- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- e2S-2934-467/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32109-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- UAB „Emilė“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.14.8.9Kiti atsisakymo priimti ieškinį atvejai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovo UAB „Emilė“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Emilė“ 2018 m. spalio 15 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018-09-12 įsakymą Nr. 49VĮ-1195-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia“; modifikuoti 2012-07-13 sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-206, kaip sutarties šalį (nuomininką) nurodant ieškovą UAB „Emilė“; atnaujinti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017-05-12 įsakymo Nr. 49VĮ-890-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) J(duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ panaikinimo; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017-05-12 įsakymą Nr. 49VĮ-890-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) J(duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ ir nustatyti pastatui – administraciniam prekybos pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), 8 675 kv. m. ploto tenkančią žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį, pažymėtą žemės sklypo plane M1:1000, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-03-16 sprendimu Nr. 1-2026, indeksu „A“; taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Emilė“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo, grąžino ieškovui sumokėtą žyminį mokestį.
Šalies argumentai
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymus, susijusius su žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pabaiga, taip pat ant to šio žemės sklypo stovinčio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimui būtinų žemės sklypo dalių nustatymu. Ieškinio faktiniame pagrinde ieškovas nurodo, kad antstolis paskelbė pastato (priklausiusio ieškovui) ir žemės sklypo (ant kurio stovi ieškovui priklausęs pastatas) varžytines, kurioms įvykus, nuosavybės teisė į pastatą ir teisė į žemės sklypo nuomą perleista UAB ,,KIR1“. Ieškovas pažymi, kad dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu šiuo metu vyksta ginčai teisme civilinėse bylose Nr. e2-4106-781/2018 ir Nr. e2-4375-232/2018.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-4106-781/2018 vis dar nėra išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, kuriuo ieškovas UAB „Emilė“ ginčija 2017 m. lapkričio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-240-10099 aktą bei prašo taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui UAB „Emilė“ iš atsakovo UAB „KIR1“ administracinio prekybos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu J(duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę.
5. Teismas, įvertinęs ieškinio faktinį pagrindą, padarė išvadą, kad ieškinio padavimo momentu ieškovas nėra pastato savininkas ir neturi teisės į žemės sklypo nuomą (CPK 179 straipsnio 3 dalis), t. y. jau ieškinio priėmimo stadijoje yra akivaizdu, kad šio ieškinio tenkinimas (tuo atveju, jei nebus patenkinti ieškiniai kitose nagrinėjamose bylose) nesukels ieškovui jokių materialinių pasekmių, nes (tol, kol nėra atkurta ieškovo nuosavybės teisė į pastatą ir žemės sklypo nuomą) jis neturi jokių teisių į pastatą ir žemės sklypo nuomą, kas reiškia, kad atitinkamai jokios ieškovo (neturimos) teisės, susijusios su pastatu ir žemės sklypu, nėra galimai pažeistos.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Emilė“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartį kaip nepagrįstą.
7. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, iš esmės pasisakė dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo. Apelianto teigimu, ieškovas ieškiniu ginčija atsakovo sprendimus, kurie buvo priimti būtent ieškovo atžvilgiu ir būtent jam sukūrė atitinkamas teises ir pareigas, t.y. įsakymu Nr. 1 buvo nutraukta tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta 8 675 kv. m. ploto žemės sklypo dalies, pažymėtos žemės sklypo plane M1:1000 indeksu „A“, esančios 11 372 kv. m. ploto valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. 49SŽN-(14.49.57)-206, o įsakymu Nr. 2 ieškovui buvo nustatytos administraciniam-prekybos pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniaus m. sav., Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) tenkančios dalys. Skundžiama nutartimi teismas ieškovo ieškinį sprendė iš esmės, t.y. nustatė, kad ieškovas neturi nuosavybės teisės į pastatą, dėl ko žemės sklypo nuomos sutartis tariamai nutraukta teisėtai. Tai visiškai nesuderinama su teisinės gynybos principais bei ieškinio priėmimo stadijoje atliekamomis teismo procedūromis.
8. Net laikant, jog teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai vertino ieškinyje nurodomas aplinkybes ir nesprendė dėl ieškovo ieškinio esmės/pagrįstumo (su kuo ieškovas nesutinka), manytina, kad teismas nepagrįstai nenustatė ieškovo teisinio suinteresuotumo. Ieškovas buvo teisėtas pastato savininkas iki tol, kol šis pastatas (o kartu ir žemės sklypo nuomos teisė) varžytynių metu buvo perduota UAB „KIR1“. Tačiau dėl pastato ir žemės sklypo nuomos teisės pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu šiuo metu vyksta teisminiai ginčai. Pripažinus pastato ir nuomos teisės į žemės sklypą pardavimą varžytynėse neteisėtu, pastato ir nuomos teisės į žemės sklypą savininku bus laikomas ieškovas ir įsakymo Nr. 1 bei įsakymo Nr. 2 panaikinimas neabejotinai turės įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms.
9. Apelianto teigimu, aptariamos nagrinėjamos civilinės bylos (Nr. e2‑4106‑781/2018 ir Nr. e2‑4375-232/2018) galėtų būti pagrindas šiai bylai pagal ieškovo ieškinį sustabdyti (CPK 163 str. 1 d. 3 p.), tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindu atsisakyti priimti ieškinį. Nors teismas nutartyje nurodo, kad ieškovas turės teisę kreiptis į teismą su ieškiniu po to, kai bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-4106-781/2018 ir Nr. e2-4375-232/2018 bei jose bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, tačiau, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, ieškovo reikalavimams dėl įsakymo Nr. 1 ir įsakymo Nr. 2 panaikinimo taikomas vieno mėnesio apskundimo terminas. Todėl, ieškovui laukiant, kol bus išnagrinėtos aptariamos civilinės bylos, neabejotinai bus praleistas ieškinio senaties terminas, dėl ko, net ieškovui atkūrus nuosavybės teisę į pastatą bei nuomos teisę į žemės sklypą, ieškovas nebeturės galimybės realiai apginti savo pažeistus interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad ieškovo atskirasis skundas iš esmės sudaro pakankamą pagrindą apskųstą teismo nutartį panaikinti.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas; byla Nr. 38/06). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04).
12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Taigi teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).
13. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apelianto teigimu, ieškovas paduodamu ieškiniu ginčija atsakovo sprendimus, kurie buvo priimti būtent ieškovo atžvilgiu ir būtent jam sukūrė atitinkamas teises ir pareigas, t.y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018-09-12 įsakymu Nr. 49VĮ-1195-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia“ buvo nutraukta tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta 8 675 kv. m. ploto žemės sklypo dalies, pažymėtos žemės sklypo plane M1:1000 indeksu „A“, esančios 11 372 kv. m. ploto valstybiniame žemės sklype J(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. 49SŽN-(14.49.57)-206, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017-05-12 įsakymu Nr. 49VĮ-890-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) J(duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ ieškovui buvo nustatytos administraciniam-prekybos pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniaus m. sav., Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) tenkančios dalys. Taigi, prašydamas panaikinti minimus administracinius aktus, ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio dalyką.
14. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014).
15. Taigi sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nuspręsdamas, kad ieškovas nėra pastato savininkas ir neturi teisės į žemės sklypo nuomą, t. y. todėl šio ieškinio tenkinimas nesukels ieškovui jokių materialiųjų pasekmių, nepagrįstai jau ieškinio priėmimo stadijoje pasisakė dėl ginčo esmės. Tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, ieškinio priėmimo stadijoje yra sprendžiami išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimai, o dėl materialiųjų teisinių klausimų pasisakoma tik nagrinėjant (išnagrinėjus) bylą iš esmės.
16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, todėl skundžiama teismo nutartis negali būti pripažinta nei teisėta, nei pagrįsta, dėl to naikintina (CPK 329 str. 1 d.).
17. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, dėl to, panaikinus skundžiamą nutartį, ieškovo UAB „Emilė“ ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir ieškovo UAB „Emilė“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.