Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. C., K. C., B. C. ieškinį atsakovei A. C. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo V. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė K. C. prašė tenkinti ieškinį. Paaiškino, kad iki savo pilnametystės 2019 m. kovo mėnesį kartu su ieškovu – broliu L. C. ir savo mama I. B. gyveno namuose, (duomenys neskelbtini). Po tėvų skyrybų jai ir L. C. buvo nustatyta uzufrukto teisė gyventi tame name. Kadangi jame praleido visą savo vaikystę iki pilnametystės, tai yra jos namai, jie jai ir broliui yra brangūs. Po tėvo mirties ji ir brolis moka mokesčius, prižiūri aplinką, namus, žemės sklypus ir ten esančią sodybą. Atsakovė prie priežiūros neprisideda. Tėvas su savo žmona A. C. gyveno jai priklausančiame bute. A. C. name, esančiame (duomenys neskelbtini), niekada negyveno. Šiuo metu tame name niekas negyvena. Tėvas visada su savimi turėjo savo banko kortelę. Po jo mirties jo daiktus, buvusius šalia jo mirties momentu sanatorijoje, paėmė A. C.. Piniginėje buvo banko kortelė, iš kurios po mirties buvo išgryninta 200 Eur suma. Tą padarė A. C.. Jų senelė D. C. sakė, kad ji davė pinigus A. C., kad ši kaip paskolą perduotų juos V. J., kuris buvo tėvo pažįstamas. Senelė buvo pardavusi savo žemę, todėl turėjo 10 000 Eur sumą. Tėvas visus dokumentus laikė name, (duomenys neskelbtini), kur gyveno ji. Po mirties tarp tėvo dokumentų rado vekselio originalą, kurį pasirašė A. C., kuriuo V. J. buvo suteikta 10 000 Eur suma. Nuo pat vaikystės prisimena, kad jos tėvas turėjo stambią auksinę grandinėlę su deimantais, kurią visada nešiojo. Po jo mirties A. C. nuėmė grandinėlę. Brolis L. C. prašė ją grąžinti. A. C. pasakė, kad grandinėlę atiduos savo sūnui. Į policiją dėl grandinėlės pasisavinimo nesikreipė. Negali pasakyti, kodėl. Vertę pasakė auksakalys, kuris į tėvo grandinėlę įdėjo kelis deimantus.

Teismo posėdyje ieškovų atstovė I. B. nurodė, kad jos buvęs sutuoktinis R. C. seniai pirko auksinę grandinėlę. Kaskart vis pridėdavo aukso, įdėjo akmenukų. Ji svėrė apie 200 g. Grandinėlę segėjo ir paskutinį kartą 2019-03-05, kai jį matė, kuomet pasirašė namo perdavimo aktą. Jai žinoma, kad R. C. paprašė savo mamos D. C., kad ši paskolintų 10 000 Eur V. J., kadangi pats tuo metu buvo tardymo izoliatoriuje. D. C. išėmė iš savo sąskaitos pinigus, perdavė juos A. C., o ši perdavė V. J..

Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo. Jos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Jai skirta bauda už neatvykimą, tačiau į kitą teismo posėdį ji vis tiek neatvyko. Atvesdinimas netaikytas kaip neproporcinga procesinė priemonė.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo nedalyvavo. Jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, tačiau jis vis tiek neatvyko. Atvesdinimas netaikytas kaip neproporcinga procesinė priemonė.

Teismo posėdyje liudytojas R. Š. paaiškino, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Jam buvo pranešta, kad su kolega turi vykti į (duomenys neskelbtini) paimti lavoną, pasakyta, kad kartu su jais vyks ir velionio sutuoktinė. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad lavoną pasiėmė (duomenys neskelbtini) laidojimo namai. Nuvykus ten, velionio sutuoktinė paprašė (duomenys neskelbtini) laidojimo namų darbuotojo nuimti nuo velionio kaklo grandinėlę. Šis atsisakė tą padaryti. Moteris supyko. Tuomet ji paprašė jį parvairuoti velionio automobilį į (duomenys neskelbtini), o pati važiavo su kolega katafalku. (Duomenys neskelbtini) visi atvyko į automobilių saugojimo aikštelę, kur paliko automobilį. Moteris paprašė jį nuimti nuo velionio kaklo grandinėlę. Jis ją nuėmė ir padavė moteriai. Patvirtina, kad grandinėlė buvo auksinė, masyvi, nykščio storumo, su akmenukais.

Teismo posėdyje liudytojas A. B. nurodė buvęs R. C. draugas. Kiek tekę bendrauti, kartu švęsti, R. C. ant kaklo segėjo grandinėlę. Pats išmano apie tauriuosius metalus, todėl tvirtina, kad tai buvo auksinė, Bismarko pynimo grandinėlė, stora. Galėjo sverti apie 200 g. Praba buvo 585. Joje buvo balti akmenukai. Negali patvirtinti, ar tai buvo deimantai, ar stiklas. Paskutinį kartą matė R. C. likus dešimt dienų iki jo mirties. Jis segėjo tą grandinėlę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

(Duomenys neskelbtini) mirė R. C.. Po jo mirties turtą po ¼ dalį paveldėjo pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą L. C., K. C., B. C., A. C.. Jų vardu registruota bendrosios dalinės nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypų vertė yra 7 800 Eur. Namų valdos vertė – 81 000 Eur. Vertinimas atliktas 2022-08-03.

R. C. ir A. C. (duomenys neskelbtini) buvo parengę prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Nuotraukoje matomas vyras su kaklo papuošalu.

2018-02-06 R. C. pardavė automobilį už 10 000 Eur.

2018-07-21 V. J. išdavė A. C. paprastąjį vekselį 10 000 Eur sumos.

2019-03-23 iš R. C. sąskaitos kortele išgryninta 200 Eur suma.

L. C. mokėjo mokesčius už elektros energijos tiekimą į objektą (duomenys neskelbtini).

L. C. ir K. C. 2021-09-07 siuntė prašymą A. C., kuriuo siūlė pirkti jos dalį bendrame turte.

A. C. už R. C. laidojimo paslaugas sumokėjo 1 564 Eur UAB „Gedulo sala“, 240 Eur už gėles D. J..

2018-07-24 R. C. išdavė notaro patvirtintą įgaliojimą A. C. valdyti ir savo nuožiūra naudoti visas jo vardu atidaryta banko sąskaitas ir atlikti kitus teisinę reikšmę turinčius veiksmus.

2022-07-16 antstolė Sonata Vaicekauskienė konstatavo, kad su turimais A. C. raktais nei į gyvenamąjį namą, nei į ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), patekti nebuvo galimybės. I. B. atsisakė įleisti į namą už fiksuoti jame esančius daiktus.

Liudytojas R. Š. nurodė, kad A. C. bandė nusegti nuo velionio R. C. kaklo auksinę grandinėlę. Nepavykus to padaryti, paprašė jo. Jis nusegė auksinę, stambią, maždaug mažojo rankos piršto storio grandinėlę su masyviu užsegimu, kuriame buvo keli blizgūs akmenukai. Grandinėlę atidavė velionio žmonai.

Vidutinė vieno gramo 585 prabos aukso lydinio gaminio kaina Lietuvos rinkoje 2022 m. buvo 70-95 Eur.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti dviem būdais – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais, yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009). Taipogi išaiškinta, kad teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje. Taigi konkrečiu atveju teismas gali konstatuoti, kad nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką ar atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra susidėjusiomis aplinkybėmis netikslinga ir neatitiktų šalių interesų gynimo bei derinimo principo, ir racionalesniu bei šalių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdu pripažinti atidalijimą iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją, tačiau toks teismo sprendimas turi būti teisiškai motyvuotas ir pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

Faktinių šios bylos aplinkybių visuma sudaro pagrindą vertinti, kad turto atidalijimas natūra nėra įmanomas. Visų pirma, ieškovams bendrai priklauso ¾ dalys bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto, o atsakovei tik ¼ dalis. Atidalinti atsakovei po ¼ dalį statinių ir žemės sklypų natūra nebūtų adekvatu nei technine, nei praktine, nei efektyvaus naudojimosi aspektais, nebūtų išvengta neproporcingos žalos daiktų paskirčiai. Antra, dėl konfliktiškų šalių santykių valdomų objektų atskyrimas natūra taip pat būtų itin komplikuotas.

Nustačius, kad atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra būdas nėra įmanomas, vertinamas subsidiarus būdas - dėl turto priteisimo natūra, kitam bendrasavininkui priteisiant piniginę kompensaciją.

Atsakovė, kiek galima suprasti iš jos atsiliepimo į ieškinį, neprieštarauja tokiam turto atidalijimo būdui, tačiau svarsto apie turto priteisimą natūra jai, ieškovams priteisiant piniginę kompensaciją.

Pažymėtina, kad ieškovai L. C. ir K. C. visą savo gyvenimą iki pilnametystės gyveno namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tai jų vaikystės namai, su kuriais juos sieja emocinis ryšys. Tuo tarpu atsakovė su R. C. santuokoje gyveno trumpiau nei vienerius metus. Nei namų valdoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, nei sodybose niekada negyveno. Tikėtina, jog ten dažnai ir nesilankė (name (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. kovo mėnesio gyveno ieškovė K. C. su savo mama I. B.). Tad atsakovės interesas valdyti turtą nevertintinas kaip labai svarbus. Būtent ieškovai nuo jų tėvo mirties prižiūri turtą, moka mokesčius. Be to, nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad atsakovė turėtų finansines galimybes sumokėti ieškovams už ¾ dalis turto. Tuo tarpu ieškovė K. C. ir ieškovų atstovės patvirtino turintys galimybes sumokėti atsakovei piniginę kompensaciją. L. C. ir B. C. dirba užsienyje ir gauna stabilias pajamas, ieškovė K. C. nurodė parduosianti savo asmeninį turtą, kad gautų lėšų. Jos ir L. C. mama I. B. patvirtino, kad suteiks savo vaikams finansinę pagalbą sumokant piniginę kompensaciją atsakovei. Dėl šių priežasčių pagrįsta turtą natūra priteisti ieškovams, iš jų priteisiant piniginę kompensaciją atsakovei.

Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo turto vertės, kuri nustatyta 2022-08-03. Žemės sklypų vertė - 7 800 Eur, namų valdos vertė – 81 000 Eur. Bendra turto vertė – 88 800 Eur. Kiekvienam iš keturių bendraturčių priklausančios ¼ dalies bendro turto vertė – 22 200 Eur.

Nustačius atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant piniginę kompensaciją, būdo taikymo sąlygas, nesant šalių ginčo dėl turto vertės, ieškovams (kiekvienam po 1/3 dalį) natūra priteisiama atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti turto dalis: ¼ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ¼ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 307/117192 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno ieškovo priteisiant atsakovei piniginę kompensaciją po 7 400 Eur (22 200 Eur / 3).

Dėl piniginės kompensacijos už išgrynintus pinigus ir grandinėlę

Palikimą sudaro palikėjui mirties momentu priklausęs materialus ir nematerialus turtas, turtinės teisės, turtinės prievolės (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Visas palikimo atsiradimo metu palikėjui priklausęs turtas paveldimas įpėdinių pagal įstatymą dalimis, numatytomis CK 5.11, 5.13 straipsniuose. Įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimą turtą, jeigu yra kitų įpėdinių, neturi teisės disponuoti paveldimu turtu, kol sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.59 straipsnio 1 dalis).

Palikėjo R. C. banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), t. y. po jo mirties (duomenys neskelbtini), buvo išgryninta 200 Eur suma.

Ieškovės K. C. paaiškinimais, kuriuos patvirtina R. C. banko sąskaitos išrašas, nustatyta, kad pats R. C. naudojosi savo banko kortele bei prisijungimo prie sąskaitos duomenimis ((duomenys neskelbtini) dar buvo pervesti pinigai pačiai ieškovei K. C.). Kaip nurodė ieškovė K. C. bei patvirtino liudytojas R. Š., iškart po R. C. mirties vienintelė iš artimųjų pasiimti velionio kūno į (duomenys neskelbtini) nuvyko atsakovė A. C.. Jai buvo atiduoti visi mirusiojo daiktai, ji rūpinosi automobilio parvairavimu. Iš to seka, kad joks kitas asmuo negalėjo paimti R. C. banko kortelės ir išgryninti pinigų per tris dienas po jo mirties. Toks veiksmas laikytinas palikimo masę sudarančio turto sumažinimu ir kitų įpėdinių turtinių teisių pažeidimu. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms (neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui ir kaltei), iš atsakovės kiekvienam ieškovui priteisiama po 50 Eur (200 Eur / 4) piniginė kompensacija už prarastą palikimo dalį.

Ieškovės K. C., ieškovų atstovės I. B., liudytojų R. Š. ir A. B. paaiškinimai, nuotrauka patvirtina, kad palikėjas R. C. turėjo juvelyrinį dirbinį – grandinėlę. Liudytojai, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, patvirtino, kad grandinėlė buvo auksinė. Nuotrauka patvirtina ieškovės, liudytojų teiginius apie grandinėlės masyvumą (galėjo sverti apie 200 g), pynimą bei joje inkrustuotus akmenukus. Pažymėtina, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad grandinėlėje buvo inkrustuoti būtent deimantai, todėl į tai neatsižvelgiama nustatant didesnę vertę. Liudytojas A. B. patvirtino, kad grandinėlės praba buvo 585. Pagal rašytinius duomenis vidutinė vieno gramo 585 prabos aukso lydinio gaminio kaina Lietuvos rinkoje 2022 m. buvo 70-95 Eur. Vertinant žemiausia 1 g kaina (70 Eur), 200 g 585 prabos auksinės grandinėlės vertė – 14 000 Eur. Ieškovai grandinėlę vertina net mažesne suma – 10 000 Eur. Ši suma, atsižvelgiant į tai, kad negali būti įvertinama akmenukų rūšis ir vertė, yra protinga ir laikytina įrodyta.

Liudytojui R. Š. vienareikšmiškai patvirtinus, kad atsakovės A. C. paliepimu jis nuėmė būtent tą grandinėlę nuo velionio R. C. kaklo ir padavė ją A. C., nesant šią aplinkybę paneigiančių faktinių duomenų, laikytina, jog byloje įrodyta, kad grandinėlę, kuri kaip vertingas juvelyrinis dirbinys, sudaro palikimo masę, neteisėtai pasisavino ir nuo kitų įpėdinių nuslėpė atsakovė A. C.. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms (neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui ir kaltei), iš atsakovės kiekvienam ieškovui priteisiama po 2 500 Eur (10 000 Eur / 4) piniginė kompensacija už prarastą palikimo dalį.

Dėl piniginės kompensacijos už grąžintą skolą

Byloje nėra ginčo, kad trečiajam asmeniui V. J. buvo paskolinta 10 000 Eur suma, kurią šis grąžino. Pinigus perdavė atsakovė A. C..

Įrodinėjimo dalyką sudaro tai, kas buvo paskolos davėjas, perdavęs jam priklausančius pinigus pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, bet ne tarpininkas, tik tiesiogiai fiziškai perdavęs pinigus.

Ieškovė K. C. bei jos atstovė I. B. nurodė, kad R. C. paprašė savo mamos D. C., jog ši paskolintų pinigų jo pažįstamam V. J.. D. C. iš savo sąskaitos išgrynino 10 000 Eur ir padavė juos atsakovei A. C., kad ši perduotų juos V. J.. D. C. banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad per trumpą laiką buvo išgryninta 10 000 Eur suma. D. C. apklausti teisme nepavyko dėl jos sveikatos būklės ir amžiaus. Nepaisant to, pagal pačių ieškovų ir jų atstovės teiginius galima daryti išvadą, kad paskolos davėja CK 6.870 straipsnio 1 dalies prasme buvo D. C., o ne R. C. ir/ar A. C., nes paskolinti pinigai priklausė būtent D. C.. Iš to seka, kad D. C. buvo palikėjo R. C. kreditorė jo mirties metu. Trečiasis asmuo savo ruožtu teigia, kad pinigus iš savo asmeninių santaupų jam paskolino būtent A. C. ir jis jai pinigus grąžino. Net jeigu tai būtų tiesa, reikalavimo teisę į A. C. dėl pinigų grąžinimo turi betarpiškai D. C., tačiau ne ieškovai kaip R. C. įpėdiniai.

Taigi, konstatavus, kad ieškovai neturi materialinės teisės reikšti reikalavimą dėl piniginės kompensacijos už grąžintą skolą, šis ieškinio reikalavimas netenkinamas.

Dėl priešieškinio

Atsakovei neatvykus į teismo posėdį, kai jos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, ieškovams neprašius priimti sprendimą už akių, atsakovės priešieškinis paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalis). Priešieškinį palikus nenagrinėtą, atsakovei grąžinamas jos sumokėtas 441 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Pagal ieškovų pateiktus dokumentus matyti, kad jų turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 446 Eur žyminis mokestis, 3 320 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 600 Eur turto vertinimo išlaidos.

Išlaidas detalizuojantys dokumentai rodo, kad atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, proceso trukmę, advokatės ir jos padėjėjos darbo ir laiko sąnaudas, prašoma priteisti suma yra proporcinga. Mokėjimo dokumentai patvirtina bylinėjimosi išlaidų realumą.

Turto vertinimo išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, nes siekiant atidalinti turtą, priteisiant vienam iš bendrasavininkų piniginę kompensaciją, buvo būtina nustatyti turto vertę.

Laikytina, kad proporcingai buvo patenkinta 73,48 procentai ieškinio reikalavimų.

Tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės ieškovams solidariai priteisiama bendra 3 208,14 Eur išvardintų bylinėjimosi išlaidų suma.

Tenkinus ieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės valstybei priteisiamos 23,01 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, o iš ieškovų, proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai, solidariai valstybei priteisiama 8,31 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 307/117192 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šį turtą natūra priteisiant ieškovams L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise po 1/3 dalį, o iš ieškovų L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisiant 22 200 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) piniginę kompensaciją atsakovei A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 7 400 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus eurų) iš kiekvieno ieškovo.

Priteisti iš atsakovės A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui L. C., (duomenys neskelbtini) 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų) piniginę kompensaciją už prarastą palikimo dalį.

Priteisti iš atsakovės A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų) piniginę kompensaciją už prarastą palikimo dalį.

Priteisti iš atsakovės A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei B. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų) piniginę kompensaciją už prarastą palikimo dalį.

Likusio ieškinio reikalavimo netenkinti.

Priešieškinį palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš atsakovės A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 3 208,14 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuonis eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 23,01 Eur (dvidešimt tris eurus 01 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš ieškovų L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai valstybei 8,31 Eur (aštuonis eurus 31 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, grąžinti A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 441 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį (2023-01-16 mokėjimo nurodymas Nr. 33).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.