- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-21
- Bylos Nr.
- e2S-1138-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09625-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Šiaulių skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyrius, A. M., O. A., R. P., V. G., G. M., G. P., S. G., uždaroji akcinė bendrovė „Auto city group“, uždaroji akcinė bendrovė „Citus Vilnius“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „GF bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „JF investicijos“, uždaroji akcinė bendrovė „Reklamos kontaktai“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, uždaroji akcinė bendrovė „B2Kapital“, uždaroji akcinė bendrovė „Compensa life Distribution“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, UAB „Gelvora“, VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, UAB „Compensa Life Distribution“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „B2Kapital“, UAB „Reklamos kontaktai“, VSDFV Vilniaus skyrius, UAB „JF investicijos“, UAB „Sergel“, UAB „Saugila“, UAB „GF bankas“, Audito apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR Finansų ministerijos, UAB „Legal Balance“, UAB „Auto City Group“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, UAB „Citus Vilnius“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Šiaulių skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyrius, A. M., O. A., R. P., V. G., G. M., G. P., S. G., uždaroji akcinė bendrovė „Auto city group“, uždaroji akcinė bendrovė „Citus Vilnius“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „GF bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „JF investicijos“, uždaroji akcinė bendrovė „Reklamos kontaktai“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, uždaroji akcinė bendrovė „B2Kapital“, uždaroji akcinė bendrovė „Compensa life Distribution“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė ‚Legal Balance“, uždaroji akcinė bendrovė „Saugila“, viešoji įstaiga „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, antstolė E. R., antstolė G. V., antstolis A. B., antstolė Brigitai Palavinskienė, antstolis A. L., antstolė V. Š., antstolis T. U., antstolis Darius Bliznikas, antstolė R. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, prašydama iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 8 d. nutartimi iškėlė pareiškėjai bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi pirmos instancijos teismo priimtą sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
3. Sugrąžinus civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėja pateikė teismui patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo. Pareiškime nurodė, kad:
3.1. nuo 2000 metų gyveno nuomojamuose butuose, augindama tris mažamečius vaikus. Neturint tinkamo išsilavinimo, sunkiai sekėsi susirasti gerai apmokamą darbą, o norėdama pagerinti savo finansinę situaciją pradėjo domėtis nekilnojamojo turto veikla ir individualios veiklos pagrindu pradėjo dirbti nekilnojamojo turto agentūroje UAB (duomenys neskelbtini); po kelių metų perėjo dirbti į kitą agentūrą. Gaunamos pajamos buvo nepastovios ir nestabilios, planuoti pajamas ir išlaidas buvo labai sunku, todėl nuolat kaupėsi įsiskolinimai. Kelis kartus bandė steigti įmones, skolintis verslui, bet dėl finansinio raštingumo, žinių ir patirties trūkumo visi jos verslo bandymai baigėsi nesėkmingai, dar labiau pablogindami finansinę padėtį;
3.2. norėdama eliminuoti nemokumą, kreipdavosi į kitas paskolas / kreditus teikiančias įmones dėl naujų paskolų, kurių nesugebėdavo padengti, todėl šiai dienai pradelstų grąžinti skolų yra susikaupę daugiau nei ji pajėgtų grąžinti. Didžiausias kreditorius yra uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „B2Kapital“, kuriai skola sudaro 70945,48 Eur ir kuris įgijo reikalavimo teisę iš banko Luminor AB, Nordea Bank finland Plc Lietuvos skyriaus teisių perėmėjo. Kreditas buvo panaudotas butui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti, o kadangi tuo metu vertėsi nekilnojamojo turto prekyba, įsigytą butą ketino parduoti, tokiu būdu uždirbant pelną bei grąžinant paskolą bankui. Teismas 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu pirkimo-pardavimo sandorį panaikino, pritaikė restituciją, tokiu būdu panaikindamas jos nuosavybės teises į butą bei netenkindamas jos priešieškinio dėl žalos atlyginimo, o pinigai (restitucija) jai priverstinio išieškojimo tvarka buvo sugrąžinti tik per 4 metus. Nepaisant to, ji turėjo prievolę grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas, tačiau sutartis buvo nutraukta, o išieškotina suma padidėjo tris kartus;
3.3. šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, tačiau jos gaunamos mėnesinės pajamos (atskaičius mokesčius) šiuo metu (patikslinto pareiškimo pateikimo dienai) yra 518 Eur. Toliau planuoja taip pat dirbti šioje darbovietėje ir iš gaunamo atlygio, kuris turėtų didėti, atsiskaityti su kreditoriais;
3.4. pareiškėja neturi jokio registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, iš jos vardu įregistruotų trijų juridinių asmenų veiklą vykdo ir pajamas generuoja tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. Neturi jokių santaupų, per pastaruosius tris metus nesinaudojo bankų paslaugomis, nes turima sąskaita iki šiol yra areštuota. Taip pat per pastaruosius 3 metus nesudarė jokių stambesnių turtinių sandorių savo vardu, išskyrus 2020 m. balandžio 27 d. preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo, kuri vėliau buvo nutraukta jos neįvykdžius. Pažymėjo, jog tikroji sandorio šalys buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jokie pinigai pagal sandorį nebuvo sumokėti, todėl niekaip nepažeidžia kreditorių interesų.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo UAB „GF bankas“ atsiliepime su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad:
4.1. pareiškėja su banku 2008 m. birželio 18 d. sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 1 dėl 1 592,91 Eur (5 500 Lt) vartojimo kredito sumos, bendra vartojimo kredito gavėjos mokama suma 2 115,93 Eur (7 305,90 Lt), kurią įsipareigojo grąžinti iki 2010 m. gruodžio 18 d. Pareiškėjai tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų sutartis buvo nutraukta ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimo procesas. Nors išieškojimo procesas buvo pradėtas 2010 metais, tačiau per 11 metų laikotarpį, skolininkė su banku neatsiskaitė, skola išieškota nebuvo, po perdavimo į antstolių kontorą, bankas yra gavęs tik vieną įmoką (2011 m. sausio 13 d.– 30,00 Lt);
4.2. pareiškėja šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, jos gaunamos mėnesinės pajamos (atskaičius mokesčius) yra 449,15 Eur, tačiau nėra aišku, dėl kokių priežasčių pareiškėja, užimdama vadovo pareigas, nurodė uždirbanti mažiau netgi LR nustatyta minimali mėnesinė alga, kuri prieš mokesčius siekia 730 Eur. Pareiškėjos užimamos pareigos turėtų būti kur kas geriau apmokamos, o pareiškėja turėtų dėti maksimalias pastangas atsiskaityti su kreditoriais;
4.3. pareiškėja privalo siekti maksimalaus kreditorinių reikalavimų patenkinimo, būti aktyvi, sąžiningai naudotis jai suteiktomis bankroto įstatymo teisėmis, o tuo pačiu vykdyti jai minėto įstatymo nustatytas pareigas. Be to, pareiškėja privalo aiškiai nurodyti visų savo pajamų šaltinius bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) pateiktame atsiliepime nurodė, jog neprieštaraus dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų. Pažymėjo, kad 2022 m. vasario 10 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis pareiškėja valstybės biudžetui skolinga 945,14 Eur, iš jų: 57,92 Eur bauda, 857,22 pagal Lietuvos institucijų vykdomuosius dokumentus ir 30 Eur bauda už administracinį teisės pažeidimą (mokėjimo terminas 2022 m. vasario 13 d.).
6. Suinteresuotas asmuo UAB „B2Kapital“ pateiktame atsiliepime prašė netenkinti A. J. patikslinto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsiliepime nurodė, kad:
Šalies argumentai
6.1. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės kelia abejonių. Nors teikdama rašytinius paaiškinimus pareiškėja nurodė, kad preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta su J. F., sudaryta pareiškėjos vardu, tačiau tai neturi būti laikoma jos asmeniniu sandoriu, kadangi tikroji sutarties šalis, ketinanti ir galinti įsigyti žemės sklypą, yra ne pareiškėja, o jos įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Toks pareiškėjos aplinkybių vertinimas, turint omenyje, jog pareiškėja yra vienasmenis įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, kelia abejonių įmonės veiklos ir pareiškėjos sąžiningumu. Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl kitų galimų sandorių, kuriuos sudarė pareiškėja, bet tikroji jų šalis UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar sandorių, kuriuos sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet tikroji šalis būtų A. J.. Nėra aiškios ir aplinkybės dėl pagal preliminarią sutartį sumokėto avanso grąžinimo, kadangi nėra iki galo aišku ar avansas buvo grąžintas ar liko pardavėjui;
6.2. teismas turi įvertinti ir tai, kad pareiškėja kuri ilgą laiką nevykdo savo kreditorinių įsipareigojimų savo kreditoriams, tačiau disponuoja 5000 Eur suma, skirta avansiniam mokėjimui. Be to, pareiškėja nepateikė ir jokių duomenų apie jai priklausančių įmonių vertę;
6.3. vadovaujantis formuojama teismų praktika sąžiningi asmenys, atsidūrę sunkioje finansinėje padėtyje, privalo imtis aktyvių veiksmų, siekdami prisitaikyti prie esamų darbo rinkos sąlygų, keičia savo gyvenamąją vietą ir gyvena ten, kur gali susirasti geriau apmokamą darbą, gauti daugiau pajamų ir tokiu būdu užsitikrinti finansinį saugumą sau bei tinkamą skolinių įsipareigojimų vykdymą kreditoriams. Tuo tarpu pareiškėja nededa jokių pastangų surasti geriau apmokamą darbą ir padidinti savo pajamas, siekiant atsiskaityti su savo kreditoriais.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ pateiktame atsiliepime su pareiškimu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad:
7.1. įvertinus byloje pateiktus įrodymus kyla abejonių pareiškėjos sąžiningumu. Pareiškėja nuo 2001 m. užima direktorės pareigas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. vadovauja ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nurodo gaunanti vos LR patvirtintą MMA siekiančias pajamas, neišgali mokėti kreditoriams. Pareiškėja visiškai nenurodo ir nepagrindžia priemonių, kurių ėmėsi savo mokumui pagerinti, ar bandė susirasti geriau apmokamą darbą, nenurodė jokių kliūčių, kurios galėtų trukdyti susirasti geriau apmokamą darbą, kelti kvalifikaciją, pavyzdžiui, turimas sveikatos problemas. Pareiškėja yra darbingo amžiaus, turi ilgametę patirtį direktorės pareigose, nekilnojamojo turto brokerės darbo patirtį. Pareiškėja turi galimybių susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau to nedaro, taip didindama turimas skolas, kas pagrindžia pareiškėjos pasyvumą, vengimą atsiskaityti su kreditoriumi;
7.2. pareiškėja turėtų pagrįsti, kokiomis lėšomis sumokėjo avansą gaudama nedideles pajamas, bei kodėl turėdama galimybę sumokėti 5 000 Eur avansą, nėra skyrusi įmokų UAB „Gelvora“ įsiskolinimui dengti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkino.
9. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, jog pareiškėjos pradelstų įsiskolinimų suma ženkliai viršija įstatymo nustatytą 25 MMA, kadangi pagrindiniam pareiškėjos kreditoriui – UAB „B2Kapital“ pareiškėja yra skolinga 70 945,48 Eur, iš kurių pagrindinė skola sudaro 26 217,71 Eur, likusi 43 902,09 Eur - palūkanos. Įvertinęs teismui pateiktą ir prieinamą informaciją apie pareiškėjos turtinę padėtį, teismas konstatavo, jog pareiškėja yra nemoki ir negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų kreditoriams.
10. Pažymėjo, kad fizinių asmenų nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiems asmenims bankroto bylą, o kita įstatyme numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas.
11. Teismas nenustatė, kad per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo pareiškėja būtų sudariusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytus sandorius, ar kitokius sandorius dėl kurių tapo nemoki,. Taip pat nenustatė, kad pareiškėja tapo nemoki dėl savo žalingų įpročių.
12. Teismas nurodė, kad įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti būtent sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo doktriną aktualus asmens elgesys, o nagrinėjant bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo klausimą turi būti ištirtos visos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas tapo nemokus ir kaip elgėsi atsidūręs sunkioje finansinėje padėtyje.
13. Teismas vertino, jog nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjos finansinė padėtis yra kritinė ir pareiškėja negalėtų vykdyti savo skolinių įsipareigojimų per protingą terminą. Nurodė, kad pareiškėja yra jauna, darbingo amžiaus moteris, gyvenanti ir dirbanti Vilniuje, turi didelę patirtį nekilnojamojo turto pardavimo srityje, pati vadovauja savo įsteigtai bendrovei. Vertino kaip tikėtiną aplinkybę, jog turėdama didelę darbo patirtį pareiškėja galėtų įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas iš darbinės veiklos.
14. Pritarė kreditoriaus UAB „B2Kapital“ pozicijai, jog pareiškėja, turėdama didelį darbinį potencialą, nesiėmė jokių pastangų savo finansinei situacijai pagerinti ir bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Įvertinęs byloje esančius VSDFV duomenis nustatė, jog pareiškėja pagal darbo sutartį dirba nuo 2016 metų, tačiau pilnu etatu pradėjo dirbti tik 2020 metais, kai tuo tarpu iki 2020 metų pareiškėja dirbo tik po kelias valandas per savaitę, o draudžiamosios pajamos sudarė tik 10 – 12,89 Eur/ mėn. Pažymėjo, kad pati pareiškėja pripažino pareiškime dėl bankroto bylos jai iškėlimo, jog darbo užmokestis iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo buvo mokamas (ji pati sau mokėjo) tik grynais pinigais ir taip buvo elgiamasi sąmoningai dėl taikomo arešto banko sąskaitai. Teismas padarė išvadą, kad tokiu būdu pareiškėja sąmoningai trukdė bet kokį priverstinį išieškojimą iš jos gaunamų pajamų. Pažymėjo, kad tokią aplinkybę pagrindžia ir suinteresuoto asmens UAB „Gelvora“ argumentai, kadangi per 11 metų priverstinio pareiškėjos skolos išieškojimo buvo išieškota tik 30 Lt, bei didėjantis kreditoriaus UAB „B2Kapital“ palūkanų įsiskolinimas, kuris beveik dvigubai viršijo pagrindinę skolą.
15. Teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, jog asmens pasyvumas, nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sudarymas sąlygų jiems didėti gali būti laikoma nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu ir yra laikytini atskiru (savarankišku) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindu. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes konstatavo, jog bankroto bylos pareiškėjai iškėlimas neatitiks FABĮ paskirties, kadangi turėdama didelius įsiskolinimus kreditoriams pareiškėja elgėsi nesąžiningai savo kreditorių atžvilgiu: nesiekė dirbti ir uždirbti kuo didesnes darbines pajamas, nors tam turėjo visas galimybes, todėl pareiškėjos skolos augo, kai kurios padvigubėjo. Pažymėjo, kad pareiškėja savo neveikimu, aiškiai suvokdama savo veiksmų pasekmes, prisidėjo prie savo dabartinės finansinės būsenos. Vertino, kad tokiu atveju iškėlus pareiškėjai bankroto bylą būtų iškraipyta pareiškėjos kaip skolininko ir jos kreditorių interesų pusiausvyra, kadangi pareiškėja neketina keisti darbo, o po bankroto bylos iškėlimo ji galėtų ir toliau dirbti už minimalų atlyginimą, o atsiskaitymams su kreditoriais būtų skirta tik apie 60 Eur per mėnesį.
16. Teismas pareiškėjos darbovietės apmokamas pareiškėjos telefono, interneto, automobilio išlaidas, taip pat vertino kaip pareiškėjos pajamas. Pažymėjo, kad nors pareiškėjos darbo užmokestis yra nedidelis – 518 Eur, tačiau jos gaunamos kitokios, nei iš darbinės veiklos pajamos, galimybių turėjimas įsidarbinti ir dirbti visą darbo dieną ir gauti didesnes, nei minimalias, pajamas, sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėja turi galimybes atsiskaityti su kreditoriais be bankroto bylos iškėlimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties, prašydama skundžiamą nutartį panaikinti ir pareiškėjos prašymą iškelti bankroto bylą tenkinti. Atskirajame skunde nurodo tokius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjos mokumo būklė neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalies. Teismas nepagrįstai pareiškėjos pajamas vertino kaip pakankamas per protingą terminą skoliniams įsipareigojimams, kurie šiuo metu sudaro apie 135000 Eur, padengti. Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad kreditorius UAB „B2Kapital“ apie dvejus metus trukusiose derybose nesutiko sudaryti susitarimo dėl skolos grąžinimo su mažesne mėnesine įmoka nei po 500 Eur/mėn., todėl pareiškėja skolą galėtų išmokėti per 16-17 metų. Teismas nustatė, jog pareiškėjos palūkanos nuolat auga, todėl net ir panaudodama visą savo gaunamą atlyginimą pareiškėja skolą minėtam kreditoriui galėtų grąžinti per 17-18 metų. Toks terminas negali būti pripažintas protingu, juolab kad pareiškėja turi ir kitų kreditorių, o visoms skoloms padengti reikėtų mažiausiai 20-30 metų. Todėl įvertinus pareiškėjos pradelstų įsipareigojimų dydį, gaunamas pajamas bei amžių (47 metai), pareiškėjos finansinė padėtis akivaizdžiai atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalį ir ji privalo būti pripažinta nemokia;
17.2. byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja tapo nemoki daugiau kaip prieš dešimt metų nepavykus parduoti buto Šiauliuose, kurio įsigijimui buvo paėmusi paskolą iš banko. Kreditorius pareiškėjos nemokumo susidarymo aplinkybių neginčijo, byloje nebuvo įrodinėjama, kad pareiškėja prieš dešimt metų tapo nemoki dėl savo nesąžiningumo. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, aplinkybės turi būti vertinamos neperžengiant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto 3 metų termino;
17.3. skundžiamoje nutartyje nenurodytos pareiškėjos nemokumo kilimo priežastys, nepagrįsta, kokiu būdu tariamas nesąžiningumas sukėlė pareiškėjos nemokumą. Todėl priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nevertino esminių bylai įrodymų;
17.4. pareiškėja nepagrįstai skundžiamoje nutartyje buvo pripažinta nesąžininga savo kreditorių atžvilgiu. Kasacinio teismo praktikoje siekiančio bankroto bylos iškėlimo asmens sąžiningumas nesiejamas su asmens gaunamu darbo užmokesčio dydžiu. Asmens sąžiningumas yra siejamas su objektyviai išreikštomis pastangomis gauti pajamas per paskutinius tris metus, o byloje nėra ginčo, jog pareiškėja gauna pajamas savo vadovaujamoje įmonėje, pajamos didėja. Aplinkybė, jog pareiškėja neuždirba tiek, kiek to pageidauja kreditoriai, negali būti laikoma pagrindu pripažinti pareiškėją nesąžininga. Nurodydamas, jog pareiškėja galėtų įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas iš savo darbinės veiklos rėmėsi tik vidiniu įsitikinimu pagrįsta aplinkybe, prieštaraujančia pareiškėjos, dirbančios savo profesiją daugybę metų, paaiškinimams. Be to, pareiškėja yra vidutinio amžiaus, neturinti aukštojo išsilavinimo, teismo posėdžio metu detaliai paaiškino profesines savo pasirinkimo dirbti įmonėje priežastis, todėl stabilaus minimalaus atlyginimo gavimas negali būti laikomas nepakankamu siekiančiam bankrutuoti asmeniui, o jas gaunantis asmuo – nesąžiningu.
17.5. vertindamas pareiškėjos nesąžiningumą teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte išvardinti pagrindai yra skirti vertinti asmens, siekiančio bankroto bylos iškėlimo, nemokumo kilimo priežastims nustatyti per pastaruosius 3 metus nuo pareiškimo kelti asmens bankroto bylą, kai tuo tarpu pareiškėjos nemokumas yra kilę prieš du dešimtmečius, per kuriuos dalis kreditorių reikalavimų buvo grąžinti, dalis išaugo dėl palūkanų. Taigi nesant duomenų apie akivaizdžiai nesąžiningas pareiškėjos nemokumo padėties kilimo priežastis, šis pagrindas nekelti bankroto bylos jai negali būti taikomas. Be to, pirmosios instancijos teismo cituojamoje kasacinio teismo praktikoje ir nagrinėjamu atveju skiriasi esminės aplinkybės (skolos susidarymo laikas, pareiškėjų amžius), todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais vertindamas pareiškėjos nesąžiningumą;
17.6. pareiškėja kartą jau buvo pripažinta nemokia ir sąžininga savo kreditorių atžvilgiu, o apeliacinės instancijos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškimas buvo grąžintas nagrinėti iš naujo dėl to, jog teismas nesiėmė aktyvių veiksmų išreikalaujant pareiškėjai priklausančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Nors teismo siūlomi dokumentai buvo pateikti į bylą, apie juos skundžiamoje nutartyje nebuvo pasisakyta, taigi naujos informacijos ir reikšmės jie neturėjo. Skundžiama nutartis skyrėsi nuo pirmosios nutarties iš esmės, nors bylos aplinkybės liko nepakitusios. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl pateikus į bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų pareiškėjos įmonių apskaitos dokumentus ir jų neaptarus skundžiamoje nutartyje, buvo priimta priešinga teismo nutartis nei pirmąjį kartą. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė nesuprantamą išvadą, jog darbovietės apmokamos išlaidos turėtų būti vertintinos pareiškėjos pajamomis.
18. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Šiaulių skyrius, atsiliepime nurodo, kad neprieštaraus dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo teismui nustačius, kad byloje pateikti įrodymai yra pakankami bankroto bylos iškėlimui.
Atsiliepimas
19. Suinteresuotas asmuo UAB GF Bankas su atskiruoju skundu nesutinka, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad:
19.1. pareiškėja nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad pagal gaunamas pajamas su kreditoriais jai atsiskaityti prireiktų 20-30 metų ir toks laikotarpis negali būti pripažįstamas protingu skoloms grąžinti. Pareiškėja ne vienerius metus vadovavo savo įmonei, vystė verslą nekilnojamojo turto rinkoje, todėl susidariusius įsiskolinimus kreditoriams galėjo mokėti kur kas anksčiau nei skaičiuojant nuo dabartinio jos amžiaus. Be to, nekilnojamojo turto konsultantų/brokerių darbo skelbimuose siūlomi atlyginimai ženkliai viršija pareiškėjos nurodytą darbo užmokestį;
19.2. pareiškėjos elgesys patvirtina neatsakingą skolinimąsi, iš esmės sukėlusį pareiškėjos nemokumo būseną, kadangi vartojimo kredito sutartys sudarytos jau turint įsipareigojimų kreditoriams, o negaudama stabilių pajamų pareiškėja ir toliau didino savo finansinius įsipareigojimus;
19.3. pareiškėjos elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Suinteresuotas asmuo ir kreipęsis į antstolių kontorą dėl priverstinio skolos išieškojimo ne kartą bendravo su pareiškėja, teikė siūlymus padengti skolą dalimis, nurašant procesines palūkanas arba ir dalį skolos, tačiau pareiškėja siūlomomis lengvatomis nesinaudojo ir aktyviais veiksmais nesiekė mažinti turimų įsiskolinimų. Nors į antstolių kontorą buvo kreiptasi 2010 metais, per 11 metų laikotarpį buvo gauta tik viena įmoka (30,00 Lt sumokėta 2011 m. sausio 13 d.). Taigi pareiškėja sąmoningai nedėjo maksimalių pastangų darbinėms pajamoms gauti ar bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir nepateisinamai nesinaudojo galimybe gerinti savo turtinę padėtį.
20. Suinteresuotas asmuo UAB „B2Kapital“ atsiliepime su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes dėl pareiškėjos nesąžiningumo bei galimybių įvykdyti ir vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus kreditorių atžvilgiu. Pritartina teismo nuomonei, jog pareiškėjos būklė nėra kritinė ir ji turi galimybes atsiskaityti su kreditoriais be bankroto bylos iškėlimo, be to, bankroto bylos neiškėlimas neužkerta kelio pareiškėjai tartis su kreditoriais dėl geranoriško skolų padengimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
22. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
23. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti pareiškėjai bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).
25.Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
26. FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, jog pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai kreditoriams viršija 25 MMA, o skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę.
27. Tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos finansinė būklė nelaikytina kritine ir ji, nepaisant to, jog iš veiklos gaunamos pajamos sudaro 518 Eur, turi galimybes per protingą terminą atsiskaityti su kreditoriais be bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė įvertinęs apeliantės amžių, jos ilgametę darbinę patirtį, veiklą, kurioje apeliantė dirba, t. y. nekilnojamojo turto pardavimo sritis. Apeliantė su tokiom teismo išvadom nesutinka, nurodydama, jog terminas, per kurį galėtų būti grąžinti įsiskolinimai kreditoriams, nelaikytinas protingu, kadangi vien kreditoriui UAB „B2Kapital“ skola su augančiomis palūkanomis galėtų būti išmokėta per 16-17 metų, kai tuo tarpu pareiškėja turi ir kitų kreditorių. Nurodo, jog pagal teismų praktiką nemokumui įvertinti svarbu nustatyti galimas perspektyvas kreditorių įsipareigojimams įvykdyti, o pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje to nevertino. Taigi apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ji turi galimybę atsiskaityti su savo kreditoriais ir įrodinėja, kad yra nemoki, kaip yra numatyta FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje.
28. Pagal kasacinio teismo doktrinoje pateiktą išaiškinimą mokumas gali būti suprantamas kaip potencialus skolininko (fizinio ar juridinio asmens) sugebėjimas turimomis priemonėmis sumokėti už tai, kas įsipareigota, t. y. gebėjimas laiku apmokėti įsipareigojimus, grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis „mokus“ apibrėžtas kaip „galintis mokėti, turintis iš ko mokėti“, o mokumas – kaip „mokamasis pajėgumas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo įsipareigojimų. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, teismas turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021 ir joje nurodyta praktika).
29. Nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos galimybės atsiskaityti su kreditoriais, nenurodė termino, per kurį pareiškėja galėtų grąžinti įsiskolinimus kreditoriams, tačiau matyti, jog apylinkės teismas vertino pareiškėjos galimybes vykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apeliantės ilgalaikę darbinę patirtį, sritį, kurioje susiformavusi ilgalaikė darbinė patirtis. Apeliacinės instancijos teismas tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui neturi pagrindo nepritarti, kadangi darbinė patirtis bei srities perspektyvos taip pat turi svarbią reikšmę vertinant galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos darbinė patirtis ir veikla susijusi su nekilnojamojo turto pardavimu, todėl, atsižvelgiant į dabartines tendencijas, į tai, kad pareiškėjos veikla yra Vilniaus mieste, neabejotinos pareiškėjos galimybės gauti didesnes pajamas, o kartu ir atsiskaityti su kreditoriais. Nors apeliantė akcentuoja susidariusio įsiskolinimo dydį, tačiau pažymėtina, kad pagrindinis (ir didžiausią reikalavimą turintis) kreditorius UAB „B2Kapital“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog yra linkęs tartis, pritaikyti nuolaidą ir suderinti skolos padengimo grafiką. Taigi tiek skolos dydis, tiek ir galimybės skolai padengti gali kisti, priklausomai nuo pareiškėjos suinteresuotumo bendradarbiauti su kreditoriumi, pareiškėjai palankia linkme.
30. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjos amžius taip pat nesudaro pagrindo vertinti, jog pareiškėjos įsiskolinimai negalėtų būti grąžinti per protingą terminą, kadangi pareiškėja jau yra įgijusi ilgalaikę darbinę patirtį, dirba savo įmonėje, tikėtina, jog turi ir susiformavusį klientų ratą, nurodė neketinanti keisti darbo. Priešingai nei įrodinėja apeliantė, nagrinėjamu atveju pareiškėjos amžius nelemia termino, per kurį galėtų būti atsiskaitoma su kreditoriais, vertinimo protingumo prasme.
31. Apibendrindamas aukščiau aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teikdama atskirąjį skundą pareiškėja nepagrindė, kad įsipareigojimų nevykdymo terminas yra neprotingas, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos finansinės būklės nelaikė kritine ir sudarančia pagrindą vertinti, kad pareiškėja negalėtų atsiskaityti su kreditoriais.
32. Pirmosios instancijos teismas pareiškimo netenkino ir kitu aspektu – įvertinęs pareiškėjos sąžiningumą laikė, jog pareiškėja kreditorių atžvilgiu per 3 metų laikotarpį elgėsi nesąžiningai (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką nesuderinamas su sąžiningumo reikalavimu gali būti ir asmens pasyvumas, nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sudarymas sąlygų jiems didėti ir, įvertinęs pareiškėjos elgesį, sprendė, jog pareiškėja elgesys nelaikytinas sąžiningu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje Nr. e3K-3-313-313/2021). Pareiškėja nesutinka su tokiu vertinimu, nurodydama, jog skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kaip tariamas pareiškėjos nesąžiningumas sukėlė jos nemokumą.
33. Kasacinio teismo doktrinoje nurodoma, kad skolininko sąžiningumas yra vertinamas individualiai, kiekvienu atveju vertinant subjektyvųjį ir objektyvųjį elementą, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar asmuo laikytinas sąžiningu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, taip pat asmens pasyvumas, nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sudarymas sąlygų jiems didėti gali būti laikomi nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu ir yra laikytini atskiru (savarankišku) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindu.
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų argumentus, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo išvadai, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai savo kreditorių atžvilgiu. Teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėja per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, atsižvelgiant į jos amžių, ilgametę darbinę patirtį, sugebėjimus, nedėjo pastangų gauti daugiau pajamų, grąžinti bent dalį skolų savo kreditoriams. Teismas pagrįstai įvertino ir tai, jog apeliantė atlyginimą mokėjo grynaisiais pinigais, pati pripažindama, kad toks sprendimas buvo nulemtas sąmoningo pasirinkimo dėl taikomų banko sąskaitai areštų. Teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, jog didžią dalį skolos pagrindiniam kreditoriui sudaro palūkanos, viršijančios dvigubai pagrindinę skolą, o jos susidarė ilgą laikotarpį nevykdant skolinių įsipareigojimų. Taigi minėta aplinkybė pagrindžia tai, jog skolos kreditoriams didėjo, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų dedamos bent minimalios pastangos skolas mažinti. Kaip pagrįstai teismas pažymėjo, kreditoriui UAB GF Bankas per 11 metų priverstinio išieškojimo laikotarpį sumokėta tik 30 Lt suma. Taigi remdamasis aptartomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjos elgesys negali būti vertintinas kaip sąžiningas kreditorių atžvilgiu.
35. Nors pareiškėja įrodinėja, kad asmens sąžiningumas yra siejamas su objektyviai išreikštomis pastangomis gauti pajamas per paskutinius tris metus, tačiau pažymėtina, jog svarbus aspektas yra ir tai, kad apeliantė nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių apeliantės siekį sumažinti kreditorių reikalavimus ar realų siekį skolas grąžinti per paskutinių trejų metų terminą iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Iš byloje esančių suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų matyti, jog apeliantės gaunamas darbo užmokestis, atsižvelgiant į jos darbo patirtį ir darbo sritį, į tai, kad apeliantė yra įmonės vadovė, kelia pagrįstų abejonių. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog apeliantė pilnu etatu dirbti pradėjo tik 2020 metais, kai tuo tarpu nuo 2016 metų dirbdavo tik kelias valandas per savaitę ir padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantė nedėjo pakankamai pastangų bent iš dalies sumažinti kreditorių reikalavimus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino apeliantės elgesį ir jos pastangas bei siekį sumažinti finansinius reikalavimus ir padarė pagrįstą išvadą, jog toks apeliantės elgesys nėra suderinamas su sąžiningumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog apeliantės elgesys buvo pakankamai pasyvus ir vertintinas kaip sąmoningas siekis visais įmanomais būdais išvengti atsiskaitymų su kreditoriais ar bent sumažinti savo skolinius įsipareigojimus kreditoriams.
36. Skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui teisinės reikšmės neturi atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog Vilniaus apylinkės teismas 2021 m. spalio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2FB-14664-294/2021, kuri buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi, pareiškėjai buvo iškelta bankroto byla. Matyti, kad apeliacinės instancijos teismas grąžino bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai klausimą spręsti iš naujo, nurodydamas, jog neatskleista bylos esmė. Perduodant nagrinėti atitinkamą klausimą iš naujo (šiuo atveju tai buvo bankroto bylos iškėlimas), civilinėje byloje įrodymų vertinimas atliekamas iš naujo, o sprendžiančio atitinkamą klausimą teismo nesaisto panaikintame procesiniame dokumente atliktas įrodymų vertinimas ar jų pagrindu padarytos išvados. Taigi ir panaikinto procesinio dokumento teisinis rezultatas neturi absoliučiai jokios reikšmės. Todėl apeliantės argumentai, susiję su tuo, kad panaikinta Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartimi buvo nutarta jai iškelti bankroto bylą, atmestini kaip nepagrįsti.
37.Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nenukrypdamas nuo procesinės teisės normų ir formuojamos kasacinio teismo praktikos, sprendė nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylos, todėl atskirasis skundas netenkintinas ir ginčijama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti pareiškėjos atskirojo skundo.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.