų suinteresuotumą bylos baigtimi ir tariamą teisių ir interesų pažeidimą, yra tik prielaidos.

24. Ieškovės pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento atsakovių – UAB „Telšių vėjo jėgainės“ ir LITGRID AB – 2022-07-08 ketinimų protokolo Nr. 22KP-41 pakeitimą, kuriuo LITGRID AB įsipareigojo prie elektros perdavimo tinklo prijungti UAB „Telšių vėjo jėgainės“ 200 MW instaliuotos galios elektros energijos gamybos įrenginius, naudojančius vėjo energiją. Pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento atsakovės – LITGRID AB – 2023-06-02 raštus Dėl išduotų išankstinių prijungimo sąlygų Nr. 23SD-2327 ir Nr. 23SD-2328. Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2023-06-22 sąrašą dėl tinklų naudotojų, kuriems atsakovė – LITGRID AB – patvirtino apie galimą tinklų pralaidumų rezervaciją toje apimtyje, kiek į šį sąrašą nėra įtrauktos ieškovės – UAB Bivija ir UAB Peiruna. Įpareigoti atsakovę – LITGRID AB – įvykdyti prievolę natūra: įtraukti ieškovę – UAB Bivija – į tinklų naudotojų, kuriems atsakovė – LITGRID AB – patvirtino apie galimą tinklų pralaidumų rezervaciją sąrašą ir rezervuoti ieškovei – UAB Bivija – elektros tinklų pralaidumus 150 MW leistinos generuoti galios hibridinės elektrinės, kurią sudaro 40 MW leistinos generuoti galios saulės elektrinė (40 MW leistinos generuoti galios, 40 MW įrengtosios galios) ir 150 MW leistinos generuoti galios vėjo elektrinė (150 MW leistinos generuoti galios, 150 MW įrengtosios galios) su energijos kaupimo įrenginiu (20 MW leistinos generuoti galios, 20 MW įrengtosios galios, 20 MW leistinos vartoti galios, 65 MWh nominalios talpos), prijungimui, pagal ieškovės – UAB Bivija –pateiktą 2023-03-13 prašymą atsakovei – LITGRID AB – dėl galios rezervavimo hibridinėms elektrinėms; įtraukti ieškovę – UAB Peiruna – į tinklų naudotojų, kuriems atsakovė – LITGRID AB – patvirtino apie galimą tinklų pralaidumų rezervaciją sąrašą ir rezervuoti ieškovei – UAB Peiruna – elektros tinklų pralaidumus 150 MW leistinos generuoti galios hibridinės elektrinės, kurią sudaro 40 MW leistinos generuoti galios saulės elektrinė (40 MW leistinos generuoti galios, 40 MW įrengtosios galios), 150 MW leistinos generuoti galios vėjo elektrinė (150 MW leistinos generuoti galios, 150 MW įrengtosios galios) ir energijos kaupimo įrenginys (20 MW leistinos generuoti galios, 20 MW įrengtosios galios, 20 MW leistinos vartoti galios, 65 MWh nominalios talpos), prijungimui, pagal ieškovės – UAB Peiruna –pateiktą 2023-03-13 prašymą atsakovei – LITGRID AB – dėl galios rezervavimo hibridinėms elektrinėms.

26. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas iš bylos nutraukimo pagrindų – teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų. Materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Antra, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020).

27. Taigi, CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintu pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą, kuris nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą.

28. Atsakovės šiuo atveju prašymą nutraukti bylą grindė tuo, kad šios bylos faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės buvo nagrinėtos civilinėje byloje Nr. e2-3398-1169/2023, civilinėje byloje Nr. e2S-1058-565/2023, civilinėje byloje Nr. eA2-18488-862/2023 ir civilinėje byloje Nr. e2S-2750-981/2023, kuriose priimti galutiniai, įsiteisėję sprendimai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės nebuvo nei Nr. e2-3398-1169/2023, nei Nr. e2S-1058-565/2023 bylų šalimis. Tačiau sprendė, kad nagrinėjama byla yra tapati civilinei bylai Nr. eA2-18488-862/2023 ir Nr. e2S-2750-981/2023, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovių pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3398-1169/2023.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovių ieškinys atsakovėms UAB „Telšių vėjo jėgainės“ bei UAB „Litgrid“ yra tapatus pareiškimui dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtam civilinėse bylose Nr. eA2-18488-862/2023 ir Nr. e2S-2750-981/2023.

Dėl ieškinio pagrindo ir dalyko (ne) tapatumo

30. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021; 2022 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022).

31. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nedetalizuodamas, koks yra abiejų gretinamų procesinių dokumentų (ieškinio ir pareiškimo dėl proceso atnaujinimo) pagrindas ir dalykas, apsiribojo lakonišku konstatavimu, kad iš pareiškimo turinio yra aišku, kokių teisinių padarinių siekė pareiškėjos (šioje byloje atsakovės) – analogiškų, kaip ir šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo išvados nėra pagrįstos visapusišku reikšmingų aplinkybių įvertinimu.

32. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Vien tik ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso, t. y. vienoje byloje pareikšto ieškinio to paties faktinio pagrindo nurodymas kitoje byloje pareikštame ieškinyje, jeigu ieškovo reikalavimai skiriasi, nesudaro teisinio pagrindo nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 27 punktą; 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021 20 punktą).

33. Šioje byloje ieškovių pateikto ieškinio dalykas ir teisminio nagrinėjimo objektas būtų: 1) ieškovių reikalavimo pripažinti negaliojančiu UAB „Telšių vėjo jėgainės“ ir LITGRID AB – 2022-07-08 ketinimų protokolo Nr. 22KP-41 pakeitimo pagrįstumo vertinimas; 2) reikalavimo pripažinti negaliojančiais LITGRID AB – 2023 m. birželio 2 d. raštus dėl išduotų išankstinių prijungimo sąlygų Nr. 23SD-2327 ir Nr. 23SD-2328 pagrįstumo vertinimas; reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2023-06-22 sąrašą dėl tinklų naudotojų pagrįstumo vertinimas; reikalavimo įtraukti ieškoves į tinklų naudotojų, kuriems atsakovė – LITGRID AB – patvirtino apie galimą tinklų pralaidumų rezervaciją sąrašą ir rezervuoti ieškovėms elektros tinklų pralaidumus pagal pateiktus 2023-03-13 prašymus atsakovei – LITGRID AB – dėl galios rezervavimo hibridinėms elektrinėms pagrįstumo vertinimas. Tuo tarpu civilinių bylų Nr. eA2-18488-862/2023 ir Nr. e2S-2750-981/2023 nagrinėjimo objektas buvo ieškovės reikalavimo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu pagrįstumo vertinimas. Kitaip tariant, teismai minėtose bylose vertino procesinio pobūdžio reikalavimą ir civilinėje byloje patvirtintos taikos sutartį Nr. e2-3398-1169/2023 turinį, ieškovių pareiškimo dėl proceso atnaujinimo argumentų ribose, spręsdami ar yra įstatyme numatytų sąlygų visuma proceso atnaujinimui.

34. Taigi, pagrįstai atskirajame skunde ieškovės nurodo, jog teisiniai padariniai, kurių pasiektų ieškovės tenkinus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir ieškinį šioje byloje iš esmės skiriasi. Byloje dėl proceso atnaujinimo būtų pasiektas išimtinai procesinio pobūdžio rezultatas, byla būtų atnaujinta ir tik tuomet būtų nagrinėjama vertinant pareiškėjų, prašiusių atnaujinti procesą, argumentus dėl taikos sutarties sąlygų turinio. Tuo tarpu ieškovių ieškinio tenkinimo atveju būtų pripažinti negaliojančiais ketinimų protokolas, atsakovės raštai, sąrašas, o ieškovės įtrauktos į sąrašą ir joms rezervuoti pralaidumai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio pobūdžio reikalavimai ir ieškovių pasirinkti teisių gynybos būdai, jų tenkinimo atveju kylantys padariniai negali būti vertinami kaip tapatūs, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, jog sutampa šioje byloje pareikšto ieškinio ir pareiškimo dėl proceso atnaujinimo dalykas. Be to esant susiklosčiusiai situacijai, jog minėta byla baigta taikos sutartimi, o ieškovių prašymai atnaujinti procesą nagrinėjami tik proceso atnaujinimui reikšmingų aplinkybių apimtyje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nutraukus bylą pagal ieškovių pareikštą savarankišką ieškinį, iš esmės nebuvo įgyvendinta ieškovių teisė pasinaudoti teismine gynyba ir kad kilęs ginčas dėl galimai pažeistų ieškovių teisių ir argumentai susiję su jų dalyvavimu elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervavimo procedūroje ginčo linijoje, būtų išnagrinėtas iš esmės. Minėta, jog negatyvusis res judicata poveikis pasireiškia tuo, kad draudžiama kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.

35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje byloje pareikšto ieškinio turinį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškinio ir pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas sutampa.

36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog iš esmės byloje dėl proceso atnaujinimo buvo pasisakyta, jog ieškovių su atsakove UAB „Litgrid“ teisiniam santykiui ir UAB „Telšių vėjo jėgainės“ su UAB „Litgrid“ teisiniam santykiui taikytinas skirtingas reguliavimas, dėl kurio pareiškėjoms ir ieškovei skiriasi elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervavimo procedūra ir bylos kurios nagrinėjimą prašoma atnaujinti, negalėjo būti sprendžiama dėl pareiškėjų materialiųjų teisių ir pareigų. Taip pat konstatuota, kad atsakovė UAB „Litgrid“ ieškovėms išdavė išankstinio prisijungimo sąlygas galiojant teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugoms priemonėms, kurių pagrindu atsakovė neturėjo teisės išduoti pareiškėjoms išankstinio prisijungimo sąlygas.

37. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės šioje byloje pareikštą ieškinį grindžia ne tik aplinkybėmis, dėl kurių pasisakė teismai byloje dėl proceso atnaujinimo, tačiau ir tuo, kad ieškovių išankstinio prisijungimo sąlygos buvo išduotos hibridinei elektrinei su kaupimo įrenginiais, o ne tik vėjo elektrinėms, todėl pripažindama niekinėmis ir negaliojančiomis ieškovių išankstinio prisijungimo sąlygas visoje apimtyje, UAB „Litgrid“ nepagrįstai panaikino ieškovių galimybę gauti rezervacijas ne tik vėjo, bet ir saulės bei kaupimo įrenginių pajėgumams. Taigi, nors byloje dėl proceso atnaujinimo konstatuotas faktas, kad išankstinio prijungimo sąlygos buvo išduotos galiojant laikinosioms apsaugos priemonės, kurios tai draudė, tačiau sprendimas dėl materialiųjų šio teisinio santykio padarinių nebuvo priimtas.

38. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės ieškiniu prašo įtraukti jas į tinklų naudotojų, kuriems atsakovė – LITGRID AB – patvirtino apie galimą tinklų pralaidumų rezervaciją sąrašą ir rezervuoti ieškovėms jų prašomus elektros tinklų pralaidumus. Ieškovės taip pat kelia klausimą dėl to, kad papildomi pralaidumai, kurie ginčo linijoje atsirado po Naujos PETA redakcijos įsigaliojimo ir buvo paskirti UAB „Telšių vėjo jėgainės“ pasinaudojant pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir taikos sutartimi, iš tiesų turėjo būti paskirstomi pagal Naujoje PETA redakcijoje patvirtintą tvarką, tam pritaria ir išvadą byloje teikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad aptartos aplinkybės ir nurodyti reikalavimai nebuvo nagrinėjami ir vertinami byloje dėl proceso atnaujinimo, kadangi tokios aplinkybės yra ginčo nagrinėjimo iš esmės, o ne procesinio pobūdžio bylos dėl proceso atnaujinimo objektas.

39. Taigi, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad dviejų instancijų teismai jau yra išnagrinėję visus šioje byloje keliamus klausimus. Sutiktina, kad daliai ieškovės reikalavimų ir įrodinėjamų aplinkybių civilinėse bylose Nr. eA2-18488-862/2023 ir Nr. e2S-2750-981/2023 konstatuotos aplinkybės turės prejudicinio fakto galią, tačiau vienareikšmiškai konstatuoti, kad byloje ieškovės inicijuoja tapatų ginčą, kuris buvo išnagrinėtas byloje dėl proceso atnaujinimo nėra teisinio pagrindo.

Dėl šalių (ne) tapatumo

40. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013). Vadinasi, sprendžiant dėl ginčo šalių (ne)tapatumo esminę reikšmę turi ir dėl to turi būti vertinamas ne ginčo šalių formalus procesinis statusas, bet materialiojo teisinio santykio, kurio dalyviai buvo asmenys, kurių ginčą sprendė teismas, (ne)tapatumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021).

41. Nagrinėjamu atveju byloje dėl proceso atnaujinimo ir šioje byloje dalyvauja tie patys asmenys. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas konstatuoti šalių tapatumą taip pat nėra teisinio pagrindo, kadangi bylos dėl proceso atnaujinimo ir šios bylos dalyviai nėra paties materialiojo teisinio santykio dalyviai. Kaip minėta nesutampa šių bylų pagrindas ir dalykas, todėl atitinkamai negali būti laikoma, kad abi bylas ir jų šalis sieja tas pats materialinis teisinis santykis, t.y. tas pats teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Minėta, kad bylos dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo objektas buvo proceso atnaujinimo pareiškime nurodytų argumentų įvertinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų kontekste. Tuo tarpu ieškovių pareikšto ieškinio objektas ieškovių reikalavimų pripažinti negaliojančiais atsakovių pasirašytą ketinimų protokolą, vienos iš atsakovių raštus dėl išduotų išankstinių prijungimo sąlygų, sąrašą dėl tinklų naudotojų bei reikalavimo įtraukti ieškoves į tinklų naudotojų, kuriems atsakovė patvirtino apie galimą tinklų pralaidumų rezervaciją sąrašą ir rezervuoti ieškovėms elektros tinklų pralaidumus, pagrįstumo vertinimas.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visumą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, visapusiškai neįvertinęs teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl proceso atnaujinimo bylos ir ieškovių savarankišku ieškiniu inicijuotos civilinės bylos teisminio nagrinėjimo objekto, šalių materialiojo teisinio santykio ir ieškovių pasirinkto gynybos būdo skirtumų, netinkamai aiškindamas ir taikydamas CPK 293 straipsnio 3 punktą, tinkamai nesivadovaudamas kasacinio teismo išaiškinimais dėl ieškinio tapatumo kriterijų, padarė išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas nutraukti bylą.

Dėl prašymo skirti ieškovėms baudą

43. Atsakovė AB „Litgrid“ prašė skirti ieškovėms CPK 95 str. numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškus tapatų ieškinį.

44. CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje.

45. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad ieškovių pareikštas ieškinys nelaikytinas tapačiu ankščiau nagrinėtoms civilinėms byloms, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl baudos skyrimo ieškovėms. Todėl toks atsakovės prašymas atmestinas.

46. Kiti šalių argumentai neturi esminės įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui arba yra ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

47. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.