Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė), Lino Pauliukėno,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 132 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

Kaltinamasis G. P. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui.

2020 m. sausio 1 d., vakare, tikslesnis laikas nenustatytas, namo, esančio adresu - (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kaltinamasis G. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu kartu gyvenančiai motinai - nukentėjusiajai V. P., tai yra šeimos nariui, sudavė smūgius rankomis bei vieną smūgį metaliniu žarstekliu į galvą bei kitas kūno vietas ir taip nukentėjusiajai V. P. sukėlė fizinį skausmą. Tokiu būdu, kaltinamasis G. P. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – motinai nukentėjusiajai V. P..

Be to, kaltinamasis G. P. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo šeimos narį.

2020 m. sausio 17 d. apie 19.30 val. namo, esančio adresu - (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kaltinamasis G. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu kartu gyvenančiai motinai - nukentėjusiajai V. P., tai yra šeimos nariui, sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiu, vieną smūgį metaliniu žarstekliu ir vieną smūgį šepečio mediniu kotu į galvą bei kitas kūno vietas ir tokiu būdu nukentėjusiajai V. P. padarė paviršinius galvos sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą. Tokiu būdu, kaltinamasis G. P. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo šeimos narį - motiną nukentėjusiąją V. P..

Be to, kaltinamasis G. P. dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.

2020 m. sausio 24 d. apie 20.00 val. namo, esančio adresu - (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kaltinamasis G. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu kartu gyvenančiam tėvui, šeimos nariui – nukentėjusiajam Č. P., kuris sėdėjo ant kėdės, ranka sudavė į petį ir tyčia koja spyrė į kėdę, ant kurios Č. P. sėdėjo. Dėl suduotų smūgių nukentėjusysis Č. P. kartu su kėde griuvo ant grindų ir griūdamas trenkėsi galva į virtuvės durų stiklą ir jį išdaužė. Išdužusio stiklo šukėmis nukentėjusiajam Č. P. buvo padarytos dauginės pjautinės žaizdos kaktos dešinėje ir dešinio smilkinio srityje, pjautinis dešinio smilkinio raumens paviršinis sužalojimas, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, odos įdrėskimai, nubrozdinimai ir kraujosruvos veide, kraujosruvos abiejose kojose, galvos minkštuosiuose audiniuose ir tarpšonkauliniuose raumenyse. Dėl poūminio nukraujavimo į išorę iš daugybinių pjautinių žaizdų galvos dešinėje, nukentėjusysis Č. P. 2020 m. sausio 25 d., pirmojoje dienos pusėje, įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu, kaltinamasis G. P. dėl neatsargumo atėmė nukentėjusiojo Č. P. gyvybę.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis G. P. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas – sukėlus fizinį skausmą ir nežymiai sužalojus motiną – nukentėjusiąją V. P. - prisipažino iš dalies ir pripažinęs, jog 2020 m. sausio 1 d. ir 2020 m. sausio 17 d. iš tiesų sudavė motinai šluota mediniu kotu, neigė motinai sudavęs metaliniu žarstekliu ir kumščiais. Kaltinamasis G. P. paaiškino, jog motinai mediniu šluotos kotu sudavė, nes pastaroji mušdavo tėvą, kai jis neidavo parnešti alkoholio.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl neatsargaus gyvybės atėmimo (Baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalis)

Teismų praktikoje baudžiamoji atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių - mirties yra priežastinis ryšys, kai nukentėjusiojo mirtis yra dėsningas, o ne atsitiktinis kaltininko veiklos rezultatas, ir kai priežastinis ryšys yra objektyvus, kai būtent kaltinamojo padaryta veika sukėlė ir sąlygojo padarinių – mirties kilimą. Dėl priežastinio ryšio kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiama vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginus su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2017, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016). Teismų praktikoje yra suformuota ir nuostata, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-P-247/2009, 2K-38-942/2017). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat atkreiptas dėmesys į priežastinio ryšio teoriją, pagal kurią priežastinis ryšys tarp veiksmų ir jų žalingų padarinių egzistuoja tada, kai veiksmai padidina padarinių atsiradimo riziką. Ši teorija yra aktuali sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtus padarinius ir tais atvejais, kai reikia įvertinti ir išskirti pagrindinę žalingus padarinius sukėlusią priežastį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2k-390-1073/2017). Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje būtent ši teorija ir yra aktuali.

Netikėti išdėstytais nukentėjusiosios V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais kolegija pagrįsto pagrindo neturi. Kaip minėta, nukentėjusiosios V. P. parodymai yra nuoseklūs ir analogiški viso baudžiamojo proceso ikiteisminio tyrimo eigoje. Atkreiptina, jog nukentėjusioji V. P. ikiteisminio tyrimo eigoje buvo apklausta ne kartą ir ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų, bet, nagrinėjamu atveju akcentuotina, ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, be to, parodymus davė ir įvykio aplinkybes tiesiogiai parodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Nukentėjusiosios apklausos ir kiti procesiniai veiksmai, kurių metu nukentėjusioji nurodė reikšmingas nagrinėjamu atveju įvykio aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu atlikti ir parodymai užfiksuoti tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų. Esant nustatytoms aplinkybėms, nors kitų duomenų, pagrindžiančių nukentėjusiosios V. P. parodymus ir tokiu būdu patvirtinančių, jog kaltinamasis G. P. koja spyrė į kėdę, ant kurios sėdėjo nukentėjusysis Č. P., byloje nėra, vienok išdėstytų aplinkybių visuma nukentėjusiosios V. P. parodymus pagrįstai suponuoja vertinti kaip tinkamus ir patikimus įrodymus byloje Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio prasme. Nukentėjusiosios V. P. parodymų kaip tinkamų ir patikimų įrodymų vertinimo kontekste, nagrinėjamojoje byloje imtinas domėn ir artimas nukentėjusiosios bei kaltinamojo giminystės ryšys. Šiame kontekste, visiškai nelogiška ir nepagrįsta būtų teigti, jog nukentėjusioji V. P., tai yra motina, būtų linkusi apkalbėti savo sūnų kaltinamąjį G. P., juolab turint omeny kilusius padarinius – vyro ir tėvo Č. P. mirtį bei ikiteisminio tyrimo metu pareikštų kaltinimų sunkumą (tyčinis šeimos nario nužudymas).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog nukentėjusiosios V. P. parodymai yra vieninteliai įrodymai byloje kaltinamojo G. P. kaltę patvirtinantys viso pareikšto kaltinimo apimtimi, tai yra, kad kaltinamasis G. P. ne tik sudavė ranka nukentėjusiajam į petį, bet ir koja spyrė į kėdę, ant kurios sėdėjo nukentėjusysis. Vienok, ši aplinkybė, esant anksčiau išdėstytai nustatytų aplinkybių visumai, nukentėjusiosios parodymų kaip įrodymų patikimumo ir tinkamumo baudžiamojo proceso įstatymo prasme, savaime neeliminuoja.

Tokiu būdu, išdėstytų nustatytų faktinių bylos aplinkybių visumos kontekste nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vienareikšmiškai konstatuotina, jog pagrindinis veiksnys ir dėsningai, o neatsitiktinai nulėmęs nukentėjusiojo Č. P. mirtį yra kaltinamojo G. P. veiksmai suduodant nukentėjusiajam Č. P. ranka į petį ir spiriant koja į kėdę, ant kurios sėdėjo nukentėjusysis, ko pasėkoje nukentėjusysis Č. P. griūdamas ir galva atsitrenkdamas į virtuvės durų stiklą, jį išdaužė ir tokiu būdu susižalojo galvą, patyrė daugybinius galvos sužalojimus. Akivaizdu ir logiška, jog nukentėjusiojo galvos trauma – daugybinės pjautinės žaizdos galvoje, nagrinėjamu atveju yra dėsninga grandis tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiojo mirties. Taigi, priežastinis ryšys tarp kaltinamojo G. P. veiksmų, nukreiptų prieš nukentėjusįjį ir to pasėkoje kilusių padarinių - nukentėjusiojo Č. P. mirties - yra objektyvus ir neginčytinas. Jokie kiti veiksniai, turėję reikšmės ir nulėmę žalingus padarinius – nukentėjusiojo Č. P. mirtį, nagrinėjamoje byloje nenustatyti.

Nagrinėjamame kontekste pažymėtina, jog, nors ir neigė koja spyręs į kėdę, ant kurios sėdėjo tėvas – nukentėjusysis Č. P., fakto, jog nukentėjusysis nuo kėdės nukrito ir galvą į durų stiklą, jį išmušdamas, susižalojo, ko pasėkoje mirė, būtent dėl jo veiksmų, kaltinamasis G. P. neginčijo. Taigi, pagrindinės nagrinėjamu atveju aplinkybės - priežastinio ryšio tarp jo veiksmų prieš tėvą Č. P. ir tėvo mirties - kaltinamasis G. P. neneigė ir neginčijo. Priežastinio ryšio tarp kaltinamojo G. P. ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo Č. P. mirties neginčijo ir gynyba.

Baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo pagal Baudžiamojo kodekso 132 straipsnį kyla, esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nusikalstamam nerūpestingumui. Nusikalstama veika – nagrinėjamu atveju - neatsargus gyvybės atėmimas – padaroma dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu ją padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (Baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis G. P., neginčydamas, jog jo veiksmų pasėkoje tėvas nukritęs nuo kėdės, galva atsitrenkęs į durų stiklą ir ją susižalojęs, mirė, neigė norėjęs tėvui nukentėjusiajam Č. P. tokiu būdu atimti gyvybę.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017, 2K-12-942/2018, 2K-212-303/2018). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

Išdėstytos formuojamos teismų praktikos nustatant kaltės turinį kontekste, esminio subjektyvaus nusikalstamos veikos požymio - kaltės formą ir turinį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje būtent ir apsprendžia išoriniai objektyvieji padarytos nusikalstamos veikos požymiai, tai yra objektyviai kaltinamojo prieš nukentėjusįjį atlikti veiksmai, atliktų veiksmų pobūdis ir jų kryptingumas, padarymo būdas, situacija, kuriai esant veiksmai buvo padaryti, bei kaltinamojo veiksmai ir elgesys po nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį padarymo.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis ranka sudavė nukentėjusiajam į petį ir koja spyrė į kėdę, ant kurios sėdėjo nukentėjusysis, ko pasėkoje nukentėjusysis, griūdamas nuo kėdės, galva atsitrenkė į virtuvės durų stiklą, kurį išdaužė ir tokiu būdu susižalojo galvą, ko pasėkoje dėl poūminio nukraujavimo į išorę iš daugybinių pjautinių žaizdų galvoje, mirė.

Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje, analizuojant įvykio aplinkybes ir kaltinamojo veiksmus prieš nukentėjusįjį, akivaizdu, jog nukentėjusiojo kūno inertišką judėjimą griūvant nuo kėdės ir galva atsitrenkiant į durų stiklą, to pasėkoje patyrus galvos traumą ir mirus, sąlygojo du fiziniai poveikiai –kaltinamojo smūgis ranka nukentėjusiajam į petį ir spyris koja į kėdę, ant kurios sėdėjo nukentėjusysis.

Vertinant kaltinamojo veiksmus - smūgį ranka į petį, akivaizdu, jog minėtas fizinis trauminis poveikis tiesiogiai buvo nukreiptas į nukentėjusiojo kūną. Vienok, vertinant šį kaltinamojo veiksmą, akivaizdu ir tai, jog tiesiogiai į nukentėjusiojo kūną buvo nukreiptas vienas trauminis poveikis, kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė vieną, o ne dauginius, smūgį, smūgį sudavė ranka, o ne panaudojant kokį nors daiktą, juolab gyvybei pavojingą įrankį – peilį ar pan., be to, smūgį sudavė ne į gyvybiškai svarbų organą (galvą, kurią krisdamas susižalojo nukentėjusysis), o į petį. Vertinant minėtą kaltinamojo veiksmą reikšminga ir tai, jog byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog kaltinamojo smūgis nukentėjusiajam į petį būtų buvęs stiprus, esminiai nulėmęs nukentėjusiojo kritimą nuo kėdės. Šiame kontekste paminėtina, jog byloje nepaneigtas kaltinamojo argumentas, jog tėvą jis į petį tik stumtelėjo.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vertinant kaltinamojo veiksmus ir to pasėkoje konstatuojant kaltinamojo kaltės turinį, reikšmingas ir kitas kaltinamojo prieš nukentėjusįjį atliktas veiksmas – spyris koją į kėdę, ant kurios sėdėjo nukentėjusysis. Vertinant šį kaltinamojo veiksmą – spyrį koja į kėdę, akivaizdu, jog minėtas fizinis poveikis iš viso nebuvo nukreiptas į nukentėjusiojo kūną.

Esant nustatytoms aplinkybėms, vertinant kaltinamojo prieš nukentėjusįjį atliktų veiksmų visumą, konstatuotina, jog kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį nebuvo intensyvūs, nei trauminių poveikių skaičiumi, nei panaudotų įrankių ar panaudotos fizinės jėgos aspektu.

Nagrinėjamoje byloje pažymėtina ir tai, jog, kaip galima teigti iš bylos duomenų, intensyvus nebuvo ir tarp kaltinamojo bei nukentėjusiojo kilęs konfliktas, kaip tvirtino nukentėjusioji V. P., dėl to, kad tėvas kaltinamajam nedavė pinigų alui. Byloje nustatyta, jog po išgertuvių, kaip įprasta Č. P. ir V. P. šeimoje, konfliktas iš esmės kilo tarp nukentėjusiojo Č. P. ir nukentėjusiosios V. P.. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog byloje nepaneigtas ir kaltinamojo argumentas, jog, stumtelėdamas ranka nukentėjusiajam į petį, jis tik norėjo nuraminti tėvą ir motiną, kad pastarieji baigtų gerti.

Vertinant išdėstytų nustatytų faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių, duomenų ir įrodymų visetą, nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje objektyviai konstatuotina, jog kaltinamasis G. P., suduodamas nukentėjusiajam tik vieną ir be to nestiprų smūgį, suduodamas smūgį ranka, o ne panaudojant kokį nors pavojingą įrankį ar daiktą, suduodamas smūgį nukentėjusiajam į petį, o ne į gyvybiškai svarbų organą, juolab spirdamas koja ne į nukentėjusįjį, o į kėdę, ant kurios sėdėjo nukentėjusysis, nenumatė ir nesuvokė, jog jo veiksmai gali sukelti nukentėjusiajam mirtį. Kita vertus, pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes kaltinamasis, būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo, turėdamas atitinkamos gyvenimiškos patirties, turėjo ir galėjo numatyti, kad bet koks smūgio sudavimas, bet kokie į asmenį nukreipti fizinio trauminio pobūdžio poveikiai (ir nebūtinai tiesiogiai nukreipti į asmens kūną) gali lemti neigiamų padarinių kilimą, taigi privalėjo susilaikyti nuo tokio pavojingo elgesio.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog kaltinamasis G. P. nukentėjusiajam Č. P. gyvybę atėmė dėl neatsargumo, veikiant nusikalstamai nerūpestingai (dėl nusikalstamo nerūpestingumo). Toks nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmų vertinimas ir kaltės formos ir rūšies – neatsargumo, veikiant nusikalstamai nerūpestingai, formuojamas ir kasacinio teismo praktikoje analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-394/2010, Nr. 2K-7-74-788/2019).

Tokiu būdu, kaltinamojo G. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką – atėmus nukentėjusiajam Č. P. gyvybę dėl neatsargumo, laikytina įrodyta. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalį.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui ir nežymaus šeimos nario sveikatos sutrikdymo (Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis)

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo šeimos narį.

Kaltinamasis G. P. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas – mušant sukėlus fizinį skausmą ir nežymiai sužalojus motiną - nukentėjusiąją V. P. – prisipažino iš dalies, ir neneigdamas, jog sudavė motinai mediniu šluotos kotu, neigė sudavęs motinai smūgius kumščiais ar žarstekliu.

Minėtu atveju kaltinamojo G. P. parodymai taip pat atmestini kaip neatitinkantys faktinių nustatytų baudžiamosios bylos aplinkybių. Ir šiuo atveju, paneigiant kaltinamojo parodymus, taipogi pirmiausia imtini domėn nukentėjusiosios V. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Byloje objektyviai nustatyta, jog nukentėjusioji V. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2020 m. sausio 1 d., vakare ir 2020 m. sausio 17 d. būnant namuose, virtuvėje, būdamas apsvaigęs, sūnus G. P. sudavė jai smūgius rankomis ir mediniu šluotos kotu į galvos sritį bei kitas kūno vietas bei žarstekliu į galvą ir taip ją prakirto.

Vertinant nukentėjusiosios V. P. parodymus pažymėtina, jog nukentėjusiosios parodymai ir šia apimtimi buvo nuoseklūs ir analogiški viso ikiteisminio baudžiamosios bylos proceso eigoje. Nesiremti ar abejoti nukentėjusiosios parodymais, duotais byloje ikiteisminio tyrimo metu, kaip minėta anksčiau, pagrįsto pagrindo byloje nėra.

Be to, nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog nukentėjusiajai padaryti sužalojimai yra konstatuoti ir objektyviais baudžiamosios bylos duomenimis – Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 212/2020(03) remiantis nustatyta, jog 2020 m. sausio 17 d. 20.29 val. į ligoninę pristatytai nukentėjusiajai V. P. diagnozuotas galvos sumušimas, kuris sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Vertinant išdėstytų baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, konstatuotina, jog kaltinamojo G. P. kaltė padarius nusikalstamas veikas – 2020 m. sausio 1 d. ir 2020 m. sausio 17 d. mušant sukėlus fizinį skausmą ir nežymiai sužalojus šeimos narį – motiną V. P., nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat įrodyta.

Teismų praktikoje šeimos nario sąvoka, pateikta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnyje, esančiame Baudžiamojo kodekso XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“ vadovaujamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalį baudžiamosios teisės reguliuojamų santykių srityje nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariais yra laikomi kartu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, jog kaltinamąjį G. P. ir nukentėjusiąją V. P. sieja artimas giminystės ryšys, kaltinamasis G. P. ir nukentėjusioji V. P. yra kartu gyvenantys sūnus ir motina.

Tokiu būdu, kaltinamojo G. P. nusikalstami veiksmai prieš nukentėjusiąją V. P. kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmė ir jos skyrimo motyvai

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai. Kita vertus pažymėtina ir tai, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, minėtos nusikalstamos veikos, padarytos prieš nukentėjusiąją V. P., priskirtos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo tyčia prieš nukentėjusiąją V. P., kaip galima spręsti iš bylos duomenų, nė vienu atveju nebuvo susiformavusi iš anksto, be to nė vienu atveju kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją V. P. nebuvo intensyvūs.

Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje, sukeltos negrįžtamos pasekmės – žmogaus mirtis. Vienok, kartu pažymėtina, jog šiuo atveju kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusįjį Č. P., nors ir buvo smurtinio pobūdžio, tačiau nebuvo tyčiniai, minėta kaltinamojo G. P. nusikalstama veika priskirtina neatsargių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusįjį – tėvą Č. P. ir šiuo atveju nebuvo iš anksto susiformavę, o kilo spontaniškai, ir šiuo atveju kaltinamojo nusikalstamų veiksmų apimtis nebuvo ženkli ir veiksmai nebuvo intensyvūs.

Kaltinamojo nusikalstami smurtinio pobūdžio veiksmai buvo nukreipti prieš artimiausius žmones – motiną ir tėvą, ir vienu atveju, sukėlė nepataisomas pasekmes – tėvo mirtį. Tačiau šiuo atveju imtina domėn tai, jog pačių nukentėjusiųjų – motinos ir tėvo – elgesys ir gyvenimo būdas piktnaudžiaujant alkoholiu ir tokiu būdu sukuriant nesaugią aplinką, sąlygojo bei tiesiogiai įtakojo ir kartu gyvenančio kaltinamojo sūnaus G. P. gyvenimo būdą bei jo veiksmus prieš nukentėjusiuosius.

Kaltinamasis kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino iš dalies. Esant tokiai kaltinamojo pozicijai, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kita vertus, pažymėtina, jog dėl savo nusikalstamų veiksmų kaltinamasis G. P. iš tiesų nuoširdžiai gailėjosi ir dėl kilusių padarinių akivaizdžiai išgyveno.

Byloje nustatyta, jog visas nusikalstamas veikas kaltinamasis G. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė neabejotinai įtakojo ir esminiai lėmė nusikalstamą kaltinamojo elgesį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, tai pripažintina kaltinamojo G. P. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis.

Kaltinamasis G. P. yra jauno amžiaus, yra baustas administracine tvarka. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog G. P. anksčiau nėra teistas.

Teismų praktikoje formuojama, jog bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste, atsižvelgiant į tai, jog padarytos trys nusikalstamos veikos, iš kurių dvi priskirtinos tyčinių nusikaltimų kategorijai, į tai, jog viena nusikalstama veika sukeltos nepataisomos pasekmės – žmogaus mirtis, kaltinamajam G. P. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, jog tyčiniai kaltinamojo G. P. padaryti nusikaltimai, numatyti Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, priskirtini nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamojo veiksmų apimtis nebuvo ženkli ir intensyvi, nukentėjusiajai V. P. padaryti sužalojimai, vienu atveju - reikšmingų sveikatos sutrikdymų nesukėlė, kitu atveju - sukėlė tik fizinį skausmą, atsižvelgiant ir į tai, jog pati nukentėjusioji nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neblaivi, ir būtent tai, kaip galima spręsti, tam tikra apimtimi įtakojo sūnaus kaltinamojo G. P. veiksmus prieš motiną, laisvės atėmimo bausmės dydžiai už padarytas nusikalstamas veikas nustatyti mažesni nei sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas baudžiamajame įstatyme numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Esant išdėstytoms aplinkybėms, už padarytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas kaltinamajam G. P. nustatytini šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmių dydžiai.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika – nukentėjusiojo Č. P. gyvybės atėmimas - nors ir padaryta dėl neatsargumo, vienok šia veika sukelti negrįžtami padariniai – žmogaus, ir dargi artimo, mirtis. Tokiu būdu už šią padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmės dydis kaltinamajam G. P. nustatytinas atitinkantis baudžiamajame įstatyme už padarytą nusikalstamą veiką numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – dveji metai.

Šiame kontekste paminėtina, jog kolegijos vertinimu kaltinamajam G. P. už padarytas nusikalstamas veikas skirti kitokio pobūdžio nei laisvės atėmimas bausmes ir kitokio dydžio laisvės atėmimo bausmes nei pasiūlė valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras objektyvaus ir pagrįsto pagrindo nėra.

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog tyčiniai kaltinamojo G. P. padaryti nusikaltimai priskirtini nesunkių nusikaltimų kategorijai, minėtomis, nors ir tyčinėmis, veikomis reikšmingi sveikatos sutrikdymai asmeniui nepadaryti, nusikalstama veika, kuria sukelti negrįžtami padariniai – žmogaus mirtis, padaryta dėl neatsargumo, į tai, jog kaltinamojo G. P. smurtinio pobūdžio veiksmai nė vienu atveju, nei prieš nukentėjusiąją V. P., nei juolab prieš nukentėjusįjį Č. P., nebuvo intensyvūs ar ženklios apimties, į tai, jog kaltinamojo veiksmai prieš artimus žmones – tėvą ir motiną buvo logiškai sąlygoti ir pačių nukentėjusiųjų gyvenimo būdo bei aplinkos, imant domėn ir tai, jog kaltinamasis, nors ir nepripažinęs visų inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų apimties, iš esmės gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas ir pergyveno dėl kilusių padarinių, į tai, jog kaltinamasis anksčiau nėra teistas, kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam G. P. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kaltinamajam G. P. taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos (Lietuvos Respublikos 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653, įsigaliojusio 2017 m. spalio 6 d. redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) ir paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas G. P. atidėtinas, nustatant dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminą. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes – į tai, jog visos nusikalstamos veikos susijusios su smurtinio pobūdžio veiksmų panaudojimu, visas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, imant domėn tai, jog kaltinamasis, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, niekur nedirba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, kaltinamajam G. P., atidedant bausmės vykdymą, skirtini įpareigojimai - bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio. Kolegijos vertinimu, minėti įpareigojimai tinkamai įtakos kaltinamojo tolimesnį elgesį laikantis įstatymų ir visuomenėje priimtų normų.

Už atskiras nusikalstamas veikas skirtinos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalį skirtinos sankcijos vidurkį atitinkančios dvejų metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį skirtinas švelnesnes nei sankcijos vidurkis šešių mėnesius laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgiant, jog nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, yra nesunkūs nusikaltimai, pridedamų bausmių dalys nustatytos minimalios - trys mėnesiai. Tokiu būdu galutinę bausmę pagal šį nuosprendį kaltinamajam G. P. skiriant laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 114, 92 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios V. P. gydymo, atlyginimo (t. 1, b. l. 142-144). Civilinis ieškinys yra pagrįstas rašytiniais baudžiamojoje byloje pateiktais įrodymais – V. P. gydymo paslaugų išrašu, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo G. P..

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 18 d., 10.01 val. iki 2020 m. sausio 19 d., 08.23 val. (1 para) (t. 2, b. l. 140-142), laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 25 d. iki 2020 m. sausio 27 d. bei kardomojo kalinimo – suėmimo terminas nuo 2020 m. sausio 27 d. iki 2020 m. liepos 2 d. (t. 3, b. l. 8-9, 19-21).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, kardomoji priemonė – suėmimas, naikintina. Kaltinamasis G. P. paleistinas teismo posėdžių salėje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam G. P. skirtina kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nustatant registruotis policijos įstaigoje - Tauragės AVPK Šilalės rajono Policijos komisariate, adresu – (duomenys neskelbtini), kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi Tauragės AVPK Aptarnavimo skyriaus daiktų saugykloje, adresu (duomenys neskelbtini):

šepetys mediniu kotu, paimtas 2020-02-05 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš nukentėjusiosios V. P. (kvito Nr. 066234);

kėdė, paimta apžiūros protokolu 2020-01-25 iš V. ir Č. P. gyvenamojo namo (kvito Nr. 066235);

metalinis žarsteklis, paimtas 2020-01-18 apžiūros protokolu iš Č. ir V. P. gyvenamojo namo (kvito Nr. 065100) (t. 2, b. l. 109-110), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiajai V. P..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, mobiliojo ryšio telefonas NOKIA RM-1011 su SIM kortele, 2020-01-26 paimtas iš G. P. (kvito Nr. 066208), saugomas Tauragės AVPK Aptarnavimo skyriaus daiktų saugykloje, adresu (duomenys neskelbtini), – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas G. P..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi Tauragės AVPK Aptarnavimo skyriaus daiktų saugykloje, adresu (duomenys neskelbtini):

DNR nuoplova, paimta apžiūros metu nuo šepečio mediniu kotu, paimto iš nukentėjusios V. P. (kvito Nr. 066234),

5 vnt. biologinių pėdsakų, paimtų apžiūros protokolu 2020-01-25 iš V. ir Č. P. gyvenamojo namo (kvito Nr. 066235),

nukentėjusiojo Č. P. rūbai, gauti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus, atlikus Č. P. lavono tyrimą (kvito Nr. Nr. 066210) - dvi poros juodų vyriškų puskojinių, medžiaginis megztinis vyriškas juodai-gelsvos spalvos (kombinuotos), trikotažinės juodos spalvos ilgos apatinės kelnės, vyriškos viršutinės medžiaginės kelnės pilkos spalvos, vyriški medžiaginiai baltos spalvos, be rankovių marškinėliai apatiniai, marškinėliai medžiaginiai ilgomis rankovėmis melsvos spalvos, marškinėliai medžiaginiai ilgomis rankovėmis rausvos spalvos, sintetinė vyriška striukė mėlynos spalvos su užtrauktuku priekyje, šoninėmis kišenėmis, aukšta apykakle,

6 vnt. biologinių pėdsakų, paimtų 2020-01-29 apžiūros protokolu, apžiūrint nukentėjusiojo Č. P. rūbus (kvito Nr. 066210) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 132 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. sausio 1 d. padaryta nusikalstama veika) - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. sausio 17 d. padaryta nusikalstama veika) - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalį paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies - po tris mėnesius - pridėti švelnesnes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį paskirtas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmes ir galutinę subendrintą bausmę pagal šį nuosprendį G. P. paskirti – laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio (Lietuvos Respublikos 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653, įsigaliojusio 2017 m. spalio 6 d. redakcija) 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, paskirtos subendrintos dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant G. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo terminą nuo 2020 m. sausio 18 d., 10.01 val. iki 2020 m. sausio 19 d., 08.23 val. (1 parą), laikinojo sulaikymo terminą nuo 2020 m. sausio 25 d. iki 2020 m. sausio 27 d. bei kardomojo kalinimo – suėmimo terminą nuo 2020 m. sausio 27 d. iki 2020 m. liepos 2 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, paskirtą G. P. – panaikinti.

G. P. paleisti teismo posėdžių salėje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. P. paskirti kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nustatant registruotis policijos įstaigoje - Tauragės AVPK Šilalės rajono Policijos komisariate, adresu – (duomenys neskelbtini), kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš G. P. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 114, 92 Eur turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Tauragės AVPK Aptarnavimo skyriaus daiktų saugykloje, adresu (duomenys neskelbtini):

šepetį mediniu kotu, paimtą 2020-02-05 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš nukentėjusiosios V. P. (kvito Nr. 066234);

kėdę, paimtą apžiūros protokolu 2020-01-25 iš V. ir Č. P. gyvenamojo namo (kvito Nr. 066235);

metalinį žarsteklį, paimtą 2020-01-18 apžiūros protokolu iš Č. ir V. P. gyvenamojo namo (kvito Nr. 065100), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai V. P..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, mobiliojo ryšio telefoną NOKIA RM-1011 su SIM kortele, 2020-01-26 paimtą iš G. P. (kvito Nr. 066208), saugomą Tauragės AVPK Aptarnavimo skyriaus daiktų saugykloje, adresu (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti G. P..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Tauragės AVPK Aptarnavimo skyriaus daiktų saugykloje, adresu (duomenys neskelbtini):

DNR nuoplovą, paimtą apžiūros metu nuo šepečio mediniu kotu, paimto iš nukentėjusios V. P. (kvito Nr. 066234),

5 vnt. biologinių pėdsakų, paimtų apžiūros protokolu 2020-01-25 iš V. ir Č. P. gyvenamojo namo (kvito Nr. 066235),

nukentėjusiojo Č. P. rūbus, gautus iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus, atlikus Č. P. lavono tyrimą (kvito Nr. Nr. 066210) - dvi poras juodų vyriškų puskojinių, vyrišką medžiaginį juodai-gelsvos spalvos (kombinuotos) megztinį, trikotažines juodos spalvos ilgas apatines kelnes, vyriškas viršutines pilkos spalvos medžiagines kelnes, vyriškus medžiaginius baltos spalvos, be rankovių apatinius marškinėlius, medžiaginius ilgomis rankovėmis melsvos spalvos marškinėlius, medžiaginius rausvos spalvos marškinėlius ilgomis rankovėmis, sintetinę mėlynos spalvos su užtrauktuku priekyje, šoninėmis kišenėmis, aukšta apykakle, vyrišką striukę,

6 vnt. biologinių pėdsakų, paimtų 2020-01-29 apžiūros protokolu, apžiūrint nukentėjusiojo Č. P. rūbus (kvito Nr. 066210) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.