Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-243/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-06-13
Bylos Nr.: 2A-243/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Čekanauskaitė, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Eurorenovacijos“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Sanva“, A. S.

Kategorijos

21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
114.5pavadinimo nepavyko patikrinti
114.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-243/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1; 42.6; 44.2; 52.3; 114.5; 114.11 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurorenovacijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-357-578/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurorenovacijos“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Sanva“ ir A. S. dėl atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo. Tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“ ir akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovo UAB „Eurorenovacijos“ atstovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti atsakovo UAB „Sanva“ vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą negaliojančiu, priteisti ieškovo naudai iš atsakovo UAB „Sanva“ ir subsidiariai iš atsakovo A. S. 84 249,88 Lt nuostolių atlyginimą ir 11,84 proc. dydžio palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas UAB „Sanva“ netinkamai vykdė 2007 m. birželio 26 d. šalių sudarytą rangos sutartį, todėl sutartis buvo nutraukta, pasamdytas naujas rangovas UAB „Statsva“, kuris ištaisė atsakovo darbų defektus. Tokiu būdu ieškovas patyrė 84 249,88 Lt papildomų išlaidų. Atsakovas buvo informuotas, kokie darbai atlikti netinkamai, tačiau defektų neištaisė, todėl rangos sutartis buvo nutraukta. Pranešimų apie trukdymą atlikti rangos darbus dėl tariamai atliekamų kasinėjimų, langų montavimo ir pan. atsakovas UAB „Sanva“ ieškovui nereiškė. 2008 m. liepos 8 d. atliktų darbų už 32 344,68 Lt sumą aktas pasirašytas vienašališkai, ieškovas jo nepriėmė. Apie netinkamai atliekamus darbus su atsakovu buvo kalbama nuo 2007 m. gruodžio mėnesio. Atsakovo UAB „Sanva“ pasirašytas darbų aktas neatitinka nei įstatyme, nei rangos sutartyje numatytų reikalavimų. UAB „Sanva“ negalint vykdyti savo prievolių kreditoriui, šios įmonės vienintelis dalyvis ir valdymo organas A. S. turi atsakyti pagal bendrovės prievoles subsidiariai.

Atsiliepimas

Atsakovai UAB „Sanva“ ir A. S. prašė ieškinį atmesti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovo UAB „Eurorenovacijos“ ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad 2007 m. birželio 26 d. tarp šalių buvo sudaryta Rangos sutartis, kuria atsakovas UAB „Sanva“ įsipareigojo atlikti Šv. Mykolo bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno komplekso, esančio Vilniuje, Maironio g. 11/A.Volano g. 13, renovacijos darbus, o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui už darbų atlikimą sutartyje sulygtomis bei teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pagal sutarties priedą Nr. 1 fasadų tinkavimo, dažymo ir restauravimo darbai turėjo būti atlikti iki 2007 m. spalio 30 d. Sutarties 10.7 p. numatė pareigą rangovui (atsakovui) atlyginti tretiesiems asmenims nuostolius, kuriuos jie patirs dėl rangovo neveikimo ar netinkamo veikimo arba kitokio sutarties pažeidimo. Rangovas privalo atlyginti užsakovui visus nuostolius, kuriuos pastarasis patirs dėl trečiųjų asmenų tiesioginių reikalavimų, kylančių iš rangovo įsipareigojimų pagal sutartį pažeidimo, įvykdymo. Ieškovas 2008 m. balandžio 9 d. pranešime atsakovui nurodė, kad atsakovas fasadų tinkavimo, dažymo ir kitus fasado restauravimo darbus privalėjo atlikti iki 2007 m. spalio 30 d., tačiau iki šios dienos vienuolyno fasadų tinkavimo darbai neužbaigti, ir pranešė, jog nesiėmus priemonių dėl darbų atlikimo, pasinaudos galimybe nutraukti sutartį. 2008 m. gegužės 9 d. ieškovas pateikė atsakovui pranešimą, kuriame nurodė, kad atsakovas fasadų tinkavimo, dažymo ir kitus fasado restauravimo darbus privalėjo atlikti iki 2007 m. spalio 30 d., tačiau iki šios dienos vienuolyno fasadų tinkavimo darbai neužbaigti, ir pranešė, kad pagal sutarties 10 ir 15 straipsnių reikalavimus visus pranešime nurodytus neatliktus darbus nuo 2008 m. gegužės 9 d. perduoda atlikti kitam rangovui atsakovo UAB „Sanva“ sąskaita. 2008 m. birželio 10 d. pranešimu ieškovas atsakovui pranešė, kad dėl neužbaigtų darbų nutraukia sutartį. 2008 m. birželio 6 d. atsiliepime į pranešimus atsakovas nurodė, kad abu ieškovo pranešimus gavo tik 2008 m. gegužės 9 d., kad ieškovas pranešimuose nenustatė protingo termino nurodytiems trūkumams pašalinti, be to, rangovas vėlavo baigti darbus dėl užsakovo kaltės. Atsakovas pareikalavo vykdyti sutartį, priimti atliktus darbus ir atsiskaityti už juos. 2008 m. liepos 8 d. atsakovas pateikė ieškovui atliktų darbų aktą už 32 344,68 Lt sumą ir nurodė, kad rangos sutartį įvykdė tinkamai, todėl nėra pagrindo nutraukti sutartį ir taikyti kitas sankcijas. Iš bylos medžiagos neįmanoma nustatyti, kada atsakovui buvo įteiktas ieškovo 2008 m. balandžio 9 d. pranešimas. Atsakovo teigimu, 2008 m. balandžio 9 d. pranešimas jam įteiktas 2008 m. gegužės 9 d. kartu su antruoju ieškovo pranešimu. Nei 2008 m. balandžio 9 d., nei 2008 m. gegužės 9 d. atsakovo pranešimuose ieškovui nebuvo nustatytas terminas išvardintiems darbų trūkumams pašalinti. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad apie vienašališką sutarties nutraukimą atsakovas buvo įspėtas prieš 30 dienų. Tik 2008 m. liepos 10 d. buvo atlikta komplekso apžiūra ir surašytas defektinis aktas, kuriame nurodyti atliktų darbų trūkumai. Teismas pažymėjo, kad atsakovas defektų nustatymo metu nedalyvavo, su defektiniu aktu supažindintas nebuvo. Surašius tokį defektinį aktą ieškovas nenustatė atsakovui termino darbų trūkumams pašalinti, bet 2008 m. liepos 11 d. su UAB „Statsva“ sudarė statybos rangos sutartį, kuria UAB „Statsva“ įsipareigojo atlikti atsakovo UAB „Sanva“ atliktų darbų defektų šalinimo darbus. Pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 UAB „Statsva“ atliko fasadų remonto darbus už 84 249,88 Lt ir pateikė ieškovui sąskaitą. 2008 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo nurodymu Nr.925 ieškovas pervedė UAB „Statsva“ 84 249,88Lt. Ieškovo teigimu, defektų šalinimo darbai buvo perduoti atlikti UAB „Statsva“ dėl abejotinos atsakovo kompetencijos ištaisyti darbų trūkumus, dėl labai trumpo termino trūkumams pašalinti bei dėl atsakovo vengimo bendradarbiauti ir kooperuotis su ieškovu. Teismo įsitikinimu, bylos duomenys paneigia tokius ieškovo argumentus, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių 2008 m. balandžio 9 d. pranešimo įteikimo atsakovui faktą; be to, į ieškovo 2008 m. gegužės 9 d. pranešimą atsakovas atsakė 2008 m. birželio 6 d. pranešimu, taip pat pateikė atsakymą ir į ieškovo 2008 m. birželio 10 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo. Pagal Rangos sutarties priedą Nr. 1 fasadų tinkavimo, dažymo ir restauravimo darbai turėjo būti atlikti iki 2007 m. spalio 30 d., tačiau nuo nustatytos galutinės sutarties įvykdymo dienos iki 2008 m. balandžio 9 d. datuoto pranešimo ieškovas pretenzijų atsakovui nereiškė, nesikreipė į atsakovą paaiškinti vėlavimo priežasčių, o priešingai – tarp šalių ir toliau tęsėsi sutartiniai santykiai, ką patvirtina abiejų šalių pasirašyti 2007 m. gruodžio 25 d. ir 2008 m. sausio 25 d. atliktų darbų aktai. Be to, 2008 m. birželio 30 d. tarp ieškovo bei UAB „SIV“ pasirašyti atliktų darbų aktai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas statybos rangos darbus objekte vykdė dar 2008 m. gegužės mėnesį. UAB „SIV“ 2009 m. sausio 6 d. pažymoje nurodė, kad užtrukus projekto derinimo stadijai, renovacijos darbų pabaigos terminai buvo apibrėžti 2008 m. gegužės 30 d. data. Tokiu būdu sutarties įvykdymo termino (2007 m. spalio 30 d.) praleidimas negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu ir priežastimi nutraukti sutartį. Ieškovas, nesuteikęs atsakovui galimybės ištaisyti atliktų darbų trūkumus, nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį ir dėl darbų trūkumų pašalinimo susitarė su kitu rangovu. Tik suteikus galimybę atsakovui ištaisyti atliktų darbų trūkumus, ir tų trūkumų nepašalinus, būtų galima spręsti klausimą dėl ieškovo nuostolių atlyginimo. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo kaip nepagrįstą, taip pat reikalavimą dėl atsakovo vienašališkai pasirašyto atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu, nes jis surašytas po neteisėto sutarties nutraukimo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovo UAB „Eurorenovacijos“ atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai konstatavo, jog vienašalis rangos sutarties nutraukimas yra neteisėtas. Nebuvo pareikštas reikalavimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Pasisakydamas, jog vienašalis rangos sutarties nutraukimas buvo neteisėtas, teismas išėjo už ieškinio ribų. Net ir nepagrįstai spręsdamas rangos sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą teismas analizavo tik tai, ar vėlavimas atlikti darbus šiuo atveju gali būti laikomas esminiu rangos sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę vienašališkai nutraukti rangos sutartį. Teismas neatsižvelgė į sutarties laisvės principą, suteikiantį šalims galimybę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. CK 6.658, 6.665 straipsniuose nėra baigtinio rangos sutarties vienašalio nutraukimo atvejų sąrašo. Sutarties šalys yra laisvos numatyti atvejus, kuomet sutartis gali būti nutraukta vienašališkai net ir nesant esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 str. 5 d.). Teismas neatsižvelgė į tai, jog vėlavimas atlikti darbus buvo tik viena iš priežasčių, kodėl rangos sutartis buvo nutraukta vienašališkai. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl kitų ieškinyje nurodytų rangos sutarties nutraukimo priežasčių. 2008 m. balandžio 9 d. pranešimu ieškovas informavo atsakovą apie sutarties pažeidimą, nurodydamas, kokie darbai nėra atlikti, kurie iš atliktų darbų padaryti nekokybiškai bei įspėjo apie sutarties nutraukimo galimybę. Pakartotinai apie sutarties pažeidimus atsakovas buvo informuotas 2008 m. gegužės 9 d. raštu, kuriame buvo nurodyti neatlikti arba netinkamai atlikti darbai, taip pat nurodyta, jog pažeisti Rangos sutarties 4.4, 6.1.5 ir 9.2 punktai (nepateiktas draudimo polisas bei Aplinkos ministerijos išduotas atestatas, suteikiantis teisę atlikti rangos darbus). Atsakovas į ieškovo raštus atsakymo per protingą terminą nepateikė, nepašalino nurodytų sutarties vykdymo trūkumų, todėl rangos sutartis buvo nutraukta 2008 m. birželio 10 d. pranešimu. Rangos sutartis galėjo būti nutraukta visais sutarties 15 punkte nurodytais vienašalio nutraukimo pagrindais, t.y. dėl darbų vykdymo taip lėtai, jog tampa aišku, kad sutartis nebus įvykdyta tinkamai; rangovui nepašalinus sutarties vykdymo trūkumų; rangovui nepateikus prievolių įvykdymo užtikrinimo. Šalys numatė galimybę nutraukti sutartį tiek vėluojant atlikti darbus, tiek rangovui nepateikus civilinės atsakomybės draudimo liudijimo kopijos. Nutraukiant rangos sutartį tokiais atvejais, CK 6.665 straipsnyje numatyti reikalavimai rangos sutarties nutraukimui nebus taikomi. Teismas nepagrįstai manė, jog visais atvejais prieš nutraukiant rangos sutartį rangovui turi būti suteikta teisė ištaisyti atliktų darbų trūkumus, nevertino atvejų, kuomet rangos sutartis gali būti nutraukiama nesuteikiant termino darbų trukumams pašalinti. Neįvertinus visų Rangos sutartyje numatytų jos nutraukimo galimybių, teismo nurodyti argumentai nėra pakankami nuspręsti dėl neteisėto rangos sutarties nutraukimo. Teismas viršijo ieškinio ribas, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį ir padarė neteisingas išvadas apie sutarties nutraukimo neteisėtumą. Teismas ieškovo reikalavimą dėl UAB „Sanva“ vienašališkai pasirašyto atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu atmetė remdamasis vien tuo, jog šis aktas surašytas po neteisėto sutarties nutraukimo. Tokia teismo išvada nepagrįsta ir neteisėta. Vienašalio atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto teisėtumas negali būti siejamas ir priklausyti nuo to, ar rangos sutartis buvo nutraukta teisėtai. Vienašališkai pasirašyto atliktų darbų akto teisėtumo/neteisėtumo klausimas gali iškilti ir nenutraukus rangos sutarties. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Kadangi reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu nebuvo pareikštas ir teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, turi būti laikoma, jog Rangos sutartis buvo nutraukta ir šalių sutartinės pareigos viena kitos atžvilgiu pasibaigė 2008 m. birželio 10 d. Vienašalio atliktų darbų akto teisėtumo vertinimas turėjo būti atliekamas atsižvelgiant į tai, jog šis aktas buvo surašytas nutraukus rangos sutartį. Turėjo būti aiškinamasi, ar akte nurodyti darbai buvo atlikti iki rangos sutarties nutraukimo (tokiu atveju UAB „Eurorenovacijos” šiuos darbus turėtų priimti ir už juos atsiskaityti), ar jau po sutarties nutraukimo (kada abi šalys jau buvo atleistos nuo sutarties vykdymo). Byloje nėra įrodymų, jog UAB „Sanva“ būtų kvietusi ieškovą priimti atliktus darbus. Priešingai, - kaip matyti iš bylos, atsakovas ne kartą buvo raginamas vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau raginimų ir gresiančio sutarties nutraukimo nepaisė. Taip pat nėra įrodymų, jog ieškovas galėjo apžiūrėti atsakovo atliktus ir ketinamus perduoti darbus bei atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą. Vienašaliam atliktų darbų aktui keliami tokie patys turinio ir formos reikalavimai, kaip ir abiejų šalių pasirašytam tokiam aktui. Rangos sutarties 14.1 punkte šalys papildomai susitarė, kad priėmimo-perdavimo aktas pateikiamas už ataskaitinį laikotarpį, t.y. kalendorinį mėnesį. Remiantis Rangos sutarties 14.4 punktu, kartu su kiekvienu darbų priėmimo-perdavimo aktu rangovas užsakovui pateikia atitinkamą dalį vykdomosios dokumentacijos, o pateikiant galutinį aktą – visą vykdomąją medžiagą. Iš atsakovo vienašališkai surašyto akto neįmanoma nustatyti, nei kokiame objekte, nei kokiais terminais buvo atliekami darbai. Akte nėra nurodoma jo surašymo data, neaišku, kuriuo laikotarpiu buvo atlikti darbai. Kartu su šiuo aktu nebuvo perduota ir vykdomoji dokumentacija kaip to reikalauja sutartis. Vienašalis atliktų darbų aktas neatitinka nei Rangos sutarties, nei įstatymo reikalavimų, todėl jis pripažintinas negaliojančiu. Teismas nesiaiškino ir netyrė vienašalio atliktų darbų akto atitikimo įstatymo ir rangos sutarties reikalavimams, o peržengęs ieškinio ribas ir nepagrįstai nurodęs, kad rangos sutartis nutraukta neteisėtai, nusprendė, jog vienašalis atliktų darbų aktas esąs teisėtas.Teismas netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas. Ieškovo reikalavimo atlyginti nuostolius pagrįstumas turėjo būti sprendžiamas analizuojant, ar yra visos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos. Nuostoliai buvo patirti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atsakomybė verslininkui už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą taikoma pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį ir yra griežta (be kaltės). Rangos sutarties 15.3 punkte numatyta, jog esant sutarties 15.2.2 ir 15.2.3 punktuose nurodytoms aplinkybėms, tačiau nesant būtinumo nutraukti sutartį, užsakovas turi teisę tuos darbus, kurie atliekami netinkamai (įskaitant ir termino praleidimą), perduoti atlikti kitam rangovui, nenutraukiant ir nekeičiant sutarties. CK 6.245, 6.256 straipsniai taip pat nesieja nuostolių atlyginimo su sutarties galiojimu ar negaliojimu. Tai, jog ieškovas nutraukė rangos sutartį, ar tai, kad, teismo nuomone, nebuvo nustatytas terminas atliktų darbų trūkumams pašalinti, nesudaro pagrindo atmesti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Aplinkybės, susijusios su sąlygomis darbų trūkumų ištaisymui, gali turėti įtakos tik nuostolių dydžio klausimui, bet nereiškia, jog užsakovas negali reikalauti nuostolių atlyginimo.Teismas neišsamiai ir netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, neįsigilino į ieškovo siųstų pranešimų atsakovui turinį ir nepagrįstai nustatė, kad apie vienašališką sutarties nutraukimą atsakovas nebuvęs įspėtas. Ieškovo 2008 m. balandžio 9 d. pranešimas kartu buvo ir raštiškas įspėjimas, jog jeigu per 30 dienų UAB „Sanva“ nesiims nurodytų veiksmų, sutartis bus nutraukta. 2008 m. gegužės 9 d. pranešime pakartotinai nurodyta, kurie darbai vis dar nėra atlikti, kurie atlikti netinkamai, taip pat nurodyti ir kiti Rangos sutarties pažeidimai. Rangos sutartis nutraukta tik 2008 m. birželio 10 d. pranešimu, todėl nebuvo pažeistas nei Rangos sutartyje, nei CK 6.218 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „Sanva“ nebendradarbiavo, kad buvo pagrįstai abejojama jos kompetencija. UAB „Sanva“ kaip verslininkas atsako be kaltės, jai kaip profesionalui keltini aukštesni reikalavimai bei standartai. UAB „Sanva“ 2008 m. birželio 6 d. atsiliepimas į 2008 m. balandžio 9 d. ir gegužės 9 d. raštus išsiųstas tik 2008 m. birželio 16 d., t.y. tik praėjus daugiau nei mėnesiui nuo raštų gavimo. Toks rangovo elgesys negali būti vertinamas kaip tinkamas bendradarbiavimo pareigos įvykdymas. Teismas nepasisakė dėl UAB „Eurorenovacijos“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kuriose priskaičiuoti delspinigiai už vėlavimą atlikti darbus, ir nepagrįstai padarė išvadą, kad UAB „Eurorenovacijos“ nereiškė pretenzijų dėl vėluojančių darbų. 2007 m. gruodžio 31 d. ir 2008 m. vasario 12 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose priskaičiuoti delspinigiai už vėlavimą atlikti darbus, UAB „Sanva“ priėmė, jų neginčijo, kas patvirtina, jog buvo vėluojama atlikti darbus, jog UAB „Eurorenovacijos“ reiškė pretenzijas dėl vėluojančių darbų. Teismas suklydo vertindamas byloje esantį UAB „SIV“ raštą, todėl nepagrįstai manė, jog šis raštas įrodo, esą UAB „Sanva“ darbus objekte vykdė dar ir 2008 m. gegužes mėn. Šiame rašte nurodyta, jog darbų atlikimo terminai iki 2008 m. gegužės 30 d. buvo pratęsti ieškovo ir net neužsimenama apie atsakovą UAB „Sanva“, todėl šis raštas negali patvirtinti, jog UAB „Sanva“ vykdė darbus 2008 m. gegužės mėn. Be to, byloje apklaustas UAB „SIV“ darbų vadovas negalėjo pasakyti, ar UAB „Sanva“ iš viso dirbo objekte, kadangi UAB „SIV“ buvo sudariusi sutartį su ieškovu ir nekontroliavo subrangovų. Netinkamai tirdamas ir vertindamas įrodymus, teismas pažeidė CPK 176, 185 straipsnius, kas sąlygojo neteisėto teismo sprendimo priėmimą. Aplinkybių, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, teismas netyrė ir dėl jų nepasisakė.

Atsiliepimas

Atsakovų UAB „Sanva“ ir A. S. atstovė atsiliepime prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad atsakovai savo poziciją byloje grindė tuo, kad vienašalis sutarties nutraukimas buvo neteisėtas, todėl teismas net ir nesant priešpriešinio reikalavimo turėjo tikrinti, ar sutarties nutraukimas buvo teisėtas. Teismas pagrįstai tyrė aplinkybes, ar atsakovas iš tiesų vėlavo atlikti darbus, ar buvo dėl to kaltas. Darbų atlikimo grafiko bei sutartyje numatytų terminų nebuvo laikytasi dėl paties ieškovo ar generalinio rangovo UAB „SIV“ kaltės. Sutartis negalėjo būti vienašališkai nutraukta dėl atliktų darbų trūkumų. Atsakovas buvo apdraudęs savo atsakomybę. UAB „Sanva“ darbus atliko dar iki rangos sutarties nutraukimo. Teismas teisingai konstatavo, kad UAB „Sanva“ apie atliktų darbų kokybės trūkumus niekada nebuvo informuota, nedalyvavo juos nustatant, jai nebuvo nustatytas terminas juos pašalinti. Apie sutarties nutraukimą UAB „Sanva“ nebuvo įspėta prieš 30 dienų.

Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog UAB „Sanva“ pažeidė sutarties nuostatas, nes praleido sutartyje nustatytus terminus ir nekokybiškai atliko darbus, yra nepagrįstos įrodymais. Užsakovas privalo pranešti rangovui apie sutarties vykdymo trūkumus bei nurodyti terminą trūkumams pašalinti. Ieškovas nesilaikė šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog UAB „Sanva“ negalėtų įvykdyti savo prievolių dėl atsakovo A. S. nesąžiningų veiksmų arba dėl to, kad A. S. atsako už UAB „Sanva“ prievoles, kadangi tai numatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose. Ieškovas yra pareiškęs reikalavimą dėl nuostolių, todėl negali būti taikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Ieškovo reikalavimas atlyginti ieškovo patirtus nuostolius dėl to, kad atsakovas pažeidė/netinkamai vykdė sutartines nuostatas, nėra draudiminis įvykis pagal sudarytą draudimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl vienašališkai pasirašyto atliktų darbų akto galios ir jo pateikimo teisinių pasekmių

CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. Ši norma iš esmės pakartoja CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrąją rangos teisinių santykių reguliavimo taisyklę, pagal kurią užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Analogiškai įforminamas ir statybos rangos darbų perdavimas-priėmimas, tačiau CK 6.694 straipsnio 4 dalyje papildomai aptarta vienašalio statybos rangos darbų perdavimo galimybė, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti darbų perdavimo ir priėmimo aktą. Be to, įstatymų leidėjo nustatyta, jog tik vienos iš šalių pasirašytas, t. y. vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

Taigi, kaip nurodyta, darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK 6.694 straipsnis) normose. Pagal minėtų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Užsakovo pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos (subrangos) sutarties sąlyga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant ginčus, kylančius iš statybos rangos teisinių santykių, ne kartą konstatuota užsakovo pareiga priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009, 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005, 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005, ir kt.). Kaip matyti iš faktinių nagrinėjamos bylos aplinkybių, pagal sudarytą Rangos sutartį atsakovas (sutartyje vadinamas rangovu) veikė ieškovo atžvilgiu kaip subrangovas, o ieškovas atsakovo atžvilgiu – kaip rangovas (sutartyje vadinamas užsakovu). Tokiu būdu, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, reguliuojančiomis darbų perdavimą ir priėmimą, atsakovui teko įstatyminė pareiga priimti ieškovo atliktus statybos rangos darbus.

Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Paskutinis atsakovo pranešimas ieškovui priimti konkrečiai išvardintus darbus (darbus, atliktus 2008 m. gegužės mėnesį) pateiktas 2008 m. birželio 6 d. atsiliepime į ieškovo pranešimus (1 t., b. l. 38-40). Tačiau gavęs tokią informaciją ieškovas negalėjo tinkamai pradėti darbų priėmimo, nes rangovas su 2008 m. birželio 8 d. pranešimu nepateikė atliktų darbų faktą, jų rūšis, mastą ir apimtis fiksuojančio dokumento – atliktų darbų akto. Kaip jau minėta, darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Šalių sudarytos Rangos sutarties 14.1 punkte nurodyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas rangovui ir užsakovui pasirašant rangovo pateiktą aktą. Ši sutarties sąlyga pakartoja CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Prašymą priimti atliktus darbus atsakovas pakartojo 2008 m. liepos 8 d. rašte, atsakydamas į ieškovo 2008 m. birželio 10 d. pranešimą dėl Rangos sutarties nutraukimo. Prie šio rašto pridėta atsakovo atstovo vienašališkai pasirašyta darbų apskaičiavimo lentelė, atsakovo pavadinta Atliktų darbų aktu (1 t., b. l. 46). Atsakovas prašė priimti šiame akte nurodytus darbus.

Ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovo pateiktą darbų atlikimo už 32 344,68 Lt aktą grindžiamas ne tik jo netinkamumu pagal kokybinius kriterijus, bet ir darbų perdavimo ir priėmimo dokumento neatitikimu Rangos sutarties reikalavimams. Dėl pastarosios atsisakymo priimti darbus priežasties byloje nebuvo ginčijamasi, t. y. atsakovas iš esmės neginčijo ieškovo argumentų, kad šis aktas neatitinka Rangos sutartyje nustatytų reikalavimų tokio dokumento turiniui ir formai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį teismas turi diskrecijos teisę konstatuoti arba nekonstatuoti atliktų darbų akto nepasirašymo pagrįstumą, priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Darbų perdavimo ir priėmimo aktas yra sandoris, kuriuo viena Rangos sutarties šalis patvirtina perdavusi, o kita šalis priėmusi (su išlygomis ar be jų) tam tikrą sutartimi sulygtą darbų rezultatą ar jo dalį. Taigi statybos darbų perdavimą ir priėmimą įforminantis aktas (CK 6.694 straipsnio 4 dalis) yra sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Sutarties šalys gali susitarti, kad tokį sandorį patvirtinantis dokumentas – atliktų darbų aktas – atitiktų tam tikrus turinio ir formos reikalavimus. CK 1.73 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalys susitarimu gali nustatyti papildomų rašytinės sandorio formos reikalavimų (tam tikrų asmenų parašų buvimas, dokumento antspaudavimas, specialios formos dokumento surašymas ir t. t.). Kai šalys šių reikalavimų nesilaiko, sandoris laikomas nesudarytu, jeigu šalių susitarimu nenustatyta ko kita. Rangos sutarties 14.1 punkte įtvirtintas šalių susitarimas, kad darbų perdavimas ir priėmimas bus įforminamas rangovui ir užsakovui pasirašant rangovo pateiktą aktą už ataskaitinį laikotarpį, sudarytą pagal formą, nurodytą Rangos sutarties priede Nr. 6. (Rangos sutarties 17.4 punkte įrašyta, kad sutarties pasirašymo metu prie jos pridedami priedai, įskaitant 6 priedą - Formą „Atliktų darbų aktas“). Taigi šalių susitarimu nustatyta, kad sandoris – darbų perdavimas ir priėmimas turi būti įforminamas sudarant atitinkamos formos aktą, fiksuojant jame tam tikrus šalių sutartus privalomus rekvizitus. Aplinkybę, kad pateikdamas priimti atliktus darbus atsakovas laikydavosi Rangos sutartyje nustatyto reikalavimo atliktų darbų akto formai bei turiniui, patvirtina abiejų šalių pasirašyti ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais (2007 m. liepos – 2008 m. sausio mėnesiais) atliktų darbų aktai (1 t., b. l. 48, 50, 52, 54, 56, 60). Atsakovo su 2008 m. liepos 8 d. raštu pateiktas Atliktų darbų aktas (1 t, b. l. 46) ne tik visiškai neatitinka Rangos sutarties šalių susitarimo dėl atliktų darbų akto formos, bet jame nėra ir tokių privalomų rekvizitų, kaip akto surašymo dienos, darbų atlikimo laikotarpio, darbų atlikimo pagrindo, atlikimo vietos, darbų kainos apskaičiavimui naudojamos matavimo vienetų reikšmės ir kt. Pateikdamas reikalaujamos formos ir turinio neatitinkantį darbų atlikimo dokumentą atsakovas pažeidė Rangos sutartyje nustatytą statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo tvarką, neįvykdė pareigos organizuoti darbų perdavimą ir priėmimą pagal nustatytus reikalavimus, todėl ieškovo ginčijamas vienašalis atliktų darbų aktas pripažintinas negaliojančiu, darbų perdavimo ir priėmimo sandoris – nesudarytu bei konstatuotina, jog ieškovas turėjo pagrindą atsisakyti priimti tokį aktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, užsakovas (ieškovas) pagal Rangos sutarties sąlygas turėjo teisę nepriimti ginčijamo Atliktų darbų akto, kaip pateikto nesilaikant sutartyje numatytų jo sudarymo ir įforminimo sąlygų.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl ginčo akto pripažinimo negaliojančiu, nurodė vienintelį tokio sprendimo motyvą – akto surašymo po neteisėto sutarties nutraukimo aplinkybę. Teismas nepaaiškino, kodėl Atliktų darbų akto surašymo po sutarties nutraukimo aplinkybė daro šį aktą galiojančiu, nepriklausomai nuo kitų aplinkybių, kurios leidžia atitinkamai vertinti šio akto galiojimą arba negaliojimą, įskaitant ir aukščiau aptartus reikalavimus tokio dokumento formai bei turiniui. Pažymėtina, kad kai rangos (subrangos) sutartis nutraukiama arba kitaip pasibaigia iki darbų rezultato perdavimo, faktiškai atlikti darbai turi būti perduodami ir priimami ta pačia teisės aktuose ir Rangos sutartyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė dėl ginčijamo Atliktų darbų akto surašymo momento yra nereikšminga sprendžiant akto galiojimo klausimą pagal tuos šio akto nuginčijimo argumentus, kuriuos iškėlė ieškovas šioje byloje ir kurie įvertinti šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Darydama išvadą dėl ginčo akto pripažinimo negaliojančiu, teisėjų kolegija sutinka su apelianto motyvu, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo manyti, kad tokiu esminius formos ir turinio trūkumus turinčiu aktu atsakovas įrodė atlikęs ir perdavęs darbus CK 6.694 straipsnio 4 dalyje ir šalių Rangos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija naikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl ginčijamo vienašalio darbų atlikimo akto pripažinimo negaliojančiu ir tenkina šią ieškinio dalį.

Dėl rangos sutarties nutraukimo ir užsakovo teisių gynimo. Dėl civilinės teisinės atsakomybės rangovui taikymo sąlygų pagal byloje nustatytas aplinkybes

Ieškovas 2008 m. balandžio 9 d. datuotu pranešimu, su kuriuo atsakovo atstovas buvo supažindintas 2008 m. gegužės 9 d., taip pat 2008 m. gegužės 9 d. pranešimu, kuris, kaip matyti iš bylos duomenų, registruotąja pašto siunta įteiktas atsakovui 2008 m. gegužės 10 d. (1 t., b. l. 30-34) , pranešė atsakovui (subrangovui), kad šis pagal Rangos sutartį turėjo atlikti joje numatytus darbus iki 2007 m. spalio 30 d., tačiau iki pranešimų surašymo laiko nebuvo baigęs vienuolyno fasadų tinkavimo darbų (pranešimuose išvardinti neatlikti darbai). Šiuose pranešimuose taip pat nurodytas vienas atliktų darbų kokybės defektas – tam tikrose vietose neteisingai sumontuotos čerpės, nes jos pritvirtintos ant medinių „bruselių“, kurie tiesiogiai liečiasi su betonu, kas pagal statybos normas yra neleistina (pranešimuose išvardintų neatliktų darbų eil. Nr. 3 ir 4). 2008 m. balandžio 9 d. datuotu pranešimu ieškovas įspėjo atsakovą, kad nesiėmus iš esmės paspartinti vėluojančių darbų, jis gali pasinaudoti galimybe nutraukti Rangos sutartį pagal sutarties 15 str. Pažymėtina, kad šiame pranešime ieškovas nenustatė jokio konkretaus papildomo termino Rangos sutarčiai įvykdyti, apsiribodamas abstrakčiu nurodymu rangovui imtis priemonių iš esmės paspartinti vėluojančius darbus. Pagal šalių sudarytos Rangos sutarties 8.1 punktą rangovas darbus turėjo atlikti laikydamasis darbų vykdymo grafike nurodytų terminų. Pagal prie sutarties pridėtą darbų vykdymo grafiką galutinis darbų atlikimo terminas buvo 2007 m. spalio 30 d. Šiuo atveju būtina įvertinti, ar ieškovo pranešime paminėtas Rangos sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino praleidimas buvo esminis sutarties pažeidimas. Rangos sutartyje nėra akcentuojama, kad darbų vykdymo termino praleidimas laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Pastebėtina, kad pats ieškovas savo procesiniuose dokumentuose neakcentavo, jog praleidęs Rangos sutartyje nustatytą galutinio darbų atlikimo terminą ar tarpinius terminus atsakovas padarė esminį sutarties pažeidimą. Aplinkybė, kad Rangos sutartyje reikalavimai dėl prievolių vykdymo terminų nebuvo griežti ir nukrypimas nuo jų nebuvo priskirtas prie esminių sutarties pažeidimų, patvirtina tiek sisteminė sutarties sąlygų turinio analizė (pvz., sutarties 6.1.4, 6.2.1, 8.8, 10.4, 15.3, 16.1 punktai), tiek faktiniai santykiai, susiklostę šalims vykdant Rangos sutartį, tiek ir kiti į bylą pateikti duomenys dėl statybos, kurioje atsakovas nebuvo tik vienintelis subrangovas, eigos. Ieškovas priiminėjo atsakovo atliktus darbus ir po numatyto darbų atlikimo grafike galutinio įvykdymo termino. Iki 2008 m. balandžio 9 d. datuoto pranešimo ieškovas nereiškė jokių pretenzijų atsakovui dėl darbų vykdymo eigos, jų atlikimo terminų, nors nuo sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino pasibaigimo buvo praėjęs pakankamai ilgas laikotarpis. Nepaneigtas atsakovo aiškinimas, kad darbų vykdymo eigoje jų atlikimo terminai buvo nuolat koreguojami dėl įvairių priežasčių (pvz., 1 t., b. l. 127-128). Pastebėtina, kad darbus, analogiškus tiems, kuriems atlikti buvo nusamdęs atsakovą, ieškovas užaktavo kaip atliktus 2008 m. gegužės mėnesį (2 t., b. l. 56). Ši aplinkybė patvirtina to paties statybos objekto generalinio rangovo UAB „SIV“ 2009 m. sausio 6 d. pažymoje nurodytus duomenis, kad užtrukus statybos objekto projekto derinimo procesui, pagal papildomus susitarimus tarp UAB „SIV“ (kaip užsakovo) ir UAB „Eurorenovacijos“ (kaip rangovo) buvo nustatyti nauji renovacijos darbų atlikimo terminai, kurių paskutinis apibrėžtas 2008 m. gegužės 30 d. data (1 t., b. l. 153). Pirmosios instancijos teismo posėdyje UAB „SIV projektai“ darbuotojas N. V., statybos objekte atlikęs projekto vadovo funkcijas, paaiškino, kad renovacijos darbai nebuvo pradėti laiku bei užsitęsė dėl projektuotojų darbų, todėl sutartis tarp UAB „SIV“ (užsakovo) ir UAB „Eurorenovacijos“ (rangovo) buvo pratęsta (t. 2, b. l. 82). Byloje nepaaiškėjo, kodėl nebuvo raštu įformintos ieškovo ir atsakovo sutartyje numatytų darbų atlikimo tarpinių terminų ir galutinio termino korekcijos (kodėl raštu nebuvo koreguotas darbų atlikimo grafikas), tačiau aukščiau išdėstytos faktinės aplinkybės leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad Rangos sutartyje numatyto darbų atlikimo termino (2007 m. spalio 30 d.) praleidimas negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu, kuriam esant ieškovas galėtų taikyti atitinkamas užsakovo teisių gynybos priemones (pvz., nutraukti sutartį remiantis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi). Rangos sutarties šalių faktiniai veiksmai ir jų elgesys po 2007 m. spalio 30 d. (po Rangos sutartyje numatyto darbų atlikimo termino pasibaigimo) leidžia daryti išvadą, kad sutartyje numatytų prievolių galutinio įvykdymo terminas buvo pratęstas (nukeltas) neapibrėžus jo kitu konkrečiu terminu. Esant tokiai faktinei situacijai pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pranešimuose dėl sutarties vykdymo trūkumų, kiek tai susiję su darbų atlikimo terminais (darbų vykdymo eiga), ieškovas turėjo duoti aiškius nurodymus atsakovui, įskaitant ir konkretaus protingo termino sutarties vykdymo trūkumams pašalinti atsakovui nustatymą. CK 6.209 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad jeigu sutartis neįvykdyta, nukentėjusi šalis gali raštu nustatyti protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir pranešti apie tai kitai šaliai. Jau aptarta, kad Rangos sutartyje nustatyto darbų galutinio termino praleidimas nelaikytinas esminiu šios sutarties pažeidimu, todėl ieškovas pranešime dėl sutarties vykdymo trūkumų turėjo nustatyti atsakovui papildomą terminą sutarčiai tinkamai įvykdyti (CK 6.63 str. 3 d., 6.209 str. 1 d., 6.658 str. 6 d. nuostatos, Rangos sutarties 7.2.2 p., 15.2.3 p. sąlygos). Pažymėtina, kad 2008 m. balandžio 9 d. pranešime, su kuriuo atsakovo atstovas susipažino tik 2008 m. gegužės 9 d., jokių konkrečių nurodymų dėl darbų atlikimo eigos ir trūkumų šalinimo ieškovas nenurodė ir jokio konkretaus termino sutarties vykdymo trūkumams bei nurodytiems darbų defektams pašalinti nenustatė. Jokio termino sutarties vykdymo trūkumams ištaisyti ieškovas atsakovui nenurodė (nenustatė) ir 2008 m. gegužės 9 d. pranešime. Darytina išvada, kad šiuo pranešimu ieškovas netgi siekė apskritai pašalinti atsakovo galimybę taisyti sutarties vykdymo trūkumus (kiek tai buvo susiję su pranešime nurodytais tais pačiais nebaigtais atlikti arba nekokybiškai atliktais darbais), nes jame įrašė, jog nuo pranešimo surašymo dienos visus pranešime nurodytus neatliktus darbus jis perduoda atlikti kitam rangovui atsakovo sąskaita. Toks 2008 m. gegužės 9 d. pranešimo turinys leidžia daryti išvadą, kad ieškovas ignoravo savo ankstesnį įspėjimą atsakovui dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį, nes neatliktų darbų perdavimą atlikti kitam rangovui grindė Rangos sutarties 15.3 punkto sąlygomis dėl užsakovo galimų veiksmų nenutraukiant ir nekeičiant Rangos sutarties. Nežiūrint šios akivaizdžios aplinkybės, ieškovas 2008 m. birželio 10 d. pranešimu nuo tos pačios dienos vienašališkai nutraukė Rangos sutartį, nors vienašalis rangos teisinių santykių nutraukimas galėjo būti įvykdytas tik pranešus apie tai raštu kitai šaliai prieš 30 dienų (CK 6.218 str., Rangos sutarties 15.2 p.). Pastebėtina, kad 2008 m. gegužės 9 d. pranešime nurodydamas, kad nuo tos pačios dienos atlikti Rangos sutartyje numatytus nebaigtus darbus perduoda kitam rangovui, ieškovas elgėsi nesąžiningai, nes iš byloje esančių duomenų matyti, jog Rangos sutartyje numatyti kai kurie darbai kitam rangovui buvo perduoti atlikti tik po mėnesio nuo sutarties su atsakovu nutraukimo dienos (1 t., b. l. 63-67 – 2008 m. liepos 11 d. statybos rangos sutartis su UAB „Statsva“). Ieškovas įstatymo ir Rangos sutarties sąlygomis turėtų pagrįstą teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti nuostolius dėl sutarties vykdymo trūkumų, susijusių su neatliktais darbais, arba pavesti tuos darbus atlikti kitam asmeniui atsakovo (kaip rangovo) sąskaita, tuo atveju, jeigu atsakovas nebūtų trūkumų pašalinęs per ieškovo (kaip užsakovo) nustatytą protingą terminą, tačiau ieškovas ne tik nenustatė tokio termino, bet ir apskritai siekė blokuoti galimybę tokius trūkumus ištaisyti (sprendžiant pagal 2008 m. gegužės 9 d. pranešimo turinį). CK 6.658 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, – atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita. Analogiška taisyklė dėl teisės reikalauti nuostolių atlyginimo (rangovo sutartinės civilinės atsakomybės taikymo pagrindu) atsiradimo įtvirtinta CK 6.665 straipsnio 3 dalyje (CK 6.644 str. 2 d.), taip pat šalių Rangos sutarties 7.2.2, 15.2.3, 15.3 punktuose išdėstytose sąlygose. Jeigu prievolės įvykdymo terminas nebuvo nustatytas, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę nuo to momento, kai kreditorius raštu pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė įvykdymo terminą, o skolininkas per šį terminą prievolės neįvykdė (CK 6.63 str. 3 d.). Atsakovas negali būti laikomas pažeidusiu Rangos sutartyje nustatytą prievolės atlikti statybos rangos darbus įvykdymo terminą, nes ieškovas nenustatė tokio prievolės įvykdymo termino (papildomo termino), todėl ieškovo reikalavimas dėl nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos, skirtos atlyginti kito pasitelkto rangovo paslaugas darbams užbaigti, negali būti tenkinamas.

Ieškovo reikalaujamų priteisti nuostolių dalį sudaro jo nurodytos darbų defektų šalinimo išlaidos. Aplinkybes dėl atsakovo atliktų darbų kokybės trūkumų ieškovas grindžia 2008 m. liepos 10 d. sudarytu defektiniu aktu (1 t., b. l. 62). Pastebėtina, kad dalis šiame defektiniame akte nurodytų trūkumų siejami ne su atliktų darbų kokybės trūkumais, bet su darbų neužbaigimu. Dėl aplinkybių, susijusių su prievolių pagal Rangos sutartį vykdymo termino praleidimu, jau anksčiau pasisakyta šioje nutartyje, todėl argumentų dėl šių aplinkybių teisinio vertinimo teisėjų kolegija nekartoja. Aptariamu atveju aktualu ištirti ir įvertinti, ar pagrįstai reikalaujama taikyti atsakovui civilinę teisinę atsakomybę už netinkamai atliktą darbą ir priteisti nuostolius už ieškovo nurodytų darbų kokybės defektų taisymą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 176 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 178 straipsnyje apibrėžta įrodinėjimo pareiga ir nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Sprendžiant iš ieškovo 2008 m. balandžio 9 d. ir 2008 m. gegužės 9 d. datuotų pranešimų atsakovui, juose nurodytas toks atsakovo atliktų darbų trūkumas (neatliktų darbų sąrašo eil. Nr. 3 ir 4 – 1 t., b. l. 30-32): „...čerpės pritvirtintos ant medinių bruselių, o bruseliai tiesiogiai liečiasi su betonu, kas pagal LR statybos normas yra neleistina“. Taigi pranešimuose dėl sutarties vykdymo trūkumų buvo nurodytas vienas darbų kokybės trūkumas, susijęs su čerpių tvirtinimu ant netinkamai sudėtų medinių „bruselių“. 2008 m. birželio 10 d. pranešime apie sutarties nutraukimą tokio ieškovo veiksmo (vienašalio sutarties nutraukimo) priežastimi nurodytas darbų neužbaigimas ir jų nevykdymas (1 t., b. l. 35). 2008 m. liepos 10 d. defektiniame akte darbų trūkumas, kuris buvo nurodomas ieškovo 2009 m. balandžio 9 d. ir 2008 m. gegužės 9 d. rašytuose atsakovui pranešimuose, nenurodytas, vadinasi, toks trūkumas buvo ištaisytas arba jis nebuvo fiksuojamas dėl kitų priežasčių. 2008 m. liepos 10 d. defektinis aktas sudarytas praėjus mėnesiui po Rangos sutarties su atsakovu nutraukimo, atsakovo atstovas į darbų apžiūrą ir defektų nustatymą kviestas nebuvo ir nedalyvavo. Ieškovas darbų defektus ir jų šalinimo kaštus nustatė vienašališkai, be to, iš ieškovo pateikto defektinio akto nėra matyti, ar visi darbų trūkumai atsirado būtent dėl atsakovo kaltės. Defektiniame akte nenurodytos tokios svarbios aplinkybės, kaip darbų atlikimo ir defektų atsiradimo laikas, darbus atlikęs ir už defektų atsiradimą atsakingas asmuo ir pan. Akte nurodyta, kad trūkumus turi pašalinti ieškovas (defektų sąrašo eil. Nr. 1 - 13). Aplinkybę, kad šie defektai atsirado dėl atsakovo atliktų darbų, ieškovas vienašališkai nurodė tik su kitu subrangovu UAB „Statsva“ 2008 m. liepos 11 d. sudarytoje statybos rangos sutartyje (1 t., b. l. 63-65). Ieškovo 2008 m. gegužės 9 d. pranešimo turinys (dalyje atliktų darbų trūkumų) įgalina manyti, kad defektiniame akte fiksuoti kiti (nauji) darbų trūkumai galėjo atsirasti po 2008 m. gegužės 9 d., tačiau sprendžiant pagal ieškovo 2008 m. gegužės 9 d. pranešime ir 2008 m. birželio 10 d. pranešime išdėstytą tekstą, galima manyti, kad atsakovas 2008 m. gegužės – birželio mėnesiais apskritai nedirbo statybos objekte (iš viso ten neatliko darbų). Kita vertus, nors ieškovas teigė, kad atsakovas nurodytais mėnesiais objekte iš viso nedirbo, tačiau ieškovas parengė ir generaliniam rangovui UAB „SIV“ pateikė atliktų renovacijos darbų per 2008 m. gegužės mėnesį aktą Nr. 8/01 už 288 363,80 Lt sumą (2 t., b. l. 56). Akte nurodytos darbų rūšys (sienų paviršių tinkavimas ir užtrynimas kalkiniu skiediniu, sienų paviršių angokraščių tinkavimas ir užtrynimas kalkiniu skiediniu, vienuolyno lauko sienų paviršių tinkavimas, karnizo formavimas kalkiniu tinku, sienų tinkavimas/glaistymas Caparol tinku, kontraforsų sienų dažymas, fasadų dažymas) iš esmės sutampa su darbais, kuriuos pagal Rangos sutartį turėjo atlikti atsakovas, nors, kaip buvo nurodyta minėtuose ieškovo pranešimuose, atsakovas tą mėnesį objekte apskritai nedirbo. Ieškovo teigimu, iki 2008 m. liepos 11 d. sutarties su UAB „Statsva“ sudarymo, darbų, kuriuos pagal Rangos sutartį turėjo atlikti atsakovas, kiti asmenys neatliko. Nepaaiškinta, kas tuomet 2008 m. gegužės mėnesį atliko darbus, nurodytus ieškovo parengtame atliktų darbų akte Nr/. 8/01, taip pat nepatvirtinta, kad defektiniame akte nurodyti darbų defektai (jų dalis) nėra susiję su darbais, atliktais 2008 m. gegužės mėnesį, kuomet atsakovas statybos objekte savo prievolių pagal Rangos sutartį, pasak ieškovo, apskritai nevykdė (iš viso nedirbo objekte). Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra įrodyta, jog pagal ieškovo sutartį su UAB „Statsva“ buvo atliekami darbai, susiję su darbų defektų ((kokybės trūkumų), už kuriuos turėtų būti atsakingas atsakovas, šalinimu. Teisėjų kolegija taip pat yra įsitikinusi, kad ieškovas neįrodė defektų taisymo kaštų, kurių atlyginimą prašo priteisti šioje byloje, dydžio. Negalima pripažinti, kad įrodymais pagrįstas žalos, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovo, dydis. UAB „Statsva“ parengtame atliktų darbų akte Nr. 1 (1 t., b. l. 129) nurodyti darbų kaštai atitinka sutarties šalių susitarimą dėl darbų kainos, nors susitarime aptarta darbų kaina įrodymais, kurie galėtų patvirtinti jos dydžio pagrįstumą, nėra patvirtinta (2008 m. liepos 11 d. statybos darbų rangos sutartis į bylą pateikta be darbų sąmatos, kuri sutartyje įvardijama kaip jos priedas Nr. 1).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad šioje byloje neįrodytos sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sąlygos: a) neįrodytos aplinkybės, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ar neteisėtai neveikė vykdant sutartinę prievolę (CK 6.246 str. 1 d.); b) neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veikimo (neveikimo) vykdant sutartinę prievolę ir ieškovo nurodytos žalos atsiradimo (CK 6.247 str.); neįrodytos aplinkybės dėl nuostolių ieškovui fakto ir dydžio (CK 6.249 str. 1 d.). Pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas neįvykdė ar netinkamai įvykdė Rangos sutartyje numatytą savo prievolę, todėl jis neprivalo atlyginti ieškovo nurodytus nuostolius (CK 6.256 str. 2 d., CPK 177 str. 1 d., 178 ir 185 str.). Pirmosios instancijos teismas nenustatė tokių faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų atsiradę teisės aktuose apibrėžtos sąlygos ieškovui reikalauti nuostolių atlyginimo. Dar kartą pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi teisingos nuostatos, jog ieškovas, nesudaręs galimybės atsakovui pašalinti nurodytus sutarties vykdymo trūkumus bei ištaisyti darbų defektus, nesukūrė objektyvių prielaidų atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindui (CK 6.256 str. 2 d.).

Pagal išdėstytus argumentus teisėjų kolegija pripažįsta teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti nuostolius, jų atsiradimą grindžiant atsakovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidomis. Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su teismo motyvų dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimu, nedaro įtakos nurodytos teismo sprendimo dalies teisingumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.694 straipsnio normas ir Rangos sutarties nuostatas dėl statybos darbų perdavimo ir priėmimo procedūros įforminimo bei klaidingai įvertino aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas ieškovo prašymas vienašalį darbų atlikimo aktą pripažinti negaliojančiu, teisėjų kolegija apskųstą sprendimą pakeičia (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš dalies tenkinant ieškovo ieškinį bei apeliacinį skundą, atitinkamai koreguojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).

Ieškovas pareiškė du turtinio pobūdžio reikalavimus ir pagal bendrą ieškinio sumą turėjo mokėti 3 332 Lt žyminį mokestį. Ieškovas už ieškinio reikalavimus sumokėjo 3497 Lt žyminį mokestį, todėl 165 Lt šio mokesčio permoka jam grąžintina.

Ieškovo UAB „Eurorenovacijos“ išlaidas, kurios turi būti skirstomos tarp šalių atitinkamai patenkintai ir atmestai reikalavimų daliai, sudaro 6 664 Lt žyminis mokestis (3 332 Lt už ieškinį bei 3 332 Lt už apeliacinį skundą) ir 4230 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai, iš viso 10 894 Lt išlaidų. Atsakovas UAB „Sanva“ iš viso turėjo 5 400 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (2 400 Lt pirmosios instancijos teisme ir 3 000 Lt apeliacinės instancijos teisme). Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pagal byloje esančius mokėjimo dokumentus (2 t., b. l. 146-148) 3 000 Lt atlyginimo advokatui už paslaugas apeliacinės instancijos teisme mokėjimas fiksuotas atsakovo A. S. vardu, tačiau šias išlaidas prašoma priteisti atsakovo UAB „Sanva“ naudai (2 t., b. l. 145). Atsakovas A. S. pirmosios instancijos teisme turėjo 400 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Patenkintų ieškovo reikalavimų dalis (skaičiuojant nuo bendros ieškinio sumos) sudaro 38 proc., o atmestų reikalavimų dalis – 62 proc. Pagal šias proporcijas paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Sanva“ taip: ieškovui priteistina 4 140 Lt turėtų išlaidų (38 proc.), o atsakovui UAB „Sanva“ priteistina 3 348 Lt turėtų išlaidų (62 proc.). Atlikus priteistinų sumų tarpusavio įskaitymą ieškovui UAB „Eurorenovacijos“ priteisiama iš atsakovo UAB „Sanva“ 792 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo UAB „Eurorenovacijos“ priteista atsakovui A. S. 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nekoreguojama.

Vadovaujantis aukščiau nurodytomis proporcijomis iš šalių priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl vienašalio atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu. Šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančiu UAB „Sanva“ vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą, kuriame fiksuojamas darbų už 32 344,68 Lt sumą (su PVM) atlikimas vykdant prievoles pagal UAB „Eurorenovacijos“ ir UAB „Sanva“ 2007 m. birželio 26 d. Rangos sutartį Nr. 26.07.07.

Teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo UAB „Eurorenovacijos“ reikalavimas atsakovams UAB „Sanva“ ir A. S. dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo, palikti nepakeistą.

Pakeisti teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tarp UAB „Eurorenovacijos“ ir UAB „Sanva“ paskirstymo bei bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo ir jas išdėstyti taip: 1) priteisti UAB „Eurorenovacijos naudai iš UAB „Sanva“ 792 Lt bylinėjimosi išlaidų; 2) priteisti į valstybės biudžetą iš UAB „Eurorenovacijos“ 18,97 Lt ir iš UAB „Sanva“ 11,63 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Palikti nepakeistą teismo sprendimo dalį, kuria iš UAB „Eurorenovacijos“ priteista A. S. naudai 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Palikti nepakeistą teismo sprendimo dalį, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės.

Gražinti UAB „Eurorenovacijos“ 165 Lt dydžio žyminio mokesčio permoką.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėMarytė MitkuvienėGintaras Pečiulis