Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-10-26 · Civilinė byla Nr. eA2-18488-862/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-26
Bylos Nr.
eA2-18488-862/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24897-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasita Kurakienė
Suinteresuotas asmuo
UAB „Telšių vėjo jėgainės“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eA2-18488-862/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24897-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.7 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bivija“ ir UAB „Peiruna“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3398-1169/2023, suinteresuoti asmenys UAB „Telšių vėjo jėgainės“, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Litgrid“, išvadą duodanti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023-09-11 gautas pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą, pabaigtą įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3398-1169/2023, kuria nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Nurodė, kad 2023-06-08 teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis turėjo tiesioginės įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, nes sukūrė pagrindą nesąžiningai „apeiti“ priimtas ir visiems vienodai galiojančias bei privalomas elektros perdavimo tinklo pralaidumų paskirstymo procedūras ir iš pareiškėjų atėmė galimybę rezervuoti pageidautus elektros perdavimo tinklo pralaidumus, į kuriuos, jau besibaigiančioje pralaidumų paskirstymo procedūroje, būtent pareiškėjos turėjo prioritetą / pirmumą, lyginant su ieškove. Taikos sutartimi ieškovė ir atsakovė taip pat nepagrįstai paliko galioti laikinąsias apsaugos priemones, tokiu būdu taikos sutartimi laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo nesąžiningai ir neteisėtai sustabdytas tinklo pralaidumų skirstymas tretiesiems asmenims, šiuo atveju pareiškėjoms, kurios teisės aktų nustatyta tvarka turėjo pirmenybę į šiuos pralaidumus. Paaiškino, kad pagal Naująjį aprašą atsakovė, siekdama užtikrinti elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 31 straipsnyje nurodytoms prioritetų grupėms, kas 3 mėnesius atlieka gautų prašymų elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervacijai gauti vertinimą, sudaro tinkamai pateiktų prašymų rezervacijai registrą, išrikiuojant visus norinčius pagal eiliškumą priklausomai nuo prašymų rezervacijai pateikimo laiko, bei finale sudaro tinklų naudotojų, kuriems atsakovė patvirtina apie galimą tinklų pralaidumų rezervaciją, sąrašą. Pareiškėjos paaiškino, kad pagal Naujame apraše nustatytą elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervacijos procedūrą 2023-03-13 pareiškėjos pateikė atsakovei prašymus dėl galios rezervavimo hibridinėms elektrinėms, 2023-03-20 pateikė prašymus atsakovei išduoti IPS pareiškėjų elektrinėms ir 2023-05-09 atsakovė kiekvienai iš pareiškėjų išdavė IPS atitinkamai prašytoms galioms. Atkreipė dėmesį, jog išduotose IPS buvo nurodyta, kad „pralaidumo zonai, į kurią patenka 330 kV OL (duomenys neskelbtini), yra teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių pagrindu yra rezervuotas 380 MW pralaidumas vėjo elektrinėms, todėl jų galiojimo laikotarpiu pagal šias išankstines prijungimo sąlygas ketinimų protokolo sudarymas nebus galimas. Nurodė, kad 2023-05-10 paskelbtame Registre UAB „Peiruna“ buvo įtraukta eilėje Nr. 5 ir UAB „Bivija“ eilėje Nr. 8. Atkreipė dėmesį, kad tame pačiame Registre buvo nurodyta ir ieškovė, kurios eilės Nr. 25. Paaiškino, kad pareiškėjos ir ieškovė pateko į tą pačią prioriteto grupę, tačiau pareiškėjų eilės numeriai buvo aukštesni (pareiškėjų eilės Nr. 5 ir Nr. 8, o ieškovės eilės Nr. 25), todėl įvertinus elektros perdavimo tinklo pralaidumų skirstymo ir sąrašo sudarymo reikalavimus, pagal kuriuos PT zonos pralaidumai skiriami aukščiausiai eilėje esantiems tinklų naudotojų planuojamiems įrenginiams prijungti, sudarant sąrašą pralaidumai turėjo būti skirti būtent pareiškėjoms (kurios būtų buvusios aukščiau tiek ieškovės, tiek ir kitų prašymus rezervacijai pateikusių subjektų – vertinant toje pačioje PT zonoje Nr. 68 pateiktus prašymus). Nurodė, kad 2023-06-02 pareiškėjos gavo atsakovės raštus, kuriais atsakovė pareiškėjoms nurodė, kad jų prašymų dėl IPS pateikimo ir IPS išdavimo metu galiojo ir turėjo būti vykdomos teismo nutartys (tame tarpe įvardinant, kad šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 200 MW pralaidumams vėjo elektrinių prijungimui 330 kV oro linijos atšakoje (duomenys neskelbtini) (LN 457)), draudžiančios išduoti IPS, todėl IPS negalėjo būti išduotos. Nurodė, kad atsakovė kartu paaiškino, jog IPS pareiškėjoms buvo išduotos per žmogišką klaidą dėl didelio darbo, susijusio su atsinaujinančių energetikos išteklių prijungimu, krūvio. Kadangi teismo nutartys privalomai turi būti vykdomos, todėl IPS laikomos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų išdavimo momento. Taigi atsakovė uždeklaravo, kad atsakovė panaikino pareiškėjoms išduotas IPS pilna apimtimi (t. y. tiek vėjo, tiek saulės, tiek elektros kaupimo įrenginių galiai, nepaisant, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos tik dėl vėjo elektrinių prijungimui ir tik tam tikroje pajėgumų apimtyje) ir nepaisant to, kad teisės aktai nesuteikė teisės atsakovei vienašališkai naikinti jau išduotas IPS. Pareiškėjos nurodė, kad ieškovei 2023-06-02 gavus IPS (dėl ko ir buvo reikštas ieškovės ieškinys), minėtos laikinosios apsaugos priemonės, teismo pritaikytos šioje byloje, galiojo ir po IPS išdavimo (bent iki 2023-06-14). Tokiu būdu teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, paliktos galioti ir po to, kai ieškovei buvo išduotos IPS – galiojo iki kol pasibaigs tuo metu vykęs registro ir sąrašo sudarymas. Paaiškino, kad tokiu būdu buvo sukurtos prielaidos ir toliau neišduoti kitiems rinkos dalyviams IPS dėl pralaidumų, kuriems buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir būtent tokiu būdu užkardyta kitiems rinkos dalyviams, įskaitant pareiškėjoms, teisėtas galimybes gavus IPS jas pateikti atsakovei iki 2023-06-22 pasibaigusio registro ir sąrašo sudarymo (t. y. pretenduoti ir gauti skirstomus pralaidumus). Nurodė, kad 2023-06-22 pareiškėjos gavo atsakovės raštus, kuriais atsakovė informavo, kad pareiškėjų pateikti prašymai rezervacijai neįtraukti į sąrašą. Formaliai buvo teigta, kad remiantis nuostata, jog tinklų naudotojui iki Registro sudarymo paskutinės dienos nepateikus informacijos apie išduotas IPS, atsakovė nepatvirtina, kad perdavimo tinklo rezervaciją galima ir tinklų naudotojas į sąrašą neįtraukiamas. Papildomai buvo atkreiptas dėmesys, kad vadovaujantis Naujo aprašo nuostatomis, tinklų naudotojui nepateikus informacijos apie IPS, tinkamai pateiktas prašymas rezervacijai bus perkeltas į kitą artimiausią registrą, t. y. kitą pralaidumų skirstymo laikotarpį, kurio metu bus skirstomi pralaidumai, likę po pirminio pralaidumų paskirstymo. Pareiškėjos nurodė, kad šiuo metu pagal viešai prieinamą informaciją matyti, kad pralaidumo saulės elektrinėms nebeliko, t. y. saulės elektrinėms likęs laisvas pralaidumas yra lygus 0 MW (pralaidumo zona Nr. 68). Tai lemia, jog sudarinėjant kitą sąrašą nei UAB „Bivija“, nei UAB „Peiruna“ negalės gauti IPS dėl saulės dalies savo hibridinėms elektrinėms (kurias sudaro saulės ir vėjo generacijos dalys) su kaupimo įrenginiu. AB „Litgrid“ 2023-08-28 pateiktame atsakyme į pareiškėjų 2023-06-30 paklausimą iš esmės nurodyta, kad pareiškėjoms negavus ir nepateikus IPS pagal prašymuose rezervacijai nurodytą elektrinės struktūrą (kurią sudaro vėjo ir saulės generacija bei kaupimo įrenginys) pareiškėjos praras turėtus pralaidumų paskirstymo prioritetus. Paaiškino, kad taikos sutarties pagrindu ieškovei buvo rezervuoti pralaidumai, taip suteikiant nesąžiningą konkurencinį pranašumą, kuris prieštarauja minėtam imperatyviam pralaidumų skirstymo reguliavimui. Pareiškėjos papildomai paaiškino, kad byloje 2023-03-09 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės turėjo pasibaigti 2023-06-02, nes nebeliko ginčo dalyko, kadangi ieškovės ieškinio reikalavimas buvo patenkintas, t. y. atsakovė išdavė ieškovės pageidautas IPS 200 MW leistinos generuoti galios vėjo ir saulės elektrinių prijungimui. Nurodė, kad nuo 2023-06-02 nebuvo jokio pagrindo panaikinti pareiškėjoms išduotas IPS, tačiau būtent tai 2023-06-02 raštais padarė AB „Litgrid“. Tai lėmė, kad pareiškėjos buvo perkeltos į kito periodo registrą, nors ir išlaikant prieš tai suteiktą aukštesnį prioritetą (hibridinės elektrinės su kaupimo įrenginiu) ir pirmumą prašymų pateikimo laiko atžvilgiu, tačiau realiai negalint gauti atitinkamo rezultato, nes AB „Litgrid“ suteikė pirmumą ieškovei, tokiu būdu užkirsdama galimybę pareiškėjoms vystyti hibridinę elektrinę ir išlaikyti savo prioritetą registre. Pareiškėjos nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ilgiau nei buvo ieškovei išduotos IPS, lėmė imperatyvių teisės aktų reikalavimų, numatančių, kad elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervavimo tvarka nustatyta ir vykdoma tik laikantis Naujo aprašo reikalavimų, pažeidimą. Paaiškino, kad taikos sutartimi buvo išplėstas ieškovės reikalavimas ir laikinųjų apsaugos priemonių apsauga iki žymiai vėlesnio etapo nei IPS gavimas. Tokiu būdu šios teisminės apsaugos galiojimo kontekste ieškovė įgijo nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš kitus elektros rinkos dalyvius, tarp kurių ir pareiškėjos. Tai lėmė, kad susidarė situacija, kai taikos sutartimi, suklaidinant teismą, buvo užtikrinta elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervacija, į kurią teisės ieškovė, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, neturėjo ir būtų turėjusios pareiškėjos.

Teisme 2023-10-02 gauta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvada. Išvadoje nurodyta, kad perdavimo sistemos operatorius (atsakovė), išduodamas išankstines prijungimo sąlygas turi vadovautis Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašu, tačiau nurodyto teisės akto redakcijoje, galiojusioje nuo 2022-06-04 iki 2023-03-07 (toliau – Sena PETA redakcija), t. y. ieškovės prašymų pateikimo metu, nenustatyta galimybė išduoti išankstines prijungimo sąlygas hibridinėms elektrinėms. Paaiškino, kad atsakovė, galiojant Senai PETA redakcijai, negalėjo įvertinti ieškovės prašymo dėl išankstinių prijungimo sąlygų 200 MW įrengtosios galios vėjo elektrinės dalies prijungimui prie saulės šviesos elektrinės. Tarybos vertinimu, teismas negalėjo tenkinti ieškovės prašymo įpareigoti atsakovę įvykdyti prievolę natūra – išduoti UAB „Telšių vėjo jėgainės“ 200 MW įrengtosios galios vėjo elektrinės dalies, jungiamos prie 200 MW įrengtosios galios saulės šviesos elektrinės dalies, sudarančių hibridinę elektrinę, išankstines prijungimo prie elektros perdavimo tinklo sąlygas bendrai 200 MW leistinai generuoti galiai, kadangi tai prieštarauja Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, Elektros energetikos įstatymo ir PETA nuostatoms.

Teisme 2023-10-10 gautas suinteresuoto asmens UAB „Telšių vėjo jėgainės“ atsiliepimas į pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad šiuo metu taikos sutartis yra visiškai įvykdyta ir ieškovei ne tik išduotos išankstinės prijungimo sąlygos vėjo elektrinės daliai, prijungiamai prie saulės elektrinės dalies, t. y. hibridinės elektrinės, statyboms, tačiau taip pat išduotas ir VERT 2023-07-12 leidimas Nr. L-6331 plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus 200 MW leistinos generuoti galios hibridinėje elektrinėje bei 2023-08-14 prijungimo sąlygos. Paaiškino, kad nei byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nei taikos sutartimi šalių prisiimti įsipareigojimai nesukėlė jokių teisinių pasekmių pareiškėjų galimybėms rezervuoti elektros perdavimo tinklo pralaidumus. Tai, jog pareiškėjų naudai iki šiol elektros perdavimo tinklo pralaidumai nėra rezervuoti, sąlygojo ne pareiškėjų prašoma panaikinti nutartis, tačiau išimtinai pačių pareiškėjų delsimas kreiptis į atsakovę dėl elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervavimo. Nurodė, kad pareiškėjos iš esmės siekia, kad iš ieškovės būtų atimta teisė statyti 200 MW leistinos generuoti galios hibridinę elektrinę, kuriai elektros perdavimo tinklo pralaidumai buvo suteikti dar 2022-07-08, t. y. daugiau nei 9 mėnesiais anksčiau nei pareiškėjos pateikė pirmąjį dokumentą atsakovei, prašydamos išduoti patvirtinimą apie elektros perdavimo tinklo 330 kV oro linijoje, atšaka (duomenys neskelbtini), esančius laisvus pralaidumus. Papildomai nurodė, kad nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, panaikinimas neturėtų jokios teisinės reikšmės, nes, pirma, pareiškėjos nebuvo bylos dalyvėmis, todėl nutarties priėmimas neužkerta kelio joms kreiptis į teismą su savarankišku reikalavimu jei mano, kad jų teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, antra, nutarties panaikinimas neturės jokio teisinio efekto, nes taikos sutarties privalomumas šalims buvo sąlygotas ne nutarties priėmimo, tačiau taikos sutarties pasirašymo fakto ir ji yra visiškai įvykdyta. Nurodė, kad proceso atnaujinimo tikslas – proceso pakartojimas – įtraukiant pareiškėjas į procesą yra neįmanomas, nes tuomet, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl jos teisių pažeidimo, pareiškėjos net nebuvo kreipusios į atsakovę, nebuvo atlikusios jokių veiksmų, siekdamos elektros perdavimo tinklo rezervacijos, todėl tiek bylos inicijavimo metu, tiek jos nagrinėjimo metu neturėjo jokių materialiųjų teisių, kurios galėtų būti ginamos pakartotinai nagrinėjant šią bylą. Nurodė, kad bylos nagrinėjimas vyko pagal AB „Litgrid“ Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašą, patvirtintą VERT 2022-06-03 nutarimu Nr. O3E-932, kurio pagrindu pareiškėjos nebuvo kreipusios į atsakovą dėl tinklo pralaidumų rezervavimo, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo išvadai, kad pareiškėjos turėjo būti įtrauktos į bylos nagrinėjimą. Paaiškino, kad AB „Litgrid“ registro sudarymo paskutinė diena buvo iki nutarties priėmimo, todėl pareiškėjų prašomos panaikinti nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, priėmimas neturėjo ir objektyviai negalėjo turėti jokios įtakos tam, jog pareiškėjos iki paskutinės registro sudarymo dienos neturėjo galiojančių išankstinių prijungimo sąlygų. Nepriklausomai nuo to, ar po nutarties priėmimo būtų likusios galioti laikinosios apsaugos priemonės, ar jų galiojimas būtų panaikintas, pareiškėjos nebūtų patekusios į 2023-06-06 baigtą formuoti registrą. Paaiškino, kad pagal 2023 Aprašą yra du atskiri pralaidumų rezervavimo etapai, t. y. registro sudarymas ir patvirtinimų apie galimą tinklų pralaidumų rezervaciją sąrašo sudarymas (2023 Aprašo 32 punktas). Išankstines prijungimo sąlygas tinklo pralaidumų rezervavimo siekiantys asmenys privalo pateikti ne iki sąrašo sudarymo, tačiau iki registro sudarymo, kuris sudaromas 10 darbo dienų anksčiau nei sąrašas. Pareiškėjoms aktualus registras buvo sudarytas būtent 2023-06-06. Pažymėjo, kad ieškovei taikytinas 2022 Aprašas, o pareiškėjoms – 2023 Aprašas. Pareikšdamos prašymą pareiškėjos siekia suvienodinti ieškovės ir pareiškėjų teisinę padėtį ignoruodamos faktą, kad ieškovė elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervavimo procesą pradėjo beveik 1 metais anksčiau nei pareiškėjos.

Teisme 2023-10-16 gautas suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ atsiliepimas į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad pareiškėjos su prašymais gauti laikiną elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją kreipėsi 2023-03-11 ir 2023-03-13, o su prašymais išduoti išankstines prijungimo sąlygas – 2023-03-20, t. y. jau po teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones (ir kuri yra skubiai vykdytinas teismo dokumentas) priėmimo. Informacija apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjoms, kaip profesionaliems elektros gamybos įrenginių vystymu besiverčiantiems subjektams, turėjo ir galėjo būti žinoma dar prašymų išduoti išankstines prijungimo sąlygas pateikimo metu, nes ši informacija yra viešinama prijungimo prie elektros tinklų galimybių žemėlapyje, skelbiamame atsakovės oficialiame tinklapyje. Taigi pareiškėjos, prašydamos rezervuoti elektros perdavimo tinklo pralaidumus ir išduoti išankstines prijungimo sąlygas, veikė savo rizika, žinodamos, kad tokios sąlygos jiems negali būti išduotos, todėl pareiškėjų ketinimas perkelti atsakovei ir ieškovei savo nesuvaldytos rizikos pasekmes, siekiant atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, yra nepagrįstas. Atsakovė 2023-05-09 išdavė pareiškėjoms išankstines prijungimo sąlygas, tačiau supratusi įvykusią klaidą ir tai, kad išduoti išankstines prijungimo sąlygas atsakovei aiškiai draudė teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė pareiškėjas 2023-06-02 raštais informavo, kad išankstinės prijungimo sąlygos išduotos per klaidą ir yra laikomos negaliojančiomis. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos atsakovės sprendimo panaikinti išduotas išankstines prijungimo sąlygas niekaip neskundė. Savo prašymą atnaujinti procesą pareiškėjos grindžia tuo, kad turėdamos išduotas išankstines prijungimo sąlygas, jos galėjo pretenduoti į elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją, tačiau akivaizdu, kad galiojant minėtoms laikinosioms apsaugos priemonėms, išankstinės prijungimo sąlygos buvo išduotos per klaidą neteisėtai, taigi pareiškėjoms tikėtis gauti elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją nebuvo jokio teisinio pagrindo. Nurodė, kad pareiškėjų teiginys, kad jos būtų turėjusios prioritetą elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervacijai, jei nebūtų priimta teismo 2023-06-08 nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, taip pat neturi jokio teisinio pagrindo dėl skirtingo tarp ieškovės ir atsakovės bei tarp pareiškėjų ir atsakovės susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytino teisinio reglamentavimo. Ieškovės ir atsakovės ginčas kilo ir ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu galiojant VERT 2022-06-03 nutarimu Nr. O3E-932 patvirtintam AB „Litgrid“ pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašui (toliau – 2022 PETA), tuo tarpu pareiškėjos į atsakovę su prašymais dėl elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervacijos kreipėsi jau galiojant VERT 2023-03-06 nutarimu Nr. O3E-254 patvirtintam AB „Litgrid“ pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašui (toliau – 2023 PETA). Paaiškino, jog pareiškėjų teiginys, kad atnaujinus procesą nagrinėjamoje civilinėje byloje ir panaikinus teismo 2023-06-08 nutartį, joms, kaip į prieš tai vykusį bylos nagrinėjimą neįtrauktiems asmenims, turėtų būti taikoma 2023 PETA, tačiau toks teisės akto taikymas ginče, kuris susiklostė galiojant ankstesnei – 2022 PETA, reikštų įstatymo negalėjimo galioti atgal (lex retro non agit) principo pažeidimą. Paaiškino, kad atitinkamai galiojant skirtingoms PETA redakcijoms, skyrėsi ir elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervavimo procedūra. Ieškovė iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios 2022-12-16, dar galiojant 2022 PETA redakcijai, jau buvo gavusi iš atsakovės išankstines prijungimo sąlygas 200 MW leistinos generuoti galios saulės elektrinei, taip pat sudarė su atsakove ketinimų protokolą ir ketino galiojant tam pačiam senajam teisiniam reglamentavimui „hibridinti“ savo statomą saulės šviesos elektrinę, prie jos prijungdamas vėjo elektrinę, nedidindamas elektrinės leistinos generuoti galios. 2022 PETA nebuvo detalizuotas elektros tinklo pralaidumų rezervavimas hibridinei elektrinei ir dėl to atsakovė atmetė ieškovės prašymą išduoti išankstines prijungimo sąlygas vėjo elektrinės prijungimui, kas ir įtakojo bylos iškėlimą teisme. Tuo tarpu galiojant senajai 2022 PETA tarp atsakovės ir pareiškėjų ginčo elektros linijoje apskritai nebuvo susiklostę jokie teisiniai santykiai, nes pareiškėjos į atsakovę kreipėsi galiojant 2023 PETA redakcijai, kurioje numatyta pralaidumų rezervavimo procedūra skyrėsi nuo ankstesnės. Šie aukščiau išdėstyti argumentai tik dar kartą pagrindžia, kad nagrinėtoje civilinėje byloje niekaip nebuvo ir negalėjo būti sprendžiama dėl pareiškėjų, kaip neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, materialiųjų teisių ir pareigų. Pabrėžė, kad atsakovės vertinimu, pareiškėjų pasirinktas savo teisių gynimo būdas yra neproporcingas ir nesusijęs su nagrinėta byla, be to išnagrinėta civilinė byla niekaip neužkerta kelio pareiškėjoms ginti savo teises įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėjo, nors pareiškėjos nurodė, kad bylos šalys taikos sutartimi išėjo už ginčo ribų, tačiau šalys taikos sutartimi neprisiėmė jokių įsipareigojimų, nesusijusių su bylos dalyku. Pareiškėjos teigia, kad šalims susitarus išduoti ieškovei prijungimo sąlygas neteisėtai buvo rezervuoti elektros perdavimo tinklo pralaidumai, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad prijungimo sąlygomis elektros perdavimo tinklo pralaidumai nerezervuojami. Teismo sprendimo, kurį šalys iš esmės susitarė vykdyti sudaryta taikos sutartimi, 32 punkte aptariama, kad ieškovei jau ketinimų protokolo sudarymo metu buvo rezervuotas 200 MW tinklo pralaidumas ir ieškovė, plėtodama hibridinę elektrinę neketina didinti leistinos generuoti galios, todėl nereikia sudaryti atskiro ketinimų protokolo. Paaiškino, kad šalys taikos sutartimi pripažino teismo sprendime konstatuotą aplinkybę, jog elektros perdavimo tinklo pralaidumai jau yra rezervuoti ir susitarė iš esmės tik dėl vieno iš ieškovės elektros įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklo etapų – prijungimo sąlygų išdavimo. Tokių prijungimo sąlygų išdavimas niekaip negalėjo įtakoti pareiškėjų materialiųjų teisių ir pareigų, nes pareiškėjos apskritai neturėjo teisės pretenduoti į laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždraustus elektros perdavimo tinklo pralaidumus.

Teisme 2023-10-25 gauti pareiškėjų rašytiniai paaiškinimai. Šiuose paaiškinimuose pareiškėjos papildomai nurodė, jog pareiškėjos neneigia, kad priėmus įstatymų pakeitimus teisinės prielaidos vystyti hibridines elektrines įstatyminiame lygyje jau egzistavo, bet jos negarantavo, kad ieškovei yra (automatiškai) rezervuoti elektros perdavimo tinklo pralaidumai vėjo elektrinėms. Paaiškino, kad niekur nebuvo ir nėra įtvirtinta tai, kad visos esamos ar vystomos elektrinės automatiškai įgauna teisę papildomai prijungti tiek pat kitos energijos rūšies generacijos pajėgumų. Nurodė, kad užbaigus bylą taikos sutartimi – pralaidumai, kurie turėjo būti paskirstyti lygiais pagrindais pagal viešą ir skaidrią visiems vienodai taikomą procedūrą – buvo atiduoti ieškovei, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir nesant materialus pagrindo. Paaiškino, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pralaidumams, kurių atsiradimą lėmė 2023 Aprašo priėmimas. Nurodė, kad ieškovė byloje gavo būtent iš 2023 Aprašo priėmimo atsiradusius pajėgumus, tačiau išvengiant 2023 Aprašo procedūrų, o taikant senąjį 2022 Aprašo reglamentavimą, nors pagal senąjį aprašą pralaidumų jau nebebuvo. Paaiškino, jeigu ieškovė nebūtų inicijavusi bylos, nebūtų ir nepagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių byloje, kurių taikymas iš esmės iškreipė pajėgumų rezervavimo procedūras pagal naujajame 2023 Apraše nustatytą pralaidumų paskirstymo tvarką. Tokios schemos pagalba ir buvo pažeistos rinkos dalyvių, iš jų ir pareiškėjų galimybės rezervuoti elektros perdavimo tinklo pralaidumus. Pareiškėjos nurodė, kad būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki 2023 m. rugpjūčio neliko elektros perdavimo tinklo pralaidumų, kurie turėjo būti skirstomi pagal 2023 Aprašą. Nelikus laisvų pralaidumų nebeliko ir galimybės šių pralaidumų atžvilgiu išduoti IPS, t. y. nelikus jų objekto – tinklo pralaidumų, kurie yra atiduoti ieškovei – neįmanoma ir gauti IPS šių pralaidumų atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti tik konstatavus vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms.

Šios civilinio proceso stadijos tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Teismų praktikoje, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, pripažįstama, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to, proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Be to, siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, užkertant galimybę formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis), ir kt.

Pareiškėjos nagrinėjamoje byloje kreipėsi į teismą prašydamos atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Prašymas grindžiamas tuo, kad teismo 2023-06-08 patvirtinta taikos sutartis iš pareiškėjų atėmė galimybę rezervuoti pageidautus elektros perdavimo tinklo pralaidumus, į kuriuos, jau besibaigiančioje pralaidumų paskirstymo procedūroje, būtent pareiškėjos turėjo prioritetą / pirmumą, lyginant su ieškove. Nurodė, kad taikos sutartimi ieškovė ir atsakovė nepagrįstai paliko galioti laikinąsias apsaugos priemones, todėl taikos sutartimi laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo nesąžiningai ir neteisėtai sustabdytas tinklo pralaidumų skirstymas tretiesiems asmenims, šiuo atveju pareiškėjoms, kurios teisės aktų nustatyta tvarka turėjo pirmenybę į šiuos pralaidumus.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 33, 34 punktai).

Spręsdamas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismas turi vertinti, ar, atsižvelgiant į teisinio santykio, dėl kurio buvo nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, pobūdį, pareiškėjas pagal jo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes laikytinas suinteresuotu asmeniu, kuris turėjo būti teismo įtrauktas į prašomą atnaujinti bylą, t. y. ar yra pagrįstas pagrindas teigti, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nuspręsta dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, nesudarant pareiškėjui galimybės dėl to pasisakyti teismo procese (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2022-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) 2023-03-06 nutarimu Nr. O3E-254 „Dėl LITGRID AB pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“ (toliau – Naujasis aprašas) įtvirtintu reguliavimu. Pareiškėjos prašyme nurodė, kad 2023-03-13 kreipėsi į atsakovę su prašymais dėl galios rezervavimo hibridinėms elektrinėms, o 2023-05-09 atsakovė kiekvienai iš pareiškėjų išdavė IPS atitinkamai prašytoms galioms. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjų santykiams su atsakove taikytinas Naujasis aprašas.

Iš suinteresuoto asmens UAB „Telšių vėjo jėgainės“ atsiliepime esančių paaiškinimų, matyti, kad ieškovei 2022-05-13 išduotos išankstinės prijungimo sąlygos (IPS) 200 MW leistinos generuoti galios saulės elektrinei prijungti. Ieškovė 2022-07-08 pasirašė su atsakove ketinimų protokolą dėl 200 MW galios 330 kV saulės elektrinės prijungimo, kuriuo ieškovės naudai rezervuoti 200 MW leistinos generuoti galios pralaidumai oro linijos atšakoje Telšiai. Ieškovė 2022-07-18 pateikė atsakovei 3 000 000 EUR dydžio gamintojo prievolių įsipareigojimų įvykdymą užtikrinančią garantiją. Ieškovė 2022-07-28 pateikė prašymą VERT dėl leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus hibridinėje elektrinėje, naudojančioje vėjo ir saulės šviesos energiją, išdavimo. Ieškovė 2022-08-24 pateikė prašymą atsakovei dėl IPS vėjo elektrinei išdavimo, prijungiant ją prie ieškovės saulės elektrinės (hibridizuojant), tačiau nedidinant ieškovės naudai perdavimo tinkle jau rezervuotos 200 MW leistinos generuoti galios. Atsakovė 2022-09-23 atsisakė išduoti IPS ieškovės elektrinei hibridizuoti, motyvuodama tuo, jog nėra pakankamai tinklo pralaidumų. Ieškovė 2022-10-10 pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl IPS elektrinės hibridizavimui išdavimo. Atsakovė 2022-11-09 antrą kartą atsisakė išduoti IPS ieškovei. Ieškovė 2022-11-11 trečią kartą pateikė prašymą atsakovei išduoti IPS. Atsakovė 2022-12-12 trečią kartą atsisakė išduoti IPS ieškovės elektrinei hibridizuoti dėl pralaidumų trūkumo. Ieškovė 2022-12-16 kreipėsi į teismą su ieškiniu.

Pažymėtina, kad ieškovės ir atsakovės ginčui civilinėje byloje Nr. e2-3398-1169/2023 buvo taikomas būtent VERT 2022-06-03 nutarimu Nr. O3E-832 patvirtintas AB „Litgrid“ pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kadangi ieškovės ir atsakovės ginčas iškilo dar iki Naujojo aprašo priėmimo. Civilinėje byloje Nr. e2-3398-1169/2023 ginčas tarp ieškovės ir atsakovės buvo kilęs dėl to, kad dar galiojant Aprašo redakcijai, ieškovė jau buvo gavusi iš atsakovės išankstines prijungimo sąlygas 200 MW leistinos generuoti galios saulės elektrinei, taip pat sudarė su atsakove ketinimų protokolą ir ketino galiojant tam pačiam senajam teisiniam reglamentavimui „hibridinti“ savo statomą saulės šviesos elektrinę, prie jos prijungdama vėjo elektrinę, nedidindama elektrinės leistinos generuoti galios. Apraše nebuvo detalizuotas elektros tinklo pralaidumų rezervavimas hibridinei elektrinei ir dėl to atsakovė atmetė ieškovės prašymą išduoti išankstines prijungimo sąlygas vėjo elektrinės prijungimui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjų su atsakove teisiniam santykiui ir ieškovės su atsakove teisiniam santykiui taikytinas skirtingas reguliavimas, dėl kurio pareiškėjoms ir ieškovei skiriasi elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervavimo procedūra, todėl civilinėje byloje, kurios nagrinėjimą prašoma atnaujinti, negalėjo būti sprendžiama dėl pareiškėjų materialiųjų teisių ir pareigų. Pareiškėjų prašyme nurodytas Naujojo aprašo reguliavimas negali būti taikomas ieškovės ir atsakovės ginčui nagrinėti, kadangi ieškovės ir atsakovės ginčas susiklostė dar galiojant ankstesnės redakcijos Aprašui, kitoks aiškinimas pažeistų įstatymo negaliojimo atgal (lex retro non agit) principą.

Liteko duomenimis nustatyta, kad teismas 2023-03-09 nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis įpareigojo atsakovę užtikrinti, kad rezervuojant elektros perdavimo tinklo pralaidumus elektros perdavimo tinklo 330 kV oro linijos atšakoje (duomenys neskelbtini) (LN 457) ir su ja susijusiose perdavimo tinklo zonose, elektros perdavimo tinklo pralaidumai 330 kV oro linijos atšakoje (duomenys neskelbtini) (LN 457) vėjo elektrinių prijungimui iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nesumažėtų tiek, kad perdavimo tinklo 330 kV oro linijos atšakoje (duomenys neskelbtini) (LN 457) liktų mažiau nei 200 MW nurodytos oro linijos pralaidumas vėjo elektrinių prijungimui; uždraudė atsakovei iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo rezervuoti, įskaitant laikinai, kitiems nei ieškovė subjektams elektros perdavimo tinklo 330 kV oro linijos atšakos (duomenys neskelbtini) (LN 457) pralaidumus didesnei nei 200 MW galiai vėjo elektrinėms prie šios linijos prijungti; uždraudė atsakovei iki sprendimo įsiteisėjimo išduoti kitiems subjektams, išskyrus ieškovę, išankstines prijungimo prie elektros perdavimo tinklo 330 kV oro linijos atšakos (duomenys neskelbtini) (LN 457) sąlygas didesnei nei 200 MW pralaidumų galiai vėjo elektrinėms prie šios linijos prijungti; uždraudė atsakovei iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sudaryti su kitais subjektais ketinimų protokolus, išskyrus ieškovę, dėl didesnės nei 200 MW galios vėjo elektrinių prijungimo prie elektros perdavimo tinklo 330 kV oro linijos atšakos (duomenys neskelbtini) (LN 457).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip teigia pareiškėjos, atsakovė pareiškėjoms 2023-05-09 išdavė IPS, kurias 2023-06-02 panaikino. Taigi, atsakovė pareiškėjoms išdavė IPS sąlygas galiojant teismo 2023-03-09 nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugoms priemonėms. Suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ atsiliepime paaiškino, kad supratusi apie įvykusią klaidą ir tai, kad išduoti išankstines prijungimo sąlygas atsakovei aiškiai draudė teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė pareiškėjas 2023-06-02 raštais informavo, kad išankstinės prijungimo sąlygos išduotos per klaidą ir yra laikomos negaliojančiomis. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos atsakovės sprendimo panaikinti išduotas išankstines prijungimo sąlygas neskundė.

Pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad pareiškėjos teisės aktų nustatyta tvarka turėjo pirmenybę į pralaidumus, todėl teismo 2023-06-08 patvirtinta ieškovės ir atsakovės taikos sutartis pažeidė pareiškėjų teises. Kaip nustatyta aukščiau, pareiškėjoms 2023-05-09 IPS buvo išduotos per klaidą, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, kurių pagrindu atsakovė neturėjo teisės išduoti pareiškėjoms IPS. Teisės teorijoje bei teismų praktikoje pripažįstamas bendrasis teisės principas, pagal kurį iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų argumentas, kad pareiškėjos turėjo pirmumo teisę prieš ieškovę į IPS laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jei ieškovė nebūtų inicijavusi bylos, nebūtų ir nepagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių byloje, kurių taikymas iš esmės iškreipė pajėgumų rezervavimo procedūras pagal naujajame 2023 Apraše nustatytą pralaidumų paskirstymo tvarką. Tokios schemos pagalba ir buvo pažeistos rinkos dalyvių, iš jų ir pareiškėjų galimybės rezervuoti elektros perdavimo tinklo pralaidumus. Pažymėtina, kad 2023-05-04 Vilniaus apygardos teismas patikrino Vilniaus miesto apylinės teismo 2023-03-09 nutarties teisėtumą ir nusprendė nutartį palikti nepakeistą. Dėl šios priežasties, pareiškėjų argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumo laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjos prašyme nurodė, kad taikos sutartimi ieškovė ir atsakovė nepagrįstai paliko galioti laikinąsias apsaugos priemones, tokiu būdu taikos sutartimi laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo nesąžiningai ir neteisėtai sustabdytas tinklo pralaidumų skirstymas tretiesiems asmenims. Liteko duomenimis nustatyta, kad teismas 2023-05-05 priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai, tačiau teismas 2023-06-08 nutartimi minėtą teismo sprendimą panaikino patvirtinus tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį. Teismo 2023-03-19 nutartyje, kurioje atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nurodyta, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki civilinėje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, jei teismas nebūtų patvirtinęs ieškovės ir atsakovės sudarytos taikos sutarties, laikinosios apsaugos priemonės būtų galiojusios iki 2023-06-06, tačiau prašymams pateikti dėl IPS gavimo paskutinė diena buvo 2023-06-06. Iš kartu su prašymu pateiktų 2023-06-13 pareiškėjų raštų atsakovei, matyti, kad pareiškėjos tik 2023-06-13 kreipėsi į atsakovę nesutikdamos su atsakovės 2023-06-02 raštu Nr. 23SD-2740 dėl išduotų išankstinių prijungimo sąlygų Nr. 23SD-2327. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismui nepatvirtinus ieškovės ir atsakovės sudarytos taikos sutarties, laikinosios apsaugos priemonės būtų galiojusios iki rezervacinio registro paskutinės prašymų pateikimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad taikos sutartyje sulygtos laikinosios apsaugos priemonės nebegaliojo prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo metu (galiojo ne ilgiau kaip iki 2023-08-21), todėl ši taikos sutarties nuostata pareiškėjų prašymo nagrinėjimo metu nepažeidžia pareiškėjų interesų.

Išvadą duodanti institucija pateiktame atsiliepime paaiškino, kad atsakovė galiojant ankstesnei Aprašo redakcijai negalėjo įvertinti ieškovės prašymo dėl išankstinių prijungimo sąlygų 200 MW įrengtosios galios vėjo elektrinės dalies prijungimui prie saulės šviesos elektrinės, todėl teismas negalėjo tenkinti ieškovės prašymo įpareigoti atsakovę įvykdyti prievolę natūra, kadangi tai prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Nurodė, kad dėl šios priežasties egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas. Nurodė, jog esant ieškovės reikalavimo nepagrįstumui, yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumui. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad pralaidumų rezervavimo ir elektrinių, hibridinių elektrinių ar kaupimo įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų etapai yra nustatyti Naujajame apraše, todėl ieškovė ir atsakovė negalėjo tarpusavio taikos sutartimi nustatyti reglamentavimo, pakeičiančio Naujajame apraše nustatytos tvarkos. Dėl šios priežasties taikos sutartis laikytina niekine ir negaliojančia.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl civilinės bylos Nr. e2-3398-1169/2023 atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, o ne CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, todėl teismas šią aplinkybę grindžiančiais išvadą teikiančios institucijos argumentais nesivadovauja. Kaip nurodyta aukščiau, ieškovės ir atsakovės ginčui netaikytinas Naujajame apraše nustatytas reguliavimas, todėl išvadą teikiančios institucijos argumentas, kad šalys sudarytoje taikos sutartyje pažeidė Naujajame apraše įtvirtintą reguliavimą laikytinas nepagrįstu. Iš suinteresuoto asmens UAB „Telšių vėjo jėgainės“ kartu su atsiliepimu pateikto Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos leidimo, matyti, kad išvadą duodanti institucija išdavė ieškovei leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus 200 MW leistinos generuoti galios hibridinėje elektrinėje. Sutiktina su suinteresuoto asmens UAB „Telšių vėjo jėgainės“ argumentais, kad tokiu būdu VERT aiškiai išreiškė savo valią dėl ieškovės teisės plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus hibridinėje elektrinėje.

Pareiškėjos pateiktu prašymu prašo atnaujinti teismo procesą ir panaikinti civilinėje byloje Nr. e2-3398-1169/2023 teismo 2023-06-08 priimtą nutartį t. y. pareiškėjos prašo panaikinti nutartį, kuria patvirtinta ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis. Iš pareiškėjų prašymo turinio, jo reikalavimų matyti, kad pareiškėjos proceso atnaujinimu nesiekia bylos išnagrinėti iš esmės, nesiekia atnaujintame civiliniame procese būti išklausytos. Pareiškėjos iš esmės prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad būtent teismo patvirtinta taikos sutartis pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, o ne pareiškėjų ne įtraukimas į civilinės bylos nagrinėjimą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjos nei civilinės bylos Nr. e2-3398-1169/2023 iškėlimo metu, nei 2023-06-08 nutarties priėmimo metu neturėjo suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi, nebuvo įgijusios tų teisų, kurias teigia ginančios pareiškimu dėl proceso atnaujinimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi yra nuspręsta dėl pareiškėjų materialiųjų teisių ir pareigų, nesudarant pareiškėjoms galimybės dėl to pasisakyti teismo procese. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo UAB „Telšių vėjo jėgainės“ prašo priteisti iš pareiškėjų solidariai suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo UAB „Telšių vėjo jėgainės“ iki 2023-10-26, 13 valandos, nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365, 370-371 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjų UAB „Bivija“ ir UAB „Peiruna“ prašymą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3398-1169/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-24897-2022-5).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė