Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Evaldo Gražio ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. ir jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus ir nuteistojo A. N. (A. N.) gynėjo advokato Arūno Bertulio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, A. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir A. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, A. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviejiems) metams, paskiriant jam pareigas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 2 (dvejus) metus atlyginti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu civiliniam ieškovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta nuo bausmės vykdymo pradžios.

A. N. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus apėmimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, A. N. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. N. atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant jam pareigas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. A. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, 2010–2011 metais, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, padėjo T. U. iššvaistyti didelės vertės, tai yra 484 820,76 eurų, svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o būtent:

1.1. jis, laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 17 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) akcininku, turėdamas galimybę kontroliuoti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklą ir duoti nurodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui, veikdamas bendrininko naudai ir interesais, veikdamas tyčia, 2010 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje Kauno mieste susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) akcininku ir direktoriumi T. U., kad jis už tyrimo metu nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pagamintus netikrus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai parduotas prekes, o T. U. jų pagrindu pinigines lėšas bankiniu pavedimu perves arba/ir grynais pinigais sumokės į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip atsiskaitymą už tariamai parduotas prekes.

1.2. Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, 2010 m. liepos mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, T. U. susitarė su A. A., kokios prekės kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje faktūroje kaip tariamai parduodamos prekės UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. A., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių prekių UAB „(duomenys neskelbtini)” neparduos, vykdydamas susitarimą su T. U., laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 15 d. iki 2011 m. rugsėjo 21 d., adresu (duomenys neskelbtini), pagamino netikrus dokumentus, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: 2010 m. liepos 15 d. serija DEF Nr. 0004086; 2010 m. rugpjūčio 2 d. serija DEF Nr. 0004125; 2010 m. rugpjūčio 20 d. serija DEF Nr. 0004158; 2010 m rugsėjo 13 d. serija DEF Nr. 0004226; 2010 m. spalio 12 d. serija DEF Nr. 0004295; 2010 m. spalio 26 d. serija DEF Nr. 0004302; 2010 m. lapkričio 2 d. serija DEF Nr. 0004353; 2010 m. lapkričio 22 d. serija DEF Nr. 0004412; 2010 m. gruodžio 10 d. serija DEF Nr. 0004466; 2010 m. gruodžio 22 d. serija DEF Nr. 0004484; 2011 m. sausio 5 d. serija SGM Nr. 0006115; 2011 m. sausio 12 d. serija SGM Nr. 0006128; 2011 m. sausio 19 d. serija SGM Nr. 0006143; 2011 m. sausio 31 d. serija SGM Nr. 0006157; 2011 m. balandžio 4 d. serija SGM Nr. 0006202; 2011 m. balandžio 20 d. serija SGM Nr. 0006216; 2011 m. gegužės 10 d. serija SGM Nr. 0006271; 2011 m. gegužės 30 d. serija SGM Nr. 0006293; 2011 m. birželio 8 d. serija SGM Nr. 0006308; 2011 m. birželio 21 d. serija SGM Nr. 0006348; 2011 m. liepos 6 d. serija SGM Nr. 0006327; 2011 m. liepos 15 d. serija SGM Nr. 0006342; 2011 m. liepos 20 d. serija SGM Nr. 0006359; 2011 m. liepos 27 d. serija SGM Nr. 0006374; 2011 m. liepos 29 d. serija SGM Nr. 0006391; 2011 m. liepos 30 d. serija SGM Nr. 0006402; 2011 m. rugpjūčio 5 d. serija SGM Nr. 0006418; 2011 m. rugpjūčio 12 d. serija SGM Nr. 0006431; 2011 m. rugpjūčio 17 d. serija SGM Nr. 0006452; 2011 m. rugpjūčio 22 d. serija SGM Nr. 0006465; 2011 m. rugpjūčio 30 d. serija SGM Nr. 0006479; 2011 m. rugsėjo 6 d. serija SGM Nr. 0006491; 2011 m. rugsėjo 21 d. serija SGM Nr. 0006517, į kurias kompiuterinės technikos pagalba įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai pardavė prekių – 542 vnt. valdymo blokų, modelis: SE-015, SE-017, SE-116 (toliau – ir prekių), UAB „(duomenys neskelbtini)” už 2 025 526,82 Lt (ekv. 586 633,10 Eur) sumą, po ko šiuos, žinomai netikrus dokumentus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. U..

1.3. T. U., tęsdamas nusikalstamą veiką, tai yra vykdydamas susitarimą su A. A., šių gautų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų – faktūrų pagrindu, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos 2010 m. liepos 28 d.; 2010 m. liepos 30 d.; 2010 m. rugpjūčio 3 d.; 2010 m. rugsėjo 2 d.; 2010 m. rugsėjo 21 d.; 2010 m. spalio 14 d.; 2010 m. lapkričio 15 d.; 2010 m. gruodžio 2 d.; 2010 m. gruodžio 16 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, esančią AB DnB banke, 9 mokėjimo pavedimais pervedė 185 127 Lt sumą ir perdavė grynais pinigais pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius iš viso 435 529,75 Lt sumą, 2011 metais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos 2011 m. sausio 7 d.; 2011 m. vasario 10 d.; 2011 m. kovo 9 d.; 2011 m. kovo 28 d.; 2011 m. gegužės 4 d.; 2011 m. birželio 9 d.; 2011 m. liepos 4 d.; 2011 m. liepos 5 d.; 2011 m. spalio 5 d.; 2011 m. spalio 13 d.; 2011 m. spalio 14 d.; 2011 m. spalio 18 d.; 2011 m. lapkričio 2 d.; 2011 m. lapkričio 3 d.; 2011 m. lapkričio 3 d.; 2011 m. lapkričio 21 d.; 2011 m. gruodžio 6 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, esančią AB DnB banke, ir 2011 m. rugpjūčio 2 d.; 2011 m. rugpjūčio 3 d.; 2011 m. rugpjūčio 8 d.; 2011 m. rugsėjo 1 d.; 2011 m. rugsėjo 2 d.; 2011 m. rugsėjo 12 d.; 2011 m. rugsėjo 16 d.; 2011 m. rugsėjo 23 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, esančią AB Swedbank, 38 mokėjimo pavedimais pervedė 943 150,06 Lt sumą ir grynais pinigais pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius iš viso perdavė 462 090 Lt sumą, taip juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko jam priklausančių piniginių lėšų, t. y. iš viso 2 025 526,82 Lt (ekv. 586 633,10 Eur, įskaitant 101 812,35 Eur PVM). Taip A. A. padėjo T. U. iššvaistyti didelės vertės – 484 820,76 eurų (atskaičius iš sumokėtos sumos 101 812,35 Eur PVM) UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

1.4. Taip pat A. A., 2011 m. sausio 5 d.–2011 m. spalio 17 d. metais, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, padedant A. N., iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės – 592 148,78 Lt (ekvivalentu – 171 498,14 Eur), svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o būtent:

1.5. jis, laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 17 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini)) akcininku, turėdamas galimybę kontroliuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, veikdamas savo naudai ir interesais, veikdamas tyčia, 2011 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, Vilniaus mieste susitarė su UAB „S“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) serviso vadovu A. N., turinčiu realią galimybę kontroliuoti bendrovės veiklą, kad A. N. už 4 procentų dydžio piniginį atlygį nuo PVM sąskaitos faktūroje nurodytos sumos pateiks juridinio asmens UAB „S“ vardu pagamintus netikrus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras – su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai parduotas paslaugas.

1.6. Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, 2011 m. sausio–rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, A. A. pateikė A. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei susitarė, kokios paslaugas kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos juridinio asmens UAB „S“ PVM sąskaitoje faktūroje, kaip tariamai parduodamos paslaugos UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. N., žinodamas, kad UAB „S“ jokių valdymo blokų komplektavimo paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neparduos, vykdydamas susitarimą su A. A., laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 5 d. iki 2011 m. rugsėjo 21 d., adresu: (duomenys neskelbtini), pagamino netikrus dokumentus, t. y. UAB „S“ PVM sąskaitas faktūras: 2011 m. sausio 5 d. serija SGM Nr. 0006115; 2011 m. sausio 12 d. serija SGM Nr. 0006128; 2011 m. sausio 19 d. serija SGM Nr. 0006143; 2011 m. sausio 31 d. serija SGM Nr. 0006157; 2011 m. balandžio 4 d. serija SGM Nr. 0006202; 2011 m. balandžio 20 d. serija SGM Nr. 0006216; 2011 m. gegužės 10 d. serija SGM Nr. 0006271; 2011 m. gegužės 30 d. serija SGM Nr. 0006293; 2011 m. birželio 8 d. serija SGM Nr. 0006308; 2011 m. birželio 21 d. serija SGM Nr. 0006348; 2011 m. liepos 6 d. serija SGM Nr. 0006327; 2011 m. liepos 15 d. serija SGM Nr. 0006342; 2011 m. liepos 20 d. serija SGM Nr. 0006359; 2011 m. liepos 27 d. serija SGM Nr. 0006374; 2011 m. liepos 29 d. serija SGM Nr. 0006391; 2011 m. liepos 30 d. serija SGM Nr. 0006402; 2011 m. rugpjūčio 5 d. serija SGM Nr. 0006418; 2011 m. rugpjūčio 12 d. serija SGM Nr. 0006431; 2011 m. rugpjūčio 17 d. serija SGM Nr. 0006452; 2011 m. rugpjūčio 22 d. serija SGM Nr. 0006465; 2011 m. rugpjūčio 30 d. serija SGM Nr. 0006479; 2011 m. rugsėjo 6 d. serija SGM Nr. 0006491; 2011 m. rugsėjo 21 d. serija SGM Nr. 0006517, į kurias kompiuterinės technikos pagalba įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp UAB „S“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. apie tai, kad UAB „S“ tariamai pardavė 352 vnt. valdymo blokų, modelis: SE-015, SE-017, SE-116 komplektavimo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 716 500 Lt (ekvivalentu 207 080,92 Eur) sumą, po ko šiuos žinomai netikrus dokumentus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui A. A..

1.7. Jis, tęsdamas nusikalstamą veiką tai yra vykdydamas susitarimą su A. N., jam kontroliuojant, gautų UAB „S“ netikrų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu 2011 m. kovo 15 d.; 2011 m. kovo 21 d.; 2011 m. kovo 25 d.; 2011 m. kovo 28 d.; 2011 m. birželio 3 d.; 2011 m. birželio 8 d.; 2011 m. birželio 9 d.; 2011 m. birželio 21 d.; 2011 m. birželio 29 d.; 2011 m. rugpjūčio 10 d.; 2011 m. rugjūčio 12 d.; 2011 m. rugpjūčio 19 d.; 2011 m. rugsėjo 9 d.; 2011 m. rugsėjo 15 d.; 2011 m. rugsėjo 21 d.; 2011 m. rugsėjo 27 d.; 2011 m. rugsėjo 30 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, esančios AB Swedbank banke Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. kovo 25 d.; 2011 m. gegužės 6 d.; 2011 m. gegužės 10 d.; 2011 m. gegužės 11; 2011 m. birželio 16 d.; 2011 m. birželio 29 d.; 2011 m. rugpjūčio 17 d.; 2011 m. rugpjūčio 31 d.; 2011 m. rugsėjo 21 d.; 2011 m. spalio 6 d.; 2011 m. spalio 6 d.; 2011 m. spalio 14 d.; 2011 m. spalio 17 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, esančios AB DnB NORD banke Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „S“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, 30 mokėjimo pavedimų pervedė UAB „S“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas, taip juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko jam priklausančių piniginių lėšų, t. y. iš viso 716 500,00 Lt (ekvivalentu – 207 512,74 euro, įskaitant 36 014,60 Eur PVM). Šiais savo veiksmais A. A., padedamas A. N., iššvaistė didelės vertės – 592 148,78 Lt (ekvivalentu – 171 498,14 Eur, atskaičius iš sumokėtos sumos 36 014,60 Eur PVM) UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

2. A. N. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2011 m. sausio 5 d.–2011 m. spalio 17 d. metais, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, padėjo A. A. išvaisyti didelės vertės – 592 148,78 Lt (ekv. 171 498,14 Eur), svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o būtent:

2.1. jis, laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 17 d. būdamas UAB „S“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini)), serviso vadovu, turėdamas galimybę kontroliuoti UAB „S“ veiklą, veikdamas bendrininko naudai ir interesais, veikdamas tyčia, 2011 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje Vilniaus mieste, susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) akcininku A. A., turinčiu realią galimybę kontroliuoti bendrovės veiklą, kad jis, tai yra A. N. už 4 procentų dydžio piniginį atlygį nuo PVM sąskaitos faktūroje nurodytos sumos pateiks juridinio asmens UAB „S“ vardu pagamintus netikrus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai parduotas paslaugas, o A. A. kontroliuos, kad jų pagrindu pinigines lėšas bankiniu pavedimu perves į UAB „S“ sąskaitą banke kaip atsiskaitymą už tariamai parduotas paslaugas.

2.2. Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, 2011 m. sausio–rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, A. A. pateikė A. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, kokios paslaugos, kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos juridinio asmens UAB „S“ PVM sąskaitoje faktūroje kaip tariamai parduodamos paslaugos UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. N., žinodamas, kad UAB „S“ jokių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neparduos, vykdydamas susitarimą su A. A., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu: (duomenys neskelbtini) pagamino netikrus dokumentus, t. y. UAB „S“ PVM sąskaitas faktūras: 2011 m. sausio 5 d. serija SGM Nr. 0006115; 2011 m. sausio 12 d. serija SGM Nr. 0006128; 2011 m. sausio 19 d. serija SGM Nr. 0006143; 2011 m. sausio 31 d. serija SGM Nr. 0006157; 2011 m. balandžio 4 d. serija SGM Nr. 0006202; 2011 m. balandžio 20 d. serija SGM Nr. 0006216; 2011 m. gegužės 10 d. serija SGM Nr. 0006271; 2011 m. gegužės 30 d. serija SGM Nr. 0006293; 2011 m. birželio 8 d. serija SGM Nr. 0006308; 2011 m. birželio 21 d. serija SGM Nr. 0006348; 2011 m. liepos 6 d. serija SGM Nr. 0006327; 2011 m. liepos 15 d. serija SGM Nr. 0006342; 2011 m. liepos 20 d. serija SGM Nr. 0006359; 2011 m. liepos 27 d. serija SGM Nr. 0006374 bei, susitaręs su G. T., pagamino netikrus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras: 2011 m. liepos 29 d. serija SGM Nr. 0006391; 2011 m. liepos 30 d. serija SGM Nr. 0006402; 2011 m. rugpjūčio 5 d. serija SGM Nr. 0006418; 2011 m. rugpjūčio 12 d. serija SGM Nr. 0006431; 2011 m. rugpjūčio 17 d. serija SGM Nr. 0006452; 2011 m. rugpjūčio 22 d. serija SGM Nr. 0006465; 2011 m. rugpjūčio 30 d. serija SGM Nr. 0006479; 2011 m. rugsėjo 6 d. serija SGM Nr. 0006491; 2011 m. rugsėjo 21 d. serija SGM Nr. 0006517, į kurias kompiuterinės technikos pagalba įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp UAB „S” ir UAB „(duomenys neskelbtini)”, t. y. apie tai, kad UAB „S“ tariamai pardavė 352 vnt. valdymo blokų, modelis SE-015, SE-017, SE-116 komplektavimo paslaugas (toliau – paslaugas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 716 500 Lt (ekv, 207 512,74 Eur, įskaitant 36 014,60 Eur PVM) sumą, po ko šiuos žinomai netikrus dokumentus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui A. A..

2.3. A. A., tęsdamas nusikalstamą veiką tai yra vykdydamas susitarimą su A. N., jam kontroliuojant, gautų netikrų UAB „S“ PVM sąskaitų faktūrų pagrindu 2011 m. kovo 15 d.; 2011 m. kovo 21 d.; 2011 m. kovo 25 d.; 2011 m. kovo 28 d.; 2011 m. birželio 3 d.; 2011 m. birželio 8 d.; 2011 m. birželio 9 d.; 2011 m. birželio 21 d.; 2011 m. birželio 29 d.; 2011 m. rugpjūčio 10 d.; 2011 m. rugjūčio 12 d.; 2011 m. rugpjūčio 19 d.; 2011 m. rugsėjo 9 d.; 2011 m. rugsėjo 15 d.; 2011 m. rugsėjo 21 d.; 2011 m. rugsėjo 27 d.; 2011 m. rugsėjo 30 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, esančios AB Swedbank banke, Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. kovo 25 d.; 2011 m. gegužės 6 d.; 2011 m. gegužės 10 d.; 2011 m. gegužės 11; 2011 m. birželio 16 d.; 2011 m. birželio 29 d.; 2011 m. rugpjūčio 17 d.; 2011 m. rugpjūčio 31 d.; 2011 m. rugsėjo 21 d.; 2011 m. spalio 6 d.; 2011 m. spalio 6 d.; 2011 m. spalio 14 d.; 2011 m. spalio 17 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, esančios AB DnB NORD banke, Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „S” bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank 30 mokėjimo pavedimų pervedė UAB „S“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas, tokiu būdu juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko jam priklausančių piniginių lėšų, t. y. iš viso 716 500,00 Lt (ekvivalentu – 207 512,74 euro, įskaitant 36 014,60 Eur PVM).

2.4. Šiais savo veiksmais A. N. padėjo A. A. iššvaistyti didelės vertės – 592 148,78 Lt (ekvivalentu – 171 498,14 euro atskaičius iš sumokėtos sumos 36 014,60 Eur PVM) UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo A. A. ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas ir baudžiamoji byla A. A. nutraukiama. Nuteistojo A. N. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, A. N. baudžiamoji byla nutraukiama kaltinimų dalyje, kita nuosprendžio dalis dėl kaltinimų jo atžvilgiu pakeičiama dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Dėl teismo nustatytų A. A. veikos faktinių aplinkybių

Dėl non bis in idem principo pažeidimo

12. Baudžiamajame kodekse ir kituose teisės aktuose įtvirtintas asmenų dvigubo nebaudžiamumo principas (non bis in idem) reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Šis principas įtvirtintas nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnyje, kuris aiškinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje). Ši bendroji teisės taikymo nuostata formuojama baudžiamojo proceso teisenoje įtvirtinant aplinkybes, darančias baudžiamąjį procesą negalimą. BPK 3 straipsnyje įstatymo leidėjo nustatytas baigtinis aplinkybių sąrašas, tarp kurių 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad nustačius, jog baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, baudžiamojo proceso teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

13. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje non bis in idem principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami duomenys, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės požiūriu, kurių buvimas turi būti nustatytas siekiant pradėti baudžiamąjį persekiojimą arba priimti apkaltinamąjį nuosprendį (EŽTT Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; septynių teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 7 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją; 2006 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Asci prieš Austriją, peticijos Nr. 4483/02; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-174/2014, 2K-514-942/2015, 2K-74-719/2020, 2K-23-648/2021 ir kt.).

14. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant atsakyti į apeliacinių skundų argumentus, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar A. A. ir A. N. veiksmai, kurie jiems buvo inkriminuoti šioje baudžiamojoje byloje ir už kurių padarymą jie yra nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, yra tapatūs tiems, dėl kurių jie buvo nuteisti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu.

18. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad atsižvelgiant į skundžiamame nuosprendyje nurodytą nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje bei 184 straipsnio 2 dalyje, padarymo būdą, laiką, jomis siekiamą tikslą, darytina išvada, jog A. A. ir A. N. baudžiamojon atsakomybėn dėl tų pačių veiksmų, kurie atlikti tapačiomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis kaip ir minėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendis, traukiami antrą kartą, tuo pažeidžiant non bis in idem principo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apeliacinių skundų argumentais iš esmės sutinka. Draudimo bausti už tą pačią veiką antrą kartą principo pažeidimo nenustatęs pirmosios instancijos teismas, pažeidė BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatas.

19. Nagrinėjamoje byloje baudžiamasis procesas buvo pradėtas pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą BPK 257 straipsnio pagrindu, išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 1-17-211/2018. Šia nutartimi buvo pranešta prokurorui apie galimai A. A. ir A. N. padarytas kitas nusikalstamas veikas, kurių teisinė kvalifikacija ankstesnėje baudžiamojoje byloje nebuvo pateikta, nenurodant jokių naujų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių. Taigi, šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kad dėl dokumentų suklastojimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo bei sukčiavimo PVM srityje, o taip pat dėl turto iššvaistymo buvo pradėti du atskiri baudžiamieji procesai. Atsižvelgiant į tai, vertinant skundžiamo Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti, ar šioje baudžiamojoje byloje nurodytos A. A. ir A. N. padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurių jie pripažinti kaltais, buvo inriminuotos dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų ir ar dėl šių veikų buvo galima ne tik kad tęsti, bet ir apskritai pradėti, naują baudžiamąjį procesą, jau esant priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagrindo taikyti non bis in idem principą ir baudžiamąją bylą A. N. ir A. A. nutraukti nėra, kadangi šioje byloje jiems pareikšti kaltinimai buvo papildyti naujomis aplinkybėmis, lemiančiomis veikos kvalifikavimą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, tačiau pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nėra.

20. EŽTT jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-788/2019, 2K-127-689/2020), o tais atvejais, kai veikų tapatumo klausimai sprendžiami padarius skirtinguose BK straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, svarbiu faktų tapatumo kriterijumi non bis in idem prasme laikytina tai, kad vertinamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kadangi pastaroji pagrindžia teisiškai reikšmingų faktų tapatumą non bis in idem prasme (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-32-719/2021).

21. Idealiosios nusikalstamų veikų sutapties apibrėžimas BK nepateiktas, tačiau remiantis baudžiamosios teisės doktrina ir teismų praktikoje suformuotais precedentais, ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK Specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Kitaip tariant, idealioji sutaptis reiškia, kad kaltininkas iš esmės padaro vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196-788/2017). Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Be to, galima ir kelių tęstinių nusikalstamų veikų ideali sutaptis. Pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje Nr. 2K-P-78/2012 pasisakyta apie pagrįstą galimybę įžvelgti idealią sutaptį situacijoje, kai, vykdant tęstinę sukčiavimo PVM srityje veiką, kartu padaromos ir tokios nusikalstamos veikos kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas, o kasacinio teismo nutartyse Nr. 2K-36/2014, 2K-78/2012, 2K-90/2009, 2K-158/2010 konstatuota turto pasisavinimo bei dokumentų suklastojimo sutaptis. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent ideali nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo būdu. Tačiau skundžiamu nuosprendžiu vertinant šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų sąryšį su baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendis, A. A. ir A. N. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, pirmosios instancijos teismas idealiosios nusikalstamų veikų sutapties galimybės nepagrįstai neįvertino.

22. Iš minėtoje ankstesnėje (Vilniaus apygardos teismo) byloje priimto ir įsiteisėjusio nuosprendžio, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo šis buvo pakeistas, turinio matyti, kad A. A. buvo nuteistas dėl visiškai tapačių kaip ir šioje byloje jam pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį suformuotame teismo kaltinime nurodytų netikrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pagaminimo ir įtraukimo į šios bendrovės finansinę apskaitą. Šiuose finansinės apskaitos dokumentuose buvo užfiksuoti ūkiniai faktai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė prekes – 542 vnt. valdymo blokų – ir, remdamasi šiais dokumentais, bendrovė, prekių pirkėja, sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas bankiniais pavedimais bei grynaisiais pinigais. Taigi, būtent šios ūkinės operacijos, kurias patvirtinantys netikri pirminiai apskaitos dokumentai buvo pagaminti, sudarė prielaidas turto iššvaistymui, dėl kurio A. A. buvo nuteistas nagrinėjamoje byloje. Jokie kiti veiksmai, jam padedant T. U. iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas papildomai nagrinėjamoje byloje A. A. nėra inkriminuoti. Todėl darytina išvada, kad tais pačiais veiksmais (netikrų dokumentų pagaminimu) A. A. ne tik padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukčiauti PVM srityje (už ką jis nuteistas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, pakeičiant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendį), bet šie veiksmai rodo vieningą tikslą ir tyčią padėti iššvaistyti minėtos bendrovės pinigines lėšas, kas neabejotinai sudarytų pagrindą spręsti apie galimą idealią ankstesnėje byloje jam inkriminuotos BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos ir šioje byloje inkriminuotos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos (padėjimo iššvaistyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtą) sutaptį.

23. Iš esmės analogiška situacija susiklosčiusi ir vertinant A. N. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį pareikštame kaltinime nurodytus jo veiksmus, dėl kurių jis teismo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, konstatuojant, jog jis padėjo A. A. iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą. Tai yra jis nuteistas už tai, kad pagamino netikrus UAB „S“ dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, kurias perdavė A. A., kad šis jas įtrauktų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitą ir jų pagrindu atliktų mokėjimus UAB „S“ už neva jos atliktas 352 vnt. valdymo blokų komplektavimo paslaugas. Dėl dalies PVM sąskaitų faktūrų, kurios nurodytos kaip A. N. suklastotos veikiant kartu su G. T., A. N. buvo nuteistas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu. Taigi, akivaizdu, jog vėlgi vertinant visos šios nusikalstamos veikos galutinį tikslą, tokiais savo veiksmais – pagamindamas netikrus dokumentus (PVM sąskaitas faktūras) – A. N. ne tik padarė veiką, numatytą BK 300 straipsnyje, tačiau ir sudarė sąlygas iššvaistyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą, todėl ir jo veiksmai minėtų netikrų PVM sąskaitų faktūrų pagaminimo apimtyje sudarytų pagrindą spręsti apie galimą idealią ankstesnėje byloje jam inkriminuotos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos ir šioje byloje inkriminuotos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos (padėjimo iššvaistyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtą) sutaptį.

24. Kaip tapatūs vertintini ir A. A. veiksmai, dėl kurių jis pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, jam padarant BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta veiką (UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto – piniginių lėšų iššvaistymą), bei kuriais kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių rodiklių nenustatomumo padariniai. A. A. baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-211/2018 nuteistas už tai, kad jis iš A. N. įgijo pastarojo pagamintas žinomai netikras bendrovės „S“ PVM sąskaitas faktūras ir jas panaudojo pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingiems darbuotojams įtraukti į šios bendrovės finansinę apskaitą. Taip jis, veikdamas kaip organizatorius, per kitus asmenis, įtraukęs tikrovės neatitinkančius, realiai neįvykusias ūkines operacijas patvirtinančius pirminius apskaitos dokumentus į finansinę apskaitą, iškreipė bendrovės finansinius rodiklius ir padarė BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Pažymėtina, kad veiksmai, kuriais apgaulingai tvarkoma apskaita, nėra savitiksliai ir dažnai atliekami siekiant kitų, pvz. turtinio pobūdžio nusikalstamų tikslų, o finansiniai bendrovės rodikliai iškreipiami siekiant sudaryti sąlygas arba pridengti kitą nusikalstamą veiką, pavyzdžiui įvykdytą nusikaltimą nuosavybei (turto iššvaistymą, pasisavinimą, sukčiavimą ir pan.). Todėl tokiais atvejais, kai apgaulingai tvarkant apskaitą padaromi ir kiti nusikaltimai, tokie asmens veiksmai vertinami kaip idealioji apgaulingo apskaitos tvarkymo bei kito nusikaltimo sudėtis. Šiuo atveju, A. A. nagrinėjamoje byloje buvo inkriminuota tai ir jis teismo buvo pripažintas kaltu, kad jis, įtraukęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą PVM sąskaitas faktūras, kurias įgijo iš A. N., jų pagrindu bendrovei „S“ už realiai nesuteiktas 352 vnt. valdymo blokų komplektavimo paslaugas sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas. Jam pareikštame kaltinime nurodytos būtent tos PVM sąskaitos faktūros, kurios buvo nurodytos baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-211/2018 jį pripažįstant kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Šie duomenys patvirtina, kad BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos neabejotinai buvo daromos įgyvendinant bendrą sumanymą, vienu metu arba viena po kitos, per trumpą laiko tarpą – įgijus sąskaitas faktūras, bendrovei „S“ buvo sumokamos piniginės lėšos. Taigi, būtent A. A. veiksmai, kuriais buvo apgaulingai tvarkoma apskaita, ir sudarė sąlygas didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymui. Tokią situaciją būtų pagrindas vertinti kaip idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kadangi atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra jungiami bendro sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad jeigu pirmą (pagrindinę) bylą nagrinėjant teisme būtų buvusi tinkamai kvalifikuota veika, A. N. ir A. A. pareiškiant (patikslinant) kaltinimus ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį bei A. A. pareiškinat kaltinimus pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, tai aptartoje situacijoje, būtų pagrindas konstatuoti idealiąją šių nusikalstamų veikų (dėl kurių jie dabar nuteisti skundžiamu nuosprendžiu) bei jau aptartų ankstesnėje byloje (Nr. 1-17-211/2018) nusikalstamų veikų, sutaptį. Todėl tai, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, suabsoliutindamas tik veikų teisinį kvalifikavimą bet iš esmės neįvertindamas jų padarymo esminių faktinių aplinkybių, pagrindžia teisiškai reikšmingų faktų tapatumą non bis in idem prasme. Todėl darytina išvada, kad priimant skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį dėl visų A. A. teismo pripažintų pagrįstais kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį bei pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, taip pat dėl dalies A. N. pareikštų kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (dėl dalies netikrų PVM sąskaitų faktūrų pagaminimo, už ką jis buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu) buvo pažeistas non bis in idem principas. Dėl šio netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo aptarta pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalis panaikinama, A. A. baudžiamąją bylą nutraukiant visa apimtimi, o A. N. baudžiamąją bylą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį nutraukiant ta apimtimi, dėl kurios jam buvo priimtas apkaltinamasis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendis, tai yra dėl padėjimo A. A. iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pagaminant UAB „S“ PVM sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2011 m. rugsėjo 21 d. (BPK 327 straipsnio 1 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Dėl padėjėjo baudžiamosios atsakomybės, nesant nusikalstamos veikos vykdytojo ir nuteistojo A. N. veikos perkvalifikavimo

26. Panaikinus A. N. priimto apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl dalies nuosprendyje nurodytų netikrų PVM sąskaitų faktūrų pagaminimo, dar lieka kaltinimai pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį dėl likusių žinomai netikrų dokumentų – laikotarpio nuo 2011 m. sausio 5 d. iki 2011 m. liepos 27 d. UAB „S“ PVM sąskaitų faktūrų – pagaminimo, tokiu būdu jam, veikiant kaip padėjėjui, įvykžius BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Dėl būtent šių dokumentų pagaminimo nagrinėjant ankstesnę bylą (Vilniaus apygardos teisme) nepasisakyta.

27. Vertinant bendrai veikiančių asmenų vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, baudžiamasis įstatymas numato kelias skirtingas bendrininkų rūšis, tai yra baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiami nusikalstamos veikos vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). A. N. kaltinamas padėjimu iššvaistyti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Taigi nagrinėjamoje byloje aktualus padėjėjo instituto ir jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn prielaidų vertinimas.

28. Padėjimas padaryti nusikalstamą veiką pasireiškia tuo, kad prie kito asmens daromų teisei priešingų veiksmų prisidedama, duodant patarimus, nurodymus, teikiant priemones arba šalinant kliūtis, saugant ar pridengiant kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjus paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat iš anksto pažadėjus realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus, tačiau visais šiais atvejais padėjėjo veiksmai vertinami tik tokia apimtimi, kiek jie patenka į vykdytojo padarytos nusikalstamos veikos ribas, ir tik tiek, kiek šių veiksmų apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 ir 4 dalys). Jeigu vykdytojo nusikalstama veika nutrūko rengiantis ar pasikėsinant ją daryti, padėjėjas atsako, analogiškai, už rengimąsi ar pasikėsinimą bendrininkaujant padaryti nusikalstamą veiką (BK 26 straipsnio 2 dalis). Iš esmės tai reiškia, kad padėjėjo (kaip ir organizatoriaus bei kurstytojo) atsakomybė yra išvestinė iš vykdytojo atsakomybės ir jos ribojama (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-788/2017). Taigi, kai dėl vykdytojų galimai įvykdytų nusikalstamų veikų byla dar yra nagrinėjama arba jų kaltės klausimas apskritai nesprendžiamas, nėra galimybės vertinti ir padėjėjo atsakomybės klausimo. Tai gali būti padaryta tik išsprendus klausimą dėl nusikaltimo vykdytojo veiksmų baudžiamojo teisinio vertinimo. Taigi, padėjėjo veiksmų baudžiamojo teisinio vertinimo klausimas neatskiriamai susijęs su kitų bendrininkų veiksmų baudžiamuoju teisiniu vertinimu ir negali būti nagrinėjamas atskirai nuo pastarųjų kaltės klausimo išnagrinėjimo rezultatų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-520/2014). Kitaip tariant, pagal BK 26 straipsnio 1–4 dalių nuostatas, kuriose yra įtvirtintas bendrininkų baudžiamosios atsakomybės, jos pagrindų ir ribų santykis, ryšys su vykdytojo atsakomybe, vykdytojo vaidmens pobūdis bendroje nusikalstamoje veikoje, kitų bendrininkų veiksmų (neveikimo) ryšys su vykdytojo veika, jos padariniais, bendrininkų tarpusavio susitarimas veikti bendrai ir kiti objektyvieji bei subjektyvieji bendrininkavimo požymiai suponuoja tokį patį visų bendrininkų baudžiamosios atsakomybės pagrindą ir visų bendrininkų veiksmų kvalifikavimą pagal tą patį BK Specialiosios dalies straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už vykdytojo padarytą veiką (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253-693/2017, 2K-281-942/2018).

29. Atsižvelgiant į aptartas teismų praktikoje teisės aiškinimo taisykles, nagrinėjamu atveju A. N. kaltinant padėjimu iššvaistyti didelės vertės turtą, būtina įvertinti ne tik jo paties veiksmus tokią pagalbą galimai teikiant, tačiau ir šios nusikalstamos veikos vykdytojo veiksmų apimtį, be kita ko, įvertinant galimybę jo atžvilgiu pradėti ar tęsti baudžiamąjį procesą, priimant jį užbaigiantį bei asmens veiksmų galimą neteisėtumą konstatuojantį procesinį sprendimą byloje. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Kasacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-788/2017 nurodė, kad situacija, kai asmuo traukiamas atsakomybėn kaip kurstytojas (ar padėjėjas, organizatorius), kai pačiam veikos vykdytojui byla yra nutraukta, neatitinka pamatinių bendrininkų atsakomybės nuostatų.

30. Šiuo atveju dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo galimam vykdytojui (A. A.) nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis, o konstatuojama, kad nėra jokių teisinių prielaidų jo, kaip veikos vykdytojo, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kilti, nes, priešingu atveju, būtų pažeidžiamas draudimo bausti už tapačius teisei priešingus veiksmus antrą kartą principas. Dėl šios priežasties, kaltinime dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto iššvaistymo nurodžius tik vieną vykdytoją, kuriam byla nutraukiama BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (ir nesant kitų šios veikos vykdytojų), A. N., kaip padėjėjo, atsakomybė, kvalifikuojant veiką pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, taip pat tapo negalima. Tačiau, įvertinus A. N. inkriminuotos veikos, dėl kurios jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, turinį, vien ši aplinkybė nešalina jo atliktų veiksmų neteisėto pobūdžio.

31. Kaip matyti iš skundžiamame nuosprendyje įrodytomis pripažintų aplinkybių, A. N. veiksmai pasireiškė netikrų dokumentų pagaminimu ir jie, vertinant tik tą skundžiamo nuosprendžio dalį, kurioje nekonstatuotas non bis in idem principo pažeidimas, sudaro savarankiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnyje, sudėtį ir dėl netikrų PVM sąskaitų faktūrų pagaminimo laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 5 d. iki 2011 m. liepos 27 d. A. N. nėra nuteistas ankstesniu nuosprendžiu. Pats nuteistasis iš esmės neneigė įvykdęs šiuos veiksmus. Tai yra, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, jis patvirtino savo anksčiau procese nurodytas aplinkybes, kad jis pagamino visus 23 netikrus dokumentus, tai yra PVM sąskaitas faktūras, kurios nurodytos tiek skundžiamame nuosprendyje, tiek Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendyje, ir detaliai paaiškino aplinkybes, jog A. A. pasiūlė jam atlygį už netikrų dokumentų pagaminimą, su kuo jis sutiko ir nurodė, kad po PVM sąskaitų faktūrų pagaminimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys UAB „S“ sumokėjo pinigines lėšas, dalį kurių (24 000 Lt) A. N. pasiliko sau kaip atlygį už netikrų dokumentų pagaminimą. Jis patvirtino, kad UAB „S“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ jokių paslaugų neteikė, valdymo blokų negamino. Ši aplinkybė konstatuota ir įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine bei kasacine tvarka. Be to, tai patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, apklaustų liudytojų parodymai. Liudytojas G. T., apklausiamas teisme patvirtino, kad jis buvo tik formalus UAB „S“ vadovas, o bendrovei vadovavo A. N. ir būtent jis paruošdavo PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodyti valdymo blokų pardavimai. Apklausiamas kaip liudytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas L. B. nurodė nežinantis apie kokius nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybinius santykius su bendrove „S“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere dirbusi A. K. patvirtino, kad be PVM sąskaitų faktūrų daugiau jokie dokumentai, patvirtinantys ūkines operacijas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „S“ jai nebuvo pateikti. Šios liudytojos parodymus patvirtina ir 2013 m. lapkričio 21 d. specialisto išvada Nr. 5-1/120 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kurioje nurodyta, kad tyrimui nebuvo pateikta jokių finansinės apskaitos dokumentų, kurie įrodytų valdymo blokų komplektavimo ūkinę operaciją, o bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patirtos sąnaudos (įvairios detalės) negali būti susietos su parduoti pagamintomis prekėmis – valdymo blokais. Analogiška pozicija išdėstyta ir Lietuvos teismo ekspertizės centro parengtame 2017 m. kovo 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės ekspertizės akte, konstatuojant, kad nėra galimybės nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko detales, kurios galėjo būti panaudotos valdymo blokams komplektuoti. Šie įrodymai neabejotinai patvirtina, kad UAB „S“ vardu laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 5 d. iki 2011 m. liepos 27 d. pagamintose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas ūkinių operacijų turinys neatitinka objektyvios tikrovės ir atspindi faktiškai neįvykusias ūkines operacijas. Dokumentuose, patvirtinančiuose juridinius faktus, užfiksuotos informacijos iškraipymas, asmeniui veikiant tyčia, pagrindžia BK 300 straipsnio dispozicijoje apibrėžiamus objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl A. N. veiksmai, pagaminant minėtas PVM sąskaitas faktūras kvalifikuotini pagal BK 300 straipsnį.

32. Šios baudžiamojo kodekso normos 2 ir 3 dalyse, atsižvelgiant į neteisėtais veiksmais kilusius padarinius, įtvirtinta kvalifikuota nusikalstamos veikos – dokumentų suklastojimo – sudėtis, be kita ko, asmens veiksmai pagal 3 dalį kvalifikuojami tada, kai nustatoma, jog dėl jų kilo didelė žala. Šis požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju jį konstatuojant, būtina atsižvelgti į byloje nustatytų aplinkybių visumą. Šiuo atveju nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 5 d. iki 2011 m. liepos 27 d. A. N. pagamintų pakankamai didelio kiekio (14 vnt.) PVM sąskaitų faktūrų turinys neatitiko objektyvios tikrovės nuo pat jų surašymo momento, jos atspindi fiktyvias ūkines operacijas dėl neva suteiktų paslaugų, kurių vertė kelis kartus viršija 250 MGL sumą. Šių pirminių apskaitos dokumentų pagrindu buvo atliekami UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų mokėjimai, kurie neatitinka ekonominės veiklos tęstinumo prielaidų ir sudaro sąlygas neteisėtam bendrovės lėšų pasisavinimui ar iššvaistymui. Be to, kaip konstatuota įsiteisėjusiame Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendyje, šių PVM sąskaitų faktūrų bei mokesčių administratoriui pateiktų deklaracijų pagrindu buvo sumažintas bendrovės į valstybės biudžetą mokėtinas PVM, taigi taip buvo padaryta ir žala valstybės finansams. Be to, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje užfiksavus realiai neįvykusias ūkines operacijas – valymo blokų komplektavimo darbus, – buvo sudarytos prielaidos tolesniam šių prekių, kurių bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ realiai neįgijo, fiktyviam pardavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip iššvaistant ir pastarosios bendrovės lėšas. Atsižvelgiant į tai, nekvestionuojant įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendyje nurodytos A. N. veiksmų kvalifikacijos pagaminus netikrus dokumentus kitu laikotarpiu, tai yra nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2011 m. rugsėjo 21 d., teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina didelės (turtinės) žalos požymio A. N. veiksmuose egzistavimą ir pagrindžia išvadą, jog šie jo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad A. N. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas dėl to, kad jo, kaip padėjėjo veiksmais, buvo iššvaistytas didelės vertės turtas, ir, remiantis teismų praktika, pagal kurią didelės turtinės žalos požymis pagal savo esmę ir pobūdį atitinka nusikalstamas veikas nuosavybei kvalifikuojančio didelės vertės turto požymį (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-746/2015), skundžiamame nuosprendyje įrodytomis pripažintų nusiklastamos veikos aplinkybių ribos nėra peržengiamos ar praplečiamos.

33. Nusikalstamą veiką A. N. įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jam neabejotinai buvo žinomos jo teisei priešingų veiksmų pasekmės, kurių jis savo kryptingais veiksmais siekė. Nors, kaip jis pats tvirtino, netikrų dokumentų pagaminimą inicijavo A. A., tačiau, nevertinant šio asmens veiksmų teisėtumo ir baudžiamąją bylą nagrinėjant skundžiamame nuosprendyje nurodytų veikų apimtyje, vis dėlto pažymėtina, kad BK 300 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodytų objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių visumą realizavo būtent A. N., todėl jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos vykdytojo apibrėžimą ir jų atitiktis baudžiamojo įstatymo nuostatoms vertintina atsižvelgiant į šio asmens savarankišką indėlį nusikaltimo padaryme, neatsižvelgiant į kitų, be kita ko, A. N. nurodytų asmenų, veiksmus.

34. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatavus BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį sudarančių požymių visumą A. N. veiksmuose, jo veika iš BK 24 straipsnio 6 dalies ir 184 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į BK 300 straipsnio 3 dalį, konstatuojant, kad jis, laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 17 d. būdamas UAB „S“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini)), serviso vadovu, turėdamas galimybę kontroliuoti UAB „S“ veiklą, veikdamas tyčia, už 4 procentų dydžio piniginį atlygį nuo PVM sąskaitos faktūroje nurodytos sumos, UAB „S“ vardu pagamino netikrus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai parduotas paslaugas, o būtent: jis 2011 m. sausio–liepos mėn., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, gavęs iš asmens, kuris baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus ir informaciją, kokios paslaugos, kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos UAB „S“ PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos paslaugos UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. N., žinodamas, kad UAB „S“ jokių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neparduos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu: (duomenys neskelbtini) pagamino netikrus dokumentus, t. y. UAB „S“ PVM sąskaitas faktūras: 2011 m. sausio 5 d. serija SGM Nr. 0006115; 2011 m. sausio 12 d. serija SGM Nr. 0006128; 2011 m. sausio 19 d. serija SGM Nr. 0006143; 2011 m. sausio 31 d. serija SGM Nr. 0006157; 2011 m. balandžio 4 d. serija SGM Nr. 0006202; 2011 m. balandžio 20 d. serija SGM Nr. 0006216; 2011 m. gegužės 10 d. serija SGM Nr. 0006271; 2011 m. gegužės 30 d. serija SGM Nr. 0006293; 2011 m. birželio 8 d. serija SGM Nr. 0006308; 2011 m. birželio 21 d. serija SGM Nr. 0006348; 2011 m. liepos 6 d. serija SGM Nr. 0006327; 2011 m. liepos 15 d. serija SGM Nr. 0006342; 2011 m. liepos 20 d. serija SGM Nr. 0006359; 2011 m. liepos 27 d. serija SGM Nr. 0006374, į kurias kompiuterinės technikos pagalba įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp UAB „S” ir UAB „(duomenys neskelbtini)”, t. y. apie tai, kad UAB „S“ tariamai pardavė valdymo blokų, modelis SE-015, SE-017, SE-116, komplektavimo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, po ko šiuos žinomai netikrus dokumentus perdavė baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktam asmeniui.

35. Pripažįstant A. N. kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, pakeičiama jo veiksmų teisinė kvalifikacija. Jo nusikalstamos veikos perkvalifikavimą lemia skundžiamame nuosprendyje apeliantui inkriminuotų veiksmų apimties susiaurinimas, pašalinant BK 184 straipsnyje numatyto iššvaistymo nusikaltimo sudėtį sudarančius požymius, tačiau tokiu būdu pirminio jam pareikšto kaltinimo bei aplinkybių, dėl kurių jis pripažintas kaltu Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu, ribos nėra išplečiamos, kadangi šiuo atveju iššvaistymo veika pasireiškė, be kita ko, ir netikrų dokumentų pagaminimu, kuris buvo tiesiogiai apibrėžtas pirminiame A. N. veikos aprašyme. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo veiksmų perkvalifikavimas jo teisinės padėties nesunkina ir jo teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, o tuo pačiu ir teisės į gynybą, nepažeidžia. Dėl naujai suformuotame nusikalstamos veikos aprašyme nurodytų aplinkybių apeliantas buvo apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme, naujos esminės aplinkybės, dėl kurių A. N. nebuvo suteikta teisė pasisakyti teisminio nagrinėjimo metu, jam neinkriminuojamos, todėl šiuo atveju taikyti BPK 256 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo. Situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, nustatantį lengvesnį nusikaltimą (šiuo atveju iš sunkaus perkvalifikuojant į apysunkį), kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-236-648/2020, 2K-31-895/2020, 2K-165-648/2020).

Dėl A. N. skirtinos bausmės

36. Perkvalifikavus nuteistojo veiksmus iš BK 24 straipsnio 6 dalies ir 184 straipsnio 2 dalies į BK 300 straipsnio 3 dalį, iš naujo turi būti sprendžiamas ir jam skiriamos bausmės klausimas.

37. BK 300 straipsnio 3 dalies sankcijoje nurodyta, kad šią veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki 6 metų. Alternatyvios bausmių rūšys nėra numatytos.

38. Nuteistasis A. N., veikdamas tiesiogine tyčia, dėl savanaudiškų paskatų (siekdamas turtinės naudos), padarė vieną apysunkį baigtą nusikaltimą. Nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas keturis kartus teistas, be kita ko, ir dėl dokumentų suklastojimo. Be to, jis dalį nusikalstamą veiką sudarančių veiksmų įgyvendino teistumui pagal Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. baudžiamąjį įsakymą neišnykus, kas sudaro pagrindą spręsti apie recidyvo jo veiksmuose buvimą (BK 27 straipsnis), jis yra baustas administracine tvarka. Tačiau nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjus daugiau kaip 10 metų, duomenų apie naujus A. N. teisei priešingus veiksmus negauta, jis yra dirbantis, taigi turi legalų pragyvenimo šaltinį, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nuteistasis, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, iš esmės neneigė pagaminęs netikrus finansinės apskaitos dokumentus, tačiau jo parodymų turinys nesudaro pagrindo spręsti apie jo nuoširdų gailėjimąsi, todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kaip ir kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, be to įvertinus, kad bendrai procesas dėl tarpusavyje susijusių, savo esme tapačių veikų šioje bei ankstesnėje baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendis, A. N. tęsėsi pakankamai ilgą laiką, A. N. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatomas ženkliai mažesnis nei BK 300 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas vidurkis. Pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra.

39. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. N. terminuoto laisvės atėmimo bausmę, priėmė sprendimą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti jos vykdymą 2 metams, paskiriant šiame straipsnyje numatytas pareigas. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, jog A. N. charakterizuojantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog jis yra tiek pavojingas visuomenei, kad bausmės tikslai jam būtų pasiekiami tik realiai atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į tai, kad nusikalstama veika padaryta daugiau kaip prieš 10 metų ir duomenų apie naujas A. N. nusikalstamas veikas nėra, taigi galima daryti pagrįstą išvadą, jog jis laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, taip pat įvertinusi jau aptartą pakankamai ilgai užsitęsusį baudžiamąjį procesą apelianto atžvilgiu bei siekdama nepabloginti jo teisinės padėties, daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus nuteistajam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, paliekant skundžiamame nuosprendyje jam paskirtas pareigas.

40. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio taip pat matyti, kad A. N. paskirta bausmė buvo subendrinta su įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu (veikoms labai skiriantis pagal pavojingumą), jas apimant. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios A. N. pripažįstamas kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, buvo padaryta 2011 m. sausio 5 d.–liepos 27 d., taigi iki Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžio priėmimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė šių bausmių subendrinimo klausimą, tačiau, A. N. veiksmus perkvalifikavus iš BK 24 straipsnio 6 dalies ir 184 straipsnio 2 dalies (sunkaus nusikaltimo) į BK 300 straipsnio 3 dalį (apysunkį nusikaltimą), pagrindo vertinti, kad ši veika ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, už kurio padarymą A. N. buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu, labai skiriasi pagal pavojingumą, nėra.

41. BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Bendrinant bausmes šio straipsnio pagrindu, teismui suteikiama diskrecijos teisė pasirinkti vieną iš bausmių bendrinimo būdų, nurodytų šio straipsnio 2–4 punktuose, tačiau, remiantis teismų praktika, visais atvejais visų pirma turi būti apsvarstoma galimybė bausmes bendrinti apėmimo būdu, kurio taikymo atvejai detalizuojami to paties straipsnio 5 dalyje. Šios dalies 1 punkte nurodytas bausmių bendrinimo apėmimo būdu atvejis, kuomet nusikalstamos veikos, inkriminuotos asmeniui, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Jokių išlygų taikyti šią taisyklę bendrinant bausmes, paskirtas atskirais nuosprendžiais, baudžiamasis įstatymas nenumato, o remiantis teismų praktika, bausmes bendrinant BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta tvarka, asmeniui privalo būti skiriama tokia bausmė, kokia jam būtų paskirta vienu nuosprendžiu.

42. Kaip jau buvo minėta nuosprendyje, baudžiamasis įstatymas neapibrėžia idealios nusikalstamų veikų sutapties sąvokos, ji išplėtota teismų praktikoje, išskiriant keletą pagrindinių požymių, lemiančių nusikalstamų veiksmų sutapties konstatavimą. Įprastai idealioji sutaptis konstatuojama tada, kai tais pačiais asmens veiksmais pažeidžiamos kelios baudžiamajame įstatyme saugomos vertybės, kurių teisinė kvalifikacija patenka į skirtingus baudžiamojo kodekso straipsnius. Tačiau vien šis kriterijus idealios sutapties nuo realiosios neatriboja. Tuo atveju, kai asmens padarytas veikas skiria itin trumpas laiko tarpas, jų padarymo būdas yra tapatus, būtina įvertinti ir subjektyvųjį elementą – asmens vieningą tyčią bei išankstinį sumanymą įvykdyti teisei priešingus veiksmus.

43. Šiuo atveju, A. N. teisei priešingi veiksmai tiek nagrinėjamoje, tiek ir ankstesnėje byloje, kurioje buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendis, yra tapataus pobūdžio, jie pasireiškė netikrų jo faktiškai valdomos bendrovės finansinės apskaitos dokumentų pagaminimu. PVM sąskaitų faktūrų turinys tapatus, jų pagaminimo tikslas analogiškas (jomis buvo siekiama užfiksuoti fiktyvias ūkines operacijas tarp tų pačių bendrovių, tai yra UAB „S“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“). Taigi, šios aplinkybės patvirtina vieningą A. N. tyčią realizuoti nusikalstamą sumanymą, o vien jo veiksmų vertinimas, dėl dalies pagamintų netikrų dokumentų jam priimant apkaltinamąjį nuosprendį atskirai vykstančiame baudžiamajame procese negali sunkinti nuteistojo teisinės padėties. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad veika, dėl kurios A. N. nuteisiamas šioje byloje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, dėl kurio jis nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Todėl šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė su ankstesniuoju nuosprendžiu paskirtąja bendrinama apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria A. A. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje bei 184 straipsnio 2 dalyje, o A. N. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (dėl laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2011 m. rugsėjo 21 d. netikrų dokumentų pagaminimo) ir bylą dėl šių kaltinimų nutraukti.

Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria A. N. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 5 d. iki 2011 m. liepos 27 d. iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas) pakeisti.

A. N. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 24 straipsnio 6 dalies ir 184 straipsnio 2 dalies į BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 5 d. iki 2011 m. liepos 27 d. netikrų dokumentų pagaminimo) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme (100 MGL dydžio bauda), apėmimo būdu, griežtesnei šiuo nuosprendžiu paskirtai bausmei apimant švelnesnę, ir A. N. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, paskiriant A. N. pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Kitą Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.