Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-10-21 · Civilinė byla Nr. e2A-977-614/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-09-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-21
Bylos Nr.
e2A-977-614/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09089-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė, Jelena Šiškina
Ieškovas
V. R.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Scandagra“
Kategorijos
  • 2.1.1.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-977-614/2019Teisminio proceso Nr.2-68-3-09089-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.3.; 2.1.2.4.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. R. apeliacijų skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Scandagra“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2015-11-16 grūdų / rapsų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015-AK/134W arba, teismui netenkinus reikalavimo šią sutartį pripažinti negaliojančia visa apimtimi - pripažinti negaliojančiomis sutarties Nr. 2015-AK/134W 4.1., 4.10., 5.2., 5.6., 6.5. punktuose įtvirtintas sąlygas, priteisti ieškovės naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2014-08-13 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AK 14/002 (toliau - Sutartis dėl prekių pirkimo) ieškovė susitarė dėl įvairių prekių (trąšų, grūdų ir kt.) pirkimo iš atsakovės ir liko skolinga atsakovei pagal šią sutartį. Pagal atsakovės pateiktą pavyzdinę formą bylos šalys sudarė 2015-11-16 grūdų / rapsų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015-AK/134W (toliau - Sutartis dėl grudų pirkimo). Vadovaujantis Sutartimi dėl prekių pirkimo ir Sutartimi dėl grūdų pirkimo ieškovė 2016 m. turėjo pateikti grūdus atsakovei. Ieškovės užauginti grūdai tais metais viršijo drėgmės rodiklius pagal Sutartį dėl grūdų pirkimo. Todėl ieškovė norėjo pasinaudoti atsakovės teikiama grūdų džiovinimo paslauga. Sutarties dėl grūdų pirkimo 2.8. p. numato, kad išlaidos už grūdų džiovinimą išskaičiuojamos iš ieškovei mokėtinos sumos už pateiktus atsakovei grūdus. Atsakovė teikia grūdų džiovinimo paslaugą tuo atveju, jei grūdų drėgmė viršija sutartyje numatytus rodiklius ir išskaičiuoja džiovinimo sąnaudas iš ieškovei mokėtinos sumos. Nepaisant to, kad Sutarties dėl grūdų pirkimo 3.1. p. implicitiškai yra įtvirtinta, kad atsakovė turi kelis grūdų priėmimo punktus Klaipėdos rajone (įskaitant Klaipėdos miestą), ieškovei kreipusis dėl grūdų pristatymo, jai buvo nurodytas tik vienas punktas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame, kaip paaiškėjo, grūdų džiovinimo paslaugų nebuvo. Tokios Sutartyje dėl grūdų pirkimo nurodytos sąlygos klaidino ieškovę dėl jos įsipareigojimų turinio ir apimties. Nesąžininga yra tai, kad Sutartyje dėl grūdų pirkimo nurodyta, kad sutarties sudarymo momentu galutinė grūdų kaina nenustatoma pardavėjo (ieškovės) prašymu ir iniciatyva (4.1.) nors sutarties šabloną parengė ir visas sąlygas nustatė atsakovė, t. y. būtent atsakovės reikalavimu ir iniciatyva nustatyta tiek šita, tiek kitos Sutarties dėl grūdų pirkimo sąlygos. Ieškovės nuomone, yra nesąžininga, neatitinka Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo, pastato ieškovę į silpnesnę padėtį Sutarties dėl grūdų pirkimo 4.10. p. nurodyta sąlyga, pagal kurią ne mažiau kaip 50 proc. už grūdus mokėtinos sumos nebus pervedama ieškovei, o bus panaudota ieškovės mokėtinų atsakovei sumų padengimui, o jeigu atitinkama ieškovės atsakovei mokėtina suma nebus susidariusi iki mokėjimo už grūdus termino pabaigos, atitinkamas likutis bus pripažįstamas išankstiniu mokėjimu atsakovei už prekes. Pagal šią sąlygą ieškovė priversta pirkti iš atsakovės prekes ateityje, net jei nebus priimtinos sąlygos, kiti veikėjai rinkoje siūlys geresnes kainas, o laikotarpis, kurį atsakovė gali sulaikyti minėtas sumas, gali būti labai ilgas. Sutarties dėl grūdų pirkimo 5.6. p. nurodyta sąlyga dėl grūdų kainos įtvirtinimo ir negalimumo kelti grūdų kainą net ir tuo atveju, kuomet rinkos sąlygos yra kitokios, papildomai nurodant, kad ši sąlyga yra parengta bendrai abiejų šalių ir atitinka abiejų šalių interesus, yra klaidinanti ir apsimestinai sukuria įspūdį, kad bet kokias jai nenaudingas sąlygas ieškovė prisiėmė savanoriškai, nors iš tikrųjų ieškovė, negalėdama rinktis, minėtą sutartį pasirašė pagal atsakovės pateiktą šabloną. Ieškovės nuomone, Sutartis dėl grūdų pirkimo įtvirtina de facto baudines netesybas, o konkrečiai 5.2 p., kuriame nurodyta, kad ieškovė, nepatiekusi grūdų ar jų dalies pagal šią sutartį, moka atsakovei baudą, kuri yra lygi sutartyje nustatytos grūdų kainos ir grūdų pristatymo laiku egzistuojančios grūdų rinkos kainos skirtumui, tačiau bet kuriuo atveju ne mažiau nei 30 eurų už kiekvieną nepristatytą toną grūdų, ir 6.5. p., kuriame nurodyta, kad šioje sutartyje nurodytos netesybos atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, yra laikomos minimaliais neįrodinėtinais ir neginčijamais atsakovės nuostoliais ir negali būti mažinamos. Kitaip tariant, netesybos pagal Sutarties dėl grūdų pirkimo 5.2. p. būtų ieškovės mokamos net ir tais atvejais, kuomet dėl grūdų kainos skirtumo atsakovė turėtų finansinės naudos, taip pat, kai jos nuostoliai nesiekia 30 Eur už kiekvieną nepristatytą toną grūdų.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė pareikštu ieškiniu nori pakartotinai kvestionuoti tas pačias aplinkybes, kurios pateko į Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-2623-871/2017 dalyką. Pastarojoje byloje teismas 2017-03-29 sprendimu ieškovės ieškinį dėl delspinigių panaikinimo atsakovei atmetė, o atsakovės priešieškinį dėl netesybų ir palūkanų priteisimo iš ieškovės patenkino visiškai. Kadangi tiek minėtoje, tiek šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys ir abu teisminiai ginčai susiję su ta pačia sutartimi ir jos vykdymu, konstatuotinas pareikšto ieškinio tapatumas su išnagrinėtu ieškiniu minėtoje byloje. Teismas 2017-03-29 sprendimu nustatė aplinkybę, kad ieškovė nepristatė atsakovei nė vienos tonos grūdų pagal Sutartį dėl grūdų pirkimo ir visus grūdus pardavė tretiesiems asmenims. Tiek Sutarties dėl grūdų pirkimo 4.1. p., tiek 4.10. p. ir 5.6. p. yra susiję su superkamų grūdų kaina ir atsiskaitymo už juos tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepristatė atsakovei nė vienos tonos grūdų, o visus grūdus neteisėtai pardavė tretiesiems asmenims, ginčijamos Sutarties dėl grūdų pirkimo nuostatos nebuvo ir objektyviai negalėjo būti taikomos, dėl ko atsakovės mokėjimo pareiga pagal šią sutartį net neatsirado. Taigi galima pagrįstai teigti, kad inicijuotas teisminis ginčas yra dirbtinis ir ieškovė neturi realaus teisinio suinteresuotumo dėl Sutarties dėl grūdų pirkimo 4.1., 4.10., 5.6. p. įtvirtintų sąlygų ginčijimo, o šių sąlygų ginčijimas yra bandymas išvengti sutartinės civilinės atsakomybės taikymo, t. y. teismo priteistų netesybų mokėjimo pareigos. Nė viena iš ginčijamų sąlygų, įtvirtintų Sutarties dėl grūdų pirkimo 4.1., 4.10., 5.6. p., negali būti laikoma nesąžininga ar pažeidžiančia kokias nors imperatyvias teisės aktų nuostatas. Šios sutarties sąlygos buvo nustatytos laisva šalių valia ir tokią šalių valią atitiko. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris leistų teigti priešingai ar paneigtų sutartyje numatytus Šalių pareiškimus. Ginčijamos Sutarties dėl grūdų pirkimo nuostatos nėra laikytinos esminėmis pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis. Todėl šių nuostatų pripažinimas negaliojančiais negalėtų nulemti visos sutarties negaliojimo. Atsakovė nurodo, kad apie tai, kad su ja galima susitarti dėl kitokios grūdų supirkimo kainos nustatymo tvarkos ir dėl Sutarties dėl grūdų pirkimo 4.1., patvirtina kartu su atsiliepimu pateikta atsakovės su kitu ūkininku sudaryta sutartis, kurioje susitarta dėl fiksuotos kainos, bet ne dėl kainos nustatymo mechanizmo, susiejant mokėtiną kainą su MATIF biržos kaina. Atsakovė teigia, kad grūdų supirkimo kainos nustatymas pagal tam tikrą formulę, susiejant mokėtiną kainą su MATIF biržos kaina, nėra nesąžininga praktika, bet kaip tik toks kainos nustatymas suteikia ūkininkui (pardavėjui) papildomų teisių ir labiau atitinka ūkininko interesus. Nustačius nefiksuotą kainą ūkininkas prisiima mažesnę riziką dėl kainų svyravimo, nes kaina fiksuojama ne pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, bet vėliau, gali būti fiksuojama net po faktinio grūdų pristatymo momento. Šalys buvo laisvos derėtis ir Sutarties dėl grūdų pirkimo 4.10. p. turinio. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad ankstesnėse ieškovės su atsakove sudarytose sutartyse dėl grūdų pirkimo-pardavimo nebuvo numatyta, kad dalis už grūdus mokėtinos kainos bus sulaikoma. Be to, minėto punkto nuostata nenustato jokių pareigų ieškovei, susijusių su prekių įsigijimu ar pan. (pvz. įsipareigojimo įsigyti tam tikrą prekių kiekį iš atsakovės). Vadinasi, ieškovė visuomet turėjo teisę reikalauti, kad atsakovė grąžintų ieškovei kaip avansą sulaikytas sumas, jeigu ieškovė nuspręstų neįsigyti prekių iš atsakovės. Ieškovei nusprendus neįsigyti prekių iš atsakovės, kaip avansas sumokėtos sumos turėtų būti besąlygiškai grąžinamos ieškovei. Sutarties dėl grūdų pirkimo 5.6. p. nepažeidžia ieškovės teisių, bet tiesiog numato rizikos paskirstymą, turint omeny tai, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaroma dėl būsimo derliaus ir nei ieškovė, nei atsakovė objektyviai negali nuspėti, koks bus grūdų derlius ir kokios bus grūdų kainos ateityje. Ši nuostata atitinka ir ieškovės interesus, nes gali susiklostyti situacija, kad dėl itin gero derliaus grūdų kainai sumažėjus, t. y. esant didelei grūdų pasiūlai, atsakovė mokėtų ne atitinkamu metu rinkoje egzistuojančią grūdų kainą, bet didesnę kainą, kuri būtų nustatyta remiantis sudarytos Sutarties dėl grūdų pirkimo nuostatomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2623-871/2017 dalyvavo tie patys asmenys - tiek ieškovė, tiek atsakovas, įrodinėtinos aplinkybės buvo nustatinėjamos tarp tų pačių bylos šalių - ieškovės ir atsakovo, ir šios aplinkybės buvo susijusios su tų pačių šalių 2015 m. lapkričio 16 d. sudarytos Grūdų /rapsų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2015-AK/134W nuostatų aiškinimu ir taikymu bei sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Teismas sprendė, kad nenustatinės Sutarties 5.2 p. ir 6.5 p. sąlygų pagrįstumo ir vadovausis jau išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

5. Teismas, vertindamas tai, kad ieškovė nepateikė jokių Sutarties 4.1 punkto nesąžiningumą pagrindžiančių įrodymų, bei tai, jog nustatyta, kad ieškovei buvo suteikta galimybė pasirinkti fiksuotą ar nefiksuotą kainą, taip pat net ir pasirinkus nefiksuotą kainą, Sutartyje tiesiogiai įtvirtinta galimybė kreiptis dėl fiksuotos kainos nustatymo ieškovei to pageidaujant, nenustatė, kad Sutarties 4.1 punkte įtvirtinta sąlyga yra nesąžininga.

6. Teismas taip pat sprendė, kad Sutarties 4.10 punkte įtvirtinta sąlyga nėra nesąžininga, kadangi šis Sutarties punktas neįtvirtina prekių pirkimo ateityje tvarkos ar nepagrįsto sumų sulaikymo, be to šią Sutarties sąlygą šalys turėjo galimybę keisti sudarant Sutartį.

7. Dėl Sutarties 5.6 punkto, kuriuo šalys susitarė, kad jog dėl įvairių aplinkybių, įskaitant oro sąlygas, paklausą ar pan., rinkoje gali kisti (mažėti ar didėti) Grūdų kaina, tačiau pasirašydamos šią Sutartį prisiima visą atsakomybę ir riziką dėl Grūdų rinkos kainos kitimo bei įsipareigoja nereikšti reikalavimų viena kitai keisti Grūdų kainą ar Grūdų kiekį, teismas sprendė, kad Šio punkto sąlyga yra sąžininga abiejų šalių atžvilgiu ir atitinka imperatyvias teisės normas bei sutarties laisvės principą.

8. Teismas pažymėjo, kad Sutarties 4.1., 4.10., 5.6 punktai nėra laikytini esminėmis šios pirkimo- pardavimo sutarties sąlygomis, nes net ir jų pripažinimas negaliojančiais nesukeltų jokių teisinių pasekmių ar rezultatų, t. y. visos Sutarties negaliojimo, kadangi grūdai nebuvo pristatyti - atsakovui neatsirado pareiga mokėti ir todėl sutarties sąlygos dėl kainos šiuo konkrečiu atveju yra neaktualios.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovė V. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; nusprendus, kad nėra pagrindo bylos grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priimti naują sprendimą ieškovės V. R. ieškinį tenkinti - pripažinti negaliojančia ab initio 2015 m. lapkričio 16 d. Grudų/rapsų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015-AK/134W, arba, netenkinus reikalavimo sutartį pripažinti negaliojančia visa apimtimi - pripažinti negaliojančiais Sutarties 4.1, 4.10, 5.2, 5.6, 6.5 p. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Ieškinys nebuvo išnagrinėtas visa apimtimi. Teismas Sprendimo motyvuojamojoje dalyje išsamiau pasisakė tik dėl Sutarties 4.1 p., 4.10 p. ir 5.6 p., taip pat nurodė, kodėl Sprendime nepasisako dėl Sutarties 5.2 p. ir 6.5 p. pripažinimo negaliojančiais, tačiau visiškai nepasisakė, kodėl atmeta pirmąjį reikalavimą pripažinti visą Sutartį negaliojančia.

9.2. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį pagal alternatyvųjį reikalavimą dėl Sutarties 4.1 p., 4.10 p., 5.2 p., 5.6 p. ir 6.5 p. pripažinimo negaliojančiais, netinkamai aiškino ir taikė specialias materialinės teisės normas, reglamentuojančias žemės ūkio produkcijos pirkimą-pardavimą, iš esmės kvalifikuodamas paprasta pirkimo-pardavimo sutartimi, be to, netaikė contra preferentem taisyklės (CPK 6.193 str. 4 d.), nors sutartis - tai atsakovo vienašališkai parengta tipinė žemės ūkio pirkimo-pardavimo sutartis, kurios turiniui apeliantė neturėjo jokios įtakos - ji Sutartį galėjo tik pasirašyti arba nepasirašyti.

9.3. Sutartį ruošė išimtinai atsakovas ir Sutarties 4.1 p. tekstas atsirado ne apeliantės prašymu ir/ar jos iniciatyva.

9.4. Tai, kad atsakovės ir kito subjekto sutartyje buvo nustatyta fiksuota kaina, o ne kainos nustatymo mechanizmas, nedaro įtakos šios bylos šalių Sutarties teisėtumui, juo labiau, kad neaišku, kokiomis sąlygomis buvo sudaryta kita sutartis.

9.5. Sutarties 4.10 p. įtvirtinta, kad atsakovė turi teisę savo nuožiūra nemokėti visos sumos už nupirktus grūdus, o apeliantė būtų „pririšta“ prie atsakovės ir turėtų pirkti iš atsakovės prekes netgi tuo atveju, jeigu kiti subjektai rinkoje siūlytų mažesnes kainas ir/ar kitas palankesnes sąlygas.

9.6. Sutartis iš esmės buvo sudaryta prisijungimo būdu, kadangi apeliantė pasirašė atsakovės parengtą sutartį. Apeliantės „derybinė galia“ pasireiškė tik tuo, kad ji galėjo arba pasirašyti Sutartį tokia, kokia yra, arba nesudaryti Sutarties.

9.7. Sutarties 4.1 p. pasisakyta dėl kainos preliminarumo ir kt., Sutarties 4,10 p. nustatyta kainos mokėjimo tvarka, Sutarties 5.6 p. nustatyti apribojimai apeliantei didinti grūdų kainą, jeigu rinkoje grūdų kaina didėtų, neabejotinai yra esminės Sutarties sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai nėra esminės Sutarties sąlygos, yra nepagrįsta.

9.8. Nėra pagrindo išvadai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2623-871/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis turi šiai bylai prejudicinę ir res judicata galią. Šiuo atveju, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nebuvo visų sąlygų CPK 182 str. 2 p. taikymui. Nors bylose dalyvavo tie patys asmenys - apeliantė ir atsakovė, teismų procesiniai sprendimai Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2623-871/2017 yra įsiteisėję, taip pat iš dalies sutampa ieškinio pagrindai Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2623-871/2017 ir šioje civilinėje byloje, tačiau nesutampa šios bylos ieškinio dalykas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2623-871/2017 ieškinio dalykas, taip pat iš dalies nesutampa ieškinių pagrindai.

9.9. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2623-871/2017 nebuvo sprendžiama dėl Sutarties 5.2 p. ir 6.5 p. teisėtumo, tai reiškia, kad nebuvo vienos iš CPK 182 str. 2 p. taikymo sąlygų - aplinkybės dėl Sutarties 5.2 p. ir 6.5 p. galiojimo nebuvo įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Atitinkamai tai reiškia, kad šioje byloje liko iš esmės neišnagrinėtas ieškinys dalyje dėl Sutarties 5.2 p. ir 6.5 p. pripažinimo negaliojančiais.

9.10.Ieškinyje argumentuojant Sutarties neteisėtumą, buvo pasisakoma dėl Sutarties 2.8 p. ir 2.9 p. aiškinimo ir taikymo, kadangi Sutarties 3.1 p. buvo nustatyta, kad apeliantė turi būti pristatyti grūdus į Pirkėjo priėmimo punktus Klaipėdos rajone (įskaitant Klaipėdos miestą), tačiau atėjus laikui gabenti grūdus, atsakovė nurodė tik vieną grūdų priėmimo punktą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame grūdai nėra džiovinami, dėl ko negali būti priimami didesnio drėgnio grūdai.

Šalies argumentai

10. Atsakovas UAB „Scandagra“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti

bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.Teismas skundžiamame sprendime pasisakė tiek dėl konkrečių Sutarties nuostatų teisėtumo, tiek ir dėl visos Sutarties in corpore teisėtumo, t. y. teismas ginčo nagrinėjimo iš esmės metu vertino ir priimtame sprendime konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti Sutartį in corpore negaliojančia bei pripažino, kad Sutartis yra teisėta.

10.2.Ieškovė pateiktu apeliaciniu skundu akivaizdžiai siekia peržiūrėti kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje (proceso Nr. 2-68-3-39957-2016-1) priimtus teismų procesinius sprendimus ne instancine tvarka, kvestionuodama tam tikrų Sutarties nuostatų aiškinimą dėl kurio jau tiesiogiai pasisakyta teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose, kurie yra įsiteisėję.

10.3. Teismui nenustačius, kad bent viena iš ieškovės ginčijamų Sutarties sąlygų būtų nesąžininga ar neteisėta, akivaizdu, kad ir Sutartis in corpore negalėjo būti pripažinti nesąžininga ar neteisėta.

10.4. Nepagrįstai ginčijamas Sutarties 4.1 punktas savo esme nėra nesąžininga nuostata, bet kaip tik sudaro sąlygas pačiam pardavėjui (ieškovei) daryti įtaką už grūdus atsakovo mokamos kainos dydžiui.

10.5. Byloje nėra pateikta nė vieno įrodymo, kuris leistų teigti, kad Sutarties 4.10 punktas buvo nustatytas neteisėtai, ieškovei neišreiškus dėl Šios Sutarties nuostatos savo valios, prieš ieškovės valią ar pan. Šalys buvo laisvos derėtis dėl Sutarties 4.10 turinio, mokėtinų sumų sulaikymo, sulaikomos sumos dydžio ir pan. Ankstesnėse ieškovės su atsakove sudarytose sutartyse dėl grūdų pirkimo-pardavimo nebuvo numatyta, kad dalis už grūdus mokėtinos kainos bus sulaikoma.

10.6.Sutarties 5.6 punktas negali būti laikomas nesąžininga komercine praktika, nes ši nuostata nepažeidžia ieškovės teisių, bet, kaip minėta, tiesiog numato tam tikrą rizikos pasiskirstymą, turint omenyje tai, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaroma dėl būsimo derliaus ir nei ieškovė, nei atsakovė Sutarties sudarymo metu objektyviai negali nuspėti, koks bus grūdų derlius ir kokios bus grūdų kainos ateityje.

10.7.Pati ieškovė neįvykdė Sutartimi prisiimtų savo įsipareigojimų atsakovei ir tam neturėjo jokios įtakos Sutartis ar kokios nors Sutarties nuostatos. Sutartis buvo neįvykdyta vien dėl ieškovės valios ir atliktų neteisėtų veiksmų ir tai buvo konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-2623-871/2017, kuris yra įsiteisėjęs.

10.8.Ieškovė nagrinėjamoje civilinėje byloje neturi teisės iš naujo įrodinėti, kad tariamai nesuprato Sutarties 3.1 punkto, kad tariamai tikėjosi, jog atsakovė sudaryta Sutartimi prisiėmė įsipareigojimą besąlygiškai džiovinti ieškovės grūdus, kad Sutartyje numatytos netesybos neteisėtos ir nepagrįstos, be to, ginčyti su Sutarties vykdymu susijusių faktinių aplinkybių bei teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje padarytų išvadų, kad būtent ieškovė pažeidė su atsakove sudarytą Sutartį, o atsakovė jokių neteistų veiksmų ieškovės atžvilgiu neatliko bei sudarytos Sutarties nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

12. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Dėl Sutarties 4.1, 4.10 bei 5.6 punktų

13. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad 4.1 punkte neaptarta situacija, kaip elgtis tuo atveju, jeigu atsakovė neatlieka realios pirkimo-pardavimo operacijos MATIF biržoje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog sutartyje neįmanoma aptarti visų galimų ateityje kilsiančių situacijų. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.154 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai.

14. Apeliantė ginčija Sutarties 4.10 punktą, motyvuodama tuo, kad jis įpareigoja ją pirkti iš atsakovės prekes. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės argumentu. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, šiuo punktu šalys susitarė dėl išankstinio mokėjimo už ieškovės iš atsakovės perkamas prekes. Pagal CK 6.315 straipsnio 3 dalį, kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą. Vadovaudamasi šia teisės norma, ieškovė, nusprendusi prekių iš atsakovo neįsigyti, turėtų teisę reikalauti išankstinį mokėjimą grąžinti ir jį susigrąžintų. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aptariama sutarties sąlyga ieškovės teisių ir jos teisėtų interesų niekaip nepažeidžia.

15. Apeliantės skundo argumentą, kad Sutarties 5.6 punktas taip pat pažeidžia jos interesus, kadangi ji negali kelti grūdų kainos, teisėjų kolegija taip pat vertina kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad šalys savo verslo praktikoje yra sudariusios sutarčių kitokiomis sąlygomis, darytina labiau tikėtina prielaida, jog ginčo sutarties sąlygos šalių buvo derinamos derybų būdu. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė Sutartį būtų sudariusi ne laisva valia. Sutarties laisvės principas suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015). Taigi ieškovė turėjo teisę tartis su atsakove dėl kitokios sutarties sąlygos arba atsisakyti sudaryti su atsakove Sutartį.

Dėl Sutarties 5.2 ir 6.5 punktų

16. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl Sutarties 5.2 ir 6.5 punktų jau yra nuspręsta kitoje civilinėje byloje, kadangi šioje byloje teismas nesprendė nurodytų Sutarties punktų pripažinimo negaliojančiais klausimo. Apeliantė nurodo, kad nesutampa ieškinių dalykai ir iš dalies pagrindai. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę galią, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 31 punktas; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-684/2019).

17. 2017-03-29 Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2623-871/2017. Šioje byloje, kaip ir šiuo metu nagrinėjamoje byloje, dalyvavo tie patys asmenys, V. R. ir UAB „Scandagra“, įrodinėtinos aplinkybės buvo nustatinėjamos tarp tų pačių šalių, V. R. ir UAB „Scandagra“, ir šios aplinkybės buvo susijusios su tų pačių 2015 m. lapkričio 16 d. sudarytos Grūdų/rapsų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2015-AK/134W nuostatų aiškinimu, vertinimu ir taikymu bei sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Vilniaus apygardos teismas 2018-05-04 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-29 sprendimą paliko nepakeistą, taigi jis yra įsiteisėjęs. Remdamiesi ir šalių sudarytos Sutarties 5.2 bei 6.5 punktais, teismai sprendė dėl ieškovei taikytinos civilinės atsakomybės už Sutarties neįvykdymą ir ją pritaikė. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš naujo nenustatinėjo aptariamų Sutarties sąlygų teisėtumo, kadangi įsiteisėjusiais teismų sprendimais minimos sutarties nuostatos jau buvo pripažintos teisėtomis.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tapatūs ieškiniai negali būti priimami ir/ar nagrinėjami. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra numatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Pagal 5 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtina, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį; taip pat jeigu yra įsiteisėjęs arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (6 punktas).

Dėl visos Sutarties pripažinimo negaliojančia

19. Apeliantės teigimu, teismas nepasisakė, kodėl atmetė reikalavimą pripažinti visą Sutartį negaliojančia. Teisėjų kolegija pažymi, jog šis apeliacinio skundo argumentas neatitinka tikrovės, kadangi ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nenustatė pagrindų pripažinti nei visą 2015-11-16 Grūdų/rapsų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015-AK/134W negaliojančia, nei atskirų jos punktų (4.1, 4.10, 5.6) nesąžiningais ir negaliojančiais, ieškinyje nurodytų aplinkybių pagrindu.

20. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias sutartinius teisinius santykius, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ieškovės apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

22. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 1 391,5 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės advokatas rengė atsiliepimą į apeliacinį skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, nustatytais maksimaliais dydžiais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės prašymas priteisti 1 391,5 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Scandagra“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 391,5 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėEglė SurgailienėJelena Šiškina