Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovo A. Z. įstatyminiam atstovui A. Z., atsakovo A. Z. ir atsakovo įstatyminio atstovo atstovui advokatui Egidijui Milašiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovams S. B., A. Z. atstovaujamam įstatymino atstovo A. Z., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - V. G., Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos ir atsakovo A. Z. priešieškinį ieškovei D. A. dėl naudojimosi žemės sklypu ir inžineriniais įrenginiais tvarkos nustatymo, atsakovė S. B., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - V. G., Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsisakymas priešieškinio dalyje dėl ketvirto ir penkto priešieškinio reikalavimų atsisakymo priteisti atsakovui A. Z. ir atsakovo įstatyminiam atstovui A. Z. iš ieškovės po 150 Eur neturtinės žalos, priimtinas ir šioje dalyje byla nutrauktina (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p.).

Atsakovė S. B. bei tretieji asmenys V. G., Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismui atsiliepimų į priešieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, galioja šie Aukščiausiojo Teismo praktikoje aptarti tvarkos nustatymo kriterijai: teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-02-1 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006); adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-11-6 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006); socialinės taikos ir proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009); naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2007); faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti trys butai, kurie nuosavybės teise priklauso ieškovei D. A. - butas Nr. 1, po ½ dalį atsakovei S. B. ir atsakovui A. Z. - butas Nr. 2, V. G. - butas Nr. 3 (1 t., b. l. 106-109). Prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), yra suformuotas 0,1665 ha žemės sklypas (1 t., b. l. 17-21, 27). 590/1665 žemės sklypo nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, 10/37 žemės sklypo priklauso D. A. ir 625/1665 nuosavybės teise priklauso V. G.. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susitarimu pakeisti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 0,0315 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra išnuomota A. Z. (1 t., b. l. 17-20, 115, 104-105, 162). (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovės vyras V. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo 0,0450 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Prie sutarties, kaip neatskiriama sudedamoji sutarties dalis, buvo pridėtas planas, kuriame buvo atskirta Prano M. G. dalis – „A“ – 579 kv. m., dviem butams – dalis „B“ – 947 kv. m. ir bendro naudojimo žemė – dalis „C“ – 139 kv. m. (1 t., b. l. 21-25). Mirus V. A. papildomas paveldėjimo teisės liudijimas (duomenys neskelbtini) buvo išduotas ieškovei D. A. (1 t., b. l. 29-34). Dėl nustatytų aplinkybių byloje ginčo nėra (CPK 182 str., 187 str.).

Kaip minėta ieškovės sutuoktinis V. A. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,0450 ha žemės sklypo dalį, kurio bendrasis plotas 0,1665 ha. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 450/1665 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovei. Ieškovės pateiktame žemės sklypo atidalijimo plane ieškovei prašoma priskirti naudojimuisi „C“ dalis taip pat sudaro 450 kv. m. (1 t., b. l. 19, 2 t., b. l. 69-70). Pagal į bylą pateiktą patikslintą naudojimosi žemės sklypu planą Lietuvos Respublikai prašoma paskirti naudojimuisi 590 kv. m. „B“ dalį, kuri nuosavybės teise ir priklauso valstybei (1 t., b. l. 19, 2 t., b. l. 69-70). V. G. prašoma nustatyti naudotis patikslintame žemės sklypo plane nurodyta 625 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, kuri nuosavybės teise jam ir priklauso (1 t., b. l. 104-105, 2 t., b. l. 69-70). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog ieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarka atitinka bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 4.37 str. 1 d., 4.81 str. 1 d.), todėl atitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje nustatymo kriterijų.

Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas 1994-04-26 Lietuvos Respublikos Žemės įstatyme Nr. I-446 įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį.

Šiuos duomenis paneigiančių įrodymų atsakovas byloje nepateikė, todėl atsakovo aukščiau nurodyti argumentai vertintini, kaip nepagrįsti bei deklaratyvūs (CPK 178 str.).

Byloje pateikti duomenys vėlgi patvirtina aplinkybę, jog medicinos sesuo į atsakovams priklausantį butą gali patekti ir pro atsakovo tėvo (atsakovo įstatyminio atstovo) įrengtus vartelius, kurie yra atsakovų naudojamo žemės sklypo gale (1 t., b. l. 45, 65, 66). Varteliai, kurie yra tarp sklypų (1 t., b. l. 64) ir varteliai atsakovų naudojamo žemės sklypo gale (1 t., b. l. 45) plotu nesiskiria.

Atmestini atsakovo argumentai ir dėl galimybės privažiuoti greitosios medicinos pagalbos automobiliui, gaisrinės ar kitam avarijas, nelaimingus atsitikimus šalinančiam transportui. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų greitosios medicinos transportas ar avarinės tarnybos negalės privažiuoti prie pat atsakovams priklausančio buto. Automobiliai turėtų sustoti prie tarp sklypų įrengtų vartelių ir tik tada pro vartelius eiti iki butą. Toks pats patekimas į butą yra ir pro atsakovų naudojamo sklypo gale įrengtus vartelius (1 t., b. l. 45, 64). Prie atsakovų naudojamų vartelių taip pat galima privažiuoti tuo pačiu pravažiavimu pasukus iš A. J. prospekto, ir sustojus prie atsakovų naudojamų vartelių praeiti iki atsakovams priklausančio buto. Be to pažymėtina, jog gaisrinės transportas ar kitos avarinės tarnybos prie atsakovams priklausančio buto gali privažiuoti ir iš A. J. prospekto pusės, iš kurios namas yra neaptvertas (3 t., b. l. 38).

Dar vienas atsakovo nurodomas argumentas yra tas, jog suformuotame žemės sklype yra kiemo aikštelė, kuri yra ieškovės naudojamo sklypo dalyje ir yra labai svarbi namo bendrasavininkams, nes ja gali važiuoti transporto priemonės bei jas galima ten statyti. Byloje pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše yra nurodyta kiemo aikštelė (1 t., b. l. 9), o iš pateikto į bylą inventorinio plano (4 t., b. l. 4) matyti, kad prie pastato iš abiejų pusių yra suformuoti kiemai, kurie pagal ieškovės siūlomą žemės sklypo naudojimosi planą po vieną tenka naudotis tiek atsakovams, tiek ieškovei. Pažymėtina, kad iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, jog jokia speciali aikštelė ieškovės naudojamo sklypo dalyje įrengta nėra, šioje dalyje yra įrengti tik takai (1 t., b. l. 67, 4 t. 26-28, 31, 32-36). Dėl privažiavimo specialaus transporto, kaip nurodo atsakovas, teismas jau yra pasisakęs, todėl savo argumentų nekartoja.

Atmestini atsakovo argumentai, jog atsakovas bei jo įstatyminis atstovas yra neįgalūs, todėl jie turi vaikščioti saugiu, lygiu paviršiumi, pačiu tiesiausiu, trumpiausiu keliu per ieškovės naudojamo sklypo dalį. Pažymėtina, jog užtikrinti neįgalaus nepilnamečio sūnaus patekimą lygiu, saugiu paviršiumi turėtų atsakovo įstatyminis atstovas ir perkelti tokią pareigą ieškovei yra neprotinga ir neteisinga. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog naudojimosi tvarka yra nustatoma tarp ieškovės ir atsakovų, o ne įstatyminio atsakovo atstovo.

Ir pagrindinis motyvas, kodėl turi būti tenkinami ieškinio reikalavimai, yra nusistovėjusi žemės sklypu naudojimosi tvarka. Ieškovės teigimu atsakovo tėvas 1994-1995 metais, savo iniciatyva, tarp šalių naudojamų žemės sklypų pastatė tvorą ir niekada nevaikščiojo ieškovės naudojamo žemės sklypo dalimi. Šiuos ieškovės parodymus byloje patvirtino įgaliotasis ieškovės atstovas V. J., liudytojai D. J., N. A., D. K.. Atsakovo įstatyminis atstovas byloje teigė, jog į namą atėjo gyventi 2004 metais, o tvorą pastatė 2006-2007 metais, visada vaikščiojo per ieškovės naudojamą žemės sklypą. Tai patvirtino byloje apklaustas A. K. S.. Net ir vertinant, jog tvora buvo pastatyta apie 2006 metus, tai jau praėjo daugiau, kaip 12 metų, yra nusistovėjusi faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka, šalys viena kitai, dėl nusistovėjusios tvarkos pretenzijų nereiškė, o ginčas kilo tik ieškovei pateikus ieškinį teisme. Teismo posėdžio metu A. Z. taip pat patvirtino aplinkybę, kad statant tvorą tarp šalių jokie ginčai nekilo. Be to pažymėtina, kad ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka tarp šalių nusistovėjusią faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką. Nustatytas aplinkybes paneigiančių duomenų byloje pateikta nėra, priešingai byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovai ir naudojasi ieškovės siūloma sklypo dalimi (2 t., b. l. 38-44). Atsakovo į bylą pateikti įrodymai – fotonuotrauka ir vaizdo įrašas (4 t., b. l. 29-31) yra daryti nagrinėjant ginčą teisme, todėl nesudaro pagrindo byloje padaryti priešingas išvadas.

Teismas nepasisako dėl kitų atsakovo nurodytų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ir neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai.

Taip pat nepasisako dėl atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų (2 t., b. l. 169-184, 3 t. 75-94), kaip nesusijusių su byloje pareikštais reikalavimais.

Papildomai teismas pažymi, jog atsakovo pateiktame žemės sklypo naudojimo plane (2 t., b. l. 198) siūloma per ieškovei naudotis priskirtą sklypą padaryti apie 3 m ploto bendro naudojimo taką, kuriuo atsakovai patektų į savo sklypą bei prie jų naudojamo sklypo galėtų privažiuoti transporto priemonės. Atsakovo pateiktas planas vertintinas kaip neatitinkantis proporcingumo principo, socialinės taikos, teisingumo, protingumo principų, kadangi per ieškovei siūlomo naudotis žemės sklypo dalį nustačius bendro naudojimo taką ieškovės sklypas bus skeliamas į dvi dalis, sklypu galės naudotis visi asmenys, kurie norės patekti pas atsakovus, tuo tarpu atsakovams naudojimuisi būtų suformuotas vientisas, izoliuotas žemės sklypas. Tokiu atveju būtų pažeistas ieškovės privatumas, kristų žemės sklypo vertė, tokia tvarka neužtikrintų tarp šalių socialinės taikos.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus ieškovės reikalavimai laikytini pagrįstais, todėl tenkintini ir nustatytina naudojimosi žemės sklypu tvarka, vadovaujantis ieškovės pateiktu (duomenys neskelbtini) UAB „Inventora“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu (CK 1.5 str., 4.75 str. 1 d., CPK 178 str., 185 str.).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė S. B. nėra ginčo žemės sklypo bendraturtė ar naudotoja, tačiau valstybei dalyvaujant susitarime dėl žemės naudojimo tvarkos nustatymo su kitais žemės naudotojais ir bendraturčiais, negalima nepaisyti butų savininkų teisių, kurios kyla iš įstatymo – teisės į teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio žemės sklypo, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, nuomą arba teisės įsigyti tokią žemę nuosavybėn be aukciono (Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., 10 str. 5 d. 1 p.). Šių teisių įgyvendinimas pagal nurodytą teisinį reglamentavimą neatskiriamas nuo poreikio statiniui eksploatuoti vertinimo, o tai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti tokio susitarimo tarp žemės naudotojų ar bendraturčių dėl žemės naudojimo tvarkos nustatymo sudarymą, kuris nepažeistų įstatymu ginamų statinių (butų) savininkų teisių. Kadangi atsakovė S. B. yra dalies buto Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė bei nesutiko su ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, ji byloje atsakove patraukta pagrįstai (1 t., b. l. 43).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį tenkinus pilnai iš atsakovų ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1 700 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso 1 775 Eur (2 t., b. l. 46-48, 3 t., b. l. 149, 164, 4 t. b. l. 25). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl ieškinį tenkinus pilnai iš atsakovės ieškovui priteistinos, taip pat priteistinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). CK 6.6 str. 1 d. nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nėra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Solidarioji atsakomybė gali atsirasti tik įstatymų ar šalių numatytais atvejais. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas vadovaujantis procesinės teisės normomis (CPK 93 str., 98 str.), kuriose bylą pralaimėjusios šalies solidari atsakomybė dėl tokių išlaidų nėra numatyta. Nesant nei teisės normos, nei šalių susitarimo dėl solidarios atsakomybės, atsakovams taikytina dalinė atsakomybė, todėl iš atsakovės S. B. ir iš atsakovo A. Z. įstatyminio atstovo A. Z. lygiomis dalimis ieškovei priteistina po 887,50 Eur (CPK 38 str. 4 d., 93 str. 1 d., 98 str., CK 6.6 str. 1 d.).

Valstybė patyrė 32,66 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (1 t., b. l. 2). Valstybei iš atsakovės S. B. ir iš atsakovo A. Z. įstatyminio atstovo A. Z. lygiomis dalimis po 16,33 Eur priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 38 str. 4 d., 88 str., 92 str. 1 d., 96 str., CK 6.6 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal (duomenys neskelbtini) UAB „Inventora“ paruoštą žemės sklypo planą naudojimosi tvarkai nustatyti, paskiriant naudotis: V. G. 625 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta plane „A“; Lietuvos Respublikai (naudotojai A. Z. ir S. B.) 590 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta plane „B“; D. A. 450 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta plane „C“.

Bylą dalyje dėl priešieškinio reikalavimo priteisti A. Z. iš D. A. 150 Eur neturtinės žalos ir dėl priešieškinio reikalavimo priteisti A. Z. įstatyminiam atstovui A. Z. iš D. A. 150 Eur neturtinės žalos,p[ atsakovui reikalavimų atsisakius, nutraukti.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatyminio atstovo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 887,50 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatyminio atstovo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 16,33 Eur (šešiolika eurų 33 ct) teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.