Teisora
Registruotis

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2023-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-82-795/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-16
Bylos Nr.
1A-82-795/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06468-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas, Dalia Kursevičienė, Kristina Kakurinė
Nuteistasis
K. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-82-795/2023Proceso Nr. 1-01-1-06468-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.14.1.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.5.2; 2.4.7 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės,

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei L. B.,nuteistajai K. G. ir jos gynėjui (duomenys neskelbtini) V. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) B. R. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį, ir jai paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė, bausmę atliekant areštinėje.

Į paskirtos arešto bausmės laiką įskaitytas K. G. laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2022 m. spalio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 13 d., ir ji pripažinta visiškai atlikusi bausmę.

K. G. išteisinta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, numatytų BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalyse, požymių.

Kardomoji priemonė – suėmimas – panaikinta nuo 2022 m. gruodžio 13 d., t. y. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš K. G. priteista 198,80 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt aštuoni eurai ir 80 ct) turtinei žalai atlyginti UAB „P.“.

UAB „G.“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Iš K. G. valstybės naudai priteista 190 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt eurų) už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

R. S. mirus, jam baudžiamasis procesas buvo nutrauktas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. S. ir K. G. buvo kaltinami, o K. G. ir nuteista už tai, jog, veikdami bendrai, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: 2021 m. vasario 14 d., apie 11.59 val., K. G. ir R. S., veikdami bendrininkų grupe, iš UAB „P.“ parduotuvės „I.“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė 4 vnt. kremo „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra vertė 33,56 Eur; 8 vnt. dantų pastos „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra vertė 37,52 Eur; 3 vnt. dantų pastos „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra vertė 17,67 Eur; 2 vnt. dantų pastos „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra vertė 11,18 Eur; 7 vnt. skustuvų „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra vertė 66,43 Eur; 7 vnt. aliejaus plaukams „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra vertė 32,44 Eur, taip UAB „P.“ buvo padaryta 198,80 Eur turtinė žala.

2. K. G. ir R. S. buvo kaltinami tuo, kad 2021 m. balandžio 19 d., apie 14.30 val., veikdami bendrininkų grupe, iš UAB „G.“ parduotuvės „T.“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė kolonėlę „(duomenys neskelbtini)“ su mikrofonu, kurios vertė 41,99 Eur, kolonėlę „(duomenys neskelbtini)“ su mikrofonu, kurios vertė 37,99 Eur, išorinę bateriją „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė 59,99 Eur, žaidimų kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 399 Eur, taip buvo kaltinami padarę UAB „G.“ 538,97 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) B. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį K. G. – pripažinti ją kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmę, paskirtą už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą, ir galutinę subendrintą bausmę K. G. paskirti 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje tik išvardino ištirtus įrodymus, tačiau jų visumos neįvertino, nėra aišku, kodėl teismas vienais įrodymais rėmėsi ir motyvavo priimamą nuosprendį, o kitais ne, kodėl kaltinamųjų kaltės prisipažinimu iš dalies įvykdžius vagystę iš parduotuvės „T.” rėmėsi, kaip neabejotinais ir pagrįstais įrodymais dalyje dėl „(duomenys neskelbtini)“ vagystės (būtent jų tvirtinimu, kad tokio daikto nevogė), o liudytojų, kurie įvykio dieną dirbo parduotuvėje, parodymus atmetė. Reikia pastebėti, kad ne visais kaltinamųjų parodymais patikėjo ir teismas –nuosprendyje nurodoma, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog į (duomenys neskelbtini) kaltinamieji atvyko, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, o tai paneigia neįtikinančią versiją, kad į (duomenys neskelbtini) jie atvyko susitikti su draugu, kurio asmenybės nenurodė. Kaltinamieji painiojosi savo duodamuose parodymuose nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, skirtingai nurodydami, kokius daiktus kuris pagrobė, painiodami skirtingus įvykius ir iš skirtingų parduotuvių skirtingu laiku pagrobtus daiktus. Patys kaltinamieji apklausų teisme metu tvirtino, kad dažniausiai stengdavosi vogti administracinės atsakomybės ribose, tačiau iš (duomenys neskelbtini) registro (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) duomenų matyti, kad jie ne kartą teisti už turtinių nusikaltimų įvykdymą. Nuosprendžio priėmimo dieną K. G. buvo priimta 10 apkaltinamųjų nuosprendžių.

3.2. Įvykio dieną parduotuvėje dirbo trys darbuotojai, kurie buvo apklausti teisme ir patvirtino R. S. bei K. G. apsilankymą parduotuvėje. To neneigė ir patys kaltinamieji, šią aplinkybę tai pat patvirtina vaizdo įrašas. Visi trys apklausti parduotuvės darbuotojai patvirtino, kad iš karto po to, kai suveikė parduotuvės vartelių signalizacija ir nepavyko sustabdyti pabėgusių žmonių, jie apžiūrėjo parduotuvės vietas, kur vaikščiojo K. G. ir R. S., peržiūrėjo vaizdo kamerų įrašus. Į akis krito, kad trūksta kompiuterio konsolės, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ žaidimų kompiuterio. Visi trys liudytojai patvirtino, kad kiekvieną dieną atėjus į darbą yra sujungiami televizoriai, taip pat ir pagrobtas „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteris prijungiamas prie veikiančio televizoriaus, kad parduotuvės klientai galėtų jį išbandyti. Ši prekė buvo didesnė, todėl iš karto pamatė, kad jos nėra, šalia buvo likę laidai ir konsolės pultelis. Apklausos metu liudytojas D. P. patvirtino, kad jis dirbo žaidimų zonoje, todėl iškart pastebėjo, kad joje nebėra žaidimų kompiuterio. D. P. nurodė, kad visos prekės yra su apsaugomis (lipniomis juostelėmis), kurios nesuveikia prekę paėmus iš lentynos, bet suveikia, t. y. supypsi, einant pro vartelius iš parduotuvės. Tiek L. N., tiek E. V. apklausų teisme metu patvirtino, kad po įvykdytos vagystės jie rado nuluptas nuo prekių apsaugines juosteles priklijuotas lentynoje, iš kur buvo pagrobtos mažesnių matmenų prekės. E. V. nurodė, kad prie „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterio šios juostelės būdavo klijuojamos giliau įrenginyje. Bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtinta, kad parduotuvės salėje tuo metu daugiau lankytojų nebuvo, išskyrus vieną pirkėją, kuris buvo kartu su (duomenys neskelbtini) E. V. netoli išėjimo prie kasų.

3.3. E. V. teisme patvirtino, kad ji atkreipė dėmesį į parduotuvę užėjusius asmenis, matė, jog vyras (R. S.) su savimi turėjo kuprinę, kuri jam įėjus į parduotuvę buvo priplota, o išeinant jau išsipūtusi. Pati E. V., taip pat ir vaizdo įrašas patvirtina, kad R. S. bei K. G. iš parduotuvės spruko pro prie kasų stovėjusią (duomenys neskelbtini) E. V., kuri dar bandė juos vytis, todėl gerai matė išbėgančių asmenų nugaras, o tai leidžia neabejoti jos parodymais, kad R. S. turėtoje kuprinėje buvo įdėtas daiktas. Parduotuvės darbuotojai patvirtino, kad pagrobtas žaidimų kompiuteris nebuvo labai didelis, A4 lapo formato, 4–5 cm storio, todėl galėjo laisvai tilpti į vyro turėtą kuprinę. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, kad visų apklaustų liudytojų parodymai nuoseklūs, vieni kitus papildo ir neprieštarauja vieni kitiems, taip pat papildo kitus byloje surinktus įrodymus. Plungės apylinkės teismo nuosprendyje nenurodoma, kodėl šie liudytojų parodymai nebuvo įvertinti, o tiesiog atmesti. Pagrindinis teismo argumentas, kad kaltinamieji savo kaltės nepripažino, be to, vaizdo filmavimo kameromis šio daikto pagrobimas neužfiksuotas, patys (duomenys neskelbtini) tiesiogiai daikto paėmimo momento nematė.

3.4. Kaltinamieji dar ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad pagrobė nurodytus daiktus, neigdami tik žaidimų kompiuterio vagystę, ir nurodė pavogę dar tris pakuotes belaidžių ausinukų, kurie nagrinėjamo įvykio metu iš šios „T.“ parduotuvės pavogti nebuvo. Tokių daiktų po įvykio nepasigedo ir parduotuvės darbuotojai, be to, jų trūkumas nenustatytas atlikus prekių inventorizaciją. Teisme R. S. toliau tvirtino, kad K. G. pagrobė tris ausinių pakuotes. K. G., ikiteisminio tyrimo metu tvirtinusi, kad pagrobė tris ausinukų pakuotes, bei kolonėlę „(duomenys neskelbtini)”, teisme jau teigė pagrobusi išorinę bateriją ir kolonėlę, bet nemačiusi, ką grobė jos (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) registre užfiksuota, kad 2021 m. balandžio 13 d. „T.“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), K. G. pagrobė tris ausines, dėl to jai surašytas administracinių nusižengimų protokolas. Šie duomenys tik patvirtina, kad kaltinamieji ne tik bet kokiais būdais siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau, nuolat vykdydami neteisėtas veikas, patys painiojasi įvykių aplinkybėse. Nenuoseklūs yra ir jų parodymai dėl pagrobtų daiktų realizavimo. Nėra aišku, kuria kaltinamųjų parodymų dalimi teismas tiki besąlygiškai, nes jų parodymai nuolat kito, be to, jų parodymų nepagrindė jokie kiti byloje surinkti duomenys.

3.5. Jau nuo tyrimo pradžios buvo aiški kaltinamųjų gynybinė pozicija. Vagystės iš „I.“ parduotuvės epizode jie bandė įtikinti, jog veikė ne kartu, o atskirai, taip siekdami įrodyti, kad veikė ne kaip bendrininkai, atribodami pagrobtų prekių sumas, kad jos neviršytų 3 MGL. Vykdydami vagystę iš parduotuvės „T.“, asmenys puikiai žinojo šios parduotuvės apsaugos sistemas, apklausti teisme patvirtino, kad jiems yra žinoma, jog šiose parduotuvėse nėra apsaugos darbuotojų, kamerų joks darbuotojas nuolat nestebi, prekės yra draustos. R. S. suprato, kad ta vieta, kurioje yra be pakuotės padėtas „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteris, kameromis nestebima. Taigi viso tyrimo metu tiek K. G., tiek R. S. reikalavo pateikti kamerų vaizdo įrašus, kurie neva patvirtintų, kad būtent jie pagrobė šį kompiuterį, būdami įsitikinę, kad tos parduotuvės vietos vaizdo kameros nesiekė. Skunde pastebėta, kad K. G. ir R. S. buvo inkriminuota ne atviroji vagystė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes asmenys veikė slaptai iki to momento, kol nesuveikė parduotuvės vartelių signalizacija. Kaltinamieji, painiodamiesi savo neteisėtose veikose, negalėjo tiksliai įvardinti, ką būtent jie 2021 m. balandžio 19 d. pavogė iš parduotuvės „T.“, esančios (duomenys neskelbtini). Lieka neaišku, kokių daiktų vagystę teismas laikė įrodyta pačių kaltinamųjų daliniais prisipažinimais, nes, remiantis vien jų parodymais, negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad jie pagrobė kaltinime nurodytus daiktus, nes abu skirtingu proceso metu tvirtino kiekvienas pagrobęs po kolonėlę su mikrofonu bei išorinę bateriją, o K. G. dar tris vienetus ausinukų, tačiau tai prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims.

3.6. Remiantis baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad 2021 m. balandžio 19 d., apie 14.30 val., R. S. ir K. G. atvyko į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančią „T.“ parduotuvę, tuo metu buvo vieninteliai salės lankytojai, veikdami kaip bendrininkai, pagrobė dvi kolonėles „(duomenys neskelbtini)“ ir vieną išorinę bateriją, prieš tai nuo jų nulupdami apsaugines juosteles ir prilipindami jas lentynoje, taip pat pagrobė „aklojoje zonoje“ prie televizoriaus prijungtą žaidimų kompiuterį. Parduotuvės darbuotojai patvirtino, kad kompiuteris iki šios vagystės įvykdymo buvo prijungtas prie minėto televizoriaus, o jo atjungimas labai paprastas, tiesiog ištraukiant vieną laidą. Asmenys galbūt nesitikėjo, kad apsauginė juostelė gali būti priklijuota ir prie išpakuotos žaidimų konsolės, todėl jos nenulupo, dėl to ir suveikė parduotuvės apsaugos sistema prie išėjimo. Nors nė vienas parduotuvės darbuotojas tiesiogiai nematė, kaip buvo grobiami kaltinime nurodyti daiktai, tačiau visi patvirtino, jog daiktai buvo pagrobti šių asmenų apsilankymo metu.

3.7. Negalima tvirtinti, kad šioje baudžiamojoje byloje iš tiesų nėra tiesioginių įrodymų, jog R. S. ir K. G. buvo vagystės vietoje ir įvykdė vagystę, tačiau ginčas kyla dėl dalies kaltinimo įrodynėjimo, tiksliau dėl žaidimų kompiuterio vagystės. Vis dėlto įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju, vertindamas bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su žaidimų kompiuterio vagyste, visiškai nevertino surinktų įrodymų visumos, nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, dėl to padarė nepagrįstas išvadas.

4. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu proceso dalyviai išdėstė savo pozicijas ir prašymus:

4.1. Prokurorė nurodė, jog K. G. buvo išteisinta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes ji nepripažino savo kaltės ir aptariama vagystė nebuvo nufilmuota. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti įrodymų visumą, įskaitant 3 liudytojų parodymus, kurie yra vieningi nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas liudytojas D. P., kuris patvirtino, kad prieš pat vagystę matė tą kompiuterį, kuris buvo pagrobtas, tikrai būtų pastebėjęs, jei jo vietoje nebūtų buvę. Nors daiktas buvo pagrobtas, teismo sprendime neatsakyta, kas jį pagrobė. Jei ne K. G. padarė tą nusikaltimą, tai kyla klausimas, kas jį padarė, nes tuo metu kitų lankytojų parduotuvėje nebuvo, o vaizdo įraše užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) žmogus bendravo su (duomenys neskelbtini), kai suveikė signalizacija. R. S. pats nurodė, kad puikiai žinojo apie parduotuvės „T.“ apsaugos sistemas, įėjęs į parduotuvę, jis apsižiūrėjo, kur nukreiptos kameros. Vaizdo įraše matyti, kad R. S. matė, jog žaidimų zona yra nestebima. Prokurorė palaikė apeliacinį skundą ir prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria K. G. buvo išteisinta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir UAB „G.“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, pakeisti, t. y. K. G. pripažinti kalta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 metus 1 mėnesį laisvės atėmimo. Taip pat tenkinti UAB „G.“ civilinį ieškinį. Prokurorės nuomone, proceso išlaidos taip pat priteistinos iš nuteistosios K. G.

4.2. Gynėjas (duomenys neskelbtini) V. A. nurodė, jog visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Negalima remtis jokiomis prielaidomis, manymais, kaltinamųjų charakteristikomis, už ką jie anksčiau buvo teisiami. Teismas, anot (duomenys neskelbtini), turi nagrinėti tik tuos duomenis, kurie pateikti byloje. Ne teismo prerogatyva atsakyti į klausimą, kas pagrobė konsolę, tai ikiteisminio tyrimo institucijos ir prokuroro pareiga įrodyti, kad šiuo atveju konkretus asmuo pagrobė tą konsolę. Iš vaizdo įrašo nematyti, kad K. G. ar R. S. būtų paėmę konsolę. Matyti, kad buvo paimtas kažkoks daiktas, panašus į konsolę pagal išmatavimus, bet jis buvo padėtas atgal į lentyną. Taip pat matyti, kad R. S. įsideda į kuprinę K. G. paduotą daiktą, bet tikrai ne konsolę, nes konsolės didesni išmatavimai. Nėra objektyvių duomenų, kad K. G. pagrobė šį daiktą, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi kylančiomis abejonėmis ir vertino jas kaltinamosios naudai bei ją išteisino. (duomenys neskelbtini) prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

4.3. Nuteistoji K. G. nurodė, jog labai gailisi dėl to, ką pavogė. Jos charakteristika nėra gera, bet tai nesudaro pagrindo ją neteisingai apkaltinti. R. S. mirė, todėl K. G. galėtų apkaltinti jį, kad pavogė, bet jie neėmė to kompiuterio. K. G. prisipažino dėl to, kas buvo pavogta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) B. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendis keistinas: naikintina ta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria K. G. buvo išteisinta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimtinas naujas nuosprendis: K. G. pripažintina kalta ir nuteistina dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo (BPK 326 straipsnio 4 dalis ir 329 straipsnio 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju yra keliami išteisintosios K. G. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, nustatymo ir įrodymų vertinimo pagrįstumo bei teisėtumo klausimai. Būtent šiuos klausimus ir aptaria apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visumos buvimo K. G. veiksmuose

8. Pažymėtina, jog šioje byloje šiame proceso etape ginčo klausimas yra keliamas tik dėl žaidimų kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 399 Eur, vagystės iš parduotuvės „T.“. Pirmosios instancijos teismas K. G. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisino, o apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išdėstytais kaltinamosios išteisinimo motyvais, daro išvadą, kad K. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Šią nusikalstamą veiką ji padarė tokiomis aplinkybėmis: K. G. 2021 m. balandžio 19 d., apie 14.30 val., veikdama bendrininkų grupe su R. S., iš UAB „G.“ parduotuvės „T.“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė kolonėlę „(duomenys neskelbtini)“ su mikrofonu, kurios vertė 41,99 Eur, kolonėlę „(duomenys neskelbtini)“ su mikrofonu, kurios vertė 37,99 Eur, išorinę bateriją „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė 59,99 Eur, žaidimų kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 399 Eur, tokiais veiksmais UAB „G.“ buvo padaryta 538,97 Eur turtinė žala.

9. Pirmiausiai pažymėtina, kad nuosprendis yra baigiamasis teismo proceso aktas, kuriuo išsprendžiami nusikalstamos veikos pripažinimo įrodyta, asmens pripažinimo kaltu ir kiti baudžiamojo proceso įstatyme nurodyti klausimai. Kadangi nuosprendyje išsprendžiami itin svarbūs klausimai, jam keliami griežti formos ir turinio reikalavimai, įtvirtinantys, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2012, Nr. 2K-32-699/2016, Nr. 2K-109-746/2017, Nr. 2K-7-174-303/2019). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs teismo baigiamųjų aktų argumentavimo (motyvavimo) svarbą ir konstatavęs, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, inter alia (be kita ko), reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai).

10. Reikalavimai pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniui įtvirtinti BPK 304–307 straipsniuose. Pagal šias nuostatas nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013, Nr. 2K-34-303/2015). Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog epizode dėl prekių vagystės iš parduotuvės „T.“ dalinis abiejų kaltinamųjų prisipažinimas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, filmuota medžiaga iš parduotuvės stebėjimo kamerų, įrodo abiejų kaltinamųjų kaltę dėl prekių pagrobimo ta apimtimi, kiek jie patys kaltę pripažįsta. Nė vienas teisme apklaustas liudytojas betarpiškai nematė, ką pagrobė kaltinamieji, o dėl kompiuterinio žaidimo konsolės pagrobimo daroma tik prielaida, dėl kurios pagrobimo nesurinkta byloje pakankamai neginčytinų ir kaltinamųjų kaltę patvirtinančių įrodymų. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas kategoriškai nesutinka ir pažymi, jog baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti netiesioginiais įrodymais. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, Nr. 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, Nr. 2K-204-689/2019).

11.1. K. G. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl vagystės iš parduotuvės „T.“ pripažino iš dalies ir davė parodymus, jog iš parduotuvės „T.“ ji paėmė vieną kolonėlę ir išorinę bateriją, ką paėmė R. S. nematė, kompiuterinio žaidimo neėmė, nes neturėjo galimybės jo pagrobti. Civilinį ieškinį pripažino dalyje dėl pagrobtų prekių (t. 2, b. l. 144–145). Taigi akivaizdu, jog K. G. savo kaltės dėl iš parduotuvės „T.“ pagrobtų dviejų kolonėlių ir išorinės baterijos neginčija, t. y. savo kaltę iš dalies pripažįsta, tačiau kategoriškai neigia, jog kartu su R. S. iš tos pačios parduotuvės 2021 m. balandžio 19 d. pagrobė dar žaidimų kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“. Šie teisiamajame posėdyje duoti parodymai iš esmės sutapo su K. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet ji parodė, jog kaltę pripažįsta iš dalies. K. G. 2021 m. balandžio 19 d., galbūt įtarime nurodytu laiku, t. y. apie 14.30 val., iš parduotuvės „T.“, esančios (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežinojo, pavogė kolonėlę „(duomenys neskelbtini)“ su mikrofonu, kurios vertė 37,99 Eur, bei tris pakuotes belaidžių ausinukų, kurių tikslaus pavadinimo nežinojo, jų vienos pakuotės kaina buvo 31 Eur su centais, tikslesnės vertės neprisiminė. Vagystės metu ji buvo su (duomenys neskelbtini) R. S., kuris šio apsilankymo metu taip pat iš šios parduotuvės kažką pavogė, galbūt daiktus, kurie nurodyti įtarime, t. y. kolonėlę „(duomenys neskelbtini)“ su mikrofonu, kurios vertė 41,99 Eur, ir išorinę bateriją „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė 59,99 Eur, tačiau, kaip jis vogė, ji nematė. Šio įvykio metu nei ji, nei R. S. tikrai nevogė žaidimų kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“. Ji, vogdama paminėtus daiktus, skaičiavo, kad jos pavogtų daiktų suma neviršytų 150 Eur, kad nebūtų baudžiamosios bylos. Jei R. S. būtų pavogęs įtarime nurodytą kompiuterį, K. G. būtų pastebėjusi, nes kompiuterio pakuotė yra didelė. Šio įvykio metu pavogtų ausinukų pakuotes K. G. įsidėjo į savo rankinę, o kolonėlę „(duomenys neskelbtini)“ paslėpė po pažastimi ir nesumokėjusi už prekes iš parduotuvės išėjo. Kai vogė kolonėlę, R. S. buvo greta jos, tačiau, ar jis pastebėjo, kad ji paėmė kolonėlę, nežino. Kai pavogė ausinių pakuotes, R. S. stovėjo toliau nuo jos, todėl nežino, ar jis matė, kad tris ausinių pakuotes K. G. įsidėjo sau į rankinę. Pavogtus daiktus pardavė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kada tiksliai šiuos daiktus pardavė, nepamena, tačiau tai buvo ne vagystės dieną. Šios vagystės metu visas savo pavogtas prekes pardavė vienam nepažįstamam vyrui apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, su barzda. Detalesnių jo veido bruožų K. G. apibūdinti negalėjo, manė, kad atpažintų. Į (duomenys neskelbtini) kartu su (duomenys neskelbtini) R. S. nuvyko pas draugą į svečius. Lankantis (duomenys neskelbtini), einant pro paminėtą parduotuvę, K. G. pasiūlė užeiti, nes reikėjo laikrodžiui baterijos. Ji su R. S. iš anksto tikrai neplanavo apvogti šios parduotuvės, tačiau, užėjus į šią parduotuvę, pastebėjo, kad nėra apsaugos, todėl spontaniškai ir nusprendė minėtus daiktus pavogti. Vogė, nes K. G. reikėjo pinigų būsto nuomai sumokėti (t. 1, b. l. 140–143, 165–168, 174). Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog K. G. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, jog pavogė ne tik kaltinime nurodytus daiktus, bet ir tris pakuotes belaidžių ausinukų, kurių vagystė kaltinamajame akte šioje byloje K. G. inkriminuota nebuvo. Pažymėtina, kad K. G. teisiama jau ne pirmą kartą, dažniausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei ir turtinėms teisėms, kurias daro pakankamai sistemingai, todėl natūralu, kad painiojasi tarp savo nusikaltimų ir tiksliai nebepamena, kurias prekes iš kurios parduotuvės ir kada vogė. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu K. G. atskleidė motyvą, kodėl neprisipažįsta 2021 m. balandžio 19 d. iš parduotuvės „T.“ pavogusi žaidimų kompiuterį. Ji pati nurodė, jog, vogdama minėtus daiktus, skaičiavo, kad pavogtų daiktų vertė neviršytų 150 Eur ir nebūtų baudžiamosios atsakomybės. Akivaizdu, kad K. G. tikėjosi, jog, prisipažinus, kad pagrobė dalį kaltinime nurodytų daiktų, jai kils tik administracinė atsakomybė už smulkią vagystę, nes prisipažinus dėl žaidimų kompiuterio vagystės – grėstų daug griežtesnė baudžiamoji atsakomybė ir galimas įkalinimas.

11.2. R. S., kaip ir K. G., neigė iš parduotuvės „T.“ 2021 m. balandžio 19 d. pavogęs žaidimų kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“. Teisiamojo posėdžio metu jis iš dalies pripažino savo kaltę ir davė parodymus, kad iš parduotuvės „T.“ paėmė kolonėlę ir USB pakrovėją, o žaidimų kompiuterio neėmė, civilinį ieškinį pripažino iš dalies (t. 2, b. l. 145–146). Tokius pat parodymus, savo kaltę pripažindamas tik iš dalies, R. S. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, jog 2021 m. balandžio 19 d. jis kartu su K. G. lankėsi įtarime nurodytoje parduotuvėje „T.“, adreso tikslesnio nežinojo, (duomenys neskelbtini). Į šią parduotuvę su K. G. užėjo kartu. Į parduotuvę ėjo nusipirkti laikrodžiui baterijos. Iš anksto su K. G. nesitarė, kad iš šios parduotuvės ką nors pavogs. Užėjus į parduotuvę, skyriuje, kur sukabintos ausinės, jis pamatė, kad K. G. į savo rankinę įsikišo tris dėžutes belaidžių ausinių. Vienos dėžutės kaina buvo 31 Eur. Tuo metu, kai K. G. dėjosi į rankinę šias ausines, R. S. stovėjo maždaug per metrą nuo jos. Jis K. G. dėl vagystės nedrausmino, nes pamatė, kad parduotuvė buvo apytuštė, todėl ir pats nusprendė, ką nors pavogti. Tuomet iš stendo, kur sudėtos kolonėlės, paėmė vieną „(duomenys neskelbtini)“ kolonėlę su mikrofonu, kurios vertė 41,99 Eur. Šią kolonėlę įsidėjo į striukės kišenę. Ar matė K. G., kai šią kolonėlę jis įsikišo į kišenę, nežinojo. Po to pamatė, kaip K. G. pavogė 37,99 Eur vertės „(duomenys neskelbtini)“ kolonėlę su mikrofonu. Ji šią kolonėlę įsidėjo į savo rankinę. Prieš pat išeinant iš parduotuvės, R. S. dar prie išėjimo durų pavogė išorinę bateriją „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė buvo tokia, kokia nurodyta įtarime, t. y. 59,99 Eur. Šią bateriją jis taip pat įsidėjo į striukės kišenę. Ar K. G. matė, kaip jis išorinę bateriją įsidėjo į kišenę, nežinojo. Žaidimų kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“ nei jis, nei K. G. nevogė. Su K. G. visą laiką buvo kartu ir, jei ji būtų paėmusi šį žaidimų kompiuterį, jis būtų pastebėjęs. Daiktus vogė, turėdami tikslą parduoti, nes reikėjo pinigų pragyvenimui, t. y. buto nuomai ir maistui. Daiktus, kuriuos R. S. pavogė, pardavė tos pačios dienos vakarą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš matymo žinomam vyrui. Jis buvo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini) tautybės (t. 2, b. l. 13–16, 30–33, 39). Nors tiek K. G., tiek R. S. nurodė, kad 2021 m. balandžio 19 d. eidami į parduotuvę „T.“ iš anksto nesitarė ką nors pavogti, o tik norėjo nusipirkti bateriją laikrodžiui, tačiau jie vienas kito veiksmų nesustabdė, tokiems vienas kito veiksmams neprieštaravo, o savo konkliudentiniais veiksmais vienas kitą netgi palaikė ir paskatino.

11.3. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. BK 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bylose formuojama praktika, pagal kurią būtini bendrininkavimo objektyvieji požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, o subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-296/2013, 2K-458/2014, 2K-203-895/2017). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015). Taigi matyti, jog net, jei, kaip tvirtino patys K. G. ir R. S., jie nebuvo iš anksto susitarę apvogti parduotuvės „T.“ ir nesitarė, ką konkrečiai vogs, tačiau tikrai neprieštaravo vienas kito neteisėtiems veiksmams, juos palaikė ir skatino, t. y. R. S. ir K. G. veiksmai bei elgesys 2021 m. balandžio 19 d. parduotuvėje „T.“ įrodo, kad jie konkliudentiniais veiksmais susitarė bendrininkaujant apvogti minimą parduotuvę. Būtina pažymėti, kad R. S. savo parodymuose pats sau prieštarauja. Vienu atveju teigia, kad su K. G. visą laiką buvo kartu ir, jei ji būtų paėmusi žaidimų kompiuterį, jis būtų pamatęs, kai kitu atveju teigia, jog nėra tikras, ar K. G. matė, kaip jis vogė kolonėlę su mikrofonu ir išorinę bateriją. R. S. parodymų nenuoseklumą vėlgi patvirtina ir tai, kad jis nurodė, jog K. G. pavogė 3 belaidžių ausinių poras, nors šių prekių vagystė K. G. kaltinime nebuvo inkriminuota, o tai tik dar kartą patvirtina, jog R. S., kaip ir K. G., painiojasi savo daromų nusikalstamų veikų aplinkybėse. Be to, pažymėtina, kad jų parodymus būtina vertinti kritiškai, nes jie buvo, o K. G. vis dar tebėra, suinteresuoti bylos baigtimi ir stengiasi išvengti baudžiamosios atsakomybės arba bent jau ją sušvelninti ir pagerinti savo teisinę padėtį.

11.4. Liudytoja L. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykdytos vagystės dieną ji dirbo parduotuvės „T.“ (duomenys neskelbtini). Kamerose matė vyrą ir moterį, tiesiogiai vagystės nematė, apie ją suprato tada, kai supypsėjo apsaugos varteliai, jiems išeinant iš parduotuvės, asmenis bandė vytis, bet nesėkmingai. Patikrinusi salėje esančias prekes, liudytoja pastebėjo tam tikrų prekių trūkumą ir yra įsitikinusi, kad daiktus pavogė būtent tie žmonės. Liudytoja taip pat nurodė, kad kamerų įrašuose esantis laikas neatitinka realaus įvykdytos vagystės laiko (t. 2, b. l. 146–147). Taigi liudytoja L. N. patvirtino 2021 m. balandžio 19 d. parduotuvėje „T.“ įvykdytą vagystę, taip pat, jog šioje parduotuvėje įvykio dieną apsilankė R. S. ir K. G. Nors pačios vagystės per kameras liudytoja nematė, tačiau stebėjo vyrą ir moterį, o po to iškart supypsėjo apsaugos varteliai ir, pastariesiems išeinant, liudytoja net bandė šiuos asmenis vytis. Iš karto po to buvo atlikta inventorizacija ir nustatyta, kokių prekių trūksta, todėl liudytoja padarė visiškai pagrįstą ir logišką išvadą, kad šias prekes pavogti galėjo tik pastarieji asmenys, t. y. R. S. ir K. G.

11.5. Liudytojas D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vagystės dieną jis dirbo parduotuvėje „T.“ (duomenys neskelbtini). Įvykio metu jis sėdėjo salėje, žaidimų zonoje, įėjo moteris ir vyras, kuris buvo (duomenys neskelbtini), jie vaikštinėjo, žiūrinėjo prekes, kažko ir liudytojo teiravosi. Kai liudytoją pakvietė (duomenys neskelbtini), jis išėjo iš salės, o paskui išgirdo šaukiant, jog kažką neša. Tada dingo konsolė ir kolonėlė. Kai tie žmonės pabėgo, įjungė stebėjimo kamerą, pastebėjo, kad ir žaidimų konsolės nėra. Kameros toje vietoje nėra. Vyras turėjo kuprinę, į kurią konsolė laisvai galėjo tilpti (t. 3, b. l. 142–143). Šio liudytojo parodymai yra svarbūs, nes būtent jis buvo atsakingas už žaidimų zoną ir prieš pat vagystę matė toje zonoje vaikštinėjant (duomenys neskelbtini) vyrą ir moterį – kaip vėliau paaiškėjo, R. S. ir K. G. Būtent iš karto po to ir buvo pastebėta vagystė, t. y. ne tik bandyta asmenis, pavogusius daiktus, vytis, tačiau dar svarbiau tai, jog iš karto po to liudytojas D. P. pastebėjo, kad dingo iš žaidimų zonos žaidimų kompiuteris „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas patvirtino ir tą aplinkybę, jog R. S. su savimi turėjo kuprinę, į kurią žaidimų kompiuteris būtų tilpęs.

11.6. Liudytoja E. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tuo metu dirbo parduotuvėje „T.“ (duomenys neskelbtini). Vagystės dieną D. P. sėdėjo prie žaidimų salos, nes užsakinėjo prekes, ji su klientu buvo arčiau kasos. Atėjo du žmonės – (duomenys neskelbtini) vyras su kuprine ir moteris su rankine, kurie jai sukėlė įtarimų, nes ėjo prie lentynų, viską ėmė, bet nieko nepirko, todėl liudytoja juos stebėjo. Išeinant iš parduotuvės, vyro kuprinė buvo pilna, (duomenys neskelbtini) ir liudytoja vijosi tą vyrą, bet jis pradėjo grūmoti ranka, jos atsitraukė. Tada iš žaidimų zonos dingo konsolė, iš lentynų – kolonėlės ir išorinė baterija. Vagystė įvyko apie 12 val., konsolė buvo pavogta tada, kai kolega atsikėlė ir nuėjo į tualetą (t. 4, b. l. 5–6). Kaip matyti, liudytoja E. V. patvirtino reikšmingą aplinkybę, jog vienintelis kitas įvykio metu parduotuvėje buvęs klientas visą laiką buvo su ja prie kasos, o kadangi kitų klientų be R. S. ir K. G. daugiau parduotuvėje nebuvo, tai suprantama, jog niekas kitas ir neturėjo galimybės pavogti žaidimų kompiuterio. Reikia atkreipti dėmesį, jog R. S. ir K. G. liudytojai iš karto sukėlė įtarimų, nes klaidžiojo tarp lentynų, viską kilnojo, bet nieko nepirko. Liudytoja pastebėjo, kad išeinant iš parduotuvės vyro kuprinė buvo pilna, tai rodo, jog jis kažką nešė. Svarbu, kad vagystės faktas, įskaitant ir tą aplinkybę, jog dingo konsolė, buvo užfiksuotas iš karto po to, kai suveikė signalizacija prie kasos ir teko vytis R. S. bei K. G., sprunkančius iš parduotuvės su pavogtomis prekėmis.

12. Aptarus aktualius liudytojų ir pačių K. G. bei R. S. parodymus, būtina aptarti rašytinius bylos medžiagoje esančius duomenis, kurie gali turėti reikšmės tinkamam ir teisingam galutinio sprendimo priėmimui:

Žemesnės instancijos teismas

12.1. Iš duomenų UAB „G.“ pareiškime policijai matyti, kad 2021 m. balandžio 19 d., tarp 14.30 val. ir 15.15 val., iš UAB „G.“ priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), du asmenys – vyras ir moteris, pagrobė kolonėlę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su mikrofonu, kurios vertė 41,99 Eur, kolonėlę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su mikrofonu, kurios vertė 37,99 Eur, išorinę bateriją (duomenys neskelbtini), kurios vertė 59,99 Eur, žaidimų kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 399 Eur. Įmonei padaryta 538,97 Eur turtinė žala (t. 1, b. l. 75–84). Iš duomenų įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose matyti, kad įvykio vieta yra parduotuvė „T.“, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Patekimas į ją iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Patekus į patalpas, dešinėje pusėje yra stacionari darbuotojų ir kasos aparato vieta – salelė. Visa prekybos centro salė pripildyta baldais – lentynomis ir vitrinomis, kuriose sudėta elektronika ir kita technika. Dešinėje pusėje, greta kasos aparato vietos, vitrinoje-lentynoje, esančioje nuo dešinės pastato sienos į salės centrą, buvo pavogtos išorinės baterijos vieta. Baterija buvo padėta tarp laikrodžių, arčiau centro, į išėjimo pusę. Toje pačioje lentynoje-vitrinoje, tik kitoje pusėje, per vidurį, buvo abiejų pavogtų (duomenys neskelbtini) garso kolonėlių vieta. Kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“ vieta salės dešinėje pusėje, prie žaidimų kompaktinių diskų ir televizoriaus, į išėjimo pusę, ant lentynos. Prekybos salė filmuojama. Pastatas dviejų aukštų, stiklinės pastato prieigos nėra filmuojamos (t. 1, b. l. 87–93).

12.2. Iš duomenų daiktų apžiūros protokole matyti, kad buvo peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Įraše užfiksuota data – 2021 m. balandžio 19, ir laikas – 15:36:51, nuo kurio prasideda vaizdo įrašas, vaizdą įrašanti vaizdo kamera „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše užfiksuotas parduotuvės „T.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), salės vidaus vaizdas. Vaizdo įrašo pradžioje matoma parduotuvės salėje prie vitrinos stovinti moteris. Moteris vidutinio kūno sudėjimo, ne aukšta. Moteris vilki tamsią striukę su melsvu atspalviu, palaidinę su horizontaliomis šviesia ir tamsia juostomis, mūvi juodas kelnes, avi juodus batus, o burną ir nosį dengia šviesios spalvos medicininė kaukė. Moteris ant kaktos užsidėjusi tamsintų stiklų akinius, tamsius plaukus susirišusi į kuodą pakaušyje, ant kairiojo peties pasikabinusi juodą krepšį. Moteris įvardinama Nr. 1. Taip pat vaizdo įrašo pradžioje matomas vyras, einantis link stovinčios moters, kuri įvardinta Nr. 1. Vyras aukštas, vidutinio kūno sudėjimo, eidamas (duomenys neskelbtini) kaire koja. Vyras vilki tamsią striukę, mūvi juodas kelnes, avi juodus batus su šviesiu padu, jo burną ir nosį dengia tamsios spalvos kaukė. Vyras nešioja skaidraus stiklo akinius, yra pliktelėjęs, ant nugaros užsidėjęs tamsią kuprinę. Vyras įvardinamas Nr. 2. Vaizdo įraše dešinėje matomas prie stalo sėdintis vyras, parduotuvės (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Asmenys Nr. 1 ir Nr. 2 kartu vaikšto po parduotuvės salę ir apžiūrinėja prekes. 15:37:33 laiku moteris nuo vitrinos, ant kurios yra sudėtos išmaniosios apyrankės, paima šviesios spalvos stačiakampio formos daiktą, kurį laiko rankose ir apžiūrinėja. Prie moters Nr. 1 prieina vyras Nr. 2 ir 15:37:38 laiku vyras paima iš moters rankų šviesų daiktą, jį toliau apžiūrinėja abu kartu. 15:37:59 nuo darbo stalo pakyla parduotuvės (duomenys neskelbtini) darbuotoja ir 15:38:05 išeina iš vaizdo kameros matymo zonos. 15:38:19 vyras Nr. 2 ir moteris Nr. 1 apeina parduotuvės vitriną ir atsistoja veidu į tą pusę, kur nuėjo (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Vyras Nr. 2 vis dar dešinėje rankoje laiko šviesios spalvos daiktą. 15:38:24 vyras Nr. 2 rankoje laikomą daiktą užsikiša už savo drabužių ties pilvo sritimi. Tuo metu moteris Nr. 1 pasilenkia ir iš vitrinos apačios paima juodos spalvos stačiakampio formos daiktą, kurį apžiūrėjusi 15:38:30 padeda atgal į vitrinos apačią. Tuo metu vyras užstoja moterį. 15:38:38 laiku vyras Nr. 2 nuo vitrinos, kurioje eksponuojamos bevielio ryšio kolonėlės, kaire ranka paima daiktą, kurio pakuotė spindi, ir 15:38:44 rankoje turimą daiktą užsikiša už drabužių ties pilvo sritimi. Tuo metu moteris Nr. 1 iš vitrinos apačios vėl paima tamsios spalvos daiktą, apžiūri jį ir padeda atgal. 15:38:48 laiku vyras Nr. 2 kaire ranka nuo vitrinos paima juodą daiktą, kuris telpa į delną, ir 15:38:50 laiku perduoda moteriai Nr. 1 į dešiniąją ranką. Moteris Nr. 1 pasilenkusi dešine ranka, kurioje galimai laiko tamsios spalvos daiktą, telpantį į delną, ranką sukiša į vitrinos apačioje esančią lentyną ir po to ranką ištraukia (ar moteris vis dar laiko daiktą rankoje, įžiūrėti nėra galimybės). Moterį nuo vaizdo kameros užstoja vyras Nr. 2. 15:38:52 laiku vyras nusiima nuo pečių kuprinę. 15:38:58 laiku moteris Nr. 1 iš vitrinos apačios paima žalio atspalvio stačiakampio formos daiktą, kurį apžiūrinėja. 15:38:59 laiku vaizdo kameros matymo lauke pasirodo anksčiau minėtas parduotuvės (duomenys neskelbtini) darbuotojas, kuris praeina šalia pro stovinčią moterį, kuri rankoje laiko žalios spalvos daiktą ir jį apžiūrinėja. 15:39:05 laiku parduotuvės (duomenys neskelbtini) darbuotojas išeina iš vaizdo kameros matymo zonos. Tuo metu vyras Nr. 2 stovi atsitraukęs atokiau nuo moters Nr. 1 ir tvarkosi kuprinę, dedasi ją ant peties. 15:39:10 laiku moteris iš vitrinos apačios į rankas paima stačiakampio formos melsvo atspalvio daiktą, apžiūri jį ir padeda atgal į vitrinos apačią. Priėjęs vyras Nr. 2 pasitvarko kuprinę ir nueidamas nuo vitrinos kaire ranka paimą daiktą, telpantį į delną, ir parodo moteriai Nr. 1, o tada vėl padeda atgal į vitriną 15:39:20 laiku. 15:39:22 laiku moteris ir vyras nueina nuo virtinos link parduotuvės išėjimo ir 15:39:30 laiku asmenys išeina iš vaizdo kameros matymo zonos. Vaizdo kameros įrašytas vaizdas prastos kokybės, susiliejęs. Buvo peržiūrimas ir vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Įraše yra užfiksuota data – 2021 m. balandžio 19 d., ir laikas – 15:38:51, nuo kurio prasideda vaizdo įrašas, vaizdą įrašanti vaizdo kamera „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše užfiksuotas parduotuvės „T.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), salės vidaus vaizdas, matomas išėjimas iš parduotuvės vidaus. 15:39:30 laiku vaizdo kameros zonoje pasirodo moteris Nr. 1, kuri praeina pro eksponuojamas prekes ir eina link parduotuvės išėjimo, vaizdo kameros matymo zonoje pasirodo einantis vyras Nr.2, kuris eina šalia kasų 15:39:35 laiku lik parduotuvės išėjimo. 15:39:43 laiku moteris Nr. 1 ir vyras Nr. 2 išeina iš parduotuvės prekybos salės vidaus į lauką ir iš vaizdo kameros matymo zonos. 15:39:44 laiku vaizdo kameros zonoje prie kasų ateina moteris, parduotuvės (duomenys neskelbtini) darbuotoja, kuri žiūri į parduotuvės išėjimą ir eina link jo sparčiu žingsniu, o iš paskos seka ir kita parduotuvės (duomenys neskelbtini) darbuotoja. Abi parduotuvės (duomenys neskelbtini) darbuotojos išeina iš parduotuvės vidaus į lauką (t. 1, b. l. 94–97).

12.3. Reikia pažymėti, jog, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo nuspręsta atnaujinti įrodymų tyrimą ir peržiūrėti vaizdo įrašą. Po vaizdo įrašo peržiūros K. G. pakomentavo, jog įraše mato save, o (duomenys neskelbtini) žmogus yra R. S. Ji patvirtino, jog paėmė išorinę bateriją, kažko kartu su R. S. paklausė (duomenys neskelbtini) darbuotojo, po to paėmė (duomenys neskelbtini) kolonėlę, bet ji buvo per didelė, todėl pakeitė į mažesnę. Einant pro kasas, sucypė, kadangi K. G. pamiršo nuimti apsaugos lipduką nuo kolonėlės, tačiau tikrai cypė ne pas R. S. K. G. patvirtino, jog įraše matyti, kaip ji paėmė išorinę bateriją, tačiau jie su R. S. nebuvo žaidimų zonoje, kur yra kompiuteriai. Į lauką jie neišbėgo, o išėjo, nors K. G. ir supanikavo, kadangi pradėjo cypti nenuimtas apsaugos lipdukas, tačiau R. S. negalėjo bėgti, nes buvo (duomenys neskelbtini), sunkiai (duomenys neskelbtini). Taigi K. G. nurodė, jog iš tos parduotuvės paėmė 2 (duomenys neskelbtini) kolonėles ir išorinę bateriją, o ką pavogė R. S., nematė (t. 4, b. l. 66–67). Matyti, jog nagrinėjamu atveju pagrindinis argumentas, kuriuo remiasi K. G., tvirtindama, jog jie su R. S. 2021 m. balandžio 19 d. iš parduotuvės „T.“ nevogė žaidimų kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“, yra tas, kad ši vagystė neužfiksuota vaizdo įraše. Vis dėlto būtina atkreipti dėmesį, jog ne visų nusikaltimų atveju yra galimybė juos įrodinėti vaizdo ir garso įrašais, tiesiog ne visuomet tokie įrodymai apskritai egzistuoja, tačiau jokios rūšies įrodymai neturi pranašumo vieni prieš kitus. Nagrinėjamu atveju K. G. padarytas nusikaltimas gali ir turi būti įrodinėjamas kitais bylos medžiagoje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, taip pat ir netiesioginiais.

13. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Nustatant vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

14. Įvykio dieną parduotuvėje dirbo trys darbuotojai, kurie buvo apklausti teisme ir patvirtino R. S. bei K. G. apsilankymą parduotuvėje „T.“, esančioje (duomenys neskelbtini). To neneigė ir patys kaltinamieji, šią aplinkybę taip pat patvirtino ir vaizdo įrašas. Visi trys apklausti parduotuvės darbuotojai patvirtino, kad iš karto po to, kai suveikė parduotuvės vartelių signalizacija ir nepavyko sustabdyti pabėgusių žmonių, jie apžiūrėjo parduotuvės vietas, kur vaikščiojo K. G. ir R. S., peržiūrėjo vaizdo kamerų įrašus. Buvo pastebėta, kad trūksta kompiuterio konsolės, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ žaidimų kompiuterio. Visi trys liudytojai patvirtino, kad kiekvieną dieną atėjus į darbą buvo sujungiami televizoriai, taip pat buvo prijungiamas ir pagrobtas „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteris, jog parduotuvės klientai galėtų jį išbandyti. Ši prekė buvo didesnė, todėl darbuotojai iš karto atkreipė dėmesį, kad jos nėra, šalia buvo likę laidai ir konsolės pultelis. Apklausos metu liudytojas D. P. patvirtino, kad jis dirbo žaidimų zonoje, todėl iškart pastebėjo, kad joje nebėra žaidimų kompiuterio. D. P. nurodė, kad visos prekės yra su apsaugomis (lipniomis juostelėmis), kurios nesuveikia prekę paėmus iš lentynos, bet suveikia, t. y. supypsi, einant pro vartelius iš parduotuvės. Tiek L. N., tiek E. V. apklausų teisme metu patvirtino, kad po įvykdytos vagystės jie rado nuluptas nuo prekių apsaugines juosteles priklijuotas lentynoje, iš kur buvo pagrobtos mažesnių matmenų prekės. E. V. nurodė, kad prie „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterio šios juostelės būdavo klijuojamos giliau įrenginyje. Bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtinta, kad parduotuvės salėje tuo metu daugiau lankytojų nebuvo, išskyrus vieną pirkėją, kuris buvo kartu su (duomenys neskelbtini) E. V. netoli išėjimo prie kasų. Pati E. V., taip pat ir vaizdo įrašas patvirtina, kad R. S. bei K. G. iš parduotuvės spruko pro prie kasų stovėjusią (duomenys neskelbtini) E. V., kuri dar bandė juos vytis, todėl gerai matė išbėgančių asmenų nugaras, o tai leidžia neabejoti jos parodymais, kad R. S. turėtoje kuprinėje buvo įdėtas daiktas. Parduotuvės darbuotojai patvirtino, kad pagrobtas žaidimų kompiuteris nebuvo labai didelis, A4 lapo formato, 4–5 cm storio, todėl galėjo laisvai tilpti į vyro turėtą kuprinę. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, kad visų apklaustų liudytojų parodymai nuoseklūs, vieni kitus papildo ir neprieštarauja vieni kitiems, taip pat papildo kitus byloje surinktus įrodymus. Nors vaizdo įraše nematyti, kaip K. G. ir R. S. slapta pasiima žaidimų kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“, tačiau matyti, kaip jie su savimi pasiėmė dvi garso kolonėles ir išorinę bateriją, taip pat jų bendravimas ir elgesys vienas su kitu vaizdo įraše patvirtina, kad jie sutiko vienas su kito veiksmais, jiems neprieštaravo, netgi juos skatino. Kaip jau minėta, nors vaizdo įraše nėra užfiksuota žaidimų kompiuterio vagystė, tačiau ją patvirtina anksčiau aptartų įrodymų visuma ir aplinkybė, kad niekas kitas tuo metu konsolės vagystės įvykdyti negalėjo. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens kaltės negalima grįsti vien tik jo prisipažinimu, lygiai taip pat ir asmens nekaltumas negali būti įrodinėjamas, remiantis vien tuo faktu, kad kaltininkas neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką.

15. Bylos nagrinėjimo teisme metu sužinota, jog kaltinamasis R. S. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 169). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai vienas iš bendrininkų (pvz., vykdytojas) per ikiteisminį tyrimą, dar iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo, miršta. Vieno iš bendrininkų mirtis savaime negali būti laikoma aplinkybe, dėl kurios negalima kito(ų) bendrininko(ų) baudžiamoji atsakomybė. Net ir iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo mirus nusikaltimo vykdytojui, kiti bendrininkai (organizatorius, kurstytojas, padėjėjas) gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn ir jų atžvilgiu gali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šiuo atveju itin svarbu nepažeisti nekaltumo prezumpcijos principo, t. y. jog tokiais atvejais apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas mirusiojo asmens kaltais veiksmais, iš esmės reiškiančiais, kad asmuo yra kaltas nusikalstamos veikos padarymu. Kartu pažymėtina, kad ši aplinkybė nepaneigia galimybės teismams konstatuoti faktinių veikos padarymo aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-70-895/2018). Taigi konstatuotina, jog, net ir po R. S. mirties, teismas gali nustatyti K. G. bendrininkavus su R. S., jai atliekant kaltinime nurodytus veiksmus. Iš vaizdo įrašo matyti, jog 2021 m. balandžio 19 d. K. G. ir R. S. į parduotuvę „T.“, esančią (duomenys neskelbtini), atėjo kartu ir išėjo kartu, rodė vienas kitam prekes, vienas iš jų prekę pademonstruodavo, kitas grąžindavo į lentyną, o buvo tokių prekių, kurias vienam iš jų parodžius, kitas užsikišdavo už drabužių, t. y. negrąžindavo į lentyną. Tokie K. G. ir R. S. veiksmai rodo, kad šie asmenys nagrinėjamų įvykių metu bendrininkavo dėl prekių pagrobimo, net jei nebuvo aptarę konkrečių prekių ir / ar jų kiekio, tačiau savo veiksmus buvo iš anksto sutarę ir vienas kitam jų atlikti netrukdė, t. y. tiek K. G., tiek R. S. neprieštaravo, jog 2021 m. balandžio 19 d. iš parduotuvės „T.“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jie pasisavins joje esančias tam tikras prekes – būtent tokias, kurias pavyks išsinešti nepastebėtiems apsaugos darbuotojų ir neužfiksuotiems kitų apsaugos priemonių / įrenginių.

16. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog dėl kitų prekių vagystės, t. y. dėl kolonėlės „(duomenys neskelbtini)“ su mikrofonu, kurios vertė 41,99 Eur, kolonėlės „(duomenys neskelbtini)“ su mikrofonu, kurios vertė 37,99 Eur, išorinės baterijos „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė 59,99 Eur, turi būti pradėta administracinė teisena, tačiau tokių duomenų, kad K. G. būtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir ji būtų nubausta administracine nuobauda, bylos medžiagoje nėra. Taigi darytina išvada, jog visų anksčiau aptartų duomenų – pačių K. G. ir R. S., liudytojų parodymų, pareiškimo policijai, įvykio vietos apžiūros protokolo, daiktų apžiūros protokolo, vaizdo įrašo – analizė leidžia teigti, jog yra įrodyta, kad K. G., veikdama bendrininkų grupe su R. S., 2021 m. balandžio 19 d., apie 14.30 val., iš UAB „G.“ parduotuvės „T.“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė kolonėlę „(duomenys neskelbtini)“ su mikrofonu, kurios vertė 41,99 Eur, kolonėlę „(duomenys neskelbtini)“ su mikrofonu, kurios vertė 37,99 Eur, išorinę bateriją „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė 59,99 Eur, žaidimų kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 399 Eur. Pagrobtų prekių bendra vertė – 538,97 Eur – viršija 5 MGL dydžio sumą. K. G. pripažintina kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistina.

Dėl bausmės K. G. skyrimo

17. Pagal BK 41 straipsnio 1 dalį bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra to paties BK straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti tikslai, tarp kurių yra ne tik tikslas nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas. Teismų praktikoje nurodyta, kad BK 41 straipsnis (bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga, ji turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

18. K. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis). Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, jai jau yra paskirta bausmė skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. K. G. anksčiau yra ne kartą teista, didelė dalis jos anksčiau padarytų nusikalstamų veikų yra analogiškos nagrinėjamu atveju padarytoms nusikalstamoms veikoms – vagystės pagal BK 178 straipsnį, o taip pat ir kiti nusikaltimai nuosavybei ir turtinėms teisėms (t. 3, b. l. 1–13). Būtina atkreipti dėmesį, jog po nagrinėjamu atveju analizuojamų nusikalstamų veikų padarymo K. G. ir toliau nusikalsta, t. y. vėlgi daro analogiškas nusikalstamas veikas. Nusikalstamas veikas K. G. padarė turėdama neišnykusį teistumą, t. y. būdama recidyvistė (BK 27 straipsnio 1 dalis). K. G. yra ne kartą bausta administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (t. 3, b. l. 17–47). Šios aplinkybės rodo, kad K. G. yra linkusi daryti nusikalstamas veikas ir pastarosios nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o greičiau jos pasirinkto gyvenimo būdo nuosekli pasekmė.

19. K. G. yra nedirbanti, nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų. K. G. dėl nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažino tik iš dalies, todėl tai negali būti pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ji kritiškai savo elgesio nevertina ir neišgyvena dėl savo elgesiu sukeltų padarinių. K. G. viso proceso metu bandė sumenkinti savo veiksmų pavojingumą, jos parodymų turinys ir elgesys viso proceso metu rodo atsainų K. G. požiūrį į savo nusikalstamomis veikomis sukeltus padarinius, sau naudingą įvykio aplinkybių interpretavimą. Viso proceso metu K. G. padarytos žalos neatlygino ir neišreiškė nuoširdaus gailėjimosi dėl savo neteisėtų veiksmų. K. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad K. G. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė, veikdama bendrininkų grupe, o tai laikytina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). K. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe taip pat laikytina tai, jog ji BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė, turėdama neišnykusį teistumą – būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

20. Įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, K. G. asmenybę, dvi jos atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu ir 63 straipsnio 1 dalimi, jai už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, skiriama normos sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Nustatomas bausmės dydis, didesnis už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį – 1 metai 9 mėnesiai (pastaba – už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, įstatyme numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki 3 metų, taigi bausmės vidurkis yra 39(36+3) / 2 = 19,5, t. y. 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintina su bausme, paskirta K. G. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį arešto bausmės. Pažymėtina, jog, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 45 parų arešto bausmė atitinka 45 dienas laisvės atėmimo. Taigi K. G. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 9 mėnesiai 20 dienų laisvės atėmimo (prie 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo pridedant 20 dienų iš 45 parų arešto bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatą BK 178 straipsnio 4 dalyje). Į paskirtos bausmės laiką įskaitomas K. G. laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2022 m. spalio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 13 d.

Dėl civilinio ieškinio ir turtinės žalos atlyginimo

21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnį turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.).

22. UAB „G.“ parduotuvės „T.“ vardu buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 538,97 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 114). Šis civilinis ieškinys pirmosios instancijos teismo buvo paliktas nenagrinėtas, kadangi K. G. buvo išteisinta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, o R. S. baudžiamasis procesas buvo nutrauktas, pastarajam mirus. Kadangi šiame proceso etape K. G. yra pripažįstama kalta ir nuteisiama už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už vagystę iš parduotuvės „T.“, turi būti iš naujo sprendžiamas civilinio ieškinio klausimas. BPK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Kadangi K. G. yra pripažįstama kalta ir nuteisiama už kolonėlės „(duomenys neskelbtini)“ su mikrofonu, kurios vertė 41,99 Eur, kolonėlės „(duomenys neskelbtini)“ su mikrofonu, kurios vertė 37,99 Eur, išorinės baterijos „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė 59,99 Eur, žaidimų kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 399 Eur, vagystę iš parduotuvės „T.“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o šios prekės nebuvo grąžintos jų teisėtam savininkui ir žala nebuvo atlyginta, byloje pareikštas UAB „G.“ civilinis ieškinys tenkinamas visa apimtimi.

23. Nors žalą civiliniam ieškovui K. G. ir R. S. padarė bendrai, R. S. mirus, solidarioji atsakomybė (CK 6.279 straipsnis) negalima. Pavogtų daiktų vertės buvo apibrėžtos jau UAB „G.“ pateiktame 2021 m. balandžio 19 d. pareiškime (t. 1, b. l. 75–76, 78–81), dėl jų ginčo byloje nekilo. Taigi 538,97 Eur turtinės žalos atlyginimas UAB „G.“ priteistinas iš K. G.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

24. Klaipėdos apygardos teisme 2023 m. vasario 23 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ priteisimo Nr. (duomenys neskelbtini), jame prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 123,33 Eur – iš K. G. (t. 4, b. l. 58–61). Tą pačią dieną buvo gauta patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma iš K. G. priteisti 143,33 Eur už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (t. 4, b. l. 62–65).

24.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartimi K. G. buvo paskirtas gynėjas (duomenys neskelbtini) V. A. (t. 4, b. l. 53).

24.2. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti Baudžiamojo proceso kodekse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

24.3. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali proceso išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundą byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-895/2015, 2K-14-895/2015, 2K-110-699/2015 ir kt.). Šioje byloje buvo paduotas prokuroro apeliacinis skundas K. G. padėtį bloginančiais pagrindais, t. y. buvo prašoma pripažinti ją kalta ir paskirti atitinkamą bausmę. Kaip jau minėta, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo būtinas, dėl to buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) tarnybą ir tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu parinktas (duomenys neskelbtini), suteikęs K. G. antrinę teisinę pagalbą. Atkreiptinas dėmesys, jog K. G. yra nedirbanti (byloje nėra duomenų apie jos darbovietę), ji apeliacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio nepadavė. Tenkinus prokuroro skundą, K. G. turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, taip pat atlyginti UAB „G.“ padarytą turtinę žalą. Nurodytos aplinkybės gali esmingai apsunkinti K. G. finansinę padėtį, kuri ir taip nėra lengva. Esant nurodytoms aplinkybėms, (duomenys neskelbtini) tarnybos prašymas priteisti iš K. G. 143,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria K. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir kuria UAB „G.“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

K. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šią bausmę ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti K. G. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams 20 (dvidešimčiai) dienų.

Į bausmę įskaityti K. G. laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2022 m. spalio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 13 d.

UAB „G.“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. G. 538,97 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kitą Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.

Atmesti (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistosios K. G. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Kristina KakurinėSavinijus KatauskasDalia Kursevičienė