Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2106-794/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės (šiuo metu – uždaroji akcinė bendrovė) „Montuotojas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovė pastebėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-611-196/2015 konstatavo, kad už žalos atsiradimą yra atsakinga ieškovė. Bylos dalį (dėl žalos dydžio) grąžinus nagrinėti iš naujo, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1345-803/2017 priteisė Seesam iš ieškovės 335 285,93 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas bei 18 824,91 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas tenkino ieškinį iš dalies taikydamas mišrios kaltės institutą, t. y. teismas konstatavo ne tik ieškovės, bet ir Užsakovės kaltę dėl Avarijos. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-229-178/2018 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą civilinėje byloje patvirtinęs 2018 m. balandžio 20 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis), pagal kurią ieškovė ir akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (toliau – ir Gjensidige), su kuria ieškovė buvo sudariusi Statybinių rizikų draudimo sutartį, bendrai sutiko sumokėti Seesam 380 000 Eur (200 000 Eur sutiko sumokėti Gjensidige ir 180 000 Eur ieškovė), o Seesam sutiko atsisakyti likusios reikalavimo dalies. Taikos sutarties 7 punkte buvo nustatyta, kad ieškovė, įvykdžiusi Taikos sutarties sąlygas, įgyja teisę reikalauti iš atsakovės draudimo išmokos ir (arba) žalos atlyginimo pagal Draudimo sutartį, taip pat perima visas Seesam teises atsakovės atžvilgiu. 2018 m. gegužės 25 d. raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama išmokėti 43 153,38 Eur draudimo išmoką. Atsakovė ieškovei atsakė 2018 m. birželio 15 d. raštu, nurodydama, kad draudimo išmoką atsisako mokėti, nes dėl Avarijos metu sugadintų aušintuvių nekyla ieškovės civilinė atsakomybė, o net jei atsakomybė ir kiltų, Avarija nepatenka į draudimo objekto apimtį (Avarija yra nedraudžiamasis įvykis).

4. Ieškovė pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalį, draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo. Tai reiškia, kad būtent atsakovė privalėjo pagrįsti atsisakymą mokėti draudimo išmoką, tačiau šios pareigos neįvykdė.

8. Ieškovė pastebėjo, kad pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalį, draudimas privalo pateikti išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie atsisakymo mokėti draudimo išmoką priežastis. Šios priežastys buvo nurodytos atsakovės 2009 m. rugsėjo 1 d. rašte, todėl vėliau (2018 m. birželio 15 d.) atsakovė nepagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką taip pat ir kitais pagrindais, kurių nebuvo nurodžiusi ieškovei 2009 m. rugsėjo 1 d. rašte.

10. Atsakovė pastebėjo, kad Taikos sutartimi ieškovė iš esmės pripažino savo civilinę atsakomybę dėl įvykio, tačiau tai savaime nereiškia, kad ji tikrai kyla teisės aktų prasme, atitinkamai, nereiškia, kad atsakovei kyla pareiga įvykį pripažinti draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką. Sudaryti Taikos sutartį buvo ieškovės procesinė teisė. Teismas nėra išnagrinėjęs bylos iš esmės ir priėmęs galutinio sprendimo, kuriuo būtų konstatuota ieškovės atsakomybė dėl įvykio bei jos apimtis. Byla buvo perduota nagrinėti iš naujo, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartyje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios (nutartis nėra įsiteisėjusi). Be to, bylą nagrinėjant pakartotinai, buvo atlikta teismo ekspertizė, kurios išvados leidžia daryti kitokias išvadas, nei padarė Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

26. Ieškovė AB (šiuo metu – UAB) „Montuotojas“ 2018 m. liepos 13 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ rangovo (ieškovės) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmoką (43 153,38 Eur) dėl 2008 m. gruodžio mėnesį įvykusios ieškovės sumontuotų vamzdynų su aušintuvėmis avarijos. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, konstatavęs, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, atleidžiančių ją nuo draudimo išmokos ieškovei išmokėjimo. Atsakovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, manydama, kad teismas turėjo ieškinį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino, taip pat dėl to, kad ginčo įvykis nepatenka į draudimo objektą bei atitinka nedraudžiamųjų įvykių apibrėžtį.

Dėl senaties termino

27. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs iš draudimo teisinių santykių, iš šių teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikytinas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties taikymo prašė atsakovė (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka, kad ieškinio senaties termino pradžia pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta tinkamai. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

30. Vertinant, kada ieškovė sužinojo apie savo teisės pažeidimą, reikšminga aplinkybė, kad atsakovė 2009 m. rugsėjo 1 d. pranešime apie priimtą sprendimą Nr. 706282 (toliau – ir Pranešimas) nurodė ieškovei, kad dėl įvykio jai nekyla civilinė atsakomybė, todėl įvykis nėra draudžiamasis ir draudimo išmoka nemokama (2 t., b. l. 26–27). Akivaizdu, kad nuo tos dienos, kai ieškovė gavo minėtą Pranešimą, jai tapo žinoma apie galimą jos teisių pažeidimą, atsakovei atsisakius išmokėti draudimo išmoką. Todėl darytina išvada, kad ieškovė 2018 m. liepos 13 d. kreipdamasi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovės draudimo išmoką, praleido CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ar nėra priežasčių ieškinio senaties terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018).

32. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino praleidimas sietinas su kita civiline byla, kurioje ieškovė siekė įrodyti atsakovės Pranešime nurodytą informaciją, t. y., kad ieškovei dėl įvykio (2008 m. gruodžio mėnesį įvykusios Avarijos) civilinė atsakomybė nekyla. Minėta civilinė byla buvo nutraukta Lietuvos apeliaciniam teismui 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-229-178/2018 patvirtinus Taikos sutartį. Pažymėtina, kad atsakovei apie šį procesą buvo žinoma, ji į minėtą civilinę bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, todėl galėjo įvertinti šio proceso galimas pasekmes savo prievolių ieškovei atžvilgiu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 44 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėtos civilinės bylos, kurioje dalyvavo ir atsakovė, nagrinėjimas laikytinas svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi. Nagrinėjamoje byloje senaties instituto taikymo tikslas – teisinis stabilumas ir apibrėžtumas, nebus pažeistas atnaujinant ieškinio senaties terminą. Ieškovė, nesikreipdama dėl žalos atlyginimo į atsakovę iki kitos civilinės bylos pabaigos, veikė sąžiningai, rūpestingai ir atsakovės interesais, nes siekė sumažinti ne tik savo, bet ir galimai atsakovės atsakomybės apimtį. Faktinių aplinkybių išsiaiškinimas taip pat netapo sudėtingesniu dėl praleisto ieškinio senaties termino, kadangi ginčui aktualūs faktiniai duomenys buvo nustatinėjami ir kitoje civilinėje byloje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės galimai pažeistoji teisė (neišmokėta draudimo išmoka) turi būti ginama, todėl praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat nurodė, kad aplinkybes, susijusias su nagrinėta civiline byla ir joje sudaryta Taikos sutartimi, būtų pagrindas vertinti kaip svarbią priežastį ieškinio senaties termino atnaujinimui.

Dėl draudimo objekto

34. Ieškovė 2018 m. gegužės 25 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama pagal Draudimo sutartį išmokėti 43 153,38 Eur dydžio draudimo išmoką (1 t., b. l. 121–122). Atsakovė 2018 m. birželio 15 d. raštu šį ieškovės prašymą tenkinti atsisakė (1 t., b. l. 123–124), šiame rašte nurodydama, kad įvykis nepatenka į draudimo objekto apimtį, nes žala kilo dėl pačios Užsakovės veiksmų.

35. Rangos sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti Užsakovei šaldymo sistemos vamzdynų ir įrangos montavimo darbus (vamzdynų sumontavimą, technologinių įrengimų sumontavimą, vamzdynų armatūros montavimą, vamzdynų hidraulinį bandymą) (Rangos sutarties priedas Nr. 1) (1 t., b. l. 35). Pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą Draudimo sutartį, ieškovei buvo išduotas Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas Nr. 4108253 (toliau – Liudijimas), kuriame nurodyta, kad draudimo objektas yra rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (1 t., b. l. 14). Liudijime nurodyta, kad Draudimo sutarties pagrindas yra Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdybos 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 79.

36. Draudimo taisyklių (galiojusių iki 2012 m. lapkričio 6 d.) 11 punkte nurodyta, kad draudimo objektas yra draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, kuris negali būti trumpesnis nei 2 metai, dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų. Liudijime nurodytas Draudimo laikotarpis nuo 2008 m. balandžio 15 d. 00.00 val. iki 2008 m. gruodžio 31 d. 00.00 val. Ieškovė, atstovaujama draudimo brokerių bendrovės, apie 2018 m. gruodžio 12 d. pastebėtą įvykį (Avariją, kurios metu buvo sugadintos ieškovės sumontuotos aušintuvės) atsakovę informavo 2008 m. gruodžio 18 d. raštu (2 t., b. l. 127). Papildomą informaciją atsakovei ieškovė pateikė 2009 m. sausio 9 d. rašte, nurodydama, kad vamzdynų (kartu su aušintuvais) hidraulinius bandymus ieškovė atliko 2008 m. lapkričio 27–28 d. (2 t., b. l. 128). Iš aptartų faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, kad žala atsirado Draudimo taisyklių 11 punkte nurodytu laikotarpiu. Iš esmės šios faktinės aplinkybės neneigia ir atsakovė.

37. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-611-196/2015 konstatavo, jog už nurodytą žalą yra atsakinga ieškovė. Atsakovės nuomone, šia teismo nutartimi nebuvo galima vadovautis, nes civilinė byla, kurioje buvo sprendžiamas ieškovės civilinės atsakomybės klausimas, buvo nutraukta, sudarius Taikos sutartį.

38. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad žala kilo dėl sugadintų aušintuvių. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sistemoje po hidraulinių bandymų paliktas vanduo užšalo ir besiplėsdamas sugadino 8 iš 9 aušintuvių. Atsakovė šių faktinių aplinkybių neginčija. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo, jog aušintuvės buvo sugadintos dėl sistemoje užšalusio (išsiplėtusio) vandens, darytina išvada, kad po hidraulinių bandymų vamzdynas nebuvo tinkamai ištuštintas. Hidraulinius vamzdyno (taip pat ir aušintuvių) bandymus atliko ieškovė, todėl jai ir kilo su tuo susijusi atsakomybė.

39. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nagrinėjamu atveju žala kilo ne tretiesiems asmenims, kaip to reikalaujama Draudimo taisyklių 11 punkte. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar žala kilo tretiesiems asmenims reikšmingas Draudimo taisyklių 12 punktas, be kita ko, numatantis, kad draudimo objektas nėra draudėjo civilinė atsakomybė dėl atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų metu padarytos žalos jo paties ar jo darbuotojų turtui ir (ar) sveikatai, gyvybei bei dėl žalos jų šeimos narių turtui, taip pat draudėjo civilinė atsakomybė dėl žalos, padarytos draudėjo (taip pat jo pavedimu ir sąskaita – trečiųjų asmenų) pagamintai ar patiektai produkcijai ir (ar) atliktų statybos darbų rezultatui. Nagrinėjamu atveju sugadintos aušintuvės nepriklausė ieškovei, aušintuvės taip pat nebuvo pagamintos ar pateiktos ieškovės, aušintuvės nebuvo ir ieškovės atliktų statybos darbų rezultatas (aušintuvės buvo nupirktos Užsakovės ir perduotos ieškovei sumontuoti), todėl darytina išvada, kad žala buvo padaryta tretiesiems asmenims (t. y. Užsakovei, įsigijusiai aušintuves).

40. Ieškovei pripažįstant savo civilinę atsakomybę už žalą, kilusią dėl sugadintų aušintuvių, o atsakovei šios atsakomybės šioje byloje nepaneigus, konstatuotina, kad įvykis patenka į draudimo objektą pagal Draudimo sutartį ir Draudimo taisyklių 11 punktą.

Dėl nedraudžiamųjų įvykių

41. Atsakovė 2009 m. rugsėjo 1 d. Pranešime nenurodė, kad įvykis patenka į nedraudžiamųjų įvykių apibrėžtį, tačiau atsakovė šiuo argumentu rėmėsi 2018 m. birželio 15 d. rašte, atsisakydama tenkinti ieškovės prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys dėl su tuo susijusių atsakovės argumentų.

42. Atsakovė, atsisakydama išmokėti draudimo išmoką, 2018 m. birželio 15 d. rašte nurodė, kad aptariamas įvykis yra nedraudiminis vadovaujantis Draudimo taisyklių 15.4, 15.9, 15.10 ir 15.18 punktais.

43. Draudimo taisyklių 15.10 punktas numato, kad nedraudiminiu įvykiu yra sutartinė rangovo atsakomybė užsakovui – reikalavimo pateikimas atlyginti žalą (nuostolius), kilusią dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pasak atsakovės, Užsakovė jai padarytą žalą kildino iš Rangos sutarties netinkamo vykdymo, nes žala buvo padaryta turtui, kuris yra statybos darbų rezultatas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos atsakovės apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes nagrinėjamu atveju sugadintas buvo Užsakovės turtas (aušintuvės), kuris nėra statybos darbų rezultatas.

44. Draudimo taisyklių 15.9 punktas numato, kad nedraudiminiu įvykiu yra ir reikalavimo pateikimas atlyginti žalą (nuostolius) dėl statybos darbų trūkumų ištaisymo. Atsižvelgiant į tai, kad žala buvo padaryta konkrečiam trečiojo asmens – Užsakovės turtui (aušintuvėms), o ne Rangos sutarties vykdymo procese naujai sukurtam objektui, galima daryti išvadą, kad žala nagrinėjamu atveju nėra susijusi su statybos darbų trūkumų ištaisymu. Turtas, pakeičiantis sugadintą turtą, kuris nėra rangos sutarties rezultatas, nepriskirtinas statybos darbams, todėl ir su to turto sugadinimu susiję nuostoliai nėra žala, susijusi su darbų trūkumų ištaisymu.

45. Draudimo taisyklių 15.18 punktas numato, kad nedraudiminiu įvykiu taip pat yra reikalavimo pateikimas atlyginti žalą (nuostolius), padarytą draudėjui ir (ar) jo subrangovams bei jų darbuotojų turtui ir (ar) sveikatai, gyvybei, taip pat turtui, kurį draudėjas ir (ar) jo subrangovai valdo nuomos, panaudos, pasaugos ar kitos sutarties pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi, kad žala buvo padaryta Užsakovei (ne ieškovei ir ne jos darbuotojų turtui), taip pat įvertinusi, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė aušintuves valdė nuomos, panaudos, pasaugos ar kokios kitos sutarties pagrindu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ši Draudimo taisyklių nuostata nagrinėjamam ginčui nėra aktuali.

46. Draudimo taisyklių 15.4 punktas numato, kad nedraudiminiu įvykiu yra reikalavimo pateikimas atlyginti žalą (nuostolius), atsiradusią dėl bet kokios veiklos, susijusios su paslaugomis ar veikla, kuri išeina už rangovo veiklos ribų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad hidraulinio bandymo (ne tik vamzdynų, bet ir aušintuvių) atlikimas yra veikla, patenkanti į rangovo veiklos ribas. Atsakovė su tuo nesutinka, pažymėdama, kad aušintuvių hidraulinių bandymų darbai nebuvo numatyti Rangos sutartyje, o teismo pateiktas aiškinimas, jog hidraulinio bandymo atlikimas yra veikla, patenkanti į rangovo veiklos ribas, neatitinka jokių objektyvių teisės aiškinimo metodų. Su šiuo atsakovės argumentu nesutiktina. CK 6.645 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti rangos sutarties dalyką, nustato, kad jeigu rangos sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Taigi, konkretūs rangos sutarties darbai neturėjo būti išvardinti rangos sutartyje, kadangi jie priskirtini užduoties vykdymo būdų, o ne rezultatų, kategorijai ir todėl rangovui teko pareiga juos pasirinkti savarankiškai. Iš minėtos rangos sutarties sampratos darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino hidraulinius bandymus patenkančiais į rangos sutarties ribas, įvertinęs konkrečia rangos sutartimi siektą rezultatą. Kaip minėta, ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti Užsakovui šaldymo sistemos vamzdynų ir įrangos montavimo darbus (vamzdynų sumontavimą, technologinių įrengimų sumontavimą, vamzdynų armatūros montavimą, vamzdynų hidraulinį bandymą). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas Draudimo taisyklių 15.4 punktą aiškino tinkamai, todėl teisėtai ir pagrįstai atmetė su tuo susijusius atsakovės argumentus.

47. Draudimo taisyklių 46 punkte nustatyta, kad Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos ir žalos dydžio. Iš Liudijimo matyti, kad draudimo suma buvo 150 000 Lt (43 443 Eur), besąlyginė išskaita (franšizė) 1 000 Lt (289,62 Eur) (1 t., b. l. 14). Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė ieškovei 43 153,38 Eur (43 443 Eur – 289,62 Eur) dydžio draudimo išmoką bei 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad draudimo išmokos dydžio iš esmės neginčija ir atsakovė.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48. Apibendrindama nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, nustatydamas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes bei jas vertindamas, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ar netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

49. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, 2019 m. kovo 8 d. patirtų už advokatų profesinės bendrijos IUSTUM teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Šios ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.11 punkte nurodyto maksimalaus rekomenduojamo priteisti dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl jos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi ir 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Montuotojas“ (juridinio asmens kodas 121520069) priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.