Vilniaus apygardos teismo sprendimas

sekretoriaujant Justei Gibavičiūtei, dalyvaujant ieškovo akcinės bendrovės (toliau – AB) „Montuotojas“ atstovei advokatei Kristinai Balevičienei, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei S. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Montuotojas“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2018 m. liepos 18 d. Vilniaus apygardos teisme priimtas ieškovo AB „Montuotojas“ ieškinys atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, kuriuo prašoma ieškovui iš atsakovo priteisti 43.153,38 EUR draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

20. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

24. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia sietina su atsakovo 2018-06-15 atsisakymu mokėti draudimo išmoką. Atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją, į tai, kad esminis draudiko motyvas atsisakant mokėti draudimo išmoką buvo vertinimas, kad ieškovas nėra atsakingas dėl šio įvykio, logiška, kad šį ginčą, kuris kilo ir tarp kitų šalių (kitų draudikų), ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, ir esant nepalankiam ieškovui sprendimui, atsakovas, vadovaudamasis bylos duomenimis, galbūt išmokės draudimo išmoką. Tokie asmens lūkesčiai, teismo vertinimu, iš esmės yra logiški ir pagrįsti, atsižvelgiant į tai, kaip susiklosčiusią situaciją vertintų vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo. Tai patvirtina ir pačio atsakovo kaip draudiko pozicija. Kaip minėta, Lietuvos apeliaciniam teismui pakartotinai išnagrinėjus civilinę bylą (civilinės bylos Nr. 2A-229-178-2018), 2018-04-25 nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje be kita ko nurodyta, jog AB „Montuotojas“ įgyja teisę reikalauti iš AB „Lietuvos draudimas“ draudimo išmokos ir/arba žalos atlyginimo pagal tarp AB „Montuotojas“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 2008 m. balandžio 14 d. sudarytą Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, draudimo liudijimo serija LD Nr. 4108253, TAI Nr. 106379505. Šiai taikos sutarčiai atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ neprieštaravo.

25. Ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos negali būti taikomos formaliai ir vien ta aplinkybė, kad ieškovas po 2009 metų rašto gavimo nesikreipė į teismą su ieškiniu, o pakartotinai po civilinės bylos išnagrinėjimo kreipėsi į draudiką, leidžia prieiti prie išvados, kad būtent 2018-06-15 atsakymo į ieškovo raštą gavimas laikytinas terminu, kai ieškovas sužinojo apie savo pažeistas teisės. Anksčiau nurodytų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas pripažįsta, jog ieškinio senatis dėl ieškovo byloje pateikto reikalavimo atlyginti žalą prasidėjo 2018-06-15. Kadangi ieškinys pareikštas 2018-07-13, teismas konstatuoja, jog ieškovas vienerių metų senaties termino nepraleido (CK 1.125 straipsnio 7 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju net ir konstatavus, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, o būtent tai, kad nuo 2010 m. liepos mėnesio iki 2018-04-25 vyko civilinės bylos, kurioje buvo sprendžiamas ieškovo civilinės atsakomybės klausimas, ir ieškinio atsakovui pateikimas minėtu laikotarpiu buvo neįmanomas, taip pat tai, kad ieškovas ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo galėjo pareikšti tik sudaręs 2018-04-20 taikos sutartį bei atlikęs mokėjimus pagal ją, turėtų būti laikytinos akivaizdžiai svarbiomis priežastimis ieškinio senaties termino atnaujinimui (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškovo civilinės atsakomybės

26. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad dėl sugadintų aušintuvių nekyla ieškovo civilinė atsakomybė.

27. Teismas su tuo visiškai sutinka. Pirmiausia, Lietuvos apeliacinis teismas 2015-11-12 nutartimi (civilinės bylos Nr. 2A-611-196/2015) be kita ko konstatavo, jog už nurodytą žalą yra atsakingas AB „Montuotojas, nes būtent rangovui AB „Montuotojas“ tenka statybos objekto ar jo dalies žuvimo ar sugadinimo rizika pagal CK 6.682 straipsnio 1 dalį. Todėl nėra visiškai pagrindo pritarti atsakovo argumentams, jog teismas nėra išnagrinėjęs bylos iš esmės ir priėmęs galutinio sprendimo, kuriame būtų konstatuota AB „Montuotojas“ atsakomybė dėl įvykio. Nutartis yra įsiteisėjusi. Todėl remiantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis šių aplinkybių įrodinėtini nebereikia. Antra, Lietuvos apeliaciniam teismo (civilinės bylos Nr. 2A-229-178-2018), 2018-04-25 nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje be kita ko nurodyta, jog AB „Montuotojas“ įgyja teisę reikalauti iš AB „Lietuvos draudimas“ draudimo išmokos ir/arba žalos atlyginimo pagal tarp AB „Montuotojas“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 2008 m. balandžio 14 d. sudarytą Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, draudimo liudijimo serija LD Nr. 4108253, TAI Nr. 106379505. Ši nutartis taip pat yra įsiteisėjusi (CPK 18 straipsnis). Trečia, atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, būdamas byloje dalyvaujančiu asmeniu (CPK 37, 42 straipsniai), neskųsdamas nei Lietuvos apeliacinio teismo 2015-11-12 nutarties, nei Vilniaus apygardos teismo 2017-05-29 sprendimo, nei 2018-04-25 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties faktiškai su jomis sutiko. 2018-11-12 teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog teismo sprendimas atsakovą tenkino. Taigi, atsakovas iš esmės pritarė teismo išvadai dėl ieškovo civilinės atsakomybės egzistavimo. Ketvirta, Vilniaus apygardos teismo 2018-05-29 sprendimu buvo nuspręsta tenkinti 7/8 ieškinio reikalavimų, atmetant tik 1/8 reikalavimų dalį. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas 50 proc. mažinti ieškovo atsakomybės dydį dėl HTC kontūro aušintuvių⁵ (2 vnt.) sugadinimo, tačiau nėra pagrindo mažinti ieškovo atsakomybės dėl 6 LTC kontūro aušintuvių sugadinimo. Ši teismo išvada buvo pagrįsta tame tarpe ir teismo ekspertizės akto išvadomis. Penkta, Draudimo taisyklių 44 p. įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo priteisimo taip pat yra pagrindas draudimo išmokos išmokėjimui. Taigi, darytina išvada, jog atsakovas visiškai nepagristai teigia, kad dėl aušintuvių sugadinimo nekyla ieškovo atsakomybė, kuri buvo apdrausta Draudimo sutartimi.

Dėl draudimo objekto apimties

28. Atsakovo vienas iš atsisakymo mokėti draudimo išmoką ieškovui, pagrindų – Draudimo taisyklių 12 punktas, kuris numato, kad draudimo objektas nėra draudėjo civilinė atsakomybė dėl atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbu metu padarytos žalos jo paties turtui, taip pat draudėjo civilinė atsakomybė dėl žalos, padarytos draudėjui pagamintai ar patiektai produkcijai ir (ar) atliktų statybos darbų rezultatui.

29. Pagal Taisyklių 11 punktą, draudimo objektas yra draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, kuris negali būti trumpesnis nei 2 metai, dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų.

30. Pagal Taisyklių 12 punktą, draudimo objektas nėra draudėjo civilinė atsakomybė dėl atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų metu padarytos žalos jo paties ar jo darbuotojų turtui ir (ar) sveikatai, gyvybei bei dėl žalos jų šeimos narių turtui, taip pat draudėjo civilinė atsakomybė dėl žalos padarytos draudėjo (taip pat jo pavedimu ir sąskaita - trečiųjų asmenų) pagamintai ar patiektai produkcijai ir (ar) atliktų statybos darbų rezultatui. Draudimo objektu taip pat nėra draudėjo civilinė atsakomybė dėl bet kokios kitos jo veiklos, nesusijusios su statinio statybos darbais.

31. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai, susiję su tuo, jog sugadintos aušintuvės yra ieškovo pagaminta ar pateikta produkcija ar statybos darbų rezultatu, yra visiškai nepagrįsti, nes visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

32. Byloje nustatyta, kad aušintuves įsigijo ir į objektą pristatė pats užsakovas UAB „Retal Lithuania“. Šias aplinkybes patvirtina visa eilė rašytinių įrodymų, tai ir 2007-06-18 pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Retal Lithuania“ ir Lenkijos bendrovės Trane Polska Sp.Zo.o., pagal kurią buvo perkamos aušintuvės ir kita įranga, taip pat CMR važtaraščiai, mokėjimo nurodymai ir kt. (el. bylos 1 tomas b. l. 144-170). Šias aplinkybes konstatavo ir teismai nagrinėjant kitą civilinę bylą, kurioje byloje dalyvaujančiais byloje asmenimis buvo tiek ieškovas, tiek atsakovas (CPK 18, 182 straipsniai). Lietuvos apeliacinio teismo 2015-11-12 nutartyje be kita ko, nurodyta, jog bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB ,,Retal Europe“ ir atsakovas Trane Polska 2007-06-18 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas Trane Polska pardavė įrangą ir suteikė papildomas paslaugas. Be to, rangos sutarties priedo Nr. 1 nėra nurodytas ieškovo įsipareigojimas patiekti aušintuves, jos neįėjo į rangos sutarties kainą. Vėsinimo įrangos (tame tarpe ir aušintuvių) pateikimas rangos sutarties priede Nr. 2 „UAB „Retal Europe“ Lentvario gamyklos rekonstrukcijos darbų grafikas“ taip pat priskiriamas ne ieškovui, o UAB „Retal Lithuania“. Šias aplinkybes patvirtina ir 2008-11-28 PVM sąskaitos faktūros, pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę bei atliktų darbų aktai, kuriose nėra aušintuvės nurodomos tarp perduodamų darbų ar darbams panaudotų medžiagų (el. bylos 1 tomas b. l. 125-132). Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas visiškai pritaria ieškovo argumentams, jog ieškovas šiuo atveju nepagamino aušintuvių, jų neįsigijo, jis jas tik sumontavo. Įvykio metu žala buvo padaryta ne ieškovo atliktiems statybos darbams, bet turtui, kuris tuo metu nuosavybės teise priklausė prekių pardavėjui Trane Polska (remiantis pirkimo pardavimo sutarties 7.2 punkto nuostatomis visos įrangos nuosavybės teisė pirkėjui t. y. UAB „Retal Lithuania“ perėjo tik nuo visiško atsikaitymo). Todėl aušintuvės negali būti laikomos statybos darbų rezultatu. Analogiškos pozicijos laikomais ir formuojamoje teismų praktikoje panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-29 nutartis civilinėj byloje Nr. 3 K-3-547-969/2016). Kasacinis teismas šioje nutartyje be kita ko, konstatavo, jog nei Statybos įstatymas, nei Taisyklės neeliminuoja rangovo privalomos civilinės atsakomybės draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką už žalą, padarytą statytojo (užsakovo) turtui dėl rangovo atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų. Rangovo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu yra draudžiamas, be kita ko, ir turtinis interesas, susijęs su žalos statytojo (užsakovo) turtui dėl rangovo atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų padarymu.

33. Anksčiau nurodytų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių, teisinio reglamentavimo ir formuojamos teismų praktikos pagrindu teismas sprendžia, jog atsakovo argumentai, kad sugadintos aušintuvės yra ieškovo pagaminta ar pateikta produkcija ar statybos darbų rezultatu ir tokiu būdu nepatenkantys į draudimo objektą, vertintini kaip nepagrįsti įrodymais ir deklaratyvūs, todėl atmestini (CPK 12, 178 str.).

Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju

34. Atsakovas teigia, kad draudimo išmoka neturi būti mokama, nes avarija yra nedraudžiamasis įvykis pagal Taisyklių 15.4, 15.9, 15.10 ir 15.18 punktų nuostatas. Su šiuo atsakovo teiginiu ieškovas nesutinka.

35. Draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis). Remiantis Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalimi, draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu. Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009).

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudžiamieji įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudžiamaisiais. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio, o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą spendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-316/2013).

37. Draudimo taisyklių 13 punktas apibrėžia draudžiamojo įvykio sampratą ir požymius. Ieškovo teigimu, visos aplinkybės yra įrodytos.

38. Remiantis Draudimo taisyklių 15.4 punkto nuostatomis nedraudžiamuoju įvykiu laikomas reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią dėl bet kokio veikos, susijusios su paslaugomis ar veikla, kuri išeina už rangovo veiklos ribų.

39. Atsakovo įsitikinimu, ieškovui kartu su vamzdynų hidrauliniu bandymu atlikus ir rangos sutartyje nenumatytą aušintuvių hidraulinį bandymą, tai atitinkamai reiškia, jog AB „Montuotojas“ viršijo savo kaip rangos sutarties šalies įgaliojimus, veikė plačiau, nei šalys buvo sutarusios pasirašydamos rangos sutartį.

40. Teismo vertinimu, nėra visiškai jokio pagrindo pritarti šiems atsakovo teiginiams. Byloje nustatyta, jog 2008-03-31 rangos sutarties 1.1 punkto nuostatomis šalys susitarė, jog rangovas t. y. AB „Montuotojas“ įsipareigoja atlikti techninio bloko statybos darbus, nurodytus sutarties priede Nr. l ir perduoti darbų rezultatą užsakovui UAB „Retail Europe“ (dabartinis pavadinimas - UAB „Retail Lithuania“) šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Minėtame priede be kitų darbų, numatyti kompresorinė statybinės dalies darbai (kompresorinės pamatų, rostverkų, karkaso ir sieninių panelių bei stogo įrengimas, sumontuojant duris), aušintuvų estakada su "Cilenu" patalpa statybos darbai (pamatų, rostverkų įrengimas, karkaso ir sieninių panelių montavimas, sutapdinto stogo įrengimas, langų ir durų sumontavimas, aikštelės aušintuvėms virš čilerių patalpos įrengimas), šaldymo sistemos vamzdynų ir įrangos montavimas (vamzdynų ceche ir tarp čilerių patalpos, taip pat čilerių patalpoje, sumontavimas, technologinių įrengimų montavimas, vamzdynų armatūros montavimas, vamzdynų hidraulinis bandymas) (el. bylos 1 tomas b. l. 27-35).

41. Byloje nustatyta, kad žala aušintuvėms buvo padaryta dėl to, kad po vamzdynų hidraulinio bandymo, kurio metu vamzdynas buvo sujungtas su aušintuvėmis, vanduo pateko ir į aušintuves, jose užšalo ir plėsdamasis sugadino aušintuvių vamzdelius. Taigi, žala buvo padaryta dėl netinkamai atlikto hidraulinio bandymo, kurį atliko ieškovas. Ginčo byloje dėl to nėra. Kaip minėta, sutartyje rangos sutarties šalys be kita ko, susitarė, jog ieškovas įsipareigoja atlikti šaldymo sistemos vamzdynų ir įrangos montavimas (tame tarpe ir vamzdynų hidraulinį bandymą). Teismo vertinimu, labiau nei akivaizdu, kad hidraulinio bandymo (ne tik vamzdynų, bet ir aušintuvių) atlikimas yra veikla, patenkanti į rangovo veiklos ribas. Sutarties priede be kitų darbų aptarti ir darbai susiję su aušintuvėmis, taip pat vamzdynų hidrauliniais bandymais, todėl vien tai, kad sutartyje ir jos priede nėra konkrečiai pažodžiui įvardintas ir aušintuvių hidraulinis bandymas savaime nelaikytinas kitais darbais taisyklių 15.4 punkto kontekste. Draudikas netinkamai, subjektyviai, aiškina sąvoką „rangovo veiklos ribos“, laikydamas visus rangovo veiksmus, tiesiogiai nenumatytus statybos rangos sutartyje, išeinančiais už rangovo veiklos ribų. Tačiau akivaizdu, kad veikla, išeinančia už rangovo veiklos ribų, remiantis elementariais protingumo, teisingumo kriterijais, turi būti laikoma ta veikla, kuri yra visiškai nebūdinga statybos rangos veiklai – t .y. kai rangovas be statybos rangos darbų atlikimo dar įsipareigoja atlikti visiškai skirtingus ir nesusijusius su rangos sutartimi darbus.

42. Pagal Draudimo taisyklių 15.9 punkto nuostatas, nedraudžiamuoju įvykiu laikomas reikalavimas atlyginti žalą dėl statybos darbų trūkumo ištaisymo. Atsakovas nurodo, jog aušintuvių montavimas laikytinas statybos darbu. Kadangi hidraulinio bandymo metu jos buvo sugadintos, jų negalima naudoti pagal paskirtį, tam, kad šis trūkumas būtų ištaisytas, turi būti atlikti ne tik montavimo darbai, tačiau ir sugedimo taisymas. Iš aušintuvių išsipylęs skystis nepadarė jokio papildomos žalos kitiems objektams, todėl įvykis laikytinas nedraudžiamuoju Taisyklių 15.9 punkto pagrindu.

43. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai dėl šio taisyklėse numatyto nedraudžiamojo įvykio neatitinka tikrųjų faktinių įvykio aplinkybių, todėl yra atmestini kaip nepagrįsti. Kaip minėta, nustatyta, jog kitoje aptartoje civilinėje byloje užsakovo draudikas Seesam Insurance AS nereiškė ieškovui reikalavimo dėl statybos darbų trūkumų ištaisymo. Be to, žalos aušintuvėms atlyginimas negali būti laikomas statybos darbų trūkumų ištaisymu, nes nenustatyta, jog ieškovas statybos rangos sutartyje statybos darbus atliko netinkamai, pačios aušintuvės buvo sumontuotos tinkamai. Todėl jas sugadinus turėjo būti ne taisomi statybos darbų trūkumai, bet atlyginama žala trečiųjų asmenų turtui, padaryta dėl atliktų statybos darbų.

44. Nepagrįstas atsakovo atsisakymas mokėti draudimo išmoką ir Draudimo taisyklių 15.10, 15.18 punkto pagrindais.

45. Remiantis Draudimo taisyklių 15.10 punktu, nedraudžiamuoju įvykiu laikomas reikalavimas atlyginti žalą, kilusią dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Draudimo taisyklių 15.18 punkte įtvirtinta, jog nedraudžiamuoju įvykiu laikomas reikalavimas atlyginti žalą, padarytą draudėjui ir (ar) subrangovams bei jų darbuotojų turtui ir sveikatai, gyvybei, taip pat turtui, kurį draudėjas ir (ar) subrangovai valdo nuomos, panaudos, pasaugos ar kitos sutarties pagrindu.

46. Atsakovas taikydamas šias nuostatas, detaliau jų nekomentuoja, apsiribodamas vien tik deklaratyviais teiginiais ir šių taisyklių punktų nuostatomis. Kaip minėta anksčiau, byloje nustatyta, kad aušintuvės nebuvo valdomos ieškovo ar jo subrangovų nuomos, panaudos, pasaugos ar kitos sutarties pagrindu, nes aušintuvės į statybos aikštelę pristatė pats užsakovas UAB „Retail Lithuania“ ir jo išliko užsakovo valdyme. Teismas sprendžia, jog aušintuvės, kurioms padaryta žala nepriklausė ieškovui ar jo subrangovams, todėl draudimo taisyklių 15.18 punkto nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos. Taip pat netaikytinos ir taisyklių 15.10 punkto nuostatos, pripažįstant įvykį nedraudžiamuoju, kadangi byloje nustatyta, jog žala padaryta užsakovo turtui, o toks aiškinimas iš esmės paneigtų taisyklių, kaip sisteminio teisės akto, pobūdį, nes juo iš rangovo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo objekto būtų apskritai eliminuotas turtinis interesas, susijęs su žalos užsakovo turtui padarymu. Anksčiau nurodytų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių, teisinio reglamentavimo ir formuojamos teismų praktikos pagrindu teismas sprendžia, kad šie draudimo taisyklėse nustatyti nedraudiminiai įvykiai neapima reikalavimo pateikimo atlyginti žalą užsakovo turtui, kuris nėra statybos darbų rezultatas, kilusią dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (sutartinė atsakomybė).

47. Remiantis Draudimo įstatymo 98 straipsnio nuostatomis draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, draudikas neįrodė aplinkybių, kuriomis rėmėsi atsisakydamas mokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis), vadinasi nėra pagrindo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nes tai prieštarautų Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies 1 punkto bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo principams bei pačios privalomosios rangovo civilinės atsakomybės draudimo esmei ir tikslams. Dėl to ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistina 43.153,38 EUR (draudimo suma 43.443,00 EUR – 289,62 EUR besąlyginė išskaita) draudimo išmoka, taip pat tenkinamas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

48. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

49. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

50. Ieškovas pateikdamas ieškinį teisme sumokėjo 872,00 EUR žyminį mokestį, taip pat patyrė 3.146,00 EUR bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys yra patenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteisiama 4.018,00 EUR bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymi, jog visos nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.19, 9 punktuose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose dydžių, todėl atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumą, šių išlaidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 str.).

51. Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3,00 EUR (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

52. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AB „Montuotojas“ iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 43.153,38 EUR (keturiasdešimt trys tūkstančiai vienas šimtas penkiasdešimt trys eurai 38 ct) draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4.018,00 EUR (keturi tūkstančiai aštuoniolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.