- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- e2A-1515-273/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20885-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Marius Bartninkas, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- A. Z., S. B.
- Ieškovas
- D. A.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. Z. atstovo advokato E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje e2-292-848/2019 pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovams S. B., A. Z. atstovaujamam įstatyminio atstovo A. Z., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovo A. Z. priešieškinį ieškovei D. A. dėl naudojimosi žemės sklypu ir inžineriniais įrenginiais tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų V. G., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai D. A. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. rugsėjo 14 d. UAB „Inventora“ paruoštą žemės sklypo planą naudojimosi tvarkai nustatyti, paskiriant naudotis: V. G. 625 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta plane „A“; Lietuvos Respublikai (naudotojai A. Z. ir S. B.) 590 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta plane „B“; D. A. 450 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta plane „C“; priteisti ieškovei iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 120,79 kv. m. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) yra įregistruoti trys butai, kurie nuosavybės teise šiuo metu priklauso: butas Nr. 1 - ieškovei, butas Nr. 2 - po ½ dalį priklauso atsakovams S. B. ir A. Z., A. Z. priklauso pastatas - ūkinis pastatas 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas Nr. 3 - trečiajam asmeniui V. G., kuriam taip pat priklauso ir ūkinis pastatas 211 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 54/100 dalys ūkinio pastato 3I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas - garažas (medinis) 9G1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), yra suformuotas 0,1665 ha žemės sklypas, kuris nuosavybės teise priklauso: 10/37 dalys žemės sklypo ieškovei, 590/1665 dalys žemės sklypo Lietuvos Respublikai ir 625/1665 dalys žemės sklypo V. G.. Iki 2018 m. balandžio 25 d. šios žemės sklypo dalies savininku buvo P. M. G.. Įsigijus 1998 m. buvusiam bendraturčiui P. M. G. 652/1665 dalį žemės sklypo, Kauno apskrities viršininko 2010 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 02-01-5438 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo ir pardavimo“, buvo nustatytos likusios dalys bendraturčiams AB „Lietuvos geležinkeliai“ - 0,0040 ha; V. A. (ieškovės vyrui) - 0,0450 ha; R. B. - 0,0550 ha. Šio įsakymo 2 punktu buvo leista ieškovės vyrui V. A. įsigyti jam paskirto žemės sklypo dalį valdoje A. (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi 2010 m. birželio 21 d. V. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo 0,0450 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Prie Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties, kaip neatskiriama, sudedamoji šios sutarties dalis, buvo pridėtas planas, kuriame buvo atskirta buvusio bendraturčio P. M. G. dalis - „A“ - 579 kv. m ., o dviem butams - dalis „B“ - 947 kv. m. ir bendro naudojimo žemė - „C“ - 139 kv. m. Mirus V. A., ieškovei 2016 m. birželio 20 d. buvo išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas Ieškovė, siekdama išspręsti galimus ginčus dėl žemės sklypo taikiai, kreipėsi į UAB „Inventora“ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių plano paruošimo. 2017 m. birželio 23 d. paruoštas žemės sklypo planas naudojimosi tvarkai nustatyti buvo išsiųstas visiems bendraturčiams. 2017 m. spalio 3 d. Iš Kupiškio rajono notarų biuro buvo gautas tuo metu buvusio bendraturčio P. M. G. sutikimas. Iš atsakovo A. Z. bei jo įstatyminio atstovo atsakymas negautas, o atsakovė S. B. su siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka nesutiko, nurodė apie nelegalią tvorą ir kad būtina jos broliui A. Z. vaikščioti pagrindiniu įėjimu per ieškovei siūlomą naudotis žemės sklypo dalį. Ieškovės nuomone, naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyta atsižvelgiant į faktinį naudojimąsi, atsižvelgta į tai, kad atsakovė S. B. išvykusi ir gyvena užsienyje, o jos brolis A. Z. neįgalus ir kaip sesuo, nesirūpina prie gyvenamojo namo esančiu žemės sklypu. Jų abiejų noras naudotis žemės sklypo dalimi, kuri yra ieškovės prižiūrima ir sutvarkyta, todėl tokį jų norą ieškovė vertina kaip prieštaraujantį protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams. Bendraturčių naudojimosi žemės sklypo dalys nustatytos nenukrypstant nuo bendraturčių idealinių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, visiems bendraturčiams tenka vienodo vertingumo žemės sklypo dalys.
3. Atsakovo A. Z. įstatyminis atstovas A. Z. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka prieštarauja esminiams nuo gimimo neįgalaus atsakovo interesams. Dėl nustatyto sunkaus neįgalumo atsakovas į savo sklypo dalį gali patekti tik pačiu tiesiausiu, saugiausiu, kokybiškiausiu ir vieninteliu jam žinomu būdu – per 450 kv. m ploto ieškovės pageidaujamą naudoti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu ,,C“, kuris yra tris kartus trumpesnis nei ieškovės siūlomas patekimo į žemės sklypą būdas. Atsakovo A. Z. tėvo, įstatyminio atstovo A. Z., sveikatos būklė ne kuo geresnė. A. Z. pašalinta dešinioji akis, kairiąja akimi gali įžiūrėti tik neryškią šviesą ir šešėlius, jam daryta širdies operacija. Todėl ir A. Z. reikalingas trumpiausias saugiausias patekimas į butą. Dažnai abu naudojasi greitąja medicinos pagalba. Jos automobilis galėtų įvažiuoti tik per ieškovei priklausančio sklypo dalį „C“. Ieškovei priskirtoje žemės sklypo dalyje įrengtas ir nuotekų kanalizacijos šulinys, iš kurio susikaupusios kanalizacijos nuotekos išgabenamos automobiliu. Privažiuoti prie nuotekų surinkimo šulinio specialus automobilis gali tik per ieškovės prašomo priskirti žemės sklypo dalį ,,C“. Atsakovo nuomone, ieškovės siūloma naudojimosi tvarka yra neracionali, neteisinga, nepraktiška, neprotinga, prieštarauja CK 1.5 str. 1 d. nurodytiems principams.
4. Atsakovas A. Z., atstovaujamas įstatyminio atstovo A. Z., pateikė priešieškinį, kuriame prašė nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu A. (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. lapkričio 19 d. UAB „Geomatininkai“ paruoštą žemės sklypo planą ir buto Nr. 2, (duomenys neskelbtini), inžineriniais įrenginiais naudojimosi tvarką, paskiriant naudotis: V. G. 625 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“; Lietuvos Respublikai 563 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“; D. A. žemės sklypo dalimi, pažymėta „C1“, kurios plotas -191 kv. m. ir „C2“, kurios plotas - 231 kv. m., iš viso - 422 kv. m.; bendrai naudojama 55 kv. m. žemės sklypo dalimi, kuria po 27,50 kv. m. naudojasi Lietuvos Respublika ir D. A.. Atsakovas nurodė, kad pagal jo parengtą naudojimosi žemės sklypu planą bus užtikrintas atsakovo naudojimasis inžineriniais tinklais (elektros skaitikliu bei kanalizacijos šuliniu). Atsakovas prašė priteisti atsakovui ir jo įstatyminiam atstovui A. Z. iš ieškovės po 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pateikė prašymą dėl šių reikalavimų atsisakymo.
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovo pateiktas planas neatitinka nei racionalumo, nei patogumo, nei faktinio naudojimosi kriterijų. Atsakovas ir jo tėvas jau daugiau nei 20 metų nevaikščiojo per ieškovės naudojamą žemės sklypą. Atsakovui vartai tvoroje buvo reikalingi ne praeiti pro juos ir eiti ieškovės prižiūrima žemės sklypo dalimi iki pravažiavimo, o tik nusirašyti 2-ojo buto duomenis elektros apskaitos skaitiklyje, kuris įrengtas ant stulpo už tvoros ir atsuktas į ieškovės naudojamą žemės sklypo pusę. Ieškovė sutinka perkelti atsakovui priklausantį elektros skaitiklį savo lėšomis į atsakovų žemės sklypo pusę ir dėl to su prašymu kreipėsi į AB Energijos skirstymo operatorių. Atsakovui priklausantis kanalizacijos šulinys pagal patikslintą UAB „Inventora“ projektą lieka žemės sklypo dalyje, kurią prašoma paskirti atsakovui. Ieškovė nesutiko, jog jos faktiškai virš 20 metų naudojamas žemės sklypas būtų dalijamas į dvi dalis. Nurodė, kad nuotekų sistemos valymo paslaugas teikiančios bendrovės užtikrino galimybę išvalyti kanalizacijos šulinį privažiavus 30 ir net 50 metrų atstumu iki jo. Ieškovė atsakovo teiginius dėl specialiosios technikos privažiavimo (gaisro gesinimo, medicininės pagalbos, stichinių nelaimių likvidavimo) laikė nepagrįstais. Nurodė, kad atsakovui priklausanti gyvenamojo namo dalis iš (duomenys neskelbtini) pusės nėra aptverta. Atsakovo tėvo neįgalumas iki šios bylos užvedimo nesukeldavo jokių problemų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, nustatė žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2018 m. rugsėjo 14 d. UAB „Inventora“ paruoštą žemės sklypo planą naudojimosi tvarkai nustatyti, paskiriant naudotis: V. G. 625 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta plane „A“; Lietuvos Respublikai (naudotojai A. Z. ir S. B.) 590 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta plane „B“; D. A. 450 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta plane „C“; bylą dalyje dėl priešieškinio reikalavimo priteisti A. Z. iš D. A. 150 Eur neturtinės žalos ir dėl priešieškinio reikalavimo priteisti A. Z. įstatyminiam atstovui A. Z. iš D. A. 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą nutraukė ir kitoje dalyje priešieškinį atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovės S. B. ir iš atsakovo A. Z. įstatyminio atstovo A. Z. lygiomis dalimis po 887,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis po 16,33 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.
7. Teismas nustatė, kad gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti trys butai, kurie nuosavybės teise priklauso ieškovei - butas Nr. 1, po ½ dalį atsakovams - butas Nr. 2, ir V. G. - butas Nr. 3. Prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), yra suformuotas 0,1665 ha žemės sklypas. 590/1665 žemės sklypo nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, 10/37 žemės sklypo priklauso D. A. ir 625/1665 nuosavybės teise priklauso V. G. . 0,0315 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra išnuomota A. Z.. Ieškovės sutuoktinis V. A. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi 2010 m. birželio 21 d. įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,0450 ha žemės sklypo dalį, kurio bendrasis plotas 0,1665 ha. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 450/1665 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovei. Ieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarka atitinka bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 4.37 str. 1 d., 4.81 str. 1 d.), todėl atitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje nustatymo kriterijų. Ieškovės pateiktame žemės sklypo atidalijimo plane ieškovei prašoma priskirti naudojimuisi „C“ dalis taip pat sudaro 450 kv. m. Pagal į bylą pateiktą patikslintą naudojimosi žemės sklypu planą Lietuvos Respublikai prašoma paskirti naudojimuisi 590 kv. m. „B“ dalį, kuri nuosavybės teise ir priklauso valstybei. V. G. prašoma nustatyti naudotis patikslintame žemės sklypo plane nurodyta 625 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, kuri nuosavybės teise jam ir priklauso.
8. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus dėl to, kad jis negalės naudotis kanalizacijos šuliniu, kuris lieka ieškovės naudojamoje sklypo dalyje. Teismas nurodė, kad ieškovė įrodė, jog nuotekos gali būti šalinamos iki 50 m atstumu, tuo tarpu sklypo dalies, kuria naudotųsi ieškovė, plotas nuo išorinės tvoros iki kanalizacijos šulinio yra apie 16 m, todėl norint išvalyti kanalizacijos šulinį, nėra būtinybės įvažiuoti į ieškovės naudojamą sklypo dalį. Be to, UAB „Kauno vandenys“ 2018 m. rugsėjo 14 d. rašte nurodė, jog pastato (duomenys neskelbtini), gyventojai turi galimybę prisijungti prie miesto nuotekų tinklų.
9. Teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, jog medicinos sesuo į atsakovams priklausantį butą gali patekti ir pro atsakovo tėvo (atsakovo įstatyminio atstovo) įrengtus vartelius, kurie yra atsakovų naudojamo žemės sklypo gale. Teismas atmetė atsakovo argumentus ir dėl galimybės privažiuoti greitosios medicinos pagalbos automobiliui, gaisrinės ar kitam avarijas, nelaimingus atsitikimus šalinančiam transportui. Nurodė, kad gaisrinės transportas ar kitos avarinės tarnybos prie atsakovams priklausančio buto gali privažiuoti ir iš (duomenys neskelbtini) pusės, iš kurios namas yra neaptvertas.
10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog jam bus apsunkintas patekimas prie elektros skaitiklio. Teismas nustatė, jog elektros skaitikliai įrengti ant stulpo ir yra atsukti į ieškovės naudojamo sklypo dalį. Ieškovės teigimu tik dėl šios priežasties ir buvo įrengti varteliai tarp sklypų, kad atsakovai galėtų naudotis elektros skaitikliais, o ne vaikščioti per ieškovės naudojamą sklypo dalį. Ieškovė prašė atsakovo sutikimo elektros skaitiklį atsukti į atsakovo naudojamą sklypo dalį bei nurodė, jog apmokės išlaidas pagal pateiktą sąmatą. Teismas sprendė, kad yra galimybė įrengti elektros skaitiklį taip, kad juo naudotis būtų galima iš atsakovų naudojamo žemės sklypo. Teismas nustatė, kad jokia speciali aikštelė ieškovės naudojamo sklypo dalyje įrengta nėra, šioje dalyje yra įrengti tik takai, todėl atmetė atsakovų argumentą, kad suformuotame žemės sklype yra kiemo aikštelė, kuri naudojama bendrasavininkių transporto priemonėms statyti.
11. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog atsakovas bei jo įstatyminis atstovas yra neįgalūs, todėl jie turi vaikščioti saugiu, lygiu paviršiumi, pačiu tiesiausiu, trumpiausiu keliu per ieškovės naudojamo sklypo dalį. Teismas nurodė, kad užtikrinti neįgalaus nepilnamečio sūnaus patekimą lygiu, saugiu paviršiumi turėtų atsakovo įstatyminis atstovas ir perkelti tokią pareigą ieškovei yra neprotinga ir neteisinga. Teismas atkreipė dėmesį, jog naudojimosi tvarka yra nustatoma tarp ieškovės ir atsakovų, o ne įstatyminio atsakovo atstovo.
12. Teismas pažymėjo, kad ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka tarp šalių nusistovėjusią faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atsakovai naudojasi ieškovės siūloma sklypo dalimi. Atsakovo pateiktą planą teismas vertino kaip neatitinkantį proporcingumo principo, socialinės taikos, teisingumo, protingumo principų, kadangi per ieškovei siūlomo naudotis žemės sklypo dalį nustačius bendro naudojimo taką, ieškovės sklypas bus skeliamas į dvi dalis, sklypu galės naudotis visi asmenys, kurie norės patekti pas atsakovus, tuo tarpu atsakovams naudojimuisi būtų suformuotas vientisas, izoliuotas žemės sklypas. Tokiu atveju būtų pažeistas ieškovės privatumas, kristų žemės sklypo vertė, tokia tvarka neužtikrintų tarp šalių socialinės taikos. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti, todėl tenkintini ir nustatytina naudojimosi žemės sklypu tvarka, vadovaujantis ieškovės pateiktu 2018 m. rugsėjo 14 d. UAB „Inventora“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu.
13. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė iš viso 1 775 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ieškinį tenkinus ir priešieškinį atmetus, ieškovės bylinėjimosi išlaidas bei valstybės patirtas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas lygiomis dalimis turi atlyginti atsakovai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
14. Apeliaciniame skunde atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką pagal 2018 m. lapkričio 19 d. UAB „Geomatitininkai“ paruoštą žemės sklypo ir buto Nr. 2, (duomenys neskelbtini), inžineriniais įrenginiais naudojimosi tvarką, paskiriant naudotis V. G. 625 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“; Lietuvos Respublikai 563 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“; D. A. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „C1“, kurios plotas 191 kv. m. ir žemės sklypo dalimi plane pažymėta „C2“, kurios plotas 231 kv. m., iš viso 422 kv. m.; prašė priteisti iš ieškovės visas 1 716,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 476 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 24 Eur išlaidos vykdymo procese, 53 Eur žyminis mokestis ir 163,10 Eur išlaidos už UAB „Geomatininkai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismo sprendimas neteisėtas, pažeidžiantis materialinės teisės normas, atsakovo ir jo įstatyminio atstovo teisėtus interesus;
1.2. Teismas nesivadovavo Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatomis;
1.3. Teismas neįvertino, kad kiemo aikštelė yra registruota Nekilnojamojo turto registre kaip kiemo statinys ir priklauso šalių gyvenamajam namui. Dalį šios kiemo aikštelės apima įvažiavimas, pažymėtas kaip 55 kv. m. bendrojo naudojimo dalis link praėjimo iki atsakovo naudojamo žemės sklypo dalies „B“ ir jo buto Nr. 2. Kiemo aikštelė yra reikalinga tenkinti ne tik ieškovės poreikius pagal dabartinį teismo patvirtintą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, tačiau ji turi reikšmę kaip vienintelė, kad ir sumažinto dydžio įvažiavimo aikštelė neįgaliajam atsakovui bei trečiajam asmeniui V. G.. Ši kiemo aikštelė yra vienintelis sutankintu gruntu, išlaikantis didesnės masės automobilius, įskaitant krovininius, inžinerinis kiemo įrenginys, skirtas patenkinti ne tik asmeninius ieškovės poreikius, tačiau ir kitų gyvenamojo namo bendraturčių (butų savininkų) poreikius dėl privažiavimo būtinumo, galimybės atsigabenti krovinius, įskaitant kurą, maisto produktus, namų apyvokos daiktus (baldus). Atsakovas bei jį prižiūrintis jo tėvas A. Z., kiti šiems neįgaliesiems įvairią pagalbą suteikiantys asmenys, turi prieiti tiesiausiu, patogiausiu keliu per šį įvažiavimą į butą Nr. 2. Šiuo įvažiavimu turi teisę naudotis visiems gyvenamojo namo gyventojams svarbios tarnybos, institucijos, įmonės ir įstaigos, užtikrinančios saugų, techniškai tvarkingą gyvenamojo namo ir visų butų jame funkcionavimą ir eksploatavimą, jame gyvenančių žmonių medicininę apsaugą, apsaugą nuo gaisro, stichinių nelaimių. Kiemo aikštelė šio privažiavimo pavidalu turėjo išlikti ir turėjo tarnauti ne vienos ieškovės asmeniniams interesams, bet ir kitų namo butų gyventojams. Per įvažiavimą atsakovo pasiūlytame plane pažymėtą indeksu „D“ galėtų patekti automobilis, išgabenantis nuotekas;
1.4. Teismo išvados dėl kiemo aikštelės ir atsakovo teisės ja naudotis nepagrįsto suvaržymo pažeidė teisėtumo kriterijų. Atsakovas neteko galimybės naudotis aikštele prie savo buto, o jam buvo paskirta kita, žymiai tolimesnė vieta sklypo dalyje „B“;
1.5. Teismas pažeidė adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų, kadangi iš atsakovų, valdančių 1/3 dalį namo atėmė galimybę naudotis kiemo aikštele savo būtiniems poreikiams tenkinti;
1.6. Teismas ignoravo socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų, nes sudarė sąlygas ieškovei įgyvendinti savo teises pažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus;
1.7. Teismas sudarė galimybes ieškovei ateityje atidalyti savo naudojamą sklypo dalį. Teismas leido ieškovei patenkinti tik jos interesus. Atsakovas negalės kurį laiką pilnavertiškai naudotis įvažiavimu į savo sklypo dalį, turės įsirengti joje aikštelę, pasistatyti vartus, kad pro juos tilptų didesni daiktai. Atsakovui kanalizacijos šulinys ir elektros skaitiklis tapo sunkiau prieinami.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir priimti pateikiamas foto nuotraukas, kurias būtinybė pateikti atsirado po bylos išnagrinėjimo. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
2.1. Apelianto argumentai dėl teisėtumo, adekvatumo dalinės bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijų pažeidimo yra nepagrįsti. Teisėtumo reikalavimas bus pažeistas tada, kai šalys nusistatys tokią naudojimosi bendru daiktu tvarką, kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises. Jokių argumentų kaip teismas pažeidė šį teisėtumo kriterijų apeliantas nenurodė. Adekvatumo principas nebuvo pažeistas, nes pagal UAB „Inventora“ planą naudojimosi tvarka atitinka šalių nuosavybės dalis. Priešingai nei ieškovė, atsakovai skaido ieškovei siūlomą naudotis atskirai žemės sklypo dalį į dvi dalis ir tarp šių žemės sklypo dalių siūlo paskirti naudotis bendrai pažymėtą sklypo dalį, kas sudarys sąlygas ir toliau kilti įvairių prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Priešingai, nei teigia apeliantas, ieškovės siūloma ir teismo patvirtina naudojimosi tvarka pilnai užtikrina efektyvesnį ir racionalesnį žemės sklypo naudojimą ir garantuoja pilną privataus gyvenimo neliečiamumą, nes nėra jokios bendro naudojimo žemės sklypo dalies, abiejų šalių naudojamos žemės sklypo dalys pilnai izoliuotos, šalys gali nesimatyti, nekonfliktuoti. Pagal atsakovo pateiktą projektą, tarp šalių bus pažeidžiamas privataus gyvenimo neliečiamumas.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Apeliantas vadovaujasi Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-645-413/2017, kurioje faktinės aplinkybės ir šios bylos aplinkybės skiriasi. Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas ginčas su Kauno miesto savivaldybe dėl kompensacijos priteisimo ir būsto pritaikymo neįgaliųjų poreikiams;
2.3. Apelianto argumentai dėl 55 kv. m. aikštelės prieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams. Nekilnojamojo turto registre valdoje (duomenys neskelbtini) yra įregistruota kiemo aikštelė kaip inžinerinis statinys - kiemo statinys. Pagal į bylą pateiktą situacijos planą yra pažymėtas tik kiemas. Kieme yra viena kiemo aikštelė, kuri po naudojimosi tvarkos nustatymo pagal ieškovės siūlomą tvarką patenka tik į valstybei priklausančią ir atsakovų naudojamą žemės sklypo dalį „B“. Ši kiemo aikštelė išklota plytelėmis ir yra šalia atsakovo tėvo pastatytos tvoros ir joje įrengtų vartelių bei atsakovams priklausančio konteinerio, ir kuri, nors ir priklauso visų trijų butų savininkams, bet ja naudojasi tik atsakovas; antra, į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) yra net du įvažiavimai. Vienas iš jų yra iš valstybei priklausančio šalia valdos (duomenys neskelbtini) esančio pravažiavimo tarp plane pažymėtų taškų „5“ ir „6“. Antras patekimas į valdą yra iš valstybei priklausančio pravažiavimo į atsakovams teismo sprendimu paskirtą bei jų faktiškai naudojamą žemės sklypą pietinėje dalyje tarp taškų „7“ ir „6“; trečia, atsakovai niekada nesinaudojo varteliais, kurie įrengti atsakovo tėvo prieš daugiau nei 20 metų pastatytoje tvoroje, kurios aukštis virš 1,60 m ir kuri skiria ieškovės naudojamą žemės sklypo dalies, plane pažymėtos C/450 kv. m. nuo atsakovų naudojamos žemės sklypo dalies, plane pažymėtos B/590 kv. m. kaip pravažiavimu, kad patekti iki jiems priklausančio 2-ojo buto, nes prie 2-ojo buto, esančio gyvenamajame name, jokios transporto priemonės privažiuoti negali ir negalėtų pagal atsakovo siūlomą projektą. Kad įmanoma išvežti nuotekas iš atsakovams priklausančio nuotekų šulinio, patvirtina į bylą pateikti duomenys apie galimus atstumus iki nuotekų šalinimo šulinių. 2-ajam butui priklausantį elektros skaitiklį ieškovė sutinka savo lėšomis persukti į atsakovų naudojamo žemės sklypo pusę, tačiau tam reikalingas atsakovų sutikimas, kuris iki šiol negautas;
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašė dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
17. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
19. Ieškovės D. A. atstovė advokatė D. Ž. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė dvi fotonuotraukas padarytas po teismo sprendimo priėmimo, kurias prašo priimti į bylą. Atsakovo apelianto A. Z. ir jo įstatyminio atstovo A. Z. atstovas advokatas E. M. 2019 m. rugsėjo 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus su video įrašais ir nuotraukomis, kurie susiję su kanalizacijos šulinio išvalymo specifika. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad jų pateikimo būtinybė atsirado po ieškovės D. A. atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo.
20. Teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovo atstovo pateiktus rašytinius paaiškinimus, kadangi pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (CPK 323 straipsnis), o sutinkamai su CPK 314 straipsniu atsisako priimti ieškovės atstovės ir atsakovo atstovo pateiktus naujus įrodymus – video įrašus ir nuotraukas, kurie padaryti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, be to, galėjo būti teikiami pirmosios instancijos teisme.
21. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo nustatyta tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Bylos duomenimis nustatyta Byloje nustatyta, kad gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti trys butai, kurie nuosavybės teise priklauso ieškovei D. A. - butas Nr. 1, po ½ dalį atsakovei S. B. ir atsakovui A. Z. - butas Nr. 2, V. G. - butas Nr. 3 (1 t., b. l. 106-109). Prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), yra suformuotas 0,1665 ha žemės sklypas (1 t., b. l. 17-21, 27). 590/1665 žemės sklypo nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, 450/1665 žemės sklypo nuosavybės teise priklauso D. A. ir 625/1665 nuosavybės teise priklauso V. G.. 2015-03-12 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 8SŽN-72 ir 2014-10-01 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 8SŽN-294, 2015-03-12 susitarimu pakeisti sutartį Nr. 8SŽN-71 0,0315 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra išnuomota A. Z. (1 t., b. l. 17-20, 115, 104-105, 162).
23. Ieškovė pagal 2018-09-14 UAB „Inventora“ paruoštą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą prašė jai paskirti naudojimuisi žemės sklypo „C“ dalį, kuri sudaro 450 kv. m., Lietuvos Respublikai prašė paskirti naudojimui 590 kv. m. „B“ dalį, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei, V. G. prašė nustatyti naudotis žemės sklypo plane nurodyta 625 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, kuri nuosavybės teise jam ir priklauso ( 2 t., b. l. 69-70).
24. Atsakovas A. Z., atstovaujamas įstatyminio atstovo A. Z., teismui pateikė priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu ir inžineriniais įrenginiais tvarkos nustatymo. Priešieškiniu atsakovas prašė nustatyti žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2018-11-19 UAB „Geomatininkai“ paruoštą žemės sklypo ir buto Nr. 2, (duomenys neskelbtini), inžineriniais įrenginiais naudojimosi tvarką, paskiriant naudotis: V. G. 625 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“; Lietuvos Respublikai 563 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“; D. A. žemės sklypo dalis, pažymėtas „Cl“, kurios plotas - 191 kv. m. ir „C2“, kurios plotas - 231 kv.m., bendrai iš viso - 422 kv. m. Plane pažymėta bendrai naudojama 55 kv. m. žemės sklypo dalis, kuria po 27,50 kv. m. naudosis Lietuvos Respublika ir D. A. (t. 2, b. l. 198-199). Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad pagal atsakovo parengtą naudojimosi žemės sklypu planą bus užtikrintas atsakovo naudojimasis inžineriniais tinklais (elektros skaitikliu bei kanalizacijos šuliniu).
25. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu patenkino ieškovės ieškinį ir nustatė žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal ieškovės pasiūlymą – UAB „Inventora“ 2018-09-14 paruoštą planą. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą.
26. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas, ir įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003, 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604, 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-267/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
28. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.).
29. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
30. Atsakovas, nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas, pažeidžiantis materialinės teisės normas, atsakovo ir jo įstatyminio atstovo teisėtus interesus. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta. Pirmiausia pastebėtina, kad teismas, vertindamas į bylą pateiktus naudojimosi žemės sklypu tvarkų projektus, visiškai pagrįstai svarbiausiu kriterijumi pripažino žemės naudojimo racionalumą, sprendė, jog svarbu kuo didesnį žemės plotą, neskaidant jo dalimis palikti naudotis kiekvienam bendraturčiui asmeniškai. Be to, teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypais tvarka atitinka bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 4.37 str. 1 d., 4.81 str. 1 d.). Atsakovo pateiktame plane ieškovei siūloma naudotis žemės sklypo dalis padalinta į dvi dalis ir tarp šių žemės sklypo dalių siūloma paskirti naudotis bendrai pažymėtą sklypo dalį, kas sudarys sąlygas ir toliau kilti įvairių prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti, todėl dėl šios priežasties atsakovo siūloma žemės sklypo naudojimo tvarka yra ydinga.
31. Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad žemės sklype yra kiemo statinys – aikštelė, kuri priklauso šalių gyvenamajam namui. Dalį šios kiemo aikštelės apima įvažiavimas, pažymėtas atsakovo plane „D“ (55 kv. m. ) kaip bendrojo naudojimo dalis link praėjimo iki atsakovo naudojamo žemės sklypo dalies „B“ ir jo buto Nr. 2, kuri reikalinga kaip vienintelė įvažiavimo aikštelė neįgaliajam atsakovui bei trečiajam asmeniui V. G.. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta, nes kaip nustatė pirmosios instancijos teismas Nekilnojamojo turto registro išraše ginčo žemės sklype yra nurodyta kiemo aikštelė (1 t., b. l. 9), o iš pateikto į bylą inventorinio plano (4 t., b. l. 4) matyti, kad prie pastato iš abiejų pusių yra suformuoti kiemai, kurie pagal ieškovės siūlomą žemės sklypo naudojimosi planą po vieną tenka naudotis tiek atsakovams, tiek ieškovei, o minėta kiemo aikštelė patenka į valstybei priklausančią ir atsakovų naudojamą žemės sklypo dalį „B“. Kadangi jokios kitos aikštelės ieškovės naudojamo sklypo dalyje nėra, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tik atsakovo plane nurodyta bendram naudojimui 55 kv. m. žemės sklypo dalis gali būti įvažiavimu į atsakovo naudojamą žemės sklypą.
32. Apeliantas nurodo, kad atsakovui bei jį prižiūrinčiam jo tėvui A. Z., kitiems asmenims teikiantiems pagalbą neįgaliesiems turi būti suteiktas įėjimas į butą Nr. 2 tiesiausiu, patogiausiu keliu ir kad atsakovo nurodytu įvažiavimu turi teisę naudotis visiems gyvenamojo namo gyventojams svarbios tarnybos, institucijos, įmonės ir įstaigos, užtikrinančios saugų, techniškai tvarkingą gyvenamojo namo eksploatavimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pasiūlytą planą atsakovo interesai pažeisti nebus, nes kaip teisingai nurodė teismas į atsakovams priklausantį butą galima patekti ir pro atsakovo tėvo (atsakovo įstatyminio atstovo) įrengtus vartelius, kurie yra atsakovų naudojamo žemės sklypo gale (1 t., b. l. 45, 65, 66). Varteliai, kurie yra tarp sklypų (1 t., b. l. 64) ir varteliai atsakovų naudojamo žemės sklypo gale (1 t., b. l. 45) plotu nesiskiria. Prie atsakovų naudojamų vartelių taip pat galima privažiuoti pravažiavimu pasukus iš (duomenys neskelbtini), ir sustojus prie atsakovų naudojamų vartelių praeiti iki atsakovams priklausančio buto. Specialus transportas prie atsakovams priklausančio buto gali privažiuoti ir iš (duomenys neskelbtini) pusės, iš kurios namas yra neaptvertas (3 t., b. l. 38). Be to, iš ieškovės siūlomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano matosi, kad į atsakovams teismo sprendimu paskirtą naudojamą žemės sklypą galima patekti ir iš valstybei priklausančio šalia namų valdos esančio pravažiavimo pietinėje dalyje, kur atstumas tarp plane pažymėtų taškų 7 ir 6 ra 14,73 m. Pažymėtina, kad apelianto pateiktame projekte ši sklypo dalis siūloma paskirti jam naudotis tik susiaurinus įvažiavimo plotį nuo ieškovės siūlomo 14,73 metrų (t. 2, b. l. 69) iki 10,57 metrų (t. 2, b. l. 198). Šie duomenys patvirtina, kad atsakovai turės visas galimybes bet kuria transporto priemone patekti į jiems paskirtą ir faktiškai naudojamą žemės sklypą.
33. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pasiūlytą planą bus sudėtinga išvežti nuotekas iš atsakovams priklausančio kanalizacijos šulinio, nes specialiajam transportui bus sudėtinga prie jo privažiuoti, be to, taps sunkiau prieiti prie elektros skaitiklio.
34. Pagal teismo nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką kanalizacijos šulinys yra atsakovų naudojamo žemės sklypo dalyje „B“. Į bylą pateiktas 2018-12-06 UAB „Švaruma“ raštas, kuriame nurodyta, kad nuotekos gali būti šalinamos 50 metrų atstumu, o sklypo dalies, kuria naudotųsi ieškovė plotas nuo išorinės tvoros iki kanalizacijos šulinio yra apie 16 metrų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad norint išvalyti kanalizacijos šulinį nėra būtinybės įvažiuoti į ieškovės naudojamą žemės sklypą. Stulpas, ant kurio įrengti visų trijų butų elektros skaitikliai, stovi atsakovų naudojamojoje žemės sklypo dalyje „B“, tik nusukti į ieškovės naudojamą žemės sklypo dalį. Atsakovė sutinka 2-ajam butui priklausantį elektros skaitiklį persukti į atsakovų naudojamo žemės sklypo pusę, tačiau tam reikalingas atsakovų sutikimas, kuris iki šiol negautas.
35. Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, todėl, atsižvelgęs į tai, kad UAB „Inventora“ parengtame plane siūloma naudojimosi tvarka iš esmės atitinka nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką, ji yra racionali ir optimali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą, minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje, turėjo pagrindą ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti.
36. Remdamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ir priimti naują sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
37. Apeliantui A. Z. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartimi buvo atidėtas 75 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas paduodant apeliacinį skundą iki procesinio sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl yra pagrindas įpareigoti atsakovą sumokėti valstybei 75 Eur žyminį mokestį bei 7,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
38. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, tenkintinas ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas turėtas apeliacinės instancijos teisme – 1200 Eur už advokato darbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 131-132) (CPK 98 str.), kadangi jos neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) įstatyminio atstovo A. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. A. a. k. (duomenys neskelbtini) 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) atstovavimo išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) įstatyminio atstovo A. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) 75 eurus žyminio mokesčio bei 7,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.