Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė Šiaulių bankas, antstolis R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2022 m. gruodžio 12 d. gautas skolininko D. S. skundas vykdomojoje byloje Nr. 0070/22/01635 dėl antstolio R. S. veiksmų, kuriame prašoma: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės kasacinį skundą, sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0070/22/01635; 2) panaikinti 2022 m. lapkričio 24 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-70-36831, raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-70-36852, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-70-36853 bei jų pagrindu priimtus procesinius sprendimus.

Antstolis R. S. 2022 m. gruodžio 9 d. patvarkymu atsisakė tenkinti D. S. skundą ir skundą su antstolio patvarkymu bei vykdomosios bylos kopija perdavė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Antstolis nurodė, kad 2022 m. lapkričio 22 d. jo kontoroje buvo gautas AB Šiaulių banko prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, kuriuo pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-962-656/2022. Nenustačius jokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, buvo suruošti ir skolininkui išsiųsti šie dokumentai: 2022 m. lapkričio 24 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-70-36831, 2022 m. lapkričio 24 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-22-70-36852 ir 2022 m. lapkričio 24 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-22-70-36853. Antstolio kontoroje priimtas vykdyti Vilniaus apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. e2-962-656/2022 yra įsiteisėjęs 2022 m. spalio 28 d. Sprendimo (nutarties) įsiteisėjimas sąlygoja reikšmingą teisinę pasekmę – įsiteisėjusį sprendimą (nutartį) galima pradėti vykdyti priverstinio vykdymo tvarka. Nei Civilinio proceso kodekse, nei kituose teisės aktuose nuostatų, kurios draustų vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, nesant suėjusiam kasacinio skundo padavimo terminui, nėra. Tokia aplinkybė paaiškinama tuo, jog įsiteisėję teismų sprendimai turi būti vykdomi, o asmuo, ketinantis pasinaudoti kasaciniu procesu, gali prašyti kasacinio teismo sustabdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų (nutarčių) vykdymą. Kasacinio skundo padavimas nestabdo vykdymo proceso, jeigu jo nesustabdo teismas, priėmęs nagrinėti kasacinį skundą. Remdamasis šiais argumentais antstolis atsisakė tenkinti skolininko prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir panaikinti priimtus procesinius dokumentus.

Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė Šiaulių bankas atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Faktinės bylos aplinkybės

Vykdomosios bylos Nr. 0070/22/01635 duomenimis nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 22 d. antstolio R. S. kontoroje buvo gautas AB Šiaulių banko prašymas „Dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo“, su kuriuo kartu pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-962-656/2022 dėl 960,00 Eur skolos (bylinėjimosi išlaidų) išieškojimo iš D. S. AB Šiaulių bankui. Vykdomajame dokumente nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 14 d. rašytinio proceso tvarka išsprendė atsakovės AB Šiaulių banko prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-962-656/2022 ir priteisė iš D. S. atsakovei AB Šiaulių bankui 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi AB Šiaulių bankui priteista iš D. S. 460,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Vykdomajame dokumente nurodyta, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. spalio 28 d.

Antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio nuostatomis, patikrinęs ir nustatęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, 2022 m. lapkričio 24 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento Nr. e2-962-656/2022 priėmimo vykdyti Nr. S-22-70-36831. Minėtame patvarkyme išaiškino skolininko teises ir pareigas, antstolio procesinių veiksmų apskundimo tvarką, taip pat kokius veiksmus turėtų atlikti skolininkas, jei norėtų, kad nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Tą pačią dieną antstolis apskaičiavo ir vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje (vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-22-70-36853) bei priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-70-36852, kuriuo paragino skolininką per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti išieškomą sumą – 960,00 Eur ir 57,47 Eur vykdymo išlaidas. Minėti dokumentai skolininkui buvo išsiųsti 2022 m. lapkričio 25 d.

2022 m. gruodžio 2 d. antstolio kontoroje gautas skolininko D. S. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame, be kita ko, yra prašoma panaikinti pirmiau paminėtus antstolio R. S. 2022 m. lapkričio 24 d. priimtus procesinius dokumentus. Kartu su skundu pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra kreipęsis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikiant kasacinį skundą dėl 2022 m. spalio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-719-1120/2022.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-962-656/2022 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovėms AB Šiaulių bankui, atstovaujamai AB Šiaulių banko Vilniaus filialo, notarei V. Š., UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, antstolei R. G. dėl vekselio laidavimo pripažinimo pasibaigusiu, vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, vykdomojoje byloje išieškotino skolos dydžio sumažinimo, laidavimo sandorio ir laidavimo pripažinimo pasibaigusiu, įpareigojimo nutraukti vykdomąją bylą, neišmokėtos garantijos priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir 2022 m. kovo 14 d. papildomu sprendimu priteisė iš D. S. atsakovei AB Šiaulių bankui 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. spalio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-719-1120/2022 dalis Vilniaus apygardos teismo sprendimo panaikinta ir šioje dalyje byla nutraukta, kita sprendimo dalis ir 2022 m. kovo 14 d. papildomas sprendimas palikti nepakeisti, atsakovei AB Šiaulių bankui priteista iš ieškovo D. S. 460,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 331 straipsnio 6 dalimi, apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos, t. y. nagrinėjamu atveju 2022 m. spalio 28 d.

Dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti

Antstolis, vykdydamas teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus, privalo veikti tik jam suteiktų įgalinimų ribose ir neturi teisės atlikti tų veiksmų, kurių nenumato jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus nustato CPK VI dalis ir Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina teisingumo ministras. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). Nurodytos įstatymo ir teismų praktikos nuostatos nagrinėjamoje byloje reiškia tai, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų reiškiamus reikalavimus, sprendžiama, ar antstolio R. S. veiksmai priimant vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-962-656/2022 dėl 960,00 Eur skolos (bylinėjimosi išlaidų) išieškojimo iš D. S. AB Šiaulių bankui yra teisėti, t. y. ar atitinka antstolių veiklą bei vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti tvarka reglamentuota CPK 651 straipsnyje, pagal kurio nuostatas antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Antstolis, spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, turi patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolis, nenustatęs nurodytų kliūčių, patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 2, 3 dalys).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CPK 651 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai antstolis sprendžia, ar nėra kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus ir ši teisės norma negali būti aiškinama plečiamai (Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2643-324/2017). Be to, pripažįstama, kad, vadovaudamasis CPK 651 straipsnio 1 dalimi, antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, apsiriboja tik akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti patikrinimu (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1845-230/2017). Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, numatytus CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus tai, kokios aplinkybės nurodytos CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose bei pripažintos akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti kasacinio teismo praktikoje, pažymėtina, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pvz., užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas D. S. skundžia antstolio veiksmus priimant vykdyti vykdomąjį raštą teigdamas, jog pateikus kasacinį skundą visi vykdomojoje byloje antstolio priimti procesiniai dokumentai turėtų būti panaikinti, o vykdymo veiksmai sustabdyti, iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės kasacinį skundą. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka ir sprendžia, kad antstolis R. S., nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, pagrįstai priėmė vykdyti AB Šiaulių banko pateiktą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-962-656/2022.

Kaip jau buvo nurodyta, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, o tokių kliūčių nenustačius, antstolis turi pareigą priimti pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą. Teismas pažymi, kad pareiškėjo skunde nenurodyta nei viena akivaizdi kliūtis, kuri būtų sudariusi pagrindą antstoliui atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui. Tokių kliūčių priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą nenustatė ir antstolis, kurio veiksmai skundžiami.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad procesiniai sprendimai, kurių pagrindu buvo išduotas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-962-656/2022 yra įsiteisėję, todėl turi būti vykdomi. CPK 18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pirmiau paminėtas Vilniaus apygardos teismo vykdomasis raštas yra vykdytinas (CPK 18 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą – įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikė tam teisę turintis asmuo – išieškotojos AB Šiaulių bankas įgaliotas asmuo – darbuotoja S. V.. Vykdomasis dokumentas galėjo būti vykdomas antstolio R. S. kontoroje, nes skolininko D. S. gyvenamoji vieta, nurodyta vykdomajame rašte, yra Kauno mieste, t. y. antstolio R. S. veiklos teritorijoje. Nenustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-962-656/2022 turinys neatitiktų CPK 648 straipsnio reikalavimų, o vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino. Taigi jokių akivaizdžių kliūčių, numatytų įstatyme, kurios sudarytų pagrindą antstoliui atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, sprendžiant vykdomojo dokumento priėmimo klausimą, nenustatyta. Išvadą, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti padarė ir antstolis, nurodytas aplinkybes patikrinęs vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti metu. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis turėjo įstatyme nustatytą pareigą patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Taigi antstolis pagrįstai priėmė skundžiamą 2022 m. lapkričio 24 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-70-36831, 2022 m. lapkričio 24 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-70-36852 ir 2022 m. lapkričio 24 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-70-36853, ir nenustatyta aplinkybių, dėl kurių jie turėtų būti naikinami.

Pagrindinis argumentas, remdamasis kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamus antstolio sprendimus – aplinkybė, jog, kaip teigia pareiškėjas, jis yra pateikęs kasacinį skundą civilinėje byloje. Pažymėtina, kad kartu su skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjas nėra pateikęs jokių duomenų apie kasacinio skundo pateikimą, tokių duomenų nėra ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko. Tačiau net ir tuo atveju, jei pareiškėjas būtų pateikęs kasacinį skundą civilinėje byloje dėl pirmiau paminėto apeliacinės instancijos teismo sprendimo, tai nesudarytų pagrindo antstoliui atsisakyti priimti vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą ar spręsti, kad visi vykdomojoje byloje iki tol atlikti veiksmai yra neteisėti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato draudimo priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl to, kad yra inicijuotas procesas kasacinės instancijos teisme ar kad nepasibaigęs terminas kasaciniam skundui pateikti. Toks draudimas neįtvirtintas nei Civilinio proceso kodekse, nei antstolių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad antstolio veiksmai priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą gali būti pripažinti neteisėtais.

Dėl vykdomosios bylos sustabdymo

CPK 625 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant antstolis privalo arba turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalį, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). CPK 627 straipsnyje nustatyta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai, vadovaujantis Finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis, skolininkui ar išieškotojui atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą galiojantį teisinį reglamentavimą, pareiškėjo nurodyta aplinkybė – kasacinio skundo pateikimas – nesudarė pagrindo antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0070/22/01635 ar atidėti vykdymo veiksmus. Kaip jau buvo paminėta, įstatymo leidėjas nustatė baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis privalo ar turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, tačiau tarp jų kasacinio skundo padavimas ar termino kasaciniam skundui pateikti nepasibaigimas nėra numatyti. Jokių kitų pagrindų, numatytų CPK 626 ir 627 straipsniuose, kuriems egzistuojant antstolis turėtų pareigą ar teisę sustabdyti vykdomąją bylą, pareiškėjas nenurodė, todėl antstolis pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėjų atrankos kolegija, teisėjų kolegija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, taip pat turi teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 363 straipsnis), todėl pareiškėjas, pageidaudamas, kad būtų sustabdytas teismo procesinio sprendimo vykdymas, turi teisę dėl to pateikti prašymą minėtiems subjektams.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, jog antstolis R. S. turėjo teisinį pagrindą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš D. S., nes CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų kliūčių, dėl kurių antstolis turėjo atsisakyti priimti pateiktą vykdyti vykdomąjį raštą, nebuvo nustatyta. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas – Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-962-656/2022 būtų priimtas vykdyti egzistuojant akivaizdžioms kliūtims priimti jį vykdyti, taip pat nenustatyta pagrindų, kuriems egzistuojant antstolis turėjo sustabdyti vykdymo veiksmus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo D. S. 2022 m. gruodžio 2 d. skundo dėl antstolio R. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/22/01635.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.