- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-07
- Bylos Nr.
- 2A-645-413/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06852-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Diana Labokaitė
- Trečiasis asmuo
- T. B., savivaldybės biudžetinė įstaiga Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centras
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė
- Kategorijos
- 2.6.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės,
dalyvaujant trečiajam asmeniui T. B., jos ir ieškovo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. B. ir trečiojo asmens T. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl kompensacijos priteisimo ir būsto pritaikymo neįgaliojo poreikiams bei neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys savivaldybės biudžetinė įstaiga Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centras ir T. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 15 379,70 Eur kompensaciją gyvenamąjį būstą pritaikyti neįgaliojo asmens poreikiams gyvenamajame būste, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo ir valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Ieškovas nurodė, kad jis turi didelių specialiųjų poreikių, jam nustatytas specialusis sudėtinės slaugos poreikis nuo 2007 m. sausio 17 d. iki 2024 m. rugsėjo 21 d., jis nevaikšto, nuo 2005 m. gegužės 4 d. yra darbingas tik 20 procentų, darbingumo lygis nustatytas neterminuotai. Ieškovas 2002 m. gegužės 20 d. Kauno miesto savivaldybei pateikė prašymą pritaikyti būstą (duomenys neskelbtini), jam kaip neįgaliajam asmeniui. Minėtame prašyme ieškovas nurodė, kad jis gali judėti tik su vežimėliu, o būstas, kuriame gyvena, yra antrame aukšte, todėl prašė pritaikyti nuvažiavimą arba įrengti keltuvą bei pritaikyti vonią ir tualetą. 2006 m. gruodžio 28 d. ieškovas Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių reikalų skyriui pateikė prašymą pritaikyti būstą (aplinką), kuriame nurodė, kad būstas, esantis (duomenys neskelbtini), yra grąžintinas, todėl prašė atidėti būsto pritaikymo darbus tol, kol jis gaus kitą būstą. Ieškovas prašė jo iš sąrašo neišbraukti, todėl nuo 2006 metų iki 2009 m. ieškovo prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas.Ieškovo šeimai už grąžintiną butą 2008 m. gruodžio 29 d. buvo įvykdyta valstybės garantija, t. y. išmokėta 254 000 Lt kompensacija. Už kompensaciją 2009 m. spalio 7 d. ieškovas ir tretysis asmuo T. B. įsigijo turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis būstas neįgaliam asmeniui nėra pritaikytas. Ieškovas 2009 m. spalio 13 d. pateikė prašymą savivaldybės biudžetinei įstaigai Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centrui (toliau – KNJUC) pritaikyti jam būstą (duomenys neskelbtini). KNJUC 2013 m. vasario 1 d. rašte Nr. 08-16-04 nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto pritaikymo asmenims su negalia komisija 2009 m. spalio 28 d. posėdyje patenkino ieškovo prašymą ir grąžino jį į asmenų su negalia, pateikusių prašymus pritaikyti būstą (aplinką), eilę – sąrašą. KNJUC 2013 m. vasario 26 d. rašte Nr. 08-16-11 nurodė, kad pritaikyti būstą neįgaliam asmeniui galima tik tada, kai būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, įstatymų nustatyta tvarka deklaruota ir faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Butas (duomenys neskelbtini), viešame registre registruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, todėl KNJUC argumentas, kad būstas, kuris prašomas pritaikyti ieškovui, nėra jo nuosavybė, vertintinas kritiškai ir negali būti pagrindas nepritaikyti būsto (duomenys neskelbtini), pritaikymo neįgalaus ieškovo poreikiams tenkinti. Visus pakeitimus būste (duomenys neskelbtini), ieškovo šeima darė iš savo lėšų, o atsakovė neįvykdė jai skirtos funkcijos pritaikyti būstą neįgalaus ieškovo poreikiams tenkinti. Ieškovo šeima neturėjo ir neturi galimybių savo lėšomis įrengti ir pritaikyti šį būstą ieškovo poreikiams, kadangi ji yra socialiai remtina, jai reikia visokeriopos valstybės pagalbos. UAB „Barnasta“ pateikė preliminarią sąmatą dėl būsto pritaikymo ieškovo poreikiams, kurioje nurodė, kad visų darbų vertė yra 15 379,70 Eur. Ieškovui valstybės garantija įrengti jam kaip neįgaliam asmeniui būstą yra reglamentuota teisės aktais, kaip ir galimybė gauti kompensaciją už savarankiškai atliktą būsto pritaikymą neįgaliesiems išlaidas. Taip pat ieškovas dėl atsakovės kaltės patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, pažeminimą, įtampą, stresą, nuoskaudą ir pan., kas sudaro pagrindą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostatas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovo deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta iki 2015 m. spalio 6 d. (duomenys neskelbtini). Ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuo 2009 m. spalio 7 d. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).Būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2011 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. Al-560 (toliau – Tvarkos aprašas), III skyriaus 7.1 punkte nustatyta, kad pritaikyti būstą neįgaliajam galima tik tada, kai būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, įstatymų nustatyta tvarka deklaruota ir faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Tvarkos aprašo VIII skyriaus 33, 34 punktai nustato, kad nevykdant šių reikalavimų prašymas pritaikyti būstą toliau nenagrinėjamas. Ieškovas ne kartą buvo informuotas, kad, vadovaujantis Tvarkos aprašo reikalavimais, privalo KNJUC pateikti trūkstamus dokumentus, jog jo faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su vieta, kurią prašoma neįgaliojo poreikiams pritaikyti, kitu atveju jo prašymas dėl būsto pritaikymo toliau nebus nagrinėjamas, tačiau ieškovas šių reikalavimų nevykdė ir savo gyvenamąją vietą prašomame įrengti būste deklaravo tik 2015 m. spalio 6 d. Be to, ir faktinė ieškovo gyvenamoji vieta taip pat buvo ne tame būste, kurį buvo prašoma pritaikyti neįgaliojo poreikiams. Ieškovas į būstą (duomenys neskelbtini), priverstinai buvo iškeldintas tik 2015 m. rugpjūčio 18 d., nors ieškovas nurodė, kad ankstesnis būstas buvo minimaliai pritaikytas jo poreikiams, todėl jis ir neišsikėlė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau ši aplinkybė paneigta civilinės bylos Nr. 2-391-375/2010 nagrinėjimo metu. Byloje priimtu sprendimu konstatuota, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ginčo bute yra įrengti specialūs sudėtingi prietaisai, pritaikyti ieškovui. Ieškovo sutuoktinė dar 2015 m. liepos 8 d. ir 2015 m. liepos 9 d. prašymais KNJUC vėl prašė pritaikyti būstą ieškovui adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu 2010 m. rugsėjo 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nuspręsta ieškovą iš šio buto iškeldinti. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad paties ieškovo elgesys prieštaravo protingumo, sąžiningumo, rūpestingumo principams.Tvarkos aprašo priedo „Sutartis dėl būsto pritaikymo neįgaliajam darbų organizavimo ir išlaidų apmokėjimo“ 1.1. punkte nurodyta, kad avansas būsto pritaikymo darbams finansuoti neskiriamas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas niekada įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė su prašymu į atsakovę pasirašyti sutarties dėl būsto pritaikymo neįgaliajam darbų organizavimo ir apmokėjimo. Ieškovas, neatitikdamas įstatyme nustatytų reikalavimų dėl būsto įrengimo neįgaliojo poreikiams tenkinti (negyveno bei nedeklaravo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesikreipė į atsakovę dėl būsto pritaikymo išlaidų apmokėjimo), prašė išimtinės teisės skirti kompensaciją, taip pažeidžiant kitų neįgaliųjų teises, kurie taip pat laukia eilėje bei atitinka visus teisės normų keliamus reikalavimus.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas G. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11647-848/2015 ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Teismas pilnai nustatė tas aplinkybes, kurias ieškovas išdėstė ieškinyje dėl kompensacijos priteisimo dėl būsto neįgaliojo poreikiams, todėl ieškinį turėjo patenkinti. Teismo vertinimas turi būti laikomas kaip ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių vertinimas ieškinio patenkinimo, o ne atmetimo prasme. Teismas nustatė ginčo esmę, bet paties ginčo neišsprendė, nes netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias būsto pritaikymą neįgaliojo poreikiams.
8.2. Teismas netinkamai vertino civilinėje byloje pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, kurios lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Skundžiamą sprendimą vertino prielaidomis ir samprotavimais, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.
Atsiliepimas
8.3. Atsakovė, nurodydama, kad ieškovas nevykdo teisės aktų reikalavimų, nenurodė kokių konkrečiai teisės normų ieškovas nevykdo. Atsakovė, vykdydama jai pavestas funkcijas užtikrinti neįgaliųjų asmenų teises ir teisėtus interesus būsto pritaikymo neįgaliojo poreikiams, ieškovo negynė, neužtikrino jo teisės turėti pilnavertes gyvenimo sąlygas.
8.4. Teismas sprendimą priėmė grubiai pažeisdamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos konvencijos nuostatas, reglamentuojančias neįgaliojo asmens teises ir teisėtus interesus. Prioritetinė tokio asmens su negalia teisių gynyba įtvirtinta ir kituose tarptautiniuose teisės aktuose. Lietuva yra ratifikavusi JT Neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos fakultatyvius protokolus.
Žemesnės instancijos teismas
8.5. Teismas nurodė, kad ieškovas nėra įvykdęs reikalavimų, tačiau pabrėžė, kad 2015 m. spalio 6 d. gyvenamąją vietą yra deklaravęs prašomame įrengti būste, taigi jis sprendimo priėmimo metu yra įvykdęs Tvarkos aprašo III skyriaus 7.1 punkto reikalavimus. Vertindamas byloje Nr. 2-391-375/2010 nustatytas aplinkybes, teismas neįvertino, kad byla buvo nagrinėjama 2010 metais ir nepagrįstai vadovavosi daugiau nei prieš 5 metus pateiktomis nuotraukomis bei nustatytomis aplinkybėmis.
Šalies argumentai
8.6. Teismas nustatė, kad ieškovas 2002 m. gegužės 20 d. Kauno miesto savivaldybei pateikė prašymą dėl būsto, esančio (duomenys neskelbtini), pritaikymo neįgaliojo poreikiams, ieškovas ne vieną kartą kreipėsi į atsakovę ir į kitas institucijas dėl būsto įrengimo, tačiau teismas šias aplinkybes įvertino netinkamai. Ieškovo prašymas skirti kompensaciją būsto pritaikymui neįgaliojo poreikiams nuima naštą nuo atsakovės.
8.7. Nesuprantamas teismo argumentas, kad ieškovas niekada įstatymu nustatyta tvarka nesikreipė į atsakovę su prašymu pasirašyti sutarties dėl būsto pritaikymo neįgaliajam, darbų organizavimo ir apmokėjimo. Teismas nevertino aplinkybės, kad nuo 2002 m. gegužės 20 d. ieškovas nuolatos teikė prašymus atsakovei, ieškovas nėra specialistas, todėl gali būti, kad prašymus formulavo ne taip, kaip numato įstatymas.
9. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo T. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas padarė grubų įstatymo pažeidimą, nes neįvertino aplinkybės, kad ieškovas prašymą dėl būsto pritaikymo neįgaliojo poreikiams Kauno socialinio rūpybos skyriui pateikė 2002 m. gegužės 20 d. ir nuo to laiko jis laukė savo eilės, tačiau iki šiol jo prašymas liko neišspręstas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2006 m. gruodžio 28 d. ieškovas prašė būsto pritaikymo darbų vykdymą atidėti, neišbraukiant jo iš eilės. Reikalavimas, jog būstą galima pritaikyti neįgaliojo poreikiams tik tada, kai būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, įstatymų nustatyta tvarka deklaruota ir faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta, šiuo atveju negalėjo būti taikomas, kadangi ieškovas įrašytas į eilę, kai tokio reikalavimo dar nebuvo. Teismas privalėjo vertinti įrodymų visumą, o ne atskirus įrodymus. Ieškovo nekaltas dėl susidariusios situacijos, kuomet reikėjo pritaikyti būstą ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), todėl pastarąjį adresą ir reikėjo vertinti kaip ieškovo faktinę ir deklaruotą gyvenamąją vietą.
9.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ne dėl ieškovo kaltės vyko teisminiai ginčai tarp jo šeimos ir atsakovės. Be to, nepagrįsta teismo išvada, kad 2009 m. spalio 28 d. ieškovas buvo grąžintas į asmenų su negalia, pateikusių prašymą pritaikyti būstą, eilę – sąrašą, kai ieškovas nuo 2002 m. gegužės 20 d. iš šio sąrašo nebuvo išbrauktas. Teismas tokį sąrašą privalėjo išreikalauti.
9.3. Kyla abejonių, ar teismas elgėsi sąžiningai, neįžvelgdamas atsakovės darbuotojų veiksmuose nusikaltimo požymių piktnaudžiaujant tarnyba.
9.4. Teismas privalėjo ieškovą, kaip silpnesniąją ginčo šalį, ginti siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Neįgaliųjų teisių konvencijos 2 straipsnyje numatytas tinkamas sąlygų neįgaliajam pritaikymas.
9.5. Teismas neįvertino aplinkybės, kad iki šios dienos vyko teisminiai procesai tarp ieškovo ir atsakovės, kadangi atsakovė nebuvo atsiskaičiusi su ieškovu už dalį grąžintino būsto. Jei ieškovas ir trečiasis asmuo būtų išsideklaravę iš buto (duomenys neskelbtini), atsakovė neturėtų pagrindo ir pareigos mokėti jiems likusios dalies kompensacijos. Iš būsto ieškovas negalėjo išsikelti, nes savo lėšomis minimaliai būstą buvo pritaikę neįgaliajam, o naujai įsigyto ieškovo būsto atsakovė pritaikyti jo poreikiams neskubėjo.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo T. B. prašo jį patenkinti (t. 2, b. l. 45-48).
11. Atsiliepimu į ieškovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Sprendimas pagal 2002 m. pateiktą prašymą pritaikyti būstą neįgaliojo poreikiams nebuvo priimtas, todėl visiškai pagrįstai buvo taikomi reikalavimai pagal prašymo nagrinėjimo metu galiojančias teisės aktų nuostatas pateikti duomenis apie deklaruotą gyvenamąją vietą prašomame pritaikyti būste. Tiek atsakovas, tiek Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centras yra ne kartą ieškovą informavo, jog būstą galės pritaikyti neįgaliojo poreikiams kai ieškovas jame įstatymų nustatyta tvarka deklaruos savo faktinę nuolatinę gyvenamąją vietą. Ieškovo faktinė ir deklaruota vieta buvo ne tame būste, kurį buvo prašoma pritaikyti neįgaliojo poreikiams. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovas būstą (duomenys neskelbtini), buvo pritaikęs neįgaliojo poreikiams.
11.2. Apeliantų ginčas su atsakovu dėl kompensacijos neišmokėjimo nėra susijęs su nagrinėjamos civilinės bylos ginčo dalyku. Pačių apeliantų veiksmai vengiant persikelti gyventi į nuosavybės teise priklausantį būstą ir deklaruoti jame gyvenamąją vietą, siekiant vilkinti valstybės garantijos turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui įvykdymą, negali būti laikomi teisėtais ir turi būti vertinami kaip piktnaudžiavimas.
11.3. Atsakovė nesutinka su apeliantų teiginiais, sprendimą teismas priėmė grubiai pažeisdamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, kad neturėjo pagrindo ieškinio atmesti, nes bylos nagrinėjimo metu ieškovas trūkumus pašalino, kad ieškovo prašymas priteisti kompensaciją nuima nuo atsakovės naštą įrengti būstą neįgaliajam. Pirmiausia turi būti priimtas komisijos sprendimas dėl pritaikymo poreikio, pasirašyta sutartis dėl būsto pritaikymo neįgaliajam, darbų organizavimo ir išlaidų apmokėjimo ir tik tada Tvarkos aprašo nustatyta tvarka pareiškėjas gali organizuoti pritaikymo darbus, jeigu siekia pasinaudoti teisės aktų numatyta galimybe gauti už tai lėšas.
11.4. Savivaldybė perveda lėšas tik po to, kai darbai yra atlikti ir įvertinti komisijos, jokie pagal teisės aktų nuostatas avansiniai ar kt. išankstiniai mokėjimai negalimi, todėl ieškovas visiškai neteisėtai prašo neįgaliųjų poreikiams pritaikymui skirtinas lėšas išmokėti grynaisiais pinigais kaip kompensaciją. Ieškovui esant būsto pritaikymo neįgaliųjų eilėje, ieškovas niekada nesikreipė į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu savarankiškai organizuoti būsto pritaikymo neįgaliesiems darbus, kaip tai reglamentuota Tvarkos apraše, Kauno miesto savivaldybės administracija niekada nėra priėmusi jokio sprendimo dėl tokio nesamo prašymo, todėl Kauno miesto savivaldybei ir negali atsirasti pareiga kompensuoti tokio pobūdžio darbus.
11.5. Nepagrįstas trečiojo asmens T. B. apeliacinio skundo argumentas, kad grubiai pažeisdamas ieškovo interesus, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas 2009 m. spalio 28 d. buvo grąžintas į asmenų su negalia, pateikusių prašymus pritaikyti būstą eilę-sąrašą, nes niekada iš šios eilės nebuvo išbrauktas. Byloje nekilo ginčas dėl išbraukimo iš sąrašo ar įtraukimo į jį nebuvo, todėl teismas negalėjo peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribų.
Šalies argumentai
11.6. Ieškovas buvo informuotas apie tai, kad jo prašymas neatitinka Tvarkos aprašo reikalavimų, tačiau nei KNJUC, nei Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimų jis neskundė.
11.7. Nesutiktina su T. B. apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog ieškovas ir trečiasis asmuo negalėjo išsikelti iš ginčo buto dėl to, kad iš savo lėšų minimaliai priteikė būstą neįgaliajam, nes ši aplinkybė paneigta civilinėje byloje Nr. 2-391-375/2010 priimtu teismo sprendimu, kuriame pažymėta, kad naudojami įrenginiai yra nesudėtingi ir lengvai iškomplektuojami.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl kompensacijos už būsto pritaikymą neįgaliojo poreikiams
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2007 m. sausio 17 d. iki 2024 m. rugsėjo 21 d.; jo darbingumo lygis 20 proc.; ieškovas 2002 m. gegužės 20 d. Kauno socialinės rūpybos skyriui pateikė prašymą pritaikyti gyvenamąjį būstą neįgaliojo poreikiams bute (duomenys neskelbtini), kurį tuo metu nuomojo; 2004 m. gruodžio 6 d. ieškovas KNJUC pateikė papildomą prašymą pritaikyti būstą neįgaliojo poreikiams (duomenys neskelbtini); 2009 m. spalio 13 d. ieškovas KNJUC pateikė prašymą pritaikyti neįgaliojo poreikiams kitą būstą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, – ieškovo šeimai už grąžintiną butą 2008 m. gruodžio 29 d. buvo įvykdyta valstybės garantija (išmokėta 254 000 Lt kompensacija), už ją 2009 m. spalio 7 d. jis ir tretysis asmuo T. B. įsigijo minėtą būstą. Iš paminėtų aplinkybių matyti, kad apeliantams teisė į būstą atsirado skirtingais pagrindais – į butą (duomenys neskelbtini); – nuomos sutarties pagrindu, o į butą (duomenys neskelbtini) – pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas teikė prašymus pritaikyti jo poreikiams tiek butą (duomenys neskelbtini), tiek butą (duomenys neskelbtini).
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis įtvirtina, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
15. 2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr. XI-854 dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo, kuriuo ratifikavo 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtus Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą (toliau – Konvencija). Konvencijos tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui (Konvencijos 1 straipsnis). Konvencijos 2 straipsnis apibrėžia diskriminaciją dėl neįgalumo – tai yra bet koks išskyrimas, atstūmimas ar apribojimas dėl neįgalumo, kuriais siekiama pabloginti ar paneigti arba dėl kurių pabloginamas ar paneigiamas visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pripažinimas, įgyvendinimas ar naudojimasis jomis lygiai su kitais asmenimis politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, pilietinėje ar bet kurioje kitoje srityje.
16. Konvencijos 19 straipsnio a punktas įtvirtina, kad valstybės, šios konvencijos šalys, pripažįsta visų neįgaliųjų lygias teises gyventi bendruomenėje, lygias galimybes su kitais rinktis, ir imasi veiksmingų ir atitinkamų priemonių, kad sudarytų sąlygas neįgaliesiems visapusiškai įgyvendinti šią teisę ir būti visiškai įtrauktiems į bendruomenę bei dalyvauti joje, taip pat užtikrintų, kad neįgalieji turėtų galimybę lygiai su kitais asmenimis pasirinkti savo gyvenamąją vietą ir tą vietą, kur jie nori gyventi ir su kuo, ir kad jie neprivalėtų gyventi konkrečioje gyvenamojoje aplinkoje, o 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad Konvencijos šalys pripažįsta neįgaliųjų teisę į pakankamą gyvenimo lygį sau ir savo šeimos nariams, įskaitant pakankamą maistą, aprangą ir būstą, ir į nuolatinį gyvenimo sąlygų gerinimą ir imasi atitinkamų veiksmų, kad užtikrintų ir skatintų šios teisės įgyvendinimą nediskriminuojant dėl neįgalumo.
17. Dėl neįgaliųjų asmenų gyvenimo kokybės bei valdžios institucijų atitinkamų veiksmų yra pasisakęs ir EŽTT, kuris nurodė, kad asmeninė autonomija, galimybė netrukdomai vystyti savo asmenybę yra svarbus principas, aiškinant šios Konvencijos 8 straipsnio garantijas. Veiksmingas neįgaliųjų asmenų naudojimasis Konvencijos garantijomis gali pareikalauti kompetentingų valdžios institucijų pozityviųjų veiksmų (žr. 1999 m. gegužės 4 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Marzari prieš Italiją ir kt.).
18. Neįgaliųjų teisės yra užtikrintos ir nacionaliniais teisės aktais. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustatyti neįgaliųjų socialinės integracijos principus, apibrėžti socialinės integracijos sistemą ir jos prielaidas bei sąlygas, neįgaliųjų socialinę integraciją įgyvendinančias institucijas, neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymą, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą, specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo principus. Remiantis minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, reikalavimai dėl neįgaliesiems fiziškai tinkamos aplinkos visose gyvenimo srityse įgyvendinami atliekant teritorijų planavimą ir statinių projektavimą bei viešosios paskirties pastatų, būsto ir jo aplinkos, viešojo transporto objektų, skirtų keleiviams aptarnauti, ir jų infrastruktūros, informacinės aplinkos pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams.
19. Būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarką reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. A1-560 „Dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymas Nr. A1-137 „Dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo 2013–2015 metais tvarkos aprašo patvirtinimo“ (teisės aktai, galioję iki ieškinio padavimo), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. rugpjūčio 10 d. įsakymas Nr. A1-460 „Dėl Būsto pritaikymo neįgaliesiems 2016–2018 metais tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos).
20. Atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu grindė 2011 m. gruodžio 28 d. ir 2013 m. kovo 27 d. Tvarkos 7.1, 33-34, 4 priede pateiktos pavyzdinės sutarties dėl būsto pritaikymo neįgaliajam darbų organizavimo ir išlaidų apmokėjimo 1.1 punkto nuostatomis, pagal kurias ieškovas neišreiškė pageidavimo savivaldybės administracijai savarankiškai pritaikyti būstą jo poreikiams; nedeklaravo savo faktinės gyvenamosios vietos, kurioje turėjo būti atlikti pritaikymo neįgaliajam būsto darbai, ir savo gyvenamąją vietą prašomame įrengti būste (duomenys neskelbtini) deklaravo tik 2015 m. spalio 6 d.; avansas būsto pritaikymo darbams finansuoti negali būti skiriamas.
21. Su šios nutarties 20 punkte minėtais atsakovės argumentais, atmesdamas ieškinį, sutiko ir teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą.
22. Panaikindama žemesnių instancijų teismų procesinius sprendimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šioje byloje 2016 m. gruodžio 29 d. priimtoje nutartyje konstatavo, kad pirmą kartą prašymą pritaikyti gyvenamąjį būstą neįgaliojo poreikiams ieškovas pateikė 2002 m. gegužės 20 d.; nuo 2006 metų iki 2009 m. ieškovo prašymo pritaikyti būstą neįgaliojo poreikiams nagrinėjimas buvo sustabdytas, taigi devynerius metus kasatorius buvo įtrauktas į asmenų su negalia, pateikusių prašymus pritaikyti gyvenamąjį būstą jų poreikiams, sąrašą. Todėl nagrinėjamu atveju nepakanka nustatyti, kad kasatorius neįvykdė pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą bute (duomenys neskelbtini), ir išreikšti pageidavimą savarankiškai pritaikyti būstą neįgaliojo poreikiams. Teismai turėjo spręsti dėl kasatoriaus teisės į tinkamą būstą pažeidimo ir vertinti, ar toks ilgas teisės į tinkamą būsto sąlygų pritaikymą neįgaliojo asmens poreikiams pažeidimas gali būti pateisinamas įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų reguliavimo nustatytais apribojimais. Kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kaip greitai slenka neįgaliųjų, laukiančių būsto pritaikymo, eilė, per kiek laiko neįgaliam asmeniui prie jo poreikių yra pritaikomas būstas, kokio dydžio ir per kiek laiko yra skiriama kompensacija.
23. Pareikalavus iš atsakovės pateikti minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodytus įrodymus ir kitus duomenis, reikšmingus nagrinėjamam ginčui spręsti, atsakovė pateikė paaiškinimus raštu ir kitus duomenis (neįgaliųjų prašymų dėl būsto (aplinkos) pritaikymo registravimo žurnalo kopijas; suvestinę apie būsto pritaikymo neįgaliesiems Kauno mieste skaičių ir finansavimą) (t. 3, b. l. 4-86).
24. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas 2002 metais buvo įtrauktas į būsto pritaikymo neįgaliojo poreikiams tenkinti eilę 74 numeriu (t. 3, b. l. 14). Pagal atsakovės duomenis, neįgaliesiems būsto pritaikymo reikia laukti 40 mėn. (arba 3,33 m.). Atsakovė nepateikė duomenų, kaip kito nuo 2002 m. gegužės 20 d. laukiančiųjų buto pritaikymo neįgaliųjų, ir konkrečiai ieškovo, eilė, kurių prašymai iš jų šiuo metu yra patenkinti, o kurių – ne. Atsakovė nurodė, kad ieškovo šeimos nuomojamas butas (duomenys neskelbtini) buvo įtrauktas į grąžintinų gyvenamųjų namų ir būtų sąrašą, todėl pagal teisės aktų reikalavimus tokiame būste negalėjo būti atliekami būsto pritaikymo žmonėms su negalia finansavimo ir kiti darbai. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad atsakovė remiasi teisės aktu (LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. A1-111 „Dėl bazinių būsto pritaikymo žmonėms su negalia reikalavimų, būsto pritaikymo žmonėms su negalia poreikio vertinimo metodikos ir būsto pritaikymo žmonėms su negalia finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 8.2 punktu), kuris pradėjo veikti (įsigaliojo) tik 2007 m. Todėl sutiktina su apeliacinių skundų argumentais, kad iki 2007 m. atsakovė galėjo vykdyti būsto pritaikymo darbus ir tiems asmenims, kurių patalpos buvo įtrauktos į grąžintinų gyvenamųjų namų ir butų sąrašą. Minėta, kad neįgaliesiems būsto pritaikymo reikia laukti 40 mėn., taigi ieškovas galėjo turėti pagrįstą lūkestį, kad būstas bus pritaikytas neįgaliojo poreikiams 2005-2006 metais. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo poreikiai nepatenkinti iki šiol vadovaujantis Tvarkos atitinkamomis nuostatomis.
25. Atsižvelgdama į šios nutarties 14-18, 22, 24 punktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks ilgas laikas, kuomet nuo 2002 m. iki šios dienos nėra įgyvendintos apelianto teisės į būsto pritaikymą neįgaliojo poreikiams, prieštarauja Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatoms ir EŽTT praktikai tokio pobūdžio bylose, todėl ieškovo teisių pažeidimas negali būti pateisinamas įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų reguliavimo nustatytais apribojimais. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija 2017 m. balandžio 26 d. apsvarstė galimybę pritaikyti būstą neįgaliajam (ieškovui) (duomenys neskelbtini) iš savivaldybės biudžeto lėšų pagal preliminarų būsto pritaikymo darbų sąrašą, ir sprendė galimu pritaikyti G. B. būstą neįgaliojo poreikiams per 6 mėnesius <...> (t. 3, b. l. 116-117).
26. Apeliantai, nepasitikėdami atsakove, su tokiu pasiūlymu nesutiko, todėl, vadovaujantis šios nutarties 25 punktu, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas įgijo teisę į kompensaciją. Kompensacijos dydis nustatomas vadovaujantis Tvarkos 55 punkto nuostatomis, galiojusiomis ieškinio padavimo metu, pagal kurias vieno būsto pritaikymo neįgaliajam išlaidoms dengti iš valstybės biudžeto gali būti skiriama ne didesnė kaip 148 bazinių socialinių išmokų dydžio suma, kuri šio sprendimo priėmimo metu sudaro 38 Eur. Todėl konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl 15 379,70 Eur dydžio kompensacijos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės 5 624 Eur kompensaciją.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
27. Viešojo administravimo subjektų (taigi ir atsakovės) veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas. Šio įstatymo paskirtis – sudaryti prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustatyti viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoti asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtinti kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje ( 1 straipsnis). Viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
28. Civilinės atsakomybės institutas yra įtvirtintas Civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XXII skyriuje. Neturtinė (moralinė) žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (pvz., 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006 ir kt.). Taigi, neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, ir negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013; kt.).
30. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Pareiga įrodyti tris pirmąsias atsakomybės sąlygas tenka nukentėjusiajam (ieškovui) (CPK 178 straipsnis).
31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė nuo 2002 m. nėra įgyvendinusi ieškovo teisės į būsto pritaikymą neįgaliojo poreikiams patenkinti. Valdžios institucijų pareigą ieškovo pilnaverčiam gyvenimui ir jo poreikiams užtikrinti dar 2011 m. birželio 28 d. priimtoje nutartyje (civilinė byla Nr. 2-10892-375/2011) konstatavo Kauno apylinkės teismas, kuomet vieneriems metams atidėjo apeliantų ir jų šeimos narių iškeldinimą iš užimamų patalpų (duomenys neskelbtini); pagal to paties teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimą dėl iškeldinimo (t. 3, b. l. 101-103). Minėta, kad toks atsakovės neveikimas negali būti pateisinamas įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų reguliavimo nustatytais apribojimais, nes priešinga išvada prieštarautų jau minėtiems tarptautinės teisės aktams, EŽTT teismo praktikai, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CPK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į ginamas vertybes (žmogaus sveikatą ir teisę būti nediskriminuojamam), teisėjų kolegija sprendžia, kad toks ilgas laikas, per kurį ieškovas negavo iš valdžios institucijų to, ko tikėjosi, sudaro pagrindą išvadai, kad apeliantas patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Tarp atsakovės neveikimo ir ieškovo patirtų išgyvenimų yra priežastinis ryšys, todėl pripažintina ieškovo teisė į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatant priteistinos žalos dydį atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats ieškovas iš ginčo patalpų išsikėlė tik 2015 m. spalio 6 d., nors iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo iškeldintas dar 2010 metais. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovo sutuoktinė dar 2015 m. liepos 8 d. ir 2015 m. liepos 9 d. prašymais KNJUC vėl prašė pritaikyti būstą ieškovui adresu (duomenys neskelbtini), nors 2010 m. rugsėjo 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nuspręsta ieškovą iš šio buto iškeldinti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tinkama satisfakcija už ieškovo patirtus išgyvenimus, nepatogumus ir reputacijos bei bendravimo galimybių sumažėjimą sudaro 1500 Eur, todėl ieškovo reikalavimas dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
32. Apibendrinant tai, kas nurodyta, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui iš atsakovės 5 624 Eur kompensaciją, 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 38,76 proc. Už ieškinio padavimą ieškovas turėjo sumokėti 551 Eur žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo jis atleistas įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Ieškovui buvo suteikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, kurios pagrindu Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba patyrė 210,46 Eur atstovavimo išlaidų (t. 3, b. l. 184). Ryšium su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teismas turėjo 16,94 Eur, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai – 24, 70 Eur išlaidų, iš viso: 41,64 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies, žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, ir kitos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos iš atsakovės, t. y. 213,73 Eur žyminis mokestis ir 16,14 Eur teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei ir 81,57 Eur atstovavimo išlaidos Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalimi 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 135135553) ieškovui G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 624 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt keturių eurų) kompensaciją, 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. balandžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 135135553) 213,73 Eur ( du šimtus trylika eurų ir 73 ct) žyminį mokestį ir 16,14 Eur (šešiolika eurų ir 14 ct) teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, priteistas sumas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660
Priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui (j. a. k. 125817744) iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 135135553) 210,46 Eur ( du šimtus dešimt eurų ir 46 ct) atstovavimo išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmesti.
Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.