Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ASF“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovo akcinės bendrovės „YIT Kausta“ ieškinys nurodytam atsakovui, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1432-585/2014 pagal nurodyto ieškovo ieškinį paminėtam atsakovui dėl vienašalių perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilęs ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių statybos rangos (subrangos) sutarties vykdymą, jo metu subrangovo sudarytų darbų priėmimo-perdavimo aktų teisėtumą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas AB „YIT Kausta“ (rangovas) 2013 m. liepos 9 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl atsakovo RUAB „ASF“ (subrangovo) vienašalių darbų perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais ir PVM sąskaitų-faktūrų panaikinimo (25-30 b. l.).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-4209-585/2013, nutraukė UAB „ASF“ restruktūrizavimo bylą ir šiai bendrovei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“; ši nutartis įsiteisėjo 2013 m. liepos 18 d.

Ieškovo nuomone, atsakovo vienašalio atliktų darbų Akto Nr. 2 („Aliuminio fasado įrengimas“) dalis, iš kurios ieškovui kyla prievolė sumokėti atsakovui 34 268,90 Lt (be PVM) už užbaigiamuosius darbus ir šio Akto dalis, kurioje įtrauktos „Reynaers“ aliuminio sistemos medžiagoms turėtos 10 086,89 Lt išlaidos, taip pat yra neteisėtos, nes atsakovas neatliko užbaigiamųjų darbų ir nesunaudojo „Reynaers“ aliuminio sistemos medžiagų. Be to, pirminiame Akte Nr. 2, atsakovas nebuvo įtraukęs išlaidų už „Reynaers“ aliuminio sistemos medžiagas. Užbaigiamiesiems darbams atlikti ieškovas pasisamdė kitus subrangovus, dėl to patyrė 37 901,71 Lt (be PVM) išlaidų. Pasak ieškovo, Akte Nr. 2 turėtų būti nurodyta 14 105,80 Lt suma (be PVM), todėl vienašalio atliktų darbų Akto Nr. 2 dalys, iš kurių kyla ieškovo prievolė sumokėti atsakovui 53 670,50 Lt (su PVM), turi būti pripažinta negaliojančia.

Ieškovo įsitikinimu, atsakovo vienašalis darbų perdavimo Aktas Nr. 3 („Projektavimo darbai“) taip pat yra neteisėtas, nes projektavimo darbų kaina šalių susitarimu buvo įskaičiuota į bendrą statybos darbų kainą, o tai sudaro pagrindą pripažinti šį Aktą negaliojančiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovo (rangovo) reikalavimas pripažinti atsakovo (subrangovo) vienašalių atliktų darbų Aktų dalis (Aktus) negaliojančiais. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujo įrodymo prijungimo

Atsakovas atskirajame skunde prašo prijungti prie bylos 2013 m. kovo 21 d. atsakovo atsakymo ieškovui priedo Nr. 1 „Projektavimo detalizavimas ašis ir fasadus“ kopiją, kuri dėl klaidos nebuvo pateikta pirmosios instancijos teismui. Šiuo dokumentu apeliantas ketina įrodyti tai, kad ieškovas žinojo ir suprato savo prievolę atsakovui sumokėti už projektavimo darbus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apelianto prašomas prijungti rašytinis įrodymas buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui (182 b. l.), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pakartotinai spręsti dėl šio įrodymo prijungimo prie bylos.

Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK 6.694 straipsnis) normose. Pagal minėtų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Užsakovo pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos (subrangos) sutarties sąlyga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant ginčus, kylančius iš statybos rangos teisinių santykių, ne kartą konstatuota užsakovo pareiga priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009, 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005, 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005, ir kt.).

CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. Ši norma iš esmės pakartoja CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrąją rangos teisinių santykių reguliavimo taisyklę, pagal kurią užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Analogiškai įforminamas ir statybos rangos darbų perdavimas-priėmimas, tačiau CK 6.694 straipsnio 4 dalyje papildomai aptarta vienašalio statybos rangos darbų perdavimo galimybė, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti darbų perdavimo ir priėmimo aktą. Be to, įstatymų leidėjo nustatyta, jog tik vienos iš šalių pasirašytas, t. y. vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-243/2012).

Nagrinėjamu atveju, atsakovas veikė ieškovo atžvilgiu kaip subrangovas, o ieškovas atsakovo atžvilgiu – kaip rangovas. Tokiu būdu, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, reguliuojančiomis darbų perdavimą ir priėmimą, ieškovui teko įstatyminė pareiga priimti atsakovo atliktus statybos subrangos darbus, ir atsiskaityti už juos. Tačiau ieškovas, nustatęs, kad atsakovo pateiktuose pirminiuose atliktų darbų Aktuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 nurodyti darbų kiekiai neatitiko faktiškai atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų kiekių, papildomai pateikta projektavimo darbų kaina, kai pasak ieškovo, projektavimo darbai buvo įtraukti į bendrą ventiliuojamo keraminių apdailos plytelių fasado darbų kainą, vadovaudamasis CK 6.662 ir 6.694 straipsniais bei Sutarties 4.3 punktu, atsisakė juos priimti ir pasirašyti bei su pastabomis grąžino atsakovui. Ieškovo teigimu, atsakovas minėtuose Aktuose ištaisė dalį klaidų, tačiau prirašęs naujų, neatliktų darbų ir sunaudotų medžiagų, 2013 m. balandžio 16 d. pateikė ieškovui 2013 m. kovo 29 d. vienašališkai pasirašytus 2013 m. vasario mėn. Aktus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 su pažymomis ir sąskaitomis faktūromis apmokėjimui, todėl ieškovas (rangovas) prašė teismo pripažinti negaliojančiais atsakovo (subrangovo) 2013 m. vasario mėn. surašytus ir 2013 m. kovo 29 d. vienašališkai pasirašytų atliktų darbų Aktų Nr. 1. Nr. 2 dalis ir Aktą Nr. 3, iš kurių ieškovui pagal atsakovo išrašytas sąskaitas faktūras kilo prievolė atsiskaityti. Pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiais: 1) atsakovo atliktų darbų Akto Nr. 1 dalį, iš kurios kyla ieškovo prievolė sumokėti atsakovui 2 858,58 Lt (su PVM) už ventiliuojamos sienos panelio montavimo darbus, kadangi į atliktų darbų Aktą Nr. 1 buvo įtrauktas didesnis kiekis šių darbų, nei buvo atlikta; 2) atsakovo atliktų darbų Akto Nr. 2 dalį, iš kurios kyla ieškovo prievolė sumokėti atsakovui 25 187,36 Lt (su PVM) už užbaigiamuosius darbus ir „Reynaers“ aliuminio sistemos medžiagas, nes visų užbaigiamųjų darbų atsakovas neatliko ir nenaudojo minėtų aliuminio sistemos medžiagų; bei atsakovo atliktų darbų Aktą Nr. 3, iš kurio kyla ieškovo prievolė sumokėti atsakovui 39 642,49 Lt (su PVM) už projektavimo darbus, kadangi šių darbų kaina buvo įtraukta į bendrą ventiliuojamo keraminių apdailos plytelių fasado darbų kainą. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dvi dalis, t. y. dėl ieškovo prievolės atsiskaityti už Akte Nr. 3 nurodytus darbus („Projektavimo darbai“), teigdamas, jog teismas neįvertino šalių ikisutartinių santykių, todėl nepagrįstai nusprendė, kad šalys projektavimo darbų kainą buvo įtraukę į bendrą visų darbų kainą ir ieškovo prievolės atsiskaityti už Akte Nr. 2 („Aliuminio fasavo įrengimas“) nurodytas „Reynaers“ aliuminio sistemos medžiagų 10 086,89 Lt išlaidas, teigdamas, jog atsakovas sunaudojo šias medžiagas statinio jungiamosios dalies aliuminio stiklo konstrukcijoms su varstomais langais, aklina zona ir įėjimo durimis darbams atlikti ir Sutartis neįpareigojo atsakovą ieškovui pateikti medžiagų įsigijimą patvirtinančius dokumentus; šalys susitarė tik dėl to, kad medžiagų kainos negali viršyti šalies sutartų kainų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

Dėl vienašalio atliktų darbų Akto Nr. 3 („Projektavimo darbai“)

Teisė sudaryti sutartis – viena iš civilinių teisinių santykių subjektų teisių, įgyvendinama vadovaujantis sutarties laisvės, sutarties privalomumo ir kitais sutarčių teisės principais. CK šeštosios knygos XI skyriaus normos, nustatančios bendrąsias sutarčių teisės nuostatas, taikomos visoms sutartims, atsižvelgiant į jų prigimtį; atskirų rūšių sutarčių specialiosios normos gali būti nustatytos ir kituose įstatymuose (CK 6.155 straipsnis). Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali tarpusavio sutarimu, paisydamos imperatyviosiomis teisės normomis nustatytų apribojimų, laisvai sudaryti ir nutraukti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kt. (CK 6.156 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Sutartis turi būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai, t. y. taip, kaip nustatyta jos sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2014).

Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2014; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; kt.).

Byloje nustatyta, kad šalys iki Sutarties sudarymo derėjosi dėl Sutarties sąlygų. 2012 m. balandžio 6 d. atsakovas ieškovui pateikė du Komercinius pasiūlymus – Nr. 66/11-17 ir Nr. 66/11-17p (173, 176 b. l.). Komercinio pasiūlymo Nr. 66/11-17 1.1 punkte, atsakovas nurodė Ventiliuojamo keraminių apdailos plytelių fasado darbų kainą – 2 217 311,84 Lt. Komerciniame pasiūlymo Nr. 66/11-17p 1.1 punkte nurodė Ventiliuojamo keraminių apdailos plytelių fasado su visų fasadų projektavimu 2 269 408, 84 Lt kainą. Projektavimo darbai į pasiūlymą įrašyti paryškintu šriftu, pirmojo ir antrojo komercinių pasiūlymų kainos skiriasi būtent ieškovo nurodoma ginčo suma (Akte Nr.3). 2012 m. balandžio 13 d. atsakovas ieškovui pateikė Komercinį pasiūlymą Nr. 66/11-19 (12 b. l.). Šio komercinio pasiūlymo 1.1 punkte išliko Ventiliuojamo keraminių apdailos plytelių fasado darbų kaina 2 269 408,84 Lt, tačiau šiame pasiūlyme nebeliko nuorodos, kad į šią kainą įskaičiuoti Ventiliuojamo keraminių apdailos plytelių fasado darbai su visų fasadų projektavimu. Įvertinus trečiojo Komercinio pasiūlymo Nr. 66/11-19 kainas matyti, kad šalys į 2012 m. gegužės 3 d. Statybos subrangos sutartį Nr. 02-12/057 įtraukė būtent paskutiniojo Komercinio pasiūlymo kainas, Sutarties 2.1 punkte nurodydamos, kad subrangovo atliekamų statybos darbų kaina yra nustatyta subrangovo skaičiavimais pagal rangovo pateiktą projektavimo užduotį ir atsakomybių ribas, o 2.3 punkte šalys numatė, kad į Sutarties objekto kainą įskaičiuoti visi bet kurio pobūdžio mokesčiai ir/ar mokėjimai bei visi darbai, kurie būtini siekiant užtikrinti darbo saugos, priešgaisrinės ir aplinkos apsaugos, higienos ir kitus nustatytus reikalavimus, o taip pat darbo projekto ir išpildomosios dokumentacijos parengimo kaina. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad įvertinus šalių Komercinių pasiūlymų turinį matyti, jog ieškovas akceptavo antrojo pasiūlymo kainą, kuriame nurodyta aukštesnė Ventiliuojamo keraminių apdailos plytelių fasado darbų kaina su projektavimo darbais (2 269 408,84 Lt), šį punktą perkėlė į trečiąjį Komercinį pasiūlymą, o vėliau ir į Subrangos sutartį, todėl pagrįstai sprendė, kad tikrieji šalių ketinimai buvo laikyti projektavimo darbus sudėtine ir neatskiriama ventiliuojamo fasado įrengimo darbų dalimi ir neišskirti projektavimo darbų kainos iš bendros ventiliuojamo fasado įrengimo kainos. Šalys Sutartimi nesitarė dėl projektavimo darbų, kaip atskiro darbų rezultato perdavimo-priėmimo ir atskiro šių darbų apmokėjimo, todėl sutiktina tiek su ieškovo, tiek su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovas nepagrįstai ieškovui pateikė Aktą Nr. 3 su priedais išskirdamas projektavimo darbų kainą ir reikalaudamas apmokėjimo už juos. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovui, atlikus ne visus ventiliuojamo fasado įrengimo darbus ir atsakovui pripažįstant šią aplinkybę, šalims Rangos sutartyje neišskyrus projektavimo darbų kainos ir šių darbų perdavimo, kaip atskiro darbų rezultato, atsakovas nepragrįstai pateikė ieškovui Aktą Nr. 3 su priedais, reikalaudamas apmokėjimo už šiuos darbus. Pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė Komercinių pasiūlymų turinį, šalių derybas dėl projektavimo darbų kainos, Subrangos sutarties nuostatas dėl subrangovo atliktinų darbų apimties, todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, jog teismas priimdamas sprendimą dėl šios ieškinio dalies neįvertino šalių ikisutartinių santykių ir tikrųjų šalių ketinimų. Taigi, nustačius pirmiau minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiu atsakovo UAB „ASF“ (subrangovo) 2013 m. vasario mėn. surašytą ir 2013 m. kovo 29 d. vienašališkai pasirašytą Aktą „Projektavimo darbai“, iš kurio ieškovui kyla prievolė sumokėti atsakovui 39 642,49 Lt (su PVM) (74 b. l.).

Dėl vienašalio atliktų darbų Akto Nr. 2 („Aliuminio fasado įrengimas“)

Iš Akto Nr. 2 turinio matyti, kad šiame akte nurodyti jungiamosios dalies aliuminio stiklo konstrukcijos su varstomais langais, aklina zona, įėjimo durimis darbų ir šiems darbams atlikti sunaudotų medžiagų kiekiai, be kita ko, į šį Aktą įtrauktos atsakovo turėtos 10 086,89 Lt išlaidos „Reynaers“ aliuminio sistemos medžiagoms. Ieškovo teigimu, minėtų medžiagų 10 086,89 Lt (be PVM) išlaidos įtrauktos nepagrįstai, kadangi atsakovas nepagrindė šių išlaidų turėjimo išpildomąją dokumentacija, be to, 2012 m. vasario mėn. tokių medžiagų panaudojimo poreikio nebuvo. Tuo tarpu atsakovas teigia, jog aliuminio sistemos „Reynaers“ medžiagos buvo naudojamos jungiamosios dalies aliuminio stiklo konstrukcijoms su varstomais langais, aklina zona, įėjimo durimis darbams atlikti, ieškovas neginčija šių darbų atlikimo, todėl ieškovo ginčijimas 2013 m. vasario mėn. sunaudotą 10 086,89 Lt (be PVM) vertės „Reynaers“ aliuminio sistemos medžiagų kiekį, vertintinas kaip akivaizdus ieškovo nesąžiningas elgesys ir piktnaudžiavimas teise. Be to, Sutarties 4.1 ir 4.2 punktais šalys susitarė tik dėl to, kad medžiagų kainos negali viršyti šalies sutartų kainų, o atsakovas pats prisiima riziką ir atsakomybę tik jei medžiagų kainos viršija šalių sutartą kainą.

Sutarties 4.1. punkte šalys nustatė, kad subrangovas kiekvieną mėnesį surašys faktiškai per einamąjį mėnesį atliktų Statybos darbų aktą, pažymą apie atliktų Statybos darbų vertę, nurodant objekto statybai panaudotas statybines medžiagas ir jų įsigijimo kainą. Subrangovas Aktus ir pažymas įsipareigojo parengti taip, kad rangovas galėtų patikrinti skaičiavimus. Kartu su Aktais subrangovas privalėjo pateikti rangovui visą išpildomąją dokumentaciją, susijusią su per einamojo mėnesio laikotarpį atliktais statybos darbais. Nepateikus išpildomosios dokumentacijos, rangovas turėjo teisę Aktų nepriimti ir darbus laikyti neatliktais. Šiame Sutarties punkte šalys taip pat numatė, kad subrangovo atliktų statybos darbų kiekiai bus apskaitomi pagal faktą, tačiau negali viršyti subrangovo apskaičiuotų ir Sutarties Priede Nr. 2 nurodytų kiekių (išskyrus atvejus, kai keičiama projektavimo užduotis ir atsakomybės ribos / Techninis projektas), o jei viršija, rangovas už viršytus kiekius subrangovui neįsipareigojo kompensuoti turėtų išlaidų. Pagrindinės medžiagos turėjo būti aktuojamos pagal faktinę jų įsigijimo kainą, tačiau jų kaina negalėjo viršyti subrangovo pasiūlyme (Priedas Nr. 2) nurodytų medžiagų kainų. Subrangovas prisiėmė pilną riziką ir įsipareigojo atsakyti už statybos darbams atlikti reikalingų medžiagų kainas, nurodytas Subrangovo pasiūlyme. Šalys taip pat numatė, kad jeigu faktinės darbams atlikti sunaudotų medžiagų kainos viršija Priede Nr. 2 nurodytas kainas, medžiagos turėjo būti aktuojamos nurodant Priede Nr. 2 nustatytas kainas, o Rangovas tokio medžiagų kainų skirtumo Subrangovui neįsipareigojo kompensuoti. Pagal Sutarties 6.6 punktą, subrangovas įsipareigojo statybos darbų eigoje atlikti reikalingus matavimus, pateikti rangovui reikiamas pažymas, dengtų darbų aktus, išpildomąją dokumentaciją geodezines išpildomąsias nuotraukas bei išpildomuosius brėžinius savo atliktiems Statybos darbams pagrįsti, vesti Statybos darbų žurnalą.

Taigi, pagal minėtas Sutarties nuostatas, pagrindinės medžiagos turėjo būti aktuojamos pagal faktinę jų įsigijimo kainą, atsakovas (subrangovas) įsipareigojo rangovui pateikti visą išpildomąją dokumentaciją, subrangovo atliktų statybos darbų kiekiai turėjo būti apskaitomi pagal faktą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju subrangovas nepateikė rangovui ,,Reynaers“ aliuminio sistemos medžiagų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, taip pat įrodymų, patvirtinančių šių medžiagų 2013 m. vasario mėn. sunaudojimą ir jų kiekį. 2013 m. vasario mėn. Statybos darbų žurnalo turinys liudija, kad atsakovas atliko aliuminio fasado prispaudėjų, dangelių montavimo darbus, kurie rangovo buvo priimti (112 b. l.). Minėto statybų žurnalo duomenimis, subrangovas 2013 m. vasario mėn. taip pat atliko cokolio sandarinimo EPDM juosta, durų montavimo AS „Y3“ tarp ašių, aliuminio fasado prispaudėjo dangtelių montavimo, „Docogrille“ ir grotelių montavimo darbus, tačiau šie darbai rangovo nebuvo priimti (112 b. l.). Nors minėti darbai ir nebuvo priimti, teisėjų kolegijos vertinimu, atliktų darbų pobūdis taip pat nepatvirtina atsakovo nurodomų aplinkybių, kad atliekamiems darbams reikėjo būtent aliuminio sistemos medžiagų, nepaisant to, kad atsakovas ieškovui ir nepateikė šių medžiagų įsigijimo dokumentų, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas neįrodė šių medžiagų panaudojimo jungiamosios dalies aliuminio stiklo konstrukcijoms su varstomais langais, aklina zona, įėjimo durims darbams atlikti, kadangi 2013 m. vasario mėn. Statybos žurnalas patvirtina atliktus kito pobūdžio darbus. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas pirminiame 2013 m. vasario 15 d. darbų perdavimo Akte Nr. 2 iš viso nebuvo nurodęs ,,Reynaers“ aliuminio sistemos medžiagų įsigijimo išlaidų (118-119 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad įrodymų apie šių sistemų įsigijimą apeliantas nepateikė ne tik rangovui, bet ir, kilus ginčui, bylą nagrinėjančiam teismui, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, kad ieškovas neturi pagrindo mokėti atsakovui už šias medžiagas.

Kadangi apeliantas neginčija kitų pirmosios instancijos teismo nutarties dalių, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CPK 320 straipsnio 1,2 dalys, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalys apeliacinės instancijos teismo neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija dėl šių išlaidų nesprendžia (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino šalių ikisutartinius santykius ir iš šalių Subrangos sutarties kylančias šalių prievoles, teisingai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas, todėl atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Lietuvos apeliacinio teismo, civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.