- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-22
- Bylos Nr.
- e2S-249-856/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00706-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- L. C., K. C., B. C.
- Atsakovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- A. C.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. C., K. C. ir B. C. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6335-1135/2024, kuria buvo sprendžiamas ieškovų K. C., L. C. ir B. C. ieškinio, pareikšto atsakovui V. J., dėl skolos priteisimo priėmimo klausimas, trečiasis asmuo A. C..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai K. C., L. C. ir B. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. J., prašydami priteisti iš atsakovo kiekvienam ieškovui po 1 250 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus ieškovų tėvui R. C., ieškovai, kurie yra mirusiojo vaikai, paveldėjo po ¼ dalį turto, kitą ¼ dalį turto paveldėjo tuometinė tėvo sutuoktinė A. C.. (duomenys neskelbtini) ieškovams buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį paveldimą turtą, be kita ko, sudaro ir ½ dalis turtinės teisės į 10 000 Eur pagal 2018 m. liepos 21 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (vekselio davėjas V. J., pagal kurį besąlygiškai įsipareigoja A. C. be sąlygų sumokėti 10 000 Eur sumą). 2023 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu ir 2023 m. spalio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo atidalintas nekilnojamas turtas tarp ieškovų ir A. C.. Kadangi minėtoje civilinėje byloje nepavyko įrodyti aplinkybės, kad 10 000 Eur skola atsakovui buvo asmeninė R. C. skola, laikytina, jog V. J. paskolinta 10 000 Eur suma yra santuokoje suteikta A. C. ir R. C. skola.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi ieškovų K. C., L. C. ir B. C. ieškinį, pareikštą atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo atsisakė priimti.
4. Teismas nustatė, kad 2023 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1114-1106/2023 (toliau – ir Sprendimas) teismas išsprendė ginčą tarp ieškovų L. C., K. C. ir B. C. pagal jų ieškinį atsakovei A. C., trečiajam asmeniui V. J. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo. Šioje civilinėje byloje be kitų reikalavimų buvo reikalaujama priteisti kompensaciją iš atsakovės A. C. už jai sugrąžintą 10 000 Eur skolą pagal 2018 m. liepos 21 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (po 2 500 Eur kiekvienam ieškovui), argumentuojant, kad ši suma buvo nuslėpta ir ši turtinė teisė nebuvo įtraukta į turto apyrašą.
5. Teismas nurodė, kad sprendimu, kuris šiuo metu yra įsiteisėjęs, teismas atmetė reikalavimą dėl piniginės kompensacijos už grąžintą skolą, konstatuodamas, jog ieškovai neturi materialinės teisės reikšti reikalavimą dėl pinigų grąžinimo pagal 2018 m. liepos 21 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Teismas darė išvadą, kad ieškovų šioje naujoje byloje pareikštas ieškinys iš esmės grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, iš esmės dėl to paties dalyko, o reikalavimai buvo pareikšti tiems patiems byloje dalyvaujantiems asmenims kaip ir išnagrinėtoje byloje Nr. e2-1114-1106/2023.
6. Teismas nurodė, kad nors ieškovai pakeitė asmenis, nurodomus atsakovu ir trečiuoju asmeniu, vietomis, t. y. nagrinėjamu atveju prieš tai ieškinyje nurodytas atsakovas šioje byloje nurodomas trečiuoju asmeniu, o prieš tai byloje nurodomas trečiasis asmuo šioje byloje nurodomas atsakovu, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką tai, kad tas pats asmuo bylose dalyvavo skirtingu procesiniu statusu, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl šalių tapatumo.
7. Teismas sprendė, kad šiuo atveju naujojo ieškinio ir išnagrinėtos bylos ieškinio faktinis pagrindas iš esmės sutampa. Teismas nurodė, kad tokią išvadą lemia tai, jog ieškovai abejose bylose pareikštus reikalavimus grindė tomis pačiomis aplinkybėmis (tais pačiais juridiniais faktais) dėl ieškovų paveldėtos palikimo dalies po tėvo mirties, dėl turtinės teisės pagal 10 000 Eur paskolos sutartį, įformintą 2018 m. liepos 21 d. paprastuoju vekseliu, išduotu V. J. A. C., jos suteikimo ir grąžinimo aplinkybių, šios sutarties tikrųjų sudarytojų. Tai, kad pirmesniu ieškiniu buvo prašoma priteisti kompensaciją iš paveldėtojos A. C. už atgautą ir nepasidalintą skolą iš V. J., o šiuo ieškiniu prašoma paveldėtojams priteisti negražintą skolą tiesiogiai iš V. J., bei tai, kad šiuo ieškiniu reikalaujama mažesnės jos dalies, nepaneigia ieškinio tapatumo. Ieškinys pareikštas iš esmės tiems patiems asmenims, kurie buvo dėl to paties ginčo dalyko apklausti teisme (Sprendime nurodyta, kad V. J. nurodė, jog pinigus gavo ir grąžino A. C., pretenzijų vienas kitam neturi, ieškovė K. C. bei jos atstovė I. B. nurodė, kad R. C. paprašė savo mamos D. C., jog ši paskolintų pinigų jo pažįstamam V. J., kuri iš savo sąskaitos išgrynino 10 000 Eur ir padavė juos atsakovei A. C.). Sprendime jų parodymai apie aptariamą skolą pagal vekselį, sutarties sudarymo ir grąžinimo aplinkybes ir kt., buvo įvertinti, grindžiant tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios būtų įrodinėtinos ir pagal naują ieškinį. Šios aplinkybės buvo išanalizuotos Sprendime, kuriame atsakyta, ar tokia prievolė egzistuoja bei kas turi reikalavimo teisę pagal ją (Sprendime nustatyta, kad tokią teisę turi D. C., o ne ieškovai). Taigi, naujai pareikštu ieškiniu yra siekiama paneigti Sprendime nustatytas aplinkybes ir pakeisti priimtą Sprendimą ne jo apskundimo tvarka dėl to paties dalyko ir pagrindo, o nauju ieškiniu siekiama iš esmės to paties teisinio rezultato, t. y. kad ieškovams, kaip tėvo turto paveldėtojams, būtų pripažinta paveldėta turtinė teisė pagal 2018 m. liepos 21 d. paprastąjį vekselį ir priteista skola.
Šalies argumentai
8. Teismas pažymėjo, kad naujame ieškinyje yra nurodytų papildomų aplinkybių (pvz., kad 2023 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į V. J. su pretenzija), kurios savaime nepaneigia faktinio pagrindo tapatumo. Tokia papildoma aplinkybė kaip faktas, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė išdavė nuosavybės teisės liudijimą, pagal kurį patvirtinta, kad palikėjui R. C. priklauso turtinė teisė į pusę turtinės teisės pagal 2018 m. liepos 21 d. vekselį, taip pat savaime nepaneigia faktinio pagrindo tapatumo, kadangi tai buvo padaryta dar neįsiteisėjus Sprendimui.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovai K. C., L. C. ir B. C. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti į pirmą instanciją. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:
9.1. Priešingai nei nurodoma nutartyje, ieškinio šalys bei pagrindas nėra tapatūs ieškiniui, dėl kurio buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1114-1106/2023. Minėtoje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo V. J., kuris A. C., esant santuokoje su velioniu R. C., 2018 m. liepos 21 d. išdavė A. C. 10 000 Eur vekselį, tokiu būdu besąlygiškai įsipareigojant A. C. iki 2019-08-21 sumokėti 10 000 Eur sumą, kas laikytina santuokine nuosavybe, sudarančia paveldimą turtą, kurio dalį paveldėjo ieškovai. Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinio reikalavimas dėl kompensacijos dėl 10 000 Eur grąžintos skolos nebuvo tenkintas, nurodant, kad paskolos davėja buvo ne A. C. ir/ar R. C., bet D. C. (R. C. mama), dėl ko dėl pinigų grąžinimo turi kreiptis D. C.. Teismo nuomonė yra niekuo nepagrįsta, minėtoje civilinėje byloje nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. nebuvo tiriamos jokios aplinkybės, kokiu pagrindu D. C. galimai perdavė pinigus A. C., kurie buvo paskolinti V. J., išdavusiam 2018 m. liepos 21 d. vekselį. Vien teismo sprendime nustatyta aplinkybė, kad 10 000 Eur suma, dėl kurios gavimo V. J. išdavė A. C. vekselį, buvo perduota D. C. (t. y. R. C. mamos) A. C. (R. C. sutuoktinei), kuri minėtus pinigus paskolino atsakovui V. J., išdavusiam vekselį, nesudaro pagrindo laikyti, kad A. C. ir velionis R. C. neturėjo reikalavimo teisės į 2018 m. liepos 21 d. vekselio davėją. Vekselis buvo išduotas ne D. C., bet A. C.. Akivaizdu, kad velionio R. C. mama 10 000 Eur R. C. sutuoktinei galėjo perduoti įvairiais pagrindais, kas nebuvo tiriama minėtoje civilinėje byloje ir tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.
9.2. Teismas visiškai nevertino (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto (duomenys neskelbtini)notaro biuro, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad ieškovai, paveldint pagal įstatymą velionio R. C. turtą, be kita ko, paveldėjo ¾ dalis ½ dalies turtinės teisės į 10 000 Eur pagal 2018 m. liepos 21 d. paprastąjį vekselį, vekselio davėjas V. J. pagal šį vekselį besąlygiškai įsipareigoja sumokėti tiesiogiai A. C.. Nors Kauno apylinkės teismas 2024-04-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6335-1135/2024 atmetė ieškinio reikalavimą dalyje dėl piniginių lėšų priteisimo iš A. C. dėl 10 000 Eur skolos, tai nepanaikina ieškovų teisės reikšti reikalavimą paskolos gavėjo V. J., išdavusio 2018 m. liepos 21 d. vekselį, atžvilgiu, dėl skolos, kuri sudaro paveldėjimo dalį, priteisimo. Laikantis 2023 m. balandžio 18 d. teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1114-1106/2023 nurodytos aplinkybės, kad R. C. mama perdavė 10 000 Eur sumą A. C., kuri paskolino pinigus 2018 m. liepos 21 d. vekselį išdavusiam V. J., tai nepaneigia fakto, jog A. C. su R. C. taip pat turi reikalavimo teisę į V. J..
9.3. Pinigų grąžinimo pagal 2018 m. liepos 21 d. vekselį faktas taip pat nebuvo tiriamas minėtoje civilinėje byloje, kadangi V. J. minėtoje civilinėje byloje nebuvo atsakovu, o tai ir sudaro šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyką.
9.4. Priešingai teismo nutarties motyvams, nors V. J. buvo įtrauktas minėtoje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu, tai nesudaro pagrindo laikyti, kad minėtoje ir šioje civilinėje byloje ginčas vysta tarp tų pačių šalių, nes V. J. atžvilgiu nebuvo pareikšta jokių reikalavimų, dėl ko ir nebuvo tiriamos jo nurodomos aplinkybės dėl pinigų grąžinimo.
9.5. Ieškovai, būdami R. C. paveldėtojai, turi reikalavimo teisę į atsakovą V. J., išdavusį 2018 m. liepos 21 d. vekselį A. C., kas sudaro ieškovų paveldimą turtą, o teismas skundžiama nutartimi konstatuodamas priešingai, netinkamai aiškinant ir taikant CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą, nepagrįstai paneigė ieškovų teisę kreiptis į teismą ir apginti savo pažeistas teises.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
13. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
14. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant dėl ginčo šalių (ne)tapatumo, esminę reikšmę turi ir dėl to turi būti vertinamas ne ginčo šalių formalus procesinis statusas, bet materialiojo teisinio santykio, kurio dalyviai buvo asmenys, kurių ginčą sprendė teismas, (ne)tapatumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. J. kiekvienam ieškovui po 1 250 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys yra grindžiamas tuo, jog (duomenys neskelbtini) mirus ieškovų tėvui R. C., ieškovai, kurie yra mirusiojo vaikai, paveldėjo po ¼ dalį turto, kitą ¼ dalį turto paveldėjo tuometinė tėvo sutuoktinė A. C.; (duomenys neskelbtini) ieškovams buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį paveldimą turtą, be kita ko, sudaro ir ½ dalis turtinės teisės į 10 000 Eur pagal 2018 m. liepos 21 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (vekselio davėjas V. J., pagal kurį besąlygiškai įsipareigoja A. C. be sąlygų sumokėti 10 000 Eur sumą). Kadangi ieškovų santykiai su A. C. buvo konfliktiški ir ji neteikė ieškovams jokios informacijos, ieškovai manė, kad V. J. skolą yra grąžinęs A. C., dėl ko civilinėje byloje Nr. e2-1114-1106/2023 ieškovai prašė teismo priteisti 10 000 Eur jų naudai iš tėvo sutuoktinės A. C.. Teisme ieškovai aiškino, kad 2018 m., kai R. C. buvo įkalinimo įstaigoje, V. J. paprašė tėčio paskolinti 10 000 Eur. R. C. prašymu jo mama D. C. per kelis kartus nuėmė nuo savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 10 000 Eur ir perdavė juos atsakovei A. C., kad ši pagal skolos dokumentą perduotų šiuos tėčio pinigus V. J.. Tačiau Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1114-1106/2023 šioje dalyje ieškinį atmetė. Kadangi minėtoje civilinėje byloje nepavyko įrodyti aplinkybės, kad 10 000 Eur skola atsakovui buvo asmeninė R. C. skola, laikytina, jog V. J. paskolinta 10 000 Eur suma yra santuokoje suteikta A. C. ir R. C. skola, todėl paveldėtą turtinę teisę sudaro tik 5 000 Eur.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1114-1106/2023 teismas išnagrinėjo bylą pagal ieškovų L. C., K. C. ir B. C. ieškinį atsakovei A. C. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo V. J.. Šioje civilinėje byloje be kitų reikalavimų buvo reikalaujama priteisti kompensaciją iš atsakovės A. C. už jai sugrąžintą 10 000 Eur skolą pagal 2018 m. liepos 21 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (po 2 500 Eur kiekvienam ieškovui), argumentuojant, jog ši suma buvo nuslėpta ir ši turtinė teisė nebuvo įtraukta į turto apyrašą. Minėtu sprendimu teismas konstatavo, kad ieškovai neturi materialinės teisės reikšti reikalavimą dėl piniginės kompensacijos už grąžintą skolą, todėl šis ieškinio reikalavimas netenkinamas. Teismo sprendime konstatuota: „<...>trečiajam asmeniui V. J. buvo paskolinta 10 000 Eur suma, kurią šis grąžino. Pinigus perdavė atsakovė A. C.. Įrodinėjimo dalyką sudaro tai, kas buvo paskolos davėjas, perdavęs jam priklausančius pinigus pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, bet ne tarpininkas, tik tiesiogiai fiziškai perdavęs pinigus. Ieškovė K. C. bei jos atstovė I. B. nurodė, kad R. C. paprašė savo mamos D. C., jog ši paskolintų pinigų jo pažįstamam V. J.. D. C. iš savo sąskaitos išgrynino 10 000 Eur ir padavė juos atsakovei A. C., kad ši perduotų juos V. J.. D. C. banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad per trumpą laiką buvo išgryninta 10 000 Eur suma. D. C. apklausti teisme nepavyko dėl jos sveikatos būklės ir amžiaus. Nepaisant to, pagal pačių ieškovų ir jų atstovės teiginius galima daryti išvadą, jog paskolos davėja CK 6.870 straipsnio 1 dalies prasme buvo D. C., o ne R. C. ir/ar A. C., nes paskolinti pinigai priklausė būtent D. C.. Iš to seka, kad D. C. buvo palikėjo R. C. kreditorė jo mirties metu. Trečiasis asmuo savo ruožtu teigia, kad pinigus iš savo asmeninių santaupų jam paskolino būtent A. C. ir jis jai pinigus grąžino. Net jeigu tai būtų tiesa, reikalavimo teisę į A. C. dėl pinigų grąžinimo turi betarpiškai D. C., tačiau ne ieškovai kaip R. C. įpėdiniai“. Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1033-886/2023 Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.
17. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors ieškovai pakeitė asmenis, nurodomus atsakovu ir trečiuoju asmeniu, vietomis, t. y. prieš tai ieškinyje nurodytas atsakovas šioje byloje nurodomas trečiuoju asmeniu, o prieš tai byloje nurodomas trečiasis asmuo šioje byloje nurodomas atsakovu, tačiau tai, kad tas pats asmuo bylose dalyvavo skirtingu procesiniu statusu, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl šalių tapatumo.
18. Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019).
19. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykas sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinio santykio turinys, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas, kokio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2023). Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais, taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023 26 punktas). Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020).
20. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1114-1106/2023 konstatuota, jog ieškovai neturi materialinės teisės reikšti reikalavimą dėl piniginės kompensacijos už grąžintą skolą. Teismas darė išvadą, kad paskolos davėja CK 6.870 straipsnio 1 dalies prasme buvo D. C., o ne R. C. ir/ar A. C., nes paskolinti pinigai priklausė būtent D. C.. Iš to seka, kad D. C. buvo palikėjo R. C. kreditorė jo mirties metu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog trečiasis asmuo savo ruožtu teigė, kad pinigus iš savo asmeninių santaupų jam paskolino būtent A. C. ir jis jai pinigus grąžino, darė išvadą, kad reikalavimo teisę į A. C. dėl pinigų grąžinimo turi betarpiškai D. C., tačiau ne ieškovai kaip R. C. įpėdiniai.
21. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, yra nurodęs, kad jeigu teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, tai reiškia, jog asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme. Nurodyta procesinė taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis galutinio teismo sprendimo padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2018 m. spalio 10 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 14, 15 punktai).
22. Apeliacinės instancijos teismas nustatytų aplinkybių pagrindu daro išvadą, kad aplinkybės, kurias ieškovai siekia įrodyti reikšdami ieškinio reikalavimą, susijusį su ieškovų paveldėta palikimo dalimi po tėvo mirties, turtine teise pagal 10 000 Eur paskolos sutartį, įforminta 2018 m. liepos 21 d. paprastuoju vekseliu, išduotu V. J. A. C., jos suteikimo ir grąžinimo aplinkybių, šios sutarties tikrųjų sudarytojų, yra įvertintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje, ir jos toje byloje dalyvavusiems asmenims turi tiek prejudicinę (CPK 182 straipsnio 2 punktas), tiek res judicata (CPK 279 straipsnio 4 dalis) galią, todėl negali būti materialiojo pobūdžio reikalavimo dalykas (ginčo objektas) naujoje civilinėje byloje. Akcentuotina, kad įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013 ir joje nurodytą praktiką). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo tapatumą. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai pažymėjo, kad tai, jog pirmesniu ieškiniu buvo prašoma priteisti kompensaciją iš paveldėtojos A. C. už atgautą ir nepasidalintą skolą iš V. J., o šiuo ieškiniu prašoma paveldėtojams priteisti negražintą skolą tiesiogiai iš V. J., bei tai, kad šiuo ieškiniu reikalaujama mažesnės jos dalies, nepaneigia ieškinio tapatumo.
23. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi visiškai nevertino (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto (duomenys neskelbtini)notaro biuro, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad ieškovai, paveldint pagal įstatymą velionio R. C. turtą, be kita ko, paveldėjo ¾ dalis ½ dalies turtinės teisės į 10 000 Eur pagal 2018 m. liepos 21 d. paprastąjį vekselį. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šį atskirojo skundo argumentą, atkreipia dėmesį, kad notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Atsižvelgiant į tai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tai, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)notarų biuro notarė išdavė nuosavybės teisės liudijimą, pagal kurį patvirtinta, jog palikėjui R. C. priklauso turtinė teisė į pusę turtinės teisės pagal 2018 m. liepos 21 d. vekselį, savaime nepaneigia ieškinio faktinio pagrindo tapatumo, kadangi tai buvo padaryta dar neįsiteisėjus Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. balandžio 18 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-1114-1106/2023.
24. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.