- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-10
- Bylos Nr.
- e2-824-962/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04236-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- G. Š.
- Advokatai
- Agnė Gulbinaitė, Lina Kvedarauskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei G. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovas A. G. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės G. Š. 2 896,20 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė ir jo atstovė advokatė Agnė Gulbinaitė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė G. Š. 2012 m. kovo 29 d. sudarė Pirkimo - pardavimo sutartį, kuria iš pardavėjo UAB (duomenys neskelbtini) pirko 21/100 dalį negyvenamosios patalpos - pastogės, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė sandorio sudarymo metu neturėjo pinigų, augina visiškai neįgalų sūnų, niekur nedirbo nuo sūnaus gimimo ir nedirba iki šiol, todėl ieškovas už atsakovę įvykdė prievolę sumokėti Pastogės dalies kainą, t. y. 2012 m. kovo 29 d. bankiniu pavedimu savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo 10 000 Lt pardavėjui UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovas su atsakove Pastogės pirkimo metu palaikė artimus santykius (buvo sugyventiniai), šiuo metu yra išsiskyrę. Atsakovė ieškovui nėra grąžinusi 2 896,20 Eur (10 000 Lt) sumos. Atsakovė sutiko, kad ieškovas įvykdytų jos prievolę pardavėjui, su tuo sutiko ir pardavėjas UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovas, įvykdęs atsakovės prievolę sumokėti pardavėjui Pastogės kainą, įgijo reikalavimo teisę į atsakovę, t. y. asmenį, kurio prievolę jis įvykdė. 10 000 Lt buvo asmeninės ieškovo lėšos, sutaupytos, taip pat gautos iš tėvo K. G. 2012 m. kovo 15 d. pavedimu, tai buvo ieškovui jo tėvo dovanota suma, šie pinigai laikytini ieškovo asmenine nuosavybe. Kad atsakovė ieškovo atliktą mokėjimą už Pastogę laiko dovana jai, nes toks traktavimas jai yra patogesnis (be finansinių ateities pasekmių), nereiškia, jog tokia buvo ir ieškovo valia. Ieškovas niekuomet savo atlikto mokėjimo nelaikė dovana atsakovei, o laikė pagalba, kurią atsakovė ieškovui ateityje privalės grąžinti. Nelogiška atsakovės pozicija, jog ieškovas privalėjo reikalauti pinigų grąžinimo raštu, nes jie buvo sugyventiniai. Atsakovė susitarė su UAB (duomenys neskelbtini) dėl Pastogės pirkimo, gavo sąskaitą apmokėjimui (pirkėja sąskaitoje nurodyta atsakovė), ir kadangi pinigų neturėjo, perdavė šią sąskaitą ieškovui, prašydama sąskaitą apmokėti. Tai, kad atsakovė, prašydama ieškovo apmokėti sąskaitą, neklausė ieškovo kaip bus toliau - ar ji privalės grąžinti pinigus ieškovui, pastarojo sumokėtus už Pastogę ar ne, savaime nesuponuoja dovanojimo sandorio, nereiškia, jog ieškovas atsisakė nuo savo kreditorinio reikalavimo. Be atsakovės žinios, jai išrašyta sąskaita nebūtų patekusi iki ieškovo ir nebūtų buvusi ieškovo apmokėta. Atsakovė per laikotarpį nuo 1995 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. balandžio 1 d. dirbo tik vieną mėnesį, gavo tik 202,40 Lt pajamų, o visą kitą laikotarpį nedirbo, pinigų sumokėti už perkamas pastogės patalpas neturėjo, ko pasekoje prašė, kad ieškovas sumokėtų už ieškovės perkamas pastogės patalpas. Atsakovės nurodyta teismų praktika nėra precedentas šiai civilinei bylai. Kadangi tarp šalių buvo susitarimas, kad ieškovo panaudotus pinigus ginčo palėpės pirkimui atsakovė grąžins, tai teismas turi priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 2 896,20 Eur skolos sumą, taip pat procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Atsakovės argumentai
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, procesiniuose dokumentuose nurodė ir atstovė advokatė Lina Kvedarauskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė 2012 m. kovo 29 d. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 959, pagal kurią iš UAB (duomenys neskelbtini) pirko 21/100 dalį negyvenamosios patalpos - pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir atsakovė turi bendrą vaiką - sūnų Ž. G., pastogė buvo įsigyta daiktų sandėliavimui (laikymui) pastate, kuriame atsakovė turėjo nuosavą butą ir jame gyveno su savo vaikais: sūnumi iš pirmosios santuokos V. Š. bei ieškovo ir atsakovės nepilnamečiu sūnumi Ž. G., čia lankydavosi, likdavo nakvoti ieškovas, draugaudamas su atsakove. Ieškovas už atsakovę savanoriškai, nė kieno neverčiamas ir pats pasisiūlęs sumokėjo pardavėjui UAB (duomenys neskelbtini) 10 000,00 Lt (2 896,20 Eur) už Pastogę 2012 m. kovo 29 d. bankiniu mokėjimo pavedimu. 2014 m. balandžio 15 d. atsakovė pardavė jai priklausančias patalpas - butą ir 49/100 dalis pastogės. Pastogė buvo registruota kaip asmeninė atsakovės nuosavybė ir nei Pastogės pirkimo sandorio sudarymo metu, nei jos pardavimo metu ieškovas nefigūravo kaip šalis, mokėjusi už atsakovės perkamą Pastogę, ar kaip šalis, turinti gauti mokėjimą už parduodamą Pastogę. Jokių susitarimų tarp ieškovo ir atsakovės dėl mokėjimo už atsakovę įvykdymo Pardavėjui, pinigų atsakovei paskolinimo Pastogės pirkimui ar pan. taip pat neegzistavo. Atsakovė Pastogės įsigijimo metu neturėjo jokių paskolų ar kitų finansinių įsipareigojimų, buvo moki ir galėjo sumokėti už perkamą Pastogę. Jeigu atsakovė nebūtų turėjusi galimybės sumokėti Pastogės pirkimo sumos, ji nebūtų sudariusi Pastogės pirkimo sandorio vien remdamasi faktu, kad ieškovas už ją sumokės, nes šalys tik draugavo, nebuvo sudarę santuokos. Ieškovui buvo žinoma atsakovės situacija (jog buvo išsiskyrusi, gyveno viena ir rūpinosi savo neįgaliu sūnumi iš pirmosios santuokos, kuriam reikėjo nuolatinės priežiūros ir rūpesčio, bei bendru su atsakovu mažamečiu sūnumi) ir jis stengėsi įvairiais būdais atsakovei padėti - pagal galimybes parėmė pinigais, teikė dovanas, buvo dėmesingas gimus jų bendram vaikui. Santykiai pradėjo blogėti 2014-2015 metais. Ieškovas, žinodamas, kad tokios pareigos neturi, savo iniciatyva ir laisva valia pervedė Pardavėjui 10 000,00 Lt (2 896,20 Eur) už atsakovės perkamą Pastogę. Ieškovas žinojo, kad jis jokios pareigos mokėti pinigus už atsakovę neturi, tai darė savo iniciatyva ir rizika, norėdamas padėti savo sūnaus motinai, kas atitinka geros moralės nuostatas. Ieškovas teigia neva už Pastogę sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, tačiau jis ilgą laiką neturėjo darbo, lošė azartiniuose žaidimuose, todėl neturėjo realių galimybių sukaupti tokią pinigų sumą. Ieškovo valią dėl už Pastogę sumokėtų pinigų kaip dovanojimo pobūdį patvirtina ir faktas, kad šių pinigų grąžinimo ieškovas nereikalavo iš atsakovės daugelį metų nuo mokėjimo už Pastogę atlikimo (net 9 metus), net ir tada, kai 2014 m. atsakovė Pastogę pardavė. Ieškovas reikalavimą dėl pinigų už Pastogę grąžinimo pareiškė atsakovei tik tuomet, kai atsakovė privalomosios mediacijos būdu 2020 m. gale bandė susitarti su ieškovu dėl išlaikymo jų bendram vaikui skyrimo, išlaikymo skolos sumokėjimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir susijusių klausimų išsprendimo, taip siekdamas išvengti (ar sumažinti) savo sūnaus išlaikymo įsiskolinimą, grasinant išsireikalauti už Palėpę sumokėtą sumą. Savanoriškas ieškovo turto perdavimas (sumokėjimas) žinant, kad jis neprivalėjo to daryti, iš esmės vertintinas kaip dovanojimas, ir atitinkamai turtas (piniginės lėšos) iš jį gavusio asmens (už atsakovę įvykdžius mokėjimo prievolę už Pastogę) negali būti išreikalautas. Ieškovo atliktas mokėjimas už Pastogę nebuvo nulemtas nesąžiningo atsakovės elgesio. Atsakovė, jeigu būtų žinojusi turinti pareigą grąžinti visą už Pastogę sumokėtą sumą ieškovui (įskaitant 5 proc. metinių palūkanų sumos sumokėjimą), nebūtų priėmusi tokio mokėjimo, o būtų už Pastogės įsigijimą sumokėjusi pati, nes turėjo tam pinigų - Pastogės pirkimui piniginių lėšų atsakovei padovanojo jos mama E. K. – 2012 m. vasario 9 d. – 5 000,00 Lt ir 2012 m. kovo 20 d. – 5 000,00 Lt. Atsakovės tėvai visada finansiškai ją rėmė ir teberemia. Savanoriškas turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, teismų praktikoje iš esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas, ir turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas ir atsakovei to nereikia įrodinėti. Įsigydama Pastogę atsakovė nežinojo, kad yra ieškovo skolininkė, nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti buvus tarp ieškovo ir atsakovės susitarimui, kuriuo jie būtų sutarę, kad būtent ieškovas įsipareigojo atsiskaityti su Pastogės Pardavėju (kreditoriumi) ir ieškovui po to pereis kreditoriaus teisės. Ieškovas neįrodo skolos egzistavimo ar skolinių santykių tarp ieškovo ir atsakovės buvimo. Ieškovas, būdamas sąmoningas ir suprasdamas savo veiksmų pasekmes, laisva valia ir savo iniciatyva sumokėdamas už Pastogę, t. y., įvykdydamas prievolę už atsakovę, vykdė prigimtinę prievolę, ir jos vykdymas atitiko ne skolinimosi, rentos ar kitokį pobūdį, o išimtinai dovanojimo. Esant tokiai situacijai, turi būti taikyta išimtis, numatyta CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkte, dėl ko ieškinys turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Nustatyta, kad atsakovė G. Š. 2012 m. kovo 29 d. sudarė Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 959, kuria iš pardavėjo UAB (duomenys neskelbtini) pirko 21/100 dalį negyvenamosios patalpos - pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini).
5. 2012 m. kovo 29 d. bankiniu pavedimu ieškovas A. G. pardavėjui UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo Pastogės dalies kainą – 10 000 Lt, paskirtyje nurodė „Pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.084“.
6. Iš byloje pateiktos 2012 m. kovo 29 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. 0840 matyti, jog ji išrašyta pardavėjo UAB (duomenys neskelbtini) pirkėjai G. Š. 10 000 Lt sumai, sąskaita pasirašyta atsakovės.
7. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, 2014 m. balandžio 15 d. Pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovei G. Š. negyvenamoji patalpa – pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), priklausė pagal 2012 m. kovo 29 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 959 iki 2014 m. balandžio 15 d., išregistravimo pagrindas – 2014 m. balandžio 15 d. Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1-14948.
8. 2021 m. kovo 5 d. Pretenzija ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas grąžinti jam 2 896,20 Eur dydžio skolą. Atsakovė atsakė, jog toks reikalavimas neteisėtas, todėl negali būti įvykdytas.
9. Šalys yra Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovė išsituokusi, sūnus V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 100 proc. nedarbingas.
10. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos grąžinti ieškovo pervestas lėšas, kuriomis atsiskaityta už perkamą nekilnojamąjį turtą. Ieškovas prašo priteisti ginčo sumą pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalį, nes įvykdė atsakovės prievolę Pastogės pardavėjui ir ieškovui yra perėjusios pardavėjo (kreditoriaus) teisės, susijusios su atsakove. Atsakovė teigia, kad ieškovas laisva valia ir savo iniciatyva sumokėdamas už Pastogę, įvykdydamas prievolę už atsakovę, vykdė prigimtinę prievolę ir jos vykdymas atitiko dovanojimą, turi būti taikoma CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta išimtis.
11. LR Civilinio kodekso 6.50 straipsnis numato trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę. LR Civilinio kodekso 6.50 straipsnio 1 dalis reglamentuoja: „Prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai.“ LR Civilinio kodekso 6.50 str. 2 d. reglamentuoja: „Kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus šio kodekso 6.51 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį. LR Civilinio kodekso 6.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.“ Byloje nustatyta, kad ieškovas viso pervedė 10 000 Lt už atsakovę, taip visiškai apmokėdamas už nekilnojamojo turto - 21/100 dalį negyvenamosios patalpos - pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), įsigijimą.
12. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis).
13. CK 6.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma, pagal kurią trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę už skolininką, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, yra įstatyme nustatytas reikalavimo teisės perėjimo kitam asmeniui atvejis – cesija (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-378/2018 ir kt.). Trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už pradinį skolininką įstatymo pagrindu įvyksta subrogacija, t. y. jis perima kreditoriaus reikalavimą pradiniam skolininkui ir įgyja regreso teisę į pradinį skolininką. Kartu su pagrindine prievole pereina ir akcesorinės prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-378/2018 ir kt.).
14. Subrogacijos esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas. Trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę CK 6.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu, pati prievolė nepasibaigia, tik keičiasi prievolės šalis (kreditorius). Prievolę įvykdęs trečiasis asmuo įgyja kreditoriaus teises ir pareigas pradinį kreditorių su skolininku siejančios prievolės, t. y. tos pačios jau egzistuojančios prievolės, atžvilgiu. Taigi, subrogacija yra vieno iš jau egzistuojančios prievolės asmenų pasikeitimas, todėl naujai įstojusiam asmeniui taikomos tos taisyklės, kurios siejo pradinį kreditorių ir skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-916/2019 ir kt.).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, skolininkui prievolė (ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017 35 punktą). Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovas yra įvykdęs atsakovės piniginę prievolę nekilnojamojo turto pardavėjai UAB „Audis“, pastaroji įvykdymą priėmė, todėl ieškovui perėjo pradinio kreditoriaus teisės, susijusios su atsakove (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).
16. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006).
17. Atsakovė, tvirtindama, jog buvo šalių susitarimas dėl 10 000 Lt (2 896,20 Eur) sumos jai padovanojimo, turi tai įrodyti. Vadovaujantis teismų praktika, tinkamu atleidimo nuo prievolės įvykdymo įforminimu visų pirma yra suinteresuotas skolininkas, nes būtent jis turi lūkestį ir interesą, kad šios prievolės vykdyti jam nebereikės. Atitinkamai, rizika dėl to, kad buvo nesilaikyta atleidimo nuo prievolės įvykdymo formos, kai tokią formą imperatyviai numato įstatymas, tenka būtent skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis Nr. e2A-401-1120/2021). Be atsakovės teiginių, jokie duomenys nepatvirtina, kad ieškovo valia buvo ginčo sumą atsakovei padovanoti. Tokiu atveju, jeigu ieškovas būtų norėjęs atsakovei ginčo sumą padovanoti, nėra aišku, kodėl šių piniginių lėšų jis nepervedė į atsakovės banko sąskaitą, neperdavė jų grynais pinigais, kad atsakovė galėtų pati sumokėti už įgyjamą nekilnojamąjį turtą, ar dėl kokių priežasčių neįformino to rašytine dovanojimo sutartimi. Esamoje situacijoje, labiau tikėtina, jog dovanojimo sandorio nebuvo, t. y. nebuvo ieškovo valios padovanoti atsakovei 10 000 Lt (2 896,20 Eur).
18. Be to, vertinant bylos medžiagos, susijusios su ginčo sandoriu, visumą, nėra pagrindo teigti, jog ieškovas Pastogės kainą sumokėjo savanoriškai ir nė kieno neprašytas. Ieškovo teigimu, atsakovė susitarė su UAB (duomenys neskelbtini) dėl Pastogės pirkimo, gavo sąskaitą apmokėjimui (pirkėja sąskaitoje nurodyta atsakovė), o tokias aplinkybes patvirtina tai, jog pati atsakovė sąskaitoje yra pasirašiusi. Tai, jog ieškovas sąskaitą apmokėjo, mokėjimo pavedime nurodė sąskaitos rekvizitus, patvirtina tai, jog sąskaitą jis turėjo, o ją perdavė pati atsakovė (kitokių duomenų nėra). Todėl nėra jokio pagrindo spręsti, jog sąskaita buvo apmokėta ne atsakovės prašymu. Net jeigu atsakovė ir nekėlė klausimo, ar šiuos pinigus ji privalės grąžinti, ar ne, tai savaime nesuponuoja dovanojimo sandorio ir nereiškia, jog ieškovas atsisakė nuo savo kreditorinio reikalavimo ir tai neeliminuoja LR CK 6.50 straipsnio taikymo galimybės.
19. Atsakovė teigia, jog ieškovas neinformavo jos, kad už ją vykdo prievolę Pardavėjui, todėl ji neturėjo galimybės pasinaudoti CK 6.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise paprieštarauti tokiam įvykdymui. Tačiau, kaip minėta anksčiau, bylos duomenys suponuoja išvadą, jog atsakovė susitarė su UAB (duomenys neskelbtini) dėl Pastogės pirkimo, gavo sąskaitą apmokėjimui (sąskaita išrašyta pirkėjui G. Š.), ir perdavė šią sąskaitą ieškovui, kad šis ją apmokėtų. Atsakovės teiginiai, jog ji nežinojo, kad ieškovas vykdo jos prievolę, nepagrįsti ir nelogiški, nes be atsakovės žinios, jai išrašyta sąskaita nebūtų patekusi pas ieškovą ir jo apmokėta. Kad atsakovė žinojo, jog ieškovas už ją įvykdė prievolę, yra akivaizdu iš Pirkimo pardavimo sutarties 4.4.1 punkto, kuriame nurodyta, kad Pastogės kainą – 10 000 Lt Pardavėjas gavo iš Pirkėjos (atsakovės) prieš pasirašant šią Sutartį. Atsakovė, akivaizdu, prieš pasirašant Sutartį ją matė, perskaitė, pasirašė.
20. Vertinant šalių turtinę padėtį, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė G. Š. per laikotarpį nuo 1995 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. balandžio 1 d. dirbo tik vieną mėnesį, už kurį gavo 202,40 Lt pajamų. Atsakovė pateikė 2021 m. liepos 26 d. antstolio R. S. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodyta, kad nuvykus į E. K. ir jos dukros G. Š. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), foto kamera užfiksuotas E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) rašytinis patvirtinimas, kad 21/100 pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini)) pirkimui E. K. padovanojo savo dukrai G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 5 000 litų 2012 m. vasario 9 d. ir 5 000 litų 2012 m. kovo 20 d. bei dovanojamus pinigus (viso 10 000 litų) dukra G. Š. priėmė. Tačiau LR CPK 192 straipsnio 4 d. nustatyta, kad prieš duodamas parodymus, liudytojas žodžiu prisiekia padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, pasirašo priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina. Šiuo atveju antstolio apžiūrėtas Patvirtinimas laikytinas liudytojo rašytiniais parodymais. Patvirtinimą surašęs asmuo E. K. yra atsakovės artimas asmuo - mama, ji šioje byloje kaip liudytoja nebuvo apklausiama, toks prašymas nebuvo reiškiamas, Patvirtinimas laikytinas rašytiniais paaiškinimais, kuriuose nurodytos aplinkybės nėra patvirtintos CPK nustatyta įrodinėjimo tvarka, o Patvirtinimo turinys kelia abejones, nėra galima nustatyti jame nurodytos informacijos tikrumo, šis dokumentas neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, todėl teismas aptariamais duomenimis nesivadovauja. Todėl, iš byloje esančių duomenų visumos, labiau tikėtina, kad atsakovės finansinė padėtis buvo sunki, ji nedirbo, augino neįgalų sūnų ir pinigų sumokėti už perkamas pastogės patalpas neturėjo, ko pasekoje labiau tikėtina ieškovo versija, jog atsakovė prašė, kad ieškovas sumokėtų už jos perkamas Pastogės patalpas, kurios, kaip nurodo atsakovė, buvo virš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto ir buvo reikalingos daiktų sandėliavimui. Be to, net jei atsakovei jos mama ir dovanojo 10 000 Lt, tai savaime nepatvirtina, kad ir ieškovas atsakovei dovanojo minėtą pinigų sumą, už ją įvykdymas prievolę.
21. Atsakovė teigia, jog ieškovas per 2004 - 2007 m., 2009 m. ir 2010 m. pajamų negavo, turto neturėjo, dėl ko neturėjo realių galimybių iš savo oficialiai gaunamo darbo užmokesčio sukaupti beveik trijų tūkstančių eurų sumą Pastogės pirkimui ir siūlyti atsakovei šią sumą kaip savo, todėl atsakovė negalėjo ir prašyti ieškovą sumokėti už jos perkamas Pastogės patalpas. Visgi bylos duomenys (ieškovo banko sąskaitos išrašas) patvirtina, jog ieškovui jo šeimos narys K. G. 2012 m. kovo 15 d. pavedimu buvo pervedęs 10 000 Lt, iš ko akivaizdu, jog, ginčijamą pinigų sumą ieškovas turėjo ir jie jam priklausė asmeninės nuosavybės teise.
22. Taigi, remiantis bylos duomenimis, atsakovė sutiko, kad ieškovas įvykdytų jos prievolę Pardavėjui UAB (duomenys neskelbtini), su tuo sutiko ir Pastogės dalies pardavėjas. Ieškovas, įvykdęs atsakovės prievolę sumokėti Pardavėjui UAB (duomenys neskelbtini) Pastogės kainą, įgijo reikalavimo teisę į atsakovę, t. y. asmenį, kurio prievolę jis įvykdė, atsakovė tapo ieškovo skolininke, o ieškovas tapo atsakovei kreditoriumi. Ieškovas įgijo regreso teisę išsiieškoti UAB (duomenys neskelbtini) sumokėtą Pastogės kainą iš atsakovės. Ieškovo 2012 m. kovo 29 d. atliktas bankinis mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini) kvalifikuotinas kaip mokėjimas LR CK 6.50 straipsnio 1 dalies pagrindu.
23. Atsakovė teigia, jog dovanojimo sandorį įrodo aplinkybė, kad per laikotarpį nuo 2012 m. kovo 29 d. iki 2021 m. kovo 5 d. nebuvo rašytinio ieškovo pareikalavimo grąžinti už Pastogę sumokėtus pinigus. Tokie atsakovės argumentai nėra pagrįsti, šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, augino bendrą vaiką, todėl labiau tikėtina, jog esant draugiškiems santykiams, įprastai visi prašymai formuluojami žodžiu. Taigi, rašytinio ieškovo pareikalavimo grąžinti už Pastogę sumokėtus pinigus nebuvimas minėtu laikotarpiu, neįrodo, kad pinigus už Pastogę ieškovas mokėjo kaip dovaną.
24. Atsakovė prašo vadovautis jos nurodyta praktika, tačiau teismas nesivadovauja aukštesnės instancijos teismų išaiškinimais civilinėse bylose, kurių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, joje nustatytų faktinių aplinkybių.
25. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovas yra įvykdęs atsakovės piniginę prievolę nekilnojamojo turto pardavėjui, kuris įvykdymą priėmė, todėl ieškovui perėjo pradinio kreditoriaus teisės, susijusios su atsakove (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra nustatytų aplinkybių, galinčių patvirtinti ieškovo valią dovanoti pinigus atsakovei, atsakovė neįrodė, kad tikroji ieškovo valia buvo atleisti atsakovę nuo prievolės įvykdymo, byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos išimties, nagrinėjamu atveju prievolė negali būti pripažinta prigimtine, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 2 896,20 Eur (CK 6.50 straipsnio 3 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
26. CK 6.210 str. numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
27. Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
28. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinas 65 Eur žyminis mokestis bei 1 105,29 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).
29. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalimi, 259 ir 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 896,20 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 20 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 896,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 170,29 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt eurų 29 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.