- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-06
- Bylos Nr.
- 2A-273-425/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01640-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- L. R. S.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4204-902/2019 pagal ieškovės L. R. S. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, L. B., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Mano būstas Aukštaitija“ dėl bendrijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovė prašė:
1.1. panaikinti (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrijos valdybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimus, nurodytus 2017 m. birželio 29 d. valdybos narių posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini);
1.2. panaikinti (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrijos susirinkimo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimus, nurodytus (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrijos 2018 m. rugpjūčio 23 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini);
1.3. atnaujinti terminą ieškiniui dėl nurodytų bendrijos sprendimų panaikinimo pateikti; taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ji yra šio gyvenamojo namo, kuriame įsteigta bendrija, bendrijos narė. Gyvenamąjį namą administruoja UAB „Aukštaitijos būstas“, o ankščiau administravo UAB „Panevėžio butų ūkis“. Kadangi administratorius buvo pakeistas be jos ir kitų namo buto savininkų sutikimo, ieškovė siekė išsiaiškinti, kokie yra priimti bendrijos sprendimai dėl namo administravimo, namo remonto. Suteikus jai nemokamą teisinę pagalbą, su pareiškimu kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl netinkamo vadovavimo bendrijai. 2018 m. spalio 2 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šio ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnai išėmė iš bendrijos pirmininkės L. B. dokumentus, tarp kurių buvo ir (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos 2018 m. rugpjūčio 23 d. protokolas bei 2017 m. liepos 8 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas, kuriuo patvirtinti balsavimo rezultatai ir nutraukta sutartis su AB „Panevėžio butų ūkis“.
3. Pažymėjo, kad apie priimtus 2017 m. birželio 29 d. valdybos narių posėdžio sprendimą, nurodytą valdybos narių posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir savininkų susirinkimo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą, nurodytą (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei tapo žinoma ne ankščiau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., kartu su Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK lydraščiu. Ieškovė iš kitų bendrijos narių sužinojo, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. bendrijos susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus apie susirinkimą pranešti prieš 14 dienų, apie susirinkimą buvo pranešta prieš vieną dieną telefonu trumpąja žinute. Susirinkime dalyvavo mažiau kaip pusę balsavimo teisę turinčių asmenų, nors susirinkimo dalyvių sąraše nurodyta, kad susirinkime dalyvavo daugiau kaip pusę gyventojų. Ieškovės žiniomis, bendrijos pirmininkė parašus surinko vėliau, dauguma pasirašiusių asmenų susirinkime nedalyvavo ir sprendimų nepriėmė, nebuvo balsavimo raštu. 2017 m. birželio 29 d. valdybos susirinkimo nebuvo, valdyba negavo balsavimo raštu biuletenių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu pritaikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė, iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą trečiajam asmeniui UAB „Mano būstas Aukštaitija“.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį bei nenustatė pagrindų, leidžiančių vertinti, kad senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
6. Nurodė, kad ieškovė turėjo žinoti apie bendrijos šaukiamus susirinkimus, jeigu pati būtų buvusi pakankamai rūpestinga ir bendrijos rengiamais susirinkimais būtų domėjusi. Šiuo atveju ieškovė bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurio savininke yra, negyveno jau keletą metų, galimai nuo 2015 metų, t. y. ginčo objektu tapusių bendrijos sprendimų priėmimo metu – 2017 m. birželio 29 d., 2018 m. rugpjūčio 23 d., ir visiškai nedalyvavo bendrijos susirinkimuose. Taip pat bendrijai (jos pirmininkui ar kitam atsakingam asmeniui) nepranešė, jog reikšminga informacija apie bendrijos susirinkimus, numatytus balsavimus, jai būtų atsiųsta kitu jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Taigi ieškovės nepasiekė reikšminga informacija apie ginčo bendrijos susirinkimus ir numatytus balsavimus dėl pačios ieškovės kaltės, jos nerūpestingumo, aplaidumo. Ji taip pat nedėjo pastangų, jog ją tiesiogiai pasiektų reikšminga informacija apie jau įvykusius bendrijos susirinkimus, vykdytus balsavimus, priimtus bendrijos sprendimus, t.y. ji vadovaujantis bendrijos įstatais (įstatų 2.8.3. punktas), tinkamai neįgyvendino savo teisių kaip bendrijos narė ir nesikreipė raštu į atsakingą bendrijos asmenį susižinoti apie priimtus bendrijos sprendimus.
7. Iš į bylą pateikto 2018 m. lapkričio 29 d. įgaliojimo (įgaliojimas išduotas ieškovės sūnui Z. S.) matyti, jog ji kitą asmenį pavedė ją atstovauti bendrijos veikloje, dalyvauti susirinkimuose, balsuoti tik nuo aukščiau nurodytos datos 2018 m. lapkričio 29 d. Iš šio įgaliojimo matyti ir tai, jog 2018 m. lapkričio 29 d. įgaliojimą patvirtinusi notarė R. R. įsitikino įgaliojimą išdavusio asmens ieškovės L. R. S. valia, o kartu jos veiksnumu, nes įgaliojimas ieškovei buvo perskaitytas, išaiškinta įgaliojimo prasmė ir pasekmės, to pasėkoje notarė jį patvirtino, o tai rodo, jog įgaliojimo išdavimo metu L. R. S. psichinė būklė buvo pakankama, kad ji galėtų suprasti savo atliekamus veiksmus ir būtent dėl šios priežasties ji galėjo tinkamai įgyvendinti savo, kaip bendrijos narės, teises, dalyvauti bendrijos susirinkimuose bei gauti apie bendrijos (vyksiančius ir įvykusius) susirinkimus visą reikšmingą informaciją. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atstovo pateiktas medicininis pažymėjimas apie ieškovės psichinės sveikatos negalavimus neįrodo, jog ieškovė negalėjo asmeniškai gauti iš bendrijos informaciją apie bendrijos veiklą anksčiau nei ieškovės atstovas nurodė ieškinyje – 2018 m. gruodžio 31 d. Be to, į bylą buvusios bendrijos pirmininkės L. B. pateikti skelbimai apie numatomus susirinkimus patvirtina, jog informacija apie vyksiančius susirinkimus buvo vieša, skelbta skelbimų lentoje.
8. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė ir tai, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentu dėl senaties termino atnaujinimo tuo pagrindu, kad ieškovei buvo reikalinga advokato pagalba, kadangi dėl aukščiau teismo išsakytų argumentų matyti, jog ieškovė praleido trijų mėnesių terminą ne dėl tos priežasties, jog jai buvo sudarytos kliūtys pasinaudoti advokato pagalba, o būtent dėl to, kad ji nedėdama pakankamai pastangų, apie ginčo sprendimus nesusižinojusi kur kas anksčiau.
9. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminui pasibaigus iki ieškinio pareiškimo (dėl 2017 m. birželio 29 d. sprendimo – 2017 m. rugsėjo 29 d., o dėl 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo – 2018 m. lapkričio 23 d., kai ieškinys teismui buvo pateiktas 2019 m. balandžio 9 d.) yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 straipsnio 1 dalis).
10. Papildomai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal įstatų 6.3 punktą, valdybos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 4 valdybos nariai, todėl ginčo valdybos posėdyje dalyvavus 4 valdybos nariams, posėdis buvo teisėtas, o posėdyje valdybos nariams balsavus vieningai ,,už“, balsavimas laikytinas įvykusiu, valdybos sprendimai – priimtais. Be to, valdybos posėdyje nedalyvavę valdybos nariai reikalavimo dėl nurodyto valdybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu nereiškė. Taip pat teismas ištyręs surinktą visą bylos medžiagą, nenustatė, jog valdyba neturėjo įgalinimų svarstyti posėdžio darbotvarkėje numatytų klausimų: teritorijos tvarkymas; bendrijos sąskaitos: kaupimo lėšų sąskaita (PBŪ), atsiskaitomoji sąskaita (SEB); numatomi remonto darbai ir atsiskaitymas; vaikų žaidimo aikštelės įrengimas; balsų skaičiavimo komisijos rinkimas; dėl administravimo paslaugas teikiančios įmonės pasirinkimo. Šiuo atveju, ieškovė ir Z. S., dabartinis bendrijos pirmininkas, yra įsitikinę, jog negalėjo būti organizuojamas balsavimas raštu dėl administravimo paslaugas, šiluminio punkto priežiūros paslaugas teikiančios įmonės keitimo, paslaugų teikėju pasirenkant UAB ,,Aukštaitijos būstas“, į tokį balsavimą įtraukiant visus (duomenys neskelbtini) namo gyventojus, tačiau teismo vertinimu, su tokiu argumentu nėra jokio teisinio pagrindo sutikti, nes vadovaujantis bendrijos įstatų nuostatomis (įstatų 5.13 punktas), svarstyti klausimus ir priimti sprendimus dėl įmokų, valdant bendro naudojimo objektus, juos prižiūrint, remontuojant, juos atnaujinant, kitaip tvarkant, dėl tarifų ir mokėjimo tvarkos, dėl lėšų bendro naudojimo objektams atnaujinti valdyba turi sušaukti visų namo patalpų savininkų (bendrijos narių ir ne narių) visuotinį susirinkimą. Bendrijos įstatų 4.2 punktas numato, jog kiekvienas bendrijos narys susirinkime turi vieną balsą, išskyrus tuos atvejus, kai vienam bendrijos nariui name nuosavybės teise priklauso keletas Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisės objektų.
11. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog nė vienas iš bendrasavininkių nereiškė pretenzijų dėl to, kad negavo atskiro balsavimo raštu biuletenio ar kad jo nuomonė raštu būtų skirtinga nei kito atitinkamo buto bendrasavininkio, todėl teismas negali laikyti, jog balsavimo metu buvo padarytas koks nors esminis pažeidimas, dėl ko turėtų būti panaikinti balsavimo raštu rezultatai. Šiuo atveju, teismas laikė, jog balsuoti raštu negalėjo tik asmuo, kuris nėra buto savininkas ir kuris neturi atitinkamo įgaliojimo veikti buto savininko vardu tokiu būdu, kad atitiktų bendrijos įstatų 2.7.8 punkto reikalavimus. Vadovaujantis bendrijos įstatų 5.13 punktu, balsavimas laikomas įvykusiu, jeigu buvo grąžinta daugiau kaip ½ įteiktų (išsiųstų) biuletenių. Netgi tuo atveju, jeigu balsavimo raštu biuleteniai nepasiekė visų namo gyventojų, kurie turėjo teisę balsuoti ginčo susirinkime, iš 2017 m. liepos 8 d. Balsavimo raštu balsavimo skaičiavimo komisijos protokolo matyti, kad buvo gauta 59 balsavimo biuleteniai. Pripažinus, jog neturėjo teisės raštu balsuoti asmenys, kurie neatitiko bendrijos įstatų 2.7.8 punkto reikalavimų, matyti, jog dauguma namo gyventojų dalyvavo raštu balsavime. Balsavimo rezultatų duomenys rodo, jog daugiau kaip 90 procentų balsavime dalyvavusių namo gyventojų pritarė sutarčių, kurios buvo sudarytos su AB ,,Panevėžio butų ūkis“ ir UAB ,,Merlangas“, nutraukimui ir administravimo, techninės priežiūros ir šildymo sistemos priežiūros paslaugų teikimo sutarties sudarymui su UAB ,,Aukštaitijos būstas“, nes balsai pasiskirstė tokiu būdu: ,,pritarė“ 55, ,,nepritarė“ 2, ,,susilaikė“ 1, todėl teismas yra įsitikinęs ir daro išvadą, jog tuo atveju, jeigu balsuojant raštu būtų dalyvavę daugiau namo gyventojų, iš esmės balsavimo rezultatai nebūtų pasikeitė, dauguma namo gyventojų būtų pritarę aukščiau nurodytų sutarčių nutraukimui. Pažymima, jog valdybos nariams tik pasirašius 2017 m. liepos 8 d. protokolą, tačiau tiesiogiai nedalyvavus skaičiuojant balsus, negalima laikyti kokiu tai esminiu pažeidimu, nes jie pasirašydami protokolą, patvirtino balsavimo rezultatų teisingumą. Šiuo atveju, išnagrinėjus šią civilinę bylą nenustatyta, jog duomenys apie gautus balsavimo biuletenius buvo neteisingi. Nagrinėjamu atveju, buvo nustatyta, jog nebuvo išsiųsta ir įteikta 100 balsavimo raštu biuletenių. Svarbi bendrijos pirmininko Z. S. teismo nurodyta aplinkybė, jog 2019 m. gegužės 30 d. bendrijos gyventojai atsisakė ,,Aukštaitijos būstas“ paslaugų, tai matyti ir iš visuotinio narių susirinkimo 2019 m. gegužės 30 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), kur buvo nutarta atsisakyti UAB ,,Aukštaitijos būstas“ administravimo paslaugų ir sudaryti sutartį su AB ,,Panevėžio butų ūkis“. Visa tai rodo, jog valdybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimų užginčijimas šiai dienai nebėra aktualus, todėl ir dėl šios priežasties nebūtų pagrindo naikinti valdybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimų.
12. Be to, 2018 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos susirinkimo protokole nurodyti sprendimai nebuvo patvirtinti, valdyba tam nepritarė, valdyba taip pat nepritarė šio skubaus susirinkimo sušaukimui, nėra valdybos narių parašų ant 2018 m. rugpjūčio 20 d. protokolo, todėl ir dėl šios priežasties nebūtų pagrindo naikinti sprendimų, nurodytų 2018 m. rugpjūčio 23 d. protokole.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė L. R. S. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareikštą ieškinį.
13.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, taikė ieškinio senatį, kadangi toks prašymas buvo suformuluotas ne šalies, t. y. atsakovės, o trečiojo asmens, kuris nėra ginčo materialiojo teisinio santykio šalis. Be to, nagrinėjamoje byloje tretieji asmenys į bylą įtraukti nepagrįstai, kadangi teismo sprendimas iš viso neliečia trečiųjų asmenų teisių ir pareigų.
13.2. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog iš viso nebuvo sudarytas balsavimo biuletenių išdavimo lapas, neaišku, kam buvo išduoti, o kam neišduoti balsavimo biuleteniai. Niekas iš bendrijos narių nėra pasirašąs balsavimo biuletenių išdavimo lape. Registruotu laišku balsavimo biuleteniai nebuvo išsiųsti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad padaryti grubūs procedūriniai pažeidimai kurie turėjo įtakos neteisingam balsų suskaičiavimui ir lėmė neteisingų rezultatų konstatavimą. Be to, balsavimo biuleteniuose neteisingai nurodyta, kad biuletenį įteikė L. B., kai teismo metu liudytojai patvirtino, jog biuletenius valdybos nariai įteikinėjo gyventojams, arba biuletenius įmetė į pašto dėžutes. Taip pat nebuvo laikytasi ir reikalavimo dėl balsavimo biuletenių grąžinimo juos įmetant į specialiai tam įrengtą balsadėžę, siunčiant paštu ar perduodant kitu teisės aktuose numatytu būdu; nebuvo nustatytas balsavimo terminas; neaišku, kas ir kaip skaičiavo balsus; biuleteniai buvo įteikiami ir butų bei kitų patalpų savininkams, o ne bendrijos nariams; valdybos narių posėdyje dalyvavo A. Š., kuri nėra valdybos narė; o į bylą pateikti biuleteniai nepatvirtina, kad balsavimas užtikrino savarankišką savininkų apsisprendimą.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimais, kurių turinys iš esmės analogiškas, tretieji asmenys L. B. ir UAB „Mano būstas Aukštaitija“ prašo apeliacinio skundo netenkinti bei palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą.
14.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, taip pat tinkamai taikė ieškinio senaties taikymo nuostatas.
14.2. Pabrėžia, kad prašymą taikyti ieškinio senatį šioje byloje pateikė atsakovė (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija, tuo metu atstovaujama bendrijos pirmininkės L. B., kuri atsiliepimo pateikimo metu vis dar buvo bendrijos pirmininkė. Proceso eigoje, šis prašymas, pasikeitus (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininkui, nebuvo atšauktas taip pat papildomai dėl jo nebuvo pasisakoma, todėl prašymą taikyti ieškinio senatį pateikė ginčo šalis t. y. atsakovė.
14.3. Papildomai nurodo, kad tiek apie 2017 m. birželio 29 d. sprendimu organizuojamą balsavimą raštu, tiek apie 2018 m. rugpjūčio 23 d. vyksiantį susirinkimą buvo pranešta nustatytu laiku, viešai paskelbiant skelbimų lentoje. Tiek iš balsavimo protokolo gautų biuletenių skaičiaus, tiek iš susirinkime dalyvavusių asmenų skaičiaus galima daryti išvadą, kad bendraturčiai buvo tinkamai informuoti apie susirinkimo vietą ir laiką, darbotvarkę, nes susirinkime dalyvavo dauguma butų ir kitų patalpų savininkų. Tai, kad ieškovė, kaip bendrijos narė, nepasinaudojo teise dalyvauti susirinkime, ar balsuoti raštu, negali būti pagrindas pripažinti, kad apie planuojamus priimti sprendimus, priimtus sprendimus ir apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2018 m. gruodžio 31d.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų teisiškai reikšmingų argumentų. Šiuo atveju apeliaciniu skundu nėra keliami klausimai, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus įstatyme numatytas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas bei kad ieškovė šį terminą yra praleidusi, dėl ko apeliacinės instancijos teismas plačiau šių klausimų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Papildomai pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo nedelsdamas dėtų visas pastangas, kad surinktų visą informaciją, reikalingą savo teisėms ir teisėtiems interesams apginti, ir, surinkęs visą informaciją, išsamiai ją įvertintų bei spręstų dėl savo teisių gynimo galimybių ir procedūrinių aspektų, reikalingų ieškiniui teisės aktų nustatyta tvarka pareikšti.
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, kadangi tokio reikalavimo atsakovė pareiškusi nebuvo. Tačiau su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepimuose į pareikštą apeliacinį skundą, iš byloje esančio atsiliepimo į ieškinį turinio matyti, jog reikalavimą dėl ieškinio senaties termino taikymo yra suformulavusi būtent atsakovė, kartu nurodydama, kad atnaujinti praleistą terminą taip pat nėra pagrindo (1 t., 50 – 51 b. l.).
18. Taigi, atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti klausimą dėl ieškinio senaties termino taikymo, juo labiau kad pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo daryti išvadą, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu toks atsiliepime suformuluotas reikalavimas būtų paneigtas. Tai, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovas, t.y. naujas bendrijos pirmininkas, kuris giminystės ryšiais yra susijęs su ieškove, sutiko su pareikštu ieškiniu, neleidžia vertinti, kad atsiliepime suformuluotas prašymas automatiškai neteko galios, juo labiau kad bendrijos atstovu tapus ieškovės sūnui nėra pakankamo pagrindo vertinti, kad ieškovės ir atsakovės materialinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Ieškovės artimam giminaičiui tapus atsakovės atstovu bei teismo posėdyje išdėsčius priešingą poziciją, nei buvo nurodyta atsiliepime, iš esmės pasikeitė atsakovės suinteresuotumas bylos baigtimi ir faktiškai materialinis ginčas susiklostė tarp ieškovės ir buvusios bendrijos pirmininkės. Tai, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, neleidžia vertinti, jog tretieji asmenys į procesą buvo įtraukti nepagrįstai, juo labiau kad UAB „Mano būstas Aukštaitija“ buvo tiesioginė sutartinių santykių, kurie pareikštu ieškiniu vertinami kaip sudaryti nepagrįstai, šalis.
19. Papildomai pažymėtina ir tai, kad kilus teisminiam ginčui tarp materialiojo teisinio santykio šalių, šios tampa procesinių teisinių santykių subjektais. Ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, pagal savo procesinę padėtį byloje paprastai dalyvauja atsakovu, kadangi ginčo materialiojo teisinio santykio šalis ir procesinių teisinių santykių šalis dažniausiai sutampa. Tačiau ginčo materialiojo teisinio santykio šalimi dalyvauti byloje gali būti patraukta ir trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, pavyzdžiui, tais atvejais, kada yra solidariųjų prievolės skolininkų daugetas, o ieškovas reikalavimą nukreipia tik vienam iš bendraskolių. Tokiu atveju trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujantis bendraskolis turi teisę reikalauti taikyti ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016).
20. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai šiuo pagrindu atmetė ieškinį ar į civilinės bylos nagrinėjimą įtraukė trečiuosius asmenis. Įvertinęs tai, kad apeliaciniame skunde iš esmės nėra keliamas ieškinio senaties termino neatnaujinimo pagrįstumo klausimas, o taip pat kad pirmosios instancijos teismas itin išsamiai bei detaliai aptarė, dėl ko nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą, plačiau šiuo klausimu nepasisako ir jo papildomai nevertina.
21. Kartu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai aptarė faktines susiklosčiusio teisinio ginčo aplinkybes, įvertino ieškiniu ginčytų sprendimų priėmimo sąlygas bei nenustatė esminių pažeidimų. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame sprendime, pagal bylos duomenis, 2019 m. gegužės 30 d. bendrijos gyventojai atsisakė UAB ,,Aukštaitijos būstas“ paslaugų (visuotinio narių susirinkimo 2019 m. gegužės 30 d. protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sudarė sutartį su AB ,,Panevėžio butų ūkis“. Taigi, valdybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimų ginčijimas šiuo metu nebėra aktualus. Be to, 2018 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos susirinkimo protokole nurodyti sprendimai nebuvo patvirtinti, valdyba tam nepritarė, valdyba taip pat nepritarė šio skubaus susirinkimo sušaukimui, nėra valdybos narių parašų ant 2018 m. rugpjūčio 20 d. protokolo, todėl nėra pagrindo naikinti sprendimų, nurodytų 2018 m. rugpjūčio 23 d. protokole, kadangi jie nesukuria teisinių padarinių.
22. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
23. Taigi apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas, faktinius bylos duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.