- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-12
- Bylos Nr.
- 1-55-951/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31193-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2006-07-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 24 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme; 2) 2015-08-26 Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) galutine subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais; 3) 2019-11-12 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) galutine subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais; 2020-07-29 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-11-12 nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2019-03-31).
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, tai yra 2018 m. birželio 30 d. laikotarpyje nuo 22.10 val. iki 22.40 val., maršrutu (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 2,77 promilių, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą Ž. M. vardu, taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Kaltinamasis A. M. teisme kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad tą dieną iš vakaro pas jį buvo atvažiavęs ūkininkas Ž. M.. Jie visi baliavojo. Kitą dieną jam nereikėjo į darbą, todėl jis buvo namuose. Ž. M. išvažiavo su draugu, bet su plyta išsidaužė langą, kad galėtų pasiimti piniginę. Tada nuvažiavo į degalinę, pasiėmė butelį degtinės, turėjo šampano ir alaus. Namuose keitėsi tepalą. Susitvarkęs įėjo į kambarį. Kai jie visi buvo bariuke, pamatė, kad ta liudininkė į kišenes kraunasi daiktus iš jo pirkinių krepšio. Tam kitam liudininkui jis seniau buvo skambinęs, jam perskambino jo žmona, ta žmona buvo pas jį. Dėl to jie susitarė, kad jis vairavo, nors jis buvo namuose. Atvažiavęs pareigūnas jį išvedė, mašiną užkėlė ant tralo. Jis dar prie pareigūnų išgėrė degtinės, todėl jam tiek promilių ir buvo, nes iš karto išgėrė, o jie užfiksavo. Iki pareigūnų atvykimo buvo vartojęs apie pusę 0,7 l ,,(duomenys neskelbtini)” degtinės. Per dieną dar buvo atsigėręs gal du bambalius po litrą alaus. Tuo metu, kai vartojo alkoholinius gėrimus, pas jį kieme buvo paliktas Ž. M. automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“ su išdaužtu langu. Jie visi iš vakaro buvo užgėrę, nes ten yra jo sodyba. Jis pas jį paliko automobilį, ir jie su taksi išvažiavo namo. Jis neturi mašinos teisių. Pamatė mašinos raktelius pas save namuose ant stalo, kai pareigūnas juos paėmė į rankas. M. buvo išgėręs, todėl su draugu jie išsikvietė taksi, po to karto gal kokias dvi dienas jo nematė bei prisiskambinti jam negalėjo. Kai jis su plyta išdaužė langą, pasiėmė piniginę ir išvažiavo. Būdavo, kad jis pastoviai palikdavo mašinas, nes ten yra jo sodyba. Kai pas jį dirbo, tai tame name jis gyveno. Atidarė automobilio kapotą, pasižiūrėjo, jog tepalas seniai keistas, kaip tik jis kažkada buvo turėjęs tepalo. Jo draugė buvo vairuojanti, todėl jis turėjo tepalo. Jo draugė D. V.. Draugei reikėjo tepalų, nes juos reikėjo pakeisti. Jis su ja buvo kalbėjęs apie tepalus, kadangi jai reikėjo keisti filtrus. Ž. M. nebuvo prašęs pakeisti automobilio tepalus, bet buvo užsiminęs. Dar atsinešė dulkių siurblį ir iš mašinos išsiurbė stiklus. Automobilio variklis buvo karštas, nes jis neseniai buvo keitęs tepalus. Pašildė variklį, kad galėtų išleisti tepalus, nes kuo skystesnis automobilio variklio tepalas, tai tuo jis geriau išbėga. Nepasakys, gal pusvalandį veikė variklis prieš pakeičiant tepalus. Ar aštuntą ar devintą valandą ėjo keisti tepalus. Gal valanda, gal nepilnai valanda buvo praėjusi po to, kai pakeitė tepalus ir atvyko policijos pareigūnai. Jam buvo šokas, kad atvyko pareigūnai, įsileido juos į namus, pradėjo klausti, kas kaip, o jie ant tralo pradėjo kelti mašiną, bet jis jiems pasakė, kad mašina yra ne jo. Prie pareigūnų atsigėrė degtinės. Pareigūnas, ant stalo pamatęs raktelius, juos pasiėmė. Senus tepalus išnešė į darbą. Nėra vairavęs ,,(duomenys neskelbtini)” automobilio nei įvykio dieną, nei kitą dieną. Ta liudininkė pradėjo klykti, rėkti, kad jis neprisipažįsta. Per apklausą ikiteisminio tyrimo metu ta liudininkė jam grasino. Jos vardo ir pavardės nepasakys, nes mažai ją pažįsta. Liudininkas Ž. turi pykčio ant jo, kad jis miegojo su jo žmona. Jis buvo atvažiavęs pas jį į namus, beldė į duris, o jo žmona buvo pas jį. Kai kažkada jam skambino, atsiliepė jo žmona, tai jai pasakė, kad ateitų pas jį atsigerti šampano. Tas kitas liudytojas yra kaip sūnus, tai gali užstoti. Transporto priemonėje ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo rasta pusė butelio brendžio. Gal tas butelis buvo likęs nuo vairuotojo Ž. M.. Jie atvažiavo pas jį, viską susinešė į kambarį, o tada jiems dar pritrūko, tai skambino draugams, kurie atvežė dar. Tą vakarą prie tos mašinos nebuvo lindęs. Kai siurbė, matė, kad kampe buvo padėtas tas butelis. Jis neseniai dirbo pas Ž. M., iš jo išėjo su pykčiais. Jam pasakė, kodėl jis turi jo prašyti savo mėnesio darbo atlyginimo, o jis jo vis klausė, kam jam reikia pinigų. Jie apsiginčijo, susirinko daiktus, jam paskambino ir pasakė, jog atvežtų jam pinigus, kuriuos yra uždirbęs, ir viskas. Su juo susipyko kažkur šių metų kovo mėnesį. Ž. M. 2018 m. buvo apklaustas dėl jo sumušimo. Nežino, kaip gali paaiškinti tą aplinkybę, kad 2018 m. apklaustas Ž. M. nurodė, kad automobilyje jokių alkoholinių gėrimų nepaliko. Kai nuėjo siurbti tą mašiną, tai mašinoje buvo butelis. Jis nežino, kaip Ž. M. galėjo nematyti, kad tepalas yra pakeistas, gal jis taip kalbėjo iš pykčio. Jie su juo buvo susipykę du kartus. Kam jis tą butelį neš ir dės į mašiną, kai gali atsigerti kambaryje. Dabar daug laiko praėjo, sunku prisiminti. Jis niekados nelipdavo važiuoti į mašiną. Jei neklysta, tą dieną, kai atvažiavo policijos pareigūnai, buvo skambinęs J., bet nei pas nieką nevažiavo ir nesakė, kad gal kartu su juo nori išgerti. Jei jis išgėręs, tai eina pėsčiomis, net su dviračiu nevažiuoja, nes jis gyvena netoli, pačiuose (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) neteko pas ką nors nueiti ir pasiūlyti išgerti. Tik buvo nuėjęs iki parduotuvės nusipirkti išgerti. Eidamas atgal, matė tą liudininkę, bet į ją nekreipė dėmesio. Jis neturi ten tokių, kam galėtų pasiūlyti išgerti. Buvo gėręs iš vakaro. Neatsimena, ar iš vakaro gėrė brendžio, žino, kad buvo spalvotas kvadratinis butelis. Mašiną siurbė kitą dieną, kai paėmė mašiną ir ją susigrąžino. Jis atvarė į angarą ir pasakė, kad mašiną reikia išsiurbti. Policija mašiną išsivežė tą pačią dieną. Paėmė, sulaikė, o jis dar prie pareigūnų užsivertė degtinę ir pasakė, jog vežtų. Pas juos darbe yra statinė, kur supilami panaudoti tepalai. Pakeitė tepalus ir juos nunešė į statinę. Ta statinė nuo namų yra gal už kokių 200 m, nes jis eidavo per lauką. Jam iki darbo netoli. Jis ten viską žinojo, supylė tepalus. Kaip darbuotojas jis žinojo signalizacijos kodą. Čia viskas buvo vasarą. Jis nėra mechanikas, bet žino, kad geriausia yra pašildyti, nes tepalas vasarą dar labiau suskystėja ir tada jis labai švariai išbėga. Automobilis stovėjo kieme. Po mašina palindo pasikišęs domkratą. Išleido tepalą, pakišo dar mažesnį indelį, kai išbėgo, užsuko, supylė ir viskas. Kuomet pas jį atėjo policija, jau buvo sutemę. Kai keitė tepalus, dar buvo prieblanda, buvo nelabai tamsu, tai užkūrė, mašina pašilo ir mašiną užgesino. Tepalus keitė pusvalandį, gal valandą. Reikėjo 5-10 min. nueiti, pareiti, viską atsirakinti, užrakinti ir supilti tuos tepalus į statinę. Jis mašiną užkūrė dar kartą, kai buvo pakeisti tepalai. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis jiems nurodė, kad jis naudojasi šituo automobiliu gal dėl to, kad buvo išgėręs. Daugiau pasakė, kad nesinaudoja, kadangi patys matė, jog mašina ne jo. Jis neturi teisės vairuoti ir nėra dėl ko jam ją vairuoti. Jei, kaip liudytojai nurodo, jis būtų važiavęs, tai kam jis stotų pas juos, jei jų nepažįsta, be to, iš kur jie galėjo nustatyti, jog jis buvo išgėręs. Ta moteris skambina visiems, ne vieną žmogų yra apjuodinusi. O dėl jo paskambino iš keršto, dėl to, kad jis pasakė, jog ji pavogė jo pirktą langų ploviklį. Niekam jis išgerti nesiūlė, buvo namuose. Jam rodos, buvo atvažiavusi M. žmona ir paėmė raktus nuo mašinos. Tą patį vakarą, kai tą langą išdaužė, atvežė raktus ir juos padėjo ant stalo. Jo žmona buvo atvažiavusi ir paėmė tuos raktus, kad jis pats nevažiuotų. Daugiau ji vėl atvažiavo ir tuos raktus numetė ant stalo, kadangi ji buvo įėjusi pas juos į kambarį. Jis išdaužė tą langą, nes nebeturėjo rakto, pasiėmęs piniginę, išvažiavo su taksi, o daugiau raktą atvežė. Jis dar skambino D. ir pasakė, kad pasiimtų vyrą, nes jis ,,bludija“. M. jam mašinos neskolino. Jis jam sakydavo, kad sėstų ir pavažiuotų, o jis sakydavo, jog nesės ir nevažiuos, nes neturi teisių. Jis arba jo žmona visą laiką jį visur paveždavo. Tą dieną, kai atvyko policijos pareigūnai, išgėrė kažkur 300 ml degtinės ir 2 l alaus. Apie penktą valandą buvo pradėjęs gerti. Kai atvyko policijos pareigūnai, tai pirma jis prie pareigūnų pabaigė išgerti tą degtinės likutį, tada jam padavė pūsti. Tas likutis - tai gera tarybinė stiklinė, apie 200 ml, tai tą likutį išgėrė ant viršaus, nes prieš tai buvo išgėręs ,,(duomenys neskelbtini)“ degtinės. Pripūtė daugiau nei dvi promiles. Parašyta, jog po kurio laiko įpūtė 1,62 promiles. Pirmą kartą byla buvo nutraukta, o daugiau jis nežinojo, kad ją atnaujino. Ten buvo minučių reikalas, kai jis prie stalo išgėrė tą 200 ml likutį, ir jie jį nusivedė į lauką, atnešė ir liepė prasipūsti. Pripūtė du su viršumi. Jam rodos, kad jį po to vežė į ligoninę. Nežino, kiek ten nustatė, kadangi niekas jam nieko nerodė. Nuo tos sodybos, kur gyveno, vienas liudytojas gyveno gal už pusantro kilometro, o kitas kažkur už kilometro su trupučiu. Jis, būdamas namuose, matė, kaip jie pareidinėjo namo. Ji užlindo pas jį už namų, o ten yra tokie krūmai, bet jis pasakė, jog greičiau mautų iš jo kiemo. Tepalas buvo keičiamas anksčiau, nuo 22.00 val., o važiuoti tai jis nevažiavo. Tepalo filtro nekeitė. Dėl to šeimininkas galėjo ir nematyti, kad tepalas buvo keistas. Neturėjo markerio, nes būna, jog užrašydavo ant variklio priekio, ant plastmasės. Tą dieną parduotuvėje buvo vieną kartą. Pirko butelį šampano, degtinės ir alaus. Dienos laike nuvažiavęs pas Ž. žmoną pasiėmė 50 eurų. Nežino, kodėl liudytoja sako, kad jis važiavo neblaivus, gal iš pykčio, keršto, šiaip ji yra konfliktiškas žmogus. Ji su tuo V. Ž. sueina ir kartu geria, o tas gal iš keršto, kad jis miegojo su jo žmona. Jis neskaitė Ž. parodymų. Nežino, negali pasakyti, kaip V. galėjo nurodyti, kad pas jį automobilyje buvo brendžio butelis, ir kad jis pas ją buvo. Gal tepalą ir pasidėjo savo daržinėje, nes dabar nelabai viską atsimena, bet žino, kad tepalą nešė išpilti į angarą. Draugė buvo suplanavusi, kad atvažiuos pas jį į (duomenys neskelbtini), bet ji pas jį neatvažiavo, tai tas tepalas taip ir pasiliko. Teisingiausi yra jo pirmieji parodymai. Kiek jis atsimena, jam buvo nustatytas dviejų su viršumi promilių girtumas. Jis sutinka su alkotesterio parodymais. Su nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje taip pat sutinka. 2018 m. vasarą niekas jo, vairuojančio transporto priemonę, nėra matęs. Jis važinėja su kita technika, su lengvuoju automobiliu nei karto nėra važiavęs. Prieš bylą buvo pradėjęs laikytis teises, bet kai byla prasidėjo, nebeleido. Tą pačią dieną, kai buvo atvažiavę policininkai, dienos metu buvo nuvažiavęs su dviračiu pas M. žmoną pasiimti 50 eurų, nes neturėjo pinigų. Tie pinigai buvo kaip dalis jo atlyginimo. M. į mašiną supylė savo tepalus. Dabar nepasakys, kokia markė tų tepalų buvo. Gal dar kampe, daržinėje būtų tas tepalo kaniukas. Į ,,(duomenys neskelbtini)“ reikia pilti dyzelinį tepalą, klampumas gal 10-40, dabar nepasakys. Jis dabar nepasakys, neatsimena, ar toks ir buvo. M. už tuos tepalus jam nieko nesumokėjo, jis taip darė iš draugiškumo. Po tų sumušimų mėnesį laiko pragyveno (duomenys neskelbtini). Nei sesė, nei draugė neatvažiavo, tai supylė iš draugiškumo M.. Yra nekaltas. S. V. visada praeina pro jo namus, viską mato, matė, kad ten yra mašinų, kad ten yra laužas, o konfliktas su jais buvo dėl langų skysčio. Pas juos gyvenime nėra buvęs, matydavo juos praeinančius keliu.
Liudytojas Ž. M. teisme parodė, kad gali būti, jog viskas vyko 2018 m., kai buvo paliktas automobilis ir prasidėjo visos tos istorijos. Kalba eina apie ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį, kuris buvo paliktas (duomenys neskelbtini), pas A.. Kaltinamasis tada pas jį dirbo ir ten gyveno. Tą automobilį jis pats ten buvo nuvairavęs ir palikęs. Viskas vyko tą pačią dieną, kaip ir tas įvykis, nes nebūdavo taip, kad jis ten nuvaro automobilį ir jį palieka. Tai buvo kaip ir toks sutapimas, kad jis ten paliko automobilį. Transporto priemonės rakteliai turėjo būti palikti mašinoje arba ant stalo, viduje pas A., sodyboje, kuri nuosavybės teise priklauso jo žmonai. Paprasčiausiai paliko ir viskas. Nebuvo nei jo leidimo, nei prašymo naudotis transporto priemone. Jo žiniomis, nėra buvę, kad A. M. būtų anksčiau vairavęs šitą transporto priemonę, o, ar jis kažkada ją buvo pasiėmęs jam nežinant, tai to nei patvirtinti, nei paneigti negali. A. M. turi traktoriaus teises, o dėl automobilio teisių nežino, nes to darbe nereikėjo. Automobilio durelės buvo užsitrenkusios, o viduje buvo palikti rakteliai, todėl vairuotojo pusėje su akmeniu išmušė stiklą. Tai buvo darbo automobilis, todėl jame galėjo būti palikti dokumentai, kažkokios sąskaitos. Jis tame automobilyje negėrė ir ten negalėjo būti paliktų jo gėrimų butelių. Negali pasakyti, kada tam automobiliui buvo keisti tepalai. Visus tepalus, važiuoklės remontus atlikdavo servise. 2018 m. vasarą nebuvo poreikio keisti tepalus, jei būna poreikis, tai varo į servisą ir tepalus pasikeičia, net ir ūkyje nebūdavo kažkokių tepalų keitimų. Nebent A. M. buvo keitęs tepalus jo automobiliui jam nežinant. Dar kartą pakartos, jog automobilį varo į servisą, tiek dėl važiuoklės, tiek dėl variklio aptarnavimų. Net ir traktoriams pakeisti tepalus atvažiuodavo iš atstovybės. Atstumas nuo tuometinės A. M. gyvenamosios vietos iki tos vietos, kur jis dirbdavo, einant plentu, gal koks kilometras, jei per laukus, tai gal keli šimtai metrų. Einant per lauką nuo jo gyvenamosios vietos iki tos vietos, kur jis dirbo, galima nueiti per kokias 5-10 min, bet šiaip jis dažniausiai į darbą važiuodavo su dviračiu. Gal ,,(duomenys neskelbtini)“ varikliui jis galėjo keisti tepalus. Darbovietėje yra kažkokios dirbtuvės, kuriose yra tepalų. Jis kalbėjo su kaltinamuoju apie tai, kas nutiko su jo transporto priemone, A. M. jam sakė, kad nevairavo. Tačiau jis negali pasakyti vairavo ar nevairavo. S. V. prieš tai buvo M., ji yra jų apylinkių žvaigždė. Nepasakys, kokie santykiai buvo tarp S. V. ir A. M., kadangi į jo gyvenimą po darbo nelabai gilinosi. Kai A. M. gyveno toje sodyboje, kiek jis nuvažiuodavo jį patikrinti, tai kažkokių ,,bardakų“ nebūdavo. Būdavo, kad į darbą ateidavo su kvapu. Labai didelių nusiskundimų nebuvo, bet buvo problemų dėl alkoholio. Šitą transporto priemonę atgavo. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė aplinkybes, kad nebuvo prašęs A. M. automobiliui pakeisti tepalus, nes tepalus keičia autoservise ir, kad tepalai tuo metu buvo geri, jų keisti nereikėjo, taip pat, kad jam asmeniškai A. M. nebuvo sakęs, jog pakeitė tepalus, atsiėmęs automobilį jokios tuščios talpos nuo tepalų nerado, jokių žymių, iš kurių būtų galima spręsti, jog buvo keičiami tepalai, taip pat nerado. Ūkyje būdavo, kad palikdavo raktelius, kadangi reikėdavo važiuoti ir iš laukų surinkti žmones, bet, kad A. M. važinėtųsi su tuo automobiliu, tai taip nebūdavo. Jei jis negali paaiškinti, tai jo žmona juo labiau apie įvykį nieko negalės paaiškinti, visi pagrindiniai darbai yra kuruojami jo. Pamena labai miglotai, nes praėjo daug laiko, bet automobilį paliko dieną, po pietų. Kiek jis supranta, kai paliko automobilį, tada prasidėjo kažkokios istorijos. Pasirodo, kad buvo kažkokie vakariniai ar naktiniai pasivažinėjimai. Nežino, kada tie pasivažinėjimai buvo. Žino, kad buvo paliktas automobilis ir jame buvo rakteliai, o jis negali patvirtinti, ar jis važiavo, ar ne. Tiksliai nepasakys, kodėl paliko tą automobilį, bet jį iš A. M. pasiėmė. Nepasakys, ar tuo metu, kai išvažiavo, A. M. buvo vartojęs alkoholio. Šiaip neturėjo būti vartojęs. Tą pačią dieną, kai buvo paliktas automobilis, jam buvo išdaužtas langas. Atvažiavo po pietų, bet tiksliai nepasakys, kurią valandą, tačiau ilgai nebuvo, nes jį pasiėmė ir išsivežė su kitu automobiliu. Nuo tos vietos, kur gyveno A. M., parduotuvė yra gal už pusantro kilometro. Jei nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra apie 3 km, tai nuo A. M. sodybos, kur jis tuo metu gyveno, iki S. V. namų, bus apie du su trupučiu kilometro. Jis pats pasiėmė automobilį iš policijos, nes, jam atrodo, jis buvo sulaikytas. Jam atrodo, kad kai automobilį pasiėmė, tai apačioje nebuvo grotelių, bet jas galėjo išimti, kai mašiną užkėlinėjo, nes ten buvo kablys. Nepasakys, ar automobilis buvo purvinas ar švarus. Nepasakys, ar automobilyje buvo tuščių butelių, kurie būtų priklausę ne jam. Gali būti, kad buvo atvykęs pas A. M. į jo gyvenamąją vietą, kur išgėrė alkoholio. Taip pat gali būti, kad ir A. M. tada išgėrė alkoholio. Teisingai pasakojo ikiteisminio tyrimo metu. Dėl praėjusio laiko nepamena, ką kalbėjo su A. M., ką jis dar planavo veikti tą dieną jam išvažiavus. Jie galėjo kalbėti apie darbus, o ne ką jis veiks vakare. Žino, jog buvo pokalbis dėl to vairavimo. To automobilio jau seniai nebėra. Ta transporto priemonė parduota.
Liudytojas M. A. teisme parodė, kad neatsimins nei datos, nei vietos, bet buvo gavę pranešimą dėl neblaivaus vairuotojo. Jei neklysta, čia bus tas įvykis, kai pranešėja paskambino dėl neblaivaus vairuotojo, kuris atvažiavo į jos kiemą su automobiliu. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, ir jis išvažiavo į namus. Jie atvyko į įvykį, nuvažiavo iki pranešėjos, kuri nurodė, kur galėjo gyventi pažeidėjas. Grįždami atgal keliu, dabar tiksliai nepasakys, koks kelias buvo, nurodytoje gyvenvietėje pastebėjo automobilį, kuriame buvo išdaužtas langas. Kambaryje degė šviesa. Pasibeldę į vidų, pamatė asmenį, kuris priėjo prie durų, atidarė jas ir pradėjo su jais konfliktuoti. Nepasakė nei savo asmens duomenų, nei savo gyvenamosios vietos, nei kam priklauso automobilis. Jam kilo įtarimas, kad automobilis galėjo būti vogtas, arba asmuo galėjo padaryti teisės pažeidimą. Asmuo buvo sulaikytas, jam patikrintas blaivumas, nuvežtas iki pranešėjos, jei neklysta, ji atpažino tą patį asmenį, tada jį pristatė į policijos komisariatą. Vairuotojas įpūtė daugiau nei pusantros promilės. Kai gavo skambutį iš budėtojo, tai apie įvykį buvo pranešusi pati pranešėja. Neatsimena, ką nurodė pranešėja. Jei gerai pamena, sakė, kad jos akivaizdoje vartojo alkoholį ir tada, sėdęs į mašiną, išvažiavo. Neatsimins, kokį alkoholį vartojo. Tiksliai negali pasakyti, bet gal salone mėtėsi plastikinė alaus tara, bet nėra garantuotas. Kiek pamena, jų tarnybiniame automobilyje esančios vaizdo fiksavimo kameros užfiksavo pokalbį, kai asmuo pripažino, kad buvo nuvažiavęs iki tos vietos, iš ten išvažiavo. Sakė, kad vairavo ir buvo atvažiavęs. Iki blaivumo nustatymo asmeniui neleidžia valgyti, gerti. Kiek pamena, asmuo nebuvo atsigėręs iki tol, kol asmeniui alkotesteriu nustatė blaivumą. Yra buvę gyvenimiškų situacijų, kad jiems, kaip policijos pareigūnams, atvykus į įvykio vietą, asmuo pasiimtų degtinės butelį ir, jiems matant, pradėtų jį gerti. Šiuo atveju nebuvo tokios situacijos, kad asmuo priešais juos pasiimtų degtinės butelį ir pradėtų gerti, toks dalykas net nebūtų įmanomas. Automobilyje buvo stiklo šukių, jei neklysta, ant vairuotojo sėdynės, nes, jei gerai atsimena, buvo išdaužtas priekinis langas. Neatsimena, kam priklausė automobilis, bet buvo nurodęs, kad ar tas automobilis, ar tas gyvenamasis namas, kuriame jis buvo, priklausė kažkokiam ūkininkui, tačiau nepamena, ar jis tą asmenį įvardino. Tikrino automobilio variklio dangtį, kuris buvo įšilęs, o tai reiškia, jog automobilis ne per seniausiai buvo naudotas arba su juo buvo važiuota. Nuo pranešėjos skambučio iki jų sureagavimo ir atvykimo iki jos namų ir nuo transporto priemonės radimo galėjo būti praėjęs gal ir pusvalandis. Pradžioje asmuo nesutiko, kad buvo pas tą pranešėją ir vairavo automobilį, bet po to, kol vyko į komisariatą, kiek pamena, sakė, kad buvo važiavęs. Nebuvo tokios kalbos, kad buvo keičiami variklio tepalai. Jam atrodo, kad kambaryje degė šviesa. Gal ir buvo pastatytų alkoholio butelių, pasakyti negali. Nežino, ar buvo pilnų alkoholio butelių, galbūt buvo tuščių, bet pilnų nepamena. Nepastebėjo, ar jo rankos buvo tepaluotos. Jam rodos, kad jo rankos negalėjo būti tepaluotos, nes, kai asmuo buvo sulaikinėjamas, tai jis lauke buvo pargriautas, su juo buvo fizinis kontaktas, tai gal būtų pats išsitepalavęs. Gali būti, kad tuos tepalus buvo apsiplovęs. Jis priešinosi, atsisakė vykdyti jų teisėtus reikalavimus, apleisti patalpas, nesakė savo asmenybės, kai buvo pasakyta, kad bus sulaikomas, į tai sureagavo neigiamai, agresyviai. Todėl teko panaudoti fizines priemones, antrankius, jį sulaikyti, surakinti ir įsodinti į tarnybinį automobilį. Jo parodymus užfiksavo ne ,,Bodycam“, nes jų 2018 m. nenaudojo, tai buvo tik tarnybiniame automobilyje sumontuotas vaizdo registratorius, kuris filmuoja automobilio priekį, vidų ir galą. Nežino, ar buvo užfiksuota, nes prie pačių vaizdo įrašų jie prieigos neturi. Turėjo būti filmuojama, nes ne tarnybiniu automobiliu jie į budėjimą neišvažiuoja. Prieš jiems sureaguojant į įvykį, pranešėja nurodė, kad jis atvyko į namus, išgėrė ar siūlė išgerti, dabar nepamena, bet gal gėrė brendžio ir išvažiavo. Atsimena, jog toks pokalbis buvo. Nepamena, ar automobilio salone rado brendžio butelį. Kaltinamąjį mato pirmą kartą. Tą aplinkybę, jog pats asmuo pripažino, kad vairavo automobilį, jis atsimena ir teismui gali patvirtinti. Kai atvyko, kilo įtarimas, kad asmuo gali būti neblaivus iš jo elgesio, judesių. Asmuo svirduliavo, sunkiai pastovėjo ant kojų, jo kalba buvo nerišli, akys paraudusios. Iš visų šių aplinkybių buvo manyta, jog asmuo vartojo alkoholį. Iš pranešimo turėjo informacijos, kad automobilį vairavo neblaivus, gėrė ir pas pranešėją. Kai jie atvyko, tai jis pats juos įsileido į namus. Jei neklysta, jis gulėjo lovoje. Ką buvo apsirengęs, nepasakys. Jis nebuvo su naktiniais ir nebuvo pusnuogis, o buvo apsirengęs normaliais rūbais. Pradžioje jis neigė, kad važiavo, o po to, jei jis neklysta, išėjo kalba, kad asmuo net neturi įgijęs vairuotojo pažymėjimo. Paklausus, kodėl važinėja su automobiliu be vairuotojo pažymėjimo, nurodė, kad reikėjo nuvažiuoti. Tokia kalba buvo tarnybiniame automobilyje prie registratoriaus. Neatsimena, ar mašinos raktelius paėmė nuo stalo, ar juos padavė kaltinamasis. Nepamena tokios aplinkybės, kad gėrė degtinės butelį prie jo.
Liudytoja I. Š. teisme parodė, kad žino, jog teismas ją kviečia liudytoja dėl neblaivaus asmens vairavimo. Dabar tiksliai nepasakys kaimo, kažkur link (duomenys neskelbtini), gavo iškvietimą dėl neblaivaus vairuotojo. Jai taip atrodo, kad pirmiausia važiavo pas pranešėją. Ji pranešė, jog turėjo konfliktą su kažkokiu asmeniu, kuris neblaivus, prie jos išgėręs brendžio ar viskio, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jiems nurodė, kur jis gyveno. Nuvykę minėtu adresu, prie namo rado automobilį. Jei neklysta, automobilio kairės pusės priekinis stiklas buvo išdaužtas. Viduje, prie pavarų svirties, prie priekinio stabdžio buvo alkoholio butelis. Patikrinus variklio dangtis buvo šiltas, nes neseniai buvo važiuota. Tada pradėjo ieškoti vairuotojo. Namai buvo užrakinti, visur tamsu. Kai pradėjo šviesti su prožektoriais pro langus, pamatė lovoje gulintį vyriškį. Pabeldę į langą jį pakėlė. Jis jiems atrakino duris, ir pradėjo su juo bendrauti. Akivaizdžiai matėsi, jog buvo neblaivus. Jis ganėtinai konfliktiškai į juos reagavo, gal vien dėl to, kad jie policijos pareigūnai. Klausiant jo aplinkybių, jis jiems nieko nepasakojo, neprisistatė. Suprato, jog tas namas, kur jis buvo, buvo ne jo, o jo darbdavio. Jie jį sulaikė ir parvežė į komisariatą. Dabar nepasakys, kiek jis įpūtė. Turėjo įpūsti virš pusantros promilės, nes iškvietė operatyvinę grupę. Asmuo absoliučiai su niekuo nesutiko, nei su tuo, kad jis vairavo, nei su tuo, kad jis gėrė. Nuo pat pradžių jis buvo konfliktiškas, gal jis susinervino, jog jie jį pažadino, pakėlė iš lovos. Nuo asmens sklido alkoholio kvapas, kalba nebuvo visiškai rišli. Automobilyje buvo nugertas butelis, bet nebeprisimena, kokio alkoholio. Akivaizdžiai matėsi, jog asmuo neblaivus. Jam sakė, kad teikia įrodymus, jog jis galimai vairavo automobilį, kad automobilio dangtis, kuomet jį tikrino, buvo šiltas, bet jis nesutiko, kad vairavo automobilį. Nuo to laiko, kai atvyko ir asmenį patikrino alkotesteriu, praėjo iki pusvalandžio. Per tą pusvalandį asmuo buvo dingęs iš jos akiračio, bet tuo metu su juo buvo jos kolega. Jis ėjo kažko pasiimti į vidų, tai jį visur lydėjo kolega. Iki girtumo patikrinimo tikrai nebūtų leidę, kad asmuo prie jų vartotų alkoholį. Nepamena, ar kai asmenį sulaikė, dar su juo kažkur vyko. Neprisimena, ar su sulaikytu asmeniu dar važiavo pas pranešėją. Buvo kažkoks konfliktas apie krepšelį. Jei jos ikiteisminio tyrimo apklausoje parašyta, kad A. M. buvo nuvežę pas pranešėją, tai, vadinasi, taip ir buvo. Nepamena, ar, kai jį atvežė pas pranešėją S. V. ir jos sugyventinį, A. M. sutiko, kad jis vairavo, siūlė išgerti. Kadangi jis buvo neblaivus, tai jo kalba labai mėtėsi, kad jis dieną vairavo, kad jis negėrė, o tada kalbos ėjo, jog jis galimai gėrė. Ta kalba buvo tokia, tai vairavo, tai nevairavo. Tuo metu, kai miegojo, jis nebuvo nusirengęs, tikrai buvo su drabužiais. Negali atsakyti, ar miegojo, ar nemiegojo. Nereikėjo labai daug laiko, jog jį pažadintų, pakeltų. Tikrai neatsakys, ar buvo užsimiegojęs. Nelabai pamena pokalbį su pranešėja, ar su ja dar kas nors buvo. Jie tiesiog nuvažiavo, pabendravo su pranešėja apie tą konfliktą dėl krepšelio, daugiau visas veiksmas vyko pas kaltinamąjį kieme. Nepasakys, kiek laiko praėjo nuo pranešimo gavimo iki girtumo nustatymo, nes ji neatsimena, kur jie buvo, kada gavo iškvietimą, ir kiek laiko užtruko iki kol nuvyko į vietą. Pirma patikrino girtumą ir atliko visus veiksmus, o tik po to važiavo pas S. V.. Buvo gautas pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo.
Liudytoja S. T. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Nežino, kodėl teismas ją kviečia liudytoja. Ryte atvažiavo policija ir paklausė, ar pažįsta tokį žmogų pagal pavardę. Ji pasakė, kad nepažįsta. Tada paklausė, ar ji dirbo, parodė nuotrauką, iš nuotraukos atpažino, dar paklausė, ką pirko. Jie neįsidėmi, ką pirkėjai perka. Dar paklausė, su kokia transporto priemone atvažiavo, bet ji nėra mačiusi jo, atvažiavusio į parduotuvę, su kitokia transporto priemone, išskyrus dviratį. Kiek pamena, buvo nedarbo diena 2018 m. rugpjūčio 30 d. Jis buvo atėjęs linksmas, sakė, kad laukia draugės. Po kokių 2-3 valandų vėl atėjo, bet buvo liūdnas, nusiminęs, tačiau nieko neklausė. Negali pasakyti, ar jis buvo užgėręs, ar ne. Pas juos tarp prekystalio yra atstumas, tai apie sklindantį alkoholio kvapą pasakyti negali. Visada būdavo mandagus, dar pakalbėdavo. Gal kada užeidavo ir pagėręs, bet niekada netriukšmaudavo. Tiek jį ir tepažįsta, nes ateidavo į jų parduotuvę kaip pirkėjas. Tą dieną asmuo pirko šampano, bet nepamena, ar alkoholinio, ar ne, o po to, atėjęs apie kokią 6-7 valandą, pirko du ,,bambaliukus“ alaus. Nėra mačiusi, kad A. M. be dviračio vairuotų kokią nors kitą transporto priemonę. Jų parduotuvė yra visiškai uždara, ten visiškai nėra jokio lango, tik kai jie įeina į poilsio kambarį, turi langutį, jei stovi prie prekystalio, nemato, kas ateina pas juos į parduotuvę. Ten yra įrengtos apsaugos kameros, patys savininkai prisiima atsakomybę dėl to, jei įėjęs pirkėjas kažką paims. Pas juos parduotuvėje yra brendžio, viskio. Jai atrodo, kad tą dieną jis viskio, brendžio nepirko. Jis pirko šampano, o po kokių 3-4 valandų pirko alaus. Gal anksčiau ir pirko brendžio, viskio, bet ji ne viena dirbo, nes jos dirbo trise. Kažkiek žino S. V.. Žino ją kaip pirkėją, nes ji ateina į parduotuvę, bet jos apibūdinti negali. Asmeniškai jos tikrai nepažįsta.
Liudytojas V. Ž. teisme parodė, kad kaltinamasis matytas, jam atrodo, A., kelis kartus jį yra sutikęs. Buvo šeštadienis, 2018 m. birželio pabaigoje, kai su mašina atvažiavo A. ir pasiūlė pakelti balių, nes turėjo dvi dienas išeiginių. Tačiau jis pasakė, kad jam į darbą. Jis dirbo pas vieną ūkininką, o kaltinamasis dirbo pas kitą. Po to paklausė, ar važiuos į namus, pasakė, kad taip. Todėl paprašė, jog jo tarnaitę, kuri pas jį dirbo, pavežtų iki (duomenys neskelbtini), nes ji turėjo skinti braškes. Jie išvažiavo. Daugiau papasakos ta jo darbininkė G. V.. Ji jam pasakojo, kad A. M. tos pačios dienos vakare buvo atvažiavęs dar kartą, tada atsivežė brendžio. Nežino, koks tas brendis buvo. A. M. važinėjo baltu, šviesiu automobiliu. A. M. sakė, kad pats ūkininkas išmušė mašinos keleivio pusės langą. Kai jis atvažiavo ir jam siūlė išgerti, tai iš gėrimų nieko neturėjo. Jis atvažiavo pas jį būdamas blaivus, nes alkoholio kvapo nejautė. G. V. sakė, kad kuomet jis atvažiavo antrą kartą, jis jai siūlė brendžio, bet nežino, ar pats A. M. tada buvo blaivus. A. M. automobilį buvo pasiėmęs iš ūkininko. Jį, vairuojantį tą automobilį, matė tą vienintelį kartą. Nėra klausęs, nežino, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Pirmą kartą jis atvažiavo prieš pietus, gal 11-12 valandą, o kada atvažiavo antrą kartą, nežino, nes jo namuose nebuvo. Jam gaspadinė pasakojo, kad antrą kartą jis buvo atvažiavęs ir jai siūlė išgerti brendžio. Ji tada buvo namuose, tvarkė braškes, kurias buvo parsivežusi, o jis tada namuose nebuvo, nes buvo darbe. G. V. sakė, kad antrą kartą atvažiavo su ta pačia transporto priemone. Tame kaime viena šalia kitos yra dvi maisto prekių parduotuvės. G. V. A. M. nepažįsta, kai jis tada ją pavežė, jie ir susipažino.
Liudytoja G. V. V. teisme parodė, kad ji matė kaltinamąjį 2018 m. birželio 30 d., kai jis buvo atvažiavęs į svečius. Tada jį matė pirmą kartą. Pas tą vyriškį, kuris dabar prieš ją liudijo, buvo atvažiavusi į svečius, nes jie yra giminaičiai. Jos su drauge buvo susitarusios pirmą valandą važiuoti į (duomenys neskelbtini) braškių. Kaltinamasis atvažiavo pas draugus, pas pažįstamus ir jai pasiūlė, kad gali ją pavežti iki (duomenys neskelbtini), nes sakė, kad jis važiuoja į namus. Ją pavežė iki (duomenys neskelbtini). Po to vakare, apie 9-10 val. vakaro jis vėl buvo atvažiavęs, o ji tuo metu kieme tvarkė braškes. Jis atsivežė brendžio buteliuką, kuris buvo truputį nugertas. Jai pasiūlė išgerti, bet ji pasakė, kad negeria, nes vartoja vaistus. Tai nuėjo pas šeimininko sūnų. Ten irgi siūlė išgerti, bet niekas negėrė. Jis išeidamas jai pasakė: ,,nenorite, negerkite, aš atrasiu, kas geria“. Tik ryte išgirdo, kad jis susitiko su M. V. ir jie gėrė tą butelį, bet susipyko. Kai jis ją vežė į (duomenys neskelbtini), tai žmogus tikrai buvo blaivus. Neprisimena, su kokios spalvos mašina jis ją vežė į (duomenys neskelbtini). Mašina buvo šiukšlina, buvo pribyrėję stiklų. Nežino, iš kur tie stiklai buvo. Neįsidėmėjo, ar visi langai buvo mašinoje. Ji sėdėjo priekyje, prie vairuotojo. Priekyje buvo primėtyta stiklų, bet nedaug. Jie arti vienas kito nebuvo, nesileido į kalbas, kai jis atvažiavo antrą kartą, tik pasakė, jog su nepažįstamais negeria. Ji dabar neprisimena, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog, kai asmuo atvažiavo antrą kartą, buvo neblaivus, nes praėjo daug laiko. Po 2020 m. vasario 3 d. apklausos protokolu yra jos parašas, bet raštas ne jos. Čia yra rašyta jos ranka: ,,protokolą perskaičiau, parašyta teisingai“. Ji pati viso protokolo neperskaitė. Pasirašė neskaičiusi, tik pripažįsta, kad čia jos parašas. Tikrai nepamena apklausos. Jai nėra tikslo meluoti. Ką pasakoja teisme, tai taip pasakojo ir pareigūnei. Jai nėra pagrindo meluoti, nes kaltinamąjį matė pirmą kartą, nei jis jai pažįstamas, nei draugas. Pas V. Ž. ji gyvena. V. Ž. buvo darbe, kai ji išvažiavo skinti braškių, tai jis dar buvo namuose, bet paskui jis išvažiavo į darbą ir, kai jis grįžo iš darbo, tai ji jam viską papasakojo, jog kaltinamasis buvo atvažiavęs. Jam sakė, kad jis buvo atvažiavęs su ta pačia mašina, kaip ir per pietus. Jis dar ėjo pas V. Ž. sūnų, kuris gyveno antrame gale. Žino, kad V. Ž. sūnui jis siūlė išgerti, nes, kai parvažiavo tėvas, tai jis jam viską papasakojo. Kai jis išvažiavo, tai jis su žmona atėjo pas ją ir pasakojo, jog siūlė išgerti.
Liudytojas G. S. teisme parodė, kad kaime buvo nuvažiavę su arkliu ir grįžo į namus, kai kaltinamasis atvažiavo girtas. Jie nusikinkė arklį, o kaltinamasis klausė, ar gers brendžio, pasakius, kad ne, jis kažkiek pabuvo ir išvažiavo. Nepamena, kada viskas vyko. Galėjo būti 2018 m. birželio 30 d. Jis, tai tas asmuo, kuris gyvena prie (duomenys neskelbtini), jo vardo nepamena, pavardė M., gali būti A.. Jis vairavo lengvąjį automobilį, lygtais pilkos spalvos. Išskirtinių bruožų automobilis neturėjo. Su M. jokių santykių nebuvo, nebendravo. Nežino, kodėl jis atvažiavo ir siūlė išgerti. Jis tuo metu važiavo su sugyventine S. V.. A. M. mašiną pasistatė ant kelio, šalia kiemo. Jis atrodė normaliai, bet iš burnos jutosi alkoholio kvapas, matėsi, kad išgėręs. Suprato, kad jis neblaivus, nes jutosi alkoholio kvapas. Stovėjo nuo jo 1 metro atstumu. Kalba buvo rišli, aplinkoje orientavosi, bet juto alkoholio kvapą. Buvo pavakarys. Jis dar į kiemą buvo atsinešęs pusę butelio, sakė, kad duotų stikliuką, išgers, bet jis pasakė, kad ne, tai tą butelį išsinešė. Turėjo pusę butelio, butelis buvo kertuotas. Nėra matęs, kad A. M. ankščiau vairuotų tą transporto priemonę. Jo sugyventinės ir M. santykių nežino, kai jis kartu su ja gyveno, tai jie nesusitikdavo. Nepastebėjo, kad automobilis, su kuriuo atvažiavo A. M., būtų buvęs sugadintas. Nėra matęs pas A. M. šio automobilio, tada jį matė pirmą kartą. S. V. kvietė policiją, nes A. M. važinėja girtas. Paskui policija buvo atvažiavusi kartu su juo. Nežino, ar tada A. M. buvo girtesnis nei tada, kai jį matė pirmą kartą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui nurodė, kad automobilyje nebuvo stiklo, nes jis buvo išdaužtas. Jam atrodė, kad A. M. gerai važiuoja, po kelią nesiblaško. Seniai šis atvejis buvo, tai nelabai pamena. Kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pareigūnui nemelavo, sakė teisybę. Eidamas į kiemą A. M. svirduliavo. Kai ėjo, tai jį sumėtė. Nepamena, ką A. M. sakė, kai jis grįžo su pareigūnais į jų kiemą. Su A. M. nėra vartojęs alkoholinių gėrimų.
Liudytoja S. V. teisme parodė, kad atvažiavo girtas, kvietė policiją, nes jis pradėjo jiems grasinti. Automobilio numerių nepamena, jis buvo pilkos spalvos. Jie parvažinėjo su arkliu, o jis atvažiavo iš paskos. Atvažiavo dėl neva kažkokio automobilio langų skysčio. Išsitraukė butelį, paprašė „čierkos“, sakė, kad gertų, bet jie pasakė, kad negers. Jis dar jos sugyventiniui pradėjo grasinti, sakydamas, kad ištikš ant asfalto. Jis išvažiavo ir ji iškvietė policiją. Jis jau girtas atvažiavo, nuo jo sklido kvapas. Nepasakytų, kad labai vinguriavo po kelią. Turėjo rudą butelį, gal ten buvo koks brendis. Nieko ji jam nesakė apie tai, kad jis vairuoja būdamas girtas, nes jis pradėjo pulti ant jos sugyventinio. Jeigu gerai pamena, tai išlipęs iš mašinos susvirduliavo. Įvykis buvo prieš du metus, galėjo būti 2018 m. birželio 30 d. Kai buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, prisiminė gerai, nes tada ją apklausė iš karto po įvykio, o dabar pamena sunkiai. Visas aplinkybes ji nurodė teisingai. Kai atvyko pareigūnai ir atsivežė A. M., jos paklausė, ar šitas, pasakė, kad taip. Su A. M. bendrauti neteko. Su A. M. nebuvo pažįstama, neteko bendrauti, žinojo, kad toks dirba pas ūkininką ir viskas. Kiek pamena, automobiliui buvo išdaužtas vairuotojo pusės stiklas. A. M. kieme to automobilio nėra mačiusi. Jo kieme yra mačiusi mašinų, nes pas jį atvažiuodavo ūkininkas. Kvietė policiją, nes jis pradėjo šokinėti ant sugyventinio. Neva jam dingo langų skystis ir, kad neva jie jį paėmė. Negali pasakyti, ar A. M. matė, kai ji kvietė policiją. Negali atsakyti, ar tą dieną buvo paliję. A. M. dėl to negalėjo paslysti ant kelio, nes kelias asfaltuotas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė be liudytojų parodymų įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Iš 2019-12-27 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimo (administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad A. M. skirta administracinė nuobauda - 375 Eur bauda už tai, kad jis 2018-06-30 22.27 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas tokios teisės (1 t., b. l. 19-25).
Iš 2020-03-02 specialisto R. O. paaiškinimų protokolo matyti, kad specialistas į klausimą, ar, remiantis literatūros duomenimis ir alkotesterio bei kraujo tyrimu nustatytais duomenimis, vairavimo metu alkoholio koncentracija kraujyje turėjo būti didesnė nei 1,5 promilės, nors ir po to vairavimo būtų vartotas alkoholis, paaiškino, kad 2018-06-30 22.59 val. alkotesteriu A. M. nustatyta 2,32 promilės alkoholio iškvepiamajame ore. Po vienos valandos 16 minučių paimtame A. M. kraujyje dujinės chromotografijos metodu nustatyta 2,77 promilės koncentracija alkoholio. Toks koncentracijos skirtumas gali būti paaiškinamas pirmu atveju - nevisiškai įvykęs alkoholio pasisavinimas į skrandį, todėl padidėjo koncentracija, antru atveju - buvo pavartotas alkoholio kiekis papildomai. 2018-06-30 22.50 val. tikėtina, kad alkoholio koncentracija buvo didesnė nei 1,5 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 58-60).
Iš 2020-03-02 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus išsiųsto rašto Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjui R. O. matyti, kad prašoma atsakyti į pateiktus klausimus. 1. Kiek (remiantis literatūros duomenimis) alkoholio mažiausiai turėjo būti suvartota (40 laipsnių stiprumo) iki vairavimo, t. y. 2018-06-30 nuo 22.19 val. iki 22.44 val., ir kiek mažiausiai po vairavimo, kad būtų didesnė alkoholio koncentracija nei 1,5 promilės (kai mažiausia alkoholio koncentracija yra 1,5 promilės), jei 2018-06-30 apie 22.50-22.55 val. alkotesteriu nustatyta 2,32 promilės, o 2018-07-01 00.15 val. paimtas kraujo mėginys ir nustatyta 2,77 promilės alkoholio koncentracija. 2. Kokiais duomenimis grindžiami 2020-03-02 duoti R. O. parodymai specialisto paaiškinime „2018-06-30 22.50 val. tikėtina, kad alkoholio koncentracija buvo didesnė nei 1,5 promilės etilo alkoholio“ tuo atveju, jei alkoholis galėjo būti vartotas iki vairavimo, t. y. 2018-06-30 nuo 22.19 val. iki 22.44 val., ir po vairavimo? (1 t., b. l. 61-62).
Iš 2020-03-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo gauto atsakymo matyti, kad specialistas R. O. pateikė paskaičiavimus, jog: 1. Pritaikius 1-ąją Widmarko formulę, kad nurodytu laiku susidarytų mažiausia 1,5 promilių koncentracija žmogaus organizme, vartojant stiprius alkoholinius gėrimus (40 laipsnių stiprumo) ir skaičiuojant, kad kūno masė apytikriai 80 kg, asmuo tikėtina turėjo suvartoti 204 ml gėrimo. Tokio paties svorio žmogus, vartojęs tiktai stiprius alkoholinius gėrimus (40 laipsnių stiprumo), kai jam alkotesteriu buvo nustatyta 2,32 promilės alkoholio koncentracija iškvepiamajame ore, tikėtina suvartojo 315,50 ml gėrimo. O, kai po 76 min. paimtame kraujyje buvo nustatyta 2,77 promilės alkoholio koncentracija kraujyje, tikėtina, kad galėjo suvartoti 376,70 ml gėrimo. 2. Parodymai specialisto paaiškinime pagrįsti vadovėlyje „Teismo medicina“, išleistame Lietuvos Teisės Akademijos 2000 m. Vilniuje nurodytais teiginiais ir formulėmis 265-267 psl. (1 t., b. l. 61-63).
Iš 2020-03-10 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus išsiųsto rašto Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjui R. O. matyti, kad prašoma atsakyti į pateiktus klausimus. 1. Kokį kiekį 40 proc. stiprumo alkoholio, per kiek laiko, nuo kada iki kada (nurodant laiką), remiantis literatūros duomenimis, galėjo suvartoti apie 80 kg sveriantis vyras, jei 2018-06-30 22.59 val. tikrinant alkotesteriu, nustatytas 2,32 promilės neblaivumas, o 2018-07-01 00.15 val. paėmus kraujo mėginį, nustatyta mažiausia 2,77 promilės etilo alkoholio koncentracija, žinant, kad nuo 22.45 val. asmuo alkoholio tikrai nebevartojo? Kadangi nėra tiksliai nustatyta, ar asmuo 2018-06-30, maždaug nuo 22.10 val. iki 22.30 val. vairavo esant didesnei nei 1,5 promilės alkoholio koncentracijai kraujyje, taip pat nėra tiksliai žinoma, kada buvo suvartotas paskutinis alkoholis iki vairavimo nurodytu laiku (ar ir iki vairavimo, ir po vairavimo), reikalinga surinkti kiek galima daugiau informacijos, kuri patvirtintų, kad asmeniui vairuojant automobilį nurodytu laiku, alkoholio koncentracija buvo didesnė nei 1,5 promilės, todėl prašoma, jei yra galimybė, remiantis literatūros duomenimis, pateikti kiek galima daugiau informacijos, pagrindžiančios anksčiau pateiktą informaciją, jog tikėtina, kad nurodytu laiku asmuo automobilį vairavo, kai alkoholio koncentracija kraujyje buvo didesnė nei 1,5 promilės abiem atvejais: 1) kai visas alkoholio kiekis galėjo būti suvartotas iki vairavimo ir 2) kai dalis alkoholio galėjo būti suvartota iki vairavimo, o kita dalis po vairavimo (1 t., b. l. 64-65).
Iš 2020-03-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo R. O. elektroniniu paštu gauto atsakymo matyti, kad specialistas R. O. paaiškino ir atsakė į užduotus klausimus. 1. Vyrui, sveriančiam 80 kg, iškvepiamajame ore 2018-06-30 dieną 22.59 val. alkotesteriu nustatyta 2,32 promilės alkoholio. Vadovaujantis literatūroje pateikta pirmąja E. Widmark formule, tokia alkoholio koncentracija susidaro pavartojus apie 315,50 ml 40 laipsnio stiprumo alkoholinio gėrimo, įvykus pilnam alkoholio pasisavinimui (pilnas pasisavinimas arba rezorbcija trunka nuo 1 val. iki 1,5 val.). Tam pačiam asmeniui po 76 min. paimtame kraujyje dujinės chromatografijos metodu nustatyta mažiausia 2,77 promilių koncentracija. Vadovaujantis literatūroje pateikta antrąja E. Widmark formule, tokia alkoholio koncentracija susidaro pavartojus apie 402,40 ml 40 laipsnių stiprumo alkoholinio gėrimo, įvykus pilnam alkoholio pasisavinimui. 2. Suaugusio žmogaus organizme, esant ramybės būsenoje, per 1 val. oksiduojasi (pasišalina, suskyla) 0,15 promilių etilo alkoholio, tai apskaičiavus, tikėtina, kad 22 val. 10 min. galėjo būti apie 2,20 promilių, o 22 val. 30 min. apie 2,25 promilės etilo alkoholio, skaičiuojant pagal alkotesterio parodymus. Skaičiuojant pagal parodymus, nustatytus dujinės chromatografijos metodu, tikėtina, kad 22 val. 10 min. galėjo būti 2,46 promilės, o 22 val. 30 min. tikėtina, kad galėjo būti apie 2,51 promilės. Į klausimą, kokia buvo alkoholio koncentracija, kai dalis alkoholio galėjo būti suvartota iki vairavimo, o kita dalis po vairavimo, nėra galimybės atsakyti, nes nėra pateiktų duomenų (1 t., b. l. 66).
Iš 2018-07-01 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2018-06-30 apie 22.20 val. buvo gautas pranešimas, jog ką tik į kiemą atvažiavo pažįstamas, su kuriuo konfliktavo, neblaivus asmuo išvažiavo su „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusėje išdaužtas langas, nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). 23.00 val. asmuo buvo sulaikytas, įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 7 d., padarymu. Nustatyta, kad įtariamasis yra A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. (1 t., b. l. 67-68).
Iš 2018-07-01 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo R. B. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2018-06-30 gautas vyriausiojo patrulio M. A. tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo, nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 7 d., požymiai. Alkotesterio pagalba vairuotojui A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatytas vidutinis (2,32 promilės) girtumas. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo paimtas A. M. kraujo mėginys alkoholio kiekiui jame nustatyti (1 t., b. l. 71-72).
Iš maps.lt gautų duomenų apie maršrutus matyti, kad atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra 1,72 km, kuris automobiliu nuvažiuojamas per 2 min. laiko (1 t., b. l. 81).
Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. A. tarnybinio pranešimo dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo matyti, kad 2018-06-30 apie 22.29 val. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) ką tik į kiemą atvažiavo iš matymo pažįstamas, žino, kur gyvena, konfliktavo ir neblaivus išvažiavo su automobiliu, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, vairuotojo pusėje išdaužtas langas, nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Pareigūnams M. A. ir I. Š. vykstant (duomenys neskelbtini), pastebėtas nurodytas pilkos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo prie namo (duomenys neskelbtini). Pastebėtas išdaužtas automobilio priekinis kairės pusės durelių stiklas, ant priekinės sėdynės buvo šukių. Automobilio variklio skyrius nebuvo atvėsęs, prilietus variklio dangtį ranka, jis buvo šiltas. Prie automobilio asmenų nebuvo, pro namo langą pastebėtas lovoje gulintis asmuo, pabeldus asmuo atsikėlė ir išėjo lauk. Asmens paklausus, kas naudojasi kieme stovinčiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), asmuo tokių duomenų nenurodė ir pasakė, kad jį vairuoja jis. Paklausus asmens anketinių duomenų, jis juos pateikti atsisakė ir įžeidinėjo pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Nuo asmens sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, sunkiai pastovėjo ant kojų, svirduliavo, alkoholio kiekio matuokliu 2018-06-30 22.59 val. buvo nustatytas vidutinis 2,32 promilės girtumas. Kartu su asmeniu buvo nuvažiuota pas pranešėją S. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri atpažino asmenį, sėdėjusį pareigūnų tarnybiniame automobilyje, ir parašė raštišką paaiškinimą apie asmens vairavimą esant neblaiviam. Moteris nurodė, kad nuo asmens sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo, išlipęs siūlė išgerti brendžio, kurį turėjo automobilio salone. Patikrinus duomenų bazėje, nustatyta, jog vairuotojas A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., neturi įgijęs teisės vairuoti transporto priemonių, neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Taip pat nustatyta, kad vairuotojas A. M. automobilį vairavo neblaivus, nustatytas daugiau kaip vidutinis promilių girtumas. Asmuo 23.59 val. buvo pristatytas į medicinos įstaigą, kur iš jo buvo paimtas kraujas. Bendraujant su A. M. tarnybiniame automobilyje, vyras pripažino, kad vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir buvo nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 82-83).
Iš įvykio registracijos duomenų (ROIK (duomenys neskelbtini)) matyti, kad 2018-06-30 22.21 val. buvo gautas pranešėjo skambutis, jog ką tik neblaivus asmuo išvažiavo automobiliu, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2018-06-30 22.27 val. bendrajame pagalbos centre buvo įregistruotas S. V. pranešimas apie neblaivų vairuotoją, vairuojantį pilkos spalvos automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o vairuotojo pusėje išdaužtas langas. 2018-06-30 22.29 val. į įvykio vietą buvo išsiųsti policijos pareigūnai, kurie į įvykio vietą atvyko 22.44 val. Nustatyta, kad 2018-06-30 apie 22.50 val. neblaivus (2,32 promilės) A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje paimtas vairuotojo kraujo mėginys, automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę. A. M. sulaikytas ir uždarytas į areštinę (1 t., b. l. 85-89).
Iš 2018-06-30 - 2018-07-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota. Iš apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad išdaužtas kairės pusės automobilio priekinių durelių stiklas, automobilio viduje, šalia priekinės keleivio sėdynės rastas pustuštis brendžio butelis su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 90-96).
Iš 2018-06-30 transporto priemonės aprašo matyti, kad buvo atlikta lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra. Automobilis pilkos spalvos, jo savininkas Ž. M., techninė būklė: išdaužtas vairuotojo durelių stiklas, nėra priekinio bamperio dešinės pusės apdailos (1 t., b. l. 98-99).
Iš 2018-06-30 transporto priemonės perdavimo ir priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2018-07-01 00.10 val. vilkiku nuvežta iš (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 100).
Iš 2018-06-30 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. M. atvyko apžiūrai 2018-06-30 23.59 val., apžiūros pradžia 2018-07-01 00.15 val. Padaryta išvada, kad asmuo yra neblaivus, nustatytas sunkus girtumo laipsnis (kraujyje rastos 2,77 promilės etilo alkoholio), vairuoti negali. Kraujo mėginio paėmimo laikas 00.15 val. (1 t., b. l. 102).
Iš 2018-07-01 https://polis.policija.lt ataskaitų žiūryklės matyti, kad transporto priemonės, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. (1 t., b. l. 103).
Iš 2018-06-27 valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruota Ž. M. vardu (1 t., b. l. 104).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini) m. gamybos automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertė su PVM yra 1240 Eur (1 t., b. l. 105).
Iš 2018-07-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,77 promilės etilo alkoholio. Nurodyta, kad kraujo mėginys paimtas 2018-07-01 00.15 val. Tyrimo atlikimo vieta – toksikologijos laboratorija, tyrimą atliko – teismo medicinos ekspertė L. B., turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, chemikės specialybę, kvalifikaciją atlikti toksikologinius tyrimus, 6 m. darbo stažą (1 t., b. l. 109).
Iš 2018-10-10 bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto skambučio skaitmeninio garso įrašo, kurio apžiūra užfiksuota 2018-10-17 kitų objektų apžiūros protokolu, matyti, kad 2018-06-30 22.21 val. moteris, prisistačiusi S. V., praneša apie neblaivų vairuotoją, atvažiavusį adresu (duomenys neskelbtini), vairuojantį pilkos spalvos automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 112-118).
Iš 2018-10-18 akistatos protokolo matyti, kad į akistatą buvo suvesti A. M. ir liudytojas G. S., kurie abu teigė, kad jų tarpusavio santykiai nekonfliktiški. G. S. parodė, kad matė, jog A. M. neblaivus (duomenys neskelbtini) važiavo automobiliu vakaro metu, 2018 m. vasarą, buvo atvažiavęs pilkos spalvos automobiliu prie jų (G. S. ir S. V.) namo, esančio (duomenys neskelbtini). A. M. iš mašinos išlipo svirduliuojantis, dėl to mano, kad jis buvo girtas. Be to, jis rankoje turėjo pusę butelio alkoholio, tačiau jo kieme nevartojo. Atvažiavęs A. M. kaltino stiklų valiklio vagyste. Su tokiais G. S. parodymais A. M. nesutiko, teigė, kad jis automobilio nevairavo, į G. S. kiemą atvykęs nebuvo (1 t., b. l. 158-162).
Iš 2018-10-18 akistatos protokolo matyti, kad į akistatą buvo suvesti A. M. ir liudytoja S. V., kurie abu teigė, kad jų tarpusavio santykiai nekonfliktiški. S. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini) matė važiuojantį neblaivų A. M. šviesios spalvos automobiliu, tikslaus įvykio laiko ir automobilio duomenų nepamena, tačiau šiuos duomenis yra nurodžiusi pirminėje apklausoje. A. M., atvykęs į jų (G. S. ir S. V.) namo kiemą, buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, rankoje turėjo nepilną alkoholio butelį, tačiau nematė, kad jų kieme A. M. būtų vartojęs alkoholį. Atvažiavęs A. M. kaltino S. V. ir jos sugyventinį langų stiklų ploviklio vagyste. A. M. su S. V. parodymais nesutiko, teigė, kad pas juos į kiemą atvažiavęs „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu nebuvo, alkoholinius gėrimus vartojo tik savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 177-181).
LR BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2019-03-31) buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Žemesnės instancijos teismas
A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme neigė 2018-06-30 įvykdęs nusikaltimą. Teismo posėdžio metu jis aiškino, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nėra vairavęs nei įvykio dieną, nei anksčiau, nei pas nieką jis nevažiavo ir nesiūlė kartu su juo išgerti, jis važinėja tik dviračiu, pas pranešėją S. V., adresu (duomenys neskelbtini), niekada nėra buvęs, įvykio dieną buvo namuose, o buvo išėjęs tik iki parduotuvės nusipirkti gerti, tą dieną, kai atvyko policijos pareigūnai, išgėrė kažkur 300 ml degtinės ir 2 l alaus, buvo pradėjęs gerti apie penktą valandą. Kaip rodo tokie kaltinamojo paaiškinimai, A. M. neneigė, jog įvykio dieną buvo neblaivus, tačiau nesutiko su ta aplinkybe, kad jis vairavo automobilį. Tačiau teismas kaltinamojo paaiškinimus dėl vairavimo aplinkybių atmeta ir jais nesiremia, vertindamas juos kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją siekiant atriboti save nuo įvykio ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Paminėtina, kad tokius kaltinamojo paaiškinimus paneigia teisme apklaustų liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga.
Kaip rodo bylos duomenys, apie tai, kad būtent A. M. įvykio metu vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino liudytojai S. V. ir G. S.. Teisme S. V. parodė, kad A. M. pas juos atvažiavo girtas, nuo jo sklido kvapas, jeigu gerai pamena, išlipęs iš mašinos jis susvirduliavo, išsitraukė rudą butelį, galimai brendį, paprašė „čierkos“, sakė, kad gertų, tačiau jie pasakė, kad negers, kai jis išvažiavo, ji kvietė policiją. Analogiškai aplinkybes teismui nurodė ir liudytojas G. S., tvirtindamas, jog pas juos su S. V. pilkos spalvos lengvuoju automobiliu atvyko A. M., mašiną pasistatė ant kelio, šalia kiemo, kaltinamasis į kiemą buvo atsinešęs pusę butelio, butelis buvo kertuotas, sakė, kad duotų stikliuką, išgers, bet jis pasakė, kad ne, tai tą butelį išsinešė, matėsi, kad kaltinamasis išgėręs, suprato, kad jis neblaivus, nes jutosi alkoholio kvapas, stovėjo nuo jo 1 metro atstumu, pasakius, kad negers, jis kažkiek pabuvo ir išvažiavo, S. V. kvietė policiją, nes A. M. važinėja girtas. Be to, abu liudytojai teismui teigė, kad automobiliui, su kuriuo buvo atvažiavęs A. M., buvo išdaužtas vairuotojo pusės stiklas. Teismas remiasi tokiais liudytojų S. V. ir G. S. parodymais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Teismas atkreipia dėmesį, kad paminėti liudytojai davė parodymus būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis nepagrįstai apkaltinti A. M. nusikaltimo įvykdymu. Paminėtina ir tai, kad šių liudytojų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, t. y. S. V. ir G. S. tapačiai aiškino įvykio aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklausti liudytojais, taip pat vykusių akistatų su A. M. metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, taip pat duoti parodymai sutampa ne tik tarpusavyje, bet ir su kita bylos medžiaga. Todėl teismas neturi jokio teisinio pagrindo jais nesiremti. Byloje esantys įvykio registracijos duomenys (ROIK (duomenys neskelbtini)) taip pat patvirtina, kad 2018-06-30 22.21 val. buvo gautas pranešėjo skambutis, jog ką tik neblaivus asmuo išvažiavo automobiliu, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2018-06-30 22.27 val. bendrajame pagalbos centre buvo įregistruotas S. V. pranešimas apie neblaivų vairuotoją, vairuojantį pilkos spalvos automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o vairuotojo pusėje išdaužtas langas, 2018-06-30 22.29 val. į įvykio vietą buvo išsiųsti policijos pareigūnai (1 t., b. l. 85-89). Iš 2018-10-10 bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto skambučio skaitmeninio garso įrašo, kurio apžiūra užfiksuota 2018-10-17 kitų objektų apžiūros protokolu, matyti, kad 2018-06-30 22.21 val. moteris, prisistačiusi S. V., praneša apie neblaivų vairuotoją, atvažiavusį adresu (duomenys neskelbtini), vairuojantį pilkos spalvos automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 112-118). Tokie rašytiniai duomenys dar kartą patvirtina aukščiau aptartus liudytojų parodymus, taip pat rodo, kad S. V., kviesdama policijos pareigūnus, aiškiai įvardijo automobilį, jo valstybinius numerius, skiriamuosius požymius – spalvą, išdaužtą stiklą, kuris, kaip paaiškėjo, ir buvo rastas policijos pareigūnų.
Kaip rodo bylos medžiaga, į S. V. pranešimą apie neblaivų vairuotoją sureagavo ir į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai M. A. ir I. Š.. Teisme liudytoju apklaustas M. A. parodė, kad pranešėja paskambino dėl neblaivaus vairuotojo, kuris atvažiavo į jos kiemą su automobiliu, nurodytoje gyvenvietėje jie pastebėjo automobilį, kuriame buvo išdaužtas langas, kambaryje degė šviesa, pasibeldę į vidų, pamatė asmenį, kuris priėjo prie durų, atidarė jas ir pradėjo su jais konfliktuoti, asmuo buvo sulaikytas, jam patikrintas blaivumas, vairuotojas įpūtė daugiau nei pusantros promilės, asmuo buvo nuvežtas iki pranešėjos, jei neklysta, ji atpažino tą patį asmenį, tada jį pristatė į policijos komisariatą. Iš esmės analogiškas aplinkybes teismui nurodė ir liudytoja I. Š.. Šiuo atveju svarbu paminėti ir tai, kad policijos pareigūnams nuvežus A. M. pas pranešėją, jog ši atpažintų asmenį, abu liudytojai, t. y. tiek S. V., tiek ir G. S. atpažino A. M. kaip asmenį, kuris tik ką buvo pas juos atvažiavęs automobiliu. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik S. V. ir G. S., bet ir teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai. Dar daugiau, tai, kad būtent A. M. įvykio dieną vairavo transporto priemonę, teismui patvirtino ir liudytojai V. Ž. bei G. V. V.. Liudytojas V. Ž. teisme parodė, kad 2018 m. birželio pabaigoje, buvo šeštadienis, gal 11-12 valandą A. M. atvažiavo su baltu, šviesiu automobiliu, kuriam buvo išmuštas stiklas, ir pasiūlė pakelti balių, nes turėjo dvi dienas išeiginių, tačiau jis atsisakė su juo gerti, vėliau G. V. jam pasakojo, kad A. M. tos pačios dienos vakare su ta pačia transporto priemone buvo atvažiavęs dar kartą, atvažiavęs atsivežė brendžio. Liudytoja G. V. V. teisme parodė, kad ji matė kaltinamąjį 2018 m. birželio 30 d., kai jis buvo atvažiavęs į svečius, po to vakare, apie 9-10 val. vakaro jis vėl buvo atvažiavęs, tada jis atsivežė brendžio buteliuką, kuris buvo nugertas, jai pasiūlė išgerti, bet ji pasakė, kad negeria, tada kaltinamasis nuėjo pas šeimininko sūnų, kuriam irgi siūlė išgerti, bet niekas negėrė, tada jis išeidamas jai pasakė: ,,nenorite, negerkite, aš atrasiu, kas geria“. Teismas remiasi aptartais liudytojų parodymais ir traktuoja juos kaip teisingus. Šiuo atveju paminėtina, jog liudytojai V. Ž. bei G. V. V. teisme parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, byloje nenustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi. Dar daugiau, šių liudytojų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, t. y. tiek V. Ž., tiek G. V. V. analogiškai aiškino įvykio aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo metu, be to, šių liudytojų parodymai ne tik sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, bet sutampa ir su kita baudžiamosios bylos medžiaga. Esant tokioms aplinkybėms, teismas šių liudytojų parodymais remiasi visa apimtimi.
Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie neblaivų vairuotoją, į įvykio vietą atvyko palyginti labai greitai. Įvykio registracijos duomenys (ROIK (duomenys neskelbtini)) rodo, kad 2018-06-30 22.21 val. buvo gautas pranešėjo skambutis, jog ką tik neblaivus asmuo išvažiavo automobiliu, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2018-06-30 22.27 val. bendrajame pagalbos centre buvo įregistruotas S. V. pranešimas apie neblaivų vairuotoją, vairuojantį pilkos spalvos automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2018-06-30 22.29 val. į įvykio vietą buvo išsiųsti policijos pareigūnai, kurie į įvykio vietą atvyko 22.44 val. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai M. A. ir I. Š. taip pat teigė, kad jiems atvykus į įvykio vietą, automobilio variklio dangtis buvo šiltas, todėl sprendė, jog neseniai buvo važiuota. Tačiau kaltinamasis neigė vairavęs ir tvirtino, kad automobilio variklio dangtis galėjo būti šiltas dėl to, kad neseniai buvo keitęs automobiliui tepalus. Aiškindamas aplinkybes, susijusias su tepalo keitimu, kaltinamasis teisme teigė, kad jis aštuntą ar devintą valandą ėjo keisti tepalus, pašildė variklį, kad galėtų išleisti tepalus, nes kuo skystesnis automobilio variklio tepalas, tai tuo jis geriau išbėga, gal pusvalandį veikė variklis prieš pakeičiant tepalus, gal valanda, gal nepilnai valanda buvo praėjusi po to, kai pakeitė tepalus ir atvyko policijos pareigūnai. Kaltinamasis teismui taip pat teigė ir tai, kad Ž. M. nebuvo prašęs pakeisti automobilio tepalus, bet buvo užsiminęs, todėl jis atidarė automobilio kapotą, pasižiūrėjo, jog tepalas seniai keistas, kaip tik jis kažkada buvo turėjęs tepalo, nes buvo žadėjęs juos pakeisti savo draugei, todėl juos pakeitė, o seną tepalą nunešė išpilti darbe į angarą, kur yra statinė ir supilami panaudoti tepalai. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus atmeta ir jais nesiremia, vertindamas juos kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant save atriboti nuo įvykio ir taip išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju paminėtina, jog pats kaltinamasis, duodamas paaiškinimus, viso proceso metu nebuvo nuoseklus ir skirtingai aiškino įvykio aplinkybes, susijusias su tepalų keitimu. T. y. apklaustas 2018-07-01 A. M. teigė, kad pakeisti automobilio tepalus jo buvo prašęs Ž. M., todėl apie 20.30 val. jis, išėjęs į kiemą, užvedė automobilio variklį, nes norėjo, kad užkaistų tepalas, automobilio variklis dirbo apie pusvalandį laiko, po to pakeitė automobilio tepalą, dar apie pusvalandį laiko automobilio variklis veikė, po to automobilio variklį išjungė, sugrįžo į namus ir nuėjo miegoti (2 t., b. l. 18-19). Kaltinamasis, apklaustas 2018-10-03, jau teigė, kad 2018-06-30 tepalus pakeitė pats nutaręs ir nieko neprašytas, o pakeitęs tepalus, senus susipylė į kaniuką, nuvežė į darbą, Ž. M. ūkį, niekam nematant, naudotus tepalus supylė į kanistrus, kur yra pilami visi ūkyje naudoti tepalai (2 t., b. l. 29-30). Dar daugiau, A. M., apklaustas 2018-11-28, jau teigė, kad gerdamas alų, sugalvojo, jog Ž. M. automobiliui galėtų pakeisti tepalus, nors jo jis nebuvo prašęs, tepalus turėjo iš anksčiau nusipirkęs tam, kad galėtų pakeisti sesės automobiliui, norėdamas pakeisti tepalą, jis užkūrė automobilį, kad tepalas sušiltų ir taip lengviau išbėgtų, iki 19 val. jis pakeitė minėtus tepalus, senus išleistus tepalus jis susipylė į kanistrą ir pasidėjo savo daržinėje, tokį seną tepalą jis naudoja pečiui užkurti, o nuo naujo tepalo bakelį išmetė į konteinerį, nesupranta, kodėl praeitoje apklausoje pasakė, kad seną išleistą tepalą nuvežė į darbą ir ten supylė niekam nematant. Aukščiau aptarti kaltinamojo paaiškinimai rodo jų nenuoseklumą, kas teismui neleidžia traktuoti jų kaip nuoširdžių ir jais remtis. Be to, kaltinamojo iškeltą versiją apie tepalų keitimą paneigia ir kita bylos medžiaga. Teismo posėdžio metu apklaustas transporto priemonės savininkas Ž. M. kategoriškai patvirtino, jog jis nebuvo prašęs A. M. pakeisti automobiliui tepalus, visus automobilio tepalų, važiuoklės remontus atlikdavo servise, 2018 m. vasarą nebuvo poreikio keisti tepalus, nes tuo metu tepalai buvo geri, jų keisti nereikėjo, jei būna poreikis, tai varo į servisą ir tepalus pasikeičia, net ir ūkyje nebūdavo kažkokių tepalų keitimų. Dar daugiau, Ž. M. teismui teigė ir tai, kad A. M. jam nebuvo sakęs, jog pakeitė tepalus, atsiėmęs automobilį, jokios tuščios talpos nuo tepalų nerado, jokių žymių, iš kurių būtų galima spręsti, jog buvo keičiami tepalai, taip pat nerado. Teismas remiasi tokiais Ž. M. parodymais, duotais teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad Ž. M. analogiškas aplinkybes nurodė ir per ikiteisminio tyrimo metu vykusią apklausą, kas rodo jo parodymų nuoseklumą, paminint ir tai, kad byloje nenustatytas Ž. M. suinteresuotumas bylos baigtimi ar kitos aplinkybės, dėl kurių teismas galėtų abejoti šio asmens duotais parodymais. Pastebėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. A. taip pat parodė, jog jiems atvykus į įvykio vietą, nebuvo tokios kalbos, kad buvo keičiami variklio tepalai.
Aukščiau aptartų duomenų visumos analizė, taip pat 2019-12-27 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. M. buvo skirta administracinė nuobauda - 375 Eur bauda už tai, kad jis 2018-06-30 22.27 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas tokios teisės (1 t., b. l. 19-25), leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad A. M. kaltinime įvardintu laiku vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Bylos medžiaga liudija ir tai, kad įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus.
Teismo posėdžio metu A. M. teigė, kad jis sutinka su alkotesterio parodymais, taip pat sutinka ir su nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje, įvykio dieną apie penktą valandą buvo pradėjęs gerti, tą dieną išgėrė maždaug 300 ml degtinės ir 2 l alaus. Tačiau kaltinamasis teisme iškėlė versiją, jog jis prie pareigūnų dar pabaigė išgerti degtinės likutį, tas likutis - tai gera tarybinė stiklinė, apie 200 ml, tą likutį išgėrė ant viršaus, nes prieš tai buvo išgėręs ,,(duomenys neskelbtini)“ degtinės, ten buvo minučių reikalas, kai jis prie stalo išgėrė tą 200 ml likutį, o pareigūnai jį nusivedė į lauką ir liepė prasipūsti, todėl jam tiek promilių ir buvo, nes tik išgėrus buvo fiksuojamas girtumas. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus dėl alkoholio vartojimo prie pareigūnų atmeta. Šiuo atveju paminėtina, kad A. M. tokią versiją iškėlė tik teisme. Be to, ją paneigia kita bylos medžiaga, t. y. teismo posėdžio metu liudytojais apklaustų policijos pareigūnų M. A. ir I. Š. parodymai. Liudytojas M. A. teisme parodė, kad šiuo atveju nebuvo tokios situacijos, jog asmuo priešais juos pasiimtų degtinės butelį ir pradėtų gerti, toks dalykas net nebūtų įmanomas. Liudytoja I. Š. taip pat teismui patvirtino, jog nuo to laiko, kai atvyko ir asmenį patikrino alkotesteriu, praėjo iki pusvalandžio, per tą laiką asmuo buvo dingęs iš jos akiračio, bet su juo buvo jos kolega, jis ėjo kažko pasiimti į vidų, tai jį visur lydėjo kolega, iki girtumo patikrinimo tikrai nebūtų leidę, kad asmuo prie jų vartotų alkoholį, pirma jie patikrino girtumą ir atliko visus veiksmus, o tik po to važiavo pas S. V.. Teismas remiasi tokiais liudytojų M. A. ir I. Š. parodymais. Paminėtina, jog šie liudytojai parodymus teismui davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, šių liudytojų parodymai sutampa tarpusavyje, taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų teismui abejoti šiais liudytojų parodymais ir jais nesiremti.
Tai, kad asmuo įvykio metu buvo neblaivus, teismui patvirtino ir liudytojais apklausti S. V. bei G. S.. Liudytoja S. V. teisme parodė, kad A. M. į jų kiemą atvažiavo girtas, nuo jo sklido kvapas, jeigu gerai pamena, tai išlipęs iš mašinos susvirduliavo, išsitraukė rudą butelį, gal ten buvo koks brendis, paprašė „čierkos“, sakė, kad gertų, jie pasakė, kad negers, tada sėdo į mašiną ir išvažiavo, todėl kvietė policiją. Iš esmės analogiškas aplinkybes teismui aiškino ir liudytojas G. S., kuris teisme parodė, jog pas juos atvažiavo A. M., kuriam iš burnos jutosi alkoholio kvapas, matėsi, kad išgėręs, suprato, kad jis neblaivus, nes stovėjo nuo jo 1 metro atstumu, be to, eidamas į kiemą A. M. svirduliavo, jis dar į kiemą buvo atsinešęs tą pusę kertuoto butelio, sakė, kad duotų stikliuką, išgers, bet jis pasakė, kad ne, tai tą butelį išsinešė ir išvažiavo, S. V. kvietė policiją, nes A. M. važinėja girtas. Kaip rodo bylos medžiaga, liudytojai S. V. ir G. S. aplinkybes dėl A. M. neblaivumo analogiškai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, kas rodo jų parodymų nuoseklumą, taip pat teismui teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu dar geriau prisiminė įvykio aplinkybes, apklausos metu viską pasakojo teisingai. Iš 2018-08-30 vykusios liudytojo G. S. apklausos matyti ir tai, kad šis liudytojas tvirtino, jog A. M. važiavo besimaskatuodamas po kelią, važiavo nuo vienos kelio pusės į kitą kelio pusę, dėl to dar S. V. pasakė, kad „girtas jis važiuoja“ (1 t., b. l. 152). Šis liudytojas, apklaustas 2020-02-03, papildomai parodė, kad A. M., išlipęs iš automobilio, ėjo svirduliuodamas, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, rankose turėjo butelį su rudu skysčiu ir siūlė išgerti, kaip pamena, butelis buvo 0,5 l talpos, jame buvo pusė butelio skysčio, suprato, kad tai buvo brendis ar konjakas, pavadinimo neįsidėmėjo (1 t., b. l. 165-167). Tai, kad A. M. vairuojamas automobilis vinguriavo po kelią iš vienos kelio pusės į kitą, A. M., išlipęs iš mašinos, ėjo svirduliuodamas, iš jo eisenos suprato, jog jis neblaivus, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, ikiteisminio tyrimo metu, apklausta 2018-08-30, patvirtino ir liudytoja S. V. (1 t., b. l. 170-171). Pastebėtina ir tai, jog analogiškas aplinkybes dėl A. M. girtumo liudytojai S. V. ir G. S. patvirtino ir 2018-10-18 vykusių akistatų su A. M. metu (1 t., b. l. 158-162, 177-181). Tuo pačiu atkreipiant dėmesį, kad pats A. M. per akistatas nurodė, jog jo tarpusavio santykiai su S. V. ir G. S. yra nekonfliktiški.
Svarbu paminėti ir tai, kad bendruoju pagalbos numeriu skambindama S. V. ir pranešė būtent apie neblaivų vairuotoją, vairuojantį pilkos spalvos automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš 2018-10-10 bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto skambučio skaitmeninio garso įrašo, kuris buvo apžiūrėtas 2018-10-17, matyti, kad 2018-06-30 22.21 val. moteris, prisistačiusi S. V., praneša apie neblaivų vairuotoją, atvažiavusį adresu (duomenys neskelbtini), vairuojantį pilkos spalvos automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 112-118). Dar daugiau, būtent tokiais valstybiniais numeriais pažymėtą automobilį, su išdaužtu langu, taip pat su jame esančiu alkoholio buteliu (duomenys neskelbtini) esančiame kieme ir rado atvykę policijos pareigūnai. Liudytojas M. A. teisme parodė, kad nurodytoje gyvenvietėje pastebėjo automobilį, kuriame buvo išdaužtas langas, kambaryje degė šviesa, per langą pamatė, kad asmuo gulėjo lovoje, buvo apsirengęs normaliais rūbais, jiems pasibeldus, asmuo priėjo prie durų ir jas atidarė, tada pradėjo su jais konfliktuoti. Liudytojas taip pat teigė, kad kai jie atvyko, kilo įtarimas, jog asmuo gali būti neblaivus iš jo elgesio, judesių, asmuo svirduliavo, sunkiai pastovėjo ant kojų, jo kalba buvo nerišli, akys paraudusios, iš visų šių aplinkybių buvo matyti, jog asmuo vartojo alkoholį, asmuo buvo sulaikytas, jam patikrintas blaivumas, vairuotojas įpūtė daugiau nei pusantros promilės. Iš esmės analogiškas aplinkybes šis liudytojas nurodė ir 2018-09-28 vykusios apklausos metu (1 t., b. l. 194). Liudytoja I. Š. taip pat teismui patvirtino, jog atvykę į įvykio vietą, pradėjo šviesti su prožektoriais pro langus, pamatė lovoje su drabužiais gulintį vyriškį, pabeldę į langą jį pakėlė, A. M. jiems atrakino duris, akivaizdžiai matėsi, jog jis buvo neblaivus, nuo asmens sklido alkoholio kvapas, kalba nebuvo visiškai rišli, turėjo įpūsti virš pusantros promilės, nes iškvietė operatyvinę grupę. Paminėtina, jog analogiškas aplinkybes liudytoja nurodė ir 2018-10-03 vykusios apklausos metu (1 t., b. l. 189-190). Teismas remiasi tokiais liudytojų parodymais, nes, kaip matyti, jie viso proceso metu buvo ne tik nuoseklūs, bet ir sutampantys tarpusavyje, be to, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga.
Bylos duomenys rodo, kad 2018-06-30 22.59 val. A. M. alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 6810“, Nr. ARBH-0056, buvo nustatytas vidutinis 2,32 promilės girtumas. Nustačius A. M. daugiau kaip vidutinį promilių girtumą, asmuo 23.59 val. buvo pristatytas į medicinos įstaigą, kur iš jo buvo paimtas kraujas. Iš 2018-06-30 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. M. atvyko apžiūrai 2018-06-30 23.59 val., apžiūros pradžia 2018-07-01 00.15 val., padaryta išvada, kad asmuo yra neblaivus, nustatytas sunkus girtumo laipsnis (kraujyje rastos 2,77 promilės etilo alkoholio), vairuoti negali (1 t., b. l. 102). Iš 2018-07-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,77 promilės etilo alkoholio, nurodyta, kad kraujo mėginys paimtas 2018-07-01 00.15 val., tyrimą atliko – teismo medicinos ekspertė L. B., turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, chemikės specialybę, kvalifikaciją atlikti toksikologinius tyrimus, 6 m. darbo stažą (1 t., b. l. 109).
Teismas atkreipia dėmesį, kad veikos padarymo metu galiojusių Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (suvestinė redakcija nuo 2018-01-01 iki 2019-03-31), 3 punkte buvo nurodyta, kad policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimą nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Be to, vadovaujantis minėtų taisyklių 9 punktu, šių taisyklių 3 punkte nurodytais atvejais policijos pareigūnai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio vietos apžiūros protokolo, laikino sulaikymo protokolo ar administracinio sulaikymo protokolo surašymo, išrašo šių taisyklių 3 punkte nurodytam asmeniui siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Taigi, pagal veikos padarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, A. M. pagrįstai buvo pristatytas medicininei apžiūrai (kraujo tyrimui) atlikti, nes jo iškvėptame ore alkoholio koncentracija viršijo 1,5 promilės, t. y. 2018-06-30 22.59 val. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas vidutinis 2,32 promilės girtumas. Įvertinant ir tai, kad siuntimas atlikti medicininę apžiūrą buvo surašytas 22.59 val., t. y. nedelsiant po girtumo nustatymo alkoholio matuokliu (1 t., b. l. 101), taip pat asmuo per valandą buvo pristatytas į medicinos įstaigą, kur iš jo buvo paimtas kraujas. Kas taip pat rodo, jog buvo laikytasi veikos padarymo metu galiojusių Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452.
Pasisakant dėl alkoholio koncentracijos skirtumo, kuris A. M. buvo nustatytas 2018-06-30 22.59 val. alkotesteriu, kai užfiksuotas 2,32 promilės girtumas, ir 2018-07-01 00.15 val. paimtame A. M. kraujyje dujinės chromotografijos metodu, kai nustatytas 2,77 promilės girtumas, svarbūs yra specialisto R. O. paaiškinimai. Iš jų matyti, kad toks koncentracijos skirtumas gali būti paaiškinamas: pirmu atveju - nevisiškai įvykęs alkoholio pasisavinimas į skrandį, todėl padidėjo koncentracija, antru atveju - buvo pavartotas alkoholio kiekis papildomai (1 t., b. l. 58-60). Šiuo atveju teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. M. būtų vartojęs alkoholį papildomai, o, kaip jau minėta, kaltinamojo paaiškinimai apie suvartotą degtinę atvykus policijos pareigūnams, buvo atmesti kaip nepagrįsti.
Dar daugiau, tai, kad būtent A. M., būdamas neblaivus, įvykio metu važiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), patvirtina ir ta aplinkybė, jog šioje transporto priemonėje buvo rastas brendžio butelis. Iš 2018-06-30 - 2018-07-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio viduje, šalia priekinės keleivio sėdynės rastas pustuštis brendžio butelis su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 90-96). Kaltinamasis, aiškindamas aplinkybes, susijusias su transporto priemonėje rastu alkoholio buteliu, teigė, kad transporto priemonėje ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo rasta pusė butelio brendžio, kuris gal buvo likęs nuo vairuotojo Ž. M.. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus atmeta, nes juos paneigia teisme ištirta bylos medžiaga. Kaip jau buvo minėta, teisme apklausti liudytojai S. V. ir G. S., kurių parodymais teismas remiasi visa apimtimi, viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog pas juos atvykęs A. M. iš mašinos atsinešė rudą butelį, gal ten buvo koks brendis. Kaip minėta, būtent toks alkoholinio gėrimo butelis ir buvo rastas (duomenys neskelbtini) automobilyje. Kas tik dar kartą patvirtina šių liudytojų parodymų patikimumą. Tuo tarpu A. M. teismui negalėjo paaiškinti, kaip paminėti liudytojai S. V. ir G. S., pas kuriuos, anot kaltinamojo, jis nebuvo nuvažiavęs, galėjo žinoti, jog tame automobilyje yra toks alkoholis, teigdamas, kad nežino ir negali pasakyti, kaip asmenys galėjo nurodyti, jog pas jį automobilyje buvo brendžio butelis. Liudytoja G. V. V. taip pat tvirtino, jog vakare atvažiavęs A. M. atsivežė brendžio buteliuką, kuris buvo nugertas, ir jai pasiūlė išgerti, bet ji atsisakė. Analogiškai teismui tvirtino ir liudytojas V. Ž.. Be to, liudytoja I. Š. teisme taip pat parodė, kad automobilio viduje, prie pavarų svirties, prie priekinio stabdžio buvo nugertas alkoholio butelis, bet nebeprisimena, kokio alkoholio. Dar daugiau, tai, kad automobilyje rastas brendžio butelis, anot kaltinamojo, galėjo būti Ž. M., teisme paneigė ir šio automobilio savininkas. Liudytoju apklaustas Ž. M. teismui parodė, kad jis tame automobilyje negėrė ir ten negalėjo būti paliktų jo gėrimų butelių.
Bylos duomenys rodo ir tai, kad pats kaltinamasis buvo pripažinęs, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. T. y. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. A. tarnybinio pranešimo dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo matyti, kad, bendraujant su A. M. tarnybiniame automobilyje, vyras pripažino, jog vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir buvo nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 82-83). Liudytoju teisme apklaustas M. A. taip pat patvirtino, jog pradžioje asmuo nesutiko, kad buvo pas tą pranešėją ir vairavo automobilį, bet po to, kol vyko į komisariatą, kiek pamena, sakė, kad buvo važiavęs, tą aplinkybę, jog pats asmuo pripažino, kad vairavo automobilį, jis atsimena ir gali teismui patvirtinti, paklausus, kodėl važinėja su automobiliu be vairuotojo pažymėjimo, nurodė, kad reikėjo nuvažiuoti. Liudytoja I. Š. taip pat teismui nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir M. A.. Tai tik dar kartą rodo kaltinamojo duotų paaiškinimų nenuoseklumą ir neleidžia teismui remtis A. M. nurodomomis aplinkybėmis.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju visi paminėti bylos duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią, jog būtent A. M. 2018 m. birželio 30 d. laikotarpyje nuo 22.10 val. iki 22.40 val., maršrutu (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, t. y. jo kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 2,77 promilių. Paminėtų duomenų visumos analizė leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis A. M. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2019-03-31), požymius, kurie aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia. A. M. elgesys byloje nagrinėjamo įvykio metu – vairavimas esant neblaiviam – rodo, kad A. M., atlikdamas tokius veiksmus, suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį ir norėjo taip veikti. Todėl A. M. padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2019-03-31) kaip nesunkus nusikaltimas.
Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) dėl nusikaltimo padarymo nenustatyta. A. M. atsakomybę dėl įvykdyto nusikaltimo sunkina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Skirdamas kaltinamajam A. M. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
A. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus, kas atitinka LR BK 27 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimų recidyvo sampratą, buvo nuteistas ir po šios nusikalstamos veikos padarymo (2 t., b. l. 42-58, 95-104; teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 59-65, 90-92), šiuo metu nedirbantis (2 t., b. l. 67, 81-82), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 66). Įvertinęs tokias aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį bei siekdamas LR BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamos veikos įvykdymą sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Manytina, kad ši bausmės rūšis padės kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2020-07-29 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi A. M. pakeista 90 parų arešto bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, prieš tai, vadovaujantis LR BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas A. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2018-06-30 23.00 val. iki 2018-07-01 13.00 val. (viena para), nuo 2020-11-15 3.40 val. iki 2020-11-16 16.45 val. (dvi paros).
Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., A. M. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas visas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal 2020-07-29 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį.
LR BK 75 straipsnio 1 dalyje (šiuo atveju taikytina nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi straipsnio redakcija, o tokios praktikos laikosi ir kiti Lietuvos Respublikos teismai, pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-257-312/2020, 2020 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-115-312/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-435-530/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-63-606/2020 ir kt.) buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis šią nusikalstamą veiką padarė beveik prieš trejus metus, byloje nėra duomenų, jog asmuo po šio nusikaltimo įvykdymo būtų sėdęs prie transporto priemonės vairo ir vairavęs automobilį, kas rodo, kad tokio pobūdžio padarytas nusikaltimas gali būti laikomas kaip atsitiktinis, atkreipiant dėmesį, jog daugiau jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, taip pat įvertinęs ir tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika nėra ir negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio), o valstybės siekiamybė ir pastangos yra mažinti kalinčių asmenų skaičių, daro išvadą, kad kaltinamajam atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ateityje laikysis įstatymų ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl taiko LR BK 75 straipsnio nuostatas ir atideda A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 5 p., 8 p., 10 p. (2017-09-28 įstatymo Nr. XIII-653 redakcija (nuo 2017-10-06)).
A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 67 straipsnis). LR BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad pats kaltinamasis, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, sėdo prie transporto priemonės vairo, suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nepripažino įvykdęs nusikaltimą, dėl savo elgesio nesigailėjo ir kritiškai jo nevertino. Todėl kaltinamajam A. M. taikytinas uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nustatytą girtumo laipsnį, A. M. nustatytinas 2 metų specialiosios teisės atėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teismas pažymi, kad LR BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal LR BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Tai reiškia, kad šioje byloje nustačius, jog transporto priemonė buvo A. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad LR BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys LR BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011; Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-643-150/2016, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-398/2017 ir kt.). Be to, teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika 32) konstatuota, kad, kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti.
Analizuojamu atveju matyti, kad A. M. vairavo Ž. M. priklausančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 2,77 promilių. Minėtas vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau juo buvo padaryta nusikalstama veika, todėl automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtų galima konfiskuoti. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad A. M. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimui padaryti panaudojo automobilį, priklausantį Ž. M., kaip rodo bylos medžiaga, transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas neblaiviam A. M. automobilio nedavė, būtų netikslinga bei neproporcinga konfiskuoti automobilį, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika. Teismas pažymi, kad aukščiau išvardintos aplinkybės pagrindžia faktą, jog norint užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus bei užkirsti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, turi būti konfiskuojamas turtas, o šiuo atveju, kai atsižvelgiant į proporcingumo, teisingumo bei protingumo principus, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas yra netikslingas ir neproporcingas, konfiskuojama automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1240 eurų (LR BK 72 str. 5 d.). Šiuo atveju išieškotina turto vertė su PVM, nes tai atitinka aktualią kasacinio teismo praktiką (2020-06-19 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 73). Jame nurodė, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui, daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo pripažinta ir paimta transporto priemonė - automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo nuvežtas ir saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2017-08-29 sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iki transporto priemonės atsiėmimo (1 t., b. l. 73-80). Pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2018-11-08 pateiktą PVM sąskaitą–faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 80), už transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimą ir saugojimą Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sumokėjo 65,35 Eur. Dėl tokių aplinkybių automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimo ir saugojimo išlaidos – 65,35 Eur pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš A. M..
Daiktiniai įrodymai – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas (1 vnt.), automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo rakteliai (2 vnt.), kurie 2018-10-26 nutarimu buvo grąžinti Ž. M. (1 t., b. l. 131-134), paliktini neribotai savininko nuosavybei.
Daiktiniai įrodymai – kompaktiniai diskai su vaizdo, garso įrašais (2 vnt.), esantys prie bylos 2 tomo galinio viršelio, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2019-03-31), ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2020-07-29 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi A. M. pakeista 90 parų arešto bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir galutinę subendrintą bausmę A. M. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti A. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2018-06-30 23.00 val. iki 2018-07-01 13.00 val. (vieną parą), nuo 2020-11-15 3.40 val. iki 2020-11-16 16.45 val. (dvi paras).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, A. M. į paskirtos bausmės laiką įskaityti visą atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal 2020-07-29 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu (2017-09-28 įstatymo Nr. XIII-653 redakcija (nuo 2017-10-06)), laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. M. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. M. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos - 1240 (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimties) eurų, konfiskaciją.
Pripažinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 65,35 Eur išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti iš A. M. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai (AB SEB banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)).
Daiktinius įrodymus – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą (1 vnt.), automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelius (2 vnt.), kurie 2018-10-26 nutarimu buvo grąžinti Ž. M., palikti neribotai savininko nuosavybei.
Daiktinius įrodymus – kompaktinius diskus su vaizdo, garso įrašais (2 vnt.), esančius prie bylos 2 tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.