- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-04
- Bylos Nr.
- e2-672-883/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00127-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kompera“
- Kategorijos
- 2.5.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.5.2.1Netesybos
- 2.5.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
- 2.5.8.4Preliminarioji sutartis
- 2.5.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
- 2.5.11.6Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas
- 3.1.7.5Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kompera“ dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. S. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Kompera“ 45 547 Eur skolą, 23 625,35 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas už patenkintų ieškinio reikalavimų sumą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2015 m. balandžio 2 d. ieškovas ir atsakovė UAB „Kompera“ sudarė preliminarią sutartį (toliau – Preliminari sutartis) dėl nekilnojamojo turto – buto (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas), pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kuria šalys susitarė iki 2015 m. gegužės 5 d. sudaryti pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovė UAB „Kompera“ perleistų nuosavybės teise priklausantį Turtą ieškovui, o ieškovas sumokėtų kainą – 40 547 Eur. Preliminariosios sutarties sudarymo metu atsakovė UAB „Kompera“ ieškovui patvirtino, kad Turtas atsakovei priklauso nuosavybės teise. 2015 m. balandžio 3 d. ieškovo prašymu trečiasis asmuo D. S., per atsakovės UAB „Kompera“ darbuotoją S. B., perdavė atsakovei UAB „Kompera“ 5 000 Eur sumą pardavėjo išlaidoms, susijusioms su būsimo sandorio sudarymu, padengti (5 sutarties punktas). Pasibaigus preliminariosios sutarties terminui, t. y. 2015 m. gegužės 5 d., šalys nesudarė rašytinės formos susitarimų dėl preliminarioje sutartyje nurodyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęsimo, tačiau atsakovės UAB „Kompera“ vadovo prašymu ir ieškovo D. S. nurodymu 2015 m. gegužės 11 d. D. S. (trečiasis asmuo) atsakovei UAB „Kompera“ pervedė 40 547 Eur sumą už Turtą, kurį atsakovė žadėjo parduoti ieškovui. Tik 2016 m. balandžio 6 d. ieškovui tapo žinoma, kad ginčo Turto nuosavybė buvo įregistruota ne atsakovės UAB „Kompera“, o kito juridinio asmens (UAB „Anreka“) vardu. Faktas, kad atsakovė UAB „Kompera“ niekada neturėjo nuosavybės teisių į ginčo turtą patvirtina, jog atsakovė negalėjo turėti ir neturėjo tikslo sudaryti Turto perleidimo sutartį. Dėl pareigos vesti derybas sąžiningai pažeidimo, ieškovas D. S. prarado galimybę įsigyti analogišką turtą, prarastos galimybės piniginė vertė 21 453 Eur. Turėdama galimybę apie metus laiko neatlygintinai disponuoti ieškovo pinigais, atsakovė UAB „Kompera“ gavo 2 172,35 Eur naudą, kuri laikytina ieškovo nuostoliais.
Ieškovas D. S. ir jo atstovas posėdžio metu ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, nurodė, kad atsakovės UAB „Kompera“ vadovo veiksmai buvo nesąžiningi. Buto nuosavybės teisė nebuvo įgyta ir apie tai atsakovės UAB „Kompera“ vadovas nuslėpė nuo ieškovo. Buto raktai buvo perduoti ieškovui, ieškovas remontavo butą, atsakovė UAB „Kompera“ gautų pinigų negrąžino. Ieškovas prarado galimybę per tą laiką įsigyti analogišką butą tokia kaina, prašo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovės UAB „Kompera“ direktorius V. A. 2016-08-10 posėdžio metu su ieškovo D. S. ieškiniu iš dalies sutiko. Pripažino, jog šalys sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią turėjo perduoti ginčo turtą ieškovui D. S.. Teigė, kad ir šiuo metu savo įsipareigojimų neatsisako, nurodė, kad UAB „Kompera“ ieško galimybės butą nupirkti iš UAB „Anreka“ ir perduoti ieškovui D. S..
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje D. S. atsiliepime į ieškinį ir posėdžio metu ieškovo D. S. ieškinį palaikė, nurodė, kad savarankiško reikalavimo byloje nereiškia, nes pinigai turi būti priteisti ieškovui D. S.. Paaiškino, kad jai tarpininkaujant sūnus D. S. su bendrovės „Kompera“ vadovu V. A. 2015 m. balandžio 2 d. sudarė preliminarią sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini) pirkimo sutarties sudarymo. Sutarta turto kaina buvo 40 547 Eur. Turto pirkimas-pardavimas turėjo įvykti 2015 m. gegužės 5 d. Kadangi ji pati buto pirkti neketino, o dalis ieškovo pinigų buvo pas ją, be to, ji buvo žadėjusi padėti sūnui finansiškai įsigyjant butą, tiek avansą, tiek visą Turto kainą atsakovei sumokėjo ji. Nurodė, kad ji pati jokių kitų sutarčių tuo metu su UAB „Kompera“ neturėjo. Avansą už butą grynais pinigais perdavė įmonės direktoriaus nurodytam darbuotojui S. B.. Susitikimo metu darbuotojas neturėjo jokio įmonės patvirtinančio dokumento, kad pažymėtų, jog 5000 Eur avansą tikrai gavo, todėl paprašė S. B. tai patvirtinti ir pasirašyti ant kitos preliminarios sutarties pusės. Po to skambino S. B. telefonu, kuris patvirtino, kad pinigus perdavė ir kad tai yra įforminta UAB „Kompera“ dokumentuose. 2015 m. gegužės 5 d., kai butas turėjo būti perduotas sūnui, ji susisiekė su UAB „Kompera“ direktoriumi, kuris informavo, kad to padaryti negali ir prašė dar 2-3 mėn. laikotarpio atidėjimo, be to, kad galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus, prašė pervesti visą turto kainą, t. y. 40 547 Eur, o grynaisiais sumokėtą 5 000 Eur avansą pažadėjo grąžinti. Kadangi jų santykiai buvo grįsti pasitikėjimu, 2015 m. gegužės 11 d. iš savo sąskaitos, už sūnų D. S., bankiniu pavedimu ji pervedė visą buto sumą į UAB „Kompera“ atsiskaitomąją sąskaitą. Praėjus įmonės vadovo žadėtam dviejų mėnesių laikotarpiui, ji reguliariai skambino ir prašė sudaryti pagrindinę sutartį dėl sūnaus norimo pirkti buto, grąžinti sumokėtą avansą. UAB „Kompera“ direktorius vis prašė terminus pratęsti. 2015 m. rugpjūčio mėn. UAB „Kompera“ vadovas informavo, kad jau jie turi galimybę paimti nuo buto raktus ir pradėti daryti jame remonto darbus. Nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. gavus raktus, D. S. po truputį pradėjo organizuoti remonto darbus: buvo atvežtos gipso kartono plokštės, pakoreguotos miegamojo gipso sienos, pradėta vedžioti elektros instaliacija, suvežtos plytelės voniai bei virtuvės zonai. 2016 m. vasario mėn. pabaigoje – kovo mėn. pradžioje, sužinojo, kad sūnaus ketinamas pirkti butas, už kurį jau pervesti visi pinigai ir dar yra likęs perduotas bei negrąžintas avansas, yra ne UAB „Kompera“, o UAB „Anreka“ nuosavybė. Po to bandė susisiekti su UAB „Kompera“ direktoriumi, tačiau jis vengė bendrauti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovas D. S. ir atsakovė UAB „Kompera“, atstovaujama direktoriaus V. A., 2015 m. balandžio 2 d. sudarė sutartį, kurioje aptartomis sąlygomis numatė iki 2015 m. gegužės 5 d. sudaryti kitą (pagrindinę) sutartį, kuria nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini) bus perduota pirkėjui D. S. (sutarties 1, 7 p.). Pagal šią sutartį ieškovo D. S. prisiimtą pareigą, sumokėti atsakovei UAB „Kompera“ 5 000 Eur grynais pinigais sutarties pasirašymo dieną atsakovės išlaidoms, susijusioms su būsimo sandorio sudarymu (sutarties 5 p.), įvykdė trečiasis asmuo D. S., kuri 2015 m. balandžio 3 d. perdavė atsakovės darbuotojui S. B. 5 000 Eur grynaisiais (įrašas preliminarios sutarties trečio lapo antroje pusėje). Pagrindinė sutartis iki 2015 m. gegužės 5 d. nebuvo sudaryta. Trečiasis asmuo D. S. 2015 m. gegužės 11 d. mokėjimo dokumentu 12.37 pervedė atsakovei UAB „Kompera“ 40 547 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama: pagal sutartį. Buto su daline apdaila perdavimo – priėmimo aktu 2015 m. rugpjūčio 14 d. buto (duomenys neskelbtini) raktai buvo perduoti trečiajam asmeniui D. S.. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis butas (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 8 d. įregistruotas kaip UAB „Anreka“ nuosavybė, įregistravimo pagrindas 2015 m. lapkričio 20 d. statybos užbaigimo aktas.
Dėl ikisutartinių santykių teisinio kvalifikavimo
Nagrinėjamu atveju akivaizdu ir šalys neginčija to fakto, jog tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis (CK 6.165 str.). Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą išskiriami tokie šios sutarties bruožai: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 str., 6.165 str. 1, 2 d., 1.73 str. 1 d. 7 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015). Pažymėtina, kad susitarimas dėl būsimo nekilnojamojo daikto (kaip šiuo atveju) pirkimo ir pardavimo gali būti preliminariosios sutarties dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-687/2016).
Ieškovo ir atsakovės UAB „Kompera“ 2015 m. balandžio 2 d. sudarytoje sutartyje šalys susitarė dėl preliminariai apibrėžto 57,69 kv. m. ploto buto (duomenys neskelbtini) pirkimo ir pardavimo už šalių sutartą kainą (esminės sąlygos). Ši sutartis buvo sudaryta rašytine forma, iš jos turinio akivaizdžiai matyti kitas esminis preliminariosios sutarties bruožas – aiškus šalių susitarimas ateityje – iki 2015 m. gegužės 5 d. sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CPK 178, 197 str.). Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, tai yra pagrindinę, sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas.
Dėl iš ikisutartinių buto pirkimo–pardavimo santykių kylančios civilinės atsakomybės
Kaip minėta, tarp šalių susiklostė ikisutartiniai teisiniai santykiai: 2015 m. balandžio 2 d. šalys sudarė preliminariąją buto pirkimo – pardavimo sutartį. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.), tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ši sutartis nebuvo įvykdyta, tai yra, iki numatyto termino (2015 m. gegužės 5 d.) pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Nors, nesant rašytinio susitarimo dėl preliminarios sutarties pratęsimo, preliminarioji sutartis pasibaigė (CK 6.156 str. 5 d.), tačiau, byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog ir po 2015 m. gegužės 5 d. šalių tarpusavio bendradarbiavimas nenutrūko, ieškovas D. S. ir trečiasis asmuo ieškovo pusėje D. S. konkrečiais savo veiksmais aktyviai rodė pageidavimą įsigyti ginčo turtą, o ir pačios atsakovės UAB „Kompera“ atstovo V. A. veiksmai bei elgesys patvirtina toliau egzistavus tarp šalių tokį susitarimą: atsakovės UAB „Kompera“ atstovo prašymu trečiasis asmuo D. S. 2015 m. gegužės 11 d. pervedė atsakovei UAB „Kompera“ 40 547 Eur sumą, t. y. preliminarioje sutartyje šalių sutartą visą Turto pardavimo kainą, 2016-08-10 teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Kompera“ vadovas V. A. teigė esant galimybę turtą perduoti ieškovui, šalims buvo suteiktas laikas ginčą išspręsti taikiai. Teismo vertinimu, šios aplinkybės liudija ieškovo siekį išsaugoti sutartinius santykius, įsigyti sutartą daiktą, pirkėjo bendradarbiavimą su pardavėju ir tinkamą prievolių vykdymą iš pirkėjo pusės.
Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tai, jog tokios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra. Tačiau šios preliminarios sutarties (ikisutartinio dokumento) pasirašymas yra rimto ketinimo sudaryti sutartį įrodymas; ji sukelia teisines pasekmes bei įpareigoja, todėl jos nevykdymas yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę. Todėl nagrinėjamu atveju turi būti išsiaiškinta, dėl kurios šalies kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, ir ar yra pagrindas taikyti atsakovei UAB „Kompera“ ieškovo prašomą taikyti civilinę atsakomybę.
Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl šalių sąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose bei nustatinėjant, dėl kurios šalies kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, būtina vertinti įrodymų visumą, atspindinčią šalių elgesį sudarius preliminariąją sutartį, dėtas pastangas siekiant sudaryti pagrindinę sutartį ir pan. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, nustatyta, kad tiek nuo preliminarios sutarties pasirašymo iki jos galiojimo termino pabaigos, tiek pasibaigus preliminariajai sutarčiai, tačiau tęsiantis tarp šalių susiklosčiusiems ikisutartiniams santykiams, atsakovė UAB „Kompera“ neatliko jokių veiksmų, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis būtų pasirašyta ir ieškovui parduotas jo pasirinktas butas, t. y. vengė įvykdyti savo įsipareigojimus tiek pagal sutartį, tiek pagal sąžiningumo prezumpciją, ko pasekoje paaiškėjo, kad ikisutartinių santykių objektas atsakovei UAB „Kompera“ nuosavybės teise nepriklauso ir niekada nepriklausė. Atsakovė UAB „Kompera“ priimdama pinigus išlaidoms, susijusioms su būsimo sandorio sudarymu, ir po preliminarios sutarties pasibaigimo priimdama visą ginčo turto kainą, sukūrė ieškovui D. S. pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis anksčiau ar vėliau bus sudaryta, tokį pasitikėjimą dar labiau sustiprino 2015 m. rugpjūčio 14 d. perduoti ginčo buto raktai. Teismo vertinimu, būtent atsakovė UAB „Kompera“ (pardavėja), kuri nagrinėjamu atveju yra juridinis asmuo bei verslininkas, siekdama parduoti nuosavybės teise neįregistruotą turtą, elgdamasis apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai, turėjo užtikrinti, kad pirkėjo teisėti ir pagrįsti lūkesčiai dėl sutarties vykdymo rezultato ateityje bus įgyvendinti. Tuo tarpu sutartyje nurodytu terminu ir net sumokėjus visą Turto kainą ir toliau negaunant pirkimo-pardavimo objekto, pirkėjui nebeliko pagrindo tikėtis, kad sutartis bus įvykdyta ir ateityje, pirkėjo teisėti ir pagrįsti lūkesčiai dėl sutarties vykdymo rezultatų liko neįgyvendinti dėl atsakovės UAB „Kompera“ prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, t. y. ieškovas negavo to, ko tikėjosi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvadą, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės UAB „Kompera“ kaltės.
Dėl piniginių mokėjimų, atliktų vykdant ginčo šalių sutartį, paskirties ir pobūdžio
Kaip matyti iš byloje esančių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, trečiasis asmuo D. S., vykdydama pagal preliminarią sutartį ieškovo D. S. prisiimtas pareigas, yra sumokėjusi atsakovei UAB „Kompera“ 45 547 Eur sumą.
Liudytoju apklaustas S. B. ((duomenys neskelbtini) darbuotojas iki 2015 m. rugpjūčio mėn.) nurodė, kad jam skambinęs įmonės direktorius V. A. pasakė, jog atvažiuos žmonės paduoti avanso už butą; tai buvo 5 000 Eur suma, kurią tą pačią savaitę jis perdavė UAB „Kompera“ vadovui V. A.. Trečiojo asmens D. S. ir liudytojo S. B. paaiškinimus patvirtina įrašas preliminariosios sutarties trečio lapo antroje pusėje apie 5000 Eur grynais pinigais perdavimą 2015-04-03. Nors atsakovė UAB „Kompera“ teismo buvo įpareigota pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius ar paneigiančius šias aplinkybes, atsakovė UAB „Kompera“ teismo įpareigojimų nevykdė, o įmonės vadovas posėdžio metu šių aplinkybių neneigė. Ginčo, kad po preliminarios sutarties pasibaigimo termino bankiniu pavedimu atsakovei buvo pervesta visa turto kainą – 40547 Eur, taip pat nėra, tai patvirtina ir ieškovo pateiktas 2015 m. gegužės 11 d. mokėjimo dokumentas 12.37.
Pagal sutartiniuose teisiniuose santykiuose susiklosčiusią praktiką avansu laikoma pinigų suma, kurią daiktų, darbų ar sutartinių paslaugų pirkėjas sumoka pardavėjui ikisutartinių santykių metu (iki pagrindinės sutarties sudarymo). Nors preliminariosios sutarties 5 punkte numatyta, kad ieškovas (pirkėjas) sumoka grynais pinigais atsakovei (pardavėjui), šios sutarties pasirašymo dieną 5 000 Eur atsakovės išlaidoms, susijusioms su būsimo sandorio sudarymu, padengti, o likę 35 547 Eur pervedami į atsakovės sąskaitą per vieną darbo dieną, po Statybos – rangos sutarties pasirašymo, tačiau trečiojo asmens už ieškovą sumokėtų 5 000 Eur negalima pripažinti kaip skirtų prievolės įvykdymo užtikrinimui, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad ši suma atliko avanso funkciją. Buto kaina preliminariojoje sutartyje buvo nustatyta 40 547 Eur. Trečiojo asmens už ieškovą atliktas mokėjimas po preliminarios sutarties pasibaigimo termino tęsiant ikisutartinius santykius, sudaro 40 547 Eur – būtent visą sutartą buto kainą, todėl aukščiau nurodyta grynųjų pinigų dalis taip pat pripažintina avansu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu tikslo nepasiekiama, t. y. nesudaroma pagrindinė sutartis, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2007). Nagrinėjamu atveju avansą iš trečiojo asmens D. S. atsakovė UAB „Kompera“ gavo pagal preliminariąją sutartį; viso ginčo turto kainą atsakovė gavo po preliminarios sutarties pasibaigimo, atsakovės atstovo prašymu, tikslu, kad bus pasirašyta ginčo turto pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis; nesudarius pagrindinės sutarties teisėtas pinigų gavimo pagrindas išnyko, todėl be teisėto pagrindo įgytos lėšos - 45 547 Eur - priteistinos iš atsakovės UAB „Kompera“ (CK 6.237 str. 1, 2 d.).
Dėl reikalavimo teisės perleidimo
Nagrinėjamu atveju ieškovo D. S. reikalavimas kildinamas iš atsakovės UAB „Kompera“ prievolės grąžinti pagal 2015-04-02 preliminarią sutartį gautas pinigų sumas. Kaip jau minėta, vykdydama pagal 2015-04-02 preliminarią sutartį ieškovo D. S. prisiimtas pareigas, trečiasis asmuo D. S. atsakovei UAB „Kompera“ sumokėjo 45 547 Eur sumą. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė reiškia, kad tretysis asmuo gali įvykdyti prievolę už skolininką dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva. Sumokėdama atsakovei UAB „Kompera“ pinigus pagal šalių sudarytą preliminarią sutartį, trečiasis asmuo D. S. neįvardijo kitokio šių mokėjimo pagrindo, nenurodė jokių kitų su šiais mokėjimais susijusių sąlygų, todėl trečiajam asmeniui D. S., įvykdžiusiai prievolę, pereina kreditoriaus (D. S.) teisės, susijusios su skolininku UAB „Kompera“ (CK 6.50 str. 3 d., 6.111 str.). Tai reiškia, kad trečiasis asmuo D. S. turi teisę iš UAB „Kompera“ reikalauti grąžinti 45 547 Eur sumą. Tačiau trečiasis asmuo D. S. savarankiško reikalavimo dėl sumokėtų piniginių lėšų atsakovei UAB „Kompera“ nereiškia, sutinka, kad reikalavimo teisė pereitų ieškovui D. S.. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Atsakovė UAB „Kompera“ apie reikalavimo perleidimą informuota teismo proceso metu procesine forma pagal civilinio proceso taisykles, įteikiant ieškinį (CPK 135, 142 str.). Prieštaravimų dėl ieškovo pareikšto reikalavimo priteisti 45 547 Eur pagal preliminarią sutartį atsakovė UAB „Kompera“ nereiškė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės UAB „Kompera“ informavimas apie reikalavimo teisės perleidimą atitinka įstatymo leidėjo nustatytą procesinį pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimą reglamentavimą, todėl ieškovas D. S. pripažintinas turinčiu reikalavimo teisę atsakovės UAB „Kompera“ atžvilgiu dėl pagal 2015-04-02 preliminarią sutartį sumokėtų 45 547 Eur grąžinimo.
Dėl nuostolių atlyginimo
Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jei preliminarią sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Prarastos konkrečios galimybės piniginės vertės, t. y. patirtų nuostolių negautos naudos forma, realumo įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiai preliminariosios sutarties šaliai. Pažymėtina, kad dėl asmenims suteikiamos teisės laisvai pradėti derybas ir jas nutraukti, kuri ribojama sąžiningumo imperatyvu, negautų pajamų įrodytinumo standartas yra aukštesnis, turi būti įrodyta reali galimybė gauti pajamas ir realus jų dydis.
Nagrinėjamu atveju, 2015 m. balandžio 2 d. preliminariosios sutarties 15 punkte šalys nustatė, jog nutraukus šią sutartį dėl sutartyje numatytų atsakovės UAB „Kompera“ įsipareigojimų nevykdymo, atsakovė UAB „Kompera“ privalo grąžinti ieškovui D. S. 10 000 Eur. Taigi preliminarios sutarties vykdymo užtikrinimui šalys numatė atitinkamo dydžio netesybas – sankciją už preliminarios sutarties nevykdymą. Kaip konstatuota anksčiau, nagrinėjamu atveju pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės UAB „Kompera“ kaltės. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės UAB „Kompera“ sutartinei atsakomybei taikyti, todėl turi būti svarstomas CK 6.73 straipsnio 2 dalies taikymas dėl netesybų dydžio.
Ieškovas D. S. prašo priteisti 23 625,35 Eur nuostolių atlyginimą. Sprendžiant klausimą dėl šios sumos priteisimo ar nepriteisimo, turi būti vertinama, ar prašoma priteisti nuostolių suma nėra didesnė už ieškovo patirtus nuostolius (CK 6.73 str.). CK nenumato baudinių netesybų, todėl ieškovo prašoma priteisti netesybų suma turi būti įskaitoma į jo patirtus nuostolius ir jų neviršyti. Netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).
Nagrinėjamu atveju dėl preliminarios sutarties nevykdymo atsiradusių nuostolių dydį ieškovas grindė negautomis pajamomis už ketintą įsigyti turtą dėl išaugusių nekilnojamojo turto kainų rinkoje. Kaip minėta, negautų pajamų dydį privalo įrodyti ieškovas, o tos pajamos turi būti realios. Akivaizdu, jog nekilnojamojo turto kainų padidėjimas rinkoje nepriklauso nuo šalių valios, buto kaina išaugo ne dėl subjektyvių atsakovės UAB „Kompera“ veiksmų, kuriais ji pažeidė savo įsipareigojimus parduoti butą, o dėl objektyvių rinkos pokyčių. Be to, preliminarioje sutartyje nustatyto baudos dydžio šalys nesiejo su ginčo turto vertės pokyčiais. Įrodinėdamas nuostolių dydį ieškovas teismui pateikė ginčo turto savininko UAB „Anreka“ viešai nurodomo turto įsigijimo kainą 2016 m. balandžio mėn. – 62 000 Eur ir 2016 m. liepos mėn. – 66 000 Eur, taip pat, VĮ Registrų centras analogiškų butų (duomenys neskelbtini) sandorių išrašą ir internetinio analogiškų butų (duomenys neskelbtini) skelbimus, paskelbtus tinklalapyje www.aruodas.lt. Atsakovė UAB „Kompera“ nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus duomenis apie tokį kainų pasikeitimą (CPK 178, 185 str.).
Pagal CK 6.73 straipsnio antrąją dalį teismas, priteisdamas netesybas, savo nuožiūra sprendžia klausimą dėl jų sumažinimo, jei netesybos yra neprotingos ar akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą ir pan. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į nurodytą ginčo buto kainos pasikeitimą bei į šalių būsimo įsipareigojimo vertę, tai yra į įsipareigojimą sudaryti 40 547 Eur vertės buto pirkimo – pardavimo sandorį, sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti 21 453 Eur dydžio negautos pajamos yra neprotingai didelės, neatitinka realiai ieškovo patirtų nuostolių. Teismo vertinimu, preliminarioje sutartyje nurodyta bauda – 10 000 Eur, už numatytų atsakovės UAB „Kompera“ įsipareigojimų nevykdymą, nagrinėjamu atveju yra pakankamas, protingas ir teisingas ieškovo patirtų nuostolių patenkinimas.
Ieškovas D. S. taip pat prašo priteisti iš atsakovės UAB „Kompera“ 5 procentų dydžio metines palūkanas už naudojimąsi pinigais, skaičiuojant nuo avanso sumokėjimo (2015 m. balandžio 3 d.) ir nuo visos turto kainos sumokėjimo (2015 m. gegužės 11 d.) iki ieškinio pareiškimo (2016 m. balandžio 19 d.), kurios ieškovo paskaičiavimu sudaro 2 172,35 Eur sumą.
Pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį, už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Pareiga grąžinti tai, kas įgyta be teisinio pagrindo, atsiranda ir tuo atveju, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad dėl atsakovės UAB „Kompera“ kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė ginčo turto pirkimo – pardavimo sutartis. Nuosavybės teisę į ginčo turtą nuo 2016 m. kovo 8 d. Nekilnojamojo turto registre įregistravo UAB „Anreka“. Nors ieškovas D. S. konkrečiai nurodo, nuo kada pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas, tačiau teismo vertinimu, atsakovė UAB „Kompera“ apie nepagrįstą pinigų gavimą suprato arba turėjo suprasti nuo to momento, kai ginčo turtas buvo įregistruotas viešame registre trečiųjų asmenų vardu, t. y. nuo 2016 m. kovo 8 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo prašoma priteisti palūkanų suma mažintina, 5 procentų palūkanas skaičiuojant už 45 547 Eur sumą nuo 2016 m. kovo 8 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. iki 2016 m. balandžio 25 d. Tokiu būdu iš atsakovės ieškovui priteistina 299,49 Eur (5 proc. / 100 proc. / 365 d. x 48 d. x 45 547 Eur) nuostolių atlyginimas už naudojimąsi pinigais.
Taigi nustačius, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai, tai yra, jog atsakovė UAB „Kompera“ nevykdė sudarytos sutarties, kad ieškovui dėl preliminarios sutarties nevykdymo atsirado nuostoliai, bei tai, kad tarp šių nuostolių bei atsakovės UAB „Kompera“ atsisakymo vykdyti sutartį yra priežastinis ryšys, teismas sprendžia, jog ieškovo prašymas priteisti 23 625,35 Eur nuostolių atlyginimą tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 10 299,49 Eur sumą ieškovo patirtiems nuostoliams atlyginti.
Dėl procesinių palūkanų
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės UAB „Kompera“ 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo patenkintų ieškinio reikalavimų sumos, už laikotarpį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos kaip yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Nustatyta, kad neįvykus sandoriui ir atsakovei UAB „Kompera“ atsisakius grąžinti gautas iš trečiojo asmens už ieškovą pinigų sumas, ji pažeidė savo prievolę ieškovui, todėl teismas sprendžia, kad šis ieškovo prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
Ieškovas už ieškinį sumokėjo 1 254 Eur žyminį mokestį, taip pat pateikė įrodymus dėl 2 868,70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio suma yra 69 172,35 Eur, laikytina, kad ieškovo patenkintų reikalavimų dalis (55846,49 Eur) sudaro 80,7 proc., atmestų – 19,3 proc. Taigi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovo priteistina 1003,20 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas patyrė 2 868,70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Šiuo atveju ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai, neviršija rekomenduojamų dydžių, yra realios ir pagrįstos, pagrindų jas mažinti nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (80,7 proc.), ieškovui iš atsakovo priteistina 2 315 Eur advokato pagalbos išlaidų.
Dėl laikinųjų pasaugos priemonių
Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „Kompera“, į. k. 144644492, ieškovui D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 45 547 Eur (keturiasdešimt penkių tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt septynių eurų) skolą, 10 299,49 Eur (dešimties tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt devynių eurų 49 ct) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 55 846,49 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. balandžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 1003,20 Eur (vieną tūkstantį tris eurus 20 ct) žyminį mokestį 2 315 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiolika eurų) atstovavimo teisme išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.