Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Scandagra“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008).

Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2623-871/2017, kurioje dalyvavo tie patys asmenys – tiek Ieškovė, tiek Atsakovas, įrodinėtinos aplinkybės buvo nustatinėjamos tarp tų pačių šalių – Ieškovės ir Atsakovo, ir šios aplinkybės buvo susijusios su tų pačių Ieškovės ir Atsakovo 2015 m. lapkričio 16 d. sudarytos Grūdų / rapsų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2015-AK/134W nuostatų aiškinimu ir taikymu bei sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-29 sprendimą Vilniaus apygardos teismas 2018-05-04 nutartimi paliko nepakeistą, ši nutartis yra įsiteisėjusi.

Ieškovė ieškinyje reiškia alternatyvų reikalavimą pripažinti negaliojančiomis sutarties Nr. 2015-AK/134W 4.1., 4.10., 5.2., 5.6., 6.5. punktuose įtvirtintas sąlygas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-29 sprendime, vėliau Vilniaus apygardos teismas 2018-05-04 nutartyje dėl Sutarties 5.2p. ir 6.5 p. nustatė ir nusprendė, kad „45. Taip pat, kaip matyti iš Sutarties 5.2 punkto nuostatų, pardavėjas nepateikęs grūdų ar jų dalies pagal Sutartį, moka pirkėjui baudą, kuri bus lygi Sutartyje nustatytos grūdų kainos ir grūdų pristatymo laiko egzistuojančios grūdų rinkos kainos skirtumui, tačiau bet kuriuo atveju ne mažiau nei 30 Eur už kiekvieną nepristatytą toną grūdų ir ši bauda šalių susitarimu laikoma minimaliais atsakovės realiai patirtais nuostoliais dėl ieškovės netinkamo Sutarties vykdymo, kurių dydžio atsakovei papildomai įrodinėti nereikia. Šalys Sutarties 6.5 punkte taip pat susitarė, kad netesybos atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus ir yra laikomos minimaliais neįrodinėtinais, neginčijamais atsakovės nuostoliais bei negali būti mažinamos. Ieškovei nenuginčijus aplinkybės, jog neįvykdė sutarties, nepateikė atsakovei sutarto kiekio grūdų, ir teismui nekonstatavus atsakovės neteisėtų veiksmų, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovei 13 500 Eur netesybų“. Atsižvelgiant į tai, teismas nenustatinės Sutarties 5.2 p. ir 6.5 p. sąlygų pagrįstumo ir vadovausis jau išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Dėl šios priežasties toliau sprendime teismas pasisako tik dėl sutarties Nr. 2015-AK/134W 4.1., 4.10., 5.6. punktuose įtvirtintų sąlygų.

Dėl Sutarties 4.1., 4.10., 5.6 punktuose įtvirtintų sąlygų aiškinimo.

Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., CK 6.200 str.). Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Joje pasisakyta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 str. 2 dalis numato, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad sutartį būtina aiškinti kaip vientisą dokumentą, o ne vertinti atskiras jos sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-313/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009).

2015-11-16 grūdų / rapsų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2015-AK/134W 4.1 punkte numatyta, kad Sutarties 2.2 punkte nurodyta preliminari Grūdų pirkimo kaina (toliau - Preliminari kaina) yra preliminari, t.y. nėra galutinė kaina. Sutarties sudarymo momentu galutinė Grūdų pirkimo kaina (toliau - Galutinė kaina) nenustatoma Pardavėjo prašymu ir jo iniciatyva. Galutinė kaina apskaičiuojama minėtoje Sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovės nuomone nesąžininga tai, kad Sutartyje dėl grūdų pirkimo nurodyta, kad sutarties sudarymo momentu galutinė grūdų kaina nenustatoma pardavėjo (ieškovės) prašymu ir iniciatyva, nors sutarties šabloną parengė ir visas sąlygas nustatė atsakovė, t. y. būtent atsakovės reikalavimu ir iniciatyva nustatyta tiek šita, tiek kitos Sutarties dėl grūdų pirkimo sąlygos. Teismas pažymi, kad Sutarties 4.6 punkte numatyta, kad „Pardavėjas turi teisę iki Sutarties 2.2 punkto lentelėje nurodytos Fiksavimo datos pasiūlyti Pirkėjui fiksuoti Galutinę kainą. Pasiūlymas pateikiamas el.paštu grudai@scandagra.lt arba per Pirkėjo atstovą. Šalys susitaria ir patvirtiną kad Galutinės kainos fiksavimas atliekamas tuo momentu, kai Pirkėjas gavęs Pardavėjo pasiūlymą nustatyti Galutinę kainą atlieka atitinkamų grūdų pirkimo - pardavimo sandorį MATIF biržoje (šio sandorio kainos pagrindu fiksuojama Galutinė kaina). Pardavėjas patvirtiną jog aiškiai suprantą kad siekiant nustatyti Galutinę kainą Pirkėjas turi atlikti realią pirkimo - pardavimo operaciją MATIF biržoje, ir atitinkamai artimiausio galiojančio MATIF biržos mėnesio maistinių kviečių arba rapso kaina MATIF biržoje turi būti nustatyta pagal realią MATIF biržos kainą ir atitinkama Pirkėjo atliekama pirkimo - pardavimo (sandorio) operacija MATIF biržoje turi būti atlikta realiai. Galutinės kainos fiksavimas (atitinkamos pirkimo - pardavimo operacijos atlikimas) gali būti atliekamas tik MATIF biržos darbo dienomis nuo 12:00 iki 16:30 valandos. Galutinė kaina turi būti užfiksuota ne vėliau kaip kitą MATIF biržos darbo dieną po Pardavėjo prašymo fiksuoti Galutinę kainą gavimo dienos. Nustačius Galutinę kainą Šalys pasirašo atitinkamą priedą prie šios Sutarties, nurodydami Galutinę kainą“. Vadinasi sutartyje įtvirtinta galimybė savo nuožiūra fiksuoti už grūdus mokėtiną kainą. Be to, apie galimybę susitarti dėl kitokios kainos nustatymo tvarkos patvirtina atsakovo pateikta jo su kitu ūkininku sudaryta sutartis, kurioje susitarta dėl fiksuotos kainos, bet ne dėl kainos nustatymo mechanizmo, susiejant mokėtiną kainą su MATIF biržos kaina (1 t., e. b. l. 73-75). Iš pateiktų UAB „Agerona“ pavyzdžių matoma, kad pardavėjams suteikiant teisę pasirinkti fiksuotą ar nefiksuotą grūdų kainą pirkimo-pardavimo sutartyje, yra įprasta verslo praktika (1 t., e. b. l. 76-82). Be to teismas pažymi, kad ieškovė šio teiginio neįrodinėja jokiomis priemonėmis, o tik apibrėžia deklaratyviais teiginiais. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepateikė jokių Sutarties 4.1 punkto nesąžiningumą pagrindžiančių įrodymų, bei tai, jog nustatyta, kad ieškovei buvo suteikta galimybė pasirinkti fiksuotą ar nefiksuotą kainą, taip pat net ir pasirinkus nefiksuotą kainą, Sutartyje tiesiogiai įtvirtinta galimybė kreiptis dėl fiksuotos kainos nustatymo ieškovei to pageidaujant, teismas nenustatė, kad Sutarties 4.1 punkte įtvirtinta sąlyga yra nesąžininga.

Sutarties 4.10 punktas numato, kad Pardavėjas ir Pirkėjas sutaria, kad ne mažiau kaip 50 proc. už Grūdus mokėtinos sumos nebus pervedama Pardavėjui, o bus panaudota Pardavėjo Pirkėjui mokėtinų sumų padengimui. Jei atitinkama Pardavėjo Pirkėjui mokėtina suma nebus susidariusi iki mokėjimo už Grūdus termino pabaigos, atitinkamas likutis bus pripažįstamas išankstiniu Pardavėjo mokėjimu Pirkėjui už prekes. Ieškovės teigimu, pagal šią sąlygą ji priversta pirkti iš atsakovės prekes ateityje, net jei nebus priimtinos sąlygos, kiti veikėjai rinkoje siūlys geresnes kainas, o laikotarpis, kurį atsakovė gali sulaikyti minėtas sumas, gali būti labai ilgas. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė šio savo teiginio nepagrindžia jokiais įrodymais. Atvirkščiai, minėtame Sutarties punkte nėra įtvirtinta prekių pirkimo ateityje tvarka ar nepagrįstas sumų sulaikymas. Minimas likutis, kuris pripažįstamas išankstiniu Pardavėjo mokėjimu Pirkėjui už prekes yra avansas, kuris ieškovės pageidavimu būtų grąžintas, jeigu ieškovė nuspręstų neįsigyti prekių iš atsakovo. Taip pat teismas pažymi, kad ankstesnėse ieškovės ir atsakovo grūdų pirkimo-pardavimo sutartyse nebuvo numatyta, kad dalis už grūdus mokėtinos kainos bus sulaikoma (1 t., e. b. l. 58,61), kas rodo, jog šalys laisvai susitaria dėl sutarties sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad šis Sutarties punktas neįtvirtina prekių pirkimo ateityje tvarkos ar nepagrįsto sumų sulaikymo, bei tai, kad šią Sutarties sąlygą šalys turėjo galimybę keisti sudarant Sutartį, teismas nenustatė, kad Sutarties 4.10 punkte įtvirtinta sąlyga yra nesąžininga.

Sutarties 5.6 punkte šalys susitarė, kad aiškiai pareiškia ir patvirtina, kad supranta, jog dėl įvairių aplinkybių, įskaitant oro sąlygas, paklausą ar pan., rinkoje gali kisti (mažėti ar didėti) Grūdų kaina, tačiau pasirašydamos šią Sutartį prisiima visą atsakomybę ir riziką dėl Grūdų rinkos kainos kitimo bei įsipareigoja nereikšti reikalavimų viena kitai keisti Grūdų kainą ar Grūdų kiekį. Taip pat Pardavėjas supranta, kad įvairios aplinkybės gali lemti, jog bus užaugintas mažesnis Grūdų derlius ar gali atsirasti kitos aplinkybės, dėl kurių gali padidėti Grūdų paklausa rinkoje ir todėl Grūdų kaina rinkoje Grūdų pristatymo Pirkėjui metu gali būti didesnė nei numatyta Sutartyje ar jos prieduose, tačiau Pardavėjas įsipareigoja parduoti Grūdus Pirkėjui už Šalių sutartą kainą kaip numatyta šioje Sutartyje. Ši sąlyga yra parengta bendrai abiejų Šalių ir atitinka abiejų Šalių interesus. Ieškovės teigimu minėta sąlyga yra klaidinanti ir apsimestinai sukuria įspūdį, kad bet kokias jai nenaudingas sąlygas ieškovė prisiėmė savanoriškai, nors iš tikrųjų ieškovė, negalėdama rinktis, minėtą sutartį pasirašė pagal atsakovės pateiktą šabloną. Teismas pažymi, jog visų pirma, kaip ir ankstesniais atvejais, taip ir šią aplinkybę ieškovė nepagrindžia jokiais įrodymais. Antra, iš šio punkto turinio matyti, kad šalys prisiimą riziką, dėl įvairių iš anksto nenuspėjamų veiksnių ir neigiamų padarinių/nuostolių, kuriuos gali patirti tiek ieškovė, tiek ir atsakovas (pvz. iš ieškinio „<...> kuomet kainos pagal sutartį ir rinkos kainos skirtumas yra neigiamas atsakovės atžvilgiu, ji turėtų mokėti ieškovei daugiau <...>“, todėl ši sąlyga yra sąžininga abiejų šalių atžvilgiu ir atitinka imperatyvias teisės normas bei sutarties laisvės principą.

Teismas papildomai pažymi, kad 2015-11-16 grūdų / rapsų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2015-AK/134W 4.1., 4.10., 5.6 punktai nėra laikytini esminėmis šios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis, nes net ir jų pripažinimas negaliojančiais nesukeltų jokių teisinių pasekmių ar rezultatų, t. y. visos Sutarties negaliojimo, kadangi grūdai nebuvo pristatyti - atsakovui neatsirado pareiga mokėti ir todėl sutarties sąlygos dėl kainos šiuo konkrečiu atveju yra neaktualios. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus konstatuotina, kad teismas nenustatė pagrindų pripažinti nei visą 2015-11-16 grūdų / rapsų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015-AK/134W negaliojančia nei atskirų Sutarties 4.1., 4.10., 5.6 punktų nesąžiningais ir negaliojančiais, ieškinyje nurodytų aplinkybių pagrindu, todėl ieškovės ieškinys negali būti patenkintas.

Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 2305,80 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 31,00 EUR žyminis mokestis ir 2274,80 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., e. b. l. 138-148). Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).

Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 3962,75 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., e. b. l. 197). Atsakovo nurodomos išlaidos byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti yra realiai patirtos ir pagrįstos, atitinka Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovo naudai priteisiama 3962,75 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str.).

Byloje susidarė 4,29 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, 4,29 EUR pašto išlaidų priteisiama iš ieškovės valstybės naudai (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „SCANDAGRA“, įm. k. 300539043, naudai 3962,75 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,29 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.