Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. R. S. ir atsakovės (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4204-902/2019 pagal ieškovės L. R. S. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai, trečiajam asmeniui L. B. dėl bendrijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Parengiamajame teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas A. K. ir atsakovės (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininkas Z. S. pateikė teismui rašytinį prašymą patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad, abipusių nuolaidų būdu, šalys išsprendė kilusį ginčą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

8. 2019-08-20 gautas atsakovės prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo ir pateikti (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos 2018-08-20 valdybos narių bei savininkų 2018-08-23 susirinkimo protokolai.

9. 2019-10-15 gautas trečiojo asmens L. B. prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo bei pateikti 2017-07-08 butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu skaičiavimo komisijos protokolas su balsavimo biuleteniais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukti bylą, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas. Byloje taip pat sprendžiamas klausimas, ar butų savininkų bendrijos pirmininkas yra tinkamas atstovas sudaryti taikos sutartį.

12. Su atskiruoju skundu apeliantai pateikė naujus rašytinius įrodymus ((duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos 2019-07-01 valdybos narių susirinkimo protokolą Nr. 19-5,visuotinio narių susirinkimo 2019-05-09 ir 2019-05-30 protokolus). Bylą persiuntus apeliacinės instancijos teismui, atsakovė pateikė 2018-08-20 valdybos narių bei savininkų 2018-08-23 susirinkimo protokolus. Be to, trečiasis asmuo L. B. pateikė 2017-07-08 butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu skaičiavimo komisijos protokolą su balsavimo biuleteniais. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi dauguma naujai teikiamų įrodymų neturi įrodomosios reikšmės sprendžiant dėl nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, teisėtumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jų nevertina, išskyrus su atskiruoju skundu pateiktą 2019-07-01 valdybos narių susirinkimo protokolą Nr. 19-5, kuris tiesiogiai susijęs su taikos sutarties sudarymu.

13. Civilinio kodekso (toliau ir CK) nuostatose taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str. 1 d.). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu, kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio proceso normose. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų padarinius, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Be to, teismas privalo patikrinti tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat, ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (CPK 13 str., 42 str. 1, 2 d., 140 str. 3 d.).

14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, t.y., pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo išraiškos formų – šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi – nėra absoliutūs, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t.y., jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Viešasis interesas, be kita ko, reikalauja, kad civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių. Neteisėtais yra pripažįstami sandoriai, kuriuos šalis sudarė dėl suklydimo, taip pat grasinimo, apgaulės ar kitokio poveikio į asmens valią atvejais. Dėl to teismas, prieš patvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-456/2010, e3K-3-246-701/2019).

15. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti taikos sutartį suabejojęs tikrąja atsakovės valia, nes į bylą nebuvo pateikti duomenys, jog (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininkas Z. S., už bendriją pasirašydamas taikos sutartį, savo poziciją suderino su dauguma bendrijos narių. Teismas atsižvelgė į trečiojo asmens, buvusios bendrijos pirmininkės L. B. paaiškinimus, kad nebuvo sušauktas bendrijos narių susirinkimas ir savo nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo negalėjo išreikšti tie bendrijos nariai, kurie 2017 m. balsavo už ginčo objektu tapusių bendrijos sprendimų priėmimą.

16. CPK 55 straipsnyje nustatyta, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 str. 1 d.).

17. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagal (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos įstatus visuotinis susirinkimas - aukščiausias bendrijos valdymo organas sprendžia svarbiausius bendrijos, kaip juridinio asmens, funkcionavimo klausimus, susijusius su kitų bendrijos organų rinkimu, jų veiklos organizavimo nustatymu, disponavimo turtu tvarkos nustatymu ir kt. (įstatų 4.3 punktas). Pagal įstatų 4.4 punktą bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus – valdybą ir bendrijos pirmininką. Bendrijos valdyba atstovauja bendrijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis, sudaro sandorius (įstatų 4.6.2 p.), bendrijos pirmininkas vadovauja bendrijos valdybai (įstatų 4.9.1 p.), bendrijos vardu pasirašo sutartis su trečiaisiais asmenimis (įstatų 4.9.2 p.). Bendrijos įstatuose nėra numatyta, kad bendrijos valdyba ar bendrijos pirmininkas, priimdami jų kompetencijai priskirtus sprendimus, turi sušaukti butų savininkų bendrijos susirinkimą. Pažymėtina, kad iš LR Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad juridinio asmens vardu veikia vadovas, kuriuo yra pirmininkas Z. S., įtvirtintas vienasmenis atstovavimas (b.l. 75-81, CPK 179 str. 3 d.).

18. Įvertinus (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos įstatuose numatytą bendrijos organų kompetenciją, LR Juridinių asmenų registro duomenis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad bendrijos pirmininkas yra tinkamas juridinio asmens atstovas atstovauti teisme ir gali sudaryti taikos sutartis bendrijos vardu. Kadangi viešame registre nenumatytas kiekybinis atstovavimas, todėl Z. S. gali vienasmeniškai spręsti klausimus dėl taikos sutarties sudarymo.

19. Byloje nustatyta, kad 2019-06-28 bendrijos pirmininkas Z. S. pasirašė taikos sutartį su ieškove L.R. S.. Iš 2019-07-01 valdybos narių susirinkimo protokolo Nr. 19-5 matyti, kad, teismui atsisakius tvirtinti taikos sutartį, valdyba pritarė bendrijos pirmininko sudarytai 2019-06-28 taikos sutarčiai, nurodė, kad taikos sutartis atspindi visų butų savininkų/bendrijos narių interesus (b.l. 32, 38). Tačiau byloje įvertintina aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininkas Z. S. yra ieškovės L.R. S. sūnus, ką patvirtina byloje esantis 2018-11-29 įgaliojimas (b.l. 6, 75-77), todėl 2019-06-28 teismui nepateikus bendrijos valdybos nutarimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tvirtinti taikos sutarties, nes patvirtinta taikos sutartis būtų konstatuojama kaip sandorio sudarymas tarp tėvų ir vaikų, kas preziumuojama, kaip šalių nesąžiningumas. Esant minėtiems duomenims bei siekiant išvengti interesų konflikto, (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos valdyba dar prieš šalių taikos sutarties sudarymą, o ne po taikos sutarties pateikimo teismui ir atsisakymo ją tvirtinti, turėjo svarstyti klausimą dėl galimybės bylą užbaigti taikiai ir išreikšti bendrijos valią. Teismui savalaikiai nepateikus bendrijos valdybos nutarimo, teismas darė pagrįstą išvadą, kad bendrijos valia nėra žinoma.

20. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės L.R. S. atstovas advokatas A. K. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei 3 punktą šioje byloje neturėjo teisės ieškovės vardu sudaryti taikos sutarties (numatyta išimtis; CPK 59 straipsnis). Minėta aplinkybė leidžia pripažinti, kad taikos sutartis pasirašyta ieškovės atstovo, neturinčio tam įgaliojimo, nėra išsiaiškinta pačios ieškovės valia, todėl teismui nebuvo pagrindo patvirtinti pateiktos taikos sutarties, vadovaujantis CPK 42 straipsnio 2 dalimi.

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad egzistavo teisinis pagrindas teismui atsisakyti tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį. Dėl paminėtų motyvų darytina išvada, kad naikinti ar keisti pagrįstą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.