Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2017-04-06 · Civilinė byla Nr. 2YT-2108-301/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-06
Bylos Nr.
2YT-2108-301/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Teresė Klimienė
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-2108-301/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01086-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.5.1.; 3.5.26. (S)
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 6 d.Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Teresė Klimienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (skolininko vykdymo procese) R. Č. skundą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstoliui Artūrui Augliui dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skolininkas R. Č. 2017 m. vasario 21 d. skundu, antstolio kontoroje gautu 2017 m. vasario 23 d., prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog nesutinka su antstolio patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nes tai prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksui (toliau – BVK), pažeidžia nuteistojo teises, apriboja teisę įsigyti būtiniausias prekes, apmokėti siunčiamų laiškų pašto išlaidas, mokėti už elektrą, telefoninius pokalbius. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsniu, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 ir nurodo, jog išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią minimalios mėnesinės algos. Skundžiamu patvarkymu iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios sąskaitoje, nepaisant nurodyto ribojimo, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms. Pareiškėjas prašo panaikinti antstolio patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, jas prašo grąžinti arba panaikinti areštą tokioms lėšoms.

Antstolis Artūras Auglys 2017 m. vasario 27 d. patvarkymu R. Č. skundo netenkino, jį kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Marijampolės rajono apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 19,93 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. Č. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Atlikdamas vykdymo veiksmus, 2017 m. vasario 15 d. surašė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Patvarkymą vykdyti pavedė Vilniaus pataisos namams.

Antstolis nurodė, kad 2017 m. vasario 23 d. gavo skolininko skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo jis prašė panaikinti antstolio patvarkymus dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymus buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas, panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).

Motyvuojamoji dalis

Antstolis nurodė, kad BVK 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, be to, į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Remiantis aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis, antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA. Draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas neviršijančias 1 MMA taikomas vienkartiniam išieškojimui. Lėšos, patenkančios į nuteistojo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje ir 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Piniginės lėšos nuteistajam priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas (Vilniaus apygardos teismo 2016-09-27 nutartis c.b. 2S-2258-392/2016). Atliekant bausmę pataisos namuose, skolininkas yra visiškai išlaikomas valstybės. BVK 173 straipsnis nustato, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną, nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, pagal dietinio maitinimo normas. Taigi, maistu nuteistieji aprūpinami nemokamai. Skolininkas prie skundo neprideda jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kokias pajamas skolininkas gauna, taip pat nepateikia įrodymų apie būtiniausius ar papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ar užtikrinami valstybės lėšomis. Be to, Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 2 punkte nurodyta, jog vykdydamas sprendimus antstolis privalo naudoti procesinių dokumentų formas. SVI 11 priede įtvirtinta Patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, forma, kurioje nėra numatyta išlyga dėl 1 MMA arešto. Tiek Civilinio proceso kodeksas, tiek Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Antstolis nurodo, kad pareiškėjo pateiktas skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti (b. l. 10-11).

Skundas su antstolio Artūro Auglio patvarkymu priimtas, 2017 m. kovo 28 d. teismo nutartimi byla paskirta rašytiniam nagrinėjimui 2017 m. balandžio 6 d. 14.30 val. (b. l. 15).

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Pareiškėjas (skolininkas) R. Č. 2017 m. vasario 21 d. skunde nenurodė skundžiamo antstolio patvarkymo, tačiau iš prijungtos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) spręstina, kad skundžiamas antstolio Artūro Auglio 2017 m. vasario 15 d. patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolis Artūras Auglys vykdo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr(duomenys neskelbtini) dėl 19,93 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. Č. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. 2008 m. gruodžio 29 d. patvarkymu vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti ir 2008 m. gruodžio 29 d. skolininkui buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą. 2017 m. vasario 15 d. antstolis priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 19,93 Eur skolos ir 97,56 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 117,49 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje. Patvarkymą išsiuntė Vilniaus pataisos namams ir R. Č..

2017 m. vasario 21 d. R. Č. parašė skundą dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų piniginių lėšų grąžinimo, kuris antstolio kontoroje gautas 2017 m. vasario 23 d. Remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto nuostatomis, pareiškėjas nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Prašo panaikinti antstolio priimtą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas. Pareiškėjas skundo argumentus grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 pateiktais išaiškinimais.

Antstolis Artūras Auglys 2017 m. vasario 27 d. patvarkymu 2017 m. vasario 21 d. pareiškėjo skundo, antstolio kontoroje gauto 2017 m. vasario 23 d., netenkino.

CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Be to, pagal naujai suformuotą kasacinio teismo praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Iki paminėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo, teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz.: artimųjų kaip parama), nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Buvo nurodoma, kad tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, o bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu (BVK 173 straipsnis), kas teismų praktikoje buvo laikoma priežastimi, pateisinančia įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, traktuojant, kad jų būtiniausi poreikiai yra patenkinami valstybės lėšomis. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo naujai formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Pozicijos, kad artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, laikosi ir kiti teismai nagrinėdami tokio pobūdžio bylas (Pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2038-262/2016). Vien tai, kad skolininkas antstoliui nepateikė duomenų apie jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmę, nepaneigia CPK 668 straipsnio 1 dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nustatyto reglamentavimo, kurio turėjo laikytis antstolis, atlikdamas išieškojimo veiksmus. Antstolis nurodė, kad areštuodamas skolininko pinigines lėšas, esančias pataisos namuose, surašė Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytą formą, kurioje nėra numatyta, kad antstolis areštuodamas lėšas gali nukreipti išieškojimą tik į tas lėšas, kurios viršija 1 MMA. Nors vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, tačiau antstolis turi veikti taip, kad vykdymo veiksmai būtų teisėti ir atliekami ne tik formaliai laikantis įstatymo, bet realiai užtikrintų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra numatyta, kad antstolis areštuodamas lėšas gali nukreipti išieškojimą tik į tas lėšas, kurios viršija 1 MMA, dar nereiškia, kad antstolis neprivalo laikytis įstatymo nuostatų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nagrinėjamu klausimu (Kauno apygardos teismo 2017m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-282-264/2017).

Atsižvelgiant į tai, 2017 m. vasario 15 d. antstolio Artūro Auglio patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje pripažintinas neteisėtu dalyje dėl priverstinio išieškojimo nukreipimo į skolininkui R. Č. priklausančių pinigų sumą, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiama dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio, nes tam yra atskiras reglamentavimas (CPK LI skyrius, 733-743 straipsniai), o skundžiamas antstolio patvarkymas nėra susijęs su priverstiniu išieškojimu iš skolininko darbo užmokesčio.

Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašo ne tik panaikinti patvarkymą, tačiau taip pat prašė tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Pareiškėjas kartu su skundu nepateikė duomenų, patvirtinančių kokia pinigų sumą iš pareiškėjo buvo išieškota skundžiamu antstolio patvarkymu, byloje tokių duomenų taip pat nėra, todėl teismas šią pareiškėjo skundo dalį atmeta kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 442 straipsnio 6 punktu, 510-513 straipsniais

nutaria:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtais antstolio Artūro Auglio veiksmus 2017 m. vasario 15 d. patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko R. Č. pinigų sumą dalyje, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA).

Kitus skundo reikalavimus atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Teresė Klimienė