- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-28
- Bylos Nr.
- 2-10892-375/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Poderienė
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Atsakovas
- T. B., G. B., K. B., S. B.
- Trečiasis asmuo
- D. K.
- Advokatai
- Kristina Mikolaitė
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, dalyvaujant ieškovo Kauno miesto savivaldybės atstovei E. A., atsakovei T. B., nedalyvaujant atsakovui G. B., dalyvaujant jo atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, nedalyvaujant atsakovams K. B., S. B., trečiajam asmeniui D. K., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovų T. B., G. B., S. B., K. B. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
atsakovai kreipėsi į teismą su prašymu atidėti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-16 sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2011-04-22 sprendimo vykdymą kol bus pritaikytas būstas, esantis Kudirkos g.32-12, Kaunas, neįgaliam asmeniui G. B. gyventi (3 t. b.l.107, 108).
A. G. B., K. B., S. B. į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 129-131).
Šalies argumentai
A. T. B. paaiškino, kad prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą maksimaliam laikui, dvejiems metams, nes nuspręsta juos iškeldinti, o vyras yra su visiška negalia, nuo 2002 m. stovi eilėje būsto pritaikymui. Nuo 2010 m. kovo mėnesio turėjo būti pradėti darbai būsto pritaikymui, tačiau neaišku kada pradės tuos darbus, nes iš pirmos pozicijos stovinčio vyro būsto pritaikymui, po pešiojimosi su savivaldybe jis atsidūrė tryliktas. Sopranų gatvėje buvo pritaikyta iš jos lėšų.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė paaiškino, kad prašo atidėti sprendimo vykdymą, nes reikia užtikrinti neįgalaus atsakovo teise naudotis naujai įsigytu būstu. Pateiktas buto planas, iš kurio matyti, kad butas yra nepritaikytas, nes asmuo, besinaudojantis neįgaliojo vežimėliu, negali patekti į savo būstą ar naudotis tualetu, pravažiavimų pro visas duris nėra, tai susiję su pagrindinių konstrukcijų griovimu, ardymu, vonios ir tualeto kambarių rekonstrukcija, reikalingas pakelėjas. Šios funkcijos pavestos Kauno m. savivaldybės administracijai, kuri negali pasakyti konkrečios datos. Dėl būsto pritaikymo asmuo stovi eilėje 10 metų. Pradžioje buvo kreipiamasi, kad būtų pritaikytas būstas Sopranų 3-6, tačiau, kai buvo įsigytas būstas Kudirkos gatvėje, tai buvo pakeistas prašymas ir prašoma pritaikyti naują būstą. Tačiau nei vienas būstas valstybės lėšomis nėra pritaikytas. Pati šeima neturi galimybių savo lėšomis įrengti ir pritaikyti šį būstą, kadangi pateikti duomenys, jog tai socialiai remtini asmenys, gaunantys socialines pašalpas. Dvi dukros studentės, kurios mokosi aukštosios mokyklos dieniniuose skyriuose, mokslas mokamas, stipendijos negaunamas. 2011-03-31 kreipėsi į neįgaliųjų organizaciją per kurią yra vykdomi visi būsto pritaikymo užsakymo darbai ir jie davė savo atsakymą. Dabartiniam bute yra kažkokia įranga, padaryti visi pravažiavimai, įvažiavimai, patekimai į patalpas. Butas pirmame aukšte, tačiau reikės pritaikyti sanitarinius mazgus, patekimus, spręsti tualeto patalpos rekonstrukciją.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė su pateiktu prašymu nesutinka.
Paaiškino, kad prašymas prieštarauja nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantiems teisės aktams. 1992 m. V. K. buvo išduotas valstybinis garantinis dokumentas, kuriuo savivaldybė kaip vykdomoji institucija prisiėmė valstybinius įsipareigojimus, t.y. įsipareigojo iki konkrečios datos grąžinti nuosavybės teises į atkurtą turtą, į ginčo patalpas. Atsakovams valstybės garantija įvykdyta 2008-12-29, kai buvo išmokėta 254 000 litų kompensacija. Už tą kompensaciją 2009-10-07 jie įsigijo turtą Kudirkos g. 32-12/Jankaus g. 1-12. Savivaldybė jokiu būdu neįpareigoja valstybės garantijos turėtojų nuomininkų pirkti vieną ar kitą turtą, nes jie turi teisę išsirinkti tokį būstą, kuris būtų tinkamas jiems gyventi, todėl nesuprantama kodėl nebuvo išsirinktas toks turtas, kuris tenkintų neįgalaus poreikius. Dabar paaiškėja, kad reikės vos ne visą butą rekonstruoti, kad būtų galima ten pervežti neįgalų asmenį. Savivaldybė privalo atsižvelgti į turto savininko interesus. Valstybės garantijų vykdymo procese savivaldybė yra sudariusi nuomos sutartį su turto savininku ir kiekvieną mėnesį moka 298,45 litus nuomos mokesčio. Tai laikotarpiu nuo 2010-04-23 iki 2011-04-22 po pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, jau papildomai sumokėta 3581 litų suma. Atkėlus terminą dar dviems metams savivaldybė ne tik negalės įgyvendinti prisiimto įsipareigojimo savininkui, bet dar papildomai iš mokesčių mokėtojų pinigų privalės mokėti nuomos mokestį ginčo buto savininkui. Tai visiškai neproporcinga, nes Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai nenumato jokių lengvatų ir garantijų asmenims, kuriems pilna apimtimi įvykdytos valstybės garantijos. Jie keldinami teismo nustatyta tvarka, jeigu neišsikelia per 4 mėnesius. Valstybės garantijų vykdymo procesas yra iš valstybės dotacijų vykdomas, o socialinio būsto pritaikymas vykdomas visai pagal kitas programas. Jei savivaldybė darytų kažkokių lengvatų ir kažkam tvarkytų būstą ne eilės tvarka, tai ne tik pažeistų kitų neįgaliųjų teises ir teisėtus lūkesčius, bet ir nusižengtų asmenų lygiateisiškumo principui. Įstatymas nuosavybės teisių nenumato jokių lengvatų neįgaliems ar socialiai remtiniems. Derinant savininkų ir nuomininkų interesus, šioje vietoje yra itin grubiai pažeidžiamos savininko teisės, kadangi jis ne tik privalo dalyvauti bylose, bet ir negalėdamas susigrąžinti buto, jo negali nuomoti rinkos sąlygomis.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Pagal CPK 284 str. 1 d., teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti. Sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas turi būti siejamas su abiejų šalių interesais. LR Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką šiuo klausimu, yra pabrėžęs, jog tai gali būti daroma išimtinais atvejais, kai yra sunki šalies turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės. Atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Teismas, spręsdamas atidėjimo ar išdėstymo klausimą, taip pat turi nustatyti ar atidėjus/išdėsčius sprendimo vykdymą bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti šalies interesai ir šalių lygiateisiškumo principai.
Savo prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo atsakovai grindžia Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, ratifikuota 2010-05-27 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr.XI-854. Konvencijos tikslas skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Minėtoje konvencijoje numatyta, kad prie neįgaliųjų priskiriami asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie sąveikaudami su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis. Konvencijos 2 straipsnis reglamentuoja tinkamą sąlygų pritaikymo sąvoką, t.y. būtini ir tinkami pakeitimai ir pritaikymas, dėl kurių nepatiriama neproporcinga ar nepagrįsta našta ir kurių reikia konkrečiu atveju siekiant užtikrinti neįgaliesiems galimybę naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis lygiai su kitais asmenimis ar galimybę įgyvendinti šias teises ir laisves. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, siekdamos, kad neįgalieji galėtų gyventi savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse, imasi atitinkamų priemonių, kad užtikrintų neįgaliesiems lygiai su kitais asmenimis fizinės aplinkos, transporto, informacijos ir ryšių, įskaitant informacijos ir ryšių technologijų bei sistemų, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumą tiek miesto, tiek kaimo vietovėse. Viena iš tokių priemonių, kuri apima prieinamumo kliūčių ir trukdžių nustatymą ir pašalinimą, inter alia taikomos ir būstui (Konvencijos 9 str.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui G. B. yra nustatytas specialus sudėtinės slaugos poreikis, jis nevaikšto (3 t. b.l.110, 111). Atsakovų šeima yra socialinės paramos gavėja. Šios aplinkybės laikytinos socialiai reikšmingomis sprendžiant pateiktą prašymą, juolab, jog ir tretysis asmuo D. K. savo atsiliepime prašė teismą sprendžiant atsakovų prašymą atsižvelgti į Neįgaliųjų teisių konvenciją. Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto pritaikymo asmenims su negalia komisijos sprendimu G. B. įtrauktas į pirmąją – asmenų, turinčių labai ryškius judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimus, būsto pritaikymo eilę, kurioje jis yra keturioliktas (3 t. b.l.113, 114). Lietuvos valstybė, ratifikuodama Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją prisiėmė pareigą skatinti, apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis lygiai su kitais asmenimis. Tai reiškia, kad valstybė, vykdydama konvencijos reikalavimus, privalo pritaikyti atsakovo būstą, kad jis galėtų gyventi visavertį gyvenimą ir patenkinti savo būtiniausius poreikius nepažeisdamas prigimtinio orumo. Būsto pritaikymui būtina rekonstruoti butą: griauti, ardyti buto konstrukcijas, pritaikyti vonios, tualeto patalpas, įrengti specialus prietaisus, išspręsti įvažiavimo į butą problemą ir kt. Atsakovų šeima, būdama socialiai remtina, savo jėgomis rekonstruoti butą ir pritaikyti jį neįgaliojo G. B. pilnaverčiam gyvenimui tokių galimybių neturi, juolab, jog tai yra ne pačio įgaliojo ir jo šeimos, o valstybės pareiga, todėl atsakovų prašymas atidėti sprendimo vykdymą tenkintinas, tačiau ne iki tol, kol bus pritaikytas būstas neįgaliam atsakovui G. B.. Atsakovų reiškiamas reikalavimas yra nekonkretus, jo įvykdymas siejamas su tam tikros sąlygos atsiradimu. CPK 266 str. įtvirtintas imperatyvas, jog draudžiama priimti sąlyginius sprendimus, todėl nustatytinas konkretus sprendimo vykdymo atidėjimo terminas. Bylos duomens rodo, jog 2011 m. nėra numatyti atsakovų būsto pritaikymo darbai, todėl sprendimo vykdymas iškeldinimo dalyje atidėtinas vieneriems metams. Manytina, jog tai protingas, racionalus terminas, visiškai atitinkantis teisėtų lūkesčių principą, padėsiantis pasiekti socialiai reikšmingų tikslų ir užtikrinantis socialinį teisingumą (CPK 284 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 str., 284 str., CPK 3 str. 5 d., teismas
nutaria:
prašymą tenkinti iš dalies.
Atidėti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-391-375/2010 dalies dėl atsakovų T. B., G. B., K. B., S. B. iškeldinimo vykdymą vieneriems metams skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.