Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-80-340/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-26
Bylos Nr.: e2A-80-340/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-32109-2018-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Sengelna“, uždarajai akcinei bendrovei „KIR1“

Kategorijos

3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-80-340/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32109-2018-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Sengelna“ ir uždarajai akcinei bendrovei „KIR1“ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų pripažinimo negaliojančia, sutarties modifikavimo, sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „EMILĖ“ patikslintas ieškinys atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Sengelna“ ir UAB „KIR1“, kuriuo ieškovas prašė:

1.1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1195-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) 3, nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia“;

1.2. Modifikuoti 2012 m. liepos 13 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-206, kaip sutarties šalį (nuomininką) nurodant ieškovą UAB „EMILĖ“ ir nustatant, kad nuomojamo žemės sklypo plotas yra 4848 kv. m.;

1.3. Atnaujinti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 49VĮ-890-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) J. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalių nustatymo“ panaikinimo;

1.4. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. 49VĮ-890-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalių nustatymo“.

1.5. Pripažinti negaliojančia 2020 m. gruodžio 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-379-(14.49.57.) dalį dėl 2731 kv. m. ploto Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, esančios 4824 kv. m. ploto bendro naudojimo ploto dalyje, plane pažymėtoje indeksu A.

1.6. Pripažinti negaliojančiu 2020 m. rugpjūčio 12 d. Susitarimo pakeisti sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-422 dalį dėl 2093 kv. m. ploto Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, esančios 4824 kv. m. ploto bendro naudojimo ploto dalyje, plane pažymėtoje indeksu A.

2. Ieškovė ieškinį grindė argumentais:

2.1. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT arba Nacionalinė žemės tarnyba) 2012 m. liepos 13 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-206 (toliau – Sutartis), kuria NŽT išnuomojo, o UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išsinuomojo 8675 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą žemės sklypo plane M1:1000 indeksu „A“, esančią 11372 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2.2. 2012 m. liepos 31 d. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir ieškovas sudarė pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis), kuria UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pardavė, o ieškovė įsigijo pastatą – administracinį-prekybos pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniaus m. sav., Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) (toliau – Administracinis pastatas). Remiantis Pirkimo – pardavimo sutarties 3.3. punktu, kartu su Administraciniu pastatu šia sutartimi UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ perleido ieškovei nuomos teisę į Žemės sklypą bei visus savo įsipareigojimus, atsiradusius iš Sutarties. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ taip pat perleido ieškovei ir statytojo teises, kurias UAB „Šiaurės miestelis“ įgijo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 kovo 16 d. sprendimu Nr. 1-2026. Prieš sudarant ir pasirašant Pirkimo – pardavimo sutartį, buvo gautas 2012 m. rugpjūčio 31 d. NŽT sutikimas Nr. 49PSR-(14.49.5)-1238 dėl pastato bei žemės nuomos teisės perleidimo.

2.3. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. birželio 12 d. ieškovei adresavo raštą Nr. 49SJN-1461-(14.49.105) „Dėl informacijos pateikimo“ kartu su Įsakymu Nr. 2, kuriuo nustatė, jog Administraciniam pastatui tenka 6438 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iš 3707 kv. m. ploto dalies, Žemės sklypo plane M1:200 pažymėtos indeksu „25B2p“ ir 2731 kv. m. ploto sklypo dalies, esančios 4824 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypo dalyje, kuri Žemės sklypo plane M1:1000 pažymėta indeksu „A“, t. y. po Įsakymo Nr. 2 priėmimo buvo nustatyta nauja Administraciniam pastatui priskirtino Žemės sklypo ploto dalis, kuri, palyginus su iki tol ieškovo naudojama Žemės sklypo ploto dalimi, yra gerokai mažesnė.

2.4. Antstolis vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0240/16/01708 ir 0240/16/01706 (toliau – vykdomosios bylos) pagal UAB „Interbesta“ prievoles išieškotojui KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“. Vykdomosiose bylose buvo išieškoma iš ieškovui priklausančio turto, t. y. varžytynėse buvo pardavinėjamas ieškovei nuosavybės teise priklausantis Administracinis pastatas bei nuomos teisė į Žemės sklypą.

2.5. Antstolis 2016 m. lapkričio 25 d. priėmė patvarkymą Nr. S2-79911, kuriuo buvo paskelbtos Administracinio pastato ir Žemės sklypo nuomos teisės varžytinės. Varžytines laimėjo UAB „KIR1“, pasiūlęs didžiausią kainą – 1 852 000 Eur. Šiuo metu varžytinės jau laikomos įvykusiomis ir UAB „KIR1“ jau yra perleista nuosavybės teisė į Administracinį pastatą.

2.6. 2018 m. rugsėjo 12 d. NŽT priėmė Įsakymą, kuriuo pripažino Sutartį pasibaigusia. Įsakymu Sutartis buvo pripažinta pasibaigusia remiantis CK 6.551 str. 2 d., 6.562 str. 5 d., 6.564 str. 1 d. 3 p. ir 2 d., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 str. 6 d. 1 p., Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės) 28 p., VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Šis įsakymas neteisėtas ir nepagrįstas, nes neegzistavo pagrindas nutraukti Sutartį.

Šalies argumentai

2.7. Ieškovės teigimu, Sutartis buvo nutraukta nepagrįstai ir neteisėtai. Nors ieškovė ir nėra Administracinio pastato savininkė, tačiau Pirkimo – pardavimo sutartimi ji buvo įgijusi ne tik nuosavybės teisę į Administracinį pastatą, tačiau ir statytojo teises, kurias UAB „Šiaurės miestelis“ įgijo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 1-2026, įskaitant teisę statant statinius sklypo dalyje pažymėtoje plane indeksu A be papildomo mokesčio prisijungti prie visų bendrovės „Šiaurės miestelis“ įrengtų inžinerinių tinklų, nutiestų gatvių bei kelių.

2.8. Įsakymu Nr. 2 išskirta Žemės sklypo dalis pažeidžia ieškovės teises ir interesus. Ieškovė nepagrįstai prarado statytojo teises, kurias buvo įgijusi Pirkimo-pardavimo sutartimi. Ieškovė buvo pradėjusi pasirengimo statybai darbus ir yra investavusi savo lėšas. Be to, minėtas įsakymas pažeidžia detalųjį planą. NŽT sutartimi ir susitarimu išnuomojo pakeisto dydžio Žemės sklypo dalis atsakovams. Atsakovei UAB „Sengelna“ nepagrįstai buvo padidintas plotas, nes jo Verslo inkubatoriui eksploatuoti pakanka ir pirminėje nuomos sutartyje nustatyto ploto ir neturėjo būti mažinamas Žemės sklypo dalies A plotas.

2.9. Prašė atnaujinti senaties terminą reikalavimui dėl Įsakymo Nr. 2 panaikinimo. Įsakymui Nr. 1 apskųsti senaties terminas nepraleistas, o Įsakymui Nr. 2 terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovė gavusi Įsakymą Nr. 2 skundė jį išankstine ginčų nagrinėjimo iki teismine tvarka NŽT vadovui. Nesutikdama su NŽT vadovo atsakymu, ieškovė pateikė skundą administraciniam teismui, kuris išnagrinėjęs skundą padarė išvadą, jog skundas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Ieškovę dėl teismingumo administraciniam teismui suklaidino atsakovė NŽT, ieškovė aktyviai gynė savo teises, todėl neturi būti užkirstas kelias pasinaudoti teismine gynyba.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „KIR1“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo netenkinti ieškovės prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir taikyti senatį reikalavimui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 49VĮ-890-(14.49.2.) panaikinimo bei patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė argumentais:

3.1. Ieškovė neturi reikalavimo teisės, kadangi jos tikslas tapti Sklypo (ar jo dalies nuomininku) negali būti įgyvendinamas, kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Atsižvelgiant į ieškovės reikalavimų turinį yra laikytina, kad ji siekia panaikinti skundžiamus NŽT įsakymus, modifikuoti Nuomos sutartį ir kitas su UAB „Sengelna“ ir UAB „KIR1“ sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis dėl to, kad valstybinės žemės nuomininku turėtų būti laikoma ieškovė. Vadovaujantis pateikiamu VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto (NTR) išrašu, ieškovė Administracinio pastato, savininke buvo nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iki 2017 m. lapkričio 2 d. varžytynių, kuomet Administracinį pastatą įsigijo UAB „KIR1“. Kita vertus, pastato - informacinių technologijų Verslo inkubatoriaus ieškovas niekuomet nevaldė.

3.2. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ savo teises ir pareigas pagal Sutartį perleido ieškovei. Vadovaujantis Pirkimo – pardavimo sutarties 3.3 punktu, šalių susitarimu kartu su Administraciniu pastatu šia sutartimi UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ perleido ieškovei nuomos teisę į Žemės sklypą bei visus savo įsipareigojimus, atsiradusius iš Sutarties. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., ir LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 28.1 p. yra laikytina, kad valstybinės žemės nuomos teisė (nuomoti žemės sklypus ne aukciono tvarka) yra neatskiriama nuo nuomininko teisės į atitinkamus statinius. Todėl yra laikytina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė negalėjo perdavinėti teisių į valstybinio Žemės sklypo dalies nuomą, kaip atskiro sutarties objekto, kadangi toks objektas paprasčiausiai neegzistavo. Atkreipė dėmesį, kad po Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (2012 m. rugpjūčio 31 d.) ieškovė taip ir nesikreipė į NŽT ir neperrašė Nuomos sutarties, t. y. nors iki 2017 m. lapkričio 2 d. varžytynių ji buvo Administracinio pastato savininke, tačiau jokių veiksmų dėl Sklypo nuomos tinkamo įforminimo pats nesiėmė.

3.3. Atsakovė pažymėjo, kad dėl 2017 Įsakymo UAB „KIR1“ buvo kreipęsis į teismą, kuomet taip pat nesutiko su šiuo įsakymu ir jo nustatytomis Sklypo dalimis, tačiau Vilniaus apygardos teismas (palikdamas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1804-544/2018). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19482-862/2018 paliko galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. 49VĮ-890-(14.49.2.), kuriuo Administraciniam pastatui buvo priskirta 0,6438 ha dydžio Sklypo dalis, susidedanti iš 0,3707 ha dalies bei 0,2731 ha dalies esančios 0,4824 ha bendro naudojimo Sklypo dalyje.

3.4. Atsakovės nuomone, abu ieškovės nurodyti 2018 Įsakymo naikinimo pagrindai yra klaidingi. Pirma, kaip jau minėta, NŽT negalėjo perduoti, o ieškovė įsigyti Sklypo nuomos teisių, jeigu neįsigijo ar pradaro Pastato 1 valdymo ir/ar naudojimo teises. Pažymėjo, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su atsakove iki 2017 m. lapkričio 2 d. varžytynių, kuomet Administracinį pastatą įsigijo UAB „KIR1“ ieškovė nesudarė nuomos sutarties su NŽT, taip pat po įvykusių varžytynių prarado teisę į Administracinio pastato valdymą. Antra, ieškovė klaidina teigdama, jog NTR duomenys buvo nepakankamas pagrindas NŽT laikyti, kad Sklypo nuomos teisiniai santykiai su atsakove yra nutrūkę. Trečia, ieškovė ar atsakovė niekuomet nebuvo statytoju ir neturėjo išduoto statybą leidžiančio dokumento, kuris suteiktų teisę statyti pastatus Sklype. Kadangi statyba yra vykdoma vadovaujantis statybą leidžiančiu dokumentu, o ne detaliuoju planu, laikytina kad ieškovė, kaip statytojo teisėtas lūkestis statyti statinius Sklype yra neįrodytas.

Šalies argumentai

3.5. Ieškovė nepagrįstai prašo modifikuoti Nuomos sutartį, kuria NŽT buvo suteikusi atsakovei Sklypo dalies nuomos teisę. Nuomos sutartis, t. y. nuomos teisiniai santykiai su atsakove nutrūko dar 2012 m. rugpjūčio 31 d., kuomet Administracinis pastatas buvo parduotas ieškovei. Todėl nėra pagrįsta teigti, kad nutrūkus nuomos teisiniams santykiams ieškovė apskirtai gali kelti reikalavimą šiuos santykius modifikuoti. Kadangi Nuomos sutartis yra pasibaigusi tiek dėl to, kad atsakovė ir ieškovė nebevaldo Administracinio pastato, tiek ir dėl to, kad NŽT priėmė 2018 Įsakymą yra laikytina, kad modifikuoti tokios Nuomos sutarties nėra pagrindo. Ieškovė taip pat prašo pripažinti negaliojančia 2020 m. gruodžio 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-379-(14.49.57.) dalį dėl 2731 kv. m. ploto Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, esančios 4824 kv. m. ploto bendro naudojimo ploto dalyje, plane pažymėtoje indeksu A ir pripažinti negaliojančiu 2020-08-12 Susitarimo pakeisti sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-422 dalį dėl 2093 kv. m. ploto Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, esančios 4824 kv. m. ploto bendro naudojimo ploto dalyje, plane pažymėtoje indeksu A. Laikytina, kad toks prašymas yra išvestinis, kadangi tiek nustačius, kad yra pagrįstas ir galiojantis 2017 Įsakymas ir 2018 Įsakymas, nėra pagrindo panaikinti minimų sandorių. Tik pastato savininkas gali išsinuomoti Sklypo dalį ne aukciono tvarka, kadangi Administracinis pastatas nepriklauso ieškovei nuo 2017 m. lapkričio 2 d. yra laikytina, jog ieškovės reikalavimas panaikinti sandorius jam jokių teisinių pasekmių nesukels.

Atsiliepimas

4. Atsakovė UAB „Sengelna“ pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė argumentais:

4.1. Atsakovė nurodė, kad dėl prašymų panaikinti atsakovės Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. rugsėjo 12 d. Įsakymą Nr. 49VI-1195-Q4.49.2J „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia“ (toliau – Įsakymas l) ir modifikuoti 2012 m. liepos 13 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN- U4.49.57.V206, kaip sutarties šalį (nuomininką) nurodant ieškovę UAB „EMILĖ“ ir nustatant kad nuomojamo žemės sklypo plotas yra 4848 kv. m. Prašymas panaikinti Įsakymą l jau yra išnagrinėtas pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį ir yra atmestas.

4.2. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ netekus nuosavybės teisės į Administracinį pastatą, yra laikoma, jog jis valstybinį žemės sklypą, išnuomotą jam ne aukciono tvarka, naudojo ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį ir tai sudarė pagrindą nutraukti tokią nuomos sutartį. Pažymėjo, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ne aukciono tvarka ginčo Žemės sklypo dalis buvo išnuomota ne dėl to, jog jai buvo numatyta teisė statyti naują pastatą, o dėl to, jog jai nuosavybės teise priklausė pastatas, esantis ginčo sklype. Be to, jokie susitarimai tarp privačių asmenų dėl valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo nėra numatyti įstatyme, todėl valstybinės žemės sklypo nuomos teisės pardavimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, ar valstybinės žemės nuomos teisė būtų nurodyta, kaip parduodamas objektas, ar nebūtų, pirkėjas teisę į nuomą įgytų tik pagal įstatymą.

4.3. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė nebuvo pasibaigusios valstybinės žemės nuomos sutarties šalimi, todėl šios sutarties pasibaigimas niekaip neįtakoja jos teisių ir pareigų. Jei ji turėtų teisę į Žemės sklypo dalies nuomą, ji tokią teisę turėtų pagal įstatymą. Jei pagal įstatymą ji tokios teisės neturi, tokia teisė negali atsirasti pagal privačių asmenų tarpusavio sutartis. Ieškovė nepasinaudojo teise sudaryti Žemės sklypo dalies nuomos sutartį, kai tokią teisę turėjo. Ir tik tada, kai ji tokios teisės neteko, Administracinio pastato nuosavybei perėjus atsakovė UAB „KIR1“ nuosavybėn, ji pareiškė norą išsinuomoti Žemės sklypo dalį.

4.4. Atsakovės nuomone, ieškovė praleido terminą ieškiniui dėl 2017 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 49VĮ-890-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalių nustatymo“ (toliau – Įsakymas 2) panaikinimo paduoti, ir jos nurodytos termino praleidimo priežastys, nėra svarbios ir/ar pateisinamos. Nors ir panaikinus Įsakymą 2, ieškovei neatsirastų teisė nuomotis Žemės sklypo dalies, esančios bendro naudojimo dalyje, kadangi ji neturi jokio turto Žemės sklype, todėl pagal galiojančius teisės aktus, neturi teisės ne aukciono tvarka išsinuomoti Žemės sklypo dalies. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų mokėjusi valstybinės žemės nuomos mokestį už Žemės sklypo dalį 2012-2017 metų laikotarpiu, todėl manytina, kad ieškovė tokiu savo elgesiu parodė, kad Žemės sklypo dalimi nesinaudojo. Be to, ieškovė nurodytu laikotarpiu neatliko jokių veiksmų dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutarties sudarymo. Tokie ieškovės veiksmai/neveikimas rodo, kad ieškovė nesiekė išsinuomoti Žemės sklypo dalies, net jei tokią teisę ir turėjo. Įsakymas 2 nepažeidžia žemės sklypo nuomininkų interesų: žemės sklypo dalys, skirtos atskiram konkrečių statinių naudojimui, yra išskirtos po statiniais ir greta jų, yra vientisos, taisyklingos formos, prie atskirai naudojamų dalių yra numatyti privažiavimai, bendri plotai.

5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkui ministerijos pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad visi jos priimti administraciniai aktai yra priimti vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos procedūras, įsiteisėjusiais teismų sprendimais bei yra teisingi. Nesutinka su ieškovės patikslintu ieškiniu bei prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grinė argumentais:

5.1. Atsakovė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. birželio 4 d. įsakymo į Nr. 30-1146 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ir kitų sklypų duomenų nustatymo“, pakeisto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 30-2071 „Dėl administracijos direktoriaus 2008-06-04 įsakymo Nr. 30-1146 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ir kitų sklypų duomenų nustatymo“ pakeitimo“, 15 punktu nustatė kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau - Žemės sklypas) duomenis: plotą, ribas, naudojimo būdą ir pobūdį ir kt. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-16378-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo Nr. 15, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre“ Žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, suteikiant jam kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

5.2. UAB „Šiaurės miestelis“ 2011 m. rugsėjo 23 d. prašymu Nr. 130 „Dėl žemės sklypo dalių nustatymo atskirų pastatų eksploatavimui“, registruotu 2011 m. birželio 26 d., kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių (toliau - Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius), prašydama nustatyti Žemės sklypo dalis, reikalingas jame esančių savarankiškai funkcionuojančių statinių :V eksploatacijai pagal UAB „Orkanas“ matininko 2011 m. spalio 21 d. parengtą žemės sklypo planą (toliau - Planas 1). Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-5981 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalių, reikalingų pastatams ir statiniams eksploatuoti, nustatymo ir nuomos sutarties dalinimo pakeitimo“, be kita ko, nustatė, kad Administracinio pastato eksploatavimui reikalinga 8675 kv. m ploto Žemės sklypo dalis, o Verslo inkubatoriui eksploatuoti reikalinga 2697 kv. m ploto Žemės sklypo dalis. Šio įsakymo pagrindu 2011 m. gruodžio 14 d. sudarytas susitarimas Nr. S49/2011-476 „Dėl 2009 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. M01/2009-119 dalinio pakeitimo“.

5.3. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2012 m. sausio 20 d. pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įgijo Administracinį pastatą, 2012 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu UAB „Juodmedilė“ (dabar – UAB „Gelvena“) įgijo Verslo inkubatorių. 2012 m. liepos 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-206, sudaryta vadovaujantis Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1397 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalių nustatymo, valstybinės žemės nuomos sutarties dalinio pakeitimo bei valstybinės žemės sklypo dalies išnuomojimo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išnuomota 8675 kv. m ploto Žemės sklypo dalis ir 2013 m. rugsėjo 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-422,sudaryta vadovaujantis Vilniaus miesto skyriaus vedėjo - 2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1538 „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) išnuomojimo bei valstybinės žemės sklypo, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia“, UAB „Juodmedilė“ išnuomota 2697 kv. m ploto Žemės sklypo dalis.

5.4. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, vėliau, 2012 m. rugpjūčio 31d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Administracinį pastatą įgijo UAB „EMILĖ“ ir 2016 m. balandžio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Verslo inkubatorių įgijo UAB „Sengelna“.

5.5. UAB „Sengelna“ kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių, prašydama sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies, reikalingos Verslo inkubatoriaus eksploatacijai, nuomos sutartį. 2016 m. spalio 17 d. susitarimu Nr. 49SŽN-384-(14.49.57.) „Dėl 2013 m. rugsėjo 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-422 pakeitimo“, priimtu vadovaujantis Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1944-(14.49.2.) „Dėl 2013 m. rugsėjo 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo“, 2697 kv. m. ploto Žemės sklypo dalis, anksčiau nuomos teise valdyta UAB „Juodmedilė“, išnuomota UAB „Sengelna“.

5.6. Nei UAB „EMILĖ“, nei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neinformavo valstybinės žemės nuomotojo (Nacionalinės žemės tarnybos) apie įvykusį Administracinio pastato perleidimo sandorį, todėl su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iki 2018-09-11 nebuvo nutraukta, o su UAB „EMILĖ“ nebuvo sudaryta Administracinio pastato eksploatacijai reikalingos Žemės sklypo dalies nuomos sutartis.

5.7. Vilniaus miesto skyriuje 2017-01-24 gautas UAB „Sengelna“ prašymas, kuriame pažymima, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus Įsakymu 1 nustatytos Žemės sklypo dalys, reikalingos Žemės sklype esančių savarankiškų statinių eksploatacijai, yra nustatytos neatsižvelgiant į Žemės sklype esančių statinių plotą, todėl UAB „Sengelna“ prašė iš naujo nustatyti valstybinės žemės sklypo į dalis, reikalingas Žemės sklype esančių statinių eksploatacijai. Be to, UAB „Sengelna“ 2017-03-22 kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių, prašydama suderinti Žemės sklypo planą su nustatytomis dalimis savarankiškų statinių ir įrenginių eksploatacijai, bei pateikė šio plano rengimo bylą, kurioje, be kita ko, komplektuojamas UAB „Verslūs projektai“ parengtas Žemės sklypo planas (toliau - Planas 2). Vilniaus miesto skyrius, patikrinęs Planą Nr. 2 ir nenustatęs trūkumų, jį suderino, o Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į Planą Nr. 2 bei tenkindamas UAB „Sengela“ prašymą, 2017 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 49VĮ-890-( 14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalių nustatymo“ nustatė Žemės sklypo dalis, reikalingas Žemės sklype esančių savarankiškai funkcionuojančių statinių eksploatacijai, nustatydamas, kad Administracinio pastato eksploatacijai yra reikalinga 6438 kv. m. ploto Žemės sklypo dalis, susidedanti iš 3707 kv. m. ploto dalies, Plane 2 pažymėtos „25B2p“ ir 2731 kv. m. ploto Žemės sklypo dalies, esančios 4824 kv. m. ploto bendro naudojimo Žemės sklypo dalyje, Plane 2 pažymėtos indeksu „A“ bei Verslo inkubatoriaus eksploatacijai nustatyta 4934 kv. m. ploto Žemės sklypo dalis, susidedanti iš 2841 kv. m. ploto Žemės sklypo dalies, Plane 2 pažymėtos indeksu „26B2p“ ir 2093 kv. m ploto Žemės sklypo dalies, esančios 4824 kv. m. ploto bendro naudojimo Žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „A“. Įsakymo 2 priėmimo metu ir vėliau, t. y. remiantis 2017-06-09 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu apie žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Administracinis pastatas nuosavybės teise priklausė UAB „EMILĖ“ ir ieškovė apie priimtą Įsakymą 2 buvo informuota Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2017-06-12 raštu Nr. 49SJN-1461-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“. Be to šiuo raštu ieškovei buvo pasiūlyta kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo/nuomos sutarties sudarymo/patikslinimo, tačiau ieškovė prašymų dėl valstybinės Žemės sklypo dalies nuomos/pirkimo nepateikė.

5.8. Žemės sklype esantį Administracinį pastatą valdžiusi ieškovė ir buvusi Administracinio pastato savininkė bei Žemės sklypo dalies nuomininkė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, nesutikdamos su pirmiau minėtu Įsakymu 2, pateikė skundus Nacionalinės žemės - ; tarnybos direktoriui. Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi skundus, 2017-09-28 rašte Nr. lSS-2425-(8.5.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ nurodė, kad Plane 1 Žemės sklypo dalys buvo nustatytas neracionaliai ir neproporcingai, tuo tarpu Plane 2 Žemės sklypo dalys, reikalingos savarankiškiems statiniams eksploatuoti, nustatytos kiek įmanoma racionaliai, todėl abiejų pareiškėjų skundai atmestini.

5.9. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2019-02-05), Administracinis pastatas 2017 m. lapkričio 2 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-17-240-10099 pagrindu nuosavybės teise valdomas UAB „KIR1“, taigi, šiuo metu ieškovė nebevaldo nuosavybės teise Žemės sklype esančių statinių, o Žemės sklypo dalies nuomos/nuosavybės teise apskritai nevaldė. Be to ieškovė, nuosavybės teise valdydama Administracinį pastatą, neteikė valstybinės žemės patikėtiniui (Nacionalinei žemės tarnybai) prašymų sudaryti pirkimo/pardavimo sutartį, o apie Įsakymą 2 jai buvo žinoma dar iki 2017 m. lapkričio 2 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-17-240-10099.

5.10. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2018-02-02 raštu Nr. 49SJN-294-(14.49.105.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo“ UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įspėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ Žemės sklype neturi nuosavybės teise valdomų statinių, kurių eksploatavimui būtų reikalinga valstybinės Žemės sklypo dalis, dėl to 2012 m. liepos 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-206 bus nutraukta prieš terminą, praėjus 2 mėnesiams nuo šio pranešimo įteikimo. Šio Vilniaus miesto skyriaus priimto sprendimo įmonė, t. y. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, neskundė. Taigi Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2018-09-12 įsakymu Nr. 49VĮ-1195-(l4.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia“ (toliau - Įsakymas 3) pripažino pasibaigusia 2012 m. liepos 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.) - 206, sudaryta su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau - Įsakymas 3).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas iš 2012 m. rugpjūčio 31d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir pirkėjo UAB „EMILĖ“, nustatė, kad šios sutarties pagrindu Administracinį pastatą įgijo UAB „EMILĖ“ (šios sutarties 2.1 punktas). Šios sutarties 3.1 punkte nurodyta, jog įgyjamas pastatas yra valstybei priklausančiame Žemės sklype ir 2012 m. liepos 13 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-206 žemės sklypo dalis yra išnuomota pardavėjui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Šios sutarties 3.2 punkte nurodyta, jog prieš pasirašant šią sutartį yra gautas NŽT 2012 m. rugpjūčio 31 d. sutikimas dėl pastato ir Žemės sklypo dalies nuomos teisės perleidimo. Šios sutarties 3.3 punkte nurodyta, jog kartu su perleidžiamu Administraciniu pastatu, ieškovui perleidžiamos ir nuomos teisės į žemės sklypą bei visi įsipareigojimai, atsiradę iš 2012 m. liepos 13 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-206, sudarytos tarp NŽT ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, t. y. perleido nuomos teisę į Žemės sklypo dalį A, būtiną pastatui tinkamai eksploatuoti, o taip pat ir statytojo teises, kurias pirminis pardavėjas, t. y. UAB „Šiaurės miestelis“ buvo įgijęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 16 d. Sprendimu Nr. 1-2026 ir šias statytojo teises UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo įgijęs 2012 m. sausio 30 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2012-09 (notarinio registro Nr. AG-97) pagrindu iš UAB „Šiaurės miestelis“ kartu su Administraciniu pastatu. Taigi, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teisę į valstybinės Žemės sklypo dalies nuomą bei iš nuomos teisės kylančias statytojo teises įgijo įgydamas Administracinį pastatą iš UAB „Šiaurės miestelis“. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė kad ieškovė UAB „EMILĖ“ negalėjo įgyti daugiau ir kitokių teisių, nei buvo įgijusi UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tuo labiau, jog šios sutarties 3.3 punkte yra tiesioginė nuoroda, jog yra perleidžiamos tos pačios, tokios pat apimties teisės ir pareigos, kokias UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo įgijusi iš UAB „Šiaurės miestelis“. Taigi, ieškovė galėjo ir įgijo tokias pačias ir tokios pat apimties teises į valstybinės Žemės sklypo nuomą ir iš jo kylančios statytojo teisės, kokias buvo įgijusi UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Valstybinės žemės nuomos ir iš to kylančios statytojo teisės nėra savarankiškos, nes jos kyla iš Administracinio pastato savininko teisės nuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka.

8. Teismas nurodė, kad LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 45 punkte numatyta, kad žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. <...> Su naujuoju statinių ir (ar) įrenginių savininku pasirašoma valstybinės žemės nuomos sutartis. Taigi, teisės normos nustato, jog su nauju statinių savininku pasirašoma valstybinės žemės nuomos sutartis, t. y. jis nepakeičia ankstesnio nuomininko valstybinės žemės sutartyje, kuri baigiasi.

9. Teismas nurodė, kad ieškovė UAB „EMILĖ“ įgijusi nuosavybės teises į Administracinį pastatą, įgijo teisę nuomoti valstybinės Žemės sklypo dalį, skirtą Administraciniam pastatui eksploatuoti, tačiau šia savo teise nepasinaudojo, nesikreipė į atsakovę NŽT dėl nuomos sutarties sudarymo, nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybinės Žemės sklypo dalimi, nemokėjo, t. y. ieškovė savaime netapo nuomos sutarties šalimi vietoj UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tačiau įgijo teisę sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį analogiškomis sąlygomis. Teisės aktų nustatyta tvarka kaip naujasis Administracinio pastato savininkas ieškovas valstybinės žemės nuomos sutarties nepasirašė. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas ieškovės teisę nuomoti valstybinės Žemės sklypo dalį, yra padaręs analogišką išvadą, jog „<...> UAB „EMILĖ“ įsigijus nuosavybės teise statinį, esantį valstybiniame žemės sklype, teisė sudaryti valstybinės žemės sklypo, reikalingo parduoto statinio naudojimui, nuomos sutartį atsirado įstatymo pagrindu, o ieškovė (pastaba – toje byloje ieškovė buvo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“) prarado teisę naudotis iš valstybinės žemės nuomos sutarties kylančiomis teisėmis“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1134-553/2021, 49 punktas).

10. Teismas sutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl ieškinio senaties termino praleidimo ir atnaujinimo. Ieškovė nedelsiant gynė savo teises ir teisėtus interesus, nors gynė administraciniame, o ne bendrosios kompetencijos teisme, tačiau gynė jas aktyviai teismine tvarka, todėl ieškinio senaties praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis ir terminas atnaujintinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

11. Teismas nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2017 sausio 24 d. gautas UAB „Sengelna“ prašymas, kuriame pažymima, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus Įsakymu 1 nustatytos Žemės sklypo dalys, reikalingos Žemės sklype esančių savarankiškų statinių eksploatacijai, yra nustatytos neatsižvelgiant į Žemės sklype esančių statinių plotą, todėl UAB „Sengelna“ prašė iš naujo nustatyti valstybinės žemės sklypo į dalis, reikalingas Žemės sklype esančių statinių eksploatacijai. Be to, UAB „Sengelna“ 2017 m. kovo 22 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydama suderinti Žemės sklypo planą su nustatytomis dalimis savarankiškų statinių ir įrenginių eksploatacijai bei pateikė šio plano rengimo bylą, kurioje, be kita ko, komplektuojamas UAB „Verslūs projektai“ parengtas Žemės sklypo planas (toliau - Planas Nr. 2). Vilniaus miesto skyrius, patikrinęs Planą Nr. 2 ir nenustatęs trūkumų, jį suderino, o Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į Planą Nr. 2 bei tenkindamas UAB „Sengelna“ prašymą, 2017 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 49VĮ-890-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalių nustatymo“ (toliau - Įsakymas 2) nustatė Žemės sklypo dalis, reikalingas Žemės sklype esančių savarankiškai funkcionuojančių statinių eksploatacijai, nustatydamas, kad Administracinio pastato eksploatacijai yra reikalinga 6 438 kv. m ploto Žemės sklypo dalis, susidedanti iš 3707 kv. m ploto dalies, Plane 2 pažymėtos „25B2p“ ir 2731 kv. m ploto Žemės sklypo dalies, esančios 4824 kv. m ploto bendro naudojimo Žemės sklypo dalyje, Plane 2 pažymėtos indeksu „A“ bei Verslo inkubatoriaus eksploatacijai nustatyta 4934 kv. m ploto Žemės sklypo dalis, susidedanti iš 2841 kv. m ploto Žemės sklypo dalies, Plane 2 pažymėtos indeksu „26B2p“ ir 2093 kv. m ploto Žemės sklypo dalies, esančios 4824 kv. m ploto bendro naudojimo Žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu A. UAB „Sengelna“ kreipėsi į NŽT su 2017 m. kovo 22 d. raštu, nes nustatė, jog Žemės sklype pastatams eksploatuoti skirtos dalys yra paskaičiuotos neteisingai, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką.

12. Įsakymo 2 priėmimo metu ir vėliau, remiantis 2017 m. birželio 9 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu apie žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Administracinis pastatas nuosavybės teise priklausė UAB „EMILĖ“ ir ieškovas apie priimtą Įsakymą 2 buvo informuota Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. birželio 12 d. raštu Nr. 49SJN-1461-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“. Šiuo raštu ieškovui buvo pasiūlyta kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo/nuomos sutarties sudarymo/patikslinimo, tačiau ieškovas prašymų dėl valstybinės Žemės sklypo dalies nuomos/pirkimo nepateikė.

13. Administracinis pastatas ir kartu paskui jį sekanti valstybinės Žemės sklypo dalies nuomos teisė 2017 m. lapkričio 2 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-17-240-10099 pagrindu nuosavybės teise buvo perleista UAB „KIR1“.

14. Nuo Administracinio pastato perleidimo 2017 m. lapkričio 2 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-17-240-10099 ieškovė nuosavybės teise nebevaldo jokių Žemės sklype esančių statinių.

15. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. vasario 2 d. raštu Nr. 49SJN-294-(14.49.105.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo“ UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įspėjo bendrovę UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kad atsižvelgiant į tai, jog UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ Žemės sklype neturi nuosavybės teise valdomų statinių, kurių eksploatavimui būtų reikalinga valstybinės Žemės sklypo dalis, dėl to vadovaujantis Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, šio straipsnio 2 dalimi ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 14 dalimi, 2012 m. liepos 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-206 bus nutraukta prieš terminą, praėjus 2 mėnesiams nuo šio pranešimo įteikimo. Šio sprendimo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neskundė. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2018 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1195-(l4.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia“ (toliau - Įsakymas 3) pripažino pasibaigusia 2012 m. liepos 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-206, sudarytą tarp NŽT ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.

16. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, kurioje ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašė pripažinti NŽT 2018 m. rugsėjo 12 d. Įsakymu 3 atliktą vienašališką ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovo NŽT 2012 m. liepos 13 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-206 nutraukimą neteisėtu, nustatė, kad „atsakovas (pastaba – NŽT) nutraukė šalių sudarytą sutartį, kadangi ieškovui nuosavybės teise nebepriklauso pastatas, kuriam eksploatuoti buvo ne aukciono tvarka išnuomotas valstybinės žemės sklypas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovui nuosavybės teise nebepriklauso administracinis pastatas, ieškovas jį 2012-09-05 perleido UAB „Emilė“, o šiuo metu administracinis pastatas nuosavybės teise priklauso UAB „KIR1“. <...> Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog kadangi šiuo metu ieškovas pastato ginčo sklype nebeturi, tai atsakovas pagrįstai laikė esminiu sutarties pažeidimu ir sutartį nutraukė“ (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1718-560/2019, 15, 17 punktai). Taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė išvadą, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neperleido nuomininko teisių jokiam asmeniui, todėl NŽT pagrįstai 2018 m. rugsėjo 12 d. Įsakymu 3 nutraukė 2012 m. liepos 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-206 sudarytą tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir NŽT, nes valstybinės žemės sklypas buvo naudojamas ne pagal paskirtį, bendrovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ perleidus nuosavybės teises į Administracinį pastatą. Šio sprendimo 46 punkte teismas nustatė, jog ieškovė, įsigydama Administracinį pastatą netapo 2012 m. liepos 13 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-206, sudarytos tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovo NŽT, šalimi vietoj UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, bet, kaip Administracinio pastato savininkas, įgijo teisę sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono tvarka, analogiškomis sąlygomis, kaip turėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tačiau Taisyklių 45 punkto nustatyta tvarka valstybinės žemės nuomos sutarties nepasirašė. Kadangi ieškovė UAB „EMILĖ“ nebuvo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovės NŽT 2012 m. liepos 13 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-206 šalimi, šia sutartimi ieškovės UAB „EMILĖ“ teisės ir/ar teisėti interesai nebuvo paliesti, todėl ieškovės reikalavimas - panaikinti NŽT 2018 m. rugsėjo 12 d. Įsakymą Nr. 49VĮ-1195-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav., Vilniaus m., J. (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia, laikytinas nepagrįstu.

17. Teismas nurodė, kad valstybinės žemės nuomos santykiai reglamentuojami imperatyviai, todėl ne aukciono tvarka ieškovas neturi teisės įgyti nuomininko teisių kitaip, nei nustatyta teisės aktuose. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovo NŽT 2012 m. liepos 13 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-206 yra nutraukta, todėl jos modifikavimas neįmanomas ir nesukeltų jokių teisinių padarinių. Ieškovė nebėra Administracinio pastato savininkė, todėl ji nebeturi teisės pretenduoti nuomoti Administracinio pastato eksploatacijai reikalingą valstybinės Žemės sklypo dalį. Ieškovė nėra tinkamas subjektas ir nėra tinkamo objekto (sutartis nutraukta), kurį ieškovė siekia modifikuoti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimą dėl 2012 m. liepos 13 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-206 modifikavimo laikė nepagrįstu.

18. Teismas nustatė, kad ieškovė savo teisę į valstybinės Žemės sklypo nuomos dalį ir statytojo teises grindžia ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1134-553/2021, 43-52 punktuose nustatytomis aplinkybėmis. Ieškovės teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas prejudiciniu faktu yra konstatavęs, kad nuomos teisė į valstybinį Žemės sklypą ieškovui perėjo įstatymo pagrindu, nepriklausomai nuo to ar buvo sudaryti kokie nors susitarimai, ar buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, ar nebuvo. Šiame sprendime nustačius, jog iš Administracinio pastato nuosavybės teisių kylančios teisės be aukciono išsinuomoti valstybinės Žemės sklypo nuomos teisės ir iš jo kylančios statytojo teisės perėjo atsakovui UAB „KIR1“, teismas padarė išvadą, jog ieškovė UAB „EMILĖ“ turėtas teises prarado kartu nuosavybės teisėmis į Administracinį pastatą.

19. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė UAB „EMILĖ“ yra praradusi nuosavybės teises į Administracinį pastatą, prarado ir iš to kylančias teises, todėl ieškovės teisės, kurių jis neturi negali būti pažeistos ir ginamos ieškinyje reiškiamais reikalavimais. Todėl ieškovės reikalavimai laikytini nepagrįstais ir atmestini. Nenustačius ieškovės teisių pažeidimo nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimų: dėl 2017 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 49VĮ-890-(14.49.2.) panaikinimo; dėl 2020 m. rugpjūčio 12 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir 2020 m. gruodžio 18 d. sutarties Nr. 49SŽN-379-(14.49.57.) pripažinimo negaliojančia.

20. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodoma aplinkybė, jog ji yra jau investavusi, siekdama pasinaudoti statytojo teisėmis, gali būti pagrindu reikšti reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo dėl jų atlyginimo iš kaltų asmenų, tačiau nesudaro pagrindo ieškovei įgyti teisę ne aukciono tvarka nuomoti valstybinės Žemės sklypo dalį, skirtą jame esančių pastatų eksploatavimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

21. Apeliantė (ieškovė) UAB ,,EMILĖ“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2022-10-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Emilė“ ieškinį tenkinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „Emilė“ ieškinį tenkinti, visą arba iš dalies, nustatant, jog iš 4824 kv. m ploto Žemės sklypo dalies privalo būti suformuotas naujas žemės sklypas, kuris turėtų būti parduodamas ar nuomojamas iš aukciono, vadovaujantis LR Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. Nutarimo Nr. 261 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

21.1. UAB „Emilė“ Pirkimo – pardavimo sutartimi įgijusi nuosavybėn Administracinį pastatą iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tuo pačiu įgijo teisę nuomotis iš valstybės tokio pat dydžio žemės sklypą, kaip ir ankstesni Administracinio pastato savininkai – UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, o prieš tai UAB „Šiaurės miestelis“. Ankstesni Administracinio pastato savininkai nuomojosi 8675 kv. m. ploto žemės sklypo dalį. Nuomojamo Žemės sklypo ploto dydis buvo apspręstas ne tik tuo, kokio dydžio žemės sklypas yra reikalingas Administracinio pastato eksploatavimui, bet ir tuo, kad Administracinio pastato savininkai buvo įgiję statytojo teises pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-03-16 sprendimu Nr. 1-2026 patvirtintus detaliojo plano sprendinius bei sumokėję infrastruktūros ir pastato aprūpinimo inžineriniais tinklais bei susisiekimo komunikacijomis mokestį, t. y. įgiję teisę statant statinius sklypo dalyje pažymėtoje plane indeksu A be papildomo mokesčio prisijungti prie visų bendrovės „Šiaurės miestelis“ įrengtų inžinerinių tinklų, nutiestų gatvių bei kelių.

21.2. Nors įsigijusi Administracinį pastatą UAB „Emilė“, įgijusi teisę sudaryti 8675 kv. m. ploto Žemės sklypo dalies nuomos sutartį, šios teisės neįgyvendino ir nuomos sutarties nesudarė, tačiau tai nereiškia, kad tokią teisę galėjo įgyti atsakovai UAB „Sengelna“ ir UAB „KIR1“.

21.3. Iš bylos medžiagos duomenų teismas nustatė, kad 2012 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu UAB „Juodmedilė“ (dabar - UAB „Sengelna“) įgijo kitą Žemės sklype esantį statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Verslo inkubatorius). 2013 m. rugsėjo 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-422, sudaryta vadovaujantis Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1538 „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) išnuomojimo bei valstybinės žemės sklypo, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia“, UAB „Juodmedilė“ išnuomota 2697 kv. m ploto Žemės sklypo dalis. 2016 m. balandžio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Verslo inkubatorių įgijo UAB „Sengelna“. 2016 m. spalio 17 d. susitarimu Nr. 49SŽN-384-(14.49.57.) „Dėl 2013 m. rugsėjo 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-422 pakeitimo“, priimtu vadovaujantis Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1944-(14.49.2.) „Dėl 2013 m. rugsėjo 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo“, 2697 kv. m ploto Žemės sklypo dalis, anksčiau nuomos teise valdyta UAB „Juodmedilė“, išnuomota UAB „Sengelna“.

21.4. Atsakovė UAB „KIR1“ šiuo metu yra Administracinio pastato, kurio ankstesni savininkai buvo UAB „Šiaurės miestelis“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Emilė“, savininkas. Nurodytą Administracinį pastatą UAB „KIR1“ įsigijo Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-17-240-10099 pagrindu. Pažymėtina, kad šiuo varžytinių aktu UAB „KIR1“ nebuvo perleistos nei statytojo teisės pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-03-16 sprendimu Nr. 1-2026 patvirtintus detaliojo plano sprendinius, nei teisė į sumokėtą infrastruktūros ir pastato aprūpinimo inžineriniais tinklais bei susisiekimo komunikacijomis mokestį.

21.5. Iš 2017 m. gegužės 12 d. įsakymo turinio akivaizdu, kad padaryti pakeitimai yra susiję su 4934 kv. m ploto Žemės sklypo dalimi. Ši Žemės sklypo dalis nėra užstatyta jokiais statiniais ir būtent šioje Žemės sklypo dalyje pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-03-16 sprendimu Nr. 1-2026 patvirtintus detaliojo plano sprendinius buvo numatyta atlikti statybos darbus, o tuo pačiu įgyvendinta teisė į sumokėtą infrastruktūros ir pastato aprūpinimo inžineriniais tinklais bei susisiekimo komunikacijomis mokestį, nes atlikus statybos darbus naujai pastatyto statinio vidaus inžineriniai tinklai turėtų būti prijungti prie jau esamų inžinerinių tinklų.

21.6. 4934 kv. m ploto Žemės sklypo dalį nuomos pagrindais perdavus atsakovams UAB „Sengelna“ ir UAB „KIR1“ buvo pažeisti CK 6.394 straipsnio reikalavimai, nes jiems buvo perleistos teisės į didesnio ploto valstybinės žemės sklypo dalį, nei priklausytų. Kaip jau buvo nurodyta, UAB „Sengelna“ įsigijo Verslo inkubatorių iš savininko, kuriam buvo išnuomota tik 2697 kv. m ploto Žemės sklypo dalis. Nors pagal ankstesnius aktus bei žemės sklypo nuomos sutartis Administracinio pastato eksploatavimui buvo priskirta 8675 kv. m. ploto Žemės sklypo dalis. Tačiau tokia Žemės sklypo dalis buvo priskirta tik dėl to, kad Administracinio pastato savininkui taip pat priklausė statytojo teisės pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-03-16 sprendimu Nr. 1-2026 patvirtintus detaliojo plano sprendinius bei teisė į sumokėtą infrastruktūros ir pastato aprūpinimo inžineriniais tinklais bei susisiekimo komunikacijomis mokestį. Kadangi UAB „KIR1“ iš varžytinių įsigijo tik Administracinį pastatą, nes valstybinės žemės nuomos teisė negali būti pardavimo iš varžytinių objektu, tai UAB „KIR1“ negalėjo būti išnuomota žemės sklypo ploto dalis, susijusi su teisėmis, kurių UAB „KIR“ neįsigijo.

21.7. Kadangi statytojo teisės pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-03-16 sprendimu Nr. 1-2026 patvirtintus detaliojo plano sprendinius bei teisė į sumokėtą infrastruktūros ir pastato aprūpinimo inžineriniais tinklais bei susisiekimo komunikacijomis mokestį niekam nebuvo perleistos, teismas padarė išvadą, kad jos tebepriklauso UAB „Emilė“, todėl ji turi teisę reikalauti, kad jai būtų išnuomota su šiomis teisėmis susijusi 4824 kv. m. ploto Žemės sklypo dalis.

21.8. Net ir tuo atveju, jei būtų laikomasi nuostatos, kad 4824 kv. m ploto Žemės sklypo dalis negali būti išnuomota vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, nes UAB „Emilė“ šiame žemės sklype jokie statiniai nuosavybės teise nebepriklauso, tai iš šios 4824 kv. m ploto Žemės sklypo dalies privalo būti suformuotas naujas žemės sklypas, kuris turėtų būti parduodamas ar nuomojamas iš aukciono, vadovaujantis LR Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. Nutarimo Nr. 261 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis. Tokiu būdu UAB „Emilė“ galėtų įgyvendinti teisę dalyvauti šiame aukcione, arba, laimėjus aukcioną kitam dalyviui, reikalauti atlyginti sumokėtą infrastruktūros ir pastato aprūpinimo inžineriniais tinklais bei susisiekimo komunikacijomis mokestį.

21.9. Ieškovė akcentavo teismo posėdžio metu, kad ginčijamais teisės aktais yra pažeistos ne tik jos teisės bei teisėti interesai, bet ir viešas interesas, dėl kurio teismas turėtų pasisakyti ex officio.

Atsiliepimas

22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „KIR1“prašo netenkinti UAB „Emilė“ apeliacinio skundo ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-31 sprendimą nepakeistu; priteisti iš UAB „Emilė“ atsakovui UAB „KIR1“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia argumentais:

22.1. Kadangi statyba yra vykdoma vadovaujantis statybą leidžiančiu dokumentu, o ne teritorijų planavimo dokumento pagrindu (Statybos įstatymo 14 str. 1 d. 4 p.), laikytina kad apeliantės, kaip statytojo teisėtas lūkestis statyti statinius Sklype yra neįrodytas. Apeliantė nepateikė nei galiojusio, nei galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kurio pagrindu jis galėtų vykdyti statybos darbų ginčo Sklype. Kita vertus, net jeigu toks statybą leidžiantis dokumentas ir būtų išduotas, statytojas neturėtų teisės atlikti jokių statybos darbų, kadangi toks leidimas nesuteikia teisės valdyti ar naudotis Sklypu, jo dalimi ar jame esančiais statiniais.

22.2. CK 6.551 str. 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 str. 6 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Atitinkamai toks pats reguliavimas nurodomas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (Taisyklės) 28.1 p. Taigi, minėti teisės aktai nesukuria pareigos išnuomoti ne aukciono tvarka valstybinės žemės sklypo jeigu asmuo turi atitinkamus statybą leidžiančius dokumentus.

22.3. Apeliantė neginčija to, kad NTV dar 2012-08-31 prarado savo teisę į KIR1 valdomą Pastatą 1, kuomet jį pardavė apeliantei, taip pat to kad apeliantė neteko šio pastato, kuomet jis buvo parduotas iš varžytynių dėl kurių teisėtumo yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2021-05-20 nutartimi civiline?je byloje Nr. e2A-702-781/2021. Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., ir LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 28.1 p. nuostatose yra nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tai reiškia, kad tik Sklype esančių pastatų savininkai gali būti valstybinės žemės nuomininkais, kurie turi teisę nuomotis šį žemės sklypą ne aukciono tvarka. Apeliantė neginčija teismo konstatuotos aplinkybės, kad ji nevaldo nė vieno iš pastatų ginčo sklype.

Žemesnės instancijos teismas

22.4. Vilniaus apygardos teismas 2018-12-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19482-862/2018 paliko galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017-05-12 įsakymą Nr. 49VĮ-890-(14.49.2.), kuriuo Pastatui 1 buvo priskirta 0,6438 ha dydžio Sklypo dalis, susidedanti iš 0,3707 ha dalies bei 0,2731 ha dalies esančios 0,4824 ha bendro naudojimo Sklypo dalyje. Kadangi net ir panaikinus minimą 2017 Įsakymą apeliantės teisių ir pareigų pusiausvyra niekaip nepasikeistų, nėra pagrindo laikyti, kad apeliantė iš viso turi bet kokią reikalavimo teisę ar pagrindą dėl šio įsakymo panaikinimo. Varžytynių byloje KIR1 ne kartą apeliantės atstovus informavo apie tokio įsakymo egzistavimą ir teismų sprendimus, kurie buvo priimti nagrinėjant jo teisėtumą, dėl to nėra pagrindo laikyti, kad apeliantės veiksmai neskundžiant šio įsakymo galėtų būti pateisinti objektyviomis aplinkybėmis.

22.5. Nuo 2012-08-31 Pirkimo sutarties sudarymo su NTV iki 2017-11-02 varžytynių, kuomet Pastatą 1 įsigijo KIR1 apeliantė nesudarė nuomos sutarties su NŽT, taip pat po įvykusių varžytynių prarado teisę į Pastato 1 valdymą. Apeliantė klaidina teismą teigdama, jog NTR duomenys buvo nepakankamas pagrindas NŽT laikyti, kad Sklypo nuomos teisiniai santykiai su NTV yra nutrūkę. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kita vertus, apeliantė neginčija to, kad NTV dar 2012-08-31 prarado savo teisę į Pastatą 1, kuomet jį pardavė apeliantei, taip pat to kad apeliantė neteko šio pastato, kuomet jis buvo parduotas iš varžytynių dėl kurių teisėtumo yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2021-05-20 nutartimi civiline?je byloje Nr. e2A-702-781/2021. Apeliantė ar NTV niekuomet nebuvo statytoju ir neturėjo išduoto statybą leidžiančio dokumento, kuris suteiktų teisę statyti pastatus Sklype.

22.6. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Nuomos sutartis, t. y. nuomos teisiniai santykiai su NTV nutrūko dar 2012-08-31, kuomet Pastatas 1 buvo parduotas Apeliantui. Todėl nėra pagrįsta teigti, kad nutrūkus nuomos teisiniams santykiams Apeliantas apskirtai gali kelti reikalavimą šiuos santykius modifikuoti. Kadangi Nuomos sutartis yra pasibaigusi tiek dėl to, kad NTV ir Apeliantas nebevaldo Pastato 1, tiek ir dėl to, kad NŽT priėmė 2018 Įsakymą yra laikytina, kad modifikuoti tokios Nuomos sutarties nėra pagrindo.

22.7. Tik Pastato savininkas gali išsinuomoti Sklypo dalį ne aukciono tvarka, kadangi Pastatas 1 nepriklauso apeliantei nuo 2017-11-02 yra laikytina, jog apeliantės reikalavimas panaikinti sandorius jam jokių teisinių pasekmių nesukels. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nei KIR1, nei Sengelnos nuosavybės teisė į jų valdomus Sklype statinius nėra nuginčyta ir, KIR1 žiniomis, nėra ginčo objektu, nei šioje nei kitose bylose, todėl laikytina, kad tik šie subjektai ir turi teisę sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis, kuriomis būtų suteiktos nuomos teisės į atitinkamas Sklypo dalis.

Atsiliepimas

23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo ieškovės apeliacinį skundą palikti nenagrinėtu arba apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

23.1. Ne ieškovė, nei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neinformavo valstybinės žemės tarnybos nuomotojo (Nacionalinės žemės tarnybos) apie įvykusį Administracinio pastato perleidimo sandorį, todėl su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iki 2018-09-11 nebuvo nutraukta, o su UAB „Emilė“ nebuvo sudaryta Administracinio pastato eksploatacijai reikalingos Žemės sklypo dalies nuomos sutartis.

23.2. Nacionalinė žemės tarnyba mano, kad visi jos priimti administraciniai teisės aktai priimti vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės žemės sklypo (jo dalies) nuomos procedūras, teismų praktika ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais bei yra teisingi ir pagrįsti todėl tenkinti apeliantės apeliacinį skundą ir panaikinti VMAT sprendimą nėra pagrindo. Be to, apeliantės apeliaciniame skunde keičia savo pareikštus reikalavimus ir nurodo naują, kuris turi būti paliktas nenagrinėtu, nes nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme.

23.3. Ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. 49VĮ-890-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalių nustatymo“ nepažeidžia Žemės sklypo nuomininkų interesų: Žemės sklypo dalys, skirtos atskiram statinių naudojimui, yra išskirtos po statiniais ir greta jų, yra vientisos, taisyklingos formos, prie atskirai naudojamų dalių yra numatyti privažiavimai, bendri plotai. Dėl šio įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo bendrosios kompetencijos teisme jau buvo nagrinėjama civilinė byla, teisminio proceso Nr. 2-68-13664-2018-0, ir įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19482-862/2018 pripažinta, kad įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

23.4. Ieškovės reikalavimas nustatyti, jog iš 4824 kv. m ploto Žemės sklypo dalies privalo būti suformuotas naujas žemės sklypas, kuris turėtų būti parduodamas ar nuomojamas iš aukciono, vadovaujantis LR Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. Nutarimo Nr. 261 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis yra naujas reikalavimas. Jis nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teismui. Todėl apeliacinis skundas turi būti paliktas nenagrinėtu.

24. Atsakovė UAB „Sengelna“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

24.1. Apeliantė nepateikė jokių teisinių argumentų, nenurodė konkrečių įrodymų ar bylos aplinkybių, kurios patvirtintų sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą.

24.2. Apeliantė klaidingai interpretuoja detaliuoju konkrečios teritorijos planu nustatomų reglamentų reikšmę ir manipuliuoja statytojo sąvoka. Detalusis planas nustato maksimalias leistinas konkretaus sklypo ar teritorijos užstatymo ribas, pastatų maksimalų aukštį, užstatymo intensyvumą bei kitus reikalavimus. Detalusis planas pats savaime niekam nesukelia jokių statytojo teisių. Statytojo teisės gali atsirasti tik konkretų žemės sklypą ar jo dalį valdant nuosavybės ar nuomos teise. Statytojo teise įgyvendinti reikia teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimą statyti pastatus ar statinius valdomame žemės sklype.

24.3. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o taip pat įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyta, kad ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto ginčo sklype, ji niekada nebuvo sudariusi ginčo sklypo ar jo dalies valstybinės žemės nuomos sutarties, ji niekada nemokėjo šio žemės sklypo ar jo dalies valstybinės žemės nuomos mokesčio. Taip pat į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad apeliantė būtų turėjusi leidimą statyti pastatus ar statinius ginčo sklype ar jo dalyje.

24.4. Reikalavimas suformuoti naują 4848 kv. m. ploto sklypą ginčo sklype ir į parduoti ar išnuomoti aukciono būdu nebuvo reiškiamas nei patikslintame ieškinyje, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl toks reikalavimas pagal CPK 312 straipsnį negali būti keliamas apeliaciniame skunde. Jis turi būti paliktas nenagrinėtu.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Esminės faktinės bylos aplinkybės

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklauso 1,1372 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – taip pat ir Žemės sklypas). Žemės sklypas 2009 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi buvo išnuomotas UAB „Šiaurės miestelis“, kuriai nuosavybės teise priklausė Žemės sklype esantys pastatai – 1 495,46 kv. m. ploto administracinis-prekybos pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – taip pat ir Administracinis pastatas) ir 1 307,39 kv. m ploto informacinių technologijų verslo inkubatorius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – taip pat ir Inkubatorius).

28. UAB „Šiaurės miestelis“ 2011 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama nustatyti Žemės sklypo dalis, reikalingas Administraciniam pastatui ir Inkubatoriui eksploatuoti, pagal pateiktą UAB „Orkanas“ planą. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-5981 (toliau – taip pat ir 2011 m. įsakymas) nustatė, kad Administraciniam pastatui eksploatuoti reikalinga 8 675 kv. m ploto Žemės sklypo dalis, o Inkubatoriui – 2 697 kv. m ploto Žemės sklypo dalis. 2011 gruodžio 14 d. susitarimu buvo pakeista 2009 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, be kitų sąlygų, nurodant, kad Žemės sklype yra nustatyta 8 675 kv. m ploto sklypo dalis, reikalinga Administraciniam pastatui eksploatuoti, ir 2 697 kv. m ploto sklypo dalis, reikalinga Inkubatoriui eksploatuoti.

29. Administracinį pastatą 2012 m. sausio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kurį šį pastatą 2012 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė UAB „Emilė“. Inkubatorių 2012 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo UAB „Juodmedilė“, kuri 2016 m. balandžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Inkubatorių pardavė trečiajam asmeniui UAB „Sengelna“.

30. 2012 m. liepos 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo išnuomota 8 675 kv. m ploto Žemės sklypo dalis, reikalinga Administraciniam pastatui eksploatuoti. Ši sutartis yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Emilė“ neinformavo valstybinės žemės nuomotojo apie Administracinio pastato perleidimą UAB „Emilė“, todėl 2012 m. liepos 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartis su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nebuvo nutraukta ar pakeista.

31. 2013 m. rugsėjo 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi UAB „Juodmedilė“ buvo išnuomota 2 697 kv. m ploto Žemės sklypo dalis, reikalinga Inkubatoriui eksploatuoti. 2016 m. spalio 17 d. susitarimu buvo pakeista 2013 m. rugsėjo 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, nustatant, kad 2 697 kv. m ploto Žemės sklypo dalis, reikalinga Inkubatoriui eksploatuoti, išnuomota UAB „Sengelna“.

32. UAB „Sengelna“ 2017 m. sausio 20 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrių su prašymu pakeisti 2011 m. įsakymą ir iš naujo nustatyti Žemės sklypo dalis, reikalingas Administraciniam pastatui ir Inkubatoriui eksploatuoti, nurodydamas, kad 2011 m. įsakymu nustatytos Žemės sklypo dalys, reikalingos Administraciniam pastatui ir Inkubatoriui eksploatuoti, nėra proporcingos šių pastatų plotui. Prie prašymo buvo pridėtas UAB „Verslūs projektai“ parengtas Žemės sklypo dalių, reikalingų jame esantiems pastatams eksploatuoti, planas.

33. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2017 m. gegužės 12 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-890-(14.49.2.) (toliau – taip pat ir 2017 m. įsakymas), kuriuo nustatė Žemės sklypo dalis, reikalingas jame esantiems pastatams eksploatuoti, pagal UAB „Verslūs projektai“ planą, t. y. Administraciniam pastatui eksploatuoti buvo skirta 0,6438 ha Žemės sklypo dalis (atskira 0,3707 ha dalis ir 0,2731 ha dalis, esanti 0,4824 ha ploto bendrojo naudojimo dalyje), o Inkubatoriui eksploatuoti buvo skirta 0,4934 ha ploto Žemės sklypo dalis (atskira 0,2841 ha dalis ir 0,2093 ha dalis, esanti 0,4824 ha ploto bendro naudojimo dalyje). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius apie 2017 m. įsakymą 2017 m. birželio 12 d. raštu informavo Nekilnojamojo turto registre nurodytą Administracinio pastato savininką – UAB „Emilė“.

34. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Emilė“, nesutikdamos su 2017 m. įsakymu, pateikė skundus Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu skundus atmetė.

35. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjas 2018 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr.49VĮ-1195-(14.49.2) pripažino pasibaigusia 2012 m. liepos 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.

36. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Administracinis pastatas 2017 m. lapkričio 2 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-17240-10099 pagrindu buvo parduotas UAB „KIR1“; akte nurodyta kad bendrovė įsigijo Administracinį pastatą ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turėtą dalies Žemės sklypo nuomos teisę.

37. Nacionalinė žemės tarnyba, tenkindama UAB „Sengelna“ prašymą, 2020 m. rugpjūčio 12 d. susitarimu „Dėl 2013 m. rugsėjo 27 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-422, pakeistos 2016 m. spalio 17 d. susitarimu Nr. 49SŽN-384-(14.49.57.)-422, pakeitimo, patikslino 2013 m. rugsėjo 27 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, išnuomodama UAB „Sengleta“ 4934 kv. m. ploto dalį, kurį susideda iš 2841 kv. m. ploto dalies, žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 26B2p ir 2093 kv. m. žemės sklypo dalies, esančios 4824 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypo, kuri žemės sklypo plane M1:1000 pažymėta indeksu A.

38. Nacionalinė žemės tarnyba, tenkindama UAB „KIR1“ prašymą, Valstybinės žemės nuomos 2020 m. gruodžio 18 d. sutartimi Nr. 49SŽN-379-(14.49.57.) išnuomojo UAB „KIR1“ 6438 kv. M. ploto dalį, kurį susideda iš 3707 kv. m. ploto dalies žemės sklypo plane M1:1000 pažymėtos indeksu 25Bp ir 2731 kv. M. ploto dalies, esančios 4824 kv. m. bendro naudojimo sklypo dalyje, kuri žemės sklypo plane M1:1000 pažymėta indeksu A.

39. Nagrinėjamoje byloje apeliantė UAB „Emilė“, buvusi nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. varžytinių Administracinio pastato savininke, prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 49VĮ-890-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalių nustatymo“ panaikinimo; panaikinti šį bei 2018 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1195-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia“; modifikuoti 2012 m. liepos 13 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-206, kaip sutarties šalį (nuomininką) nurodant UAB „Emilė“ ir nustatant, kad nuomojamo žemės sklypo plotas yra 4848 kv. m.; taip pat ginčija 2020 m. rugpjūčio 12 d. ir 2020 m. gruodžio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos susitarimus, kuriais 2093 kv. m. ir 2731 kv. m. bendro naudojimo žemės sklypo bendro 4824 kv. m. ploto 2093kv. m. ir 2731 kv. m. dalys buvo išnuomotos UAB „Sengleta“ ir UAB „KIR1“.

40. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė; ieškovė UAB „Emilė“ kreipėsi su apeliaciniu skundu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2022-10-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Emilė“ ieškinį tenkinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „Emilė“ ieškinį tenkinti, visą arba iš dalies, nustatant, jog iš 4824 kv. m ploto Žemės sklypo dalies privalo būti suformuotas naujas žemės sklypas, kuris turėtų būti parduodamas ar nuomojamas iš aukciono, vadovaujantis LR Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. Nutarimo Nr. 261 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis, t. y. apeliantė modifikavo savo reikalavimus nagrinėjamoje byloje.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

41. Savo ieškinio ir skundo reikalavimus apeliantė iš esmės grindžia tuo, kad 2012-08-31 Administracinio pastato pirkimo pardavimo sutartimi UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ perleido ieškovei ne tik pastatą – administracinį-prekybos pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniaus m. sav., Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), bet ir pagal sutarties 3.3. punktą, nuomos teisę į Žemės sklypą bei visus savo įsipareigojimus, atsiradusius iš Sutarties, t. y. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ taip pat perleido Ieškovei ir statytojo teises, kurias UAB „Šiaurės miestelis“ įgijo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-03-16 sprendimu Nr. 1-2026 dėl patvirtintų detaliojo plano sprendinių Žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „A“ ir turinčioje 8675 kv. m. Pirkimo – pardavimo sutartimi. Ieškovė taip pat atsiskaitė su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ už infrastruktūros ir pastato aprūpinimo inžineriniais tinklais bei susisiekimo komunikacijomis mokestį, t. y. įgijo teisę statant statinius sklypo dalyje pažymėtoje plane indeksu A be papildomo mokesčio prisijungti prie visų bendrovės „Šiaurės miestelis“ įrengtų inžinerinių tinklų, nutiestų gatvių bei kelių. Šias teises UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo įgijusi pagal 2012 m. sausio 30 d. pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą su UAB „Šiaurės miestelis“.

42. Apeliantė mano, kad Pirkimo – pardavimo sutartimi įgijusi nuosavybėn Administracinį pastatą iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tuo pačiu įgijo teisę nuomotis iš valstybės tokio pat dydžio žemės sklypą, kaip ir ankstesni Administracinio pastato savininkai – UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, o prieš tai UAB „Šiaurės miestelis“. Apeliantės manymu, ankstesni Administracinio pastato savininkai nuomojosi 8675 kv. m. ploto žemės sklypo dalį. Nuomojamo Žemės sklypo ploto dydis buvo apspręstas ne tik tuo, kokio dydžio žemės sklypas yra reikalingas Administracinio pastato eksploatavimui, bet ir tuo, kad Administracinio pastato savininkai buvo įgiję statytojo teises pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-03-16 sprendimu Nr. 1-2026 patvirtintus detaliojo plano sprendinius bei sumokėję infrastruktūros ir pastato aprūpinimo inžineriniais tinklais bei susisiekimo komunikacijomis mokestį, t. y. įgiję teisę statant statinius sklypo dalyje pažymėtoje plane indeksu A be papildomo mokesčio prisijungti prie visų UAB „Šiaurės miestelis“ įrengtų inžinerinių tinklų, nutiestų gatvių bei kelių. Kadangi statytojo teisės pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-03-16 sprendimu Nr. 1-2026 patvirtintus detaliojo plano sprendinius bei teisė į sumokėtą infrastruktūros ir pastato aprūpinimo inžineriniais tinklais bei susisiekimo komunikacijomis mokestį niekam nebuvo perleistos, darytina išvada, kad jos tebepriklauso UAB „Emilė“, todėl ji turi teisę reikalauti, kad jai būtų išnuomota su šiomis teisėmis susijusi 4824 kv. m. ploto Žemės sklypo dalis.

43. Tuo atveju, jeigu 4824 kv. m. ploto Žemės sklypo dalis negali būti išnuomota vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, nes UAB „Emilė“ šiame žemės sklype jokie statiniai nuosavybės teise nebepriklauso, tai iš šios 4824 kv. m. ploto Žemės sklypo dalies privalo būti suformuotas naujas žemės sklypas, kuris turėtų būti parduodamas ar nuomojamas aukciono tvarka, vadovaujantis LR Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. Nutarimo Nr. 261 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis. Tokiu būdu UAB „Emilė“ galėtų įgyvendinti teisę dalyvauti šiame aukcione, arba, laimėjus aukcioną kitam dalyviui, reikalauti atlyginti sumokėtą infrastruktūros ir pastato aprūpinimo inžineriniais tinklais bei susisiekimo komunikacijomis mokestį.

44. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Ieškovė UAB „Emilė“ kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą, prašė pripažinti negaliojančiu ab initio 2017-11-02 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-240-10099, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei iš atsakovės UAB „KIR1“ administracinio prekybos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teisę, o UAB „KIR1“ panaikinti administracinio prekybos pastato teisinę registraciją viešame registre, atliktą atsakovo UAB „KIR1“ vardu. Turto pardavimo iš varžytinių aktą ieškovė ginčijo motyvuodama kad turtas (administracinis prekybos pastatas ir žemės sklypo nuomos teisė) buvo parduotas už per mažą kainą, vertinant turtą nebuvo tinkamai įvertinta žemės sklypo nuomos teisė, nebuvo atsižvelgta, kad UAB „Emilė“ įsigijo iš buvusio pastato savininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ statytojos teises. Ji nurodė, kad UAB „Grangeras“ parengtas naujo statinio projektas, kuris buvo vertinamas kai kuriuose turto vertinimo aktuose. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2012-10-24 išdavė Specialiuosius architektūros reikalavimus bei buvo išduotos prisijungimo prie infrastruktūros tinklų sąlygos. Nors UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Emilė“ neįgijo statybą leidžiančio dokumento ir neatliko veiksmų, kurių pagrindu gautų statybos leidimą, tačiau pažymėjo, kad ankstesniame Statybos įstatyme buvo nustatyta kita projektavimo dokumentų viešinimo tvarka. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 60 punkte buvo reikalaujama informuoti visuomenę, kai neparengti teritorijų planavimo dokumentai. Byloje nagrinėjamu atveju buvo parengtas detalusis planas. Nėra prielaidų negauti statybą leidžiančio dokumento UAB „Grangeras“ parengto projekto įgyvendinimui, kadangi tokio dydžio statinys yra galimas, tokiu būdu ieškovė buvo įgijusi statytojos teises.

45. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-840-580/2021 atmetė UAB „Emilė“ ieškinį, pripažinęs, kad buvo nustatyta reali parduodamo iš varžytynių turto vertė. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės suinteresuotumo ir jos teisių į Žemės sklypo dalį, pažymėjo, kad ieškovė niekada Nekilnojamojo turto registre neregistravo nuomos teisės savo vardu. Žemės sklypo nuomos teisė varžytynių metu buvo parduota kaip trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtinė teisė ir tai patvirtinta teismo sprendimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5819-862/2017 buvo išnagrinėtas ir atmestas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundas dėl antstolio veiksmų. Trečiasis asmuo toje byloje argumentavo, kad elektroninėje varžytynių sistemoje nurodoma, jog nuomos teisės savininkas yra pareiškėjas, tačiau tai neatitinka tikrovės. Pareiškėjas ir UAB „Emilė“ 2012-08-31 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pareiškėjas pardavė, o UAB „Emilė“ nuosavybės teise įsigijo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei visus įsipareigojimus, atsiradusius iš 2012-07-13 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57)-206. Teismas 2017-02-01 nutartimi nustatė, jog CK 6.478 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Iš vykdomojoje byloje esančio VĮ „Registrų centras“ išrašo apie nekilnojamąjį turtą matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o nuomos teisė priklauso UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Šalys, sudariusios valstybinės žemės nuomos teisės pardavimo sandorį, turėjo apie įvykusį sandorį informuoti viešąjį registrą, tačiau tai nebuvo padaryta ir antstolis privalėjo vadovautis viešais VĮ „Registrų centras“ duomenimis. Teismas padarė išvadą, – kadangi ieškovė negalėjo prieš trečiuosius asmenis naudoti nuomos teisės, tai jos teisės į Žemės sklypo nuomą turi būti ieškovo ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ tarpusavio ginčų, o ne ginčų su trečiaisiais asmenimis dalykas.

46. Pasisakydamas dėl ieškovės UAB „Emilė“ statytojos teisių, teismas pažymėjo, kad 2012-08-31 pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nurodė, kad perleido statytojo teises, kurias pirminis pardavėjas UAB „Šiaurės miestelis“ įgijo pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-03-16 sprendimą Nr. 1-2026 patvirtintą detalųjį planą. Pardavėjas statytojo teises yra įgijęs pagal 2012-01-30 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį. Statytojo teisės yra įgyjamas pagal Statybos įstatymą, sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustatė, jog statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ niekada neturėjo statytojo teisių, kadangi tokios teisės negali atsirasti savivaldybės tarybos patvirtinto detaliojo plano pagrindu, todėl šių teisių negalėjo perleisti ieškovei.

47. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartini civilinėje byloje e2A-702-781/2021 ieškovės UAB „Emilė“ apeliacinį skundą atmetė.

48. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-840-580/2021 ieškovė savo reikalavimą grindė tais pačias faktais, kaip ir nagrinėjamoje byloje – jos, kaip sklypo nuomininkės ir statytojos tariama teise nuomoti valstybinės žemės sklypo dalį didesnio, nei reikia Administracinio pastato eksploatacijai, ploto, todėl Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyti faktai, kad UAB „Emilė“ neįgijo iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ statytojos teisių, bei negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis nuomos teisės, perleistos jai pagal sutartį su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, yra prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Apeliantė ar UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, neturėdamos išduoto statybą leidžiančio dokumento, nebuvo įgijusios statytojų teisių ginčo sklype. Apeliantės argumentas dėl jos kaip statytojos teisių į valstybinės žemės sklypo nuomą pažeidimo atmetamas, kaip nepagrįstas.

49. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19482-862/2018 atmetė UAB „KIR1“ ieškinį ir paliko galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017-05-12 įsakymą Nr. 49VĮ-890-(14.49.2.), kuriuo Administraciniam pastatui buvo priskirta 0,6438 ha dydžio Sklypo dalis, susidedanti iš 0,3707 ha dalies bei 0,2731 ha dalies esančios 0,4824 ha bendro naudojimo Sklypo dalyje. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1414-565/2019 atmetė ieškovės apeliacinį skundą ir paliko sprendimą nepakeistą.

50. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018-09-12 Įsakymu atliktą vienašališką ieškovo ir atsakovo 2012-07-13 sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-206 nutraukimą neteisėtu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1804-599/2019 ieškinį atmetė; Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1718-560/2019 pirmosios instancijos tesimo sprendimą paliko nepakeistą.

51. Ieškinius dėl administracinių aktų ginčijimo pareiškė UAB „KIR1“ – (ūkio subjektas, įsigijęs Administracinį pastatą iš varžytinių iš UAB „Emilė“) ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (Administracinio pastato savininkas, perleidęs nuosavybės teisę į pastatą UAB „Emilė“), ieškiniai buvo pareikšti tais pačiais pagrindais, kaip ir UAB „Emilė“, administracinio pastato savininkės nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d., ieškinys nagrinėjamoje byloje.

52. Apeliantė nuo 2012-08-31 Pirkimo sutarties sudarymo su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iki 2017-11-02 varžytynių, kuomet Administracinį pastatą įsigijo UAB „KIR1“ nesudarė nuomos sutarties su Nacionaline žemės tarnyba, taip pat po įvykusių varžytynių prarado teisę į Administracinio pastato valdymą. Apeliantė neginčija to, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dar 2012-08-31 prarado savo teisę į Administracinį pastatą, kuomet jį pardavė apeliantei, taip pat to kad apeliantė neteko šio pastato, kuomet jis buvo parduotas iš varžytynių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Nuomos sutartis, t. y. nuomos teisiniai santykiai su UAB „Nekilnojamojo turto valdyba“ nutrūko dar 2012-08-31, kuomet Administracinis pastatas buvo parduotas Apeliantei. Todėl nutrūkus nuomos teisiniams santykiams Apeliantė negali kelti reikalavimo šiuos santykius modifikuoti, pripažįstant ją valstybinės žemės nuomos sutarties šalimi ir nustatant, kad nuomojamo žemės sklypo plotas yra 4848 kv. m..

53. Apeliantė be pagrindo teigia, kad jos ginčijamais teisės aktais yra pažeistos ne tik jos teisės bei teisėti interesai, bet ir viešas interesas, dėl kurio teismas turėtų pasisakyti ex officio. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešasis interesas nagrinėjamoje byloje yra valstybinės žemės nuoma ir valdymas griežtai laikantis įstatymų nustatytos tvarkos; kadangi ieškovės ginčijamų administracinių aktų teisėtumas ir pagrįstumas buvo ne vieną kartą teismų patikrintas ir nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad viešasis interesas nagrinėjamoje byloje pažeistas nebuvo.

54. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad 4824 kv. m. ploto Žemės sklypo dalies privalo būti suformuotas naujas žemės sklypas, kuris turėtų būti parduodamas ar nuomojamas iš aukciono, vadovaujantis LR Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. Nutarimo Nr. 261 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis, tam, kad UAB „Emilė“ galėtų įgyvendinti teisę dalyvauti šiame aukcione, arba, laimėjus aukcioną kitam dalyviui, reikalauti atlyginti sumokėtą infrastruktūros ir pastato aprūpinimo inžineriniais tinklais bei susisiekimo komunikacijomis mokestį.

55. Teismas sutinka su atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „Sengleta“ atsikirtimų į apeliacinį skundą argumentais, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantė nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl Tarnybos įpareigojimo suformuoti naują žemės sklypą 4824 kv. m ploto ginčo žemės sklypo dalyje, kuris turėtų būti parduodamas ar nuomojamas iš aukciono, tam, kad ieškovės galėtų dalyvauti aukcione arba reikalauti atlyginti sumokėtą infrastruktūros ir pastato inžineriniais tinklais bei susisiekimo komunikacijomis mokestį. Šis reikalavimas pareikštas tik apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teisme ginčas dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos pareigos suformuoti naują žemės sklypą 4824 kv. m ploto iš esmės nebuvo nagrinėjamas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodoma aplinkybė, jog ji yra jau investavusi, siekdama pasinaudoti statytojo teisėmis, gali būti pagrindu reikšti reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo dėl jų atlyginimo iš kaltų asmenų, tačiau nesudaro pagrindo ieškovei įgyti teisę ne aukciono tvarka nuomoti valstybinės Žemės sklypo dalį, skirtą jame esančių pastatų eksploatavimui. Teisėjų kolegija sutinka, kad apeliantės investicijos negali būti pagrindu pripažinti jai teisę nuomoti valstybinės žemės sklypą ar dalyvauti aukcione, tačiau pabrėžia, kad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos pareiga suformuoti naują žemės sklypą nebuvo nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme.

56. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Naujas modifikuotas apeliacinio skundo reikalavimas priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „Emilė“ ieškinį tenkinti, visą arba iš dalies, nustatant, jog iš 4824 kv. m ploto Žemės sklypo dalies privalo būti suformuotas naujas žemės sklypas, kuris turėtų būti parduodamas ar nuomojamas iš aukciono, vadovaujantis LR Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. Nutarimo Nr. 261 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis negali būti nagrinėjimo dalyku apeliacinės instancijos teisme.

Dėl procesinės bylos baigties

57. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teismas pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

58. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

59. Atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateiktą apeliacinį skundą ir atsiliepimų į jį kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, atsakovai duomenų apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

ieškovės UAB „Emilė“ apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Loreta BraždienėVirginijus KairevičiusTatjana Žukauskienė