Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-12-22 · Civilinė byla Nr. e2S-1128-730/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-22
Bylos Nr.
e2S-1128-730/2022
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00196-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“
Atsakovas
E. B., L. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1128-730/2022Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00196-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3; 3.2.9.12. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ ieškinį atsakovams E. B. ir L. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovų solidariai priteisti ieškovės naudai 5 090 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 212 Eur žyminio mokesčio.

Atsiliepimas

2. Atsakovas E. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovas L. S. pateikė į ieškinį, kuriuo su nesutinka su ieškinio reikalavimais dėl žalos ir palūkanų priteisimo, prašo juos atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2022 m. spalio 17 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu, priteisė iš ieškovės po 300 Eur atstovavimo išlaidų kiekvienam iš atsakovų – E. B. ir L. S.. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

4.1. Ieškovė neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, nors apie teismo posėdį buvo informuota tinkamai. Atsakovų atstovės prašė spręsti klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovė į posėdį neatvyko ne dėl svarbių priežasčių, į tai, kad ieškovė nepateikė duomenų apie negalėjimą dalyvauti posėdyje, konstatavo, jog ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, kas sudaro pagrindą palikti ieškinį palikti nenagrinėtu.

4.2. Ieškinį palikus nenagrinėtu yra teisinis pagrindas priteisti atsakovams patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas atsižvelgęs į tai, jog byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, į tai, jog byloje buvo atlikti tik parengiamieji veiksmai, nutarė sumažinti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi šiuo atveju visų bylinėjimosi išlaidų priteisimas atsakovams būtų per didelis ir neproporcingas.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1. Teismas apeliantės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis konstatavo formaliai. Teigia, kad vien šalies neatvykimas į teismo posėdį savaime nevertintinas piktnaudžiavimu procesu. Nurodo, šiuo atveju ieškovė į teismo posėdį neatvyko nes neturėjo atstovo, apeliantės vadovė neturi teisinio išsilavinimo, savalaikiai nepatikrino elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) paskyros, suklydo dėl proceso. Teigia, kad neturi pagrindo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, vilkinti proceso, o siekia apginti savo pažeistas teises.

5.2. Teismas neatsižvelgė į tai, jog pakartotinis kreipimasis į teismą neatitiks proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo. Teigia, kad kreipiantis į teismą iš naujo užsitęs bylos nagrinėjimo laikas, padidės laiko sąnaudos, proceso dalyvių ir teismo išlaidos, todėl šiuo atveju šalių ginčą reikėtų nagrinėti šioje byloje.

Atsiliepimas

6. Atsakovas L. S. pateikė atsiliepimą į apeliantės (ieškovės) atskirąjį skundą, juo prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. Nurodo, kad apeliantės argumentas dėl galimo bylos sustabdymo (proceso suvokimo) yra klaidingas, kadangi šiuo atveju nebuvo objektyvios priežasties stabdyti bylos nagrinėjimą, be to, apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad yra būtina atidėti teismo posėdį sudarant galimybę susirasti atstovą, nors byla buvo nagrinėjama ilgiau kaip tris mėnesius. Pažymi, kad advokato neturėjimas nėra priežastis nedalyvauti teismo posėdyje.

6.2. Nurodo, kad apeliantė turėjo sekti bylą, rodyti iniciatyvą, tačiau apeliantės elgesys parodo apeliantės piktnaudžiavimą procesu, supratimą, jog apeliantės teisės ir teisėti interesai iš tikrųjų nebuvo pažeisti. Mano, kad apeliantė nepateikė objektyvių priežasčių, kurios pateisintų nesidomėjimą savo užvestu procesu siekiant apginti pažeistas teises, todėl apeliantės atskirasis skundas turėtų būti netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkinamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta palikti apeliantės (ieškovės) ieškinį nenagrinėtu, apeliantei ir (ar) jo atstovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi, kuria nutarta ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtu nurodo, kad teismas apeliantės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis konstatavo formaliai, neatsižvelgė jog pakartotinis kreipimasis į teismą neatitiks proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo, kreipiantis į teismą iš naujo užsitęs bylos nagrinėjimo laikas, padidės laiko sąnaudos, proceso dalyvių ir teismo išlaidos, todėl šiuo atveju šalių ginčą reikėtų nagrinėti šioje byloje.

10. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 8 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, nutardamas apeliantės (ieškovės) ieškinį palikti nenagrinėtu apeliantei ir (ar) jo atstovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, tinkamai nustatė bylos aplinkybes, taikė proceso teisės normas.

11. Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Nagrinėjamu atveju apeliantė neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai buvo pranešta tinkamai, taip pat, kad iki teismo posėdžio pradžios ji neprašė teismo atidėti bylos nagrinėjimo. Apeliantė teigia, kad į 2022 m. spalio 5 d. teismo posėdį neatvyko tik dėl apeliantės klaidos - apeliantei EPP sistemoje nepamačius teismo šaukimo į minėtą posėdį, nesuprantant teisminio proceso ir neturint profesionalaus atstovo bylos nagrinėjimo procese. Esant nurodytoms neginčijamoms faktinėms aplinkybėms, darytina išvada, kad aptariamu atveju formaliai egzistavo sąlygos, sudarančios pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 246 straipsnio 4 dalis).

12. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159 ir kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, kad ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).

13. Nagrinėjamu atveju ištyrus byloje esančius įrodymus negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad apeliantė buvo pasyvi, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, siekiant nepagrįstai užtęsti teismo procesą, ar prarado suinteresuotumą bylos baigtimi. Priešingai, apeliantė proceso metu teikė motyvuotus prašymus dėl teismo posėdžio atidėjimo, informavo teismą, jog neturi tinkamo atstovo byloje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantės pareikštas ieškinys teisme nagrinėjamas daugiau kaip pusę metų, byloje pateikti šalių procesiniai dokumentai, atsiliepimai į apeliantės ieškinį, todėl ieškinio palikimas nenagrinėtu, esant apeliantės išreikštai valiai toliau palaikyti ieškinio reikalavimus, atsižvelgiant į tai, jog apeliantė neturėjo profesionalaus atstovo, nenustačius jos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių neatvykstant į ginčo parengiamąjį teismo posėdį, teismo vertinimu, neatitiktų proceso ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis), o tuo pačiu ir ieškinio palikimo nenagrinėtu procesinių tikslų.

14. Kaip nurodoma teismų praktikoje, neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui už neatvykimą į teismo posėdį nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir/ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio palikimas nenagrinėtu – nesuderinamas su vienu iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių.

15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas apeliantės (ieškovės) atžvilgiu dėl apeliantės ir (ar) jos atstovo neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 ir 7 straipsniai), todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nebuvo pagrįstas, o tai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą 2022 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

17. Esant nustatytoms nutarties 9-15 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis panaikintina, atskirasis skundas tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Erinija Kazlauskienė