- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-08
- Bylos Nr.
- eA2-137-940/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00815-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- I. V., A. M., A. K., valstybės įmonei „Ignalinos atominė elektrinė“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (ieškovės) M. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-7897-1145/2023, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-160-1147/2022 pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovams I. V. (I. V.), A. M., A. K. (A. K.), valstybės įmonei „Ignalinos atominė elektrinė“ dėl sandorių ir turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiais, turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Visagino miesto 2-ojo notarų biuro notarė A. S., O. D. T., antstolė A. M., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. V. kreipėsi į teismą, prašydama: (1) pripažinti negaliojančiais: 1992 m. sausio 15 d. pirkimo - pardavimo sutartį, 2012 m. lapkričio 6 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0053/12/00222/1, 2021 m. rugsėjo 16 d. Mainų sutartį Nr. 3085; (2) pripažinti 5/8 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės asmenine nuosavybe; (3) taikyti restituciją – grąžinti į ieškovės asmeninę nuosavybę 5/8 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini); (4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2022 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovės M. V. ieškinį atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. spalio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi ieškovės kasacinį skundą atsisakė priimti.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja M. V. 2023 m. spalio 2 d. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-160-1147/2022 ir šioje byloje priimti naują procesinį sprendimą – ieškinį tenkinti; bei priteisti ieškovės naudai su šia byla susijusias bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, jog 1980 m. kovo 3 d. po vieną buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambarį buvo paskirta I. ir M. V. šeimai bei kitai šeimai. Kitai šeimai neteisėtai užėmus V. paskirtą kambarį, jie kreipėsi į teismą, kuris 1983 m. spalio 31 d. sprendimu pripažino ieškovės ir jos sutuoktinio teisę į dalį buto. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1983 m. lapkričio 29 d. sprendimu paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Šie teismų sprendimai iš esmės konstatuoja būtent ieškovės teises, susijusias su ginčo butu.
5. Tvirtino rengiant kasacinį skundą radusi 1991 m. gruodžio 20 d. pareiškėjos pareiškimą dėl buto privatizacijos bei sutikimą (susitarimą), kuriuo pareiškėja su sutuoktiniu susitarė, kad nors sutartis bus sudaroma pareiškėjos sutuoktinio vardu, tačiau butas bus privatizuojamas būtent pareiškėjos vardu. Pažymėjo, kad taip pat buvo sudarytas buto įvertinimo aktas, kuriame pasirašė ne pareiškėjos sūnus, o būtent sutuoktinis. Iš šių aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad sandorį siekė sudaryti ir visus veiksmus dėl jo sudarymo atliko būtent pareiškėja su sutuoktiniu, o ne jų sūnus.
6. Teigė, kad 1992 m. sausio 15 d. pirkimo - pardavimo sutartyje pirkėju įrašytas sūnus klaidingai, kadangi iš pateiktų dokumentų akivaizdu, kad buto pirkimo - pardavimo sandorį turėjo ir galėjo sudaryti pareiškėjos sutuoktinis I. V. (I. V.). Pažymėjo, kad, sužinojęs šias aplinkybes, tam tikrų neteisėtų veiksmų, savotiško gudravimo, siekiant asmeninės naudos, galėjo imtis ir pats pareiškėjos sūnus. Pareiškėja buvo įsitikinusi, jog butas buvo įgytas jos vardu; ji bute nepertraukiamai gyveno, mokėjo visus komunalinius mokesčius. 1994 m. išduotoje pažymoje apie tinkamą atsiskaitymą už buto įsigijimą nurodoma, kad ji (pažyma) išduota pareiškėjos sutuoktiniui, o ne sūnui. Be to, šeima su nepilnamete dukra neturėjo jokio motyvo butą perleisti sūnaus nuosavybėn.
7. Nurodė, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo (toliau – ir BPĮ) nuostatas. Dėl privatizavimo iš esmės galėjo tartis tik pareiškėja ir jos sutuoktinis, kadangi sandorio sudarymo metu pareiškėjos šeimą sudarė ji, jos sutuoktinis ir nepilnametė dukra, o sūnus I. jau buvo pilnametis ir gyveno atskirai, t. y. iš esmės turėjo sukūręs savo šeimą.
8. Pažymėjo, kad pareiškėjos sūnaus nuosavybės teisės į ginčo butą išviešinimas ir užregistravimas 1992 m. sausio 22 d. neturi jokios lemiamos teisinės reikšmės, kadangi pats savaime registracijos faktas nuosavybės teisės nesukuria. Butas niekados nei faktiškai, nei teisiškai nebuvo perduotas pareiškėjos sūnui, taigi, akivaizdu, kad realinio sandorio sąlygos, susijusios su daikto perdavimu, atsiskaitymu už jį, niekados nebuvo išpildytos.
9. Teigė, kad pareiškėja apie atrastų ir pateiktų dokumentų egzistavimą ir tai, kad disponuoja šiais dokumentais, pati nežinojo, kadangi dėl amžiaus ir sunkios sveikatos būklės ji negebėjo tinkamai identifikuoti kokiais dokumentais disponuoja, koks jų turinys ir pan.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieškovės M. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-160-1147/2022 atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą Utenos apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-160-1147/2022; bei iš ieškovės priteisė 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
11. Teismas vertino, kad pareiškėjos argumentai apie naujai paaiškėjusią aplinkybę ir pateikti dokumentai neturi esminės reikšmės bylai – neturi įtakos nei teismo sprendimu jau konstatuotiems faktams, nei įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadai, nei ją pagrindžiantiems faktiniams ir teisiniams argumentams ir negali būti laikomi naujai paaiškėjusia aplinkybe.
12. Teismas atkreipė dėmesį, kad pateikti dokumentai buvo pas pačią pareiškėją, dokumentų turinys pareiškėjai taip pat turėjo būti gerai žinomas, nes buto privatizavimo metu pareiškėja buvo jauno amžiaus (39 metų) bei gerai prisimena ir nurodo buto privatizavimo aplinkybes.
13. Pažymėjo, kad byloje nekilo ginčo, jog butas 1984 m. kovo 23 d. buvo paskirtas pareiškėjos sutuoktiniui ir jo šeimai. Ignalinos rajono liaudies teismo 1983 m. spalio 31 d. sprendimas tik patvirtina šią aplinkybę, bet nieko daugiau.
14. Atsižvelgęs į tai, kad M. V. 1991 m. gruodžio 20 d. pareiškimas pirkti butą ir jos bei I. V. 1991 m. gruodžio 20 d. sutikimas dėl gyvenamojo buto pirkimo yra nepasirašyti, dokumentuose nėra nurodyta, kam jie yra adresuoti, teismas sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad būtent šie, o ne kiti dokumentai, buvo surašyti ir pateikti buto privatizacijos metu.
15. Teismas, įvertinęs tai, jog naujai pateikti dokumentai nepaneigia fakto, kad ieškovės sūnus I. V. 1992 m. sausio 15 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu tapo teisėtu buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, o ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai neturi esminės įtakos teismo sprendimo išvadoms dėl ginčo dalyko, sprendė, kad naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, byloje nėra.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
16. Atskiruoju skundu ieškovė M. V. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eA2-7897-1145/2023, ir priimti naują sprendimą – prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti.
17. Nurodo, jog skundžiama nutartis priimta neteisėtai ir neteisingai vertinant bylos faktines aplinkybes bei neteisingai taikant teisės norminius aktus.
18. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu apeliantė buvo ne tik garbaus amžiaus, tačiau ir serganti daugybe ligų. Iš pridedamos medicininės pažymos matyti, kad pati individualiai įgyvendinti savo teisių ir pareigų apeliantė dėl sveikatos būklės negali. Taigi, naujai pateikti dokumentai anksčiau, t. y. vykstant procesui, nebuvo pateikti ne dėl pačios apeliantės kaltės. Dėl sveikatos būklės ji šių duomenų pateikti nebuvo pajėgi, todėl jie buvo pateikti tik byloje ją pradėjus atstovauti naujam atstovui ir juos suradus.
19. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretuoja ir vertina naujai pateiktus dokumentus ir duomenis. Apeliantės nuomone, Panevėžio apygardos teismas nurodė, kad iš esmės esminę reikšmę šiai situacijai suteikia dokumentai, kurie anksčiau nebuvo pateikti, o buvo pateikti būtent su prašymu atnaujinti procesą.
20. Apeliantės tvirtinimu, iš aplinkybių, kad (1) buto privatizavimo metu lėšų turėjo tik apeliantė ir mokėjimai buvo atlikti asmeninėmis apeliantės lėšomis; (2) rengiant kasacinį skundą surastas 1991 m. gruodžio 20 d. apeliantės pareiškimas dėl buto privatizacijos bei sutikimas (susitarimas), kuriuo apeliantė su sutuoktiniu susitarė, kad nors sutartis bus sudaroma apeliantės sutuoktinio vardu, tačiau butas bus privatizuojamas būtent apeliantės vardu; (3) buto įvertinimo aktą pasirašė apeliantės sutuoktinis, darytina išvada, kad sandorį siekė sudaryti ir visus veiksmus dėl jo sudarymo atliko būtent apeliantė su sutuoktiniu, o ne jų sūnus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
22. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas ir atsisakyta atnaujinti procesą Utenos apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-160-1147/2022, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo
23. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomą įrodymą – VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro 2023 m. lapkričio 30 d. Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą.
24. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
25. Nagrinėjamu atveju apeliantė jau prašyme atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-160-1147/2022 savo nurodytus argumentus dėl dokumentų (1991 m. gruodžio 20 d. pareiškimo dėl buto privatizacijos; sutikimo (susitarimo)) nesavalaikio pateikimo grindė sunkia sveikatos būkle, tačiau įrodymus apie jai diagnozuotas ligas ir sveikatos būklę pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, nepateikdama jokių pagrįstų argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, taip pat nepagrindė, kad šio įrodymo būtinybė iškilo vėliau, taigi, neįrodė jo priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, todėl apeliantės naujai pateiktą įrodymą apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir nevertina jo kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
26. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms.
27. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
28. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi su prašymu dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, teigdama, jog rengiant kasacinį skundą buvo rasti dokumentai, t. y. 1991 m. gruodžio 20 d. pareiškėjos pareiškimas dėl buto privatizacijos bei jos ir sutuoktinio susitarimas, kad nors sutartis bus sudaroma pareiškėjos sutuoktinio vardu, tačiau butas bus privatizuojamas pareiškėjos vardu, kurie bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo rasti ir pateikti dėl didelės apimties pareiškėjos turimų dokumentų, jos garbaus amžiaus ir prastos sveikatos būklės. Pareiškėjos tvirtinimu, šie dokumentai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais įrodo, kad buto pirkimo - pardavimo sandorį siekė sudaryti ir visus veiksmus dėl jo sudarymo atliko būtent pareiškėja su sutuoktiniu, o ne jų sūnus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog naujai pateikti dokumentai nepaneigia fakto, kad ieškovės sūnus I. V. 1992 m. sausio 15 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu tapo teisėtu buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, o ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai neturi esminės įtakos teismo sprendimo išvadoms dėl ginčo dalyko.
29. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad teismas netinkamai interpretuoja ir vertina naujai pateiktus dokumentus ir duomenis. Apeliantės nuomone, Panevėžio apygardos teismas nurodė, kad iš esmės esminę reikšmę šiai situacijai suteikia dokumentai, kurie anksčiau nebuvo pateikti, o buvo pateikti būtent su prašymu atnaujinti procesą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo bei apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus šiame nutarties punkte nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktą 1991 m. gruodžio 20 d. Pareiškimą, kuriuo prašoma jai parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjos bei jos sutuoktinio Sutikimą (Susitarimą) dėl buto pirkimo, sprendžia, jog šie dokumentai ir juose nurodytos aplinkybės neturi jokios esminės reikšmės jau išnagrinėtos bylos baigčiai, taip pat tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Pažymėtina, jog esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015).
32. Nagrinėjamu atveju iš pateiktų 1991 m. gruodžio 20 d. Pareiškimo ir Sutikimo (Susitarimo) dėl buto pirkimo turinio nėra aišku, kam šie dokumentai buvo adresuoti; taip pat juose yra nurodyti tik parašiusiųjų asmenų vardai ir pavardės, tačiau nėra šių asmenų parašų. Pažymėtina ir tai, jog BPĮ 5 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 1991 m. gruodžio 20 d. iki 1992 m. spalio 11 d.), be kita ko, buvo nustatyta, kad buto nuomininko ir jo šeimos narių susitarimas dėl buto pirkimo, t. y. kieno vardu bus sudaroma pirkimo - pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku (bendrasavininkiais), turėjo būti patvirtintas notariškai. 1991 m. liepos 29 d. priimtu įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio notariato įstatymo papildymo“, Valstybinio notariato įstatymas papildytas 161 straipsniu, numatančiu šeimos narių susitarimų dėl gyvenamojo būsto pirkimo supaprastintą tvirtinimą, t. y. valstybinei įmonei, įstaigai buvo leista patvirtinti buto nuomininko ir jo šeimos narių susitarimus dėl gyvenamojo buto pirkimo. Nagrinėjamu atveju, nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos pateiktas 1991 m. gruodžio 20 d. Sutikimas (Susitarimas), kuriuo pareiškėja su sutuoktiniu susitarė, jog buto pirkimo - pardavimo sutartį pasirašys sutuoktinis I. V. (I. V.), tačiau buto savininke taps pareiškėja M. V., būtų patvirtina notariškai ar valstybės įmonės „Ignalinos atominė elektrinė“, turėjusios teisę tvirtinti buto nuomininko šeimos narių susitarimą. Be to, nėra jokių duomenų, kad minėti dokumentai apskritai būtų buvę pateikti ir gauti valstybės įmonėje „Ignalinos atominė elektrinė“.
33. Pažymėtina ir tai, jog nors apeliantė teigia minėtų dokumentų (1991 m. gruodžio 20 d. Pareiškimo ir Sutikimo (Susitarimo) dėl buto pirkimo) nepateikusi anksčiau, t. y. vykstant procesui, dėl garbaus amžiaus ir prastos sveikatos būklės, o pateikusi tik byloje ją pradėjus atstovauti naujam atstovui ir juos suradus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog aplinkybės apie pareiškėjos ir jos sutuoktinio pasirašytą susitarimą dėl buto pirkimo pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, įvertinus ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu pareiškėja prisiminė ir išsamiai paaiškino visas buto privatizavimo, pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo ir kitas aplinkybes.
34. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos pateiktas 1991 m. gruodžio 20 d. Pareiškimas ir Sutikimas (Susitarimas) dėl buto pirkimo ir juose nurodytos aplinkybės neturi jokios teisinės reikšmės byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, nėra pagrindo išvadai, jog nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos bei, kad aplinkybės pareiškėjai tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.