Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-05-19 · Civilinė byla Nr. e2-625-727/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-19
Bylos Nr.
e2-625-727/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Natalija Daškovienė
Atsakovas
E. M., A. M., J. M.
Ieškovas
UAB ,,Agrima“
Advokatai
Gitana Gudaitė, Valdas Kersnauskas, Ligita Račkauskienė, Dovilė Baškytė, Giedrė Semionovė
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Agrima“ atstovams vadovui A. J. (2023 m. vasario 27 d. ir kovo 1 d. posėdyje), advokatei Ligitai Račkauskienei,

atsakovui E. M., jo atstovei advokatei Giedrei Semionovei,atsakovei A. M., jos atstovui advokatui Valdui Kersnauskui,

atsakovui E. M., jo atstovėms advokatei Gitanai Gudaitei, advokato padėjėjai Dovilei Baškytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovės UAB ,,Agrima“ ieškinį atsakovams E. M., A. M., J. M. dėl darbo ginčų dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK, Komisija) išnagrinėjo tris savarankiškus individualius darbo ginčus dėl teisės bylose Nr. APS-131-25319, Nr. APS-131-25315, Nr. APS-131-540 pagal atskirus darbuotojų E. M., J. M. bei A. M. prašymus ir 2022 m. vasario 25 d. priėmė sprendimus jose, kuriais (atitinkamai):

- pripažino E. M. atleidimą iš darbo UAB ,,Agrima“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 str. 1 d. neteisėtu, laikant, kad darbo sutartis nutraukta šiuo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, išieškojo E. M. naudai 5 183,26 Eur kompensacijos, 7 528,01 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką iki DGK sprendimo priėmimo ir po 123,41 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną taikant 5 (penkių) darbo dienų savaitės grafiką iki jo įsiteisėjimo, 1 124,80 Eur neteisėtai padarytos išskaitos, 798,46 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas (sumos neatskaičius privalomų mokesčių), 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, sprendimo dalį dėl 2 591,63 Eur nukreipė skubiam vykdymui;

- pripažino J. M. atleidimą iš darbo UAB ,,Agrima“ pagal DK 58 str. 1 d. neteisėtu, laikant, kad darbo sutartis nutraukta šiuo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, išieškojo J. M. naudai 3 674,16 Eur kompensacijos, 5 336,28 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką iki DGK sprendimo priėmimo ir po 87,48 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną taikant 5 (penkių) darbo dienų savaitės grafiką iki jo įsiteisėjimo, 682,71 Eur neteisėtai padarytos išskaitos (sumos neatskaičius privalomų mokesčių), sprendimo dalį dėl 682,71 Eur nukreipė skubiam vykdymui;

- išieškojo A. M. naudai 395,40 Eur neteisėtai padarytos išskaitos, 2 238,40 Eur netesybų (sumos neatskaičius privalomų mokesčių), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, sprendimo dalį dėl 395,40 Eur nukreipė skubiam vykdymui.

Šalies argumentai

UAB ,,Agrima“ (toliau – ir ieškovė, darbdavys, bendrovė), nesutikdama su DGK priimtais sprendimais, kreipėsi į teismą su savarankiškais ieškiniais buvusiems darbuotojams E. M., J. M. ir A. M. (toliau – ir darbuotojai, atsakovai), prašydama panaikinti komisijos priimtus sprendimus. Vilniaus apygardos teismo pirmininkės 2022 m. liepos 20 d. nutartimi savarankiškų ieškinių pagrindų iškeltos civilinės bylos sujungtos į vieną nagrinėjamą bylą.

Ieškovė mano, kad nėra jokio pagrindo laikyti darbuotojų E. M. ir J. M. atleidimą iš darbo neteisėtu, nėra pagrindo atitinkamai taikyti jų atžvilgiu DK 218 str. teisines pasekmes, taip pat mano, kad nėra pagrindo laikyti neteisėtomis visų darbuotojų atžvilgiu darbdavio padarytas išskaitas, atitinkamai nėra pagrindo traktuoti darbdavį likus jiems skolingu darbo sutarčių nutraukimo momentu. Teigia, kad nors A. M. atleista tenkinus jos prašymą atleisti savo noru, yra pagrindas manyti, kad ir ji yra prisidėjusi prie neteisėtų ir nusikalstamų veikų padarymo, todėl iš jos padaryta išskaita taip pat teisėta.

Nurodo, kad darbuotojai galimai kėsinosi pasisavinti svetimą turtą – ieškovės valdomame elevatoriuje saugomus grūdus, realizuoti juos nežinomu būdu ir turėti iš to asmeninės naudos, todėl pagrįstai atleisti iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nes darbo vietoje ir atliekant darbines funkcijas padarė nusikaltimo požymių turinčią veiką ir padarė darbdaviui žalą. Veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad darbuotojai ieškovės klientams pristatė ženkliai didesnį grūdų kiekį nei jiems priklausytų, veikė susitarę, grupėje. Tai buvo nustatyta bendrovei atlikus vidinį tyrimą, peržiūrėjus vaizdo įrašus.

Ieškovė paaiškino, kad 2021-09-01 tarp UAB „Agrima“ ir UAB „Galinta ir partneriai“ (toliau – ir užsakovas) buvo sudaryta Elevatoriaus paslaugų teikimo sutartis Nr. 202109/PS (toliau – Sutartis), kurios pagrindu užsakovui buvo teikiamos elevatoriaus paslaugos jo vardu saugomoms grūdinėms kultūroms (grikiams). Bendrovė, atlikusi vidinį tyrimą, nustatė, kad dėl neteisėtų ir galimai nusikalstamų veikų požymių turinčių bendrovės darbuotojų – nagrinėjamos bylos atsakovų – veiksmų ieškovė patyrė žalos. 2021 m. spalio pabaigoje užsakovo saugojamo grūdų (grikių) kiekio likutis UAB „Agrima“ valdomame elevatoriuje sudarė 10 980 kg. 2021-10-28 iš elevatoriaus bendrovės darbuotojai pakrovė grūdus į užsakovo pristatytą transportą (v. n. (duomenys neskelbtini) priekaba duomenys neskelbtini) ir užpildė krovinio važtaraštį Nr. IGEL-4096, kuriame nurodė grūdų kiekį tiksliai tokį, koks tuo metu (grūdų pakrovimo metu) buvo apskaitytas Agrosmart programoje elevatoriuje saugomas užsakovo grūdų likutis, t. y. 10 980 kg. 2021 m. lapkričio mėn. peržiūrint vaizdo įrašus, padarytus elevatoriaus teritorijoje, atsitiktinai buvo pastebėta, kad realus pakrautas grūdų (grikių) kiekis į važtaraštyje nurodytą transporto priemonę yra daug didesnis ir sudaro ne važtaraštyje nurodytus 10 980 kg, o 25 520 kg. Minėtame pakrovimo važtaraštyje sąmoningai buvo nurodomas ženkliai mažesnis grūdų kiekis nei realiai buvo pakrauta į transporto priemonę (kas matėsi vizualiai peržiūrint vaizdo įrašą). Važtaraštis buvo pasirašytas UAB „Savas medis“ vairuotojo D. B.. Paprašius darbuotojų pasiaiškinti, jie nurodė, kad bendrovė ir užsakovas neva susitarė dėl papildomų grūdų kiekio, taip pat darbuotojai pateikė naujos redakcijos tą patį 2021-10-28 krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti rekvizitai – transporto priemonė, priekaba, vairuotojas ir kt. – visiškai sutampa su pirmuoju važtaraščiu, tačiau jame nurodytas kitas pakrautų grūdų kiekis – ne 10 980 kg, o 25 520 kg, krovinio priėmimo grafoje nurodomas grūdų kiekis 25 420 kg. Važtaraštis pasirašytas užsakovo atstovės B. K.. Ant važtaraščio ranka įrašyti faktinių duomenų neatitinkantys skaičiai apie tariamai neįprastai aukštą šiukšlinių priemaišų rodiklį. Važtaraštis nepasirašytas vairuotojo D. B.. Šis naujos redakcijos 2021-10-28 važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas tik po to, kai bendrovės vadovybei peržiūrint elevatoriaus vaizdo įrašus buvo užfiksuota, kad realus 2021-10-28 pakrautų gūdų kiekis sudaro ne 10 980 kg, o 25 520 kg. Atsižvelgiant į tai, į darbuotojų elgesį, bendrovė padarė pagrįstą išvadą, kad darbuotojų veiksmuose buvo nusikaltimo požymius atitinkančių elementų. Kadangi E. M. buvo gamybos vadovu, duodavo nurodymus kitiems, buvo padaryta išvada, kad jis organizatorius. Darbuotojai – šios bylos atsakovai – visi kartu siekdami asmeninės naudos sau, grūdų skirtumą (14 540 kg) ketino pasisavinti ir jį realizuoti nežinomu būdu, galimai gaunant atlygį iš užsakovo.

Ieškovės teigimu, buvo nustatytas ir kitas analogiškas grūdų pasisavinimo epizodas.

2021-11-03 darbuotojai vykdė užsakovo grūdų pakrovimą bei tęsė galimai neteisėtas ir nusikalstamas veikas, o būtent, 2021-11-03 užsakovo grūdų, saugomų elevatoriuje, likutis, sudarė 4 180 kg. 2021-11-03 į užsakovo pateiktą transporto priemonę buvo kraunami grūdai (grikiai). Pakrovimo metu buvo užpildytas 2021-11-03 krovinio važtaraštis Nr. 4099, kurį yra pasirašė UAB „Truktransa“ vairuotojas S. P. ir kuriame nurodytas pakrautų grūdų kiekis yra 4 180 kg. Peržiūrėjus elevatoriaus vaizdo kamerų įrašus matyti, kad realus pakrautų grūdų kiekis yra ne 4 180 kg, o 24 280 kg. Paprašius pateikti pasiaiškinimą, darbuotojai 2021-11-09 pateikė naujos redakcijos 2021-11-03 važtaraštį, kuriame transporto priemonės ir vairuotojo duomenys sutampa, tačiau nurodytas naujas važtaraščio numeris - Nr. 4101, o nurodomas pakrautų grūdų kiekis yra 17 000 kg. Bendrovei pradėjus aplinkybių tyrimą, tik 2021-11-09 iš užsakovo buvo gautas važtaraštis, kuriame nurodomas pakrautų grūdų kiekis yra 24 280 kg. Be to, važtaraštyje nurodyti grūdų kokybės rodikliai (šiukšlių priemaišos) neatitinka faktinių duomenų. Bendrovės darbuotojų pateiktuose važtaraščiuose nurodytas grūdų kiekis yra ženkliai mažesnis nei realiai buvo pakrauta į transporto priemonę. Skirtumas sudaro 3100 kg (24280 - (4180+17000)). Be to, ieškovės teigimu, atsakovai ketino pasisavinti ir nurodytus 17 000 kg grūdų. Tokiu būdu jie galimai kėsinosi pasisavinti svetimą turtą – ieškovės valdomame elevatoriuje saugomus grūdus ir juos realizuoti bendrovei nežinomu būdu. Ieškovė teigė visiškai nesutinkanti su darbuotojų nurodytais argumentais apie tai, kad atkrauti didesni grūdų kiekiai buvo siekiant kompensuoti užsakovo nuostolius dėl prastos kokybės grūdų nemokant jam piniginės kompensacijos ir kad tokia praktika ieškovės veikloje yra įprasta.

Šalies argumentai

Ieškovės teigimu, atsakovų atlikti neteisėti veiksmai, turintys nusikalstamos veikos požymių, buvo atkraunant grūdus (grikius) ir kitam ieškovės klientui Sp. z. o. o. „Albio“ (toliau – klientas) 2021-10-27, kai jam buvo atkrauti bendrovės elevatoriuje saugomi ekologiški grikiai. Tuomet tyčia buvo išrašyti žinomai melagingi dokumentai, nurodant, kad atkrautų ekologiškų grikių kiekis yra 31 490 kg, kai tuo tarpu faktinis realus atkrautas ekologiškų grikių kiekis buvo 31 720 kg (skirtumas - 230 kg). Peržiūrėjus bendrovės vaizdo įrašus, buvo nustatyta, kad kliento transporto priemonė, į kurią buvo pakrauti ekologiški grikiai, išvažiavo iš elevatoriaus grūdų pakrovimo aikštelės ir sustojo už bendrovės teritorijos. Tuomet krautuvas atvažiavo prie elevatoriaus atkrovimo bokšto ir į „Big Bag“ (didelis maišas grūdams krauti) buvo pripilta iš bokšto 920 kg, tuomet buvo užvažiuota ant svarstyklių, tačiau svarstyklių duomenys (minėti 920 kg) nebuvo įtraukti į bendrovės apskaitą, o pakrautas „Big Bag“ buvo nuvežtas į prie bendrovės teritorijos stovinčio kliento vilkiko ir pakrautas į jį. Taigi šiuo epizodu pasisavintas ekologiškų grūdų bendras kiekis yra 1 150 kg (230 kg + 920 kg).

2021-11-30 darbdavio įsakymais darbo sutartys su E. M. (gamybos vadovu) ir J. M. (operatoriumi, atsakingu už grūdų valymą, džiovinimą, pakrovimą) buvo nutrauktos dėl konstatuoto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, o su A. M. (laborante, atsakinga ir už važtaraščių pildymą) sutartis nutraukta tenkinant jos pačios prašymą ir tik dėl to, kad ji buvo nedarbingume, nors darbdavys mano, kad ir ji prisidėjusi prie neteisėtų veikų padarymo.

Tos pačios dienos, t. y. 2021-11-30, įsakymais ieškovė patvirtino, jog virš aptartais darbuotojų veiksmais bendrovei padaryta žala sudaro 31 982,60 Eur, todėl vadovaujantis DK 150 str., 156 str. 1 d., nurodė atlikti išskaitas iš atliekamo galutinio atsiskaitymo, ką ieškovė taip pat vertina teisėtai ir pagrįstai.

Šalies argumentai

Ieškovė taip pat mano, kad atleidimo iš darbo procedūra realizuota tinkamai, teisėtai ir turint tam faktinį pagrindą, todėl jokia neturtinė žala ją prašiusiems atlyginti E. M. ir A. M. nėra padaryta.

Atsiliepimas

Atsakovai ieškinio nepripažino, prašė atmesti. Bendra atsakovų nesutikimo su juo pozicija paremta tuo, kad jokios neteisėtos ir nusikalstamos veikos, žalos bendrovei jie nepadarė, apkaltinti nepagrįstai, nebuvę jokio faktinio pagrindo atleidimui.

Nurodo, kad tarp darbdavio ir bendrovių „Galinta ir partneriai“ bei Sp. z. o. o. „Albio“ buvo pasirašytos sutartys, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo priimti, saugoti, išvalyti, atkrauti UAB „Galinta ir partneriai“ ir Sp. z. o. o. „Albio“ produkciją, kad ji atitiktų LST standartus, jeigu reikalinga, ją išdžiovinti ir grąžinti UAB „Galinta ir partneriai“ ir Sp. z. o. o. „Albio“. Taigi ieškovė atlikdavo klientų produkcijos priėmimo, išvalymo, išdžiovinimo, sandėliavimo ir atkrovimo paslaugas, darbdavys elevatoriuose savo produkcijos nelaikė, jos nepirkdavo ir neturėjo savo nuosavų grūdų. Klientų produkcija, taip pat ir ginčo atveju minimų UAB „Galinta ir partneriai“ ir Sp. z. o. o. „Albio“, būdavo atvežama pas ieškovę ir iškraunama į elevatorių, ten produkcija būdavo pasveriama, paimami produkcijos mėginiai, užfiksuojamas faktinis atvežtas grūdų svoris ir atsižvelgus į mėginio rezultatus (šiukšles ir drėgmę), užfiksuojamas įskaitomas produkcijos svoris, kuris gaunamas iš faktinio (atvežamo) svorio atėmus šiukšlingumą ir drėgmės procentą. Įskaitytas svoris yra tas svoris, kurį klientui pareikalavus, ieškovė įsipareigojo atiduoti (atkrauti) klientui. Visa tai būdavo užfiksuojama bendrovės Agrosmart programoje ir suderinama su klientu. Klientui pareikalavus, kliento produkcija (po valymo, džiovinimo) būdavo grąžinama klientui, Agrosmart programoje pažymint, koks yra faktinis pakrautas svoris, koks imamas mėginys (šiukšlėms ir drėgmei nustatyti) ir koks užfiksuojamas įskaitomas svoris. Produkcijai nuvykus pas klientą, atvežta produkcija sveriama naujai, imami mėginiai ir atsižvelgiant į paties kliento atliktų paimtų mėginių rezultatus (šiukšles, drėgmę), būdavo įskaitomas produkcijos svoris, kuris dažnu atveju skirdavosi nuo faktiškai atvežto, skirtumas būdavo dėl to, kad būtinųjų reikalingų parametrų nustatymui naudojama įranga buvo skirtinga (UAB ,,Galinta ir partneriai” įranga yra jautresnė ir tikslesnė). Kadangi klientai patys imdavo mėginius ir tirdavo šiukšlingumą, drėgmę, mėginių rezultatai skirdavosi nuo ieškovės atliktų, nes ieškovės bendrovės įranga nepasižymėjo dideliu tikslumu, ji buvo prastesnė. Dėl to susidarydavo skirtumai. Ieškovė būdavo įsipareigojusi prieš klientus pristatyti jiems konkretų, užfiksuotą Agrosmart programoje, produkcijos kiekį, tačiau dėl skirtingų produkcijos mėginių rezultatų, būdavo dažni atvejai, kuomet klientai įskaitydavo mažesnį kiekį negu ieškovės bendrovė jiems faktiškai pristatydavo. Tokiu atveju, ieškovė turėdavo dvi išeitis: mažesnį atvežtą kiekį klientui kompensuoti pinigine išraiška – sumokėti už trūkstamą kiekį produkcijos rinkos kaina arba atvežti trūkstamą produkcijos kiekį. Ieškovė paprastai pasirinkdavo antrą variantą – atveždavo didesnį kiekį grūdų. Taip buvo ir ginčo atveju. Ieškovė priėmė sprendimą bendrovės klientams UAB „Galinta ir partneriai“ ir Sp. z. o. o. „Albio“ kompensuoti skirtumą dėl prastos produkcijos kokybės ne pinigais, o atkrauti klientams daugiau jų pačių (ne bendrovės) produkcijos. Jokio produkcijos pasisavinimo, juolab ieškovės (pastaroji neturėjo savo nuosavybe jokių grūdų), nebuvo, jokie nusikalstami veiksmai nebuvo atliekami ir jokia žala ieškovei nebuvo padaryta. Visi veiksmai buvo derinami su bendrovės vadovu A. J. ir vyr. finansininke K. O. S. Išrašyti dėl to du važtaraščius buvo taip pat įprasta praktika. Tai buvo daroma arba įmonės vadovo, arba vyr. finansininkės nurodymu.

Teisminio nagrinėjimo metu darbuotojai teigė, jog produkcijos ieškovės elevatoriuje likdavo nuolatos, antru išrašomu važtaraščiu vadovo A. J. nurodymu likę produkcijos kiekiai, kurie niekaip nebuvo fiksuojami Agrosmart programoje, paprastai būdavo parduodami minėtos K. O. S. vardu registruotai UAB ,,Erenta“.

Atsiliepimas

Atsakovų teigimu, visi kaltinimai, nurodyti jiems jų atžvilgiu priimtuose atleidimo įsakymuose, yra išgalvoti ir nepagrįsti, atsakovai faktiškai apkaltinti nebūtų dalykų padarymu ir yra apšmeižti, jiems tuo padaryta neturtinė žala. Įsakymuose nurodyti pažeidimų epizodai nėra įrodyti, nes darbdavys kamerų vaizdo įrašų į bylą taip ir nepateikė. Darbuotojai akcentavo ir tai, kad jiems nebuvo suformuotos pareiginės instrukcijos, įsakymuose nurodytos veikos, kurios jiems net nepriklausytų atlikti, taip pat nurodė, kad nebuvo apmokyti dirbti minėta Agrosmart programa, jos kūrėjai tik buvo supažindinę su programos veikimu. A. M. akcentavo tai, kad ieškovės vadovas savavališkai, jai nesant ir nežinant, paėmė užrašus, buvusius jos darbo vietoje. Juose ji fiksuodavo ranka nustatytus skaičius ir kitus parametrus, buvo atsižymėjusi tai, kas jai svarbu.

2023 m. vasario 27 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja byloje apklausta K. O. S. teismui paaiškino, jog dirba vyr. finansininke ieškovės įmonėje jau 7 metus, žino, kad atsakovai yra atleisti už darbo sutarties sąlygų pažeidimus ir neteisėtų veiksmų padarymą, nes atkraudavo ieškovės klientams daugiau produkcijos nei priklausytų ir nurodyta Agrosmart programoje. Tai paaiškėjo atsukus vaizdo kameras. Vaizdo kameras atsuko kartu su V. K., tačiau kada tiksliai tai darė ir dėl ko, nepamena, bet įrašuose matėsi, jog yra pilnai pakraunama mašina, kažkur apie 25 tonas, kai tuo tarpu Agrosmart sistemoje atžymėta buvo beveik dvigubai mažesnis svoris, svoriai nesutapo, o taip būti negali, taip pat negali būti jokių taisymų joje. Darbuotojai yra apmokyti dirbti su Agrosmart programa. Buvo paskaičiuota žala. Žala didelė, nes trūkumus klientams ieškovė turi kompensuoti pinigais. Taip pat žala susideda ir iš to, kad kainavo darbuotojų darbo laikas ją paskaičiuoti, buvo mokama teisininkams už konsultacijas. Atsakydama į klausimus, liudytoja teigė, jog ieškovės įmonė grūdų nesupirkinėjo, ji dirbo su klientų produkcija. Ūkininkai atveždavo produkciją, o ieškovės klientai (UAB ,,Galinta ir partneriai“ taip pat) pirkdavo ją ,,Agrima“ teritorijoje. Elevatoriuje produkcijos likučių likdavo visada. Elevatorius nedirbo nuostolingai, jis turėjo viską išvalyti, išdžiovinti produkciją ir patalpinti ją į saugyklas, išvalos būdavo sunaikinamos arba perduodamos perdirbimui. Imti mėginius ir juos saugoti yra privalu. Mėginiai saugomi. Liudytoja teigė neprisimenanti, kas rašė darbuotojų atleidimo įsakymus. Pagal nustatytą faktinę situaciją didesnė atsakomybė tenka E. M., nes jis, kaip gamybos vadovas, buvo už viską atsakingas. Nežino, ar buvo pasirašęs pareiginę instrukciją, bet jeigu dirbo, tai turėjo ją žinoti. Darbuotojai turėjo žinoti ir darbo elevatoriuje taisykles, kurias bendrovė turėjo. Viskas griežtai buvo apskaitoma Agrosmart sistemoje, todėl viskas yra aišku ir tikslu. Visi darbuotojai turėjo prisijungimo kodus ir žodžiu apmokyti dirbti su šita sistema. Liudytoja pripažino, kad klientai patys fiksuodavo gaunamą produkcijos svorį ir rodiklius. Jei būdavo kokių neatitikimų, ieškovė kompensuodavo skirtumą pinigais rinkos verte. Toks buvo susitarimas.

2023 m. vasario 27 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja byloje apklausta J. L. teismui paaiškino, kad dirbo ieškovės įmonėje 5-6 sezonus laborante, nuo 2016 m. dirbo laboratorijos vedėja, pareiginės instrukcijos neturtėjo, tačiau žino, jog privalėjo priimti produkciją, pasverti, nustatyti reikiamus būtinuosius rodiklius – šiukšlingumą, drėgmę, įvardinti klases, po to įrašyti reikiamus būtinuosius rodiklius po džiovinimo. Pavedimus žodžiu duodavo vadovas J. ir K. O. S. Paskutinius metus teko dirbti su Agrosmart programa, apmokymų kaip su ja dirbti nebuvo, šiek tiek apmokė kokybės vadovas, o prieigą prie sistemos turėjo visi. Iškilus klausimams dėl darbo su sistema, skambindavo firmai, kuri įdiegė ją ir prižiūrėjo veikimą. Įvedus nustatytus drėgmės rodiklį ir priemaišų (šiukšlingumo) rodiklius, sistema pati nurodydavo įskaitinį svorį. Paprastai produkcijos dalis likdavo, tuomet būdavo skambinama vadovui, jis pasakydavo, ką daryti, paprastai liepdavo forminti važtaraštį ant kitų įmonių, pasakydavo jų pavadinimus. Kai likutis nebuvo didelis, sutvarkydavo K. O. S., ji nurodydavo kaip ir ką daryti, ji taip pat padėdavo, kuomet kildavo problemų su darbu Agrosmart programa. Jeigu būdavo likučių, programa juos rodydavo, o klientų produkcija talpyklose nebuvo maišoma, kiekvieno pirkėjo grūdai būdavo laikomi atskirai. Agrosmart programa viską rodydavo, jeigu duomenys įvedami. Iki 2021 m. viską į sistemą suvesdavo kokybės vadovė, po jos išėjimo suvesdavo ji (liudytoja), ji buvo pavaldi gamybos vadovui, jis duodavo jai nurodymus. Jis nė karto jai nėra sakęs, kad reikia rašyti daugiau pakrovimo metu. Liudytoja paaiškino, kad du važtaraščiai nebuvo reta praktika bendrovės veikloje – jeigu buvo du skirtingi pirkėjai, išrašydavo tai pačiai produkcijai du skirtingus važtaraščius. Juose visada nurodydavo LST standartus, nors jie ne visada būdavo pasiekiami. Jeigu produkcijos likdavo, būdavo pildomas antras važtaraštis. V. A. arba vyr. finansininkė K. pasakydavo, ant kokios firmos jį pildyti, kam užrašyti. Likučiai būdavo išvežami jų nurodytai firmai. Darydavo, kaip jie liepė. Ant antrojo važtaraščio būdavo ir siuntėjas kitas, ir kitas numeris, ir kiekiai kiti. Liudytojos teigimu, Agrosmart turi rodyti likučius, ji – pirminė programa, o kaip ir ką vedė vyr. finansininkė, liudytoja teigė nežinanti. Liudytoja paaiškino, kad jai susirgus atėjo į jos vietą A. dirbti, ji ją apmokiusi darbui sus sistema, kiek pati žinojo, A. jai skambindavo, klausdavo, jei būdavo neaiškumų. Jokių mokymų darbui su Agrosmart programa nebuvo. Agrosmart sistema galutinius rodiklius rodydavo pakrovus paskutinę mašiną. Būdavo atvejai, kuomet likdavo grūdų daugiau nei rodė sistema.

2023 m. vasario 27 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju byloje apklaustas E. B. teismui paaiškino, kad dirba UAB ,,Galinta ir partneriai“ filialo UAB ,,Galintos grūdai“ vadovu nuo 2017 m., turi bendradarbiavimo patirties su ieškovo įmone, bendradarbiavimas grūdų sektoriuje nuolatinis, tame regione ieškovės įmonė kone vienintelė. Liudytojas paaiškino, kad ginčo atveju vežė UAB ,,Agrima“ valyti grikius, pasiimdavo jau išvalytus. Dėl svorio neatitikimų problemų nekildavo, tačiau dėl kokybės standartų kildavo, nes ne visada paimta produkcija atitikdavo reikiamus bazinius rodiklius, ir ,,Agrima“ to niekada neginčijo. Šios įmonės įranga nėra tokia tiksli kaip ,,Galinta ir partneriai“. Pertekliaus susiformavimo atvejis nėra retas šiame versle. Grūdai lieka, o buhalterijoje rodomi nuliai. UAB ,,Galinta ir partneriai“ visa produkcija būdavo pristatoma, nekildavo jokių susipratimų. Liudytojo teigimu, jis pats nekartą bendravo su A. J., ar bendravo su E. M., nepamena. Liudytojas teigė prisimenąs, kaip ,,Agrima“ atvežė 17 tonų daugiau, įmonė ,,Galinta ir partneriai“ už juos sumokėjo įmonei ,,Agrima“, t. y. nupirko viršsvorį, jokio nuostolio ieškovei nėra. Liudytojas nurodė, kad jam yra žinoma, kad ,,Agrima“ išlaidavo baziniais grūdų rodikliais – nurodydavo juos neteisingai, kad būtų arčiau reikalaujamų rodiklių, tačiau tai, anot jo, joks kriminalas, ,,Galinta ir partneriai“ viską persverdavo ir patikrindavo pati savo įranga. Įskaitinis svoris ir faktinis svoris skiriasi – atveža faktinį svorį, o po valymo, šiukšlių lieka įskaitinis svoris. Netikslus bazinių rodiklių nurodymas galutiniam įskaitiniam svoriui turi reikšmės, nes sistema pati paskaičiuoja ir nurodo, todėl gali susiformuoti viršsvoris.

Teisminio nagrinėjimo eigoje (2023 m. kovo 1 d. teismo posėdyje) apklaustas ieškovės vadovas A. J. teismui paaiškino, kad ieškovės įmonės vadovu yra nuo 2018 metų, jos veikloje dalyvauja nuo 2015 – 2016 metų, prikėlė įmonę iš faktinio bankroto duobės ir padarė ją labai pelninga ir paklausia rinkoje. E. M. dirbti prikalbino pats. Įdarbino jį gamybos vadovu, nes pats visko neaprėpė. Agrosmart sistema įmonėje įdiegta nuo pat pradžių. Operatoriai su jos veikimu nebuvo supažindinti, o gamybos vadovas, laborantės buvo. Supažindinimą (mokymus) organizavo programos kūrėjai ir jos įdiegėjai. Agrosmart sistema yra pagrindinė sandėlio apskaitos programa, viską fiksuoti būtina tiksliai. 2021 m. ieškovei buvo grąžinti iš Vokietijos trys automobiliai, nes buvo užfiksuoti prasti rodikliai. Tuomet jis jokių pretenzijų įmonės darbuotojams nekėlė. Spalio 25 d. jam paskambino vienos transporto kompanijos vadovas ir klausė, kam reikalingos papildomos mašinos, kurių prašė E. M.. Tuomet pats E. paklausė, ar trūksta transporto. Tas atsakė, jog netrūksta. Kilus abejonėms, atsuko vaizdo kamerų įrašus, pamatė pilnas pakrautas mašinas, nors iš Agrosmart sistemos žinojo atkraunamus kiekius ir žinojo kiek jų, kad tik pusė mašinos. Tada ėmė aiškintis. Nustatė dar kelis panašius variantus. Atsirado suklastoti važtaraščiai. Suprato, kad darbuotojai paprasčiausiai vagia. Atleido. Įsakymus ruošė advokatai. Ieškovės vadovas teigė, jog žala bendrovei padaryta milžiniška, ir įmonės reputacijai – taip pat. Ikiteisminio tyrimo nepradėjo, nematė prasmės. Jokių pretenzijų bendrovėms ,,Galinta ir partneriai” bei Sp. z. o. o. „Albio“ nereiškė, jos ieškovei – taip pat. Vaizdo įrašus ir produkcijos mėginių pavyzdžius yra išsaugojęs. Atsakydamas į klausimus, bendrovės vadovas pripažino, kad už pristatytus bendrovei ,,Galinta ir partneriai“ papildomus produkcijos kiekius pastaroji ieškovei sumokėjo rinkos verte. Teigė, kad darbuotojai žinojo savo pareigų apimtis, kitaip dirbti negalėtų, vienok neneigė, jog raštiškai tai apspręsta nebuvo. Dėl grūdų užpirkimo aiškino, kad grūdus iš ūkininkų pirko paslaugų pirkėjai, jų vardu sutartis sudarinėjo ieškovė, sutartys buvo šabloninės, tačiau grūdai priklausydavo paslaugos pirkėjui, jiems išvalytus ieškovė ir pristatydavo. Į klausimą, ar pati ieškovė turėjo savo grūdų ir grikių vadovas teismui atsakė, jog tai komercinė paslaptis. Panašių atsakymų buvo sulaukta ir į kitus teismo bei kitų proceso dalyvių užduodamus klausimus. Ieškovės vadovas paaiškino, kad fizinis svoris yra atvežamos produkcijos svoris, drėgmė nustatoma automatiniu būdu, o šiukšlingumą nustato laboratorija, o tai kas lieka minusavus drėgmę ir šiukšlingumą iš fizinio svorio, yra įskaitomas svoris, kuris taip pat fiksuojamas. Vadovo teigimu, perviršis būdavo sistemoje užpajamuojamas, tuomet būdavo ieškoma jam pirkėjų, radus perviršį ieškovė jį parduodavo. Vadovas teigė, jog jis renkasi, už ką ir ką atleisti. Kito operatoriaus – J. M. kolegos neatleido, nes tas turi vaikų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškiniai atmestini.

Sutinkamai su DK 231 str. 4 d. nuostata, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Darbo teisinio santykio dalyviams pareiškus ieškinius teisme po DGK priimto sprendimo, individualaus darbo ginčo byla nagrinėjama teisme iš esmės ir užbaigiama teismui priimant sprendimą dėl ginčo dėl darbo teisės išnagrinėjimo iš esmės, po kurio įsiteisėjimo DGK sprendimas netenka galios visa apimtimi (DK 231 str. 7 d.).

Todėl nepaisant teismui pareikštų savarankiškų reikalavimų dalyko tam tikro formulavimo ydingumo, kuomet prašoma panaikinti darbo ginčų komisijos priimtus sprendimus, šis ginčas dėl darbo teisės nagrinėjamas iš esmės pagal aiškiai matomą jo ginčo pobūdį, kuris susijęs su darbuotojų atleidimo iš darbo teisėtumu, iš to kylančių teisinių pasekmių taikymu, neturtinės žalos darbuotojui atlyginimu bei nagrinėjamu atveju darbdavio padarytų išskaitų teisėtumu ir pagrįstumu.

Šioje civilinėje byloje keliamas dviejų darbuotojų atleidimo iš darbo pagal DK 58 str. 2 d. 1 p., 3 d. 5 ir 6 p. (šiurkštus darbo pareigų pažeidimas kai tyčia padaryta žala darbdaviui ar bandymas tyčia ją padaryti, darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika), taip pat kitai darbuotojai inkriminuojant analogiško turinio veiklą, nors atleidimas buvo realizuotas DK 55 str. 1 d. pagrindu (darbuotojo prašymu).

Ieškovė teismo prašo pripažinti atsakovo E. M. atleidimą pagal minėtą DK 58 str. teisėtu, laikant, kad darbo sutartis su juo nutraukta nuo 2021 m. lapkričio 30 d., pripažinti UAB „Agrima“ 2021 m. lapkričio 30 d. įsakymu dėl išskaitos atliktą 1 124,80 Eur išskaitą iš E. M. mokėtino darbo užmokesčio teisėta, pripažinti, kad E. M. dėl atleidimo iš darbo nepatyrė jokios neturtinės žalos. Ieškovė įrodinėja, kad šis atsakovas, kuris ėjo gamybos vadovo pareigas, organizavo ir į galimai neteisėtą veiką įtraukė kitus darbuotojus, į važtaraščius ir svėrimo aktus įrašant klaidingus duomenis (ženkliai mažesnį pakrautų grūdų kiekį nei būdavo faktiškai išvežama iš ieškovės elevatoriaus). Įrodinėja, jog siekdami asmeninės naudos, darbuotojai ketino pasisavinti grūdų skirtumą ir jį realizuoti, galimai savo naudai gaunant atlygį iš užsakovų.

Ieškovė teismo prašo pripažinti atsakovo J. M. atleidimą pagal minėtą DK 58 str. teisėtu, laikant, kad darbo sutartis su juo nutraukta nuo 2021 m. lapkričio 30 d., pripažinti UAB „Agrima“ 2021 m. lapkričio 30 d. įsakymu dėl išskaitos atliktą 682,71 Eur išskaitą iš J. M. mokėtino darbo užmokesčio teisėta. Ieškovė įrodinėja, kad šis atsakovas dirbo operatoriumi, buvo atsakingas už įmonei perduotų saugoti grūdų išvalymą ir džiovinimą bei pakrovimą išvežimui grūdų savininkui. Įrodinėja, kad jis pakrovė ženkliai didesnį iš ieškovės bendrovės elevatoriaus užsakovui pristatomų grūdinių kultūrų kiekį nei užsakovas realiai saugojo elevatoriuje, todėl ieškovė patyrė žalą.

Ieškovė teismo prašo pripažinti atsakovės A. M. atleidimą teisėtu, pripažinti UAB „Agrima“ 2021 m. gruodžio 3 d. įsakymu dėl išskaitos atliktą 395,40 Eur išskaitą iš A. M. mokėtino darbo užmokesčio teisėta, pripažinti, kad A. M. dėl atleidimo iš darbo nepatyrė jokios neturtinės žalos. Ieškovė teigia, kad ši atsakovė dirbo laborantės pareigose, kurios apima ir važtaraščių pildymą. Įrodinėja, kad atsakovė išrašinėjo važtaraščius, kurie neatitiko tikrovės, sąmoningai nurodydama ženkliai mažesnius grūdų kiekius nei buvo pristatoma bendrovės klientams, o vėliau, galimai toliau klastodama važtaraščius ir siekdama nuslėpti nusikalstamus veiksmus neteisėtai pasisavinant bendrovės turtą, juos koregavo. Ieškovė neginčijo, jog šios atsakovės atleidimo procedūra faktiškai realizuota DK 55 str. 1 d. pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, svarstydamas atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą, privalo patikrinti, ar buvo tam teisinis ir faktinis pagrindas, ar buvo tinkamai realizuota atleidimo procedūra.

DK 58 str. 1 d. numato darbdavio teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą, šio straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. Pagal DK 58 str. 5 p. nuostatą, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-695/2018, 29 punktas). Įvardinti pažeidimą kaip šiurkštų galima tik atsižvelgus į jo padarymo aplinkybių visetą - kokio pobūdžio gėriai pažeidžiami, kiek aiškiai įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kyla padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika. Kasacinio teismo konstatuota, kad darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 str. 4 d.) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461- 695/2018, 49 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl drausminių nuobaudų skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, nė kartą yra akcentavęs, kad teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo iš darbo trūkumais ir deklaratyviomis nuostatomis, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu.

DK 214 str. 3 d. nurodyta, kad atleidimo iš darbo bylose ir bylose dėl neteisėto atsisakymo priimti į darbą, atleidimo iš darbo arba atsisakymo priimti į darbą teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus, elgesį, taip pat ir darbdavio elgesį, t. y. ar jis pats tinkamai organizavo darbą, ar užtikrino darbuotojo darbinių funkcijų atlikimą. Vienu iš darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis - darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminiuose teisės aktuose, darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose nustatytoms taisyklėms. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju - darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui, padaroma žalos.

Sutinkamai su DK 6 str. 2 d. nuostata, viso abejonės aiškinamos darbuotojo naudai.

Žemesnės instancijos teismas

DK 24 str. nuostata reglamentuoja, kad darbo santykio dalyviai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų; savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų; kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo; jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais.

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 176, 178, 185 str. str.). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant minėtų CPK nuostatų praktiką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008;2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2016).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių, liudytojų paaiškinimus, remdamasis to vertinimo eigoje susiformavusiu vidiniu įsitikinimu, mano, jog darbuotojai nepadarė darbo pareigų pažeidimo, už kurį galėjo ir turėjo būti taikoma pati griežčiausia drausminė nuobauda, todėl yra pagrindas jų atleidimą laikyti neteisėtu, o taip pat pripažinti pagrįstais kitus jų DGK reikštus reikalavimus, kuriuos paneigti mėgina ieškovė.

Savo sprendimą teismas grindžia žemiau išdėstytu.

Dėl darbuotojų atleidimo iš darbo teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2017-09-11 sudarė darbo sutartį Nr. 201709/001 su E. M., kuria pastarasis buvo priimtas dirbti direktoriaus pavaduotoju. Šalių susitarimu 2019-05-21 darbo sutartis buvo papildyta priedu, kurio pagrindu šios jo pareigos buvo pakeistos į gamybos vadovo. Ieškovė 2016-06-14 sudarė darbo sutartį Nr. 11 su J. M., kuria pastarasis buvo priimtas dirbti operatoriumi. Byloje nėra ginčo dėl to, kad jam teko atlikti priimtų grūdų valymą, džiovinimą, pakrovimą išvežimui. Ieškovė 2021-07-12 sudarė darbo sutartį su A. M., kuria pastaroji buvo priimta dirbti laborantės pareigose. Byloje nėra ginčo dėl to, kad jai teko pildyti grūdų pakrovimo / iškrovimo važtaraščius. Byloje nėra nustatyta, jog minėti asmenys turėjo raštu suformuotas pareigines instrukcijas ir buvo jas pasirašę.

Byloje esanti rašytinė medžiaga taip pat rodo, kad 2021-09-01 tarp UAB „Agrima“ ir UAB „Galinta ir partneriai“ (toliau – ir užsakovas) buvo sudaryta Elevatoriaus paslaugų teikimo sutartis Nr. 202109/PS (toliau – Sutartis), kurios pagrindu užsakovui buvo teikiamos elevatoriaus paslaugos jo vardu saugomoms grūdinėms kultūroms (grikiams). Ieškovė atliko vidinį tyrimą ir nustatė, kad dėl neteisėtų ir galimai nusikalstamų veikų požymių turinčių bendrovės darbuotojų – nagrinėjamos bylos atsakovų – veiksmų ieškovė patyrė žalos, o būtent, nustatė, kad 2021 m. spalio pabaigoje užsakovo saugojamo grūdų (grikių) kiekio likutis UAB „Agrima“ valdomame elevatoriuje sudarė 10 980 kg, 2021-10-28 iš elevatoriaus bendrovės darbuotojai pakrovė grūdus į užsakovo pristatytą transportą (v. n. (duomenys neskelbtini) priekaba (duomenys neskelbtini) ir užpildė krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė grūdų kiekį tiksliai tokį, koks tuo metu (grūdų pakrovimo metu) buvo apskaitytas Agrosmart programoje, t. y. 10 980 kg. 2021 m. lapkričio mėn. ieškovė pastebėjo, kad realus pakrautas grūdų (grikių) kiekis į važtaraštyje nurodytą transporto priemonę yra daug didesnis, sudaro 25 520 kg. Taip pat nustatė, kad minėtame pakrovimo važtaraštyje nurodytas mažesnis grūdų kiekis nei realiai buvo pakrauta į transporto priemonę. Mėginant aiškinti, buvo pateiktas naujos redakcijos tos pačios datos krovinio važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti rekvizitai – transporto priemonė, priekaba, vairuotojas ir kt. – visiškai sutampa su pirmuoju važtaraščiu, tačiau naujame nurodytas pakrautų grūdų kiekis yra ne 10 980 kg, o 25 520 kg, nors krovinio priėmimo grafoje nurodomas grūdų kiekis yra 25 420 kg.

Bylos medžiaga taip pat rodo, kad 2021-11-03 užsakovo grūdų, saugomų ieškovės elevatoriuje, likutis, sudarė 4 180 kg. 2021-11-03 į užsakovo pateiktą transporto priemonę buvo kraunami grūdai (grikiai). Pakrovimo metu buvo užpildytas 2021-11-03 krovinio važtaraštis Nr. 4099, kurį yra pasirašė UAB „Truktransa“ vairuotojas S. P. ir kuriame nurodytas pakrautų grūdų kiekis yra 4 180 kg. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad realus pakrautų grūdų kiekis yra ne 4 180 kg, o 24 280 kg. Aiškinantis situaciją buvo pateiktas naujos redakcijos 2021-11-03 važtaraštis, kuriame transporto priemonės ir vairuotojo duomenys sutampa, tačiau nurodytas naujas važtaraščio numeris - Nr. 4101, o pakrautų grūdų kiekis yra 17 000 kg. Vėliau iš užsakovo buvo gautas važtaraštis, kuriame nurodytas šiuo vežimu pakrautų grūdų kiekis yra 24 280 kg.

Taip pat nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad atkraunant grūdus (grikius) ir kitam ieškovės klientui Sp. z. o. o. „Albio“ (toliau – klientas) 2021-10-27 jam buvo atkrauti bendrovės elevatoriuje saugomi ekologiški grikiai su tam tikrais svorio neatitikimais: buvo išrašyti dokumentai, nurodant, kad atkrautų ekologiškų grikių kiekis yra 31 490 kg, kai tuo tarpu faktinis realus atkrautas ekologiškų grikių kiekis buvo 31 720 kg, taip pat šiam klientui į „Big Bag“ (didelis maišas grūdams krauti) buvo pripilta iš bokšto 920 kg, pakrautas „Big Bag“ buvo nuvežtas į prie bendrovės teritorijos stovinčio kliento vilkiko ir pakrautas į jį.

Byloje faktiškai nėra ginčo dėl virš minėtų grūdinių kultūrų svorių neatitikimo, darbuotojai šias aplinkybes pripažino ir pateikė savo argumentaciją to pagrindimui. A. J. M. teigė, jog jis epizode su „Big Bag“ maišo pakrovimu nedalyvavo.

Ieškovės nurodomi vaizdo kamerų įrašai į bylą nėra pateikti, nors juos pateikti buvo ne kartą akcentuota.

Ieškovė pripažino, kad užsakovai ir klientai už pristatytą grūdinių kultūrų perviršį atsiskaitė pinigais, tą įrodo ir bylos medžiaga bei patvirtino liudytojas B. Taip pat ieškovė pripažino, kad jokių pretenzijų dėl šių vežimų iš užsakovų ir klientų nebuvo gauta. Byloje nėra duomenų, kad dėl to pretenzijas savo užsakovams ar klientams reikštų pati ieškovė, jos vadovas apklausos metu patvirtino, jog to nedarė, tam nematė jokio reikalo.

Byloje nėra duomenų, kad ieškovė nuosavybės teise savo elevatoriuose turėjo savo grūdų. Nėra ginčo dėl to, kad ji veikė kaip tarpininkas tarp ūkininkų ir užsakovų ir pastarųjų naudai iš jų užpirkdavo grūdines kultūras.

2021-11-30 įsakymu (toliau – atleidimo įsakymas) ieškovė, vadovaudamasi DK 58 str. 1 d., be išankstinio įspėjimo vienašališkai nutraukė darbo sutartį su E. M., faktiniais ir teisiniais to pagrindais jame nurodydama tai, kad:

,,1. Darbuotojas E. M. darbo metu, siekdamas asmeninės turtinės naudos, tyčiniais veiksmais ir sistemingai atliko nusikaltimo požymių turinčius veiksmus ir tokiu būdu padarė Bendrovei didelės turtinės žalos (DK 58 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktai). Tokiu būdu darbuotojas atliko šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

2. Darbuotojas E. M., eidamas gamybos vadovo pareigas ir būdamas atsakingas už Bendrovės elevatoriuje saugomų Bendrovės klientams priklausančių grūdų atkrovimą, pasvėrimą, tyrimų atlikimą ir pristatymą Bendrovės klientams, veikdamas kartu su kitais Bendrovės darbuotojais Bendrovės dokumentuose (krovinio važtaraščiuose, svėrimo aktuose, Agrosmart programoje ir kt.) sąmoningai nurodė (ar liepė darbuotojams nurodyti) ženkliai mažesnius atkraunamų grūdų kiekius, nei realiai buvo pakrauta į transporto priemones ir nei realiai yra užfiksuota svėrimo metu. Tokie atvejai nustatyti mažiausiai kelis kartus:

a. 2021-10-27, kai buvo atkrauti Bendrovės elevatoriuje saugomi kliento Sp. z. o. o „Albio“ ekologiški grikiai ir buvo išrašyti žinomai melagingi dokumentai, nurodant kad atkrautų ekologiškų grikių kiekis yra 31490 kg, kai faktinis realus atkrautas ekologiškų grikių kiekis buvo 31720 kg. Papildomai, veikiant kartu su kitais Bendrovės darbuotojais buvo pakrauti neapskaityti 920 kg ekologiškų grūdų. Bendras pasisavintų ekologiškų grūdų kiekis yra 1150 kg.

b. 2021-10-28, kai buvo išrašyti žinomai melagingi dokumentai: svėrimo aktas Nr. IGEL- 4096 bei krovinio važtaraštis Nr. IGEL-4096, minėtuose dokumentuose nurodant, kad Bendrovės klientui UAB „Galinta ir partneriai“ atkraunamas grūdų kiekis yra 10980 kg, kai tikrasis atkraunamų grūdų kiekis buvo 25420 kg.

c. 2021-11-03 kai buvo išrašytas žinomai melagingas krovinio važtaraštis Nr. IGEL-4099 bei susiję dokumentai, minėtuose dokumentuose nurodant, kad Bendrovės klientui UAB „Galinta ir partneriai“ atkraunamas grūdų kiekis yra daug mažesnis, nei realiai buvo atkrautas.

d. Kiti atvejai.

3. Pažymėtina, kad faktiškai atkrautas grūdų kiekis negalėjo būti atkraunamas ir pristatomas Bendrovės klientui UAB „Galinta ir partneriai“, kadangi minimas Bendrovės klientas nesaugojo tokio kiekio grūdų.

4. Surinktų duomenų visuma leidžia teigti, kad Darbuotojas tokiais savo veiksmais siekė asmeninės turtinės naudos ir Bendrovei nežinomu būdu, galimai klastodamas dokumentus, siekė realizuoti nusikalstamu būdu įgytus grūdus tretiesiems asmenims. Be to, Bendrovei yra žinoma, kad Darbuotojas sukurstė kitus Bendrovės darbuotojus prisidėti prie šios veikos vykdymo, vadovavo šiai veiklai ir ją organizavo.

5. Taip pat, yra nustatyta, kad po to, kai Bendrovėje tapo žinoma apie šiame įsakyme nurodytus grūdų atkrovimo ir dokumentų klastojimo atvejus, Darbuotojas bandė slėpti ir naikinti savo veiksmų, turinčių nusikalstamų veikų požymių, įrodymus, klaidino Bendrovės vadovybę teikdamas melagingą informaciją, o būtent:

a. Darbuotojas, veikdamas su kitais Bendrovės darbuotojais, atbuline data parengė ir pateikė naują 2021-10-28 krovinio važtaraštį, kuris nepasirašytas vairuotojo ir kuriame jau buvo nurodytas teisingas atkrautų grūdų svoris.

b. Darbuotojas, veikdamas su kitais Bendrovės darbuotojais, atbuline data parengė 2021-11- 03 krovinio važtaraštį, kuriame buvo nurodamas kitoks (didesnis) atkrautų grūdų kiekis.

c. Nepaisant to, kad Darbuotojas, veikdamas su kitais Bendrovės darbuotojais, atbuline data parengė naujos redakcijos krovinio važtaraščius, Darbuotojas ignoravo faktą, kad Bendrovė objektyviai negalėjo atkrauti nurodomo grūdų kiekio, kadangi tokio kiekio Bendrovės klientas nesaugojo Bendrovės elevatoriuje. Be to, bet kokios grūdų pardavimo operacijos yra tvirtinamos Bendrovės vadovo, o šioms operacijoms atlikti nebuvo jokio Bendrovės vadovo sutikimo.

d. Taip pat, Darbuotojas, siekdamas nuslėpti savo veikas, organizavo kontrolinių grūdų mėginių rezultatų klastojimą, siekdamas sudaryti klaidingą įspūdį, kad didesnis atkrautas grūdų kiekis neva neatitiko LST standartų keliamų reikalavimų, todėl gali būti nuskaitomas.

6. Neteisėtai atkrauti grūdai Bendrovei iki šiol nėra grąžinti.

7. Dėl nurodytų Darbuotojo tyčinių veiksmų Bendrovė patyrė didelę turtinę žalą. Žala susideda iš šių dalių: neteisėtai atkrautų grūdų vertė, Bendrovės administracijos darbo laiko išlaidos tyrimui atlikti ir duomenims surinkti, Bendrovės išlaidos teisinėms paslaugoms, Bendrovės reputacijos prieš klientus praradimas, kitos išlaidos.

8. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad Darbuotojas atliko šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nustatytą DK 58 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose.“.

2021-11-30 įsakymu ieškovė, vadovaudamasi ta pačia DK 58 str. 1 d., be išankstinio įspėjimo vienašališkai nutraukė darbo sutartį ir su J. M., faktiniais ir teisiniais to pagrindais atleidimo įsakyme nurodydama tai, kad:

,,1. Darbuotojas J. M. darbo metu, siekdamas asmeninės turtinės naudos, tyčiniais veiksmais ir sistemingai atliko nusikaltimo požymių turinčius veiksmus ir tokiu būdu padarė Bendrovei didelės turtinės žalos (DK 58 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktai). Tokiu būdu darbuotojas atliko šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

2. Darbuotojas J. M., eidamas operatoriaus pareigas ir būdamas atsakingas už Bendrovės elevatoriuje saugomų Bendrovės klientams priklausančių grūdų džiovinimą, valymą, atkrovimą, pasvėrimą ir pristatymą Bendrovės klientams, veikdamas kartu su kitais Bendrovės darbuotojais bei galimai vykdydamas gamybos vadovo neteisėtus nurodymus, atkraudavo ženkliai didesnius grūdų kiekius, nei būdavo nurodoma Bendrovės dokumentuose ir Agrosmart programoje, t. y. Darbuotojas, matydamas realų atkraunamą grūdų kiekį svarstyklėse, bendradarbiaudamas su gamybos vadovu ir laborante, leido Bendrovės rengiamuose dokumentuose (svėrimo aktuose, krovinio važtaraščiuose ir kt.) nurodyti ženkliai mažesnį grūdų kiekį, nei realiai Darbuotojas atkraudavo. Tokie atvejai nustatyti mažiausiai kelis kartus:

a. 2021-10-27, kai buvo atkrauti Bendrovės elevatoriuje saugomi kliento Sp. z. o. o „Albio“ ekologiški grikiai ir buvo išrašyti žinomai melagingi dokumentai, nurodant kad atkrautų ekologiškų grikių kiekis yra 31490 kg, kai faktinis realus atkrautas ekologiškų grikių kiekis buvo 31720 kg. Papildomai, veikiant kartu su kitais Bendrovės darbuotojais buvo pakrauti neapskaityti 920 kg ekologiškų grūdų. Bendras pasisavintų ekologiškų grūdų kiekis yra 1150 kg.

b. 2021-10-28, kai buvo išrašyti žinomai melagingi dokumentai: svėrimo aktas Nr. IGEL- 4096 bei krovinio važtaraštis Nr. IGEL-4096, minėtuose dokumentuose nurodant, kad Bendrovės klientui UAB „Galinta ir partneriai“ atkraunamas grūdų kiekis yra 10980 kg, kai tikrasis atkraunamų grūdų kiekis buvo 25420 kg.

c. 2021-11-03 kai buvo išrašytas žinomai melagingas krovinio važtaraštis Nr. IGEL-4099 bei susiję dokumentai, minėtuose dokumentuose nurodant, kad Bendrovės klientui UAB „Galinta ir partneriai“ atkraunamas grūdų kiekis yra daug mažesnis, nei realiai buvo atkrautas.

d. Kiti atvejai.

3. Pažymėtina, kad faktiškai atkrautas grūdų kiekis negalėjo būti atkraunamas ir pristatomas Bendrovės klientui UAB „Galinta ir partneriai“, kadangi minimas Bendrovės klientas nesaugojo tokio kiekio grūdų.

4. Surinktų duomenų visuma leidžia teigti, kad Darbuotojas tokiais savo veiksmais siekė asmeninės turtinės naudos ir Bendrovei nežinomu būdu, kartu su kitais darbuotojais galimai klastodamas dokumentus, siekė realizuoti nusikalstamu būdu įgytus grūdus tretiesiems asmenims.

5. Taip pat, yra nustatyta, kad po to, kai Bendrovėje tapo žinoma apie šiame įsakyme nurodytus grūdų atkrovimo ir dokumentų klastojimo atvejus, Darbuotojas bandė slėpti ir naikinti savo veiksmų, turinčių nusikalstamų veikų požymių, įrodymus, klaidino Bendrovės vadovybę teikdamas melagingą informaciją.

6. Neteisėtai atkrauti grūdai Bendrovei iki šiol nėra grąžinti.

7. Dėl nurodytų Darbuotojo tyčinių veiksmų Bendrovė patyrė didelę turtinę žalą. Žala susideda iš šių dalių: neteisėtai atkrautų grūdų vertė, Bendrovės administracijos darbo laiko išlaidos tyrimui atlikti ir duomenims surinkti, Bendrovės išlaidos teisinėms paslaugoms, Bendrovės reputacijos prieš klientus praradimas, kitos išlaidos.

8. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad Darbuotojas atliko šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nustatytą DK 58 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose.“

2021-12-03 įsakymu ieškovė nutraukė darbo sutartį ir su darbuotoja A. M., atleidimo įsakyme nurodydama, kad:

,,2021-11-10 Bendrovė gavo Darbuotojos prašymą dėl atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 127 straipsnio 1 dalį (darbuotojo iniciatyva) (toliau - Prašymas).

Bendrovė 2021-11-18 pateikė atsakymą į Prašymą, kuriame nurodė, kad Darbuotojos prašyme nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra negaliojantis bei atsižvelgiant į aktualų teisinį reglamentavimą, bus laikoma, kad Darbo sutartis su Darbuotoja bus nutraukta 2021-11-30.

Nuo 2021-11- iki 2021-11-30 Darbuotoja turėjo laikinąjį nedarbingumą bei vadovaujantis DK 65 straipsnio 6 dalimi Darbo sutartis su Darbuotoja pasibaigė DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu ir laikoma, jog Darbuotojos paskutinė darbo diena atsižvelgiant į jos pateiktą prašymą buvo 2021-11-30.

2021-12-03 Bendrovė, vykdydama įstatyminę pareigą pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimą apie A. M. socialinio draudimo pabaigą DK 55 straipsnio pagrindu.

Tačiau, Bendrovė laiko, kad Darbo sutartis su Darbuotoja pasibaigė dėl A. M. kaltės. Darbuotojos darbo pareigu pažeidimas ir kaltė aprašomi žemiau.

1. Darbuotoja A. M. darbo metu, siekdama asmeninės turtinės naudos, tyčiniais veiksmais ir sistemingai atliko nusikaltimo požymių turinčius veiksmus ir tokiu būdu padarė Bendrovei didelės turtinės žalos (DK 58 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktai). Tokiu būdu Darbuotoja atliko šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

2. Darbuotoja A. M., eidama laborantės pareigas ir būdamas atsakinga už Bendrovės elevatoriuje saugomų Bendrovės klientams priklausančių grūdų kontrolinių mėginių atlikimą, atkrovimo ir pasvėrimo duomenų į Agrosmart programą suvedimą, svėrimo aktų ir krovinio važtaraščių išrašymą, veikdamas kartu su kitais Bendrovės darbuotojais (Bendrovės gamybos vadovu ir operatoriumi) Bendrovės dokumentuose (krovinio važtaraščiuose, svėrimo aktuose, Agrosmart programoje ir kt.) sąmoningai nurodė ženkliai mažesnius atkraunamų grūdų kiekius, nei realiai buvo pakrauta į transporto priemones ir nei realiai yra užfiksuota svėrimo metu. Tokie atvejai nustatyti mažiausiai kelis kartus:

a. 2021-10-27, kai buvo atkrauti Bendrovės elevatoriuje saugomi kliento Sp. z. o. o „Albio“ ekologiški grikiai ir buvo išrašyti žinomai melagingi dokumentai, nurodant kad atkrautų ekologiškų grikių kiekis yra 31490 kg, kai faktinis realus atkrautas ekologiškų grikių kiekis buvo 31720 kg. Papildomai, veikiant kartu su kitais Bendrovės darbuotojais buvo pakrauti neapskaityti 920 kg ekologiškų grūdų. Bendras pasisavintų ekologiškų grūdų kiekis yra 1 150 kg.“

Taigi darbo sutartys su atsakovais E. M. ir J. M. nutrauktos pritaikius jiems griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo dėl atleidimo įsakymuose nurodytų priežasčių, o su A. M. – jai pačiai prašant, atleidimo įsakyme, be kita ko, nevengiant ją apkaltinti galimų nusikalstamų veikų padarymu.

Esminė sąlyga darbdaviui nutraukti su darbuotoju sudarytą darbo sutartį atleidimo įsakymuose nurodytais pagrindais yra darbuotojo padarytas darbo pareigų pažeidimas. Toks pažeidimas gali pasireikšti tiek veikimu, t. y. veiksmų, kuriuos darbuotojui draudžia atlikti darbo teisės normos ar darbo sutartis, atlikimu, tiek neveikimu, t. y. pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, ne(į)vykdymu. Kita būtina sąlyga taikyti šiame straipsnyje nustatytus teisinius padarinius yra darbuotojo kaltė dėl jo padaryto pareigų pažeidimo. Kaltė gali būti kaltas veikimas ar neveikimas, o kaltės forma (tyčia ar didelis nerūpestingumas) paprastai nėra svarbi, išskyrus kai yra tiesiogiai nurodyta įstatyme (pavyzdžiui, šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomi darbuotojo veiksmai, kai darbdaviui padaroma žala tyčia). Minėta, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas gali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus.

Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti ir ar buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan.

Kalbant apie turtinės žalos darbdaviui padarymo faktą, pakankamai akivaizdu, kad ir šis momentas turi būti ne tik aiškiai įvardintas, bet ir akivaizdžiai pagrįstas.

Taip pat akcentuotina, kad DK 58 str. 4 d. darbdaviui įtvirtina besąlyginę pareigą reikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo dėl galimo darbo pareigų pažeidimo. Reikalavimas pasiaiškinti taip pat turi būti suformuluotas aiškiai, nedviprasmiškai, kad darbuotojas galėtų ne tik suprasti jam galimai inkriminuojamo pažeidimo turinį, bet ir aiškiai pasakyti savo argumentus dėl to, įvertinant situaciją visapusiškai. Reikalavimo rašytinio paaiškinimo iš darbuotojo tikslas – darbdavio disponavimas visapusiška informacija apie darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą ir galimybė ją tinkamai įvertinti. Nepareikalavęs darbuotojo rašytinio paaiškinimo darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį priėmimui. To nepadaręs jis prisiima galimų neigiamų padarinių riziką darbuotojui užginčijus atleidimą ir įrodžius šį konstatuotą darbdavio pareigos neatlikimą.

Matyti, kad atleidimo įsakymų turinys nėra aiškus ir išbaigtas. Nėra konkrečiai nurodoma, kokias darbines pareigas kuris darbuotojas pažeidė (įsakymų turinys pirmųjų dviejų atsakovų atžvilgiu yra veik identiškas). Įsakymuose suformuluoti atleidimo teiginiai bei nurodomų pažeidimų turinys suformuluotas taip pat neaiškiai, netiksliai ir nekonkrečiai, pernelyg buitiškai, paremtas labiau hipotetinėm prielaidoms ir yra pernelyg deklaratyvus, nors pareiga tiksliai, konkrečiai, aiškiai ir nedviprasmiškai suformuoti tiek pažeidimų turinį, tiek ir tuo paremtą atleidimo pagrindą tenka darbdaviui.

Bylos medžiaga rodo, kad iš esmės darbuotojams nebuvo sudarytos sąlygos pateikti paaiškinimus dėl visų įsakyme nurodytų atleidimo aplinkybių, jokio reikalavimo raštu pasiaiškinti dėl inkriminuojamų pažeidimų darbuotojams nebuvo pateikti. Aplinkybė, kad E. M. teikė paaiškinimą tuoj po atlikto vidinio tyrimo, o J. M. paaiškinimą pateikė savo inciatyva, niekaip neįrodo fakto, kad darbdavys tinkamai atliko minėtą reikalavimo pasiaiškinti raštu pateikimo imperatyvą.

Teismo giliu įsitikinimu, byloje esanti medžiaga rodo, kad pagrindo atleisti darbuotojus dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nebuvo. Ieškovė neįrodė, kad jos užsakovui ir klientui buvo išvežtas ne jiems priklausantis grūdų kiekis ar kad didesnis grūdų kiekis buvo išvežtas be įmonės vadovybės žinios. Teismas daro labai tikėtiną prielaidą buvus tokį pavedimą ir buvus įprastą tokią praktiką bendrovėje, kuomet produkcijos perviršiu kompensuodavo bazinių rodiklių praradimus. Tą patvirtino ir liudytoju apklaustas užsakovo atstovas. Jis taip pat patvirtino, kad tokia praktika nėra reta, kad dėl to nebuvo nei finansinio, nei technologinio nuostolio, juolab nustatyta, jog už pristatytą produkciją ieškovei buvo sumokėta. Labai tikėtina, kad likučiai – perviršis galėjo susiformuoti dėl technologinių nuoskaitų, t. y. ūkininkams atvežus produkciją bei atlikus šiukšlingumo bei drėgmės mėginius, Agrosmart sistemoje būdavo fiksuojamas įskaitinis svoris, t. y. tas kiekis, kurį reikės pristatyti klientui, po to, kai grūdai bus išdžiovinti bei išvalyti iki reikiamų normų, todėl išdžiovinus ar išvalius produkciją, galėjo susidaryti tiek grūdų perviršis, tiek trūkumas. Tarp atsakovės ir klientų sudarytose sutartyse nurodyta, kad: vykdytojas (t. y. ieškovė) įsipareigoja kompensuoti svorio nuostolius, kurie yra nepateisinami leistinų normų ribose: užsakovas turi teisę pasirinkti atsiskaitymo būdą pinigais ar grūdais (Sp. z. o. o “Albio“ sutarties nuostatos); vykdytojas (ieškovė) įsipareigoja kompensuoti užsakovui visus grūdų svorio nuostolius, patirtus virš leistinų normų (nepateisinamuosius trūkumus) tuo metu atskirų grūdų kultūrų vidutinėmis rinkos kainomis, bei padengti visas užsakovo faktines išlaidas bei atlyginti nuostolius pagal pagrįstas pretenzijas atkrautam grūdų kiekiui ar kokybei (vykdytojas privalo atlyginti visus užsakovo nuostolius, susijusius su saugomų grūdų sugedimu) (sutarties su UAB „Galinta ir partneriai“ nuostatos), kas pagrindžia darbuotojų teiginius dėl papildomų grūdų atkrovimo vykdant darbdavio su trečiaisiais asmenimis pasirašytas sutartis. Dėl to tikėtina ir darbuotojos M. teiginiais (tam pritarė ir kiti atsakovai), kad važtaraščiai būdavo išrašomi dviem egzemplioriais todėl, kad viename iš važtaraščių būdavo nurodomas apskaitoje, Agrosmart sistemoje fiksuotas produkcijos kiekis – likutis, o antrajame – likusiam išvežtam kiekiui nurodyti. Pakankamai akivaizdu, jog tokia praktika ieškovė įmonėje buvo, pats vadovas apklausos metu negalėjo to paneigti, į svarbius teismo užduotus klausimus mėgindamas apeliuoti į informacijos konfidencialumą ar jos komercinę paslaptį.

Byloje esantys E. M. pateikti jo susirašinėjimai su įmonės vadovu, kai 2021-11-04 vadovui paklausus „ar atsiuntė galutini skaičių Galinta kad s/f išrašyti“, rodo, kad jis 2021-11-05 nufotografavo ir išsiuntė vadovui laišką, kuriame nurodė, jog „susitarimas pasiektas su Galinta, bendras įskaitytas svoris yra 234620 kg. Tai Agrima parduoda Galintai 17 tonu po 800 euru“. Taigi, vadovas faktiškai žinojo apie esamą situaciją, žinojo apie grūdų išvežimą, UAB „Galinta ir partneriai“ įskaitytą kiekį bei suderintą pardavimo būdą, nereiškė pretenzijų. Apie tai, kad situacija ieškovės vadovui buvo žinoma, patvirtino ir liudytoju apklaustas B.

Tokiu būdu sutiktina su bylos atsakovų išreikšta esmine pozicija, kad bendrovė Agrosmart sistemoje fiksavo grūdų įskaitomą svorį, o ne faktinius kiekius bei jų pokyčius, tokiu būdu darbdavys prisiėmė visą galima neigiamų to padarinių kilimo riziką, kuri atsirado dėl tokios apskaitos vykdymo.

Teismas laiko, jog galimai gaunamas viršsvoris yra dalis ieškovės vykdomo (tikėtina, labai pelningo, bet neviešinamo) verslo dalis, kuomet turimų produkcijų viršsvoriai galimai patenka su ieškove susijusiai UAB ,,Erenta“, kuri yra registruota tuo pačiu kaip ieškovės buveinė adresu, yra įsteigta ieškovės vyr. finansininkės K. O. S. vardu ir kurioje prokuristu įdarbintas ieškovės įmonės vadovas A. J., ką rodo CPK 179 str. 3 d. tvarka iš registrų gautas pagrindinių duomenų išrašas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė jokių sąmoningų, piktybinių ir tyčinių duomenų klastojimo faktų atsakovų veiksmuose, nenustatė jokių aplinkybių, kad atsakovai (net gi tikėtinai) vykdė atleidimo įsakymuose nurodytas nusikalstamas veikas, vogė įmonės turtą, mėgino jį realizuoti savo naudai ir pan., kad tuo padarė įmonei žalą. Tokiu būdu laikytina, kad inkriminuoti atsakovams E. M. ir J. M. atleidimo įsakymuose nurodytas veikas nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl yra pagrindas pripažinti jų atleidimą neteisėtu.

Joks ikiteisminis tyrimas darbuotojų atžvilgiu nebuvo pradėtas, kas netiesiogiai rodo, jog pati ieškovė nemano, kad tam buvo įstatymo numatyti pagrindai, t. y. tikėtinų nuskalstamų veikų padarymas.

Teismo manymu, nagrinėjamo ginčo ir jo faktinių aplinkybių kontekste, ieškovė neturėjo pagrindo konstatuoti atleidimo pagrindu ir žalos jai padarymą. Aplinkybė, kad į važtaraščius būdavo įrašomi apskaitos sistemoje Agrosmart esantys likučiai, niekaip nelėmė, kad darbdavys dėl to patyrė žalą, nes duomenų, kad grūdai priklausė ieškovei, byloje nėra, faktiškai papildomai atkrauti grūdai nedingo, jie buvo nuvežti užsakovui ir klientui, t. y. kam ir priklausė. Pagaliau, už šį produkcijos viršsvorį buvo ieškovei sumokėta.

DK 218 str. 2 d. nustato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne daugiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

DK 218 str. 6 d. nustato, kad šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Taigi pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 218 str. įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grąžinti darbuotoją į darbą, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir turtinę bei neturtinę žalą, arba negrąžinti į darbą priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas bei patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Nepaisant to, kad E. M. DGK reiškė prašymą būti grąžintam, teismas laiko, jog tokių galimybių atsižvelgiant į faktinę ginčo situaciją nebūtų, darbuotojui būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, juolab šios pozicijos teisminio nagrinėjimo eigoje jis nebepalaikė, atsakovas J. M. tokia galimybe iš viso nesirėmė. Todėl pripažinus šių darbuotojų atleidimą neteisėtu, laikytina, kad darbo sutartis yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo momento, taikytini kiti minėtoje normoje esantys kompensavimo mechanizmai.

Darbdavio pateiktais duomenimis E. M. dienos vidutinis darbo užmokestis sudaro 123,41 Eur, mėnesio vidutinis darbo užmokestis 2 591,63 Eur (123,41 Eur x 21 vid. d. d. sk.). Šio atsakovo naudai išieškotina dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija – 5 183,26 Eur (neatskaičius mokesčių) (2591,63 Eur x 2) bei 31 099,56 Eur (2 591,63 Eur x 12 mėn.) vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už vienerius metus (sumos nurodytos neatskaičius privalomų mokesčių).

Darbdavio pateiktais duomenimis J. M. dienos vidutinis darbo užmokestis sudaro 87,48 Eur, mėnesio vidutinis darbo užmokestis 1 837,08 Eur (87,48 Eur x 21 vid. d. d. sk.). Šio atsakovo naudai išieškotina dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija – 3 674,16 Eur (neatskaičius mokesčių) (1 837,08 Eur x 2) bei 22 044,96 Eur (1 837,08 Eur x 12 mėn.) vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už vienerius metus (sumos nurodytos neatskaičius privalomų mokesčių).

E. M. darbo byloje kėlė apmokėjimo už nepanaudotas atostogas jį atleidžiant klausimą.

Sutinkamai su DK 126 straipsnio 2 d. darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. DK 127 str. 2 d. numatyta, kad teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas. DK 130 str. 1d. numatyta, kad kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). 127 str. 4 d. 7 p. numato, kad darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių įskaitoma priverstinės pravaikštos laikas.

Konstatuotina, kad priverstinės pravaikštos laikotarpiu šiam darbuotojui yra susikaupę 6,47 darbo dienos kasmetinių atostogų, todėl kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas sudaro 798,46 Eur (6,47 d. d. x 123,41 Eur) (neatskaičius mokesčių), kuri jį atleidžiant jam nebuvo išmokėta. Todėl nagrinėjant šį darbo ginčą dėl teisės iš esmės teisme, ši suma priteistina jam iš ieškovės.

Atskirai aptartina atsakovės A. M. atleidimo pozicija.

Nors ji, reikšdama prašymą DGK, teigė, kad atleista už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tačiau faktinis atleidimo pagrindas yra DK 55 str. 1 d.

DK 55 str. numato, kad neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos. Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik su darbdavio sutikimu.

Tokį prašymą, t. y. prašymą atleisti ją savo noru, darbuotoja parašė 2021-11-10.

Vadovaujantis DK 55 str. 3 d. darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.

Nors 2021-12-03 įsakyme „dėl darbo sutarties, sudarytos su A. M., nutraukimo“ darbdavys nurodė, kad bendrovė laiko, jog darbo sutartis su darbuotoja pasibaigė dėl A. M. kaltės, bei paskutinėje pastraipoje konstatuota, jog darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis DK 58 str. 3 d. 5, ir 6 p. , todėl nėra mokama išeitinė išmoka, teismas pažymi, kad drausminės atsakomybės darbuotojui taikymas po to, kai darbo sutartis yra nutraukta ir šalių nebesieja darbo teisiniai santykiai, yra neteisėtas, nesukeliantis teisinių pasekmių darbo teisinių santykių aspektu, o darbdavio įsakymai dėl drausminės atsakomybės aptartomis sąlygomis taikymo yra niekiniai. Darbuotojo iniciatyva nutraukus darbo sutartį DK 55 str. 1 d. pagrindu, vien tik darbdavio uždelsimas įforminti darbo sutarties nutraukimą savaime nepratęsia darbo sutarties galiojimo, darbdavio neįforminimas arba netinkamas įforminimas darbo sutarties nutraukimo DK 55 str. 1 d. pagrindu arba perteklinis šiuo klausimu priimto įsakymo turinys savaime nepaneigia įvykusio darbo sutarties nutraukimo fakto, jos nutraukimo teisinio pagrindo ir momento (LAT 2009-11-02 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-464/2009). Nėra teisinio pagrindo dėl to pripažinti šios atsakovės atleidimą iš darbo neteisėtu, laikant, kad darbo santykiai tarp šalių pasibaigė 2021-11-30 DK 55 str. 1 d. pagrindu, todėl toks darbuotojos reikalavimas bei su tuo susijęs reikalavimas išieškoti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką negali būti laikomi pagrįstai, DGK teisingai nurodė juos netenkintinais dėl to, ką paneigti pati darbuotoja savarankiškais reikalavimais civilinėje byloje teisme nemėgino.

Tačiau byloje nustatyta, kad galutinis atsiskaitymas šiai darbuotojai padarytas 2021-12-13, t. y. po 10 dienų nuo atleidimo (pagal terminų skaičiavimo taisykles, termino eiga prasideda kitą dieną nuo įvykio). DK 147 str. įtvirtina teisines pasekmes už pavėluotą darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimą. Šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtos teisinės pasekmės, kai darbdavys vėluoja sumokėti darbuotojui priklausančias sumas darbo sutarties vykdymo metu, o 2 dalyje – darbo santykiams pasibaigus. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui. Sisteminė šių normų analizė suponuoja, kad DK 147 straipsnio normų tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo.

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad tarp ieškovės ir šios darbuotojos buvo susitarimas dėl kitokios, nei numato DK 146 str. 2 d., atsiskaitymo tvarkos (tai yra vėlesnio atsiskaitymo). Taip pat nėra jokių duomenų manyti, kad dėl neatsiskaitymo yra darbuotojos kaltė. Tokiu būdu už uždelstą atsiskaityti laiką darbuotojai turi būti skaičiuojamos netesybos. Teismo manymu, pagal virš minėtos normos turinį netesybos jai turi būti skaičiuojamos už uždelsimo laiką – t. y. už dešimt dienų.

Pagal darbdavio į darbo bylą pateiktus duomenimis šios darbuotojos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 70,099 Eur. Tokiu būdu jai išieškotina 700 Eur netesybų (suma atskaičius mokesčius).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Tokį reikalavimą, kurį ieškiniais mėgina paneigti ieškovė, DGK buvo pareiškę du darbuotojai – E. M. ir A. M..

Minėto DK 218 str. 2 d. ir DK 151 str. nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pastebėtina, jog asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Jeigu darbdavys nesilaiko pagrindinių darbo santykių reglamentavimo principų, be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ar panašiai – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-561-684/2015). Taigi neturtinė žala išieškoma tik tais atvejais, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7- 255/2005).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 punktas).

Teismas sutinka su šių darbuotojų DGK ir teismui išsakytais teiginiais dėl patirtos neturtinės žalos. Atkreiptinas dėmesys į darbdavio veiksmus nutraukiant darbo sutartis su šiais darbuotojais, į jiems ne pagrindo inkriminuojamas veikas (ypač kompromituojančiu nusikaltimo sudėties turinčiu pagrindu), darbdaviui teigiant, kad jie tyčia padarė / bandė tyčia padaryti turtinės žalos, darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika, kartu lemianti ir pakenkimą darbuotojų dalykinei reputacijai. Akivaizdu, kad toks atleidimo pagrindas negalėjo tapti nežinomu kitiems mažo miestelio gyventojams, sukelti atsakovams tam tikrų nepatogumų, neigiamų emocijų, išgyvenimų, galėjo apriboti bendravimą. Kadangi darbuotojai savarankiškų reikalavimų atmestų šių reikalavimų dalyje teismui nereiškė, manytina, kad DGK įvardinta suma neturtinei vertybei kompensuoti jiems atrodo pakankama. Todėl teismas išieško šių atsakovų naudai iš ieškovės atitinkamai 1 500 Eur ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo įsitikinimu, priteistas vidutinis darbo užmokestis nagrinėjamu atveju nėra pakankama moralinė satisfakcija darbuotojams už neteisėtu atleidimu padarytą skriaudą, ir savo prigimtimi ginčo atveju negali tokia būti, nes yra savaiminė darbuotojo grąžinimo į buvusį darbą pasekmė.

Dėl išskaitų.

Išskaitų padarymą darbdavys grindė žalos jam padarymu. Virš minėta, nėra pagrindo manyti, kad tokia žala ieškovei atsirado, todėl faktinio pagrindo išskaitoms nebuvo.

Sutinkamai su DK 151 str. kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Sutinkamai su DK 152 str. atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika. Darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusios darbo sutarties šalies finansines ir ekonomines galimybes, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Kai tam tikram darbuotojui atlygintinos turtinės žalos dydis sumažinamas, tai negali būti pagrindas padidinti atlygintinos turtinės žalos dydį kitiems kartu žalą padariusiems asmenims.

DK 156 str. numato žalos išieškojimo tvarką. Minėto straipsnio 1 d. numatyta, kad darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.

Išskaitų darymo momentu žalos faktą patvirtino pati ieškovė savo vienašališkai suformuota pažyma, kuria konstatuota 31 982,60 Eur dydžio žala. Toks vienašališkai ir nežinia kieno atliktas paskaičiavimas, teismo manymu, iš viso negali būti vertinama kaip pagrindu žalai išieškoti dėl šiame sprendime virš nurodytų teiginių, paneigiančių žalos buvimo faktą. Ieškovė neįrodė aplinkybių, leidžiančių pripažinti, jog ji turėjo pagrindą vienašališkai išskaičiuoti tokio dydžio galimai padarytą žalą, nes faktiškai neįrodė ir visų sąlygų turtinei atsakomybei taikyti dėl virš išdėstyto – nėra nustatyta ir patvirtinta darbuotojų kaltė, kaip viena esminių sąlygų tam.

Tokiu būdu darbuotojų reikalavimai dėl išskaitų pripažinimo neteisėtomis tenkintini, darbuotojų atžvilgiu padarytos išskaitos jiems grąžintinos – E. M. 1 124,80 Eur, J. M. 682,71 Eur, A. M. 395,40 Eur.

Procesiniai klausimai.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas plačiau nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nesusiję su jo esme ir turiniu ir nekeičia teismo padarytų išvadų. Į kiekvieną šalies reikalavimo ar atsikirtimo argumentą, juolab ne esminį, pasisakyti/atsikirsti detaliai nėra privalu (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Išnagrinėjęs šią sujungtą bylą dėl ginčo dėl darbo teisės iš esmės, teismas faktiškai atmetė visus ieškinius, o darbuotojų reikalavimus, teiktus DGK, iš esmės tenkino (priteistos neturtinės žalos dydis yra vertinamojo pobūdžio). Todėl atsakovai įgijo teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, o ieškovė ne (CPK 98 str.).

Pagal bylos duomenis atsakovas E. M. patyrė 6 392,43 Eur advokato pagalbos išlaidų, atsakovas J. M. – 4 000 Eur advokato pagalbos išlaidų, atsakovė A. M. – 1 600 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurios išieškotinos iš ieškovės atsakovų naudai. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos apimtį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, mano, kad tokia suma yra adekvati ir protinga.

Atmetus ieškinį, iš ieškovės išieškotina 48,80 Eur pašto išlaidų valstybei.

CPK 282 str. 1 d. nustatyta, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. CPK 282 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl darbo užmokesčio priteisimo – sprendime nustatyta dalis neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, o CPK 282 straipsnio 2 d. 6 p. nustatyta, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į darbą.

Teismas nesiremia skubaus sprendimo vykdymo instituto taikymu, nes byloje nebuvo tiesiogiai nėra spręsta dėl nesumokėto darbo užmokesčio darbuotojams išieškojimo, taip pat nebuvo nuspręsta dėl darbuotojų grąžinimo į darbą, t. y. nenustatyta bendrosios taisyklės išimčių teismo sprendimą ar jo dalį pradėti vykdyti iškart, nelaukiant įsiteisėjimo.

Sutinkamai su DK 231 str. 7 d. DGK priimti sprendimai pripažintini netekusiais galios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 417 str., 307 str.,

nusprendžia:

ieškinius atmesti.

Atsakovų E. M., J. M. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai teiktus prašymus patenkinti, A. M. teiktą prašymą patenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovų E. M. ir J. M. atleidimą iš darbo UAB ,,Agrima“ neteisėtu, laikyti, kad darbo sutartys su jais nutrauktos šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo.

Išieškoti atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės UAB ,,Agrima“, j. a. k. 302827222, 5 183,26 Eur (penki tūkstančiai šimtas aštuoniasdešimt trys eurai 26 ct) kompensacijos, 31 099,56 Eur (trisdešimt vienas tūkstantis devyniasdešimt devyni eurai 56 ct) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, 798,46 Eur (septyni šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai 46 ct) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas (įvardintos sumos nurodytos neatskaičius mokesčių), 1 500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 1 124,80 Eur (vienas tūkstantis šimtas dvidešimt keturi eurai 80 ct) neteisėtai padarytos išskaitos, 6 392,43 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt du eurus 43 ct) advokato pagalbos išlaidų.

Išieškoti atsakovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės UAB ,,Agrima“, j. a. k. 302827222, 3 674,16 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai septyniasdešimt keturi eurai 16 ct) kompensacijos, 22 044,96 Eur (dvidešimt du tūkstančiai keturiasdešimt keturi eurai 96 ct) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių), 682,71 Eur (šeši šimtai aštuoniasdešimt du eurai 71 ct) neteisėtai padarytos išskaitos, 4 000 Eur (keturi tūkstančiai eurų) advokato pagalbos išlaidų.

Išieškoti atsakovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės UAB ,,Agrima“, j. a. k. 302827222, 395,40 Eur (trys šimtai devyniasdešimt penki eurai 40 ct) neteisėtai padarytos išskaitos, 700 Eur (septyni šimtai eurų) netesybų, 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 1 600 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai eurų) advokato pagalbos išlaidų.

Išieškoti iš ieškovės UAB ,,Agrima“, j. a. k. 302827222, 48,80 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 80 ct) pašto išlaidų valstybei (kodas 5662).

Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimai atsakovų individualaus darbo ginčo bylose netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą teikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Natalija Daškovienė