- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- e2A-997-432/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Loreta Braždienė
- Ieškovas
- B. S., R. S.
- Atsakovas
- D. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-25 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų B. S. ir R. S. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo, pareikštą atsakovei D. B. bei atsakovės priešieškinį ieškovams dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami: 1) nutraukti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalies valdymą bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakove ir natūra atidalinti žemės sklypo dalį, ieškovams priteisiant bendrosios jungtinės nuosavybės teise 575 m² ploto jiems priklausančio žemės sklypo dalį pagal žemės sklypo planą M 1:500 sklypo plotas 575 m²; 2) nustatyti naudojimosi po atidalinimo likusia žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalimi, kurios plotas 1 065 m², tvarką pagal žemės valdos naudojimosi tvarkos planą M 1:500 sklypo plotas 1 065 m²: ieškovė B. S. atskirai naudosis ir valdys 204 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 1/204 ir linijomis bei taškais: 4-5-6-7-22-21-4 bei 28 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 1/28 ir linijomis bei taškais: 28-29-30-31-28; atsakovė D. B. atskirai naudosis ir valdys 196 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 2/196 ir linijomis bei taškais: 12-13-14-15-16-17-18-19-12 ir 151 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėta indeksu 2/151 ir linijomis bei taškais: 4-21-22-23-24-25-26-27-28-31-30-29-4, o taip pat 47 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 2/47 ir linijomis bei taškais: 8-9-10-20-8; ieškovė B. S. ir atsakovė D. B. bendrai naudosis 439 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 3/439 ir linijomis bei taškais: 1-2-3-4-29-28-27-26-25-24-23-22-7-8-20-10-11-12-19-18-17-16-15-14-13-1, iš kurių 173 m² priklausys B. S. asmeninės nuosavybės teise, o 266 m² priklausys D. B. asmeninės nuosavybės teise.
2. Ieškovai nurodė, kad 2018-07-10 šalys sudarė notarinę sutartį (toliau – sutartis), pagal kurią susitarė (duomenys neskelbtini) žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (400 m²), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 240 m²), sujungti į vieną bendrą 1 640 m² ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris valdomas tokiomis dalimis: 580/1640 – ieškovės B. S. (toliau – ieškovė) asmeninė nuosavybė; 660/1640 – atsakovės D. B. asmeninė nuosavybė; 400/1640 – ieškovų B. S. ir R. S. (toliau – ieškovas, kartu – ieškovai) bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovams bendrai priklauso 980 m² ploto žemės sklypo dalis, o atsakovei priklauso 660 m² ploto dalis. Šalys sutartimi susitarė, kad ieškovė atskirai naudosis ir valdys 379 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos prie sutarties pridėtame žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 1/379 ir linijomis bei taškais bei 28 m² ploto žemės sklypo, kurios ribos plane pažymėtos indeksu 1/28 ir linijomis bei taškais. Atsakovė atskirai naudosis ir valdys 196 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymėtos indeksu 2/196 ir linijomis bei taškais ir 151 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymėtos indeksu 2/151 ir linijomis bei taškais, taip pat 47 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos pažymėtos indeksu 2/47 ir linijomis bei taškais. Ieškovai atskirai naudosis ir valdys 400 m² ploto žemės sklypo dalimi kurios ribos plane pažymėtos indeksu 4/400 ir linijomis bei taškais. Ieškovė ir atsakovė bendrai naudosis 439 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymėtos indeksu 3/439 ir linijomis bei taškais, iš kurių 173 m² priklausys ieškovei asmeninės nuosavybė teise, 266 m² priklausys atsakovei asmeninės nuosavybės teise.
3. Ieškovai paaiškino, kad jiems poreikis keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką kilo dėl to, kadangi jie siekia iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove atidalinti 575 m² ploto dalį jiems priklausančios žemės sklypo dalies, kurio plotas 1 640 m², dėl to ieškovų su atsakove valdomos ir naudojamos žemės sklypo dalies dydis (mažėja), ką reikia įforminti nauja tvarka dėl naudojimosi žemės sklypu. Atsakovei nesikeičia niekas, t. y. jos turimas žemės sklypo plotas lieka toks pats – 660 m². Atkreipė dėmesį, kad atsakovė dalyvavo žemės sklypo pertvarkymo padalinimo būdu naujai suformuotų žemės sklypų, kurių plotai 575 m² ir 1 065 m², paženklinime vietoje, susipažino su šių žemės sklypo ribomis vietoje ir pasirašė 2021-03-17 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktus.
4. Ieškovai 2021-06-02 raštu pasiūlė atsakovei pasirašyti notariškai patvirtintą sutartį dėl ieškovams priklausančios žemės sklypo dalies (575 m²) atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovei ir atsakovei naudotis priskirtos žemės sklypo dalys išliktų tose pačiose vietose ir to paties ploto, kokios priskirtos sutartimi. Anot ieškovų, siūloma nauja naudojimosi žemės sklypu tvarka neturi neigiamos įtakos atsakovės teisėtiems interesams. Paaiškino, kad vyko šalių susirašinėjimas: 2021-07-08 elektroniniu laišku atsakovė pranešė nesutinkanti su ieškovų pasiūlymu, nurodė, kad nori suderinti savo žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano versiją; 2021-08-01 elektroniniu laišku atsakovė pateikė pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos; 2021-08-02 ieškovė pranešė atsakovei, kad kategoriškai nesutinka su atsakovės pateiktu pasiūlymu, nes būtų keičiamos tiek vietos, tiek dydžiai žemės sklypo dalių, kuriomis iki šiol naudojasi, siūloma tvarka apsunkintų ieškovams galimybę naudotis ieškovų statiniais.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškinį, priteisti iš ieškovų atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad pagal ieškovų pirmąjį reikalavimą ieškovė nori tapti atidalijamo 575 m² žemės sklypo bendraturtė ir liks 1 065 m² žemės sklypo bendraturtė. Po atidalijimo pasikeistų daikto teisinis režimas ir bendraturčio statusas, suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia ir sumažėja bendraturčių skaičius.
6. Dėl antrojo ieškovų reikalavimo atsakovė teigė, kad 2000-05-16 Vilniaus miesto trečiasis apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-355/2000 (toliau – sprendimas) nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką. Sprendimą paliko galioti Vilniaus apygardos teismas 2000-06-27 nutartimi bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000-11-29 nutartimi. Atsakovei atiteko 660 m² žemės sklypo dalies, iš kurių 394 m² asmeninio naudojimo ir 266 m² bendro naudojimo. Ieškovei ir sprendimo priėmimo metu bendraturtei atiteko 580 m² ploto žemės sklypo, iš kurių 407 m² asmeninio naudojimo ir 173 m² bendro naudojimo. Bendras žemės sklypo plotas 1 240 m².
Atsiliepimas
7. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad šalių sutarimu, 2018-07-10, atsižvelgiant į ieškovų padidėjusią žemės sklypo dalį (400 m²), pakeista žemės sklypo naudojimosi tvarka ir atsakovei atiteko 660 m² žemės sklypo dalis – 394 m² asmeninio naudojimo, 266 m² bendro naudojimo. Ieškovams 807 m² asmeninio naudojimo ir 173 m² bendro naudojimo. Atsakovė sutartį pasirašė, siekdama išsaugoti taikius santykius. Atsakovės teigimu, ieškovų siūlomas planas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos yra nelogiškas, nes ieškovai, kintant asmeninio naudojimo žemės sklypo plotui, siekia išsaugoti tą patį bendro naudojimo plotą atsakovės sąskaita. Pastebėjo, kad jeigu palyginti žemės sklypo kintančius plotus, t. y. 1 240 m², 1 640 m², 1 065 m², tai ieškovė sumažina savo nuosavybės dalį bendrame sklype ir padidina pageidaujamame atidalinti žemės sklype. Atsakovė siekia nustatyti arba taikiai susitarti su ieškovais dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos taip, kad liktų kuo mažiau bendro naudojimo žemės plotų.
8. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir nustatyti naudojimosi žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarką pagal matininko A. V. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M 1:500, parengtą 2021-10-29, ieškovams priskiriant naudotis 879 m² žemės sklypo dalį ir bendro naudojimo dalį 101 m², o atsakovei priskiriant naudotis 559 m² žemės sklypo dalį ir bendro naudojimo 101 m². Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovei iš ieškovų.
9. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad ieškovai nebendradarbiavo su atsakove, ji siūlė alternatyvią naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau ieškovai kategoriškai, be kitų variantų, nesutiko su atsakove, nuomonės nekeitė. Mano, kad jos siūlomoje naudojimosi tvarkoje išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės, nustatant naudojimosi tvarką, nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nurodė, jog pagal ieškovų parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą (matininkas A. S.) ir atsakovės parengtą tvarkos planą (matininkas A. V.) ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) išsidėsto žemės sklypo dalyse, skirtose ieškovų ir atsakovės asmeniniam naudojimui. Ieškovai ir atsakovė laiko, kad dalys pastatų, išskyrus gyvenamąjį namą, esančių žemės sklype, yra menkaverčiai ar avarinės būklės. Atsakovė teigė, kad jos siūloma naudojimosi tvarka parengta taip, kad būtų išvengta žemės sklypo bendraturčių konfliktų.
10. Ieškovai pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašė priešieškinį atmesti, o ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti ieškovams iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai paaiškino, kad 2001-09-29 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė nupirko iš A. B. 220/1 240 dalis žemės sklypo. Po šios sutarties sudarymo žemės sklypo bendraturtės liko ieškovė, kuriai nuosavybės teise priklausė 580 m² ploto (407 m² asmeniniam naudojimui, 173 m² bendram naudojimui), ir atsakovė, kuriai nuosavybės teise priklausė 660 m² (394 m² asmeniniam naudojimui, 266 m² bendram naudojimui). 2007-08-22 ieškovai sudarė Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria iš valstybės nupirko 400 m² ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
11. Ieškovai atsiliepime nurodė, kad šalys sudarė sutartį, kuria susitarė žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turintį 400 m² ploto, ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turintį 1 240 m² ploto, sujungti į vieną bendrą 1 640 m² ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pridūrė, jog ieškovai, realizuodami žemės sklypo bendraturčių teisę reikalauti atidalyti žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, inicijavo jų valdomos ir naudojamos 575 m² žemės sklypo dalies atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės. P tokio atidalijimo ieškovo bendrosios dalinės nuosavybės dalis žemės sklype būtų visiškai atidalinta ir jo bendroji dalinė nuosavybė žemės sklype pasibaigtų, o ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės dalis sumažėtų ir tokiu būdu sumažėtų žemės sklypo bendraturčių skaičius, t. y. liktų du bendraturčiai: B. S. ir D. B. iš trijų – ieškovų ir atsakovės. Sumažėjus bendraturčių skaičiui, keistųsi ieškovės bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakove valdomos ir naudojamos žemės sklypo dalies dydis – sumažėtų nuo 1 640 m² iki 1 065 m². Ieškovai pridūrė, kad atsakovei po atidalijimo ir dėl naujos naudojimosi tvarkos nustatymo nesikeistų niekas, jos valdomas ir naudojamas po atidalijimo liekančio žemės sklypo (1 065 m²) dalies bendrasis plotas lieka toks pat – 660 m². Pagal naują ieškovų pateiktą siūlomą žemės sklypo, kurio plotas 1 065 m², naudojimosi planą M 1:500 atsakovei lieka to paties dydžio dalys ir tose pačiose vietose, kaip buvo iki atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo.
12. Ieškovai atsiliepime teigė, kad atsakovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra dėl viso žemės sklypo ploto, koks jis yra dabar, naudojimosi tvarkos, o ne dėl žemės sklypo (1 065 m²), kuris liktų įgyvendinus ieškovų inicijuotą ieškovams priklausančios žemės sklypo dalies (575 m²) atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovų manymu, atsakovė prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, tuo atveju, jei teismas atmestų ieškovų reikalavimą dėl 575 m² ploto žemės sklype atidalijimo. Jei ieškovų reikalavimas būtų patenkintas, priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka negalėtų būti nustatyta, nes nebeliktų tokio žemės sklypo, kurio ribos ir plotas atitiktų žemės sklypo ribas ir plotą. Atsakovės prašoma nustatyti tvarka negalėtų būti nustatyta ir dėl to, ieškovų nuomone, kadangi nėra įrodinėjamos svarbios priežastys, dėl kurių reiktų keisti esamą sprendimu ir sutartimi nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, jei nesikeistų plotas ir ribos. Pažymėjo, kad sprendimu naudojimosi žemės sklypu ir jame esančiais statiniais tvarka buvo nustatyta pagal pačios atsakovės ieškinyje įrodinėtas sąlygas.
13. Ieškovai atsiliepime pridūrė, kad priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi tvarka yra siekiama iš esmės pakeisti daugiau nei prieš dvidešimt metų sprendimu ir sutartimi nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atsakovės teiginiai, jog statiniai yra menkaverčiai ar net avarinės būklės, todėl nesvarbu, kam priskirtoje valdyti ir naudotis žemės sklypo (1 065 m²) dalyje jie atsidurs – nepagrįsti. Priešingai, ieškovė rūpinasi, remontuoja ir naudojasi sprendimu jai priskirtais statiniais. Tuo tarpu atsakovės savavališkai pastatyti statiniai yra apleisti, neprižiūrėti, užversti šiukšlėmis. Patvirtinus atsakovės siūlomą nustatyti tvarką, ieškovams dėl to tektų ne tik išsikelti iš jiems sprendimu priskirtų teisėtai pastatytų ir įregistruotų statinių, bet ir patirti išlaidas naujoje žemės sklypo vietoje jiems valdyti ir naudoti paskirto žemės sklypo dalies bei į ją patenkančių atsakovės neteisėtai pastatytų statinių griovimui. Be to, būtų nepagrįstai apribota ieškovės galimybė naudotis kiemu, panaikintas ieškovų istoriškai naudotas ir iki šiol esantis privažiavimas ir priėjimas prie gyvenamojo namo, ieškovai netektų galimybės toliau auginti jiems priklausančių vaismedžių, vaiskrūmių ir kitų daugiamečių augalų, pasodintų ieškovams šiuo metu paskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-01-25 sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog kai 2007-08-22 ieškovai iš Lietuvos valstybės įsigijo 400 m² žemės sklypą ir 2008-05-19 įsakymu buvo suformuoti bei sujungti žemės sklypai į vieną 1 640 m² ploto žemės sklypą, ieškovai ir atsakovė 2018-07-10 sutartimi sujungė 1 240 m² (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 400 m² (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sklypus į vieną žemės sklypą, kurio bendras plotas tapo 1 640 m². Šiuo atveju, atidalinant 575 m² ploto dalį, žemės sklypo plotas mažėja nuo 1 640 m² į 1 065 m². Iš byloje pateiktų žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektų M 1:500 (sklypo plotas 1 640 m² (po žemės sklypų sujungimo), sklypo plotas 1 065 m² (matininkas V. Č.)) matyti, kad projektuose D. B. žemės sklypo plotas visiškai nesikeičia, t. y. remiantis projektuose nurodytais indeksais, planu bei nurodytais matmenimis, D. B. tiek po sklypų sujungimo, tiek patvirtinus naują ieškovų planą (pagal matininką V. Č.), lieka toks pats valdomos žemės sklypo plotas: bendras atsakovės disponuojamas plotas 660 m², iš kurio 394 m² asmeninės nuosavybės teise, o 266 m² bendrai naudotis (žemės sklypo projektų indeksai 1 ir 3).
16. Sprendimą priėmęs teismas įvertino, kad pagal atsakovės pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:500, sudarytą matininko A. V., matyti, kad atsakovė siūlo be žemės sklypo dalies (575 m²) atidalinimo, kardinaliai pakeisti visą naudojimosi 1 640 m² ploto žemės sklypu tvarką, t. y. 879 m² ploto paliekant valdyti ieškovams, kai iš minėto ploto (879 m²) 394 m², pagal ankstesnius planus priklausė atsakovei. 559 m² žemės sklypo dalies plotą atsakovė ketintų pasilikti valdyti sau, tačiau pastebėtina, kad 559 m² dalies plotas, siūlomame atsakovės plane, apimtų ankščiau ieškovės turėtą žemės sklypo plotą, t. y. 28 m² plotą, dalį 379 m² ploto, taip pat ieškovės ir atsakovės bendro naudojimo plotą. Tuo tarpu atsakovė bendro naudojimo reikmėms pasiliktų 202 m² žemės sklypo dalį. Pagal atsakovės siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką, ieškovei valdyti ir naudotis priskirti statiniai ir sklypo dalis patektų į atsakovei valdyti ir naudotis prašomą priskirti žemės sklypo dalį, nepaliekant galimybės prieiti prie statinių. Tokiu atveju atsakovės pastatyti ir neįregistruoti statiniai (malkinė, šiltnamis, sandėliukas, kurie matomi iš byloje esančių nuotraukų), patektų į ieškovams valdyti ir naudotis prašomą priskirti žemės sklypo dalį.
17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal naują ieškovų pateiktą siūlomą žemės sklypo (1 065 m²) naudojimosi tvarkos planą M 1:500, kuriame pavaizduotas žemės sklypo atidalinimo būdas ir siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu (1 065 m²) tvarka, atsakovei liktų to paties dydžio žemės sklypo (1 065 m²) dalys ir tose pačiose vietose, kaip ir žemės sklype (1 640 m²). Nurodyta, kad atsakovė atskirai naudotųsi ir valdytų 196 m² ploto žemės sklypo dalį, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 2/196 ir linijomis bei taškais: 12-13-14-15-16-17-18-19-12 ir 151 m² ploto žemės sklypo dalį, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 2/151 ir linijomis bei taškais: 4-21-22-23-24-25-26-27-28-31-30-29-4, taipogi 47 m² ploto žemės sklypo dalį, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 2/47 ir linijomis bei taškais: 8-9-10-20-8. Tuo tarpu ieškovė ir atsakovė bendrai naudotųsi 439 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 3/439 ir linijomis bei taškais: 1-2-3-4-29-28-27-26-25-24-23-22-7-8-20-10-11-12-19-18-17-16-15-14-13-1, iš kurių 173 m² priklausytų ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o 266 m² priklausytų atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad remiantis pateiktu žemės sklypo planu M 1:500, atsakovei atskirai naudotis iš viso yra priskirta 394 m² ploto žemės sklypo (1 065 m²) dalis bei bendrai su ieškove naudotis 439 m² ploto žemės sklypo (1 065 m²) dalis, iš kurios 266 m² priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise, kas ir pagal seniau suprojektuotą žemės sklypo (1 640 m2) planą bei ieškovų siūlomą projektą toliau sudarytų atsakovės turimą 660 m² žemės sklypo plotą.
18. Skundžiame sprendime prieita prie išvados, kad po tokio žemės sklypo atidalijimo ieškovo R. S. bendrosios dalinės nuosavybės dalis žemės sklype (1 640 m²) būtų visiškai atidalinta ir jo bendroji dalinė nuosavybė žemės sklype (1 640 m²) pasibaigtų. Ieškovės B. S. bendrosios dalinės nuosavybės dalis žemės sklype (1 640 m²) sumažėtų ir tokiu būdu sumažėtų žemės sklypo (1 640 m²) bendraturčių skaičius, t. y. liktų du (B. S. ir D. B.) bendrasavininkai iš trijų (R. S., B. S. ir D. B.).
19. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo nutraukti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies valdymą bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakove ir natūra atidalinti žemės sklypo dalį, ieškovams priteisiant bendrosios jungtinės nuosavybės teise 575 m² ploto jiems priklausančio žemės sklypo dalį, pagal žemės sklypo planą M 1:500, sklypo plotas 575 m², nepažeisdamas teisinio reguliavimo ir formuojamos teismų praktikos, nusprendė, kad toks ieškovų reikalavimas atitinka racionalumo kriterijus, nepažeidžia žemės sklypo bendraturčių teisių, todėl gali būti patenkintas. Atmetus ieškovų reikalavimą, yra potenciali galimybė žemės sklypo savininkų konfliktams ateityje kilti, be kita ko, būtų neužtikrinta ieškovų teisė atsidalinti jiems nuosavybės teise priklausančią nuosavybę, tokiu būdu pažeidžiant ieškovų interesus į turimą turtą bei teisėtą siekį ateityje netrukdomai įgyvendinti statytojo teisę. Tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, pripažino ir patvirtino abi šalys.
20. Skundžiamame pirmosios instancijos sprendime nurodyta, kad atsakovės priešieškiniu siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka atmestina, kaip neįmanoma pritaikyti šalių ginčo atveju.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti.
22. Apeliantė teigia, kad įžanginėje sprendimo dalyje nurodoma, jog byla buvo išnagrinėta, dalyvaujant atsakovės D. B. advokatui M. S. ir atsakovės D. B. įgaliotai atstovei E. K.. Informacija apie D. B. įgaliotos atstovės E. K. dalyvavimą užfiksuota 2021-12-16 pažymoje ,,apie parengiamojo posėdžio eigą darant garso įrašą“. 2021-12-16 teismo posėdžio garso įrašo 1.10 – 1.15 min., užfiksuota, kad teismas leido D. B. įgaliotai atstovei E. K. išklausyti ieškovo R. S. ir jo atstovo advokato A. J. paaiškinimus, bet neleido duoto paaiškinimų. Taigi įgaliotai atstovei E. K. buvo leista dalyvauti bylos nagrinėjimo iš esmės pradžioje (CPK 249 straipsnis) ir išklausiant ieškovo R. S. bei jo advokato A. J. paaiškinimus ir užduodant klausimus (CPK 250 straipsnis). Teigia, kad iš įgaliotos atstovės E. K. buvo atimta teisė duoti paaiškinimus (CPK 250 straipsnis), dalyvauti įrodymų tyrimo stadijoje (CPK 251straipsnis) ir pasisakyti per baigiamąsias kalbas (CPK 253 straipsnis).
23. Apeliantė laikosi pozicijos, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikoje suformuluoto reikalavimo ir teigia, kad turėtų likti vienas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas t. y. atsakovė, o ne du bendraturčiai atsakovė ir ieškovė B. S., paliekant jai dalį žemės sklypo bendros dalinės nuosavybės teise kartu su atsakove. Nurodo, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir dėl minimalios bendrojo naudojimosi žemės sklypo dalies nustatymo. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo, bendrai naudotis turi būti paliekama minimali žemės sklypo dalis, t. y. tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams, o jei pateikiami du ar daugiau projektų, kuriuose nustatytas skirtingo dydžio bendrojo naudojimo žemės sklypo plotas, kitoms sąlygoms iš esmės nesikeičiant, prioritetas turi būti suteiktas projektui, kuriame bendrai naudojama sklypo dalis yra mažesnė.
24. Skunde nurodyta, kad ieškovai pateikė teismui UAB ,,Vilniaus geodezijos linija“, matininko V. Č. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M 1:500, kuriame parodytas pastatas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose, bet tai neteisinga. Pagal 2021-06-01 UAB ,,Vilniaus geodezijos linija“, matininko V. Č. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M 1:500 teismas nustatė naudojimosi tvarką. Atsakovės advokatas M. S. su atitinkamu prašymu kreipęsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus skyrių, kuris raštu informavo ,,Iš Matininko 2022 m. sausio 5 d. ir sausio 13 d. pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad matininkas pripažįsta, kad padarė klaidą ir įsipareigoja iki 2022 m. kovo 25 d. ištaisyti padarytą klaidą, t. y. permatuos žemės sklypą ir informuos žemės sklypo savininkus, kad pietinę žemės sklypo ribą kertą statinys“.
Atsiliepimas
25. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi 2021-12-16 teismo posėdyje pagrįstai nusprendė, kad E. K. neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, kurie nustatyti asmeniui, kuris gali būti paskirtas atstovu. Atsakovės dukra E. K. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ji turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir šios aplinkybės atsakovė neginčija apeliaciniame skunde, tai reiškia, jog ji neatitinka CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų ir dėl šios priežasties neturi teisės teisme atstovauti atsakovei. Pažymėjo, kad byla buvo išnagrinėta teismo posėdyje, dalyvaujant atsakovės advokatui, kuriam buvo užtikrintos visos CPK numatytos teisės, todėl atsakovės procesinės teisės pirmos instancijos teisme nebuvo pažeistos.
Šalies argumentai
26. Ieškovai teigia, kad po žemės sklypo atidalijimo ieškovo R. S. bendrosios dalinės nuosavybės dalis žemės sklype (1 640 m²) būtų visiškai atidalinta ir jo bendroji dalinė nuosavybė žemės sklype (1 640 m²) pasibaigtų. Ieškovės B. S. bendrosios dalinės nuosavybės dalis žemės sklype (1 640 m²) sumažėtų ir tokiu būdu sumažėtų žemės sklypo (1 640 m²) bendraturčių skaičius, t. y. liktų du (B. S. ir D. B.), iš trijų (R. S., B. S. ir D. B.), kas atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, nes tikslas sumažinti bendraturčių skaičių būtų pasiektas. Ieškovai, įgyvendindami žemės sklypo bendraturčių teisę, įtvirtintą CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, reikalauti atidalyti žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagrįstai ir teisėtai pareiškė reikalavimą teisme dėl jiems priklausančios žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o teismas pagrįstai ir teisėtai sprendimu šį ieškovų reikalavimą patenkino.
27. Ieškovai paaiškino, kad ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra susiklosčiusi istoriškai: žemės sklypo dalių skaičius ir jų priskyrimas šalims naudotis yra toks pats, koks jis buvo nustatytas 2000 m. sprendimu bei 2018-07-10 sutartimi dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Pažymi, kad 2000 m. sprendimu žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo nustatyta pagal pačios apeliantės toje byloje pasiūlytą naudojimosi tvarką. Žemės sklypo dalių skaičius ir jų išdėstymas yra susijęs su taip pat dar 2000 m. sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklype esančiais statiniais tvarka ir yra būtinas, siekiant užtikrinti šalims sąlygas naudotis šiais statiniais. Visi pagal ieškovų siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką į ieškovei B. S. atskirai naudotis priskirtas žemės sklypo dalis patenkantys statiniai pagal 2000 m. sprendimu nustatytą naudojimosi statiniais tvarką yra priskirti ieškovei B. S. atskirai naudotis. Aplink pastatus paliktas pakankamas žemės sklypo plotas, būtinas pastatams eksploatuoti ir jis yra toks, koks buvo nuo 2000 m. sprendimo. Per visą tą laiką šalims nekilo trukdžių eksploatuoti pastatus. Rengiant 2018-03-26 šalių sutartimi nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, buvo patikslinti faktiniai žemės sklypo taškai pagal koordinačių sistemą arba buvo sujungti keli taškai į vieną atkarpą, dėl ko susidarė keli nedideli kraštinių ilgių skirtumai, tačiau šalims naudotis tenkančių žemės sklypo dalių plotai liko identiški ankstesniems ir tose pačiose vietose.
Atsiliepimas
28. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia ieškovų teisę į jiems priklausančios žemės sklypo dalies atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės; kelia prielaidas konfliktams ateityje, nes riboja privažiavimą ir priėjimą prie 2000 m. sprendimu ieškovams naudotis priskirtų statinių, perkelia istoriškai ieškovų naudotą žemės sklypo vietą į kitą šio žemės sklypo vietą, kurią iki šiol naudojo atsakovė ir kuri yra užstatyta atsakovės statiniais, apleista ir nesutvarkyta; panaikina galimybę ieškovams privažiuoti prie ieškovei B. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir čia laikyti automobilius, o taip pat siekia atimti iš ieškovų teisę naudotis jiems 2000 m. sprendimu priskirtais teisėtai pastatytais ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotais statiniais, nors byloje net nėra keliamas klausimas dėl 2000 m. sprendimu nustatytos naudojimosi statiniais tvarkos pakeitimo. Atsakovė prašo pakeisti 2000 m. sprendimu ir sutartimi nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau neįrodė būtinybės tai daryti, jei teismas, kaip to prašo atsakovė, atmestų ieškovų reikalavimą dėl jiems priklausančios žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o jei toks ieškovų reikalavimas būtų patenkintas, atsakovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka negalėtų būti nustatyta vien dėl to, kad po atidalijimo pasikeistų žemės sklypo plotas ir ribos, todėl priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia galiojančio teismo sprendimo res judicata principą, neatitinka socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijų, dėl ko priešieškinis pagrįstai buvo atmestas pirmos instancijos teismo sprendimu.
Šalies argumentai
29. Ieškovai teigia, kad apeliantės parašas 2021-03-17 parengtame žemės sklypo plane M 1:500 nėra nuginčytas. Ieškovai prieš atsakovę nenaudojo apgaulės, ką patvirtina ir pati apeliantė apeliaciniame skunde, kur pati paaiškino, kad ieškovai, prašydami atsakovės parašo, jai paaiškino, kad po žemės sklypo dalies atidalijimo bus nustatoma kita naudojimosi žemės sklypu tvarka, kadangi po atidalijimo keičiasi žemės sklypo plotas ir konfigūracija. Toks paaiškinimas atitinka faktinę situaciją ir nesudaro pagrindo išvadai, kad prieš apeliantę buvo panaudota apgaulė. Apeliantė sutiko ir planą pasirašė.
Atsiliepimas
30. Atsiliepime taip pat paaiškinta, kad pirmos instancijos teisme apeliantė neginčijo žemės sklypo plano teisingumo, todėl negali jo ginčyti apeliaciniu skundu. 2021-06-01 UAB ,,Vilniaus geodezijos linija“ matininko V. Č. parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas M 1:500, pagal kurį ieškovai prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, yra parengtas be klaidų ir nebus koreguojamas ar keičiamas – tai patvirtina ieškovų su apeliaciniu skundu pateikiamas teismui UAB ,,Vilniaus geodezijos linija“ matininko V. Č. 2022-03-04 raštas. Šio naujo įrodymo pateikimo byloje poreikis atsirado, siekiant atsikirsti į naujus ieškovės argumentus, pateiktus tik apeliaciniame skunde, kuriame užsimenama apie UAB ,,Vilniaus geodezijos linija“ matininko V. Č. parengto žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano M 1:500 neteisingumą, todėl ieškovų teikiamas naujas rašytinis įrodymas prijungtinas prie bylos.
31. Dėl apeliantės naujų įrodymų prijungimo prie bylos ieškovai teigia, kad apeliantė nepateikė nei motyvų, nei juos pagrindžiančių įrodymų, kad apeliacinės instancijos teismui teikiamų įrodymų ji nebūtų galėjusi pateikti pirmosios instancijos teismui ar kad jų pateikimo poreikis dėl objektyvių priežasčių būtų iškilęs tik apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo.
33. Apeliantė prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos naujus rašytinius įrodymus: 2021-12-17 advokato M. S. prašymą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus skyriaus raštą. Teigia, kad teikiami rašytiniai įrodymai patvirtinta, kad 2021-03-17 UAB ,,Vilniaus geodezijos linija“, matininko V. Č. parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas M 1:500 ir 2021-03-17 UAB ,,Vilniaus geodezijos linija“, matininko V. Č. parengtas žemės sklypo planas M 1:500 yra galimai suklastoti.
34. Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsisakyti priimti papildomus įrodymus. Pažymi, kad apeliantė nepateikė nei motyvų, nei juos pagrindžiančių įrodymų, kad apeliacinės instancijos teismui teikiamų įrodymų ji nebūtų galėjusi pateikti pirmos instancijos teismui ar kad jų pateikimo poreikis dėl objektyvių priežasčių būtų iškilęs tik apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliantės prašymas prijungti prie bylos naujus įrodymus yra atmestinas.
35. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
36. Prie apeliacinio skundo pridėtas 2021-12-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus raštas, kur parašyta, kad iš matininko 2022-01-05 ir 2022-01-13 paaiškinimų nustatyta, kad matininkas pripažįsta, jog padarė klaidą ir įsipareigoja iki 2022-03-25 ištaisyti padarytą klaidą, t. y. permatuoti žemės sklypą ir informuoti žemės sklypo savininkus, kad pietinę žemės sklypo ribą kerta statinys. Pažymėtina, kad konkretūs duomenys apie galimus sklypo brėžinių netikslumus nėra pateikti. Ieškovai sklypų atidalijimo ir naudojimosi tvarkos projektus ir atitinkamus planus pateikė kartu su ieškiniu. Atsižvelgiant į atsakovės pateiktų įrodymų datas, bei tai, kad apeliantė tokiais argumentais nesirėmė ir jų neįrodinėjo pirmos instancijos teisme, o teismas jų atitinkamai nenagrinėjo, ir tai, kad atsakovė, įgyvendindama dispozityvumo ir rungimosi principus, renkasi, kokiais įrodymais grįsti faktines aplinkybes, nesutiktina, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. bylai jau esant apeliacinės instancijos teisme. Konstatuotina, kad atsakovė turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).
37. Ieškovai taip pat pateikė naują įrodymą - UAB ,,Vilniaus geodezijos linija“ matininko V. Č. 2022-03-04 raštą. Teigia, kad jo pateikimo būtinybė iškilo apeliacinės instancijos teisme, siekiant atsikirsti į naujus apeliantės motyvus, iškeltus tik apeliaciniame skunde (minėtas matininkas parengtame sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane padarė klaidą), tad sutiktina su ieškovų pozicija, jog minėtą įrodymą jie teikia, atsikirsdami į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad teikiamo įrodymo pateikimo būtinybe atsirado tik apeliacinėje instancijoje, tad UAB ,,Vilniaus geodezijos linija“ matininko V. Č. 2022-03-04 raštas prijungiamas prie bylos.
Dėl CPK 42 straipsnio nuostatų (ne)pažeidimo.
38. Apeliantė teigia, kad įžanginėje sprendimo dalyje nurodoma, jog byla buvo išnagrinėta dalyvaujant atsakovės D. B. atstovui advokatui M. S. ir įgaliotai atstovei E. K.. Informacija apie D. B. įgaliotos atstovės E. K. dalyvavimą užfiksuota 2021-12-16 pažymoje ,,apie parengiamojo posėdžio eigą darant garso įrašą“. 2021-12-16 teismo posėdžio garso įrašo 1.10-1.15 min., užfiksuota, kad teismas leido D. B. įgaliotai atstovei E. K. išklausyti ieškovo R. S. ir jo atstovo advokato A. J. paaiškinimus, bet neleido duoto paaiškinimus pačiai. Teigia, kad įgaliotai atstovei E. K. buvo leista dalyvauti bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios stadijoje (CPK 249 straipsnis), išklausant ieškovo R. S. ir jo atstovo advokato A. J. paaiškinimus ir užduodant klausimus (CPK 250straipsnis). Nurodo, kad iš įgaliotos atstovės E. K. buvo atimta teisė duoti paaiškinimus (CPK 250 straipsnis), dalyvauti įrodymų tyrime (CPK 251straipsnis), pasisakyti per baigiamąsias kalbas (CPK 253straipsnis).
39. Pagal CPK 250 straipsnio 1 dalies nuostatas paaiškinimus duoda patys dalyvaujantys byloje asmenys arba, jei nori (šiuo atveju atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo), jų atstovai. Atsakovės advokatas buvo išklausytas. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą, nėra požymių, kad be atsakovės advokato kita atsakovės atstovė pagal įgaliojimą būtų pageidavusi duoti paaiškinimus. Tad atsakovė (jos advokatas) teismo posėdyje buvo išklausytas. Jo išdėstytai pozicijai papildyti kita atsakovės atstovė galėjo pateikti klausimus, bet šia teise nepasinaudojo. Teismo posėdžio garso įraše 2:08:04 teisėjai paklausus apie papildymus, atsakovės atstovė E. K. nenurodė, kad norėtų duoti paaiškinimus. Baigiamąsias kalbas taip pat pasakė abiejų šalių atstovai. Buvo pasiūlyta pasinaudoti replikos teise (posėdžio garso įrašo 2:13:18), bet netgi šioje stadijoje atsakovės atstovė E. K. nepareiškė noro papildyti atsakovės advokato pasakytos kalbos. Be to, visas aplinkybes, kurias atsakovės atstovė E. K. norėjo nurodyti paaiškinimuose arba baigiamojoje kalboje, ji galėjo aprašyti apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinį skundą parašė tik atsakovės advokatas. Tad apeliaciniame skunde nurodytų proceso teisės normų pažeidimo dėl atsakovės atstovės tariamo neišklausymo nėra. Taip pat nėra ir CPK 329 straipsnyje numatyto pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl žemės sklypo atidalijimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
40. Nustatyta, kad 2018-07-10 šalys sudarė sutartį (notarinio registro Nr. MK-6520), kuria susitarė žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 400 m² ploto, ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 1 240 m² ploto sujungti į vieną bendrą 1 640 m² ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra valdomas tokiomis dalimis: 580/1 640 dalių – ieškovės B. S. asmeninė nuosavybė; 660/1 640 dalių – atsakovės D. B. asmeninė nuosavybė; 400/1 640 dalių – ieškovų B. S. ir R. S. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t. y. abiem ieškovams bendrai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 980 m² ploto žemės sklypo dalis, o atsakovei D. B. priklauso 660 m² ploto žemės sklypo dalis. Sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė B. S. atskirai naudosis ir valdys 379 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos prie sutarties pridėtame žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 1/379 ir linijomis bei taškais: 8-9-10-11-12-13-14-15-16-3-17-8 bei 28 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos prie sutarties pridėtame žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 1/28 ir linijomis bei taškais: 19-20-21-22-19; atsakovė D. B. atskirai naudosis ir valdys 196 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos prie sutarties pridėtame žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 2/196 ir linijomis bei taškais: 28-29-30-31-32-33-34-35-28 ir 151 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos prie sutarties pridėtame žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 2/151 ir linijomis bei taškais: 12-11-27-26-25-24-23-22-21-20-19-13-12, o taip pat 47 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos prie sutarties pridėtame žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 2/47 ir linijomis bei taškais: 1-36-37-38-1; ieškovai B. S. ir R. S. atskirai naudosis ir valdys 400 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos prie sutarties pridėtame žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 4/400 ir linijomis bei taškais: 3-4-5-6-7-8-17-3; ieškovė B. S. ir atsakovė D. B. bendrai naudosis 439 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos prie sutarties pridėtame žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 3/439 ir linijomis bei taškais: 10-38-37-36-2-35-34-33-32-31-30-29-28-16-15-14-13-19-22-23-24-25-26-27-11-10, iš kurių 173 m² priklausys ieškovei B. S. asmeninės nuosavybės teise, 266 m² priklausys atsakovei D. B. asmeninės nuosavybės teise.
41. Pagal esamą galiojančią šalių susitarimu nustatytą tvarką dėl naudojimosi žemės sklypu atsakovei D. B. atskirai naudotis iš viso yra priskirta 394 m² ploto žemės sklypo dalis bei bendrai su ieškove B. S. naudotis – 439 m² ploto žemės sklypo dalis, iš kurios 266 m² priklauso atsakovei D. B. asmeninės nuosavybės teise, o 173 m² priklauso ieškovei B. S. asmeninės nuosavybės teise. Esama galiojanti šalių susitarimu nustatyta tvarka dėl naudojimosi žemės sklypu užtikrina šalims galimybę naudotis ir eksploatuoti žemės sklype esančius ir šalims priklausančius bei jų sutarimu naudojamus statinius, o taip pat naudotis šalių istoriškai naudojamomis žemės sklypo dalimis kitoms reikmėms (praėjimas, pravažiavimas, augalų auginimas ir kt.).
42. Ieškovams poreikis keisti esamą naudojimosi žemės sklypu tvarką kilo dėl to, kad jie siekia iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove D. B. atsidalinti 575 m² ploto dalį jiems priklausančios žemės sklypo, kurio bendras plotas 1 640 m², dalies. Dėl to keičiasi ieškovų bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakove D. B. valdomos ir naudojamos žemės sklypo dalies dydis (mažėja), ką ir reikia įforminti nauja naudojimosi žemės sklypu tvarka. Tuo tarpu atsakovei D. B. nesikeičia niekas: jos valdomas ir naudojamas žemės sklypo bendras plotas lieka toks pats: 660 m² ir pagal naują ieškovų pateiktą siūlomą žemės sklypo, kurio plotas 1 065 m², naudojimosi tvarkos planą M 1:500, kuriame pavaizduota siūloma nustatyti naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka, atsakovei D. B. lieka to paties dydžio žemės sklypo dalys ir tose pačiose vietose: atsakovė D. B. atskirai naudosis ir valdys 196 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 2/196 ir linijomis bei taškais: 12-13-14-15-16-17-18-19-12 ir 151 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 2/151 ir linijomis bei taškais: 4-21-22-23-24-25-26-27-28-31-30 29-4, o taip pat 47 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 2/47 ir linijomis bei taškais: 8-9-10-20-8; ieškovė B. S. ir atsakovė D. B. bendrai naudosis 439 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 3/439 ir linijomis bei taškais: 1-2-3-4-29-28-27-26-25-24-23-22-7-8-20-10-11-12-19-18-17-16-15-14-13-1, iš kurių 173 m² priklausys B. S. asmeninės nuosavybės teise, 266 m² priklausys D. B. asmeninės nuosavybės teise. Pagal naują ieškovų siūlomą tvarką dėl naudojimosi žemės sklypu atsakovei D. B. atskirai naudotis iš viso yra priskirta 394 m² ploto žemės sklypo dalis bei bendrai su ieškove B. S. naudotis – 439 m² ploto žemės sklypo dalis, iš kurios 266 m² priklauso atsakovei D. B. asmeninės nuosavybės teise.
43. Atsakovė pateikė 2021-10-29 matininko A. V. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:500, pagal kurį atsakovė prašo ieškovams priskirti atskirai naudotis 879 m² žemės sklypo dalį (plane pažymėta indeksu B) ir bendrai šalims naudotis 101 m² (plane pažymėta indeksu BN), o atsakovei priskirti atskirai naudotis 599 m² (plane pažymėta indeksu A) ir bendrai šalims naudotis 101 m² (plane pažymėta indeksu BN).
44. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
45. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, jiems įgyvendinant šias teises. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
46. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 25 punktą). Tai reiškia, kad atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti. Tuo tarpu atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022 27 punktą).
47. Atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014). Teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).
48. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planus nusprendė, kad ieškovų reikalavimas nutraukti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies valdymą bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakove ir natūra atidalinti žemės sklypo dalį atitinka racionalumo kriterijus ir nepažeidžia žemės sklypo bendraturčių teisių. Atmetus tokį ieškovų reikalavimą, yra galimybė žemės sklypo savininkų konfliktams ateityje kilti, Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės interesai, atidalinus ieškovams priklausančią žemės sklypo dalį (575 m²), būtų pažeidžiami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog po atidalijimo atsakovės valdomas ir naudojamas žemės sklypo bendras plotas lieka to paties dydžio ir tose pačiose vietose, todėl atsakovės teisės nelieka neapsaugotos – atsakovė pokyčių žemės sklypo valdyme ir naudojime nepatirs.
49. Apeliantė pateiktame apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pagal kasacinio teismo praktiką turėtų likti vienas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas t. y. atsakovė, o ne du bendraturčiai. Sutiktina su ieškovų argumentai, kad po žemės sklypo atidalijimo ieškovo R. S. bendroji dalinė nuosavybė žemės sklype (1 640 m²) pasibaigtų. Ieškovės B. S. bendrosios dalinės nuosavybės dalis žemės sklype (1 640 m²) sumažėtų ir tokiu būdu sumažėtų žemės sklypo (1 640 m²) bendraturčių skaičius, t. y. liktų du (B. S. ir D. B.), vietoje trijų (R. S., B. S. ir D. B.), kas atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, nes atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tikslas (sumažinti bendraturčių skaičių) būtų pasiektas.
50. Apeliantė teigia, kad ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi tvarka esanti nelogiška, nes ieškovė B. S., kintant asmeninio naudojimo žemės sklypo plotui, siekianti išsaugoti tą patį bendro naudojimo plotą atsakovės sąskaita. Apeliantė nurodo, kad jeigu palyginti žemės sklypo kintančius plotus t. y. 1 240 m², 1 640 m², 1 065 m², tai ieškovė sumažina savo nuosavybės dalį bendrame sklype ir padidina pageidaujamame atidalinti žemės sklype.
51. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad atidalijus ieškovams priklausančią žemės sklypo dalį, ieškovės B. S. dalis bendrame sklype sumažėja ir yra suformuojamas naujas žemės sklypas. Iš šalių pateiktų duomenų ir paaiškinimų spręstina, kad tai nepažeidžia apeliantės teisių ir teisėtų interesų, o ir pati apeliantė apeliaciniame skunde nepateikė pagrįstų paaiškinimų, kuo toks žemės sklypo dalies atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galėtų pažeisti jos interesus. Iš esančių įrodymų matyti, kad žemės sklypo plotas, priskiriamas bendrai ir atskirai naudotis, nekinta tiek pagal 2000 metų sprendimą, tiek pagal sutartį, tiek pagal ieškovų prašomą nustatyti naudojimosi tvarką, t. y. visais šiais dokumentais apeliantei atskirai naudotis priskirta 394 m² bei bendrai naudotis – 266 m². Po žemės sklypo dalies atidalijimo pagal ieškovų prašymą, liekančio apeliantės ir ieškovės B. S. bendro naudojimo žemės sklypo plotas yra 1 065 m², iš kurio apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklauso 660 m², o sklypo dalis priskirta bendrai naudotis sudaro 439 m², iš kurio apeliantei atskirai naudotis tenka 266 m², o ieškovei B. S. – 173 m². Sutiktina su ieškovų pozicija, kad šie skaičiavimai patvirtina, kad ieškovų siūloma nustatyti 1 065 m² ploto žemės sklypu naudojimosi tvarka nepažeidžia apeliantės interesų.
52. Apeliantės priešieškiniu siūloma sklypo naudojimosi tvarka siekiama pakeisti daugiau nei prieš 20 metų 2000 m. sprendimu ir sutartimi nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Taip pat priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi 1 640 m² ploto žemės sklypu tvarka yra pažeidžiama 2000 m. sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklype esančiais statiniais tvarka ir kartu galiojančio teismo sprendimo res judicata principas, nes sprendimu ieškovei B. S. naudotis priskirti statiniai pagal priešieškiniu prašomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką patenka į atsakovei D. B. naudotis prašomą priskirti žemės sklypo dalį, atsakovės D. B. teismui pateiktame plane pažymėtą indeksu A, ir nepaliekant galimybės ieškovams prieiti prie šių statinių. Sprendimu atsakovei D. B. valdyti ir naudotis priskirtas statinys – rūsys 1I1/b (naujas žymėjimas plane 12I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patenka į bendro naudojimo žemės sklypo dalį, o atsakovės D. B. savavališkai pastatyti ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai: malkinė, šiltnamis ir sandėliukas patenka į ieškovams naudotis prašomą priskirti žemės sklypo dalį, kuri atsakovės teismui pateiktame plane pažymėta indeksu B.
53. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo (taip pat ir pakeitimo), bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pavyzdžiui, esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).
54. Apeliantė, siekdama pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, privalo įrodyti objektyvią nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo būtinybę, t. y. kad dėl pasikeitusių aplinkybių atsirado pagrindas pakeisti nustatytą naudojimosi tvarką. Apeliantė nurodo, kad pagal siūlomą naują naudojimosi tvarką racionaliai padalinamas žemės sklypas į tris dalis kur asmeninio naudojimo plotai yra aiškūs ir susidarys atskiros žemės sklypo dalys, bus tvarkingai suformuoti asmeninio naudojimo plotai, jie bus patogūs naudotis abiem bendraturčiams. Spręstina, kad šie argumentai neturi esminės reikšmės, nelemia objektyviosios būtinybės keisti nusistovėjusią tvarką. Pažymėtina, kad 2000 m. sprendimu naudojimosi žemės sklypu ir jame esančiais statiniais tvarka buvo nustatyta pagal pačios D. B. ieškiniu įrodinėtas sąlygas (atsiliepimo į priešieškinį 1 priedas). Apeliantė neįrodė, kad pasikeitė aplinkybės, dėl kurių atsirado pagrindas keisti naudojimosi sklypu tvarką.
55. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai patenkino ieškovų ieškinio reikalavimus, o atsakovės priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, sprendimas motyvuotas, atitinka teismų formuojamą praktiką šios kategorijos bylose. Naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą remiantis ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
56. Byla išspręsta ne apeliantės naudai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovai pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų- 1 361,25 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovės. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Ieškovams iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos– po 680,63 Eur kiekvienam ieškovui (CPK 93, 98, 302 straipsniai).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-25 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovams B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas po 680,63 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir šešiasdešimt tris centus) kiekvienam ieškovui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.