- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- 2-4165-559/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00069-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Atsakovas
- R. E., D. J.
- Trečiasis asmuo
- Jonavos vaiko
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Albina Cirulienė
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius patikslintą ieškinį atsakovams R. E. ir D. J. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos nustatymo, vaiko rūpintojo skyrimo, globos vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo; tretieji asmenys: Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centras ir nepilnametė D. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams R. E. ir D. J. jų nepilnametės dukters D. J., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; nustatyti nepilnametei D. J. nuolatinę rūpybą ir paskirti jos nuolatiniu rūpintoju Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centro Kulvos bendruomeninius vaikų globos namus, nustatyti D. J. rūpybos bei gyvenamąją vietą minėtuose globos namuose, priteisti iš atsakovės R. E. materialinį išlaikymą jos nepilnametei dukrai D. J. periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti rūpintojui; pakeisti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1109-217/2008 dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo D. J. ir iš atsakovo D. J. ir priteisti D. J. naudai padidintą nuo 37,65 Eur iki 150 Eur materialinį išlaikymą, mokamą iki vaiko pilnametystės, priteisto materialinio išlaikymo tvarkytoju skiriant D. J. nuolatinį rūpintoją. Paskirti globos namus nepilnamečiui vaikui nuosavybės teise priklausančio turto administratoriumi.
Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad R. E. ir D. J. yra nepilnamečio vaiko D. J. tėvai. Ieškovui atsakovės R. E. šeima yra žinoma, kuomet 2015 m. liepos 24 d. į skyrių kreipėsi (duomenys neskelbtini)namo gyventojai, informuodami, kad R. E. namuose nuolatos girtaujama, bute būna neblaivūs suaugę vyrai. Moters asocialų gyvenimą mato jos mažametė dukra D.. Moteris policijai žinoma dėl triukšmo nakties metu, vaiko nepriežiūros. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 13B-564, R. E. šeima įrašyta į Jonavos rajono probleminių šeimų, auginančius vaikus, apskaitą. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 13B-2242 atsakovės šeima įrašyta į Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus, apskaitą. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 13B-520 D. J. ir Z. B. šeima įrašyta į Jonavos rajono rizikos šeimų, auginančius vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Kauno miesto socialinių paslaugų centro duomenimis, 2017 m. gruodžio 6 d. į LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių buvo pristatyta D. J.. Mergaitė pervežta iš Jonavos ligoninės, į kurią buvo pristatyta 2017 m. gruodžio 5 d. dėl galimo apsinuodijimo vaistais. Nepilnametė vaikų skubios pagalbos skyriuje elgėsi agresyviai, verkdama teigė, kad nenori gyventi su mama R. E., ją vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, prašė, kad būtų apgyvendinta vaikų globos namuose, nes kitaip dar kartą bandys nusižudyti. R. E. teigimu, jos dukra vartoja narkotines medžiagas, nelanko mokyklos, draugauja su netinkamos reputacijos draugais. Pasak atsakovės, D. yra gydyta Kauno apskrities priklausomybės ligų centre nuo priklausomybės narkotinėmis medžiagomis, tačiau po dviejų savaičių gydymo mergaitė savavališkai pabėgo iš gydymo įstaigos. Atsakovė atsisako auginti savo nepilnametę dukrą, sutinka, kad ji būtų apgyvendinta vaikų globos namuose. Jonavos rajono socialių paslaugų centro (toliau - Centras) duomenimis, R. E. šeima yra Jonavos rajono socialinių paslaugų centro specialistų lankomų ir prižiūrimų socialinės rizikos šeimų apskaitoje. Šeimai įvertintas socialinių paslaugų poreikis ir nustatyta teikti bendrąsias ir specialiąsias (socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas) socialines paslaugas. Socialinių paslaugų poreikis šeimai sistemingai pervertinamas. 2018 m. kovo 20 d. gautas pranešimas, kad R. E. su sugyventiniu G. nesutaria su D., naudoja prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą. Tą pačią dieną apsilankymo metu atsakovė su sugyventiniu teigė, kad susipyko su D. dėl šuns nepriežiūros, todėl dukra iškvietė policijos pareigūnus, meluodama, kad prieš ją buvo naudojamas smurtas. 2018 m. kovo 22 d. į Centrą kreipėsi D. J., kuri skundėsi, kad mama su sugyventiniu prieš ją naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, todėl ji nenori gyventi kartu su jais. D. teigė, kad nori gyventi Jonavos vaikų globos namuose, nes jau nebegali ištverti patiriamo smurto. Apsilankius atsakovės R. E. namuose, moteris su draugu neigė, kad smurtauja prieš D. bei vienas prieš kitą. Pokalbio metu R. E. parašė raštišką sutikimą, kuriame nurodė, kad sutinka, kad jos nepilnametė dukra gyventų pas savo biologinį tėtį D. J.. Atsižvelgiant į susidariusią krizinę situaciją šeimoje, buvo nutarta D. apgyvendinti pas biologinį tėtį D. J.. 2018 m. balandžio 4 d. D. J. raštiškai nurodė, kad D. J. nuo 2018 m. kovo 29 d. pas jį negyvena, savo noru grįžo pas mamą. Atsakovas teigė atsisakantis rūpintis dukra, nenori, kad ji gyventų su juo, nes ši vartoja alkoholį, rūko, bėga iš namų. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 5 d. įsakymu, likusiai be tėvų globos D. J. nustatyta laikinoji globa nuo 2018 m. balandžio 3 d., ji apgyvendinta Jonavos rajono vaiko ir šeimos gerovės centre.
Atsakovų šeimoms taikoma atvejo vadyba. Pirmasis atvejo vadybos/laikinosios globos (rūpybos) peržiūros posėdis šeimai buvo organizuotas 2019 m. kovo 29 d., kurio metu paaiškėjo reali galimybė ateityje nepilnametei grįžti į šeimą pas tėvą ir bendru specialistų sprendimu, nutarta laikinąją globą (rūpybą) pratęsti, siekiant palaipsniui atstatyti tėvo ir dukters tarpusavio ryšį. Posėdžio metu atsakovui rekomenduota kreiptis dėl leidimo imti svečiuotis dukrą D. J. savaitgaliais bei atostogų metu. R. E. rekomenduota bendrauti su Centro socialiniais darbuotojais, sistemingai dalyvauti paskirtuose socialinio darbuotojo bei psichologo konsultacijose, pozityvios tėvystės ugdymo grupėje, tačiau atsakovė po atvejo vadybos posėdžio nebendradarbiavo su Centro specialistais (į namus neįsileido, į telefono skambučius neatsakydavo), o 2019 m. balandžio 24 d. raštiškai atsisakė socialinių paslaugų.
Antroji atvejo vadybos/laikinosios globos (rūpybos) peržiūra organizuota 2019 m. liepos 31 d. R. E. į organizuojamą atvejo vadybos/laikinosios globos (rūpybos) peržiūrą neatvyko. Posėdžio metu paaiškėjo, kad atsakovas vykdė sudarytą pagalbos planą pagal savo faktinę gyvenamąją vietą, dukra pas tėvą svečiavosi nuo 2019 m. birželio mėn. pradžios iki 2019 m. liepos 26 d., tačiau posėdžio metu D. J. nurodė, kad nenori svečiuotis bei gyventi pas tėvą, nes jie tarpusavyje nesutaria, jai nepatinka romų tautybės papročiai, ji pas tėvą nesijaučia kaip šeimos narys. Nepilnametė taip pat atsisakė psichologo konsultacijų, išreiškė norą gyventi su mama arba globoje (rūpyboje), tačiau ne su tėvu. Pagalbos planas buvo papildytas priemonėmis: atsakovui rekomenduota palaikyti ryšį su dukra (pagal galimybes prisidėti prie dukros išlaikymo), bendrauti su specialistais.
2019 m. spalio 1 d. įvyko trečiasis atvejo vadybos/laikinosios globos (rūpybos) peržiūros posėdis. Atsakovai bei nepilnametė D. J. į posėdį neatvyko. Nustatyta, kad R. E. nėra motyvuota keisti gyvenimo būdo, spręsti šeimoje vyraujančių problemų, su Centro specialistais nebendrauja, nevykdo pagalbos plano, teigiamų pokyčių šeimoje nepavyko pasiekti. D. J. nuo 2019 m. liepos 26 d. nepalaiko santykių su tėvu, atsisako su juo bendrauti. Ji bendrauja su mama, dažnai būna pasišalinusi iš Jonavos vaiko ir šeimos geros centro, nelanko ugdymo įstaigos. D. J. rekomenduota teikti pagalbą, tačiau jis nemotyvuotas priimti siūlomą pagalbą, siekiant atstatyti tėvo ir dukters tarpusavio santykius. Kėdainių pagalbos šeimai centro duomenimis, šiuo metu atsakovo dukrai D. J. sugrįžti į šeimą pas tėvą nėra sąlygų, kadangi šeimoje nėra sąlygų vaikui užtikrinti asmeninę erdvę. Gyvenimo sąlygos neatitinka vaiko poreikių.
Atsakovė nėra motyvuota keisti gyvenimo būdo, spręsti šeimoje vyraujančių problemų, per visą laikinosios globos laikotarpį neįvykdė jai numatytų įpareigojimų (nesilankė psichologo konsultacijoje, nelankė pozityvios tėvystės ugdymo grupės), nepakeitė savo gyvenimo būdo (piktnaudžiavimas alkoholiu), motinos bendravimas su dukra nepasikeitė – D. visiškai neklauso motinos, nesiskaito su ja, ko nors negavusi, grasina motinai, kelia ranką prieš ją. Atsakovė nusišalino nuo motiniškų pareigų materialiai ją išlaikyti, dorai auklėti, prižiūrėti. R. E. nuo 2019 m. balandžio 24 d. raštiškai atsisakė socialinių paslaugų gavimo, todėl teigiamų pokyčių šeimoje nepavyko pasiekti. Atsakovė vieną kartą su dukra D. J. lankėsi mediatoriaus konsultacijoje, į kitas paskirtas konsultacijas neatvyko. D. J. nors ir išreiškė norą auginti dukrą, tačiau nepilnametė išreiškė norą gyventi su mama arba globoje (rūpyboje), tačiau ne su tėčiu. Nuo 2019 m. liepos 29 d. atsakovas su dukra nebendravo, nelankė jos dabartinėje gyvenamojoje vietoje, jis nemotyvuotas priimti siūlomą pagalbą, siekiant atstatyti tėvo ir dukters tarpusavio santykius. Pati nepilnametė atsisako su juo bendrauti, susitikti dalyvauti psichologo konsultacijose esant tėvui. Iš pateiktų teismui rašytinių duomenų darytina išvada, kad atsakovai nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą D. J., rūpintis jos sveikata ir gerbūviu, ją išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai neužtikrina vaikui tinkamų ir poreikius atitinkančių auklėjimo ir ugdymo sąlygų, neteikia jam išlaikymo ir šiuo metu nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, vadovaudamasis vaiko interesais, skyrius mano esant tikslinga neterminuotai apriboti abiejų tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, nustatant nepilnamečiui vaikui nuolatinę rūpybą bei gyvenamąją vietą ir skiriant nuolatinį rūpintoją.
Atsakovė R. E. dirba UAB „Jonavos paslaugos“, jos draudžiamos pajamos per paskutinius tris mėnesius yra nuo 601,76 Eur iki 728,14 Eur. Kitų išlaikytinių ji neturi. Ieškovui atsakovo pajamos yra nežinomos, Sodros duomenimis jis nuo 2009 metų yra savarankiškai dirbantis asmuo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Ieškovas neturi duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius. Netekto darbingumo nustatymo tarnybos duomenų bazės duomenimis atsakovams nedarbingumo lygis nėra nustatytas. Darytina išvada, kad atsakovai yra sveiki ir darbingi. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. J. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 Eur nuo ieškinio padavimo dienos teismui dienos iki vaiko pilnametystės, bei pakeisti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1109-217/08 dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo D. J. ir iš atsakovo D. J., priteisti vaiko naudai padidintą nuo 37,65 Eur iki 150 Eur materialinį išlaikymą iki vaiko pilnametystės.
Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 13B-527 D. J. nuo 2018 m. balandžio 3 d. yra paskirta laikinoji rūpyba ir jos rūpintoju yra paskirtas Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centras. Kitų piliečių ar juridinių asmenų, norinčių būti šio vaiko globėjais, pareiškimų Vaiko teisių apsaugos skyriuje nėra gauta. Kadangi Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje nesant fizinių asmenų ar šeimynų, galinčių nuolatinai globoti D. J., dėl globėjų (rūpintojų) paieškos buvo kreiptasi į globos centrus kitose savivaldybėse, tačiau ir kitose savivaldybėse nesant fizinių asmenų ar šeimynų, galinčių nuolatinai globoti paauglę, Jonavos rajono Socialinių paslaugų centro padalinys - Globos centras rekomenduoja vaiko nuolatiniu globėju (rūpintoju) skirti Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centro Kulvos bendruomeninius vaikų globos namus.
D. J. šiuo metu gyvena Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centre, kur jai sudarytos geros ir saugios bei tinkamos gyventi buities sąlygos, kambarys šviesus, šiltas, yra tinkamos sąlygos miegui, poilsiui ir laisvalaikiui. Šeimynoje yra poilsio erdvė, galimybė naudotis kompiuteriu, internetu ir knygomis. Laikinasis rūpintojas rūpinasi D. J. sveikata, ugdymu, auklėjimu. Mergaitė su mama bendrauja, dažnai lankosi jos namuose. Su tėčiu bendrauti atsisako ir palaikyti bet kokius ryšius. Mergaitė teigė, kad globos įstaigoje jaučiasi saugiai, mylima, turi daug draugių. Rūpintojo teigimu sunkumai rūpintis D. kyla dėl jos nevaldomo elgesio, bėgimo iš globos centro, kylančių konfliktų, kartais besibaigiančių smurtu prieš kitus globotinius ar netgi personalą. D. yra paskirtos minimalios priežiūros priemonės. D. J. mokosi Jonavos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre. Duomenų apie nepilnamečio vaiko D. J. nuosavybės teise priklausantį turtą nėra.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė teismo posėdyje palaikė visus ieškinyje nurodytus reikalavimus.
Atsakovė R. E. teismo posėdyje paaiškino, kad ji su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad jos dukra D. J. susipyko su jos sugyventiniu G. K. ir tada kaimynai iškvietė policiją ir Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Ji buvo supykusi ant dukros ir parašė pareiškimą, kad atsisako dukrą auginti. Jos dukra vaikų globos namuose gyvena 3–4 metai. Dukra puldavo ją, elgėsi agresyviai, pareidavo į namus apsvaigusi. Dabartiniu metu ji sutaria su dukra gerai, jokių pykčių nėra, ji nori, kad dukra gyventų pas ją namuose, be to dukra ir dabar gyvena pas ją namuose, nes dukra sakė, kad vaikų globos namuose iš jos vagia rūbus, ten netinkamas vanduo. Ji dirba (duomenys neskelbtini)valytoja, todėl neturėjo laiko lankytis pas psichologą ir kitose valdiškose institucijose. Jai pragyventi padeda ir brolis, kuris atveža maisto produktų. Ji rūpinsis dukra D., ves ją pas gydytojus, psichologus, prižiūrės, kad ši gertų vaistus.
Atsiliepimas
Atsakovas D. J. į teismo posėdį neatvyko, jį atstovavo advokatė E. G., kurios dalyvavimas teismo posėdyje laikytinas tinkamu šalies dalyvavimu. Atsakovas savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nėra proporcingas atsakovo atžvilgiu. Jo elgesys patvirtina norą ir siekį susigrąžinti nepilnametę dukrą į šeimą, užmegzti su ja ryšį bei dalyvauti jos auklėjime ir ugdyme, todėl neterminuotas atsakovų tėvų valdžios apribojimas šiuo atveju negali būti taikomas. Atsakovo gyvenimo būdas ir gyvenimo sąlygos ateityje gali pasikeisti, jis siekia sudaryti sąlygas nepilnametės dukters auginimui, nėra visiškai nusišalinęs nuo nepilnametės dukters priežiūros ir yra pagrindo manyti, kad ateityje jis tai darys, neatsisako spręsti savo problemų, todėl ieškinio reikalavimas neterminuotai apriboti tėvo valdžią gali būti patenkintinas iš dalies ir atsakovo valdžia į nepilnametę dukrą apribotina laikinai.
Šalies argumentai
Ieškiniu yra prašoma priteisti iš atsakovo D. J. nepilnametei dukrai D. J. po 150 Eurų išlaikymą. Su šiuo ieškinio reikalavimu nesutinka. Byloje pateikiami rašytiniai įrodymai patvirtina faktus, kad atsakovas nuo 2009 metų yra savarankiškai dirbantis asmuo, užimtumo tarnyboje neregistruotas. Atsakovo pajamos, susijusios su individualia veikla, šiai dienai nesudaro net minimalios algos. Šios pinigų sumos yra skiriamos paties atsakovo išlaikymui, jo šeimos ūkio išlaikymui, tad akivaizdu, kad ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra neatitinkanti atsakovo turtinės padėties, neatitinka protingumo ir proporcingumo kriterijų. Pažymėtina ir tai, kad nepilnametė dukra yra 15 metų amžiaus, neturinti jokių papildomų sveikatos sutrikimų, kas akivaizdžiai patvirtina faktus, kad jai nėra reikalingos papildomos, ekstraordinarios išlaidos išlaikymui. Atsakovo manymu, nepilnametės dukters išlaikymui pakanka 140 Eurų, 80 Eurų priteisiant iš atsakovo D. J. ir 80 Eurų priteisiant iš atsakovės R. E.. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovui nepateikus jokių įrodymų apie realiai patiriamas išlaidas nepilnametės dukters išlaikymui, laikytina, kad jos yra neįrodytos. Prašo ieškinio reikalavimus tenkinti iš dalies - laikinai apriboti tėvo valdžią D. J. nepilnametės dukters D. J. atžvilgiu ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 80 Eur iki nepilnametės dukters pilnametystės.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė advokatė E. G. teismo posėdyje palaikė atsiliepimą ir papildomai paaiškino, kad būtina apsaugoti D. J. interesus. Tačiau D. J. interesų apsaugojimas yra sudėtingas, nes laikinasis globėjas šiuo metu negali pasirūpinti D. J., kuri daugiausia laiko praleidžia motinos namuose. Šiai dienai geriausia D. J. gyventi su mama, nes su tėvu D. J. socialinių ryšių atkurti nepavyko, o su motina D. santykiai pagerėjo.
Trečiasis asmuo nepilnametė D. J. teismo posėdyje paaiškino, kad ji nenori gyventi vaikų globos namuose, nes turi mamą ir tėtį. Dabartiniu metu ji su mama sutaria gerai ir suprato, kad su mama gyventi yra geriau. Iš globos namų ji bėga ir ten negyvens, nes jai svetimi žmonės ir ji gali gyventi pas savo mamą arba tėvą.
Trečiasis asmuo Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centras savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su pateiktu ieškiniu dalyje dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Tarp mamos R. E. ir dukros D. J. yra artimas ryšys, mama rūpinasi dukra. Nepaisant tarpusavyje kylančių trumpalaikių mamos ir dukros nesutarimų, kuriuos neretai D. J. ir R. E. spendžia reaguodamos itin emocingai, o D. manipuliuodama ir keisdama nuomonę dėl gyvenamosios vietos (susipykusi su tėčiu, sako, kad norėtų gyventi pas mamą arba globos įstaigoje, grįžusi į globos įstaigą nuolat iš jos savavališkai šalinasi, nurodydama, kad jai geriausia būti mamos namuose, supykusi ant mamos, sako, kad geriau gyvens globos įstaigoje, tačiau į ją grįžusi dažniausiai jau kitą dieną savavališkai pasišalina ir grįžta pas mamą). Konfliktams įtakos turi D. J. psichikos būklė, jai nustatytas (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą diagnozė nustatyta 2020 m. vasario 5 d.). D. elgesyje stebimi šie minėto sutrikimo bruožai: per didelis polinkis į peštynes ir triukšmavimą, pasikartojantis melavimas, ryškus nuosavybės gadinimas, bėgimas iš namų, neįprastai dažnai pasireiškiantys pykčio priepuoliai, įžūlus ir provokuojantis elgesys, nuolatinis ir ryškus neklusnumas, pyktis, dirglumas, irzlumas, šiurkštumas, nemandagumas, egocentrizmas, autoritetų neigimas, maža tolerancija frustracijai, pykčio priepuoliai atsakomybės stoka, nesugebėjimas užsibrėžti ir siekti tikslo, užuojautos, gėdos, įžvalgų stoka, nepasimokymas iš savo patyrimo, polinkis dėl visko kaltinti kitus, o savo kaltę neigti, nepasitikėjimas aplinkiniais, įprastų socialinių situacijų interpretavimas savaip, įžvelgiant aplinkinių priešiškumą. D. išsako, kad myli mamą, o mama išsako, kad myli D.. Centro darbuotojams, policijos pareigūnams nepilnametė kartoja, kad norėtų gyventi pas mamą, kuri gyvena toje pačioje gatvėje, šalia esančiame name (globos įstaiga yra adresu (duomenys neskelbtini), o mamos namai (duomenys neskelbtini)). D. J. dažnai eina pas mamą ir būna pas ją: suderinusi su centro darbuotojais ir darbuotojams įvertinus, jog tuo metu mamos namuose saugi aplinka, dienos metu, jai leidžiama pasibūti pas mamą. Taip pat dažni atvejai, kai D. savavališkai šalinasi iš centro ir nakvoja mamos namuose (apie tai informuoti policijos pareigūnai). Į socialinius tinklus D. bei mama kelia bendras nuotraukas, viena apie kitą teigiamai atsiliepia, kas patvirtina artimo ryšio buvimą, juk 12-15 metų paaugliams labiau būdinga atsiriboti nuo tėvų, artimo santykio su tėvais nerodyti bendraamžiams, ypač socialinėje erdvėje. Vykdant minimalios priežiūros priemones pavyko pasiekti teigiamų D. elgesio pokyčių mėnesiui laiko (2019 m. lapkričio mėn.), nes mama bendradarbiavo su centro darbuotojais - tai buvo svarbiu motyvu D.. Mama motyvuoja D. lankyti mokyklą, apsilankyti pas gydytojus, laikytis taisyklių. R. E. yra vienas iš teigiamą įtaką D. darančių asmenų. D. pasišalinus iš centro ir būnant nesaugioje aplinkoje (pas neigiamą įtaką jai darančius bendraamžius ar vyresnius asmenis), pati mama kreipiasi pagalbos į centro darbuotojus - bendradarbiavo, kad dukra grįžtų 2019 m. rugsėjo mėn. iš Panevėžio, kuriame D. buvo su savo pažįstamais, bendradarbiavo, įkalbindama grįžti iš Ukmergės, bendradarbiavo nurodydama, kad D. būna (duomenys neskelbtini)name. Šiuo metu įžvelgiama didžiausia mamos daroma žala dukrai D. - jos priėmimas į savo namus savavališkų pasišalinimų metu. Tačiau analizuojant šiuos atvejus, kalbant su mama ir D., abi išsako, kad D. mamos prašo būti priimta į jos namus, nes kitu atveju, jei mama jos nepriims, ji eis į nesaugią aplinką („pas čigonus“ ar gatvę), bet ne į globos įstaigą. Suprantama, kad mama tokiu elgesiu pasiduoda D. manipuliacijai, pažeidžia įstatymą, tačiau šiuose mamos poelgiuose taip pat yra rūpestis dukros saugumu. R. E. rūpinasi dukra, net ir dukrai gyvenant globos įstaigoje rūpinasi dukros poreikių tenkinimu: D. dienos metu nueina pas mamą pavalgyti (išsako, kad mamos maistas jai skanesnis nei centro), mama yra nupirkusi D. kelis mobiliuosius telefonus, madingų drabužių, perka kosmetiką, apmoka telefono sąskaitą, apmoka taksi paslaugas. Kadangi D. nuolat šalinasi, pavyzdžiui 2019 m. gruodžio mėn. pasišalinusi daugiau nei 24 paras, 2020 m. sausio mėn. pasišalinusi daugiau nei 20 parų, ir turimais duomenimis dažnai pasišalinimų metu būna pas mamą (apie tai informuoti policijos pareigūnai), tuo metu mergaitės poreikius tenkina mama. Dažniausiai po pabėgimų D. grįžta švari, susišukavusi, apsirengusi kitais drabužiais nei buvo pasišalinimo metu. Vėliau pati D. pasisako, kad grįžo iš mamos namų. R. E. nedaro ypatingos žalos vaiko vystymuisi: kiek žinoma, nors R. E. toliau epizodiškai vartoja alkoholį, kartojasi epizodiniai konfliktai su sugyventiniu, tačiau tai tapačios situacijos dėl kurių D. J. nustatyta laikinoji globa, tačiau situacija nėra blogėjanti - R. E. dirba, neturi sveikatos problemų, toliau palaiko ryšius su dukra. Todėl ieškinys dėl griežtesnės sankcijos - neterminuoto tėvų valdžios apribojimo R. E. jos nepilnametės dukters D. atžvilgiu, grindžiamas iš esmės tapačiomis (2018 metais egzistavusiomis) aplinkybėmis, nurodant, kad padėtis nėra pasikeitusi. Turima duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. D. J. turi elgesio problemų, dėl ko jai skirtos minimalios priežiūros priemonės, jas vykdo epizodiškai, dalinai, nepakeitus elgesio skubos tvarka bus kreipiamasi dėl vidutinės priežiūros priemonių skyrimo. Šios priemonės padėtų D. teigiamai socializuotis. Kadangi D. ir mama abipusiškai įtakoja viena kitos savijautą bei elgesį, galima tikėtis, jog D. susidūrus su neišvengiamomis elgesio pasekmėmis, t. y. vidutinių priežiūros priemonių skyrimu ar didele skyrimo tikimybe, galima tikėtis, D. elgesio pagerėjimo, o esant šiam pagerėjimui, R. E. paprastai priima teikiamą pagalbą, deda daugiau pastangų keičiant gyvenimo būdą, siekiant susigrąžinti dukrą į šeimą. R. E. 2019 metais sudalyvavo 6 vaiko ir šeimos gerovės centro psichologės konsultacijose. 2019 m. balandžio mėn. D. skyrus minimalios priežiūros priemonių įpareigojimą sudalyvauti mediacijos seanse, mama, norėdama padėti D. vykdyti skirtas priemones, sudalyvavo mediacijos seanse. Nors mamai trūksta gebėjimų suvokiant tėvų valdžios turinį ir pareigas dorai auklėjant ir prižiūrint savo vaiką, tačiau ji suvokia, kad vaikas turi eiti į mokyklą, geba rūpintis poreikių tenkinimu, tačiau turi nerimą ir baimę bendrauti su institucijų atstovais. 2018 m. birželio 28 d. - rugpjūčio 31 d. D. svečiavosi mamos namuose, tuo metu mama intensyviai bendradarbiavo su centro specialistais, išsakė teigiamus D. elgesio pokyčius, D. nesišalino iš namų. Svečiavimasis nutrauktas, nes paskutinę svečiavimosi dieną, dėl mamos alkoholio vartojimo su patėviu, D. išsikvietė policijos pareigūnus, kad būtų parvežta į šalia esančią globos įstaigą, nors pagal susitarimą galėjo pareiti pati arba informuoti centro darbuotojus. Kai nepilnametė negauna tai, ko ji šiuo metu nori, neadekvačiai padidina kitų kaltę, apšmeižia, paskui tai pripažįsta pati ir tuo didžiuojasi. Dėl netinkamo elgesio su mama po kurio laiko gailisi. D. motyvuoja teigiamai elgtis tik baimė sulaukti elgesio pasekmių (tai silpnas motyvas, nes D. gebėjimas kritiškai įvertinti savo elgesio pasekmes yra silpnas) arba žinojimas, kad gali grįžti pas mamą. Pastarasis motyvas stipresnis. Po pokalbio su VTAS specialiste, kai buvo kalbama apie neterminuotą tėvų valdžios ribojimą, D. elgesys dar labiau pablogėjo - 2020 m. sausio mėn. ji elgėsi itin agresyviai, buvo pabėgusi daugiau nei 20 parų. Pati D. išsako, kad net gyvendama kito miesto globos institucijoje arba globėjų šeimoje (kuri nerasta), vis tiek bėgtų ir būtų pas mamą ar ieškotų galimybių būti šalia mamos. D. J. kelis kartus atsisakė gyventi Kulvos bendruomeniniuose vaikų globos namuose, nors dėl vykdomo projekto, buvo galimybė smarkiai pagerinti materialinę gyvenimo kokybę - vaikai vyko į išvykas į užsienį, buvo skirta daugiau lėšų drabužiams, higienos prekėms, pramogoms, kišenpinigiams. Tai patvirtina, kad D. buvimas šalia mamos yra svarbiau nei materialiniai paskatinimai ar materialinės gyvenimo kokybės pagerėjimas. D. J. nėra mažametė, kurią reikėtų saugoti, ji linkusi kreiptis pagalbos esant sudėtingoms situacijoms. Mamai gyvenant gretimame name ir neterminuotai apribojus mamos valdžią, kuomet įstatymiškai būtų dar sudėtingesnės sąlygos dukrai dienos metu apsilankyti pas mamą, mamai tvarkytis dokumentus dėl svečiavimosi, atsižvelgiant į D. J. asmenybės ir psichikos ypatumus, numanoma, kad nepilnametės manipuliavimas sistema dar labiau stiprės. Gyvenant globos institucijoje nebuvo pasiekti teigiami D. J. elgesio pokyčiai - elgesys tik prastėjo, tai įrodo, jog ne tik R. E. negeba teikti dukrai reikiamos pagalbos, tačiau ir visa Jonavos miesto bendruomenė. Nors šiuo metu, remiantis ankstesniais faktais apie svečiavimosi trukmę, mamos ir dukros tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su institucijomis siekiant pozityvių tikslų ir grįžimo į šeimą, stebima, jog pasiekti pokyčiai būna trumpalaikiai, t. y. 1-2 mėn. trukmės, tačiau tas laikas svarbus merginos raidai - tuo metu ji priima pagalbą, kuri yra būtina koreguojant D. J. elgesio ir emocines problemas jautriu paauglystės laikotarpiu, kas labai svarbu tolimesnei D. asmenybės raidai. D. priima pagalbą tik įtraukus mamą į procesą, o motyvu yra nors menkos galimybės grįžti į šeimą buvimas. Neterminuotas mamos valdžios apribojimas dar labiau apribotų šią galimybę, ir taip sudėtingas paauglės elgesys suprastėtų. Mamos valdžios apribojimas turėtų labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai. Ši informacija leidžia teigti, jog R. E. nedaro ypatingos žalos D. J. vystymuisi, mama rūpinasi dukra, yra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti.
D. J. turi gebėjimų tenkinti dukros D. J. poreikius. 2019 m. birželio - liepos mėn. D. svečiavosi tėčio šeimoje, tuo metu ji savavališkai nesišalino iš namų (nebuvo skelbtos paieškos), nebuvo gauta duomenų iš policijos pareigūnų, D. svečiavimosi metu centro darbuotojams išsakydavo, kad ten jaučiasi gerai, tačiau po įvykusio konflikto su tėčiu ir jo sugyventine, mergaitė pati kreipėsi į Kėdainių VTAS, nurodydama, kad nebenori svečiuotis tėčio šeimoje. Vėliau centro darbuotojams nepilnametė paaiškino, kad nesutaria su tėčiu, jai nepatinka romų tautybės papročiai. D. J. būdinga susidūrus su sunkumais (susipykus su kitais ir pan.) šalintis iš situacijos, keisti aplinką, jai nustatytas socializuotas elgesio sutrikimas. D. atsisakius bendrauti su tėčiu, ji taip pat nutraukė bendravimą, nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. D. nesirūpina, nesidomi. D. šiuo metu išsako, kad tėčio šeimoje gyventi nenorėtų, tačiau bendrauti su juo norėtų. D. J. nedaro ypatingos žalos D. J. vystymuisi, dukra nesirūpina tik nuo 2019 m. rugpjūčio mėn., atsižvelgiant į D. J. ir D. J. elgesio ir asmenybės ypatumus, negalima teigti, jog padėtis gali pasikeisti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė (direktorė) E. M. papildomai paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu, nes šiuo metu tarp D. J. ir atsakovės tarpusavio ryšys yra sustiprėjęs ir šiltas, mama galės pasirūpinti vaiku. D. nesileidžia jai teikti vaikų centro darbuotojų pagalbą, šios pagalbos nepriima ir ji daro viską priešingai, kad galėtų gyventi pas mamą. D. nesilaiko centro vidaus tvarkos taisyklių, nevykdo jai numatytų priemonių plano, tik tiek, kad eina į mokyklą. D. laiku iki 22 val. negrįžta į namus, tada jai skelbiama paieška. Grįžusi ji žemina kitus, rėkia. Praktiškai D. negyvena centre, nes iki jos motinos namų nuo centro tik 3 min. kelio. D. labai blogai veikia kitus centro vaikus, skatina juos blogai elgtis. Nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki teismo posėdžio dienos – 2020 m. spalio 9 d. D. J. negyveno centre 24 dienas. Mergaitės bendravimas su centro darbuotojais didelių teigiamų rezultatų nedavė, tik D. pradėjo į mamą kreipti dėmesį ir sako, kad mama jai vienintelė, kuri gali jai padėti pasikeisti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovai R. E. ir D. J. yra nepilnametės D. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai ((duomenys neskelbtini) išduotas gimimo liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini); 1 t., b. l. 9).
Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 13B-527 (1 t., b. l. 10) likusiai be tėvų globos nepilnametei D. J. buvo nustatyta laikinoji globa nuo 2018 m. balandžio 3 d. ir laikinuoju globėju paskirti Jonavos rajono vaikų globos namai (šiuo metu - Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centras), globos vietą nustatant šiuose namuose.
Ieškovė prašo neterminuotai apriboti tėvų valdžią abejiems atsakovams R. E. ir D. J. jų nepilnametės dukters D. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo
Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios apribojimo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).
Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 13B-564 (1 t., b. l. 11) nustatoma, kad R. E. šeima įrašyta į Jonavos rajono probleminių šeimų, auginančius vaikus, apskaitą.
Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 13B-2242 (1 t., b. l. 12) nustatoma, kad R. E. šeima įrašyta į Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus, apskaitą.
Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 13B-520 (1 t., b. l. 13) nustatoma, kad D. J. ir Z. B. šeima įrašyta į Jonavos rajono rizikos šeimų, auginančius vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos.
Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 13B-527 (1 t., b. l. 10) nustatoma, kad likusiai be tėvų globos D. J. nustatyta laikinoji globa nuo 2018 m. balandžio 3 d., globėju paskirtas Jonavos rajono vaikų globos namai, globos vieta (duomenys neskelbtini)
Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 2-9-26/2048 (1 t., b. l. 15-16) nustatoma, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašoma atkreipti dėmesį į R. E. šeimos socialinę situaciją, įtariamą vaiko nepriežiūrą ir pateikiamas R. E. 2017 m. gruodžio 6 d. atsisakymas auginti D. J. ir sutikimas dėl apgyvendinimo vaikų globos namuose.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2017 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. S-(1.18)-11837 (1 t., b. l. 17) nustatoma, kad D. J. nuo 2017 m. gruodžio 6 d. gydoma Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos sektoriuje ir jai nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini). Į skyrių pacientė stacionarizuota dėl mėginimo nusižudyti išgeriant medikamentų. Prašoma Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus imtis priemonių užtikrinant tolesnę psichiatrinę, psichologinę ir socialinę pagalbą D. J. ir jos šeimai, siekiant apsaugoti D. J. nuo rizikingo elgesio.
Jonavos rajono socialinių paslaugų centro 2018 m. kovo 23 d. raštu Nr. IS-442 (1 t., b. l. 18-20) nustatoma, kad dėl R. E. besikartojančių konfliktinių situacijų su dukra D. J., R. E. sistemingai konsultuojama pozityvios tėvystės, tarpusavio santykių stiprinimo bei konfliktų sprendimo klausimais. Dėl R. E. motyvacijos stokos spręsti socialines šeimos problemas, vykdomas socialinis darbas su šeima duoda tik trumpalaikius teigiamus rezultatus. Konfliktinės situacijos tarp dukros ir mamos vis pasikartoja. Besikartojančias konfliktines situacijas šeimoje sąlygoja ne tik socialinių, bendravimo įgūdžių stoka, bet ir situacijos suvokimo ribotumas, sąlygotas R. E. protinės, psichinės sveikatos būkle.
Jonavos rajono socialinių paslaugų centro 2019 m. spalio 31 d. raštu Nr. IS7-3080 ir pagalbos planu (1 t., b. l. 29-43) nustatoma, kad pirmasis atvejo vadybos/laikinosios globos (rūpybos) peržiūros posėdis šeimai buvo organizuotas 2019 m. kovo 29 d., kurio metu buvo išklausyta šeimos narių, nepilnametės D. J. nuomonė ir paaiškėjo reali galimybė ateityje nepilnametei grįžti į šeimą pas tėvą, todėl bendru specialistų sprendimu nutarta laikinąją globą (rūpybą) pratęsti, siekiant palaipsniui atstatyti tėvo ir dukters tarpusavio ryšį. Posėdžio metu rekomenduota D. J. kreiptis dėl leidimo imti svečiuotis dukrą D. J. savaitgaliais bei atostogų metu. R. E. rekomenduota bendrauti su Centro socialiniais darbuotojais, sistemingai dalyvauti paskirtuose socialinio darbuotojo bei psichologo konsultacijose, pozityvios tėvystės ugdymo grupėje. R. E. po atvejo vadybos posėdžio nebendradarbiavo su Centro specialistais (į namus neįsileido, į telefono skambučius neatsakydavo), o 2019 m. balandžio 24 d. raštiškai atsisakė socialinių paslaugų. Antroji atvejo vadybos/laikinosios globos (rūpybos) peržiūra organizuota 2019 m. liepos 31 d. R. E. į organizuojamą atvejo vadybos/laikinosios globos (rūpybos) peržiūrą neatvyko. Posėdžio metu paaiškėjo, kad D. J. vykdė sudarytą pagalbos planą pagal savo faktinę gyvenamąją vietą. D. J. posėdžio metu nurodė, kad nenori svečiuotis bei gyventi pas tėvą, atsisakė psichologo konsultacijų, išreiškė norą gyventi su mama arba globoje (rūpyboje), tačiau ne su tėvu. Pagalbos planas buvo papildytas priemonėmis: D. J. rekomenduota palaikyti ryšį su dukra (pagal galimybes prisidėti prie dukros išlaikymo), bendrauti su specialistais. 2019 m. spalio 1 d. įvyko trečiasis atvejo vadybos/laikinosios globos (rūpybos) peržiūros posėdis. R. E., D. J. ir D. J. į posėdį neatvyko. Posėdyje dalyvavusių specialistų nuomone, R. E. nėra motyvuota keisti gyvenimo būdo, spręsti šeimoje vyraujančių problemų, su Centro specialistais nebendrauja, nevykdo pagalbos plano, teigiamų pokyčių šeimoje nepavyko pasiekti. D. J. nuo 2019 m. liepos 26 d. nepalaiko santykių su tėvu, atsisako su juo bendrauti, susitikti dalyvauti psichologo konsultacijose esant tėvui D. J.. D. J. bendrauja su mama, dažnai būna pasišalinusi iš Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centro, nelanko ugdymo įstaigos. D. J. nemotyvuotas priimti siūlomą pagalbą, siekiant atstatyti tėvo ir dukters tarpusavio santykius. Centro specialistai bandė susiekti telefonu su D. J., tačiau klientas neatsakydavo į skambučius arba su Centro specialistais bendraudavo jo sugyventinė Z. B.. Kėdainių pagalbos šeimai centro duomenimis, šiuo metu dukrai D. J. sugrįžti į šeimą pas tėvą D. J. nėra sąlygų, kadangi šeimoje nėra sąlygų vaikui užtikrinti asmeninę erdvę. Gyvenimo sąlygos neatitinka vaiko poreikių. Vykdant atvejo vadybos procesą nustatyta, kad šeimai nepadėjo pagalbos plane planuota ir teikta pagalba.
Kėdainių pagalbos šeimai centro 2020 m. sausio 14 d. raštu Nr. 2-116 ir pagalbos planu (1 t. b. l. 45-50) nustatoma, kad Z. B. ir D. J. šeimai nuo 2017 m. gegužės 29 d. teikiamos socialinės priežiūros ir bendrosios socialinės paslaugos. Šeima priima teikiamą pagalbą, noriai bendrauja ir bendradarbiauja su socialine darbuotoja. Kėdainių pagalbos šeimai centro pagalbos plane numatytus įpareigojimus vykdo, apie pasikeitusią padėtį šeima nuolat informuoja. Šiuo metu šeima laikinai gyvena 2 kambarių bute be patogumų, o nuosavame būste vyksta remonto darbai, kurie užsitęsė dėl nepakankamų finansinių išteklių. Šeimos gyvenimo sąlygos neatitinka higienos normų bei priešgaisrinės apsaugos reikalavimų. D. J. šiuo metu neturi nuolatinio darbo, dirba padienius darbus, tuo užtikrindamas vaikų poreikių tenkinimą. Turimais duomenimis dukrai D. J. sugrįžti pas tėvą D. J. nėra sudarytos fiziškai ir emociškai saugios gyvenimo sąlygos.
2019 m. balandžio 8 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 51-54) nustatoma, kad D. gyvena kambaryje su kita globotine K., gyvenimo ir buities sąlygos saugios ir tinkamos. D. nurodo, kad maistas neskanus. D. aprūpinta būtinais rūbais ir avalyne, higienos priemonėmis. Mergaitė yra labai problematiška, konfliktiška, pastoviai atsikalbinėja, nevykdo jai paskirtų darbų, keikiasi, dažnai pabėga iš Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centro. D. mokosi Jonavos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre. D. nepatinka gyventi Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centre, teigia nesutarianti su auklėtojomis. D. socialiniai įgūdžiai yra pakankamai geri, ji geba komunikuoti su kitais žmonėmis, kai to nori, tačiau ji visad nori turėti viršenybę. D. teigia, kad nebenori gyventi Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centre, nes jai nepatinka, ją visi kontroliuoja. Mergaitė dažnai lankosi pas mamą, bendrauja su tėčiu, kuris planuoja pasiimti ją gyventi. Sunkumai rūpinantis D. kyla dėl jos nevaldomo elgesio, bėgimo iš Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centro, kylančių konfliktų, kartais besibaigiančių D. smurtu prieš kitus globotinius ar personalą.
2019 m. rugpjūčio 6 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 55-57) nustatoma, kad D. lankosi pas psichologę Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centre, pagal poreikį vyksta į Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centrą. D. siūloma lankytis pas psichiatrą, lankyti šviesos terapiją, meno terapiją, tačiau mergaitė kol kas atsisako. D. mokosi Jonavos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre, tačiau dėl praleistų pamokų šiemet buvo palikta antriems metams. Mergaitė teigė, kad globos įstaigoje jaučiasi saugi, mylima, turi daug draugių, sutaria su auklėtojomis, ypač pasitiki psichologe. D. norėtų grįžti pas mamą, su kuria sutaria gerai, dažnai pas ją lankosi, bendrauja, ji mergaitei nuperka tam tikrų reikalingų daiktų. Nuo 2019 m. birželio pradžios, kada mergaitė svečiavosi pas tėtį, įvykę konfliktai tarp jos ir tėvo bei jo šeimos pakeitė D. ir tėvo tarpusavio santykius. Ji šiuo metu visiškai atsisako bendrauti su tėčiu ir palaikyti bet kokius ryšius. Rūpintojo teigimu mergaitė nėra linkusi laikytis Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centro vidaus tvarkos taisyklių, yra linkusi manipuliuoti, sunkumai kyla dėl jos emocijų raiškos, bėgimo iš Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centro, vyksta konfliktai su kitais globotiniais ir personalu, kuris baigiasi smurtu prieš kitus arba prieš save pačią. Mergaitei yra paskirtos minimalios priežiūros priemonės, Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centras kreipiasi į specialistus, kad užtikrinti geriausius vaiko interesus.
Viešosios įstaigos Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro (1 t., b. l. 89) raštu Nr. S3-1909 (1 t., b. l. 89) nustatoma, kad R. E. šio centro Psichikos sveikatos centre lankosi epizodiškai nuo 2014 m. gegužės 14 d. ir jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą gydytojo psichiatro konsultacijai lankėsi 2018 m. gruodžio 13 d. Psichologo konsultacijoms lankėsi 2019 m. kovo 18 d. ir 2019 m. balandžio 3 d.
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 20-S nustatoma, kad nuo 2018 m. balandžio 3 d. adresu Jonava, Mokyklos g. 14-9, registruoti dvidešimt devyni policijos pareigūnų iškvietimai, šešiolika kartų buvo skelbiamos D. J. paieškos.
Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu Nr. 4TSD-2769 (2 t., b. l. 54-55) nustatoma, kad R. E. gyvena vieno kambario bute, kuris yra apie 37 kv. m. Apsilankymo metu bute buvo švaru ir tvarkinga. Vaikas būna bendrame kambaryje, kuriame yra vaikui skirta lova, stalas, kompiuteris, sofa-lova, sekcija, spinta, šaldytuvas, televizorius. Atskiros erdvės vaikui nėra. Bute yra visi buičiai reikalingi daiktai. Apsilankymo metu R. E. teigė, kad jos dukra nakvoja jos namuose, tačiau tuo metu jos buvo susipykę.
Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. rugsėjo 18 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu Nr. 2597 (2 t., b. l. 56-57) nustatoma, kad D. J. šeima gyvena (duomenys neskelbtini), šiame bute yra vienas kambarys ir virtuvė. Būstas be patogumų. Virtuvėje stovi viengulė lova, kambaryje yra dvigulė lova, lovelė vaikui. Vaikams nėra atskirai skirtų patalpų, aplinka skurdi, neatitinka geriausių vaiko interesų, D. J. poreikiai būtų tenkinami minimaliai. D. J. paaiškino, kad jis norėtų, jog dukra gyventų su savo motina, sąlygų priimti gyventi dukrą savo šeimoje neturi, be to dukra taip pat nenorėjo gyventi su juo, konfliktavo, neklausė.
Šiuo atveju ieškinys dėl tėvystės apribojimo yra pareikštas abiem tėvams, todėl sprendžiant ginčą dėl tėvų valdžios apribojimo, būtina nustatyti kiekvieno iš tėvų priešingus teisei veiksmus, šie veiksmai vertintini CK 3.155 straipsnio turinio aspektu.
Ieškovo atstovės atsakovės ir trečio asmens D. J. ir trečiojo asmens atstovės E. M. paaiškinimais, rašytinais įrodymais nustatyta, kad D. J. nuo pat jos apgyvendinimo Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centre nuolat rūpinosi ir jos motina atsakovė R. E.. Kadangi D. J. nuolat negrįžta laiku ir po kelias dienas į Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centrą, atsakovė R. E. šio centro darbuotojams padeda sužinoti apie D. J. buvimo vietą, nes būtent ji šiuo metu palaiko nuolatinį ryšį su savo dukra D. J.. Atsakovė yra neteista, ji dirba (duomenys neskelbtini) ir charakterizuojama teigiamai, šiame darbe ji dirba nuo 2007 m. Atsakovė prisideda prie dukros išlaikymo pirkdama dukrai būtinus daiktus. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. J. motinos namuose praleidžia augiau laiko negu globos įstaigoje. Šią aplinkybę patvirtina ir trečiojo asmens atstovo E. M. nurodytos aplinkybės, kad D. J. nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. spalio 9 d. 24 dienas negyveno centre. 2020 m. rugsėjo 24 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 4TSD-2769 patvirtina, kad atsakovė R. E. gyvendama socialiniame būste - vieno kambario bute yra sudariusi dukrai gyvenimo sąlygas, yra visi buičiai reikalingi daiktai. Visus šiuos laikotarpius Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centro darbuotojai negali rūpintis D. J.. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad tuo metu, kai D. J. gyvena pas savo motiną R. E. būtų neužtikrintos vaiko teisės, interesai, vaiko gerovė. Trečiojo asmens atstovo E. M. paaiškinimais nustatyta, kad per laikotarpį, kai D. J. buvo apgyvendinta Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centre, tik sustiprėjo D. J. ir atsakovės R. E. tarpusavio ryšys, o daugiau jokių teigiamų rezultatų nebuvo pasiekta, nes D. J., gyvendama Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centre daro viską priešingai, nei reikalauja vidaus tvarkos taisyklės tuo parodydama, kad čia nenori ir neketina gyventi. Be to toks D. J. elgesys neigiamai veikia ir kitus Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centre gyvenančius vaikus.
R. E. 2017 m. gruodžio 6 d. parašė atsisakymą auginti D. J. ir sutikimą dėl apgyvendinimo vaikų globos namuose, tačiau teismo posėdyje paaiškino, kad parašė labai susipykusi su dukra ir po to labai dėl to gailėjosi. R. E. yra diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su emocijų ir elgesio sutrikimu, tačiau tokia nustatyta diagnozė nėra kliūtis auginti ir rūpintis dukra, tik jai turėtų būti teikiama pagalba ir yra būtinos konsultacijos pozityvios tėvystės, tarpusavio santykių stiprinimo bei konfliktų sprendimo klausimais.
Tokiu būdu byloje nustatyta, kad R. E. nuo 2018 m. balandžio 3 d., kai D. J. buvo apgyvendinta Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centre, nebuvo visiškai nusišalinusi nuo savo kaip motinos pareigų ir iš dalies, pagal savo sugebėjimus ir suvokimą, vykdė pareigą auklėti ir išlaikyti savo dukrą, nuolat bendravo su dukra, rūpinosi jos materialine ir dvasine gerove, pakeitė požiūrį į dukrą iš esmės, nuolat bendradarbiavo su Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centro darbuotojais, siekdama užtikinti vaiko teises ir interesus. Pažymėtina, kad motinos valdžios apribojimas neduos teigiamų rezultatų, nes visiškai nerealu yra uždrausti penkiolikos metų paauglei bendrauti ir praleisti laiką su savo mama, jeigu ji pati to nenorės. Toks apribojimas gali išprovokuoti visiškai nenuspėjamą tokio amžiaus vaiko elgesį ir duoti rezultatą priešingą vaiko interesams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad per pastaruosius dvejus metus iš esmės pasikeitė atsakovės požiūris į vaiko auklėjimą ir priežiūrą, į nepilnamečio vaiko išreikštą valią likti gyventi su mama, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo apriboti atsakovei motinos valdžią ir šioje dalyje ieškinys yra atmestinas.
Atsakovas D. J. nuo 2019 m. birželio mėnesi nebendrauja su dukra D. J., kuri nenori su juo bendrauti po įvykusių konfliktų, tačiau sutinka, kad jis turi teikti materialinį išlaikymą dukrai, tačiau pats atsakovas, būdamas tėvu, nesiekia atkurti ryšių su dukra ir nesiekia su ja bendrauti ir auklėti ją. Atsakovas materialinio išlaikymo dukrai neteikia, nes pats neturi nuolatinio darbo ir pragyvena iš atsitiktinių uždarbių. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pas atsakovą buvo apgyvendinta dukra D. J., tačiau vėliau ji atsisakė gyventi ir bendrauti su tėvu. 2020 m. rugsėjo 18 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 2597 patvirtina, kad šiuo metu pas atsakovą nėra sąlygų gyventi D. J. ir atsakovas pakankamai ilgą laiką nebaigia būsto remonto. Atsakovas yra jaunas ir darbingas, jam nedarbingumo lygis nenustatytas ir jis ilgą laiką nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo dukrą ir nemoka dukrai priteisto materialinio išlaikymo, kuris yra tik 37,65 Eur. Atsakovas yra teistas, baustas administracine tvarka.
Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).
Tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytina atsakovo kaltais veiksmais. Šiuo atveju atsakovas yra visiškai ir ilgą laiką nusišalinęs nuo tėvo pareigos auklėti savo dukrą, ja visiškai nesirūpina ir visiškai nesidomi, nebendrauja su dukra, nesirūpina dukros ugdymu, sveikata, neteikia dukrai materialinio išlaikymo, todėl daroma išvada, kad atsakovas neužtikrindama teisėtų vaiko interesų piktnaudžiauja savo, kaip tėvo, teisėmis. Atsakovo D. J. atžvilgu yra įrodyta, kad atsakovas vengė vykdyti konstitucinę tėvų pareigą rūpintis vaiku, tačiau negalima daryti išvados, kad atsakovas darė ir daro ypatingą žalą dukros raidai ar visiškai ja nesirūpina. Be to, byloje yra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nes D. J. nuo 2017 m. gegužės 29 d. teikiamos socialinės priežiūros ir bendrosios socialinės paslaugos, o šeima priima teikiamą pagalbą, noriai bendrauja ir bendradarbiauja su socialine darbuotoja. Atsakovas nurodė, kad su D. J. nebendrauja, nes dukra nenori, o posėdžio metu D. J. nurodė, kad ji galinti gyventi ir su tėvu, nes dabar suprato, kad tėvas ją drausmino, norėdamas jai gero.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir esant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, atsakovui D. J. laikinai apribotina tėvo valdžia jo dukters D. J. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Atsakovui išaiškintina, kad laikinai apribojus tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymo, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvo valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį, gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.
Kadangi atsakovės R. E. dalyje ieškinys dėl motinos valdžios apribojimo atmestinas, o atsakovo D. J. atžvilgiu tėvo valdžia apribojama laikinai, todėl dėl nuolatinės rūpybos, nuolatinio rūpintojo ir gyvenamosios vietos nustatymo su nuolatiniu rūpintoju, dėl materialinio išlaikymo iš R. E. dukrai D. J. priteisimo teismas nepasisako, nes neapribojus motinos valdžios, nėra įstatyminio pagrindo priteisti materialinį išlaikymą iš R. E., skirti nuolatinę rūpybą ir nuolatinį rūpintoją D. J., kurios atžvilgiu lieka galioti paskirta laikinoji rūpyba.
CPK 407 straipsnis nustato, kad, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia materialinį išlaikymą vaikui.
Ieškovė prašo pakeisti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1109-217/2008 dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo D. J. ir iš atsakovo D. J. ir priteisti D. J. naudai padidintą nuo 37,65 Eur iki 150 Eur materialinį išlaikymą, mokamą iki vaiko pilnametystės, priteisto materialinio išlaikymo tvarkytoju skiriant D. J. nuolatinį rūpintoją.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnis).
Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).
Nustatant, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, ir sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
Taigi teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas).
Iš atsakovo D. J. Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimu (2 t., b. l. 7) priteistas dukrai D. J. materialinis išlaikymas kas mėnesį mokant po 37,65 Eur (130 Lt), bet ne mažiau kaip 1 MGL, indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2008 m. balandžio 9 d. iki D. J. pilnametystės.
Šioje byloje ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti priteistą išlaikymą D. J. iki 150 Eur, motyvuodama atsakovo pareiga išlaikyti vaiką ir kad išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitiktų protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai.
Šioje byloje vertinant atsakovo D. J. turtinę padėtį, atsižvelgtina į Užimtumo tarnybos duomenis (1 t., b. l. 65), kuriais nustatoma, kad atsakovas šioje tarnyboje neregistruotas, VSDFV duomenimis (1 t, b. l. 63) nustatoma, kad atsakovas yra savarankiškai dirbantis asmuo nuo 2017 m. sausio 31 d.
Viešųjų registrų duomenimis ( 1 t., b. l. 163-164) nustatyta, kad atsakovas D. J. nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo ir kito registruotino kilnojamojo turto neturi. NDNT informacinės sistemos duomenimis (1 t., b. l. 67) D. J. nedarbingumo lygis nenustatytas.
Atsakovo dukra D. J. dabartiniu metu gyvena savo motinos namuose ir Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centre, teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė ir atsakovė patvirtino, kad atsakovas neprisideda prie dukters D. J. išlaikymo, o D. J. išlaiko atsakovė ir Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centras.
Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Ieškovė vaiko poreikių neįrodinėja. Augančiam vaikui, kuris dabartiniu metu yra 15 metų amžiaus, būtinų daiktų, maisto produktų ar higienos prekių poreikis kiekvieną mėnesį gali būti skirtingas ir prieš metus ar kelis mėnesius pirktų prekių kiekis bei jų asortimentas gali neatitikti šiuo metu esamų vaikų poreikių. Ieškovei pateikti būtinų vaikų poreikių skaičiavimus ir tai patvirtinančius įrodymus šiuo atveju yra sudėtinga, todėl konkrečiu atveju darytina išvada, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis objektyviai yra pateisinamas, papildomų įrodymų nereikalauja ir atitinka tokio amžiaus vaikų minimalius poreikius.
Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
2020 m. rugsėjo 18 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 2597 (2 t., b. l. 56-57) yra nurodyta, kad kartu su D. J. gyvena sugyventinė Z. B. ir šeši vaikai, kurių pavardės nesutampa su atsakovo pavarde. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis yra šių vaikų tėvas, o Gyventojų Registro duomenimis (2 t., b. l. 156) atsakovas turi tik dukrą D. J..
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, tačiau tėvų gaunamos nedidelės ar minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis nustatyti mažesnį už optimalų vaikui reikalingą išlaikymą.
Konkrečiu atveju, vertindamas abiejų atsakovų turtinę padėtį, teismas konstatuoja, kad atsakovas D. J. teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis dėjo visas pastangas, kad užtikrintų savo nepilnamečio vaiko poreikius. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo D. J. turtinė padėtis palyginus su 2008 m. spalio 2 d. būtų pagerėjusi, nes tiek 2008 m., tiek šiuo metu atsakovas nedirba. VSDFV duomenimis atsakovas yra registruotas kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, tačiau duomenų apie iš šios veiklos gaunamas pajamas jis teismui nepateikė. Savo atsiliepime atsakovas nurodė, kad jo pajamos, susijusios su individualia veikla, nesudaro net minimalios algos, bet byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, duomenys apie deklaruojamas pajamas nepateikti. Todėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis neturi darbo, neturi esminės reikšmės sprendžiant išlaikymo dydžio padidinimo klausimą, nes visų pirma prievolė teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams yra laikoma prioritetine, o atsakovas yra darbingas asmuo, turintis pareigą teikti išlaikymą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas vertindamas savo galimybes teikti didesnį išlaikymą dukrai, kategoriškai nurodė galintis mokėti daugiausia 50 Eur. Atsakovė R. E. dirba (duomenys neskelbtini) ir jos vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių yra 725,17 Eur.
Akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjus dvylikai metų, šalyje pasikeitė ekonominė situacija, nepilnamečiui vaikui natūraliai augant ir vystantis, padidėjo ir jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, reikalinga jo būtinų poreikių tenkinimui bei papildomam ugdymui ir vystymuisi. Sprendžiant dėl ieškinio dalyje priteisto iš D. J. materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo galimybės, teismas pasisako, kad šiuo atveju yra nustatyta priežastis, suponuojanti būtinybę padidinti priteistą materialinį išlaikymą vaikui dėl padidėjusių vaiko poreikių. Toks dydis nustatomas, atsižvelgiant į padidėjusius D. J. poreikius, nes materialinis išlaikymas buvo priteistas, kai D. J. buvo treji metai, o šiuo metu jai yra 15 metų ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena kartu su sugyventine ir šešiais vaikais, tačiau atsakovo tėvystė vaikų atžvilgiu nenustatyta, atsakovas tik žodžiu parengiamajame posėdyje nurodė, kad yra jų tėvas.
Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, šalių turtinę padėtį, į didėjančius augančio vaiko poreikius, į praėjusį dvylikos metų laikotarpį nuo išlaikymo dydžio nustatymo ir pasikeitusios šalyje ekonominės padėties (kainų augimo), teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas pakeisti priteisto materialinio išlaikymo dydį iš 37,65 Eur mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis, į 100,00 Eur (vieną šimtą eurų; bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį dukrai periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2020 m. sausio 15 d. iki dukters D. J. pilnametystės ir tokio priteistino minimalaus išlaikymo dydžio įrodinėti nereikia.
Ieškovė materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja prašo skirti nuolatinį rūpintoją. Kadangi atsakovės R. E. dalyje ieškinys dėl motinos valdžios apribojimo atmestinas, o atsakovo D. J. atžvilgiu tėvo valdžia apribotina laikinai, todėl materialinio išlaikymo tvarkytoju paskirtinas Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centras kol D. J. paskirta laikinoji globa, o ją panaikinus, šiomis lėšomis pavestina disponuoti R. E. uzufrukto teise.
Šioje byloje atsakovams buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. (8.2)TP-20-T-950-3292 ir 2020 m. gegužės 25 d. sprendimas Nr. (8.2)TP-20-T-1731-5628), o ieškovė yra valstybės institucija, ginanti viešąjį interesą, kuri taip pat atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo šiose bylose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, šioje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 263-270, 282, 402, 406, 407, 496, 504 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškinį atsakovės R. E. atžvilgiu atmesti.
Laikinai apriboti D. J., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini)., tėvo valdžią nepilnametės D. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas: (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1109-217/2008 iš atsakovo D. J., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. J. (buv. E.) gim. (duomenys neskelbtini)., dydį iš 130 Lt (kas atitinka 37,65 Eur) į 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio materialinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2020 m. sausio 15 d., iki D. J. pilnametystės.
Nepilnametės D. J. laikinosios globos laikotarpiu priteistomis išlaikymo lėšomis pavesti uzufrukto teise disponuoti globos institucijai - Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centrui, juridinio asmens kodas: 190313070, o vaiką grąžinus motinai - R. E. a. k. (duomenys neskelbtini)
Šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.
Sprendimą dalyje dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.