Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) M. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. A. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. A. – Š. ir A. Š. (A. Š.) prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Byloje kilo ginčas dėl teismo atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą teisėtumo ir pagrįstumo.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2YT-7162-1130/2021) nutraukta M. A. – Š. ir A. Š. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

3. Pareiškėja M. A. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodė, kad teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktu šalys susitarė dėl pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, o sutarties 4 punktu – dėl su vaiko poreikių tenkinimu susijusių nenumatytų išlaidų (sveikatos, ugdymo išlaidų ir pan.) dengimo. Pareiškėjos tvirtinimu, Aleksandras Šimelevičius nevykdo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4, 2.7., 2.8., 2.9., 2.10. bei 4 punktų sąlygų, dėl ko išduotinas vykdomasis raštas.

4. A. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad teismo sprendimu nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką vykdo tinkamai, atsižvelgiant į pasikeitusį darbo funkcijų pobūdį. Jo tvirtinimu, pareiškėja pati nepakankamai bendradarbiauja, neatsiliepia į skambučius ir žinutes, nesudaro galimybių jam bendrauti su sūnumi. Nurodė, kad vaiko išlaikymui skiria po 300 Eur kas mėnesį, perka vaikui daiktus. Šiuo metu jo materialinė padėtis yra pablogėjusi, jis nebedirba Vokietijoje, todėl didesnių sumų vaiko išlaikymui negali skirti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino.

6. Teismas nurodė, kad pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Vykdomasis raštas išduodamas tik pagal vykdytinus teismo sprendimus (CPK 584 straipsnis, 587 straipsnis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal rašytinį išieškotojo prašymą, turi vadovautis ne tik šiuo prašymu, bet ir bylos medžiaga bei patikrinti, ar yra teisinis pagrindas išduoti išieškotojo prašomą vykdomąjį raštą.

7. Pareiškėjos prašymas grindžiamas tuo, kad vaiko tėvas pažeidžia sutarties dėl santuokos nutraukimo 2.4, 2.7., 2.8., 2.9., 2.10. punktus, kuriais nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, taip pat 4 punktą dėl su vaiko poreikių tenkinimu susijusių nenumatytų išlaidų (sveikatos, ugdymo išlaidų ir pan.) dengimo per pusę. Teismo vertinimu, pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodytas aplinkybes. Atvirkščiai, vaiko tėvas pateikė teismui įrodymus, kad būtent pareiškėja pažeidžia sutarties dėl santuokos nutraukimo 2.1., 2.7., 2.8. punktuose nustatytą bendravimo tvarką, neleidžia jam bendrauti su jų sūnumi, neatsiliepia į jo skambučius, neatrašo į jo siųstas SMS žinutes. Taip pat jis pateikė duomenis, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo 2.4. punkto jis negali vykdyti dėl objektyvių priežasčių, kadangi pakeitė darbovietę ir dėl to pasikeitė jo darbo grafikas, pateikė tai patvirtinančią darbo sutartį. Be to, jis pateikė įrodymus, kad ne kartą siekė susitikti ir pasikalbėti telefonu su vaiku ir ne pagal nustatytą grafiką, ypač atsižvelgiant į tai, kad, pasikeitus darbovietei, nepavyksta laikytis sutartyje dėl santuokos nutraukimo nustatytos bendravimo tvarkos, taip pat, kad vykdo 2.9. punktą susisiekdamas su sūnaus klasės vadove. Pareiškėja nepateikė įrodymų apie turėtas papildomas sūnaus išlaidas ir kad apie šias išlaidas buvo informuotas vaiko tėvas, tuo tarpu tėvas pateikė teismui įrodymus, kad be teikiamo išlaikymo dar nupirko vaikui dviratį. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas, pagrindo pradėti priverstinį bendravimo tvarkos su vaiku vykdymą ir lėšų išieškojimą nenustatyta, todėl prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atsisakė tenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

8. Pareiškėja atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi. Atskirojo skundo argumentai:

8.1. Sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo teismas taikė CPK 646 straipsnio 3 dalies normas. Pareiškėja apie numatytą rašytinį prašymo nagrinėjimą nebuvo informuota. Teismas nesiaiškino sutarties pasekmių vykdymo aplinkybių, nepasiūlė ieškovei pateikti įrodymus, o rėmėsi išimtinai atsakovo argumentais bei jo teiktais įrodymais. Teismas iš atsakovo pateiktų duomenų sprendė, kad pareiškėja neatsakinėja į jo skambučius, trumpąsias SMS žinutes. Apeliantės tvirtinimu, kartu su atskiruoju skundu pateikiami įrodymai: įeinančių-išeinančių skambučių išklotinė patvirtina, kad bendravimas tarp proceso šalių vyksta nuolat. Pareiškėja dirba, todėl ne kiekvienu atveju turi realią galimybę atsiliepti, atsakyti į SMS žinutes. Pareiškėjos tvirtinimu, jos teikiami įrodymai patvirtina, kad tėvas nesilaiko susitarimų, atsakovas pats pripažįsta, kad neprisideda prie papildomų vaiko išlaidų (akinių pirkimas ir kt.).

8.2. Teismas rėmėsi ir tuo, kad atsakovo pateikta Darbo sutartis patvirtina, kad jis pakeitė darbo vietą, pasikeitė jo darbo grafikas. Tačiau teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta bendravimo tvarka, nėra panaikintas ir/ar pakeistas. Pasikeitus atsakovo darbo grafikui ir/ar darbo vietai, nėra teisinis pagrindas nevykdyti teismo sprendimo. CK 3.170 str. 3 d. numatyta, kad, pasikeitus iš esmės faktinėms aplinkybėms, vienas iš tėvų turi teisę teikti teismui procesinį dokumentą ir keisti bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovas (Pareiškėjas) nėra pateikęs ieškinio dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumas ir pagrįstumas.

11. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 646 straipsnio 3 dali), nesiaiškino sutarties pasekmių vykdymo aplinkybių, nepasiūlė ieškovei pateikti įrodymus, o rėmėsi išimtinai atsakovo argumentais bei jo teiktais įrodymais.

12. Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2YT-7162-1130/2021) buvo nutraukta M. A. – Š. ir A. Š. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjos tvirtinimu, A. Š. nevykdo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4, 2.7., 2.8., 2.9., 2.10. bei 4 punktų sąlygų, dėl ko išduotinas vykdomasis raštas.

13. Esant nesutarimui tarp šalių dėl bendravimo su vaikais tvarkos, ją gali nustatyti teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Bendravimo su vaikais tvarka nustatoma atsižvelgiant į tuo metu esamą situaciją. Kai ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaikais tarp šalių nėra, teismas tvirtina šalių siūlomą bendravimo su vaikais tvarką. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

14. Nagrinėjamu atveju nėra siekiama bendravimo tvarkos pakeitimo, apeliantė kreipėsi į teismą dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos pasekmių sutarties nevykdymo bei prašo išduoti vykdomąjį raštą.

15. CPK 646 straipsnyje reglamentuota vykdomojo rašto išdavimo tvarka. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, kad jei nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šalių sudaryta ir teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis savo esme prilygsta taikos sutarčiai, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu sutarties sąlygose pačios nusistato savo teises ir pareigas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1864-273/2021, 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 2S-182-324/2020; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2162-855/2021; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-867-227/2018). Todėl, atsižvelgiant į sprendimu patvirtintos sutarties faktinį tapatumą šalių sudarytai taikos sutarčiai, konkrečios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį bei tai, kad šią sutartį patvirtinusio teismo sprendimo res judicata galia turi CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį, nagrinėjamu atveju vykdomojo dokumento išdavimo klausimas turėjo būti sprendžiamas pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas.

17. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja nagrinėjamu atveju prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nors ir nurodė, kad atsakovas nevykdo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4, 2.7., 2.8., 2.9., 2.10. bei 4 punktų sąlygų, tačiau prašyme neišdėstė jokių aplinkybių, susijusių su nurodytų sąlygų nevykdymu, nepateikė jokių įrodymų dėl santuokos nutraukimo pasekmių nevykdymo. Pažymėtina, kad tokios aplinkybės nėra išdėstytos ir atskirajame skunde, o prie atskirojo skundo pateikti tik atskiri šalių susirašinėjimo fragmentai, nepaaiškinant kokias aplinkybes ir kokio sutarties punkto nevykdymą jie patvirtina.

18. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas procesiškai netinkamai sprendė vykdomojo rašto išdavimo klausimą, nes nenustatė ir netyrė jokių faktinių aplinkybių, susijusių su pasekmių sutarties ar jos dalies (ne)vykdymu, nesiaiškino, kokios konkrečiai pasekmių sutarties sąlygos nevykdomos ir jų nevykdymo priežasčių (ar jas įmanoma įvykdyti esant pasikeitusioms aplinkybėms), nepasiūlė pareiškėjai, pateikusiai prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, patikslinti prašymą, išdėstant aplinkybes dėl pasekmių sutarties sąlygų nevykdymo bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius prašyme išdėstytas aplinkybes, o vykdomojo rašto išdavimo klausimą sprendė remiantis išimtinai atsakovo dėstomomis aplinkybėmis ir teikiamais įrodymais (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

19. Pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir aiškintis faktines aplinkybes, įsitikinti vykdomojo rašto išdavimo būtinumu, nes klausimas susijęs išimtinai su nepilnamečių vaikų interesais. Tačiau pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, nebuvo aktyvus, prašymą atmetė nenustatęs termino prašymo trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis), nesudaręs apeliantei galimybės išdėstyti prašymo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes, pateikti įrodymus, pažeidžiant šalių rungtyniškumo principą (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė vykdomojo rašto dėl pasekmių sutarties vykdymo išdavimo tvarką ir sąlygas reglamentuojančias proceso teisės normas. Todėl atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis naikintina ir klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.