Kauno apygardos teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis A. A. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad N. vieno susitikimo metu paprašė paskolinti 20000 Eurų, kadangi šiam reikėjo atsiskaityti su tyrėju E., ar su prokuroru, kad galėtų sumokėti mokesčius, kurių jis nesumokėjo. Kadangi tiek ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tiek ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas T. U., tiek ,,(duomenys neskelbtini)“ mokesčius buvo sumokėję, tai patvirtino dvi ekspertizės, kad nebuvo jokios nusikalstamos veikos, paprasčiausiai pas N. buvo milijonas litų trūkumas kasoje ir nesumokėta 240000 Lt mokesčių, jis pabandė tokiu būdu šantažuoti juos, kad už jį sumokėtų mokesčius ir kažkaip padengtų likutį kasoje. N. dar buvo pasakęs, kad turi labai gerų ryšių prokuratūroje, kad jei atsakys sumokėti 20000 eurų, tai bus iškeltos baudžiamosios bylos, turės labai daug problemų. Kai buvo iškviestas į Generalinę prokuratūrą, buvo pasakyta, kad pasodino pusę K., kad pasodins dar pusę K., padarys, kad gyvenimas būtų nebemielas. Tai tęsiasi dešimt metų, penkios bylos išskirstytos, viskas vyksta dėl to, kad išteisinti N.. Viskas remiasi iš N. parodymų, kad jis iššvaistė ,,(duomenys neskelbtini)“ lėšas. Viską ką sako N. yra netiesa, absoliutus melas. Jis buvo ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir vadovu. ,,(duomenys neskelbtini)“ su jų įmone susijusi nuo įmonės pradžios, jie pirkdavo elektroniką, apsaugos sistemas, signalo perdavimo sistemas, viską kas buvo mūsų įmonėje. Dėl tų pagamintų netikrų dokumentų nieko nežino, nėra nei vienos sąskaitos faktūros spausdinęs, nemoka naudotis buhalterijos programa. Tai darydavo buhalterė arba vadybininkai, kurie mokėjo naudotis šia programa. Tos faktūros tikrai nebuvo netikros, pagal jas yra paskelbtos dvi ekspertizės. Tačiau apeliacinis teismas ekspertizės atmetė, teismas į buhalterinę apskaitą pasižiūrėjo ne pagal Buhalterinės veiklos įstatymą. Visi mokesčiai sumokėti, įmonė neskolinga biudžetui. Tikrai neįmanoma pagal netikras sąskaitas faktūras sumokėti mokesčius. Jokio pinigų trūkumo įmonėje nebuvo. 2011 m. įmonės veiklos buvo atliktas nuodugnus patikrinimas, visos sąskaitos buvo apskaitytos, visos lėšos apskaitytos, jokio pinigų trūkumo, ar mokesčių nesumokėjimo įmonėje nebuvo. Teigti, kad tos sąskaitos buvo netikros, nors pagal jas sumokėti mokesčiai, būtų nelogiška. Apeliacinis teismas pripažino, kad tarp ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas buvo teisėtos ir nesuklastotos, tačiau to mokesčio dalies nepriteisė. O tas sąskaitas faktūras, kurios yra tarp ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ pripažino, kad jos netikros. Sąskaitos, kurios yra išvardintos kaltinime yra absoliučiai tikros, pagal jas yra sumokėti visi mokesčiai. ,,(duomenys neskelbtini)“ 2010-2011 m. PVM deklaracija yra netaisyta, VMI tą deklaraciją paliko. Pagal tas sąskaitas-faktūras buvo parduoti valdymo blokai, tai ne valdymo blokai, tai buvo signalizacijos procesoriai. Kadangi ,,(duomenys neskelbtini)“ reikėjo kitokio signalo apdirbimo, kad signalas kitaip būtų moduliuojamas, tai N. prisižadėjo tuos procesorius perprogramuoti, bet po 2 ar 3 vežimų paaiškėjo, kad tai nebuvo padaryta. Prašė N. viską sutvarkyti, tačiau jis pasakė, kad jis jos ištaisyti negali, tada paprašė jo grąžinti pinigus, kuriuos jam sumokėjo (600000 Lt). N. pasakė, kad šiai dienai pinigų neturi, kad galės grąžinti dažais. Pasirodo dažai taip pat yra apgaulė, juos pardavinėjo kaip gerą produktą, o pasirodo tai paprasti dažai. N.i pasakė, kad nereikia jo tų dažų, kad įmonei reikalingi pinigai, tuomet N. perėjo į puolimą. Pasakė, kad negrąžins jokių pinigų, kad dar jam turi duoti, jei ne, tai duos parodymus tokius, kokius jam lieps Ežerskis. Sakė, kad jo nenuteis, o juos garantuotai nuteis. Liudytojai V. ir K. meluoja, savo parodymuose maišosi, tai parodo, kad jie buvo priversti meluoti. ,, (duomenys neskelbtini)s“ kasos pajamų orderiai tikri, pinigus gavo, pinigai tikrai buvo gauti, tai patvirtino K. ir P. M.. Buvo Vilniaus teisme pateikti dokumentai, kad tie pinigai buvo gauti ir vėliau įnešti į banko sąskaitą. Tiek T. U., tiek jo darbuotojai patvirtino, kad prekės buvo vežamos ,,(duomenys neskelbtini)“. Nemato jokios savo nusikalstamos veikos, mato susidorojimą. Nepadėjo U. iššvaistyti turto. Pinigai atsidūrė pas A. N., bent bandė išsireikalauti pinigus iš N., tačiau galimybių išsireikalauti nebuvo. Su ,,(duomenys neskelbtini)“ prekybiniai santykiai prasidėjo prieš 2010 m., kadangi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo automobilių prekių tiekėjai, dar gamino sulankstomus stalus, turėjo savo metalo apdirbimo cechą, medžio apdirbimo cechą. Susipažinus su N., buvo iš jo perkami dažai, kuria atseit turi šiluminę varžą. Valdymo blokų iš ,,(duomenys neskelbtini)“ nepirko, iš jo buvo perkama paslauga perprogramuoti procesorius. nepirko valdymo blokų, buvo perkama perprogramavimo paslauga. Mokėjimai į ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą yra, tai buvo paslaugos pirkimas. ,, (duomenys neskelbtini)“ parduodavo valdymo blokus, o ,,(duomenys neskelbtini)i“ veždavo valdymo blokus, kad juos sureguliuotų taip, kad jie būtų tinkami ,,(duomenys neskelbtini)“. ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavė nemažai blokų, veždavo automobiliu, jie nebuvo dideli, į dėžę tilpdavo apie 50 blokų, vienu vežimu nuveždavo apie 200-300 blokų. Gali būti, gal buvo nuvežta apie 700 vienetų blokų. Jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje (5 t., b. l. 127-129).

Žemesnės instancijos teismas

Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir Vilniaus apygardos teisme duotus ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintus parodymus. Duodamas parodymus 2018 m. liepos 23 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, pagal įteiktą pranešimą apie įtarimą. Nuo 2006 metų iki 2010 metų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso vadovo pareigose. Jei neklysta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų neturėjo. Bendrovės akcininkas ir direktorius buvo G. T.. Jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė užsiiminėjo automobilių aptarnavimo veikla, šiluminės izoliacijos pardavimu. Su A. A. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi susipažino 2010 metais pavasarį per statybų parodą. Vėliau tai yra maždaug 2010 metų spalio - gruodžio mėnesį tiksliai neprisimena A. A. atvykęs į V. pasiūlė už atlygį išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sąskaitas už tariamai atliktas paslaugas. Susitarimo esmė buvo tokia, kad jis pagal jo pateiktus duomenis pagamina PVM sąskaitas- faktūras, A. po sąskaitų gavimo padaro pavedimą į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, po pavedimo gavimo pinigus nuima nuo sąskaitos banko ir pasilikęs sutarto dydžio atlygį juos A. gražina. Per visą laikotarpį už tokio pobūdžio paslaugą A. jam sumokėjo apie 24 000 Lt. Dalį pinigų davė G. T., nes šis pagal jo prašymą pasirašė ant kelių UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų faktūrų bei už tai, kad nuvykdavo į banką ir nuimdavo A. A. pervestus pinigus. Kaip minėjo A. A. sumokėjo už tai, kad jam pagamino dokumentus, kad neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagamino valdymo blokus iš neva jo pateiktų medžiagų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko negamino ir nieko neperdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmą sąskaitą pagal susitarimą išrašė 2011 m. sausio mėnesį. Sąskaitas išrašydavo, atspausdindavo asmeniškai pagal A. A. nurodytus duomenis, tai yra jis nurodydavo kokių prekių - valdymo blokų ir kokius kiekius ir kokios vertės reikia nurodyti sąskaitose. Dalį jo išrašytų sąskaitų pasirašydavo G. T.. Visas, pagal A. A. prašymą, išrašytas sąskaitas į Kauną jam, kartu su pinigais nuveždavo G. T.. A. A. bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus pervesdavo pagal jo išrašytas sąskaitas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Pagal susitarimą su A. pervedus pinigus už tariamai atliktas valdymo blokų surinkimo paslaugas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita Swedbanke. Pagal susitarimą su A. nuimtus pinigus pasilikus savo uždarbį gražindavo A.. Kaip jau minėjo teisme jis su G. T. per tą laikotarpį „uždirbo“ apie 24 000 litų. Pinigus nuo banko sąskaitos nuimdavo G. T.. Banko kortelę pinigų nuėmimui G. T. paduodavo jis ir pasakydavo PIN kodą. Nuimtus pinigus ir sąskaitomis per G. T. perduodavo A. A.. Tuo metu kaip bendravo su A. A. jis nieko nežinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tarpininkė ir kad tuo tariamai “pagamintus valdymo blokus“ perduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 163, 164).

Duodamas parodymus Vilniaus apygardos teisme 2015 m. rugsėjo 30 d. nurodė, kad bendrovė neužsiiminėjo valdymo blokų komplektavimu. Su A. A. susipažino tik kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas. G. T. nevežė daiktų. Nieko nebuvo surinkinėta, ir tokių nurodymų nedavė, nebuvo ką vežti. G. T. vežė tik pinigus, pervestus per banką, regis K. bendravo su A. A.. Prieš vežant, „uždarbį“ buvo paskaičiavę, likusią sumą atiduodavo. Iš to „reikalo“ bendrai gavo apie 24000 Lt. Pasidalino per pusę, sąskaitas faktūras spausdindavo jis. Pagrinde bendravo G. T. su A. A., sumas, kiekį, kainą, per G. buvo derinama. PVM deklaracijos iki mėnesio 25 d. buvo pateikiamos, ir apyvarta buvo daryta ne mažesnė. A. A. su juo tiesiogiai bendravo porą kartų. Buvo atvažiavęs vieną kartą, to po ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu, A. A. jį susirado. Buvo V. ar kita vieta, buvo kartu su G., o A. A. su T. U.. Prašė duoti neteisingus parodymus A. A. ir T. U. bendrai, kad valdymo blokų surinkimas vyko realiai. Akcijas ir vadovavimą G. T. perdavė, negali pasakyti kodėl. Jie pažinojo vienas kitą seniai, matyt buvo tokia situacija, kad jis negalėjo dėl kažkokių priežasčių eiti tų pareigų, todėl paprašė G. (4 t., b. l. 160-162).

A. N. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. lapkričio 6 d. parodė, kad 2010 m. - 2011 m. dirbo vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo realusis bendrovės savininkas, G. T. buvo direktorius, jis tiesioginių funkcijų neatlikinėjo tik vykdė jo nurodymus, pasirašinėjo ant jo pateiktų dokumentų. 2010 metai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuostolingi, direktorius G. T. nenorėjo eiti savo pareigų, jam prašant buvo nuspręsta pakeisti bendrovės direktorių ir akcijas perrašyti kito asmens vardu. 2010 metų pavasarį susipažino su A. Š., jis už kelių tūkstančių litų atlygį sutiko įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir būti direktoriumi. G. T. tapo vadybininku. 2010 m. birželio mėnesį A. Š. pasirašė akcijų pirkimo iš G. T. sutartį ir bendrovės apskaitos duomenų priėmimo - perdavimo aktą bei kitus reikiamus dokumentus. A. Š. realiai jokių dokumentų iš jo ir G. T. neperėmė. 2010 m. pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ baigė vykdyti automobilių remonto veiklą, po ko tik G. T. ir A. Š., visi kiti darbuotojai buvo atleisti. Netrukus pas G. T. kreipėsi kažkoks pažįstamas iš K. A. A., kuris pasiūlė jam išrašinėti fiktyvias sąskaitas - faktūras, už atlygį - 4 procentus nuo sąskaitos - faktūros sumos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėjo link bankroto, bet vis dar buvo PMV mokėtoja. Jis su G. T. sutiko su tokiu pasiūlymu, nes reikėjo pinigų. A. Š. apie tai nieko nežinojo. Sąskaitas faktūras buvo paprašyta išrašinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nurodant paslaugą - valdymo blokų komplektavimas, tačiau jokių valdymo bloko komplektavimo paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlikinėjo ir negalėjo atlikti, nes nebuvo tam reikalingų darbuotojų. A. A. nurodydavo kokia data kokiai sumai reikalingos sąskaitos už tariamai atliktas komplektavimo paslaugas. Po sąskaitos išrašymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydavo pinigų pervedimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Pervestus pinigus išgrynindavo iš įmonės sąskaitos, išgrynindavo jis arba Giedrius. Po to Giedrius važiuodavo į Kauną perduoti pinigus, jiems likdavo 4 procentai. Uždirbtus pinigus atskaičius važiavimo išlaidas į Kauną ir atėmus banko paslaugas, pasidalindavo su G. per pusę. Bendrai UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos 23 sąskaitos - faktūros už 716 500 litų sumą. Kiekvienas uždirbo maždaug apie 12000 tūkstančių litų. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui pas jį buvo į V. atvykęs A. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. U., jie įkalbinėjo tyrimo metu duoti parodymus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikinėjo valdymo blokų komplektavimą. Kiek yra žinoma po UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamo valdymo blokų komplektavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ juos pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nebuvo kalbėta apie tai kaip turi būti mokamas PVM, tačiau A. A. reikalavo po pavedimo atlikimo jam atvežti visą pervestą sumą tai yra su PVM. A. A. norėjo taip todėl, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ant bankroto ribos ir jis sakė, kad bendrovė vis tiek bankrutuos dėl įsiskolinimų valstybei, tai koks skirtumas kokio dydžio suma bus. A. A. primygtinai reikalavo, kad būtų laiku teikiamos deklaracijos, kad būtų rodoma, kad bendrovė vykdo veiklą, nes priešingu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija panaikins PVM mokėtojo kodą. VMI buvo teikiamos realybės neatitinkančios deklaracijos, tam, kad būtų rodoma veikla buvo naudojamasi kasos aparatu, kad neva vykdomos operacijos. K. Š. nupirko įmonę, tai jis perdavė likusius įmonės buhalterinius dokumentus už tam tikrą laiką kurio tiksliai nepamena, bei tam tikrą pinigų sumą kurios tiksliai nepamena, tam, kad Š. surastų buhalterę, kuri sutvarkytų įmonės buhalterinius dokumentus. Papildomai nurodė, kad su A. A. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu susipažino 2011 metų maždaug birželio - liepos mėn., tai yra po jų pokalbio praėjo palyginus nedaug laiko kai išrašė pirmąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu PVM sąskaitą - faktūrą apie tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas paslaugas (3 t., b. l. 107-110) (5 t., b. l. 79-80).

Žemesnės instancijos teismas

- liudytojo L. B. parodymais, kuriais nustatyta, kad dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2002 m. iki bankroto, buvo atsakingas už prekybą, komercijos vadovas. Jo darbinė funkcija buvo prekiauti prekėmis, buvo keli vadybininkai, pardavėjas. Jis prekiavo automobilių saugos technika. A. buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininku, kartais jis pasirodydavo. Direktorius buvo P. M.. Sprendimus priimdavo akcininkas A.. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo jų klientas, tačiau jis su šiuo klientu nebendravo, tik žino, kad toks buvo. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pavadinimą taip pat yra girdėjęs, ji nebuvo jo klientas. Klientų buvo daug, kokie klientai jo nelietė, tai jais nesidomėjo. Buhalterinę apskaitą vedė buhalterė A.. Jie turėjo kasos aparatą, tai buvo ir atsiskaitymas grynais. Kas buvo atsakingas už kasą nežino, jis tikrai už kasą nebuvo atsakingas. Buvo orderiai, jei klientas atnešdavo už senas skolas. T. U. matydavo įmonėje, G. T. taip pat lankėsi, jis tik nelabai pavardes pamena. Jų įmonė elektroninius gaminius gamino. Įmonės transportas važinėjo į įmones esančias V., ne vien tik į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Įmonė turėjo du įėjimus. Vienas įėjimas buvo į sandėlį, o kitas įėjimas iš salės pusės. Jo darbo vieta buvo iš salės pusės. Jei reikėdavo prekių, tai eidavo į sandėlį iš salės pusės. Kokios prekės išnešamos iš sandėlio nematydavo. Jie dirbdavo dviese, vienas priimdavo prekes, o kitas dirbdavo salėje. Prekybinių santykių tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nežino. Nežino kokias funkcijas atliko valdymo blokai SE-015, 016, tai sisteminis valdymo blokas su radijo bangų pultais. Jo sritis buvo viskas kas susiję su automobiliais. Šiuos blokus naudodavo automobiliams, tačiau jie naudojami ne tik automobiliams. Tą bloką yra matęs, jo dydžio negali pasakyti, jie buvo supakuoti po 50 vnt. į standartinę dėžę 60x40. Greičiausiai 500 vnt. tilpo į 10 dėžučių. Pasistengus galima 10 dėžių sudėti į automobilį. Dėžė sverdavo apie 20 kg. Negali pasakyti ką reiškia SE blokai. Valdymo blokai prekybos salėje buvo, tai sisteminės apsaugos blokas. Blokų kodiruotė nieko nesako, negali patvirtinti ar blokas SE-015 buvo ir jų prekybos salėje. Vizualiai tie blokai atrodė panašiai. Klientas paprašo, kad bloką pakeistų, jie perprogramavę bloką pagal kliento pageidavimus daro kažkokį indeksą, kad jie patys žinotų kas pasikeitė. Jie iš gamintojo paima ,,žalią“ produktą ir jį pakeičia pagal kliento pageidavimus. Pavyzdžiui, klientui reikia vietoj 15 amperų 10 amperų, tai deda 10. Ko reikėdavo klientams viską padarydavo. Apyvarta buvo, tai atsargų turėjo, negali pasakyti, kad būdavo 500 vienetų, tačiau gali pasakyti, kad keli šimtai būdavo. Tuo metu žinojo kokia apyvarta, tikrai dabar nepamena (4 t., b. l. 191-193);

- liudytojo T. U. parodymais, kuriais nustatyta, kad valdymo blokai SE-015, 016 skiriasi skaidulų skaičiumi. 2010 m. pradėjo bendradarbiauti su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Jis iš anksčiau pažinojo A., kadangi iš jų pirko signalizacijas namų ir automobilio apsaugai. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi yra 20 metų, nuo pat pradžių. Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgijo valdymo blokus, gal kelis kartus apsaugos blokus. Nepamena kiek blokų įsigijo, viskas surašyta byloje ir kaltinime. Tuo metu nežino iš kur UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsigydavo blokus. Sužinojo iš bylos, kad jie juos pirko iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. A. N. iki bylos nepažinojo visiškai. G. T. iki bylos taip pat nepažinojo. Su N. susipažino advokato K. kontoroje, jau buvo prasidėjusi byla. A. A. ir N. bendravimą nebuvo žinojęs. Tie parodymai ir tos aplinkybės, kurios išdėstytos baigiamojoje kalboje teismas gali vadovautis. Tie susitikimai advokato K. kontoroje, P., tas pinigų reikalavimas, prašymas, neva tai kyšiu paveiks suinteresuotus asmenis, prokurorą ir kitus. N. susitiko, po to kai prasidėjo byla, su juo buvo susitikęs tik dėl poveikio darymo kažkam, jis siūlė tą klausimą kažkaip išspręsti. Bylos eigoje pasimatė, kad kažkas buvo. Sandoriai tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įvykę, šalys gavo prekes, buvo atsiskaitymai. Mokėjimai pradžioje buvo grynais, po to pavedimus. Grynus pinigus jis paduodavo, kam tiksliai jau nebepamena. Surašydavo visus reikalingus dokumentus dėl grynųjų pinigų. Jų įmonėje buvo atliktas tyrimas, buhalterinių pažeidimų nebuvo nustatyta. Dabar gavo papildomą išvadą iš Lietuvos ekspertizių centro dėl anos bylos, kurioje dar kartą nurodyta, kad net jei ir būtų neįvykę sandoriai žala valstybei nebuvo padaryta, nes buvo sumokėti mokesčiai. Tarp jo ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sandorių dalyje visi mokesčiai buvo sumokėti. L. B. yra matęs, kai lankėsi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jį žinojo kaip darbuotoją. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterę žinojo, jos vardas A. K.. Pradžioje A. K. pirminiai parodymai buvo vienodi, o paskui jai darė tyrėjai spaudimą, kiek jam yra žinoma iš jo įmonės darbuotojų, kuriems taip pat buvo daromas spaudimas, jos parodymai pasikeitė (4 t., b. l. 193-194);

- liudytojo M. G. parodymais, kuriais nustatyta, kad jis dirbo su patalpų apsaugos signalizacijomis. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2004 m. iki bankroto. Dirbo techniku, po to technikos skyriaus vadovu. Jis montuodavo signalizacijas, parduodavo signalizacijas. A. buvo akcininkas, jis turėjo kitą tiesioginį vadovą. Direktoriumi buvo P. M.. Jų vadovas buvo A. V., po to jis tapo techninio skyriaus vadovu, kai išėjo V.. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jam žinoma kaip klientas, jie pasiimdavo prekes. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduodavo automobilines signalizacijas, pirko įvairias prekes. Jie visi pardavinėjo prekes, kas tuo tarpu būdavo parduotuvėje. Yra pasirašęs sąskaitas ,,(duomenys neskelbtini)“. Būdavo supakuotos prekės dėžėse, kas tose dėžėse buvo nežino, tik ant dėžių būdavo užrašyta ,,(duomenys neskelbtini)“. Tos prekės buvo ne jo srities. Su tomis prekėmis gal B. dirbo. Jo sritis, tai patalpų signalizacija. Kai pasirašė sąskaitas, tai nežinojo kas buvo dėžėse. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ žino tik iš teismo proceso, anksčiau apie ją nieko nežinojo. Valdymo blokai reikalingi visada, be jo jokios signalizacijos nepajungsi. Kai pasirašė ant ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų skirtų ,,(duomenys neskelbtini)“, tai dėžėse buvo valdymo blokai. Valdymo bloką galima pritaikyti daug kur, jei jis yra patalpų signalizacijai, tai jis ir skirtas tam, tačiau jį galima pritaikyti į automobilio signalizacijai, arba atvirkščiai. Negali pasakyti ar ,,(duomenys neskelbtini)“ keisdavo tuos blokus. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduodavo prekes, T. U. pats atvažiuodavo pasiimti prekes. A. K. buvo buhalterė iki pat pabaigos. Pasirašant sąskaitas tikrai netikrino, kas yra dėžėse. Jo darbo vietos kaip ir nebuvo, dažniausiai jis važinėja į objektus, užsukdavo į ofisą tik kavos išgerti. Tai tokiais momentais ir atiduodavo prekes, bei pasirašydavo ant sąskaitų. Ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Sandėliai buvo išskirstyti, buvo patalpų signalizacijos sandėlis, automobilių signalizacijos sandėlis. Tie sandėliai buvo prie parduotuvės, tik reikia paeiti gyliau. Parduotuvė ir ofisas yra tas pats. Jei kas atvažiuodavo pasiimti prekių ir jis tuo metu būdavo parduotuvėje, tai prekes atiduodavo jis ir pasirašydavo ant sąskaitų. Tos prekės dėžėse visada būdavo paruoštos ir sudėtos prie laiptų. Į pastatą yra vienas centrinis įėjimas. Parduotuvės gale yra durys priimti prekes. Pro tą išėjimą galima buvo išeiti, tik tuo atveju, kai atveždavo prekes, arba kas nors jį atrakindavo. Jei prekės kraunamos, tai įėjimas į parduotuvę nesimato. Sąskaitas išrašinėjo A. K.. Parašus surinkdavo jis, jei atiduodavo prekes. Pagal sąskaitas-faktūras netikrindavo kokios prekės sudėtos. Pagal minėtas sąskaitas-faktūras atsiskaitydavo pavedimu, nes grynais tikrai neduodavo. Visas sąskaitas-faktūras išrašinėdavo A. (K.). Nežino kas A. nurodydavo išrašyti sąskaitas-faktūras. Jeigu būdavo užsakomos jo prekės, tai pasakydavo A., kad išrašytų sąskaitas-faktūras. Įmonėje buvo tokia praktika, kad prekes gali atiduoti bet kas esantis patalpose (5 t., b. l. 1-2);

- liudytojos A. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad gali tiksliai pasakyti, kad buvo išrašomos sąskaitos-faktūros tiems blokams, kaip ten ta visa grandinė, ji išaiškinti negali ir net pilnai nežinojo to dalyko. Sąskaitas-faktūras rašė ji, nes daugiau nebuvo kam jų rašyti. Viską vykdė pagal A. A. nurodymus. ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikdavo sąskaitas dėl apmokėjimo už valdymo blokus. Apmokėjimas vyko per banką. Gali būti, kad 30% sumos būdavo apmokama pagal sąskaitą-faktūrą pavedimu, o kitai sumai buvo rašomi kasos pajamų orderiai. ,,(duomenys neskelbtini)e“ buvo buhalterė, vienintelė buhalterė toje įmonėje. Su grynais pinigais tiesiogiai reikalų neturėjo. Kasininkas buvo direktorius P. M.. Kasos pajamų išlaidų orderius atspausdindavo iš programos pagal dokumentą, taip pat pagal nurodymus galėjo į programą įtraukti kokioms sumoms, kas buvo sumokėta. Paruošdavo dokumentus, o tie dokumentai keliaudavo arba tiesiogiai M. parašams, arba būdavo paduodami A., kadangi M. administracinėse patalpose nebūdavo, jis būdavo ,,(duomenys neskelbtini)“ servise. A. buvo akcininkas, visus sprendimus priiminėdavo A. tiesiogiai, be jo sprendimų niekas nieko nedarydavo. M. jai nurodymų neduodavo. Viskas buvo programoje, pagal ją darydavo ataskaitas. Jei sakydavo, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiskaito su ,,(duomenys neskelbtini)“ grynais, tai išrašydavo keliais čekiais tą sumą per mėnesį. Tie pinigai turėdavo įplaukti į kasą. Matydavo kasos likutį popierinį, paties fakto nematė. Nežinojo, kiek kasoje yra faktiškai pinigų. Kodėl reikėjo nurašinėti valdymo blokus ji nežino. Gaudavo nurodymą, kaip tuos blokus užvadinti, kiek pamena, tai anksčiausiai įrašytas į apskaitą prekes. Nežinojo blokų technologijos. Nežinojo, ar iš tų detalių darydavo blokus ar ne. Ji paprasčiausiai nurašydavo anksčiausiai gautas prekes ir viskas. Nurašymas vyko, kad parduoti tuos blokus ,,(duomenys neskelbtini)“. Sandėlyje buvo susikaupusių daug likučių. Tokių blokų prieš tai nenurašinėdavo. Įmonėje dirbo nuo 2004 iki 2014 metų. Toks nurašymas buvo pirmą kartą per tuos 10 metų. Su ,,(duomenys neskelbtini)o“ prekių dalimi buvo susipažinusi, jas matė, tačiau labai smulkiai nežinojo. Tiksliai nežinojo ką nurašo. Kartais pavadinimuose būdavo žodžiai, o kartais būdavo skaičių ir raidžių rinkinys, tai nežinojo ką būtent nurašo. ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas-faktūras rasdavo ant stalo arba jas atnešdavo A., tos paslaugos vadinosi lyg komplektacija. Buvo įgyjamos kažkokios paslaugos iš ,,(duomenys neskelbtini)“. Nežino, ar buvo teikiamos tos paslaugos. Kai tikrino įmonę mokesčiai, tai jiems tas dalykas užkliuvo. Ji pradžioje tikrai tikėjosi, kad viskas vyksta, įrodinėjo kaip viskas turi būti, bet nebuvo jokių papildomai patvirtinančių dokumentų, kad tos paslaugos vyko, buvo tik sąskaitos-faktūros. Nebuvo darbų atlikimo aktų. Mano, jog jokia paslauga nebuvo įgyta, tai buvo reikalinga tam, kad darant valdymo blokų pardavimus ,,(duomenys neskelbtini)“, būtų galima padidinti PVM sąskaitą-faktūrą. Įmonėje buvo vienas automobilis. Lyg kelionės lapai buvo. Mano, kad kelionės lapai į ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. ,,(duomenys neskelbtini)i“ buvo mokėjimai per banką, jei neklysta. Nebuvo priėmimo perdavimo aktų, tai užkliuvo mokesčiams. Grynųjų pinigų iš ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Sąskaitas apskaitydavo iškarto jas gavus. Pačioje pradžioje atsispausdino visus sandėlius ir davė pasirašyti atsakingiems asmenims, tai buvo 2004 ar 2005 metais. Tada visi pasirašė, tačiau kitais metais jokių inventorizacijų nepasirašinėjo, todėl jų nebespausdino. Ji atspausdindavo tuos sandėlius pagal programą, po to turėjo būti daroma inventorizacija, turėjo viską sutikrinti, tačiau to niekas nedarė. Mano, kad žmonės nenorėjo prisiimti atsakomybės. Nurodymą iš A., nurašyti blokus, gavo 2010 m., kai prasidėjo judėjimas su ,, (duomenys neskelbtini)“. Galėjo būti, kad valdymo blokuose tariamai buvo panaudotos medžiagos sirenoms, centriniams užraktams, signalizacijoms. Naikindavo likučius iš tų prekių, tačiau į apskaitą įvesdavo, kaip naują prekę, valdymo bloką, kuris sukurtas iš tų prekių, tada tuos blokus parduodavo ,,(duomenys neskelbtini)“. M. turbūt nieko nežinojo. Dėl buhalterijos bendravo tiesiogiai su A.. M. buvo direktorius, bet faktiškai vadovavo akcininkas A.. Rašydavo sąskaitas, gal ir yra ant kelių pasirašiusi, tačiau jei buvo paskirti kažkokiam ,,(duomenys neskelbtini)“ skyriaus darbuotojui, kuris pasirašydavo tas sąskaitas faktūras. Santykiai su A. dirbant buvo normalūs, kol neprasidėjo nesusipratimai. Prasidėjus byloms pas visus buvo amnezija, o viską žinojo vienintelė buhalterė, todėl iš tos įmonės išėjo. Dabar vyksta spaudimas iš A., kad sugadino jam gyvenimą, paskutinis grasinimas buvo, kad bus pradėta byla už melagingus parodymus. Nėra priežasčių manyti, kad gali apkalbėti A.. Laidavimo laikas jau pasibaigė. Visos ataskaitos buvo teikiamos ne A. sprendimu, yra nustatyti laikotarpiai ir buhalteris vykdo savo prievolę. Atlyginimus mokėdavo ne ji. Grynus pinigus paduodavo A.. Vienu metu buvo kasininkė, kuri mokėdavo atlyginimus. Ji iš kasos pinigų neimdavo. Jei prie sąskaitos-faktūros nėra priėmimo-perdavimo akto, tai galėtų būti pridėtas važtaraštis, kad patvirtintų prekių judėjimą. Jeigu yra atlikti darbai, tai prie sąskaitos- faktūros pridedamas priėmimo –perdavimo aktas, arba prekių nurašymo aktas, konkrečiai tam objektui. Nurašymo akto pasirašė tik ji, o atsakingi asmenys už tuos blokus nepasirašė. Apklausos protokolas buvo surašytas pagal jos žodžius, juos perskaitė, pritarė ir pasirašė. Parodymų nekeis. Kelionės lapuose ,,(duomenys neskelbtini)“ minima nebuvo. Vairuotojas, kuris važiodavo su ,,(duomenys neskelbtini)o“ transportu prekes, jis labai tvarkingai viską surašydavo, į kokias įmones jis važinėjo. Logistikos sandėlių neturėjo, o į jų sandėlį toks kiekis prekių tikrai netilptų. Fizinio prekių judėjimo nematė, tik sprendžia iš buhalterijos. Nematė, kad A. būtų gavęs grynus pinigus. Pripažįsta, kad su ,,(duomenys neskelbtini)“ sandorių nebuvo ir tas PVM (124 000 litų) ir išlindo, kad reikia jį sumokėti ,,(duomenys neskelbtini)“. Duodama parodymus atsiminė sąskaitos numerį ir datą praėjus trims metams, nes buvo suinteresuota save ginti. Popieriniai sandoriai buvo, tačiau pagal faktą jų nebuvo. Iki 2008 m. atlyginimai buvo neblogi, buvo daug objektų, buvo stabili padėtis įmonėje. Po krizės sumažino atlyginimus. Nuo 2010 m. prasidėjus šiam judėjimui, tai finansai popieriuje ir pardavimai labai pakilo. Po krizės darbuotojams atlyginimų nekėlė. Buhalterinę apskaitą vykdė prisilaikydama įstatymų, viską tvarkė naudodama kompiuterinę programą. Anksčiau buvo dvi ar trys darbo vietos programoje, tačiau vėliau liko ji viena. ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas į apskaitą įtraukdavo ji. ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas išrašydavo, atspausdindavo ir paduodavo pasirašyti skyriaus vadovui ar darbuotojui, toliau visų sąskaitų kelio nežino. Vieną pasirašytą sąskaitos egzempliorių grąžindavo. ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos-faktūros buvo su vienu parašu, jokio kito parašo, kad tas paslaugas priėmė, nebuvo. O ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą-faktūrą pasirašydavo ,,(duomenys neskelbtini)o“ darbuotojai, tos sąskaitos išvažiuodavo ir grįždavo su antru parašu (5 t., b. l. 28-31);

- liudytojo A. V. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2009 m. įsidarbino pas A., pradirbo iki 2010 m.. Kai dirbo ,,(duomenys neskelbtini)“, tai A. buvo įmonės savininkas, o pagal pareigas jis buvo gal vadybininkas, direktoriumi buvo P. M.. Jis buvo atsakingas už techninį skyrių, montavo kameras, signalizacijas, ieškojo objektų. Baudžiamoji byla jam buvo iškelta dėl išrašytų sąskaitų faktūrų, buvo nurodytos paslaugos kurių neatliko. Buvo didelės sumos, pirkimas-pardavimas, vilniečių įmonė, įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“. Buvo kažkokie moduliai, valdymo blokai. Turėjo pora pavaldinių, kurie tiesiogiai montuodavo signalizacijas ir kameras. Dauguma signalizacijų pirkdavo pas didmenininkus tiesiogiai, kai kurias prekes atsiųsdavo. Dalinai surinkdavo signalizacijas. Signalizacijos sistema susidaro iš daugybės komponentų, tai patys sukomplektuodavo centralę su moduliu. Montuojant sudėdavo centralę su moduliu, šios prekės buvo perkamos iš skirtingų didmenininkų. ,,(duomenys neskelbtini)“ ofisas buvo antrame aukšte, buvo sandėlis, didelės patalpos. Sandėlį jis prižiūrėdavo, matydavo dalinai kokios prekės atvykdavo, kokios išvykdavo. Sandėlyje buvo ne tik patalpų signalizacijos, bet ir automobilių signalizacijos. Jis su klientu viską suderindavo pats asmeniškai, sutardavo kainą, nuvažiuoja ir sumontuoja, grįžęs į ofisą išrašo sąskaitą ir nusiunčia klientui. Sąskaitą išrašydavo buhalterė, sumą jai pasakydavo. Jie ,,valdymo blokas“ termino nenaudodavo, tai yra centralė, kuri priima signalus iš visų daviklių, o modulius naudodavo GSM, kurie prijungus prie centralės skambina klientui į telefono numerį arba į saugos tarnybos pultą. Valdymo blokai yra labai abstraktus terminas. Tikrai nežino kokie buvo valdymo blokai sąskaitose faktūrose, kurias pasirašė, tačiau buvo tikrai didelės sumos. Buvo išrašytos sąskaitos ir paprašė jo pasirašyti. Būdavo atvejų, kai sąskaitą duodi klientui, tai ji turi būti su parašu, buhalterė tik išrašydavo popierinį variantą, o jei reikėdavo nuvažiuoti paimti pinigus ir pateikti klientui sąskaitą, tai ant jų pasirašydavo, taip pat ir aktą pateikdavo su parašais. Įprastai jis pasirašydavo tas sąskaitas objektui kuriame dirbo. Tai buvo tik šis atvejis, kai pasirašė nežinodamas ant ko. Jis pats su įmone ,, (duomenys neskelbtini)“ nedirbo. Nežinojo, kas per daiktai parduoti buvo, kurie buvo vadinami valdymo blokai. Įmonei vadovavo daugiau A.. P. montuodavo automobilines signalizacijas, jis buvo formalus direktorius, sprendimų nepriimdavo. Buhalterė buvo A. M.. 2010 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesiais jam buvo pateiktos tos sąskaitos. Sąskaitas pasirašyti davė A., jis pasakė ,,brūkštelk parašą“. Kai pasirašė sąskaitas, tai jas atidavė A., ką jis su jomis darė nežino. Gali patvirtinti, kad tokių valdymo blokų, kurie buvo nurodyti šiose PVM sąskaitose-faktūrose nėra, kadangi valdymo blokai egzistuoja, tik jie skirti automobilių apsaugai, tačiau jų kaina yra apie 200 Lt. Jam nebuvo žinoma, kad tokie blokai surinkinėjami įmonėje. Atlygio už pasirašytas sąskaitas tikrai negavo. Sandėlio vadovo nebuvo, į jį galėjo patekti visi ir vairuotojas, ir L.. Jei jo prašymų būdavo užsakomos prekės, tai patys ir susitikrindavo tas prekes. Kai atvažiuodavo prekės tada ir susitikrindavo. Kažkada bandė skaičiuoti sandėlį. Jam atėjus sandėlis buvo be inventorizacijos, būdavo sunku apskaičiuoti kiek, ko turi. Kai jis dirbo, tai ką užsakydavo, tai jas susitikrindavo. Nežino, kam tie valdymo blokai buvo skirti mašinoms ar patalpoms. „(duomenys neskelbtini)“ nėra žinoma. T. U. nepažinojo. Su įmone ,, (duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo. Jo sandėlis buvo antrame aukšte. Vienas įėjimas buvo iš lauko, kitas iš ofiso. Sandėlis buvo lyg bendra patalpa. Jų buvo bendras sandėlis, tik stelažai atskirai. Tikrai nesinaudojo sandėliu esančiu prie laiptinės. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo teisingi, tik neįsigilino į tai, kas buvo parašyta. FNTT jis viską papasakojo savo valia, po to jis viską užfiksavo ir atspausdino (5 t., b. l. 71-74);

- liudytojo P. M. parodymais, kuriais nustatyta, kad dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2007 iki 2014 m. Pagrinde būdavo servise. Su A. buvo dalykiniai santykiai. A. nurodymų neduodavo, jie buvo viename lygyje, nes A. buvo akcininkas. Servise bendraudavo su klientais, montuodavo signalizacijas. Kiekvieną rytą važiuodavo į buhalteriją. Buvo dvi kasos, viena servise, kita buvo ofise. Servise kasininku buvo jis. Ofise inkasuodavo komercijos direktorius, servise inkasuodavo jis ir pasirašydavo inkasavimo orderius. Servise montuodave automobilių signalizacijas, patalpų signalizaciją dėjo kita komanda, G.. B. buvo komercijos direktorius. Atsiskaitymus su tiekėjais kontroliuodavo buhalterija. A. M. buvo buhalterė. Įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ žinomos tik iš pavadinimo, jos turbūt užsiimdavo signalizacijomis, su jais nebendradarbiavo. Komercijos direktorius sudarydavo sandorius, ne visada informuodavo apie sandorius. Negali pasakyti, kodėl neinformuodavo. Įmonėms ,,(duomenys neskelbtini)i“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų nėra pasirašęs. Žino kas yra signalizacijos valdymo blokas, automobilių signalizacijas galima pritaikyti daug kur, bet nežino ar vidaus signalizacija galima pritaikyti automobiliams. Pas juos būdavo daug kas daroma, buvo vykdoma gamyba. L. buvo atsakingas už ofisą, dar vienas vyrukas buvo, kuris dirbo su patalpų signalizacija. A. ieškodavo klientų, su jais bendraudavo. Buvo daromos vidinės inventorizacijos, susitikrindavo likučius. Pažiūrėdavo likučius sandėlyje ir kompiuteryje. Daug tokių patikrų buvo, lyg kas mėnesį ar du. Jokio akto nebuvo surašoma. Nežino paslaugų tiekimo fakto su ,,(duomenys neskelbtini)“. Iš ,, (duomenys neskelbtini)“ yra priėmęs grynuosius pinigus. Jį išsikviesdavo iš serviso arba susitardavo ir įnešdavo grynuosius pinigus į banką. A. grynųjų pinigų nėra perdavęs. Įmonei vadovavo jis, tačiau kai kuriuos sprendimus priimdavo A. A., kai kuriuos priimdavo ir jis. Įmonei vadovavo jis, dalinai vadovavo A.. Jis vadovavo servisui, o A. ofisui. Signalizacijas jis montuodavo. Su buhaltere bendrais bruožais kalbėdavo apie įmonės buhalterinę situaciją. Vienas sandėlis buvo servise, o kitas ofise, jis buvo didelis. Ofise būdavo kiekvieną dieną, gal kartais ir nevažiuodavo. Ofiso sandėlį matydavo tik bendrais bruožais. Serviso sandėlyje būdavo tik kelios signalizacijos, jei vietoje jų neturėjo, tai važiuodavo į ofisą. Vietoje signalizacijų nesurinkinėjo. Gamyba buvo kitose patalpose, už ofiso sandėlių, ten nesilankydavo. Su N. nėra pažįstamas. T. U. yra matęs ofise, bet jo nepažinojo, jis atnešdavo pinigus į ofisą, grynuosius. Pavedimus tvarkydavo buhalterė, ant jų pasirašyti nereikėjo. Nepamena, ar darydavo pirkimus. Sąskaitos generatorių ir kortelę turėjo, kuria nesinaudojo. Jo vardu generatoriumi naudojosi buhalterė, ten labai mažai pinigų būdavo, pagrinde mokesčiams. Mokesčiai eidavo tik pavedimais, vėliau pradėjo eiti grynaisiais, kai užblokavo sąskaitas, jei gerai pamena. Nepamena, ar buhalterė A. duodavo ataskaitas už padarytus pavedimus (5 t., b. l. 131-133);

- Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi, kuria teismas nutarė pranešti Vilniaus apygardos prokuratūrai apie A. N., G. T., A. A. galimai padarytus nusikaltimus, numatytus BK 184 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 7-8);

- Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu, kuriuo A. N. (A. N.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos BK 300 straipsnio 1 dalį ir nubausti 100 MGL (3766 Eurų) dydžio bauda. A. A. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir paskirta subendrinta 300 MGL (11298 Eurų) dydžio bauda. A. A. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius. T. U. pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikui. T. U. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius (1 t., b. l. 9-64, 4 t., b.l. 79-87);

- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2012 m. sausio 6 d. raštu Nr. (21.6-32.4)-R-220, kuria nurodyta, kad įvertinus visą turimą informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AUB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytus tarpusavio sandorius, darytina išvada, kad valdymo blokų gamybos (komplektavimo), pirkimo – pardavimo minėtos operacijos galimai buvo neegzistuojančios, o įforminti sandoriai – fiktyvūs (1 t., b. l. 74-81);

- 2013 m. lapkričio 21 d. FNTT prie VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-1/120, kuria nustatyta, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. liepos 15 d. – 2010 m. gruodžio 22 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras bendra suma, iš viso 690976,75 Lt (571055,16 Lt prekių vertė, 119921,59 Lt PVM), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. liepos mėn. – 2010 m. gruodžio mėn. buhalterinėje apskaitoje 4484 sąskaitoje „Mokėtinas PVM“ apskaitė valdymo blokų pardavimo PVM, ir atitinkamų laikotarpių teikiamose PVM deklaracijose nuo pardavimų sumų deklaravo pardavimo PVM ir padidino mokėtiną PVM iš viso 119921,59 Lt. Už 2010 m. mokestinį laikotarpį bendrovė 2010 metų teikiamose pelno (nuostolių) ataskaitoje ir metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, įtraukdama į pardavimo pajamas 571055,16 Lt įformintų valdymo blokų pardavimo pajamas, padidino pardavimo pajamas 571 055,16 Lt, įtraukdama į pardavimų savikainą 573 149,51 Lt nurašytų komplektuojamųjų detalių vertę, padidino pardavimų savikainą 573 149,51 Lt ir dėl to 2094,35 Lt padidino 2010 m. nuostolį iš pagrindinės veiklos, tipinės veiklos, įprastinės veiklos ir 2010 m. veiklos rezultatą. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje nėra duomenų, įrodančių valdymo blokų komplektavimo (surinkimo, programavimo ir t. t.) paslaugos atlikimo ūkinę operaciją, išskyrus 2010 metų detalių nurašymo aktus - nurašymo suvestines, kuriuose nėra paminėta jokių valdymo blokų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvestinėje „Prekių išlaidavimo dokumentai 2010 metai“ laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 7 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. pagal 10 nurašymo dokumentus valdymo blokų komplektavimui išvardinti: 12928 vnt. sirenų, 450 vnt. centrinių užraktų, 104 vnt. auto signalizacijų Sheriff ZX, automobilių sergėjimo sistemų moduliai ir kitų įvairių detalių, iš viso 34121 vnt. už 573149,51 Lt. Tyrimui nebuvo pateikti apskaitos dokumentai, kuriuose atsispindėtų valdymo blokų komplektavimo operacijos iš minėtų detalių, t. y. detalių perdavimas komplektavimui ir sukomplektuotų valdymo blokų pajamavimas nebuvo įformintas apskaitos dokumentais, tiesiog 34121 vnt. įvairių detalių bendra suma, iš viso 573149,51 Lt nurašyta į sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną pagal 10 detalių nurašymo aktus ir susieti jų su parduodamais įvairiais 185 vnt. valdymo blokais nėra galimybės. Nurašymo aktai niekieno nepasirašyti. Apskaitos informacija nėra objektyvi, palyginama ir tinkama. Tyrimui nepateikta dokumentų, iš kurių galima nustatyti, kas atliko valdymo blokų komplektavimo darbus. Tyrimo metu įvertinus visus tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus: apskaitos registrus su juose užfiksuotomis ūkinėmis finansinėmis operacijomis pagal apskaitos dokumentus, susijusius su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ (10 PVM sąskaitos- faktūros bendra suma, iš viso 690976,75 Lt, tarp jų: 571055,16 Lt prekių vertė, 119921,59 Lt PVM su juose įrašytais duomenimis apie faktiškai neįvykusias operacijas dėl valdymo blokų pardavimo, kurie nėra susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, ir įvertinus dalies dokumentų nepateikimą tyrimui, tarp jų: dokumentų, įrodančių valdymo blokų komplektavimo ūkinę operaciją už 573149,51 Lt, ir atsižvelgiant į tiriamojoje dalyje išvardintus Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 4, 12.1, 13, 6.2 straipsnių reikalavimų pažeidimus, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. 1X-675 11 straipsnio 2 ir 4 dalių, 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus, 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3, 79 straipsnių reikalavimų pažeidimus, iš dalies negalima nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. liepos 15 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (1 t., b. l. 95-107);

- 2013 m. liepos 9 d. FNTT prie VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-1/75, kuria nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo neteisingai apskaičiuoti ir deklaruoti PVM deklaracijose už 2011 m. sausio mėn. – 2011 m. spalio mėn. mokestinius laikotarpius pirkimo PVM, pardavimo PVM, PVM ataskaita ir mokėtinas PVM, iš jų padidinti: pardavimo PVM 231616,12 Lt, pirkimo PVM ir PVM ataskaita 124351,22 Lt ir mokėtinas PVM 107264,90 Lt. Nustatyta, kad už 2011 m. mokestinį laikotarpį bendrovė 2011 metų teikiamose pelno (nuostolių) ataskaitoje ir metinėje pelno mokesčių deklaracijose įtraukdama į pardavimo pajamas 1102933,95 Lt įformintų valdymo blokų pardavimo pajamas, padidino pardavimo pajamas 1102933,95 Lt (iš 1836928,00 Lt deklaruotų), įtraukdama į pardavimų savikainą 1691728,10 Lt valdymo blokų komplektavimo paslaugos vertę ir nurašytų komplektuojamųjų detalių vertę, padidino pardavimų savikainą 1691728,10 Lt (iš 2285444,00 Lt deklaruotos) ir dėl to 588794,15 Lt padidino 2011 m. nuostolį iš pagrindinės veiklos, tipinės veiklos, įprastinės veiklos ir 2011 m. veiklos nuostolį. Įvertinus tyrimo metu nustatytus faktus ir medžiagą apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuotas neįvykusias ūkines finansines operacijas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo neteisingai apskaičiuoti ir deklaruoti PVM deklaracijose už 2011 m. sausio - 2011 m. spalio mėnesių mokestinius laikotarpius pirkimo PVM, pardavimo PVM, PVM atskaita ir mokėtinas PVM, iš jų padidinti: pardavimo PVM 231 616,12 Lt, pirkimo PVM ir PVM atskaita 124 351,22 Lt ir mokėtinas PVM 107 264,90 Lt. Tyrimo metu įvertinus visus tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus: apskaitos registrus su juose užfiksuotomis ūkinėmis finansinėmis operacijomis pagal apskaitos dokumentus, susijusius su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ (23 PVM sąskaitos-faktūros bendra suma, iš viso 716500 Lt, tarp jų paslaugos vertė 592148,78 Lt ir PVM 124351,22 Lt) ir apskaitos dokumentus, susijusius su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ (27 PVM sąskaitos-faktūros bendra suma, iš viso 1334550,07 Lt (tarp jų: 1102933,95 Lt prekių vertė, 231616,12 Lt PVM Lt) su juose įrašytais duomenimis apie faktiškai neįvykusias operacijas dėl valdymo blokų komplektavimo ir valdymo blokų pardavimo, kurie nėra susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, ir įvertinus dalies dokumentų nepateikimą tyrimui, tarp jų: dokumentų, įrodančių valdymo blokų komplektavimo ūkinę operaciją už 716500 Lt, ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 4, 12.1, 13, 6.2 straipsnių reikalavimų pažeidimus, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX-675 11 str. 2 ir 4 dalių, 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus, 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3, 58 straipsnio 1 dalies, 64 straipsnio 1 dalies, 79, 80 straipsnių reikalavimų pažeidimus, iš dalies negalima nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. (1 t., b. l. 114-137);

- UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos duomenimis ir sąskaitomis faktūromis išrašytomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už valdymo blokų komplektavimą (1 t., b. l. 164-186) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitomis – faktūromis išrašytomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ už valdymo blokus (1 t., b. l. 187-196);

- UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos žiniaraščiais už 2010 m. bei kasos pajamų orderiais išrašytais gavus grynus pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 6 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. (2 t., b. l. 1-58);

- UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitomis – faktūromis išrašytomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ už valdymo blokus laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 3 d. 2011 m. spalio 28 d. (2 t., b. l. 59-86);

- UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos žiniaraščiais už 2011 m. bei kasos pajamų orderiais išrašytais gavus grynus pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 5 d. iki 2011 m. gegužės 30 d. (2 t., b. l. 1-58);

- 2013 m. lapkričio 21 d. FNTT prie VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-1/121, kuria nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje valdymo blokų iškomplektavimas neatvaizduotas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje valdymo blokų susigrąžinimas po darbų atlikimo iš AB „(duomenys neskelbtini)“ objektų neatvaizduotas. Valdymo blokų sandėlio apskaitos kortelėse informacija apie įsigytus ir nurašytus valdymo blokus neatitinka pirkimo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų kiekių ir nurašymo aktuose nurodytų kiekių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo neteisingai apskaičiuoti ir deklaruoti PVM deklaracijose už 2010 m. liepos mėn. – 2011 m. spalio mėn. mokestinius laikotarpius, pirkimo PVM, PVM ataskaita ir mokėtinas PVM, iš jų padidinti: pirkimo PVM ir PVM ataskaita 351 537,71 Lt ir dėl to sumažintas mokėtinas PVM 351 537,71 Lt. Taip pat, už 2010 m. – 2011 m. mokestinius laikotarpius bendrovė teikiamose pelno (nuostolių) ataskaitose ir metinėse pelno mokesčio deklaracijose įtraukdama į pardavimų savikainą 1618467,11 Lt nurašytų valdymo blokų vertę, padidino pardavimų savikainą 1 618 467,11 Lt ir dėl to sumažino bendrąjį pelną, iš pagrindinės veiklos, tipinės veiklos, įprastinės veiklos ir 2010 m. - 2011 m. apmokestinamąjį pelną. Įvertinus 15% pelno mokesčio tarifą, nustatyta, kad iš viso nepriskaičiuoto ir nedeklaruoto pelno mokesčio dydis 242 770,07 Lt. Tyrimo metu, įvertinus visus tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus: apskaitos registrus su juose užfiksuotomis ūkinėmis finansinėmis operacijomis pagal apskaitos dokumentus, susijusius su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ (37 PVM sąskaitos-faktūros bendra suma, iš viso 2025526,82 Lt, tarp jų: 1673989,11 Lt prekių vertė, 351537,71 Lt pirkimo PVM, su juose įrašytais duomenimis apie faktiškai neįvykusias operacijas dėl valdymo blokų pirkimo, kurie nėra susiję su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, ir atsižvelgiant į tiriamojoje dalyje išvardintus Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 4, 12.1, 13, 6.2 straipsnių reikalavimų pažeidimus, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX-675 11 str. 4 dalies, 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus, 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 58 straipsnio 1 dalies, 64 straipsnio 1 dalies, 79, 80 straipsnių reikalavimų pažeidimus, iš dalies negalima nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010 m. liepos 15 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (2 t., b. l. 135-151);

Žemesnės instancijos teismas

- Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2017 m. kovo 22 d. buhalterine finansine ekspertize (ekspertizės aktas Nr. 11-1372(16)), kuria nustatyta, kad apie 2011 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo blokų komplektavimo paslaugų įgijimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina PVM sąskaitos faktūros, gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registras, apyvartos žiniaraščiai „Skolos tiekėjams“, „Bankasx“ „Išankstiniai apmokėjimai“. Baudžiamojoje byloje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, kokios detalės reikalingos valdymo blokų gamybai, todėl ekspertas neturėjo galimybės nustatyti, ar 2010-2011 metais bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pirko detales, reikalingas valdymo blokų gamybai iš kitų bendrovių ir, ar jas panaudojo jų gamybai. 2010 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 185 vnt. valdymo blokų 200 120,70 Eur (ekv. 690 976, 76 Lt) sumai su PVM ir 2011 m. įsigijo 357 vnt. valdymo blokų 386 512, 41 Eur (ekv. 1 334,550,06 Lt) sumai su PVM. Jei būtų nustatyta, kad 2011 m. liepos - 2011 m. spalio mėn. sandoriai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2010 m. liepos 15 d. - 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpio sandoriai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvyko, tai dėl PVM mokesčio žala valstybei nepadaryta. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriai sudaryti 2011 m. liepos - 2011 m. spalio mėn. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pripažinti neįvykusiais, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų 171498,14 Eur (ekv. 592 148, 78 Lt) turtinę žalą. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriai, sudaryti 2010 m. liepos 15 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pripažinti neįvykusiais, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos nepatirtų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų 484820,76 Eur (ekv. 1673989,11 Lt) turtinę žalą.(3 t., b. l. 20-31);

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tyčinė kaltė iššvaistant turtą konstatuojama, jeigu neteisėtas ir neatlygintinas turto perleidimas tretiesiems asmenims bei žalos turto savininkui sukėlimas buvo padaryti tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar savo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325-895/2018). Iššvaistymo požymių buvimas gali būti konstatuojamas ir tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017, 2K-302-489/2017, 2K-7-648/2019, 2K-254-895/2020).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra – įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta pagal Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemą, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Teismas pažymi, kad baudžiamosiose bylose nėra galimybės naudoti prejudicinius faktus, nes teismas privalo betarpiškai ištirti visus įrodymus ir tik tuomet padaryti atitinkamas išvadas dėl asmens kaltumo ar nekaltumo, tam tikrų faktų buvimo ar nebuvimo, tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo priimtus sprendimus. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu A. N. nuteistas už tai, kad iš anksto žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nepardavė ir jokių paslaugų neatliko, susitarus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku A. A. suklastojo dokumentus, tai yra A. N. kompiuterinės technikos pagalba paruošė ir atspausdino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, G. T. savo kaip atsakingo asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovo parašu, šias PVM sąskaitas faktūras pasirašė ir jos buvo perduotos A. A.. Taip pat A. A. ir T. U. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad A. A. įgijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrus dokumentus ir juos panaudojo, pagamino netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir tokius žinomai netikrus dokumentus panaudojo, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o T. U. pagamino netikrus dokumentus, pasirašydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikruose dokumentuose, juos panaudojo, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo. Taip pat T. U. nuteistas už tai, kad 2010 – 2011 metais veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, padedant asmeniui, kurio baudžiamosios atsakomybės klausimas neišspręstas, iššvaistė jo žinioje buvusias didelės vertės, tai yra 484 820,75 Eur (1 673 989,08 Lt), svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. T. U., būdamas nuo 2009 m. vasario 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi, turėdamas galimybę kontroliuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, padedant asmeniui, kurio baudžiamosios atsakomybės klausimas neišspręstas, nuo 2010 m. liepos 15 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., panaudodamas dokumentus, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai pardavė prekių – 542 vnt. valdymo blokų (modelis: SE-015, SE-017, SE-116), UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 586 633,11 Eur (2 025 526,82 Lt), jam – T. U. kontroliuojant, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas PVM sąskaitas faktūras, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinės sąskaitos, esančios D. B. A/S Lietuvos filiale ir AB SEB banke į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą, esančią AB DnB bankas ir AB „Hansabankas“, 2010 metais devyniais mokėjimo pavedimais pervedė 53 616,48 Eur (185 127 Lt) ir grynais pinigais pagal 2010 m. rugpjūčio 5 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius sumokėjo 126 138,13 Eur (435 529,75 Lt), o 2011 metais trisdešimt aštuoniais mokėjimo pavedimais pervedė 273 155,13 Eur (943 150,06 Lt) ir grynais pinigais pagal 2011 m. sausio 5 d. – 2011 m. gegužės 30 d. keturiasdešimt dvejus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius sumokėjo 133 830,51 Eur (462 090 Lt), tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas, iš viso už 586 633, 10 Eur (2 025 526,82 Lt), įskaičiuojant PVM mokestį už 101 812,35 Eur (351 537,71 Lt). Tokiu būdu, T. U. padedant asmeniui, kurio baudžiamosios atsakomybės klausimas neišspręstas, iššvaistė didelės vertės už 484 820,75 Eur (1 673 989,11 Lt) (atskaičius iš sumokėtos sumos 101 812,35 Eur (351 537,71 Lt) PVM) UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Pripažinta, kad nusikalstamą veiką, susijusią su turto iššvaistymu T. U. padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Šios visos aplinkybės kartu su įrodymais ištirtais ir įvertintais šioje byloje patvirtina aplinkybes, kad tarp įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo klastojamos sąskaitos faktūros bei buvo siekiama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestus pinigus paversti išlaidomis, tokiu būdu siekiant panaikinti prievolę sumokėti dirbtinai sukurtą pardavimo PVM už paslaugas ir prekes, kurios realiai nebuvo atliktos ar parduotos. Įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažinta, kad A. A., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas suklastojo sąskaitas faktūras ir tuo pagrindu T. U., veikdamas bendrininkų grupėje, iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas. Nustačius aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 15 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., pagaminant 33 netikrus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, juose įrašant žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis ir juos panaudojant, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą nepagrįstai buvo pervestos piniginės lėšos, taip pat išrašyti kasos pajamų orderiai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdytus mokėjimus taip iššvaistytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis didelės vertės turtas, tai yra 484 820,75 Eur (1 673 989,11 Lt) (atskaičius iš sumokėtos sumos 101 812,35 Eur (351 537,71 Lt) PVM), dėl ko bendrovei padaryta didelė turtinė žala. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį - padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Būtent kaltinamasis A. A. klastodamas PVM sąskaitas – faktūras padėjo T. U., kuris tiriamų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir direktorius bei šių pareigų pagrindu buvo atsakingas už jo žinioje buvusį minėtos įmonės turtą iššvaistyti jo žinioje didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. A. A. veikoje buvo objektyvieji ir subjektyvieji BK 184 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo požymiai. A. A. suvokė, jog sandoriai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamu laikotarpiu neįvyko, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė mokėjimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už neįvykusius sandorius, taip neteisėtai iššvaistant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tai yra A. A. padėjo T. U. iššvaistyti bendrovės didelės vertės turtą ir to jis norėjo.

A. A. tiriamų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, ir nors P. M. buvo bendrovės direktorius, tačiau būtent A. A. buvo asmuo kontroliuojantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir jos turtą. Šias aplinkybes aptvirtino liudytojai A. V., A. K., iš dalies ir liudytojas P. M.. Šioje byloje jau nustatyta, kad tarp įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo klastojamos sąskaitos faktūros, bei buvo siekiama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestus pinigus paversti išlaidomis, tokiu būdu siekiant panaikinti prievolę sumokėti dirbtinai sukurtą pardavimo PVM už paslaugas ir prekes, kurios realiai nebuvo atliktos ar parduotos. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu jau konstatuota, kad būtent A. N. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 5 d. iki 2011 m. rugsėjo 21 d. pagamino netikrus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, juose įrašant žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis ir juos panaudojant, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai pardavė valdymo blokus UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šių sąskaitų faktūrų pagrindu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą nepagrįstai buvo pervestos piniginės lėšos (1 t., b. l. 164-186), taip iššvaistytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtas - 592 148,78 Lt (ekvivalentu – 171 498,14 euro atskaičius iš sumokėtos sumos 36 014,60 Eur PVM), dėl ko bendrovei padaryta didelė turtinė žala. A. A. veikoje buvo objektyvieji ir subjektyvieji BK 184 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo požymiai. A. A. veikė tiesiogine tyčia, suvokė, jog sandoriai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamu laikotarpiu neįvyko, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė mokėjimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už neįvykusius sandorius, taip neteisėtai iššvaistant bendrovės turtą, tai yra A. A. nesilaikydamas nustatytos disponavimo jo žinioje esančiu turtu tvarkos ir ją pažeisdamas, jį perleido tretiesiems asmenims, taip padarydamas bendrovei didelės vertės turtinę žalą ir to jis norėjo. Šią nusikalstamą veiką A. A. padarė veikdamas kartu su A. N., kuris pagamino netikrus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras. A. N. veikoje buvo objektyvieji ir subjektyvieji BK 184 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo požymiai. A. N. suvokė, jog sandoriai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamu laikotarpiu neįvyko, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė mokėjimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už neįvykusius sandorius, taip neteisėtai iššvaistant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tai yra A. N. padėjo A. A. iššvaistyti bendrovės didelės vertės turtą ir to norėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamojo A. A. veika pasireiškė tyčia, jis laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 17 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm.k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)), akcininku, turėdamas galimybę kontroliuoti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklą ir duoti nurodymus UAB „(duomenys neskelbtini)” atsakingam asmeniui, veikdamas bendrininko naudai ir interesais, veikdamas tyčia, 2010 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje Kauno mieste, susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas: (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) akcininku ir direktoriumi T. U., kuris pripažintas kaltu dėl šios nusikalstamos veikos, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu, kad jis už tyrimo metu nenustatytą dydžio piniginį atlygį pateiks juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pagamintus netikrus dokumentus - PVM sąskaitas -faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)” naudai parduotas prekes, o T. U. jų pagrindu pinigines lėšas, bankiniu pavedimu perves arba/ir grynais pinigais sumokės į UAB :(duomenys neskelbtini)”, kaip atsiskaitymą už tariamai parduotas prekes. Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, 2010 m. liepos mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, T. U. susitarė su A. A., kokios prekės kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)” PVM sąskaitoje-faktūroje kaip tariamai parduodamos prekės UAB “(duomenys neskelbtini)”. A. A. žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių prekių UAB „(duomenys neskelbtini)” neparduos, vykdydamas susitarimą su T. U., laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 15 d, iki 2011 m. rugsėjo 21 d, adresu (duomenys neskelbtini), pagamino netikrus dokumentus, t. y. 33 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, į kurias kompiuterinės technikos pagalba įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB “(duomenys neskelbtini)”, t. y. apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” tariamai pardavė prekių – 542 vnt. valdymo blokų modelis: SE-015, SE-017, SE-116 (toliau – prekių), UAB “(duomenys neskelbtini)(i)” už 2 025 526,82 Lt (ekv. 586 633,10 Eur) sumą, po ko šiuos, žinomai netikrus dokumentus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. U.. T. U., tęsdamas nusikalstamą veiką tai yra vykdydamas susitarimą su A. A., šių gautų UAB „(duomenys neskelbtini)” PVM sąskaitų – faktūrų pagrindu, iš UAB “(duomenys neskelbtini)” bankinės sąskaitos nuo 2010 m. liepos 28 d. iki 2010 m. gruodžio 146 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)” bankinę sąskaitą esančią AB DnB bankas 9 mokėjimo pavedimais pervedė 185 127 Lt sumą ir perdavė grynais pinigais pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė 435 529,75 Lt sumą, 2011 metais iš UAB “(duomenys neskelbtini)” bankinės sąskaitos nuo 2011 m. sausio 7 d. iki 2011 m. gruodžio 6 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)” bankinę sąskaitą esančią AB DnB bankas ir nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. iki 2011 m. rugsėjo 23 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą esančia AB „Swedbank“ 38 mokėjimo pavedimais pervedė 943 150,06 Lt sumą ir grynais pinigais pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasos pajamų orderius perdavė 462 090 Lt sumą, tokiu būdu juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko jam priklausančių piniginių lėšų, t. y. viso 2 025 526,82 Lt (ekv. 586 633,10 Eur tame tarpe 101 812,35 Eur PVM) sumą. A. A. padėjo T. U. iššvaistyti didelės vertės – 484 820,76 eurų (atskaičius iš sumokėtos sumos 101 812,35 Eur PVM) UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo A. A. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalies, 184 straipsnio 2 dalies sudėtį, kvalifikuota teisingai ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.