Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas su 2017 m. vasario 17 d. skundu kreipėsi tiesiogiai į teismą, prašydamas 1) panaikinti antstolę Virginiją Meškauskienę pavaduojančio antstolio Irmanto Gaidelio 2017 m. vasario 7 d. patvarkymą, kuriuo nutarta neatnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakyta tenkinti 2017 m. sausio 31 d. skundą, nestabdyti vykdomosios bylos, 2) atnaujinti skundo padavimo terminą ir išnagrinėti 2017 m. sausio 31 d. skundą bei jį patenkinti, t. y. leisti naudotis vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio lėšomis.

Antstolę Virginiją Meškauskienę pavaduojantis antstolis Irmantas Gaidelis 2017 m. vasario 7 d. patvarkymu atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir pareiškėjo 2017 m. sausio 31 d. skundo netenkino. Antstolis patvarkyme pareiškėjui išaiškino, kad pareiškėjas antstolio patvarkymą dėl atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo netenkinimo gali skųsti teismui kartu pateikdamas ir antstolio netenkintą skundą.

Pareiškėjas 2017 m. sausio 31 d. skundu (b. l. 7-9) prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kurioje apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Minėtame skunde nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį, išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pasak pareiškėjo, toks teisinis reguliavimas reikšmingas skundžiamo patvarkymo požiūriu, kadangi skundžiamas patvarkymas nagrinėjamu atveju apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikiamų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Pareiškėjo teigimu, laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo. Pareiškėjo teigimu, šioje nutartyje konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. Be to, pagal teismų formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-988-254/2016). Nurodo, kad jeigu lėšos buvo nurašytos iš darbo užmokesčio, turi būti laikomasi CPK 736 straipsnyje numatytų išskaitų ribojimo. Pareiškėjas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju pagal skundžiamą patvarkymą iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms.

Pareiškėjas 2017 m. vasario 17 d. skunde (b. l. 1) prašo atnaujinti 2017 m. sausio 31 d. skundo padavimo terminą, nurodydamas, kad tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 32 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 pateikto išaiškinimo paaiškėjo, kad antstolė negali nuskaičiuoti iš sąskaitos visų piniginių lėšų, privalo laikytis įstatymų ir palikti 1 MMA, nurašant tik sumą, kurį viršija 1 MMA. Teigia, kad tuo metu, kai antstolė 2014 m. birželio 6 d. areštavo sąskaitą, tokios praktikos nebuvo, todėl neturėjo pagrindo skųsti antstolės veiksmus. Pasikeitus aplinkybėms, prašo atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškėjas pažymi, kad jam į įkalinimo vietos įstaigos sąskaitą pinigus atsiunčia jo mama, todėl sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra ne jo, o mamos. Teigia, kad siūlė antstolei skolą mokėti dalimis ir per likusį bausmės laiką būtų ją išmokėjęs, tačiau antstolė su tuo nesutiko.

Antstolę Virginiją Meškauskienę pavaduojantis antstolis Irmantas Gaidelis 2017 m. vasario 7 d. patvarkyme, kuriuo atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir pareiškėjo 2017 m. sausio 31 d. skundo netenkino (b. l. 2-3) nurodo, kad 2014 m. birželio 6 d. buvo priimti procesiniai dokumentai: patvarkymas dėl turtinių teisių arešto ir patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kurie išsiųsti vykdyti pataisos namams. Pažymi, kad pareiškėjas yra praleidęs naikinamąjį 90 dienų terminą skundui dėl 2014 m. birželio 6 d. procesinių dokumentų paduoti, termino atnaujinti jo neprašė, svarbių jo praleidimo priežasčių nenurodė. Pažymi, kad CPK 688 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis (šiuo atveju laisvės atėmimo vietos įstaigoje), taip pat pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas patvarkymas dėl turtinių teisių arešto. Teigia, kad skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad į asmeninę sąskaitą gautų pinigines lėšas, nurodytas CPK 739 straipsnyje, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Pažymi, kad skolininkas klysta nurodydamas, kad išieškojimas iš jo lėšų gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios 1 MMA, kadangi CPK 668 straipsnyje įtvirtinta norma nėra absoliuti. Nurodo, kad galimybę išieškoti iš piniginių lėšų, neviršijančių 1 MMA, įtvirtina įstatymo nuostatos – būtent CPK 736 straipsnis. Pabrėžia, kad skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų negauna, apskritai jokie atskaitymai iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų nėra atliekami, jokių piniginių lėšų įkalinimo įstaiga į antstolės depozitinę sąskaitą neperveda, paskutinis atskaitymas atliktas 2014 m. liepos 15 d., todėl skolininko teiginiai, kad iš jo yra išieškomos visos lėšos ir taip jam trukdoma įsigyti asmeninio naudojimo daiktų yra nepagrįsti. Nurodo, kad piniginės lėšos galimai kažkada gautos į sąskaitą įkalinimo įstaigoje savaime nepatenka į CPK 738 ir 739 straipsniuose išvardintų pajamų, iš kurių negalimas arba ribojamas sumų išieškojimas, sąrašą, todėl šiuo atveju negali būti taikomas nei CPK 736 straipsnyje, nei CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apribojimas išieškant iš lėšų, neviršijančių 1 MMA. Tuo pačiu pažymi, kad 2014 m. birželio 6 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo pataisos namams aiškiai nurodyta iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų pajamų atskaitymus vykdyti CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi skolininkui dirbant ir gaunant darbo užmokesčiui prilygintas pajamas, pataisos namai atskaitymus vykdytų CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka. Piniginėmis lėšoms, likusioms po tokių atskaitymų, skolininkas galėtų naudotis savo papildomiems poreikiams. Be kita ko pažymi, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalis, kuria ribojamos pinigų sumos, kurias nuteistieji gali skirti savo papildomų poreikių patenkinimui. Galimybės disponuoti 1 MMA dydžio suma įstatymas neįtvirtina. Skolininkas skunde nurodo tik deklaratyvius teiginius, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių galimai gautinų piniginių lėšų kilmę, dydį, poreikių, kuriems reikalingos piniginės lėšos, pagrįstumą.

Antstolė Virginija Meškauskienė 2017 m. kovo 3 d. pateikė atsiliepimą į skolininko skundą (b. l. 14-15), kuriame nurodo, kad skolininkas nurodydamas, kad yra pagrindas atnaujinti skundo padavimo terminą, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dar 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, tačiau nenurodo jokių priežasčių, kodėl skundą dėl antstolės veiksmų, manydamas, kad jo teisės pažeistos, pateikė praėjus beveik metams nuo minėtos nutarties priėmimo. Pažymi, kad skolininkas klaidingai nurodo, kad antstolė iš skolininko nuskaičiuoja visus pinigus, o sąskaitoje yra piniginių lėšų, priklausančių skolininko motinai. Pabrėžia, kad jokių piniginių lėšų įkalinimo ištaiga i antstolės depozitinę sąskaitą neperveda, paskutinis atskaitymas atliktas 2014 m. liepos 15 d., jokių įrodymų apie tariamai esančias lėšas sąskaitoje skolininkas nepateikė. Nurodo, kad nuteistieji, neturintys skolinių įsipareigojimų, savo piniginėmis lėšomis gali disponuoti laisvai ir savo nuožiūra pirkti leistinas prekes, tačiau asmenys, kurių atžvilgiu vykdomas išieškojimas, turi paisyti ne tik savo, tačiau ir išieškotojo interesų. Nurodo, kad pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad į asmeninę sąskaitą gautų pinigines lėšas, nurodytas CPK 739 straipsnyje, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Teigia, kad skolininkas klaidingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kadangi šioje nutartyje teismas antstolės veiksmus pripažino neteisėtais ne dėl CPK 668 straipsnyje įtvirtinto apribojimo netaikymo, o dėl įstatymo nuostatų, reglamentuojančių raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo, pažeidimo. Be to, teismas nurodė, kad nors antstolė ir bylą nagrinėję teismai ir netaikė CPK 668 straipsnyje nustatyto vieno MMA dydžio išskaitų ribojimo, tačiau, pasisakydami dėl išieškojimo iš skolininko pajamų, nepagrįstai juo rėmėsi, kadangi šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, o prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Pabrėžia, kad skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų negauna, apskritai jokie atskaitymai iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų nėra atliekami, jokių piniginių lėšų įkalinimo įstaiga į antstolės depozitinę sąskaitą neperveda. Nurodo, kad piniginės lėšos galimai kažkada gautinos į sąskaitą įkalinimo įstaigoje savaime nepatenka į CPK 738 ir CPK 739 straipsniuose išvardintų pajamų, iš kurių negalimas arba ribojamas sumų išieškojimas, sąrašą. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų apie galimai gautinų piniginių lėšų šaltinį, tokių piniginių lėšų kilmę, dydį, periodiškumą, poreikių, kuriems būtinos lėšos pagrįstumą. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Pasak antstolės, arešto sąskaitai panaikinimas, kai skolininkas skunde dėsto tik deklaratyvius, melagingus teiginius, nepateikia jokių įrodymų, paneigtų skolininko pareigų vykdymo procese institutą bei įtvirtintų privilegijuotą skolininko, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, padėtį kitų asmenų, iš kurių vykdomas išieškojimas, atžvilgiu.

Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2017 m. kovo 14 d., 10.00 val. (b. l. 11-12). Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2017 m. vasario 22 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Civilinė byla nutrauktina.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0015/07/09064 nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2005 m. gruodžio 21 d. administracinio teisės pažeidimo nutarimą Nr. E194296 dėl 579,24 Eur (2 000 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko R. L. išieškotojos Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos naudai (v. b. l. 1, 3-4). Antstolė 2014 m. birželio 6 d. priėmė patvarkymą dėl turtinių teisių arešto, adresuotą Alytaus pataisos namams ir skolininkui, kuriuo areštavo skolininkui priklausančias turtines teises į jam išmokėtinas pinigines lėšas (v. b. l. 63). Be to, antstolė 2014 m. birželio 6 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo antstolė nurodė Alytaus pataisos namams iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, ir išskaitytas sumas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (v. b. l. 64). Procesiniai dokumentai išsiųsti Alytaus pataisos namams ir įteikti 2014 m. birželio 11 d. (v. b. l. 69). Iš vykdomojoje byloje esančio išrašo iš antstolės depozitinės sąskaitos matyti, kad 2014 m. liepos 15 d. iš skolininko buvo išieškota 14,92 Eur (51,52 Lt) (v. b. l. 74).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti antstolę Virginiją Meškauskienę pavaduojančio antstolio Irmanto Gaidelio 2017 m. vasario 7 d. patvarkymą, kuriuo nutarta neatnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakyta tenkinti 2017 m. sausio 31 d. skundą, nestabdyti vykdomosios bylos bei atnaujinti skundo padavimo terminą ir išnagrinėti 2017 m. sausio 31 d. skundą bei jį patenkinti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas, visų pirma, pasisako dėl termino 2017 m. sausio 31 d. skundui dėl antstolės veiksmų paduoti, kadangi šio klausimo išsprendimas yra tiesiogiai susijęs su 2017 m. sausio 31 d. skundo (ne)nagrinėjimu iš esmės.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą ypatingos teisenos tvarka gali būti realizuojama, esant įstatymų leidėjo apibrėžtoms sąlygoms. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-86-302/2013). CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 512 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. CPK 510 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu skundas antstoliui paduodamas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytus terminus, antstolis vienu patvarkymu išsprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Jeigu antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo nepatenkina, skundas ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas skundą padavusiam asmeniui. Antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų. Kartu su skundu dėl antstolio atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo asmuo teismui turi pateikti ir antstolio netenkintą skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus. Nusprendęs atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

Pareiškėjas 2017 m. sausio 31 d. skundu prašė panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kurioje apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Nors pareiškėjas minėtame reikalavime konkrečiai neįvardijo skundžiamo patvarkymo, tačiau iš vykdomojoje byloje esančių duomenų darytina išvada, kad pareiškėjas skundžia 2014 m. birželio 6 d. patvarkymą dėl turtinių teisių arešto ir (ar) 2014 m. birželio 6 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo (v. b. l. 63-64), kadangi tik šiais vykdomojoje byloje esančiais patvarkymais buvo areštuotos skolininko piniginės lėšos ar turtinės teisės į jas. Pareiškėjas teigia, kad tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 32 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 pateikto išaiškinimo paaiškėjo, kad antstolė negali nuskaičiuoti iš sąskaitos visų piniginių lėšų, privalo laikytis įstatymų ir palikti 1 MMA, nurašant tik sumą, kurį viršija 1 MMA, taip pat tai, kad tuo metu, kai antstolė 2014 m. birželio 6 d. areštavo sąskaitą, tokios praktikos nebuvo, todėl jis neturėjo pagrindo skųsti antstolės veiksmus.

CPK 125 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims procesiniai dokumentai įteikiami per atitinkamos laisvės atėmimo vietos administraciją. Pažymėtina, kad be kitų procesinių dokumentų, 2014 m. birželio 6 d. patvarkymas dėl turtinių teisių arešto ir 2014 m. birželio 6 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo buvo išsiųsti Alytaus pataisos namams, kur skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir įteikti 2014 m. birželio 11 d. (v. b. l. 69). Kadangi procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, skolininkui turėjo būti žinoma apie juos, ko, beje, skolininkas ir neginčija. Skolininko 2017 m. sausio 31 d. skundas antstolės kontoroje gautas 2017 m. vasario 3 d. (v. b. l. 81-83), t. y. ne tik kad praleidus įstatyme numatytą bendrą 20 dienų terminą jam paduoti, tačiau ir naikinamąjį 90 dienų terminą, skaičiuojamą nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, t. y. šiuo atveju nuo 2014 m. birželio 6 d.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad skolininko skundžiami patvarkymai nelaikytini antstolio tęstiniais veiksmais, dėl kurių su skundu dėl antstolio veiksmų galima kreiptis neribotą laiką (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014). Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Praleidus įstatymo (teismo) nustatytą terminą, teisė paduoti procesinį dokumentą išnyksta, tačiau, remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad 90 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014; 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šis 90 dienų naikinamasis terminas įstatyme nustatytas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014). Skolininko teiginiai, kad jis minėtų 2014 m. birželio 6 d. patvarkymų neskundė per įstatyme numatytą terminą, nes tuo metu nebuvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 32 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi antstolio veiksmai skundžiami dėstant tuo metu esančius nesutikimo motyvus ar pan., tačiau negali būti nukreipti į ateitį, tikintis, kad galimai vėliau pasikeis įstatymai ar bus pateiktas vienoks ar kitoks kasacinio teismo išaiškinimas, be to, šiuo atveju praleistas naikinamasis 90 dienų terminas skundui paduoti, kuris negali būti atnaujinamas nepaisant jo praleidimo priežasčių. Visgi, pažymėtina ir tai, kad skolininkas be minėtos kasacinio teismo nutarties, apskritai nenurodė svarbių termino skundui paduoti praleidimo priežasčių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo panaikinti antstolę Virginiją Meškauskienę pavaduojančio antstolio Irmanto Gaidelio 2017 m. vasario 7 d. patvarkymo, kadangi antstolis pagrįstai nurodė, kad skundo padavimo terminas praleistas ir 2017 m. sausio 31 d. skundas nenagrinėtinas.

Pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolių veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006, 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008). Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl CPK 512 straipsnyje numatytų terminų praleidimo, konstatuotina, kad pareiškėjo 2017 m. sausio 31 d. skundo padavimo terminas yra praleistas ir jis negali būti atnaujinamas (CK 1.117 straipsnio 6 dalis), todėl civilinė byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalis).

Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nurodo, kad jo teisės yra pažeistos, todėl prašo spręsti klausimą dėl antstolės vykdomo išieškojimo iš jo asmeninės sąskaitos. Teismas atkreipia antstolės dėmesį į pasikeitusią Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką ir sprendžiant klausimus dėl CPK 668 straipsnio 1 dalies taikymo vadovautis 2016 m. kovo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, suformuluotų CPK 668 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklių. Pažymėtina, jog antstolė turi savo darbe vadovautis kasacinio teismo pateiktais aiškinimais, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nei skunduose dėl antstolės veiksmų nenurodo, kada antstolė nurašė nuo jo sąskaitos pinigus, taip pat nenurodo ir kokias sumas antstolė nurašė. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad paskutinis atliktas nurašymas buvo 2014 m. liepos 15 d., po minėtos datos – duomenų apie atliktus piniginių lėšų nurašymus iš pareiškėjo sąskaitos nėra. Pareiškėjui išaiškinama, kad jeigu jis manys, jog antstolės veiksmai nurašant lėšas nuo jo sąskaitos, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, jis įstatymo nustatyta tvarka ir terminais turi teisę kreiptis į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų skųsdamas konkretų antstolės patvarkymo pagrindu atliktą lėšų nurašymą, tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas yra praleidęs skundžiamų antstolės 2014 m. birželio 6 d. patvarkymų apskundimo terminą, įstatymas nenumato galimybės teismui vertinti pačių skundžiamų patvarkymų pagrįstumo ir teisėtumo (CPK 512 straipsnio 5 dalis), todėl teismas dėl pareiškėjo 2017 m. sausio 31 d. skundo pagrįstumo nepasisako (žr. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2467-450/2016). Pažymėtina, kad tokia pozicija išplaukia iš CPK 512 straipsnio 5 dalies nuostatų, kad tik nusprendęs atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti, t. y. pasisako dėl skundo esmės.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinę bylą pagal R. L. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba, nutraukti.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei Virginijai Meškauskienei vykdomąją bylą Nr. 0015/07/09064.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.