- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-01
- Bylos Nr.
- 2YT-490-301/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Teresė Klimienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Teresė Klimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (skolininko vykdymo procese) T. P. skundą, suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolei Svajonei Žukaitienei dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skolininkas T. P. prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog nesutinka su antstolės patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nes tai prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksui, pažeidžia nuteistojo teises, apriboja teisę įsigyti būtiniausias prekes, apmokėti siunčiamų laiškų pašto išlaidas, mokėti už elektrą, telefoninius pokalbius. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsniu, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 ir nurodo, jog išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią minimalios mėnesinės algos. Skundžiamu patvarkymu iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios sąskaitoje, nepaisant nurodyto ribojimo, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms. Pareiškėjas prašo panaikinti antstolės patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, jas prašo grąžinti arba panaikinti areštą tokioms lėšoms.
Antstolė Svajonė Žukaitienė 2016 m. gruodžio 16 d. patvarkymu T. P. skundo netenkino, jį kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Marijampolės rajono apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad antstolės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo ir skolininko T. P.. Atlikdama vykdymo veiksmus, 2016 m. lapkričio 17 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietoje. Antstolė nurodė, kad priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka reglamentuojama CPK VI dalyje. Minėtos CPK dalies LI skyrius nurodo taisykles išieškojimui iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų, o CPK 739 straipsnis detalizuoja sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. CPK 739 straipsnyje išvardintos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. CPK 739 straipsnyje nurodytas sąrašas yra baigtinis. CPK 688 straipsnis numato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Skolininkas T. P. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog į minėtą sąskaitą skolininkas gauna CPK 739 straipsnyje numatytas lėšas, iš kurių išieškojimas yra draudžiamas, arba CPK 736-737 straipsniuose numatytas pajamas, iš kurių išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus yra galimas, taip pat numatyti tam tikri išieškojimo iš minėtų pajamų ribojimai, t. y. numatyta, kokio dydžio išskaitos iš tokių gaunamų pajamų turi būti daromos, todėl naikinti sąskaitai areštą pagrindo nėra. Antstolė nurodo, kad pateikdamas skundą pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 teigdamas, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos mėnesinės algos. Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas taip pat pasisakė, kad CPK XLVII skyriuje numatytos taisyklės „Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės" (662-674 straipsniai), taikomos tam turtui ir pajamoms, kurį skolininkas turi tik pradėjus išieškojimą, o ne tam, kuris atsiranda vykdymo eigoje. Antstolė nurodo, kad vykdomoji byla dėl įsiskolinimo išieškojimo iš T. P. pradėta 2013 m. gruodžio 19 d., o visi vykdomojoje byloje esantys patvarkymai priimti teisėtai ir pagrįstai.
Skundas su antstolės Svajonės Žukaitienės patvarkymu priimtas, 2017 m. sausio 11 d. teismo nutartimi byla paskirta rašytiniam nagrinėjimui 2017 m. vasario 1 d. 14.00 (b. l. 21).
Antstolė Svajonė Žukaitienė teismo nustatytu terminu atsiliepimo byloje nepateikė.
2017 m. sausio 23 teisme gautas pareiškėjo T. P. prašymas (b.l.26), kuriame jis nurodė, kad yra suimtas nuo 2013 m. birželio 18 d., įkalinimo įstaigoje kaliniai aprūpinami tik minimaliu maitinimu, kuris nėra pilnavertis, skundžiamas antstolės patvarkymas apriboja jo galimybes įkalinimo įstaigos parduotuvėje įsigyti maisto ir kitų būtiniausių reikmenų. Nurodo, kad nori įsigyti popieriaus, vokų, pašto ženklų, kad galėtų susirašinėti su šeimos nariais, tačiau areštavus sąskaitą, to padaryti negali.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (b.l.11-12) nurodo, kad pritaria antstolės Svajonės Žukaitienės patvarkyme atsisakyti patenkinti 2016 m. gruodžio 12 d. skundą išdėstytiems argumentams ir prašo pareiškėjo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
Pareiškėjas (skolininkas) T. P. skunde nenurodė skundžiamo antstolės patvarkymo, tačiau iš prijungtos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) spręstina, kad skundžiamas antstolės Svajonės Žukaitienės 2016 m. lapkričio 17 d. patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolė Svajonė Žukaitienė vykdo 2013 m. gruodžio 19 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą administracinio teisės pažeidimo byloje (duomenys neskelbtini) dėl įsiskolinimo (baudos) išieškojimo iš skolininko T. P. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. 2014 m. balandžio 16 d. patvarkymu vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti. 2016 m. lapkričio 17 d. antstolė priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 217,22 Eur įsiskolinimo ir 166,76 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 383,98 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje. Minėtą patvarkymą išsiuntė Marijampolės pataisos namams ir T. P.. 2016 m. gruodžio 15 d. antstolės kontoroje gautas T. P. 2016 m. gruodžio 12 d. skundas dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų piniginių lėšų grąžinimo. Remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto nuostatomis, pareiškėjas nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Prašo panaikinti antstolės priimtą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas. Pareiškėjas skundo argumentus grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 pateiktais išaiškinimais.
Antstolė Svajonė Žukaitienė pareiškėjo skundo netenkino.
CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Be to, pagal naujai suformuotą kasacinio teismo praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Iki paminėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo, teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz.: artimųjų kaip parama), nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Buvo nurodoma, kad tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, o bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu (BVK 173 straipsnis), kas teismų praktikoje buvo laikoma priežastimi, pateisinančia įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, traktuojant, kad jų būtiniausi poreikiai yra patenkinami valstybės lėšomis. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo naujai formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2208-260/2016). Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Pozicijos, kad artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, laikosi ir kiti teismai nagrinėdami tokio pobūdžio bylas (Pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2038-262/2016). Vien tai, kad skolininkas antstolei nepateikia duomenų apie jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmę, nepaneigia CPK 668 straipsnio 1 dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nustatyto reglamentavimo, kurio turėjo laikytis antstolis, atlikdamas išieškojimo veiksmus. Antstolė areštuodama skolininko pinigines lėšas, esančias pataisos namuose, surašė Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytą formą, kurioje nėra numatyta, kad antstolis areštuodamas lėšas gali nukreipti išieškojimą tik į tas lėšas, kurios viršija 1 MMA. Nors vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, tačiau antstolis turi veikti taip, kad vykdymo veiksmai būtų teisėti ir atliekami ne tik formaliai laikantis įstatymo, bet realiai užtikrintų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra numatyta, kad antstolis areštuodamas lėšas gali nukreipti išieškojimą tik į tas lėšas, kurios viršija 1 MMA, dar nereiškia, kad antstolis neprivalo laikytis įstatymo nuostatų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nagrinėjamu klausimu (Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-282-264/2017).
Atsižvelgiant į tai, 2016 m. lapkričio 17 d. antstolės Svajonės Žukaitienės patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje pripažintinas neteisėtu dalyje dėl priverstinio išieškojimo nukreipimo į skolininkui T. P. priklausančių pinigų sumą, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiama dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio, nes tam yra atskiras reglamentavimas (CPK LI skyrius, 733-743 straipsniai), o skundžiamas antstolio patvarkymas nėra susijęs su priverstiniu išieškojimu iš skolininko darbo užmokesčio.
Pareiškėjas skundu dėl antstolės veiksmų prašo ne tik panaikinti patvarkymą, tačiau taip pat prašė tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Pareiškėjas kartu su skundu nepateikia duomenų, patvirtinančių kokia pinigų sumą iš pareiškėjo buvo išieškota skundžiamu antstolės patvarkymu, byloje tokių duomenų taip pat nėra, todėl teismas šią pareiškėjo skundo dalį atmeta kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 442 straipsnio 6 punktu, 510-513 straipsniais
nutaria:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti neteisėtais antstolės Svajonės Žukaitienės veiksmus, 2016 m. lapkričio 17 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko T. P. pinigų sumą dalyje, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA).
Kitus skundo reikalavimus atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.