Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, sekretoriaujant Antaninai Antonenko, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovui G. B., ieškovo atstovei advokatei Matildai Liatukaitei, atsakovės atstovei Aušrai Barauskienei, trečiojo asmens atstovui Algirdui Šimoliūnui, trečiajam asmeniui T. B. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys Savivaldybės biudžetinė įstaiga Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centras, T. B., dėl kompensacijos priteisimo dėl būsto pritaikymo neįgaliojo poreikiams ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, juridinių asmenų registro kodas 188764867, esančios Laisvės al. 96, Kaune, ieškovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 379,70 Eur (penkiolika tūkstančių tris šimtus septyniasdešimt devynis eurus, 70 ct) kompensaciją neįgaliojo asmens poreikiams būsto pritaikymui, 3 000,00 Eur (tris tūkstančius eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo ir valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kauno mieste būsto pritaikymo programa pavesta vykdyti Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centrui (toliau - KNJUC), pagal Kauno m. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. A-1172 „Dėl Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro įgaliojimo organizuoti būsto pritaikymą neįgaliesiems Kauno mieste".

Ieškovas 2009-10-13 KNJUC, kuris yra įgaliota Kauno miesto savivaldybės įstaiga, turinti užtikrinti būsto pritaikymą neįgaliesiems, pateikė prašymą pritaikyti būstą adresu V(duomenys neskelbtini) t.y. informavo, kad įsigijus kitą būstą, jo pritaikymui neįgaliojo poreikiams kliūčių nebeliko. Kaip nurodyta KNJUC 2013-02-01 rašte Nr. 08-16-04, Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto pritaikymo asmenims su negalia komisija 2009-10-28 posėdyje patenkino ieškovo prašymą ir grąžino jį į asmenų su negalia, pateikusių prašymus pritaikyti būstą (aplinką), eilę – sąrašą. Minėtame rašte taip pat nurodoma, kad vadovaujantis Būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011-12-28 įsakymu Nr. Al-560 „Dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" III skyriaus 7.1 punktu pritaikyti būstą neįgaliajam asmeniui galima tik tuomet, kai būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, įstatymų nustatyta tvarka deklaruota ir faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Be to, aukščiau minėtojo aprašo III skyriaus 7.3, 7.8 punktai reikalauja, kad būsto savininkas (pats asmuo, bendraturčiai, jei yra) sutiktų dėl jam priklausančio būsto pritaikymo bei būstas turi priklausyt nuosavybės teise pareiškėjui ar bet kuriam kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei (socialinis būstas). Ieškovui nevykdant minėtų reikalavimų, ieškovo prašymas dėl būsto pritaikymo toliau nebus nagrinėjamas. KNJUC 2013-02-26 raštu Nr. 08-16-11, ieškovui nurodė, kad vadovaujantis Būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011-12-28 įsakymu Nr. Al-560 „Dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" III skyriaus 7.1 punktu pritaikyti būstą neįgaliajam asmeniui galima tik tuomet, kai būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, įstatymų nustatyta tvarka deklaruota ir faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Nevykdant šių reikalavimų, vadovaujantis Būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011-12-28 įsakymu Nr. Al-560 „Dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" VIII skyriaus 33, 34 punktais ieškovo prašymas būsto pritaikymui toliau nebus nagrinėjamas - būstas (aplinka) nebus pritaikoma. Taip pat atsakovė neįvertino tos aplinkybės, kad būstas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso T. B., t.y. ieškovo G. B. sutuoktinei, tačiau minėtas būstas viešame registre registruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, todėl KNJUC argumentas, kad būstas, kuris prašomas pritaikyti Ieškovui nėra jo nuosavybė, vertintinas kritiškai ir negali būti imamas kaip pagrindas ieškovui nepritaikyti būsto, esančio (duomenys neskelbtini) pritaikymo neįgaliojo ieškovo poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad į atsakovę Kauno miesto savivaldybę ir KNUC ne vieną kartą kreipėsi ir ieškovas, ir jo sutuoktinė T. B., o prašymai būstą, kurį įsigijo ieškovo šeima, pritaikyti neįgaliojo poreikiams tenkinti nebuvo. Atsakovės argumentas, kad asmeniui, kuriam buvo pritaikytas būstas, pakartotinai jis gali būti pritaikomas tik po 10 metų, vertintinas kritiškai, nes atsakovė ar jos įgaliotos institucijos niekada ir jokio būsto ieškovui, kaip neįgaliajam, nepritaikė. Visus pakeitimus būste, kuriame gyveno ieškovas, jo šeima darė iš savo lėšų, todėl atsakovė neįvykdė savo jai įgaliotos funkcijos pritaikyti ieškovui būstą neįgaliojo poreikiams tenkinti, tuo grubiai pažeisdama jo teises ir teisėtus interesus, kuriuos reglamentuoja Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos. O atsakovės argumentas, kad ieškovas turi gyventi tame būste, kurį prašo pritaikyti neįgaliojo poreikiams tenkinti, visiškai neatitinka neįgaliųjų teisių. Kauno miesto apylinkės teismas 2010-09-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0391-375/2010, iš dalies tenkino ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams T. B., G. B., K. B., S. B. ir nusprendė iškeldinti T. B., G. B., K. B. ir S. B. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Kauno apygardos teismo 2011-04-22 sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-16 sprendimas dalyje dėl iškeldinimo paliktas nepakeistu. Ieškovas G. B. ir jo sutuoktinė T. B. ne vieną kartą kreipėsi į teismą su prašymu atidėti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-16 sprendimo ir Kauno apygardos teismo sprendimo vykdymą kol bus pritaikytas būstas, esantis (duomenys neskelbtini) neįgaliajam asmeniui G. B. gyventi. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-06-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10892-375/2011 vieneriems metams atidėjo Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-391-375/2010 dalies dėl T. B. ir G. B., K. B., S. B. iškeldinimo vykdymą skaičiuojant nuo šios sutarties įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas 2011-06-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-10892-375/2011, nustatė, kad byloje buvo pateiktas buto, esančio (duomenys neskelbtini), planas, iš kurio matyti, kad butas yra nepritaikytas, nes asmuo, besinaudojantis neįgaliojo vežimėliu, negali patekti į savo būstą ar naudotis tualetu, pravažiavimų pro visas duris nėra, tai susiję su pagrindinių konstrukcijų griovimu, ardymu, vonios ir tualeto kambarių rekonstrukcija, reikalingas pakėlėjas. Šios funkcijos pavestos Kauno miesto savivaldybei, kuri negalėjo pasakyti konkrečios datos, kada ieškovui bus pritaikytas būstas neįgaliojo poreikiams tenkinti. Pažymėtina ir tai, kad minėtoje nutartyje Kauno apylinkės teismas nustatė ir tą aplinkybę, kad dėl būsto pritaikymo ieškovas stovi eilėje 10 metų, tačiau nei vienas būstas valstybės lėšomis nėra pritaikytas. Pati šeima neturėjo ir neturi galimybių savo lėšomis įrengti ir pritaikyti šį būstą, kadangi ieškovo šeima yra socialiai remtina šeima, kuriai reikia visokeriopos valstybės pagalbos. Kauno miesto apylinkės teismas minėtoje nutartyje, tenkindamas prašymą dėl Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-391-375/2010 konstatavo, kad Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos, ratifikuotos 2010-05-27 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XI-854, svarbumą, jos tikslų įgyvendinimą ir užtikrinimą, kad valstybės, šios Konvencijos šalys, siekdamos, kad neįgalieji galėtų gyventi savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse, imasi atitinkamų priemonių, kad užtikrintų neįgaliesiems lygiai su kitais asmenimis fizinės aplinkos, transporto, informacijos ryšių, įskaitant informacijos ir ryšių technologijų bei sistemų, taip pat visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumą tiek miesto, tiek kaimo vietovėse. Viena iš tokių priemonių, apima prieinamumo kliūčių ir trukdžių nustatymą ir pašalinimą, inter alia taikomos ir būstui (Konvencijos 9 str.). Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų prie šio ieškinio, akivaizdu, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė, kaip valstybės įgaliota institucija nesiruošia ieškovui pritaikyti jo naujo būsto, esančio (duomenys neskelbtini) neįgaliojo poreikiams tenkinti, todėl ieškovas savo pažeistų teisių įgyvendinimo užtikrinimui kreipiasi į Kauno apylinkės teismą dėl kompensacijos iš atsakovės priteisimo būstui įsirengti. Ieškovas atitinka visus požymius, kad jam būtų pritaikytas būstas neįgaliojo poreikiams tenkinti ir atliko visus būtinus tam veiksmus. Ieškovas kreipėsi į UAB „Barnasta", kad ši įmonė pateiktų preliminarią sąmatą būstą pritaikyti ieškovo poreikiams. UAB „Barnasta" pateikė lokalinę sąmatą S001 ir lokalinę sąmatą S002. Pritaikymo neįgaliajam asmeniui būsto visų darbų vertė yra 15 379,70 Eur. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2013-03-27 įsakymu Nr. Al-137 „Dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems 2013-2015 metais tvarkos aprašo patvirtinimo" patvirtino būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo 2013-2015 metais tvarkos aprašą. Aprašo 84 puntas reglamentuoja savarankiškai atlikto būsto pritaikymo neįgaliesiems išlaidų kompensavimą. Taigi, ieškovui tiek valstybės garantija, įrengiant jam kaip neįgaliajam būstą, reglamentuota teisės aktais, kaip ir galimybė gauti kompensaciją už savarankiškai atlikto būsto pritaikymą neįgaliesiems išlaidas. Taip pat ieškovas dėl atsakovės kaltės patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, pažeminimą, įtampą, stresą, nuoskaudą ir pan., kas sudaro pagrindą pagal LR CK 6.250 str. nuostatas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas sprendžia, kad šios konkrečios bylos atveju sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų ieškovui iš atsakovės priteistinas 3 000,00 Eur neturtinės žalos dydis. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ieškinį prašo tenkinti (b.l.3-16).

Būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2011 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. Al-560 (toliau - Tvarkos aprašas) nustato: reikalavimus neįgaliesiems, kuriems gali būti pritaikomas būstas, ir pritaikomam būstui, būsto pritaikymo darbams, būsto pritaikymo išlaidoms, būsto pritaikymo eilei sudaryti; prašymų pritaikyti būstą neįgaliesiems nagrinėjimo, būsto pritaikymo neįgaliesiems poreikio vertinimo tvarką; būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo dydį, būsto pritaikymo neįgaliesiems išlaidų planavimo ir paraiškų skirti lėšų būstui pritaikyti neįgaliesiems finansuoti teikimo, nagrinėjimo tvarką, finansavimo skyrimo ir atsiskaitymo už lėšų panaudojimą tvarką, viešųjų pirkimų organizavimo tvarką; būsto pritaikymo neįgaliesiems darbų priežiūros ir priėmimo tvarką. Tvarkos aprašo 2 straipsnis reglamentuoja, jog šiuo aprašu vadovaujasi Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybių administracijos ar savivaldybių administracijų įgaliotos įstaigos ir jų sudarytos Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisijos, priimdamos sprendimus dėl būsto pritaikymo asmenims, turintiems judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų, bei neįgaliųjų asociacijos ir jų atstovai, dalyvaujantys komisijų darbe bei vykdantys būsto pritaikymo priežiūrą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais (2012-02-03 Nr. A-462, 2012-08-08 Nr. A-2985, 2013-04-16 Nr. A-1172, 2014-05-09 Nr. A-1275 ir kt.) Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centras yra įgaliotas vykdyti savivaldybių administracijoms Tvarkos apraše nustatytas funkcijas, organizuojant būsto pritaikymą neįgaliesiems Kauno mieste. G. B., gyv. (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą Kauno socialinės rūpybos skyriaus vedėjui, prašydamas pritaikyti būstą neįgaliojo poreikiams tenkinti. 2006 m. gruodžio 28 d. G. B. pateikė prašymą dėl būsto (aplinkos) pritaikymo, nurodydamas, jog kadangi būstas kuriame jis gyvena ((duomenys neskelbtini) yra grąžintinas, prašo būsto pritaikymo darbų vykdymą atidėti, kol gaus kitą būstą. 2009 m. spalio 13 d. prašyme Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro direktoriui Algirdui Šimoliūnui nurodė „ryšium su tuo, kad gavau kitą būstą, būsto pritaikymo darbams kliūčių nebeliko". Kaip teigiama Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro (toliau -Centras) 2011 m. kovo 31 d. rašte T. B. Nr. 08-16-11 bei 2013 m. vasario 1 d. rašte Nr. 08-16-04, G. B. 2002 m. gegužės 20 d. pateikė prašymą pritaikyti būstą neįgaliojo poreikiams tenkinti, 2006 m. gruodžio 28 d. pateikė prašymą atidėti būsto pritaikymo darbus, 2009 m. spalio 13 d. prašė būstą pritaikyti neįgaliojo poreikiams tenkinti kitu adresu, t.y. (duomenys neskelbtini). Centro 2013 m. vasario 1 d. rašte G. B. Nr. 08-16-04 nurodyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto pritaikymo asmenims su negalia komisija 2009 m. spalio 28 d. posėdyje patenkino jo prašymą ir grąžino į asmenų su negalia, pateikusių prašymus pritaikyti būstą, eilę-sąrašą. Taip pat minėtame rašte Centras informavo ieškovą, jog vadovaujantis Būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A1-560 „Dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" 7.1 p. reglamentuoja, jog pritaikyti būstą neįgaliajam galima tik tuomet, kai būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, įstatymų nustatyta tvarka deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta. Rašte minima, jog minėto aprašo 7.3 ir 7.8 p. reikalauja, kad būsto savininkas (pats asmuo, bendraturčiai, jei yra) sutiktų dėl jam priklausančio būsto pritaikymo, bei būstas turi priklausyti nuosavybės teise pareiškėjui ar bet kuriam kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei. Atsakovė nesutinka su ieškinyje nurodytu motyvu, jog savivaldybė neįvertino aplinkybės (tai ieškovo teigimu patvirtina 2013 m. vasario 26 d. Centro raštas Nr. 08-16-11), jog būstas (duomenys neskelbtini) nėra ieškovo nuosavybė, o ieškovo žmonos T. B., todėl šiuo pagrindu atsisako pritaikyti būstą neįgaliojo poreikiams. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog būstas priklauso T. B. ir yra įregistruota kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savivaldybė niekada ir neginčijo. Pažymėtina, jog aukščiau nurodytame skyriaus rašte teigiama, jog Tvarkos aprašo 7.1 p. reglamentuoja, jog būstas turi būti asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, įstatymų nustatyta tvarka deklaruota ir faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Taip pat rašte Centras yra nurodęs, jog nevykdant šių reikalavimų, t.y. įstatymų nustatyta tvarka nevykdant šių reikalavimų (deklaravimo ir faktinės gyvenamosios vietos klausimais), vadovaujantis Tvarkos aprašo 33, 34 punktais prašymas būsto pritaikymui toliau nebus nagrinėjamas. Taigi, nurodytas reikalavimas dėl deklaruotos ir faktinės gyvenamosios vietos yra imperatyviai reglamentuotas Tvarkos apraše ir Kauno miesto savivaldybės administracija jo negalėjo netaikyti. Todėl, pagrįstai laikytina, jog Centro atsakymas pilnai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, jog ieškovas nei Centro, nei Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimų neskundė, vadinasi sutiko su jame nurodytais sprendimais. 2013 m. vasario 1 d. Centro rašte Nr. 08-16-04 nurodyta, jog „Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro turimais duomenimis Jūs ir Jūsų šeima negyvenate adresu (duomenys neskelbtini) ir neesate deklaravę savo gyvenamosios vietos šiuo adresu". Taip pat Centras nurodė G. B. terminą, t.y. iki 2013 m. vasario 23 d. įvykdyti Būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos aprašo reikalavimus ir pateikti centrui įstatymu numatytus tai patvirtinančius dokumentus bei nurodė, jog neįvykdžius šių reikalavimų, vadovaujantis Tvarkos aprašo 33, 34 punktais prašymas būsto pritaikymui toliau nebus nagrinėjamas. Pabrėžtina, jog Kauno miesto savivaldybė ir jos įgaliota institucija - Centras, atliko visus veiksmus, numatytus teisės aktuose, t.y. įrašė į neįgaliųjų eilę, ieškovui prašant pakeitė pritaikymo neįgaliųjų poreikiams objektą, t.y. būstą iš (duomenys neskelbtini) tačiau ieškovui nevykdant teisės aktų numatytų reikalavimų, kurie numato, jog asmuo, kuriam pritaikomas būstas neįgalių poreikiams turi faktiškai gyventi ir jo deklaruota gyvenamoji vieta planuojamame įrengti būste. Pažymėtina ir tai, jog byloje nepateikti jokie įrodymai, jog ieškovas būstą Sopranų g. 3-6 yra pritaikęs neįgaliojo poreikiams tenkinti, kaip teigiama ieškinyje, priešingai, 2010 m. rugsėjo 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiame sprendime civ. byloje Nr. 2-0391-2010 nustatyta, jog „byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ginčo butas yra pritaikytas ir jame įrengta specialūs sudėtingi prietaisai, pritaikyti neįgaliajam atsakovui G. B.. Į bylą pateiktos nuotraukos leidžia daryti išvadą, kad atsakovo naudojami įrenginiai nėra labai sudėtingi ir lengvai iškomplektuojami". Nesutinka su ieškovo teiginiu, jog atsakovė savo atsisakymą pritaikyti ieškovui būstą, esantį (duomenys neskelbtini), neįgaliojo poreikiams motyvavo tuo, jog asmeniui, kuriam buvo pritaikytas būstas, pakartotinai jis gali būti pritaikomas tik po 10 metų, ieškovo būstas kaip neįgaliojo poreikiams iš valstybės lėšų niekada nebuvo pritaikytas dėl įvairių biurokratinių priežasčių. Kaip jau nurodėme aukščiau, ieškovas nevykdė teisės aktų reikalavimų, ką patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, t.y. Centro raštai: 2013-02-01 Nr.08-16-04, 2013-02-26 Nr. 08-16-11, 2014-04-16 Nr. 08-16-09, kuriuose nurodyta, jog ieškovas pateiktų įrodymus, jog jo deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), nepateikus šių įrodymų ir vadovaujantis Tvarkos aprašo 33, 34 punktais prašymas būsto pritaikymui toliau nebus nagrinėjamas. Tvarkos aprašo 34 p. reglamentuota, jog Jeigu pagal pareiškėjo ir savivaldybės administracijos pateiktus dokumentus nustatoma, kad prašomas pritaikyti būstas neatitinka šio Aprašo II ir III skyriuose nustatytų reikalavimų, prašymas pritaikyti būstą toliau nenagrinėjamas". Tvarkos aprašo II skyrius reglamentuoja reikalavimus asmenims, kuriems gali būti pritaikomas būstas, III skyrius reglamentuoja reikalavimus pritaikomam būstui. Atkreiptinas dėmesys, jog Tvarkos aprašo 7.2 p. numatyta, jog būsto teisinio statuso vienas iš reikalavimų, jog būsto savininkui nėra apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus, kai kredito įstaiga arba bankas leidžia pritaikyti būstą, kai šis yra įkeistas. Pažymėtina, jog remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis būstui (duomenys neskelbtini) yra apribota disponavimo teisė: tą patį turtą areštuojant du kartus - antstolės Linos Ugnės Dzikienės, įrašas galioja nuo 2014 m. spalio 22 d. ir antstolio Mariaus Lekečinsko, įrašas galioja nuo 2011 m. spalio 4 d.

Pažymėtina, jog Tvarkos aprašo VI skyriuje numatyti reikalavimai, sudarant eilę būstui pritaikyti, eiliškumo tvarka, prioritetai ir kt. kriterijai. Savivaldybė bei jos įgaliota institucija - Centras, vadovaudamiesi šiomis teisės aktų nuostatomis įrašė ieškovą į eilę pagal nurodytus reikalavimus, taip nepažeisdama kitų asmenų stovinčių minėtose eilėse teisių ir teisėtų interesų. Pažymėtina ir tai, jog ieškovas teismo prašo išimtinės teisės, nepaisant teisės aktų reikalavimų (negyvena ir nėra deklaravęs gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) bei neatsižvelgiant į faktą, jog šis būstas yra areštuotas), bet ir pažeidžiant eiliškumo tvarką jam išmokėti kompensaciją, kuri bus skiriama pritaikyti būstą neįgaliojo poreikiams tenkinti, taip pažeidžiant teisėtai stovinčių eilėse neįgaliųjų teises bei teisėtus interesus. Tvarkos aprašo 84 p., 89 p., 90 p. numato būsto pritaikymo neįgaliajam darbų organizavimo ir išlaidų apmokėjimo (4 priedas) tvarką. Atsižvelgiant į nurodytus teisės aktų reikalavimus, pirmiausia turi būti priimtas komisijos sprendimas dėl pritaikymo poreikio, pasirašyta sutartis dėl būsto pritaikymo neįgaliajam darbų organizavimo ir išlaidų apmokėjimo ir tik tada Tvarkos aprašo nustatyta tvarka pareiškėjas gali organizuoti pritaikymo darbus, jeigu siekia pasinaudoti teisės aktų numatyta galimybe gauti už tai lėšas. Savivaldybė perveda lėšas tik po to, kai darbai yra atlikti ir įvertinti komisijos, jokie pagal teisės aktų nuostatas avansiniai ar kt. išankstiniai mokėjimai negalimi, todėl, ieškovas visiškai neteisėtai prašo neįgaliųjų poreikiams pritaikymui skirtinas lėšas išmokėti grynaisiais pinigais kaip kompensaciją. Be to ieškovui esant būsto pritaikymo neįgaliųjų eilėje, ieškovas niekada nesikreipė į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu savarankiškai organizuoti būsto pritaikymo neįgaliesiems darbus, Kauno miesto savivaldybės administracija niekada nėra priėmusi sprendimo netenkinti tokio prašymo, priešingu atveju ieškovas tokį sprendimą galėtų ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi, ieškovas savo paties iniciatyva niekada nesikreipė į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl prašymo savarankiškai organizuoti būsto pritaikymo neįgaliesiems darbus, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijai ir negali atsirasti pareiga kompensuoti tokio pobūdžio darbus. Ieškovas teismo prašo priteisti 15379,70 Eur kompensaciją neįgaliojo asmens poreikiams būsto pritaikymui. Pažymėtina, jog Būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo 2013-2015 metais tvarkos aprašo 55 p. numato, jog vieno būsto pritaikymo neįgaliajam išlaidoms dengti iš valstybės biudžeto gali būti skiriama ne didesnė kaip 148 bazinių socialinių išmokų dydžio suma. Apskaičiuojant maksimalią sumą, taikomas komisijos sprendimo tenkinti būsto pritaikymo neįgaliajam poreikį priėmimo dieną galiojantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis. Pasikeitus bazinės socialinės išmokos dydžiui, priimant komisijos sprendimą apskaičiuota maksimali būsto pritaikymo suma neperskaičiuojama, 56 p. numato, jog apskaičiuojant maksimalias būsto pritaikymo asmenims, turintiems labai ryškių ir ryškių judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų, išlaidas, neįtraukiamos įvairaus tipo keltuvų (liftų) pirkimo (arba gamybos) ir įrengimo išlaidos. Ieškiniu teismo prašoma iš atsakovo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos. Ieškovas reikalaudamas neturtinės žalos nepagrindė visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ir šioje dalyje ieškinys turi būti atmestas.

Šiuo ginčo atveju iš pateiktų aukščiau faktinių aplinkybių nenustatyta, kad Kauno miesto savivaldybė būtų neįvykdžiusi kokios nors jai įstatyme nustatytos pareigos, ar veikusi nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus atsakovas ieškinį prašo atmesti (b.l.49-56).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui G. B. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2007-01-17 iki 2024-09-21, darbingumo lygis 20 proc. (b.l.22-25). G. B. 2002-05-20 Kauno socialinės rūpybos skyriui pateikė prašymą dėl gyvenamojo būsto pritaikymo neįgaliojo poreikiams Sopranų g. 3-6, Kaune (Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro byla (toliau – KNJUC byla), b.l.50). 2004-12-06 ieškovas Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centrui (toliau – Centras) pateikė papildomą prašymą dėl būsto pritaikymo neįgaliajam (duomenys neskelbtini) (KNJUC b.l.49). 2006-12-28 ieškovas Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių reikalų skyriui pateikė prašymą būsto pritaikymo darbų vykdymą atidėti, kol gaus kitą butą, kadangi jo butas yra grąžintinas (KNJUC b.l.48). 2009-10-13 ieškovas Centrui pateikė prašymą pritaikyti neįgaliojo poreikiams kitą būstą (duomenys neskelbtini) (KNJUC b.l.46). Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto pritaikymo asmenims su negalia komisija 2009-10-28 posėdyje patenkino G. B. prašymą ir grąžino jį į asmenų su negalia, pateikusių prašymus pritaikyti būstą, eilę-sąrašą (KNJUC b.l.30, 26). G. B. deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta iki 2015-10-06 buvo (duomenys neskelbtini) (b.l. 209, KNJUC b.l. 56, 42, 37, 28). Ieškovui G. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuo 2009-10-07 priklauso butas (duomenys neskelbtini) (b.l.28-29).

Būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2011 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. Al-560 (toliau - Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 2 straipsnis reglamentuoja, jog šiuo aprašu vadovaujasi Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybių administracijos ar savivaldybių administracijų įgaliotos įstaigos ir jų sudarytos Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisijos, priimdamos sprendimus dėl būsto pritaikymo asmenims, turintiems judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų, bei neįgaliųjų asociacijos ir jų atstovai, dalyvaujantys komisijų darbe bei vykdantys būsto pritaikymo priežiūrą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais (2012-02-03 Nr. A-462, 2012-08-08 Nr. A-2985, 2013-04-16 Nr. A-1172, 2014-05-09 Nr. A-1275 ir kt.) Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centras yra įgaliotas vykdyti savivaldybių administracijoms Tvarkos apraše nustatytas funkcijas, organizuojant būsto pritaikymą neįgaliesiems Kauno mieste. Dėl šių aplinkybių teisme ginčo nėra.

Nagrinėjamoje byloje tarp ieškovo ir atsakovės kilęs ginčas dėl būsto (aplinkos) pritaikymo neįgaliojo poreikiams. Ieškovas nurodo, kad atsakovė 13 metų nevykdo pareigos ieškovui pritaikyti būstą neįgaliojo poreikiams, todėl prašo priteisti jam kompensaciją būstą prisitaikyti pačiam. Tuo tarpu atsakovė teigia, jog pats ieškovas nevykdo teisės normomis numatytų reikalavimų, todėl būstas ir nėra pritaikytas ieškovo specialiesiems poreikiams.

Ieškinys atmestinas vadovaujantis toliau nurodytais motyvais.

Kaip bylos nagrinėjimo metu nustatyta, ieškovas dėl būsto pritaikymo pirmą kartą prašymą Kauno socialinės rūpybos skyriui pateikė 2002-05-20. 2006-12-28 buvo pateiktas prašymas neišbraukiant ieškovo iš eilės stabdyti būsto pritaikymo darbus (duomenys neskelbtini), kadangi būstas yra grąžintinas. 2009-10-13 ieškovas pakartotinai pateikė prašymą dėl būsto pritaikymo, kadangi jis turi kitą būstą (duomenys neskelbtini). 2009-10-28 ieškovas buvo grąžintas į asmenų su negalia, pateikusių prašymus pritaikyti būstą, eilę-sąrašą.

Tvarkos aprašo III skyriaus 7.1 punkte numatyta, kad pritaikyti būstą neįgaliajam galima tik tada, kai būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, įstatymų nustatyta tvarka deklaruota ir faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Tvarkos aprašo VIII skyriaus 33, 34 p. numato, kad nevykdant šių reikalavimų prašymas būsto pritaikymui toliau nenagrinėjamas.

Ieškovas ne kartą buvo informuotas, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo reikalavimais, privalo Centrui pateikti trūkstamus dokumentus, jog jo faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su vieta, kurią prašoma neįgaliojo poreikiams pritaikyti, kitu atveju jo prašymas dėl būsto pritaikymo toliau nebus nagrinėjamas (KNJUC b. l. 47, 44-45, 26-27, 24, 19). Tačiau ieškovas šių reikalavimų nevykdė ir savo gyvenamąją vietą prašomame įrengti būste deklaravo tik 2015-10-06 (KNJUC b.l.56). Be to ir faktinė ieškovo gyvenamoji vieta taip pat buvo ne tame būste, kurį buvo prašoma pritaikyti neįgaliojo poreikiams. Ieškovas į būstą (duomenys neskelbtini) priverstinai buvo iškeldintas tik 2015-08-18. Šios aplinkybės ieškovas neneigia, motyvuodamas tuo, jog ankstesnis būstas buvo minimaliai pritaikytas ieškovo poreikiams todėl jis ir neišsikėlė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tačiau ši aplinkybė paneigta civilinės bylos Nr.2-391-375/2010 nagrinėjimo metu. Byloje priimtu sprendimu konstatuota, jog „byloje nėra ir jokių duomenų, patvirtinančių, jog ginčo butas yra pritaikytas ir jame įrengti specialūs sudėtingi prietaisai, pritaikyti neįgaliajam atsakovui G. B.. Į bylą pateiktos nuotraukos leidžia daryti išvadą, kad atsakovo naudojami įrengimai nėra labai sudėtingi ir lengvai iškomplektuojami“ (civilinės bylos Nr.2-391-375/2010 t.III b.l.33, t.II b.l.106). Taip pat ieškovas teigia, jog į naujai įsigytą būstą jis neišsikėlė ir dėl to, jog tame bute turės būti atlikti įvairūs remonto darbai, kurie gali būti kenksmingi sveikatai. Tačiau minėtos bylos nagrinėjimo metu (civilinės bylos Nr.2-391-375/2010 t.III b.l.32) bei šioje byloje tretysis asmuo T. B. nurodė, jog iš minėto buto neišsikėlė dar ir dėl to, jog jiems nepilnai buvo sumokėta kompensacija už grąžintiną butą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo sutuoktinė dar 2015-07-08 ir 2015-07-09 prašymais Centrui, būstą neįgaliajam pritaikyti prašo vėl Sopranų gatvėje (KNJUC b. l.6-7). Tuo tarpu 2010-09-16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nuspręsta ieškovą iš šio buto iškeldinti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad paties ieškovo elgesys prieštarauja pritingumo, sąžiningumo, rūpestingumo principams.

Taip pat atmestini ieškovo argumentai, jog atsakovė neįvertino to, jog butas (duomenys neskelbtini) priklausė ne tik T. B., bet ir G. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir todėl nevykdė pareigos būstą ieškovo poreikiams pritaikyti bei tai, jog būsto nepritaikė ir dėl tos aplinkybės, kad asmeniui, kuriam buvo pritaikytas būstas, pakartotinai jis gali būti pritaikomas tik po 10 metų, kadangi jie byloje nepagrįsti jokiais įrodymais.

Nurodęs aukščiau išvardintus motyvus, ieškovas teigia, jog sprendžiant iš visų atsakovės veiksmų ji ir nesiruošia vykdyti jai priklausančios pareigos dėl būsto pritaikymo neįgaliajam, todėl prašo iš atsakovės priteisti kompensaciją už kurią jis pats atliks būtinus darbus būstą pritaikant jo poreikiams.

Tvarkos aprašo 84 p. numato, jog „komisijai nustačius būsto pritaikymo neįgaliajam poreikį ir esant neįgaliojo ar jo atstovo (toliau – pareiškėjas) pageidavimui bei pasirašius sutartį dėl būsto pritaikymo neįgaliajam savarankiško darbų organizavimo ir išlaidų apmokėjimo (4 priedas), būsto pritaikymo neįgaliajam darbus, įskaitant keltuvų (liftų) pirkimą ir įrengimą, pareiškėjas organizuoja savarankiškai. Savivaldybės administracija sutarties dėl būsto pritaikymo neįgaliajam savarankiško darbų organizavimo ir išlaidų apmokėjimo projektą bei pritaikymo darbų aprašą ir sąmatą pareiškėjui pateikia ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo komisijos sprendimo dėl pritaikymo poreikio priėmimo dienos“. Tvarkos aprašo priedo Sutartis dėl būsto pritaikymo neįgaliajam darbų organizavimo ir išlaidų apmokėjimo 1.1. p. nurodyta „Darbų organizatorius organizuoja ar atlieka būsto, esančio..., pritaikymo darbus pagal Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisijos patvirtintą preliminarų būsto pritaikymo darbų aprašą ir išlaidų sąmatą, o savivaldybės administracija padengia būsto pritaikymo išlaidas, kurių dydis – ne daugiau kaip ...eurų. Avansas būsto pritaikymo darbams finansuoti neskiriamas“.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovas niekada įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė su prašymu į atsakovą pasirašyti sutarties dėl būsto pritaikymo neįgaliajam darbų organizavimo ir apmokėjimo. Šią aplinkybę pripažįsta ir pats ieškovas. Ieškovas teismo prašo išimtinės teisės, nenumatytos įstatymu, pažeidžiant eiliškumo tvarką, jam skirti kompensaciją. Sutiktina su atsakovės nurodytu argumentu, jog neatitikdamas įstatyme numatytų reikalavimų būsto įrengimui neįgaliojo poreikiams tenkinti (negyveno bei nedeklaravo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) nesikreipė į atsakovę dėl išlaidų būsto pritaikymui apmokėjimo) prašo išimtinės teisės skirti kompensaciją, tuo pažeidžiant kitų neįgaliųjų teises, kurie taip pat stovi eilėje bei atitinka visus teisės normų keliamus reikalavimus. Ne tik būsto pritaikymui yra keliami atitinkami reikalavimai, bet atitinkamai jie yra ir išlaidų būstui įrengti apmokėjimui.

Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.5 str. 1 d., 1.6 str., 1.137 str. 2, 3 d.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus konstatuotina, kad atsakovas įstatymų reikalavimų nepažeidė, tuo tarpu ieškovas juos vykdė netinkamai, todėl ieškinys atmestinas (2011 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. Al-560 „Dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2013 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-137 „Dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo 2013–2015 metais tvarkos aprašo patvirtinimo“, CPK 178 str., 185 str. 1 d.).

Atmetus ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, atmestini reikalavimai priteisti ieškovui neturtinę žalą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei nepriteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b.l.27, CPK 96 str. 1 d., 2 d., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.