- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- e2A-581-826/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Marius Dobrovolskis, Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- K. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. J. ir atsakovo K. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-248-980/2024 pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui K. K. ir atsakovo K. K. priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: nustatyti nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove mama D. J. jos gyvenamojoje vietoje; nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, priteisti iš atsakovo K. K. išlaikymą nepilnametei dukrai A. K. po 392 Eur per mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis, ir nepilnamečiam sūnui L. K. po 392 Eur per mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis, pinigus pervedant į ieškovės D. J. asmeninę banko sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, paskirti ieškovę D. J. nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo K. K. nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. liepos mėn. iki ieškinio pateikimo momento, už dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymą, skaičiuojant po 392 Eur kas mėnesį, kuris ieškinio pateikimo momentu sudaro 6 840 Eur, ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštais reikalavimais sutinka iš dalies ir prašo teismo: nustatyti šalių nepilnametės dukters A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu K. K., priteisti iš ieškovės D. J. išlaikymą nepilnametei dukrai A. K., mokamą po 270 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, paskiriant atsakovą K. K. šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis, nustatyti ieškovės D. J. ir nepilnametės dukters A. K. bendravimo tvarką, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino iš dalies, nustatė nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina D. J. jos gyvenamojoje vietoje, priteisė iš atsakovo K. K. išlaikymą nepilnametei dukrai A. K. po 317 Eur per mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis, ir nepilnamečiam sūnui L. K. po 317 Eur per mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis, pinigus pervedant į ieškovės D. J. asmeninę banko sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos, nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, paskyrė ieškovę D. J. nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisė iš atsakovo K. K. nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. liepos mėn. iki ieškinio pateikimo dienos, už dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymą, skaičiuojant po 317 Eur kas mėnesį, kuris ieškinio pateikimo dieną sudaro 6 340 Eur, nustatė tokią vaikų tėvo K. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. K. ir L. K. tvarką:
a) K. K. bendrauja su vaikais iki jų pilnametystės telefonu ir internetu, kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis neribotai vaikams priimtinu laiku, atsižvelgiant į vaikų interesus bei užimtumą;
b) K. K. turi teisę kiekvienais metais nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), vasaros atostogų metu ne mažiau kaip dvi savaites, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesį bendrauti su nepilnamečiais vaikais (apie planuojamą kelionę atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip likus 21 kalendorinei dienai elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini));
c) K. K. turi teisę nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), atostogų metu nelyginiais metais per šv. Kalėdas ar Naujuosius metus ne mažiau nei aštuonias kalendorines dienas (laikas gali būti trumpesnis, jei nepilnamečių vaikų atostogų laikas nesutaptų su atsakovo pageidaujamu laiku) bendrauti su nepilnamečiais vaikais (apie ketinimą pasiimti vaikus atsakovas informuos ieškovę ne vėliau kaip likus 21 kalendorinei dienai elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini));
d) K. K. turi teisę nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), lyginiais metais per šv. Velykas ne mažiau nei penkias dienas (laikas gali būti trumpesnis, jei nepilnamečių vaikų atostogų laikas nesutaptų su atsakovo pageidaujamu laiku) bendrauti su nepilnamečiais vaikais (apie ketinimą pasiimti vaikus atsakovas informuos ieškovę ne vėliau kaip likus 21 kalendorinei dienai elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini));
e) K. K. turi teisę bendrauti su vaikais kita D. J. ir K. K. suderinta tvarka.
Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovo K. K. 229 Eur žyminį mokestį valstybei, priteisė iš atsakovo K. K. 2 532 Eur ieškovei D. J. bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės D. J. atsakovui K. K. 554,40 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
4. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, įvertinus nagrinėjamoje byloje esančius dokumentus, nuotraukas, susirašinėjimų tekstus, teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad tiek D. J., tiek ir K. K. nori bendrauti su dukra, dukros emocinis ryšys tiek su ieškove, tiek ir su atsakovu yra stiprus. Teismas visų pirma atsižvelgia į tai, kad vaikas neišreiškė konkrečios nuomonės, su kuriuo iš tėvų ji norėtų gyventi, ir į tai, kad šalių dukrai iki pilnametystės liko keturi mėnesiai, po to mergaitė galės savarankiškai pasirinkti tiek šalį, gyvenamąją vietą, tiek namus, kuriuose nori gyventi, veiklą, kuria norės užsiimti, todėl teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ir vėl trumpam periodui keisti vaiko gyvenamosios vietos, todėl ji nustatytina su motina ieškove D. J..
5. Dėl vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių galėtų būti ribojamas atsakovo bendravimas su vaikais. Nors nagrinėjamoje byloje šalys ir teikė teismui susirašinėjimo su vaikais kopijas, kurios, šalių vertinimu, rodo netinkamą atsakovo bendravimą su vaikais arba suaugusiųjų bendravimą su atsakovu iš vaikų telefonų, tačiau remiantis bylos duomenimis atsakovas su vaikais sutaria pakankamai gerai, jų ryšys stiprus. Įvertinęs šalių siūlomas bendravimo su vaikais tvarkos alternatyvas, teismo posėdžio metu išsakytą poziciją, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką su tam tikrais pakeitimas, atsižvelgiant tiek į tai, kad būtų užtikrintas maksimalus tėvo ir vaikų bendravimas, tiek ir įvertinus šalių vaikų interesus.
Šalies argumentai
6. Atsakovas priešieškiniu prašo teismo ne tik nustatyti jo siūlomą bendravimo tvarką, bet ir įpareigoti ieškovę pasirūpinti nepilnamečių vaikų išvykimo iš gyvenamosios vietos kelionės bilietais į Jungtinę Karalystę. Teismas pažymi, jo išlaikymo vaikams priteisimą reglamentuojančios teisės normos nenumato galimybės kelionės pas skyrium gyvenantį tėvą išlaidų prilyginti išlaikymo priteisimui ar laikyti jas tokių dalimi. Tokios išlaidos yra savarankiškos išlaidos, susijusios su bendravimo tvarkos vykdymu tarp atskirai gyvenančių tėvų, o ne vaikų išlaikymu. Todėl atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovę apmokėti vaikų kelionės į Jungtinę Karalystę išlaidas yra vertinamas kaip perteklinis, iš kurio ateityje gali kilti papildomi ginčai vykdymo procese, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.
7. Dėl išlaikymo vaikams priteisimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti po 392 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį iš atsakovo nuo ieškinio pateikimo, o atsakovas sutinka mokėti išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį, motyvuodamas tuo, kad didesnio išlaikymo jis negali teikti dėl turtinės padėties. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, nes gauna didesnį darbo užmokestį, turi transporto priemonę, darbdavys suteikė būstą, už kurį moka tik komunalinius mokesčius. Teismas sutinka ir laikosi nuosekliai formuojamos teismų praktikos, jog šalių vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalingas išlaikymas, kuris siekia bent minimaliąją mėnesinę algą (nuo 2023 m. apie 633 Eur „į rankas“). Laikantis tėvų lygių dalių teikiant išlaikymą principo atsakovas ir ieškovė nuo 2023 m. turėtų šalių išlaikymui skirti kiekvienas po 317 Eur per mėnesį (633 Eur / 2 = 316,50 Eur suapvalinus 317 Eur). Įvertinus šalių turtinę padėtį, šalių vaiko poreikius, į tai, kad atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, darytina išvada, kad atsakovas būdamas sveikas ir darbingas turi galimybę teikti išlaikymo dydį, kuris prilyginamas pusei šiuo metu Vyriausybės nustatyto minimalios algos dydžio, tai yra po 316,50 Eur suapvalinus po 317 Eur išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams kas mėnesį.
8. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindo skaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022 m. liepos mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos po 392 Eur nėra. Todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas pagal priteistą išlaikymo sumos dydį, t. y. po 317 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, už laikotarpį nuo 2022 m. liepos mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos priteistinas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimas sudaro 6 340 Eur (10 mėn. x 317 Eur).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
9. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsakovo ir L. K. bendravimo tvarkos bei nustatyti atsakovo ir L. K. bendravimo tvarką, kad atsakovas su L. K. bendrauja Lietuvos Respublikoje laisvu grafiku, informuodamas ieškovę D. J. apie bendravimo laiką prieš vieną mėnesį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Byloje buvo netinkamai įvertintos aplinkybės dėl atsakovo elgesio iki bylos ir bylos metu bendraujant su vaikais (jo rašomų įžeidžių, gąsdinančių, manipuliacinių žinučių vaikams, ieškovei ir net ieškovės atstovei), jo pasyvumo (atsakovas su vaikais susitiko tik vieną kartą 2022 metais), nors kliūtys jam nebuvo daromos bendrauti su vaikais Lietuvoje.
9.2. Atsakovas dėl savo darbo specifikos negalės tinkamai pasirūpinti sūnumi L. K., jo auklėjimu, priežiūra ir kontrole, jam būnant Jungtinėje Karalystėje. Atsakovas dirba 22 darbo dienas per mėnesį nuo pirmadienio iki penktadienio, bei dar papildomai kas antrą savaitgalį, atsakovo darbo valandos gali prasidėti nuo 3 valandos ryto iki 19 valandos vakaro.
9.3. Nepilnametis vaikas 2022 m. lapkričio 14 d. vaiko situacijos anketoje nurodė, jog su tėvu nebendrauja, todėl kelionės į Jungtinę Karalystę nėra suderinamos su sūnaus interesais.
10. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl vaikų kelionės išlaidų į Jungtinę Karalystę paskirstymo tarp šalių ir priimti naują sprendimą – nustatyti, kad nepilnamečių vaikų kelionės bilietais iš gyvenamosios vietos į Jungtinę Karalystę privalo pasirūpinti ieškovė, tuo tarpu grįžimo į Lietuvos Respubliką bilietais privalo pasirūpinti atsakovas, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas 6 340 Eur išlaikymo įsiskolinimas ir sumažinti priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą iki 5 340 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismų prejudiciniais faktais nustatyta, kad ieškovė savavališkai priėmė sprendimą pakeisti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą – išsivežti vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje ir apsigyventi Lietuvoje, todėl ieškovė privalo dengti vaikų kelionės išlaidas į Jungtinę Karalystę. Teismo sprendimo išvados dėl vykdymo procese galinčių kilti ginčų yra hipotetinės, atsakovo siūlytos vaikų kelionės išlaidų pasidalijimo būdas buvo nurodytas toks, kad būtų eliminuota ginčo tarp šalių kilimo ateityje tikimybė.
10.2. Teismas, priteisdamas ieškovei 6 340 Eur išlaikymo įsiskolinimą, neįvertino, kad atsakovas ieškovei vaikų išlaikymui yra pervedęs 1 000 Eur sumą, taigi šia suma išlaikymo įsiskolinimas turėjo būti mažinamas, iš atsakovo galėjo būti priteista ne didesnė nei 5 340 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma.
Atsiliepimas
11. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, jame prašo apeliacinį skundą atmesti, atsakovo apeliacinį skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
11.1. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai deklaratyvūs – byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas galėtų siekti negrąžinti vaiko į Lietuvos Respubliką, nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu galėtų būti ribojamas atsakovo bei nepilnamečių vaikų bendravimas.
11.2. Ieškovės nuogąstavimas, jog atsakovas nesugebės pasirūpinti vaiku pagamindamas jam maisto ar išskalbdamas rūbus, perdėti, kadangi šalių sūnui tuoj sueis 14 metų. Be to, sūnui atvykus atostogų, atsakovas taip pat pasiims atostogas.
11.3. Ieškovės argumentai dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu nepagrįsti jokiais įrodymais.
12. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, jame prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – sumažinti priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą iki 5 340 Eur dydžio sumos, kitą apeliacinio skundo dalį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
12.1. Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl išlaidų už kelionę į Jungtinę Karalystę paskirstymo rodo ne atsakovo didelį norą susitikti su nepilnamečiais vaikais, ieškoti kompromiso dėl bendravimo tvarkos, o tiesiog nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būti iš esmės patogi tik pačiam atsakovui.
12.2. Sprendimas, jog ieškovė turi dengti nepilnamečio sūnaus kelionės išlaidas iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę, kai atsakovas principingai nenori bendrauti su vaikais Lietuvos Respublikoje bei jo finansinė padėtis yra žymiai geresnė negu ieškovės, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.
12.3. Ieškovė sutinka, jog pirmosios instancijos teismas iš priteisto išlaikymo sumos neišskaičiavo atsakovo sumokėto išlaikymo, t. y. 1 000 Eur, ir sutinka, kad priteisto išlaikymo įsiskolinimo suma turėtų būti 5 340 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų bei atsiliepimų argumentus, nusprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
15. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus: A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini).
16. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais šiuo metu gyvena Lietuvoje, o atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje.
17. Apeliaciniais skundais šalys ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos bei nepilnamečių vaikų kelionės išlaidų į Jungtinę Karalystę paskirstymo tarp šalių.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo
18. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 6 340 Eur išlaikymo įsiskolinimą, neįvertino, kad atsakovas ieškovei vaikų išlaikymui yra pervedęs 1 000 Eur sumą, taigi šia suma išlaikymo įsiskolinimas turėjo būti mažinamas, iš atsakovo galėjo būti priteista ne didesnė nei 5 340 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma.
19. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė ieškiniu prašė priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą 6 840 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2023 m. balandžio mėnesio, imant kiekvienam nepilnamečiam vaikui išlaikymo sumos dydį – 392 Eur. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nepilnamečių vaikų išlaikymui priteista po 317 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. liepos mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos, priteisė iš atsakovo 6 340 Eur išlaikymo įsiskolinimą (10 mėn. x 317 Eur).
20. Nustatyta, jog ieškinyje ieškovė nurodė, jog per laikotarpį nuo 2022 m. vasaros iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas vaikų išlaikymui pervedė 1 000 Eur. Byloje esantys įrodymai patvirtina minėtą aplinkybę. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat neginčija ir sutinka, jog atsakovas buvo pervedęs 1 000 Eur vaikų išlaikymui, todėl išlaikymo įsiskolinimo suma turėtų būti sumažinta iki 5 340 Eur.
21. Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių nėra ginčo, jog išlaikymo įsiskolinimo suma turėtų būti 5 340 Eur, bei atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas taip pat teismo sprendime nurodė, jog atsakovas vaikų išlaikymui buvo pervedęs 1 000 Eur, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas padarė aritmetinę klaidą skaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimo sumą iš bendros įsiskolinimo sumos neišminusuodamas 1 000 Eur.
22. Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės (CPK 276 straipsnio 2 dalis). Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, yra teisinis pagrindas klaidos taisymui, patikslinant, jog iš atsakovo priteistina 5 340 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma (CPK 276 straipsnis).
23. Atlikus klaidos taisymą, atsakovui grąžintinas 23 Eur žyminis mokestis už apeliaciniu skundu pareikštą turtinį reikalavimą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
24. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. K. tvarka. Prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsakovo ir L. K. bendravimo tvarkos ir nustatyti atsakovo ir L. K. bendravimo tvarką, kad atsakovas su L. K. bendrauja Lietuvos Respublikoje laisvu grafiku, informuodamas ieškovę D. J. apie bendravimo laiką prieš vieną mėnesį.
25. Ieškovės teigimu, liko neįvertintos aplinkybės, jog atsakovas dėl savo darbo specifikos negalės tinkamai pasirūpinti sūnumi L. K., jo auklėjimu, priežiūra ir kontrole, jam būnant Jungtinėje Karalystėje, bei neatsižvelgta į atsakovo gyvenimo būdą bei į nepilnamečio vaiko nenorą bendrauti su tėvu.
26. Taigi iš esmės ginčas tarp šalių kyla ne dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku trukmės, grafiko, bet tik dėl bendravimo vietos – ieškovė sutinka, jog vaikas atostogų laikotarpiu bendrautų su tėčiu tik Lietuvoje, atsakovas pageidauja bendrauti su vaiku atostogų laikotarpiu Jungtinėje Karalystėje.
27. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas).
29. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 31 punktas).
30. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarką, įvertino tai, jog tėvas gyvena kitoje valstybėje, ir nustatė neribotą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pasitelkiant elektroninio ryšio priemones. Tačiau nedetalizavo bendravimo vietos nepilnamečių vaikų (ginčas kyla tik dėl sūnaus) atostogų laikotarpiu, nors byloje yra nustatyta, jog tėvas gyvena kitoje valstybėje nei mama su nepilnamečiais vaikais.
31. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas nesugebėtų pasirūpinti nepilnamečiu vaiku dėl savo darbo grafiko bei dėl įgūdžių stokos, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas turėtų sveikatos ar elgesio problemų, dėl kurių jis galėtų padaryti žalos nepilnamečiam vaikui, todėl nėra teisinio pagrindo riboti tėvo ir sūnaus bendravimą atostogų laikotarpiu, nes minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Atsakovo darbo grafiko specifiškumas taip pat neturi reikšmės, kadangi, kaip nurodo atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, suderinus konkretų bendravimo laikotarpį atostogų metu, atsakovas taip pat planuoja pasiimti atostogas savo darbovietėje.
32. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, klausimas dėl vaiko išvykimo iš Lietuvos Respublikos su tėvu atostogų laikotarpiu turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į vaiko norus, emocinę savijautą, o ne išimtinai siekiant realizuoti vaiko tėvo teisę bendrauti su sūnumi. Nors vaiko nuomonė nėra lemianti priimant teismo sprendimą, tačiau, sprendžiant ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma, iš jų ir vaiko nuomonė. Jog nepilnamečio vaiko nuomonė sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos turėtų būti vertinama, nurodo ir institucija, teikianti išvadą byloje, 2023 m. lapkričio 22 d. išvadoje.
33. Byloje yra pateikta 2022 m. lapkričio 14 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje šalių nepilnametis vaikas nurodė, jog „su tėvu nebendrauja“, „patinka gyventi ir mokytis Lietuvoje. Vaikas neturi noro sugrįžti pas tėvą į Angliją“.
34. Taigi matyti, jog šalių nepilnametis vaikas yra išreiškęs savo poziciją, jog nei vykti į Jungtinę Karalystę, nei bendrauti su tėčiu nenori. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu visų atostogų laikotarpiu realus tėvo ir sūnaus bendravimas turėtų būti organizuojamas vaiko gyvenamosios vietos valstybėje, šiuo atveju Lietuvos Respublikoje, kadangi svarbu užtikrinti emociškai saugią aplinką nepilnamečiam vaikui ir atkurti prarastą ryšį su tėčiu, nes vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas). Tačiau, įvertinus tai, jog ateityje galbūt ilgiau pabendravus su tėčiu, sustiprinus tarpusavio ryšį, nepilnamečio vaiko noras gali pasikeisti, nėra teisinio pagrindo, esant nepilnamečio vaiko norui bei pageidavimui, uždrausti tėvui ir sūnui išvykti vasaros atostogų laikotarpiu į bet kurią kitą šalį, prieš tai įspėjus ieškovę, kaip tai numatyta pirmosios instancijos teismo patvirtintoje bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkoje.
35. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka iš esmės atitinka vaiko interesus, tačiau sprendžiant dėl ilgųjų vasaros atostogų leidimo su atsakovu užsienio valstybėje, turėtų būti įvertintas susilpnėjęs nepilnamečio vaiko ryšys su tėvu bei paties nepilnamečio vaiko noras. Išvykimas į kitą nei vaiko gyvenamoji vieta trumpųjų atostogų laikotarpiu (per rudens žiemos, pavasario atostogas) teisėjų kolegijos vertinimu, yra nesuderinamas su vaiko interesais, kadangi minėtų atostogų laikotarpis paprastai būna labai trumpas.
36. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, tikslinga patikslinti nustatytos nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką, nurodant, jog rudens, žiemos bei pavasario atostogų metu nepilnametis vaikas bendrauja su atsakovu vaiko gyvenamosios vietos valstybėje, o vasaros atostogų laikotarpiu, esant nepilnamečio vaiko norui, atsakovas su nepilnamečiu vaiku gali bendrauti kitoje nei vaiko gyvenamoji vieta valstybėje.
37. Atsakovas savo apeliaciniame skunde prašo nustatyti, kad nepilnamečių vaikų kelionės bilietais iš gyvenamosios vietos į Jungtinę Karalystę privalo pasirūpinti ieškovė, tuo tarpu grįžimo į Lietuvos Respubliką bilietais privalo pasirūpinti atsakovas. Tokį prašymą atsakovas iš esmės motyvuoja tuo, jog ieškovė savavališkai išsivežė nepilnametį šalių sūnų į Lietuvos Respubliką, todėl ieškovė yra atsakinga už susidarysiančias sūnaus kelionės išlaidas į Jungtinę Karalystę. Nesutiktina su atsakovo argumentais.
38. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-1831-1187/2023 pareiškėjo (atsakovo) K. K. prašymą grąžinti L. K., gimusį (duomenys neskelbtini), į Jungtinę Karalystę atmetė ir negrąžino L. K. į Jungtinę Karalystę. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartį nepakeistą. Nors teismai konstatavo, jog atsakovas nesutiko, jog vaikas pasiliktų Lietuvoje pasibaigus jo atostogoms, tačiau pripažino, jog vaikas jau yra prisitaikęs prie naujos aplinkos ir šios aplinkos pakeitimas neatitiktų jo interesų. Todėl galbūt ateityje susidarysiančių nepilnamečio vaiko kelionės išlaidų į tėčio namus perkėlimas ieškovei yra neteisingas.
39. Be to, byloje nustatyta, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Ieškovės pajamas sudaro tik 2 105 Eur neatskaičius mokesčių, patiria išlaidas būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams ir jai tenka didesnė nepilnamečių vaikų išlaikymui tenkanti našta, kadangi nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Atsakovo žodiniais paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovui darbo užmokestis mokamas už išdirbtas valandas, todėl per metus svyruoja nuo 40 000 iki 45 000 svarų, vieninteles atsakovo išlaidas sudaro išlaidos komunaliniams mokesčiams, kitų įsipareigojimų ar išlaikytinių neturi. Atsakovas nevykdė teismo įpareigojimo pateikti jo realias pajamas patvirtinančius įrodymus, todėl šios aplinkybės vertintinos nepilnamečio vaiko naudai, tai yra, jog atsakovas yra finansiškai pajėgus apmokėti nepilnamečio sūnaus kelionės išlaidas į Jungtinę Karalystę. Be to, atsakovas neįrodinėja, jog neturi finansinių galimybių padengti kelionės išlaidų (CPK 178 straipsnis).
40. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
41. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas visiškai tinkamai taikė materialinės teisės normas, nuspręsdamas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, kelionės išlaidų paskirstymo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, ištaisant rašymo apsirikimą sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
43. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 238,50 Eur atstovavimo išlaidos (1 391,50 Eur už apeliacinio skundo parengimą bei 847 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) bei 109 Eur žyminis mokestis. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 132 Eur žyminis mokestis bei 544,50 Eur atstovavimo išlaidos.
44. Kadangi abiejų šalių apeliaciniai skundai netenkinti, ieškovei iš atsakovo priteistinos 847 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atsakovui iš ieškovės priteistinos 272,25 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovui taip pat grąžintinas 23 Eur žyminis mokestis už apeliaciniu skundu pareikštą turtinį reikalavimą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimą iš esmės nepakeistą.
Ištaisyti rašymo apsirikimą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. rezoliucinėje dalyje, vietoje „Priteisti iš atsakovo K. K. nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. liepos mėn. iki ieškinio pateikimo dienos, už dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymą, skaičiuojant po 317,00 Eur kas mėnesį, kuris ieškinio pateikimo dienai sudaro 6340,00 Eur“ nurodant: „Priteisti iš atsakovo K. K. nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. liepos mėn. iki ieškinio pateikimo dienos už dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymą skaičiuojant po 317,00 Eur kas mėnesį, įsiskolinimas ieškinio pateikimo dieną sudaro 5 340,00 Eur“.
Patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. rezoliucinėje dalyje nurodytą nepilnamečio vaiko L. K. ir atsakovo K. K. bendravimo tvarką, papildomai nurodant:
„K. K. bendrauja su nepilnamečiu L. K. žiemos bei pavasario atostogų laikotarpiu nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos valstybėje, vasaros atostogų laikotarpiu, esant nepilnamečio vaiko L. K. norui, atsakovas su nepilnamečiu vaiku turi teisę bendrauti kitoje nei nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta valstybėje.“
Priteisti iš atsakovo K. K. 847 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ieškovei D. J..
Priteisti iš ieškovės D. J. 272,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, atsakovui K. K..
Grąžinti atsakovui K. K. 23,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.