Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-4227-934/2018

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-05-25
Bylos Nr.: 2-4227-934/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-29756-2014-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: A. K., G. K.
Atsakovas: G. M. R., P. P.
Advokatai: Edgaras Burdulis, Andrius Bambalas

Kategorijos

30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-4227-934/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29756-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1.; 116.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,sekretoriaujant Rasai Jakubovskajai, Simonai Stralkutei,dalyvaujant ieškovams A. K. ir G. K., jų atstovui advokato padėjėjui Edgarui Burduliui,atsakovei G. M. R., jos atstovui advokatui Andriui Bambalui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų (pagal priešieškinį) A. K. ir G. K. (toliau – Ieškovai) patikslintą ieškinį atsakovėms G. M. R. ir P. P. (toliau – Atsakovai) dėl kiemo statinių atsidalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – E. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

1. Ieškovai pateikė teismui ieškinį, su vėlesniais patikslinimais, prašydami: 1) atidalinti Ieškovams dalomą nekilnojamąjį turtą – kiemo statinius (jų dalis): pridedamame plane pažymėtą atraminę sienutę (žymėjimas b2-2), tvorą (žymėjimas t2-2), betoninius laiptus (žymėjimas b4), šaligatvį (žymėjimas b8), iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pripažinti juos jungtine sutuoktinių A. K. bei G. K. nuosavybe; 2) nekilnojamąjį turtą – kiemo statinius (jų dalis): pridedamame plane pažymėtą tvorą (žymėjimas t2-1), vartelius (žymėjimas t3), atraminę sienutę (žymėjimas b1), atraminę sienutę (žymėjimas b2-1), atraminę sienutę (žymėjimas b2-3), šaligatvį (žymėjimas b7) po atidalinimo laikyti ir pripažinti bendrąja daline nuosavybe po ½ priklausančia G. M. R. ir P. P.; 3) nekilnojamąjį turtą – kiemo statinius (jų dalis): pridedamame plane pažymėtą tvorą (žymėjimas T), betoninius laiptus (žymėjimas b3), grindinį (žymėjimas b5), šaligatvį (žymėjimas b6) po atidalinimo palikti ir pripažinti bendrąja daline nuosavybe, priklausančia: ½ dalis jungtine sutuoktinių nuosavybės teise – A. K. bei G. K., ¼ dalis nuosavybės teise – G. M. R., ¼ dalis nuosavybės teise – P. P. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (8 t., b. l. 11-17). Bylos nagrinėjimo metu ieškovai atsisakė reikalavimų dėl statiniams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalies bei kiemo statinių naudojimosi tvarkos nustatymo (8 t., b. l. 2-3, 113). Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1.1. Ieškovams bei atsakovei G. M. R. priklauso sublokuoti gyvenamieji namai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalūs daikto numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovams priklausančiam gyvenamajam namui priskirtas adresas: (duomenys neskelbtini), Atsakovui priklausančiam gyvenamajam namui priskirtas adresas: (duomenys neskelbtini);

1.2. Ieškovams bei Atsakovui po ½ dalį priklauso gyvenamųjų namų aptarnavimui skirti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuos, remiantis nekilnojamojo turto registro išrašu, sudaro: tvora – 14,15 m; tvora – 90,00 m; atraminė siena – 15,00 m; atraminė siena – 13,00 m; betono laiptai – 22,10 kv. m; betono laiptai – 11,70 kv. m; grindinys – 207,00 kv. m.; šaligatvis – 81,79 kv. m; varteliai – 1 vnt. (toliau – kiemo statiniai). Po Atsakovo sudaryto nekilnojamojo turto dovanojimo sandorio, perleidus ¼ kiemo statinių dalį Atsakovo anūkei P. P., Atsakovui priklauso ¼ kiemo statinių dalis;

1.3. Realiosios (konkrečios) kiekvienam iš gyvenamųjų namų savininkų priklausančios nekilnojamojo turto – kiemo statinių, dalys nenustatytos;

1.4. Pagal kiemo statinių naudojimo bei jų sukūrimo paskirtį dalis kiemo statinių tarnauja kaip vieno iš gyvenamųjų namų priklausinys bei naudojami atitinkamo gyvenamojo namo savininko, tuo tarpu, dalis kiemo statinių – kaip abiejų gyvenamųjų namų priklausiniai bei naudojami abiejų gyvenamųjų namų savininkų bendrai: (i) tvoros, atraminės sienos, kuriuos juosia / aptveria šalia vieno iš gyvenamųjų namų esančią kiemo teritoriją, (ii) šaligatviai, laiptai, kurie veda į atitinkamą gyvenamąjį namą, (iii) varteliai, pro kuriuos yra galimybė patekti į kiemo teritoriją, esančią šalia konkretaus gyvenamojo namo, tarnauja kaip konkretaus gyvenamojo namo priklausinys bei yra (turi būti) naudojami išskirtinai tik atitinkamo gyvenamojo namo savininko; (i) šaligatvių, laiptų dalis, kurie veda link abiejų gyvenamųjų namų bei yra vienintelis būdas patekti į gyvenamuosius namus, (ii) grindinys, kuris veda link abiejų gyvenamųjų namų, kuris yra vienintelė galimybė patekti prie gyvenamųjų namų, naudojantis transporto priemonėmis, bei naudojamas kaip automobilių stovėjimo aikštelė šalia gyvenamųjų namų, tarnauja kaip abiejų gyvenamųjų namų priklausinys bei yra (turi būti) naudojami abiejų gyvenamųjų namų savininkų bendrai;

1.5. Tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiniai santykiai, dėl kurių bendras turto valdymas ir / ar jo priežiūra yra neįmanomas, sąlygojantis nuolatinius tarp šalių kylančius ginčus (įskaitant teisminius) bei konfliktines situacijas;

1.6. Kyla nuolatiniai ginčai dėl bendro turto naudojimo bei disponavimo, nuolat nepagrįstai kviečiamos įvairios priežiūrą ir / ar ikiteisminį tyrimą vykdančios institucijos ir kt. Pavyzdžiui, pirma, prie Ieškovams priklausančio gyvenamojo namo esantys bei išskirtinai tik į Ieškovų gyvenamąjį namą vedantys laiptai buvo kritinės būklės, slenksčiai supuvę, sulūžę, metaliniai rėmai surūdiję, dėl ko ne kartą ant šių laiptų buvo pargriuvusi Ieškovų mažametė duktė. Siekdami apsaugoti savo vaikus bei užtikrinti jų saugumą, Ieškovai šiuos laiptus savo asmeninėmis lėšomis suremontavo bei pagerino, tačiau Atsakovas iškvietė policijos pareigūnus, nurodydamas, jog Ieškovai pasisavino Atsakovui priklausančius laiptus; dėl itin prastos ant sublokuotų gyvenamųjų namų bendros sienos esančios stogo dalies būklės į Ieškovams priklausančio gyvenamojo namo skverbėsi drėgmė, vanduo, ant sienų bei lubų kaupėsi pelėsis. Ieškovai šią stogo dalį savo asmeninėmis lėšomis suremontavo bei pagerino, ko pagrindu Atsakovas užlipęs kirviu sunaikino naujai įrengtą stogo dangą (minėtas aplinkybes yra užfiksavę vaizdo medžiagoje statybos darbus vykdę darbininkai) ir kt.; Antra, Atsakovo yra sąmoningai bei demonstratyviai vaikščiojama aplink Ieškovams priklausantį gyvenamąjį namą per šalia gyvenamojo namo esantį takelį / šaligatvį bei laiptus, motyvuojant, jog kiemo statiniai yra bendri bei, neva, tuo pagrindu turima teisė taip elgtis; Trečia, nepaisant to, jog varteliai taip pat yra priskiriami kiemo statiniams, kurie priklauso bendrai Ieškovams bei Atsakovui, minėti varteliai Atsakovo yra rakinami spyna, nuo kurių rakto Ieškovai neturi (pažymėjo, jog nors Ieškovai jokio poreikio naudotis varteliais neturi bei jais nesinaudoja, tačiau minėta aplinkybė parodo kaip bei kokiais metodais tarp bylos šalių yra disponuojama bendru turtu);

1.7. Dėl tarp šalių susiklosčiusių konfliktinių santykių bei šalis siejančios bendrosios dalinės nuosavybės, yra nuolat trikdoma rimtis, pažeidžiama konstitucijos laiduojama apsauga nuo neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, jo privatumą bei privataus gyvenimo neliečiamybė, kyla nuolatiniai ginčai, bendras turto valdymas ir / ar jo priežiūra yra objektyviai neįmanoma, o bet kokio bendrumo (bendrai nuosavybės teise priklausančio turto, bendrai naudojamo turto) tarp šalių nustatymas ir / ar nepanaikinimas, neabejotinai sąlygos įvairių ginčų atsiradimą ir ateityje. Todėl yra būtina kaip įmanoma greičiau pašalinti bendrą turto valdymą, atidalinti dalomą nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės bei nustatyti šalių asmeniškai valdomas nekilnojamojo turto dalis;

1.8. Siekdami užtikrinti bendro turto valdymą, priežiūrą bei išvengti nuolat tarp šalių kylančių ginčų, 2014-12-19 Ieškovai pateikė Atsakovui siūlymą, kuriuo siekiant išspręsti tarp šalių kylančius ginčus, palengvinti bei supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą bei išvengti ginčų ateityje, siūlė atsidalinti dalomą nekilnojamąjį turtą (kiemo statinius) iš bendrosios dalinės nuosavybės bei susitarti dėl nedalomo nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos. Atsakovas jokio atsakymo į Ieškovų pateiktą siūlymą, argumentų, kurių pagrindu siūlomas atidalinimas Atsakovo netenkina ir / ar siūlomo kitokios formos kiemo statinių atidalinimo nepateikė / nepasiūlė;

1.8. 2015-12-02 Atsakovas Dovanojimo sutarties Nr. JŠ-11406 pagrindu perleido dalį kiemo statinių savo anūkei P. P.. Nurodyto nekilnojamojo turto sandorio pagrindu Atsakovas bei P. P. šiuo metu valdo po 1/4 kiemo statinių dalį;

1.9. Ieškovų siūlomas atidalinimo būdas visiškai atitinka nekilnojamojo turto – kiemo statinių naudojimo bei sukūrimo paskirtį, t. y.: 1) statiniai, kuriais naudojasi išskirtinai Ieškovai bei kurie sukurti kaip Ieškovams priklausančio gyvenamojo namo priklausiniai bei aptarnauja pagrindinį daiktą ((i) laiptai, vedantys į Ieškovams priklausantį gyvenamąjį namą bei teritoriją, esančią šalia Ieškovams priklausančio gyvenamojo namo, (ii) šaligatviai, esantys aplink Ieškovams priklausantį gyvenamąjį namą, tvoros dalis, esanti virš Ieškovams priklausančio garažo), atidalinami juos priskiriant asmeninei Ieškovų nuosavybei; 2) statiniai, kurių naudojimusi Ieškovai neturi jokio intereso ir / ar poreikio bei kurie naudojami Atsakovų bei sukurti kaip Atsakovui priklausančio gyvenamojo namo priklausinys, paliekami bendrąja daline Atsakovų nuosavybe, 3) statiniai, kurie yra būtini siekiant patekti į gyvenamuosius namus, prie jų privažiuoti, t. y. kurie yra būtini, siekiant naudotis pagrindiniais daiktais bei šiuo pagrindu nedalomi, paliekami bendrąja daline Ieškovų ir Atsakovų nuosavybe.

1.10. Ieškovų prašomas įgyvendinti atidalinimas bei pasirinktas atidalinimo būdas: leidžia pasiekti teisiškai, ekonomiški ir socialiai reikšmingus rezultatus – sumažina bendrosios nuosavybės apimtį, tokiu būdu pašalinant nuolat tarp šalių kylančius ginčus bei pasitarnaujant konfliktų prevencijai, leidžia operatyviau valdyti konkretų turtą; atidalijimo būdas yra procedūriškai ir techniškai priimtinas – atidalinto turto dalys neabejotinai gali funkcionuoti kaip atskiras savarankiškas gyvenamojo namo priklausinys; nėra paneigiamos nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį bei nesiekiama interesų tenkinimo kito bendraturčio sąskaita – kiemo statinių atidalinimas yra vykdomas, atsižvelgiant į kiekvienos iš kiemo statinių dalies funkcinę paskirtį bei faktinį naudojimą; užtikrinamas naudojimo racionalumas, kadangi kiemo statinių dalimis naudosis atitinkamo pagrindinio daikto, kuriam akivaizdžiai tarnauja priklausinys, savininkas; visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nustatančią, jog (i) galimas santykinis turto atidalinimas, nedalinant funkciškai nedalios turto dalies, būtinos visiems bendratručiams, (ii) galimas dalinis turto atidalinimas dėl likusios turto dalies nustatant tarp bendraturčių bendro daikto naudojimosi tvarką.

Atsiliepimas

2. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį bei rašytinius paaiškinimus, prašė atidalinti 81,79 kv. m. ploto kiemo statinį – šaligatvį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)tokia tvarka: 39,69 kv. m. šaligatvio, einančio nuo vartelių aplink atsakovei G. M. R. priklausantį namą, kadastrinių matavimų byloje pažymėto b1, atidalinti iš bendrosios nuosavybės ir pripažinti asmenine nuosavybe, priklausančia G. M. R.; 5,38 kv. m. šaligatvio, kadastrinių matavimų byloje pažymėto b1, einančio nuo pirmos laiptų pakopos kadastrinių matavimų byloje pažymėtų l1 iki vartelių, pripažinti bendrąja daline nuosavybe, kurios: 1/2 dalis jungtine sutuoktinių nuosavybės teise – priklauso A. K. bei G. K., po 1/4 dalis – nuosavybės teise G. M. R. ir P. P.; 8,46 kv. m. šaligatvio, kadastrinių matavimų byloje pažymėto b2, einančio tiesiai už antros laiptų pakopos kadastrinių matavimų byloje pažymėtų l2, pripažinti bendrąja daline nuosavybe, kurios: 1/2 dalis jungtine sutuoktinių nuosavybės teise – priklauso A. K. bei G. K., po 1/4 dalis – nuosavybės teise G. M. R. ir P. P.; Likusią 28,26 kv.m. šaligatvio dalį, einančią aplink ieškovams Aivarui ir G. K. priklausantį namą – atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pripažinti ją jungtine sutuoktinių A. K. bei G. K. nuosavybe. Taip pat atidalinti kiemo statinį – vartelius – esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) iš bendrosios nuosavybės ir pripažinti juos asmenine nuosavybe, priklausančia G. M. R. (8 t., b. l. 37-44; 9 t., b. l. 22-26). Atsižvelgiant į tai, kad rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės pateikiama pozicija dėl esminių ginčytinų aplinkybių, kurios bylos nagrinėjimo eigoje kito Ieškovams atsisakius nuo dalies reikalavimų, teismas pateikia tiek atsiliepime, tiek rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aktualių nesutikimo argumentų santrauką:

2.1. Visi Kiemo statiniai yra būtini bendraturčiams siekiant naudotis bendraturčiams priklausančiais asmeninės (jungtinės) nuosavybės objektais, todėl jie laikytini nedalomais ir jų atsidalinti – negalima: Visų pirma, Kiemo statiniai yra būtini, siekiant apsaugoti Ieškovams ir Atsakovei G. M. R. priklausantį gyvenamąjį namą bei garažus. Atraminė siena saugo tiek Atsakovei G. M. R., tiek ir Ieškovams priklausančius nekilnojamojo turto objektus – namus bei garažus. Kiemo statinio – atraminės sienos būtinumą patvirtina ir 2011-08-24 Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštas, kuriame nurodoma, jog šlaito apačioje yra kasimviečių, kurios daro neigiamą įtaką gruntų stabilumą šlaite, o įvykus gruntų deformacijai galima atraminės sienos griūtis į kiemo pusę ir kuri saugo namą nuo griuvimo, nušliaužus apačioje esančiam gruntui. Atitinkamai, tinkama tokio esminio statinių saugumui ir tinkamumui eksploatuoti kiemo statinio – atraminės sienos ir tvoros – priežiūra yra būtina tiek Ieškovams, tiek ir Atsakovams, kadangi nuošliaužos gali užversti ir kitus Kiemo statinius – šaligatvį ir grindinį; Antra, patys ieškovai nurodė, jog visi Kiemo statiniai yra funkcine paskirtimi susiję su jų nuosavybės teise valdomu namu. Konkrečiai Ieškovai nurodė, kad tvoros yra skirtos atskirti gyvenamiesiems namams tenkančią teritoriją bei sukurti aplink gyvenamuosius namus gerbūvį; Atraminės sienos yra skirtos sutvirtinti gyvenamiesiems namams suformuoto žemės sklypo reljefą ir užtikrinti, kad jis neslinktų ir nekeltų grėsmės gyvenamiesiems namams; Betono laiptai sukurti tam, kad būtų galima patekti į gyvenamuosius namus ir tik jų pagalba galima į tai patekti; Grindinys yra įrengtos tik prie gyvenamųjų namų ir yra skirtas tik tam, kad būtų galima automobiliu privažiuoti prie gyvenamųjų namų ir naudotis jais pagal tikslinę paskirtį; Šaligatvis veda į gyvenamuosius namus ir yra vienintelis pėsčiųjų kelias į juos. Be to, patys Ieškovai nagrinėtoje administracinėje byloje įrodinėjo ir nurodė, kad Kiemo statiniai, įskaitant tvoras ir atraminę sieną – yra būtini Ieškovų namo funkcionavimui, Kiemo statiniai kaip bendrosios nuosavybės objektai yra nedalinami ir tai pripažįsta patys Ieškovai;

Šalies argumentai

2.2. Ieškovų prašomų jiems nuosavybės teise atidalintini laiptai yra būtini Atsakovei P. P. siekiant patekti į jai nuosavybės teise priklausantį – rūsį. Byloje yra pateikti įrodymai, kad rengiasi pertvarkyti rūsį į dirbtuves. Iš pateikiamų nuotraukų matyti, kad Ieškovams ir Atsakovėms priklausantis Kiemo statinys – grindinys – yra nuolatos užstatytas automobiliais, kurie trukdo patekti į jos nuosavybės teise valdomą objektą – rūsį/dirbtuves. Atitinkamai, visų bendraturčių interesus atitinkantis būdas patekti į tokį rūsį yra per Ieškovų jiems nuosavybės teise prašomus atidalinti laiptus. Tuo tarpu G. M. R. tokiais laiptais patenka prie komposto dėžės ir skysto kuro cisternos, skirtos Atsakovei nuosavybės teise priklausančio namui aptarnauti (alternatyvus šildymo energijos šaltinis). Atitinkamai, Ieškovų patiksliname ieškinyje nurodyti teiginiai, jog minėtais objektais išskirtinai naudojasi tik Ieškovai yra prielaidos, kurias teismas turi atmesti.

2.3. Pasisakydami dėl atraminių sienų, grindinio ir tvoros, nurodė, jog patikslintu ieškiniu, Ieškovas prašo atramines sienutes, kurios “Patikslintame plane” pažymėtos atitinkamai b1, b2-1, b2-3 po atidalijimo, laikyti ir pripažinti bendrąja daline nuosavybe po ½ priklausančia G. M. R. ir P. P., o kiemo statinius (jų dalis), kurie „Patikslintame plane“ pažymėti kaip tvora (žymėjimas T), betoniniai laiptai (žymėjimas b3), grindinys (žymėjimas b5), šaligatvis (žymėjimas b6) po atidalinimo palikti ir pripažinti bendrąja daline nuosavybe, priklausančia: 1/2 dalis jungtine sutuoktinių nuosavybės teise – A. K. bei G. K., 1/4 dalis nuosavybės teise – G. M. R., 1/4 dalis nuosavybės teise – P. P.. Dėl Patikslinto ieškinio pirmojo reikalavimo (atidalinti pripažįstant tik Atsakoves bendrasavininkėms) Atsakovės nesutinka iš esmės, palaiko 2018 m. kovo 20 d. išdėstytą poziciją ir mano, kad turi likti iki šiol buvusi situaciją, todėl savo atidalinimo variantų – nesiūlo ir nereiškia. Kadangi Ieškovai savo Patikslinto ieškinio 3 reikalavimu (“pripažinti bendrija daline nuosavybe”) prašo teismo nustatyti ir taip šiai dienai egzistuojančią situaciją (t. y. pripažinti neginčijamą situaciją), Atsakovai reikalavimų šioje srityje nereiškia, bet atkreipia dėmesį, kad toks Ieškovų reikalavimas negali būti tenkinamas, nes jis yra perteklinis, nes juo prašome įtvirtinti tokias pat šio proceso šalių turto dalis, kurios yra nurodytos neginčijamame Nekilnojamojo turto registro išraše; Patikslintu ieškiniu nėra nurodoma, kokio ploto (koks konkrečiai) nekilnojami daiktai turi būti valdomi bendraturčių daline nuosavybe; Ieškinio reikalavime išdėstyti būdai nėra procedūriškai ir techniškai priimtini, nes jis yra grindžiamas „Patikslintu planu“, o ne Kadastrinių matavimų byla ir kuris tariamai buvo padarytas vadovaujantis abrisu, kuris yra braižomas nesilaikant mastelio ir nėra tinkamas juridinis pagrindas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą. Ieškovai netinkamai gina savo teises, nes Patikslinto ieškinio reikalavimu ne ginčija nuosavybės teises, atidalinimą iš bendro turto, o iš esmės siekia įtvirtinti/nustatyti nekilnojamųjų daiktų buvimo vietą, t. y. juridinį faktą. Juridinio fakto nustatymas vyksta ne ginčo teisenos būdu ir toks Ieškovų suformuluotas reikalavimas šioje byloje negali būti tenkinamas.

2.4. Patikslindami savo poziciją dėl šaligatvių ir vartelių atsidalinimo, nurodė:

2.4.1. Atsakovės sutinka, kad varteliai asmeninės nuosavybės teise priklausytų Atsakovei 1, todėl plačiau dėl to nepasisako; Atsakovės siūlė atsidalinti šaligatvį, atitinkamai nurodant šalims tenkančias dalis. Tokią savo poziciją Atsakovės grindžia kadastrinių matavimų byla ir būtinybe užtikrinti bendraturčių galimybes naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais asmeninės nuosavybės objektais – Ieškovams ir G. M. R. – namais, o P. P. – rūsiu, kuris bus pertvarkomas; Kaip galima matyti iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, įregistruoto šaligatvio plotas iš viso yra 81,79 kv. m., kurio bendrasavininkai, kuriems nuosavybės teisė priklauso tokiomis dalimis, yra Ieškovai – priklauso 1/2 dalis jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; po 1/4 dalį priklauso Atsakovėms asmeninės nuosavybės teise. Iš Kadastrinių matavimų bylos matyti, jog faktinis šaligatvių plotas šiuo metu yra 117,48 kv. m., kadangi Ieškovai dalį šaligatvį išplatino;

2.4.2. Šalys sutaria, kad G. M. R. asmeninės nuosavybės teise turėtų priklausyti prie jos namo esantis šaligatvis, o Ieškovams – prie jų namo esantis šaligatvis. Byloje taip pat nekyla ginčo, kad Ieškovai yra perdarę dalį šaligatvio, einančio prie jų namo, todėl tikslios jo lokacijos ir dydžio nustatyti – neįmanoma. Prie G. M. R. namo esanti šaligatvio dalis buvo neperdaryta ir kaip galima matyti iš Kadastrinių matavimų bylos, jos dydis yra 45,07 kv. m. ir jis yra pažymėtas b1. Siekiant nustatyti tikslias atsidalinamo šaligatvio dalis, Atsakovės paprašė matininkės sutikslinti atskiras šaligatvio dalis ir Atsakovės teikia papildomą tai sutikslinantį matininkės brėžinį, iš kurio matyti, kad už vartelių esanti šaligatvio b1 dalis yra lygi 5,38 kv. m., o tęsiant antrąją laiptų pakopą Kadastrinių matavimų byloje pažymėta l2 esanti šaligatvio dalis yra 8,46 kv. m. ploto;

2.4.3. Atsakovės sutinka, kad G. M. R. nuosavybės teise priklausytų nuo vartelių einanti šaligatvio dalis, kuri pagal Kadastrinių matavimo bylą sudaro 39,69 kv. m. ir yra pažymėta byloje b1. Šalys sutinka, kad virš pirmosios laiptų pakopos Kadastrinių matavimų byloje pažymėtos l1, einanti šaligatvio dalis, kuri baigiasi ties G. M. R. asmeninės nuosavybės teise pripažintinų vartelių, turėtų šalių būti valdoma bendrai, kadangi visos šalys naudojasi tokia šaligatvio dalimi. Kaip galima matyti iš kartu su šiais paaiškinimams pateikiamo brėžinio, tokia šaligatvio dalis yra 5,38 kv. m. ploto ir Kadastrinių matavimų byloje yra pažymėta prie šaligatvio b1;

2.4.4. Kadangi Atsakovės nesutinka su antrosios laiptų pakopos (pažymėtos l2) atidalinimo, Atsakovės prašo nustatyti, jog 8,46 kv. m. šaligatvio, kadastrinių matavimų byloje pažymėto b2, einančio tiesiai už antros laiptų pakopos kadastrinių matavimų byloje pažymėtų l2, pripažinti bendrąja daline nuosavybe Nekilnojamojo turto registre įregistruotomis nuosavybės teisės dalimis. Tai Atsakovės grindžia būtinybe naudotis ne tik laiptais, bet su jais sujungtu šaligatviu, kuriuo G. M. R. ne tik galėtų toliau vaikščioti siekiant žemės sklypu ir jame esančiais laipteliais eiti į autobusų stotelę, bet ir P. P. galėtų patekti į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį statinį – rūsį, kuris bus pertvarkomas ir, patekimas į kurį yra numatomas viršutinėje dalyje ir naudojantis laiptais. Toks 8,46 kv. m. ploto šaligatvio naudojimas užtikrina socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus;

2.4.5. Atsakovės sutinka, jog likusi šaligatvio dalis turėtų priklausyti Ieškovams jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, kadastriniais matavimais tikslios Ieškovams priklausančios dalies matavimų pagrindu nustatyti neįmanoma dėl pačių Ieškovų veiksmų, t. y. vienašalio ir su kitais bendraturčiais (Atsakovėmis) nederinto bendrosios nuosavybės objekto – šaligatvio – perdarymo ir kitokio ploto šaligatvio sudėjimo. Todėl šioje byloje turi būti sprendžiamas klausimas tik dėl įregistruoto šaligatvio ploto atsidalijimo, o ne dėl faktiškai egzistuojančio šaligatvio atsidalinimo. Ieškovams nuosavybės teise atidalintina šaligatvio dalis yra apskaičiuojama iš NT registre įregistruoto šaligatvio ploto (81,79 kv. m.) atimant Atsakovei 1 nuosavybės teise atidalintino 39,69 kv. m. ploto ir visiems bendraturčiams bendrąją nuosavybe atidalintino ploto (5,38 kv. m. ir 8,46 kv. m.) šaligatvius. Atitinkamai, Ieškovams atidalintina šaligatvio dalis yra lygi 28,26 kv. m. ploto.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, pateikė atsiliepimą, prašė spręsti ginčą atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus. Atsiliepime trečiasis asmuo iš esmės pacitavo kasacinio teismo praktikoje pateikiamus išaiškinimus, reikšmingus sprendžiant turto atsidalinimo klausimą. Nuomonės dėl ieškovo siūlomo konkretaus atsidalinimo projekto iš esmės nepateikė (8 t., b. l. 99-103).

4. AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Nurodė, jog įvertinęs ieškovų reikalavimus, sutinka dėl nuosavybės teise A. K. ir G. K. priklausančio ir AB SEB bankui įkeisto (hipotekos lakšto Nr. 20120140078029) ½ dalies inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, – dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės pagal AB SEB bankui pateiktą 2018-02-19 Nekilnojamojo daikto – kiemo statinių atidalinimo ir dalių nustatymo projektą, t. y., kad 1/4 dalis tvoros (14,15 m. (T)) ir 1/2 dalis tvoros 85,65 m. ((t2-1)); 1/2 dalis Vartelių (t3), 1/2 dalis atraminių sienučių: 15,00 m. (b1); 4,56 m. (b2-1) ir 4,09 m. (b2-3); 1/2 dalis šaligatvio 45,61 kv. m., 1/4 dalis šaligatvio (b6) – 5,96 kv. m.; 1/4 dalis betoninių laiptų (b3) - 17,00 m.; 1/4 dalis grindų 207,00 m. (b5) – atitenka M. G. R. ir P. P.; 1/2 dalis minėto nekilnojamojo turto atitenka A. K. ir G. K., o visa dalis nekilnojamojo turto: Atraminės sienutės (b2-2) 4,35 kv. m., 4,35 m. tvora (t2-2); 11,70 kv. m. betoninių laiptų (b4) ir 30,22 kv. m. šaligatvio (b8) atitenka A. K. ir G. K.. Taip pat nurodė, jog teismui patvirtinus atidalijimą iš bendrosios nuosavybės atsisakys M. G. R. ir P. P. atiteksiančių inžinerinių statinių hipotekos po to, kai A. K. ir G. K. apmokės su tuo susijusias išlaidas.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pateikė atsiliepimą, prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, kadangi neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Teisėjo rezoliucija Vilniaus miesto savivaldybės administracija pašalinta iš teisminio proceso (7 t., b. l. 17-18).

6. Teismo posėdžio metu Ieškovai bei jų atstovas iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškovo atstovas papildomai paaiškino, jog nuolat kyla konfliktai. Galima atidalinti tą turtą, kurį valdo nuosavybės teise, o dėl kitų daiktų, kurie neįregistruoti, atidalinti negali. Grindinio neprašo atidalinimo, jis liks toks, koks yra. Į rūsių patalpas galima patekti per grindinį, o atsakovai siekia patekti per viršų. Rūsio projektui nėra pritarta. Laiptų, esančių prie ieškovams priklausančio namo dalies, būklė buvo bloga, todėl juos pakeitė. UAB „Ankada“ projektas yra, tačiau nepažymėtas dokumentų žiniaraštyje. Faktinis atidalinimas vyks, kuomet bus rengiama kadastrinių matavimų byla. UAB „Ankada“ matininkė buvo atvykusi į vietą, kuomet gavo archyvinius duomenis iš Nekilnojamojo turto registro. Virš garažo esančia tvora turėtų priklausyti garažo savininkui ir rūpintis ja. Atraminė sienelė laiko žemės sklypo dalį esančią prie atsakovams priklausančio pastato, kadangi atsakovė nori lygaus sklypo. Ieškovas A. K. papildomai paaiškino, jog bendraturčiai ne tik, kad nenori, bet ir negali sutarti, nuolat konfliktuoja. Prašo atidalinti priklausinius, kurie skirti naudoti pagrindiniams daiktams. Apžiūros metu tiek teismas, tiek šalys galėjo matyti realią situaciją. Į rūsį įėjimas per kiemą. Tvora ir varteliai neaptarnauja ieškovo naudojamo žemės sklypo. Laiptai, esantys prie ieškovams priklausančios namo dalies, veda tik į ieškovams priklausantį namą, daugiau niekur neveda. Kai sutvarkė laiptus, buvo atvykusi policija ir pasakė, jog gavo pareiškimą dėl laiptų vagystės. Toks turtas ir kiemo statiniais buvo įsigytas iš ankstesnių savininkų. Prašo atidalinti tik registruotą turtą, neprašo atidalinti faktiškai esančio turto. Administraciniame teisme buvo ginčas dėl priklausinių pagrindiniam daiktui, kurie reikalingi tiek ieškovui, tiek atsakovui priklausantiems pagrindiniams daiktams, t. y. ginčas buvo kilęs, ar kiemo statiniai yra priklausiniai. Matininkė buvo atvykusi 2018-02-21, pasitikrinti, ar yra atraminė sienelė. Buvo gauti iš Nekilnojamojo turto registro duomenys, kurių pagrindu buvo sudarytas atidalinimo projektas. Neturi jokio intereso prižiūrėti atraminės sienutės šalia laiptų. Atraminė senutė išimtinai suformuota tam, kad atsakovai turėtų lygų sklypą, o šiaip jis galėtų būti šlaitinis (8 t., b. l. 200-201; 9 t., b. l. 36-37).

Atsiliepimas

7. Atsakovė G. M. R. bei atsakovų atstovas iš esmės palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Atsakovų atstovas papildomai paaiškinimo, jog laiptai, esantys prie ieškovams priklausančio pastato, pakeisti, nesuderinus, nors priklausė bendraturčiams. Ieškovas turi pagrįsti atidalinimo būdą bei jis turi atitikti teisės aktų reikalavimus, nebuvo atlikta kadastrinių matavimų byla. Matininkė buvo atvykusi į vietą po kelių dienų nuo atsidalinimo projekto parengimo dienos. Laiptai, esantys prie ieškovui priklausančio pastato, reikalingi P. P., kad galėtų patekti į rūsio patalpas, taip pat laiptais atsakovė G. M. R. patenka į miškelį. Matininkė, parengusi atsidalinimo projektą, nepateikė duomenų, jog turėjo abrisą. Ginčo dėl statinių vietos nėra. Atsakovių matininkė parengė brėžinį pagal faktinę situaciją. Ginčo dėl tvoros, pažymėto raide T, nėra. Atsakovė G. M. R. papildomai paaiškino, jog tvoros priklauso abiem objektams, todėl turėtų būti naudojamos kaip iki šiol. Laiptais naudojosi, patekdavo į miškelį, taip pat rūsys priklauso kitai atsakovei, kuri gali patekti laiptais į rūsį. Atraminės sienos yra slenkančios, todėl ieškovas nori atsikratyti priežiūros. Prie ieškovo langų nevaikšto. Dėl šaligatvio, pažymėto b 7, ginčo nėra, tik per didelis plotas (8 t., b. l. 200-201; 9 t., b. l. 36-37).

8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. P. palaikė atsakovų poziciją, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, jog nuolat kyla konfliktai, nuolat atsakovus šmeižia. Planuoja rūsio kapitalinį remontą (8 t., b. l. 200-201; 9 t., b. l. 36-37).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

II. Ginčo esmė

9. Ginčas tarp šalių kilo dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruotų kiemo statinių atsidalinimo. Ieškovas iš esmės įrodinėjo, jog tarp šalių yra itin konfliktiniai santykiai, todėl neįmanomas turto bendras valdymas, naudojimas bei disponavimas. Siūlomas atidalinimo projektas leistų pašalinant nuolat tarp šalių kylančius ginčus bei efektyviau valdyti atsidalinamą turtą. Be to, jis yra racionalus, kadangi kiemo statinių dalimis naudosis atitinkamo pagrindinio daikto, kuriam akivaizdžiai tarnauja priklausinys, savininkas bei atitinka kiekvieno iš kiemo statinių dalies funkcinę paskirtį bei faktinį naudojimą. Atsakovas iš esmės įrodinėjo, jog ieškovų siūlomas atsidalinimas negalimas, kadangi atsidalinimo projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, bei pagal jį negalima nustatyti konkretaus atsidalinimo turto faktinės vietos, siūlomas turtas yra nedalus, pažeidžiantis atsakovių interesus. Ginčo dėl statinių, nurodytų Plane bei Statinių išdėstymo plane, faktinės buvimo vietos nekilo.

10. Pažymėtina tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-23 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2017-06-08 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-23 sprendimo dalį, kuria atmesti atsakovų A. K. ir G. K. priešieškinio reikalavimai patvirtinti atsakovų teisę įsigyti jiems nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis pagal pridėtą žemės sklypo planą be G. M. R., P. P. ir E. P. sutikimo ir atidalyti dalomą nekilnojamąjį turtą (kiemo statinius) bei nustatyti nedalomo nekilnojamojo turto naudojimo tvarką (išskyrus šio reikalavimo 3 papunktį dėl teisės statyti tvorą) bei valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-23 sprendimo dalis palikta nepakeista.

11. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, 2017-12-08 teisme gautas ieškovų pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo. Ieškovai nurodė, kad atsisako pareikštų reikalavimų dalyje dėl statiniams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalies nustatymo, kadangi grąžinus bylą nagrinėti iš naujo paaiškėjo, jog sprendimą dėl statiniams eksploatuoti žemės sklypo dalies nustatymo turi priimti Nacionalinė žemės tarnyba, o tuo atveju, jeigu minėtos institucijos priimtas sprendimas netenkintų, jis galėtų būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka (7 t., b. l. 203-209, 215-216; 8 t., b. l. 2-3). Taip pat atsisakė reikalavimų dėl kiemo statinių naudojimosi tvarkos nustatymo (8 t., b. l. 113).

12. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčo dalyką sudaro Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kiemo statiniai ir jų atsidalinimas.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

13. Bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo šalims taisyklės bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo konkretinamos teismų praktikoje išaiškinant, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2008-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009 ir kt.).

14. Rungimosi ir dispozityvumo principų reikalavimai tokio pobūdžio bylose nesuteikia teismui diskrecijos savo iniciatyva ieškoti galimų turto atidalijimo variantų, jei viena iš šalių nepakankamai naudojasi įrodinėjimo teise bei pareiga ir neteikia galimų pasiūlymų, neįrodinėja realių galimybių turtą padalyti natūra, nerengia tokio padalijimo projektų, neteikia įrodymų dėl kitos šalies pasiūlymų netinkamumo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012).

15. Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, ne kartą patikslino šalių procesinę naštą įrodinėti bei ne kartą atidėjo bylos nagrinėjimą, siekiant sudaryti sąlygas, kad šalys pateiktų nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, siūlė spręsti ginčą taikiai, suorganizavo išvykstamąjį teismo posėdį, siekiant apžiūrėti kiemo statinius vietoje (7 t., b. l. 5, 31-33, 185-186; 8 t., 61, 70, 19-110).

Žemesnės instancijos teismas

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog asmeniui CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės nepriklausoma nuo kitų bendraturčių pozicijos, kitaip tariant, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, nesvarstomas atidalijimo tikslingumas, svarstoma tik dėl atidalijimo būdo ir kaip teisingai atidalyti bendrą turtą, suderinant visų bendraturčių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016).

17. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2017-06-08 nutartimi panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-23 sprendimo dalį, nurodė, jog nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybė, jog po turto atidalijimo lieka bendrai naudojama turto dalis, daro neįmanomą tokį turto atidalijimą, teismų praktikoje yra pažymėta, kad bendraturčiams priklausančių dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas nereiškia, jog tokiu atveju nebelieka jokių bendrojo naudojimo patalpų (lieka bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinerinė įranga, kitos bendrojo naudojimo patalpos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-12-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005); fiziškai nedalūs ir būtini visiems atsidalijantiems bendraturčiams tam, kad galėtų naudotis pagal paskirtį atsidalyta nuosavybe, negali būti dalijami natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, jog apeliantai prašė atidalyti kiemo statinius, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip vienas nekilnojamasis daiktas. Pagal apeliantų siūlomą atidalijimo variantą, dalis statinių tektų apeliantams, kita dalis – ieškovėms (minėti statiniai būtų įregistruoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais), o tie statiniai, kurie, apeliantų teigimu, yra fiziškai nedalūs ir būtini visiems bendraturčiams, liktų bendrąja daline nuosavybe. Anksčiau nurodytos teismų praktikos kontekste, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad toks turto atidalijimo variantas a priori, t. y. neišnagrinėjus klausimo iš esmės, būtų negalimas ar juo labiau neįgyvendinamas. Todėl, teisėjų kolegijos sprendė, jog pirmosios instancijos teismo argumentai nėra pakankami atmesti aptariamą priešieškinio reikalavimą (6 t., b. l. 182-193).

18. Byloje nustatyta, jog žemės sklypas (kadastro Nr. 0101/0046:18), (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. Žemės sklype yra keletas savarankiškai funkcionuojančių statinių: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso: ½ – Ieškovams, ¼ – G. M. R., ¼ – P. P.. Minėtus kiemo statinius sudaro – tvora 14,15 m; tvora – 90,00 m; atraminė siena – 15,00 m; atraminė siena – 13,00 m; betono laiptai – 22, 10 kv. m.; betono laiptai – 11,70 kv. m.; grindinys – 207,00 kv. m.; šaligatvis – 81, 79 kv. m.; varteliai – 1 vnt.) (8 t., b. l. 86-93).

19. Ieškovai pateikė Nekilnojamojo daikto – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), atidalijimo ir dalių nustatymo projektą (toliau – Projektas), kuriuo siūlė nustatyti, kad 1/4 dalis tvoros (14,15 m. (T)) ir 1/2 dalis tvoros 85,65 m. ((t2-1)); 1/2 dalis Vartelių (t3), 1/2 dalis atraminių sienučių: 15,00 m. (b1); 4,56 m. (b2-1) ir 4,09 m. (b2-3); 1/2 dalis šaligatvio 45,61 kv. m., 1/4 dalis šaligatvio (b6) – 5,96 kv. m.; 1/4 dalis betoninių laiptų (b3) – 17,00 m.; 1/4 dalis grindinio 207,00 m. (b5) – atitenka M. G. R. ir P. P.; 1/2 dalis minėto nekilnojamojo turto atitenka A. K. ir G. K., o visa dalis nekilnojamojo turto: atraminės sienutės (b2-2) 4,35 kv. m., 4,35 m. tvora (t2-2); 11,70 kv. m. betoninių laiptų (b4) ir 30,22 kv. m. šaligatvio (b8) atitenka A. K. ir G. K. (8 t., b. l. 84-96, 191).

20. Atsakovai pateikė Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą bei 2018-03-10 brėžinį, sudarytą apžiūrėjus namų valdoje faktiškai esančius kiemo statinius (toliau – Statinių išdėstymo planas) (8 t., b. l. 148-171).

21. Šalių paaiškinimais nustatyta, jog tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, kurie tęsiasi nuo 2014 m. (8 t., b. l. 200-201; 9 t., b. l. 36-37).

Dėl reikalavimo atidalinti atraminę sienutę (žymėjimas Plane b2-2), tvorą (žymėjimas Plane t2-2)

22. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais (žr., 18 punktą) bei fotono nuotraukomis (IMG_2733.JPG; IMG_2792.JPG), darytomis apžiūrint vietoje siūlomus atsidalinti kiemo statinius (7 t., b. l. 89; 8 t., b. l. 70), nustatyta, jog virš Ieškovams priklausančio garažo (8 t., b. l. 84-96) yra atraminė siena bei tvora (Plane pažymėta b2-2 ir t2-2). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta (žr., 18 punktą), jog tvoros ir atraminės sienos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalims. Aplinkybę, jog nuosavybės teisės įregistruotos būtent į ginčo atraminę sieną ir tvorą, įrodo tiek ieškovų, tiek atsakovų pateiktas Projektas bei Statinių išdėstymo planas (8 t., b. l. 96, 154). Be to, aplinkybės, jog ginčo statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre yra būtent tie, kurie pavaizduoti tiek ieškovų, tiek atsakovų pateiktuose statinių išdėstymo planuose, tarp šalių nekilo.

23. Ieškovai siūlė Plane pažymėtos atraminės sienos ir tvoros dalį, esančią 4,35 m. ilgio, atidalinti ir priskirti jiems. Tokį prašymą iš esmės grindė tuo, kad jų garažas yra apačioje, todėl atraminės sienutės ir tvoros dalis iš esmės skirta ieškovams priklausančiam garažui tarnauti. Atsakovas iš esmės įrodinėjo, jog toks atsidalinimas yra negalimas, kadangi ginčo statiniai yra nedalomi, be to, atsakovų įsitikinimu, ieškovų pateiktas Projektas yra neatitinkamas, kadangi tai nėra kadastrinių matavimų byla, o parengtas vadovaujantis abrisu (8 t., b. l. 146).

24. Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tikslu, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Vertinant ieškovo siūlomą atsidalinimą aptariamo tikslo kontekste, teismo vertinimu, toks siūlomas atidalinimo Projektas neatitiktų proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros dėl šių argumentų: pirma, tiek atraminė siena, tiek tvora iš esmės skirta tam, kad prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai turėtų lygesnį sklypo reljefą, kurio naudojimas funkciniu požiūriu būtų patogesnis, racionalesnis. Be to, nuvykus į vietą ir išklausius šalių paaiškinimų, nustatyta, jog žemės sklypo dalimi, kuri aptverta atramine siena, naudojasi ir prižiūri atsakovė M. G. R.. Šias aplinkybes taip pat patvirtina vietoje darytos foto nuotraukos (IMG_2748.JPG; IMG_2744.JPG; IMG_2743.JPG; IMG_2742.JPG) (8 t., b. l. 70). Antra, atidalinus Ieškovams prašomą 4,35 m. ilgio tvoros bei atraminės sienelės dalį, kuomet ji sudaro vientisą daiktą, iškilus poreikiui ją rekonstruoti, prižiūrėti neabejotinai kiltų nauji konfliktai, todėl tokiu atsidalinimu nebūtų pasiekti tikslai, kurių įstatymo leidėjas siekė, nustatydamas atsidalinimo institutą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovų reikalavimų dalis, atidalinti atraminės sienos bei tvoros, Plane pažymėtos b2-2 ir t2-2), 4,35 m. dalį, nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl reikalavimo atidalinti tvorą (žymėjimas Plane t2-1), vartelius (žymėjimas Plane t3), atraminę sienutę (žymėjimas Plane b1), atraminę sienutę (žymėjimas Plane b2-1), atraminę sienutę (žymėjimas Plane b2-3), šaligatvį (žymėjimas Plane b7)

25. Ginčo dėl vartelių (žymėjimas Plane t3) ir šaligatvio (žymėjimas Plane b7) atsidalinimo tarp šalių iš esmės nekilo, tačiau atsakovai prašė pripažinti minėtus daiktus asmeninės nuosavybės teise M. G. R. (9 t., b. l. 22-26). Be to, tiek šalių paaiškinimais, tiek foto nuotraukomis, darytomis nuvykus į vietą (IMG_2740.JPG; IMG_2741.JPG; IMG_2744.JPG; IMG_2745.JPG; IMG_2746.JPG; IMG_2747.JPG) (8 t., b. l. 70), nustatyta, jog varteliais naudojasi atsakovai, o šaligatvis randasi žemės sklypo dalyje, kurioje yra atsakovės G. M. R. gyvenamasis namas, ji juo naudojasi bei prižiūri. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus atsakovų prašymą minėtus statinius asmeninės nuosavybės teise pripažinti M. G. R., reikalavimas atidalinti vartelius (žymėjimas Plane t3) ir šaligatvį (žymėjimas Plane b7), kurio plotas 45,61 kv. m., bei pripažinti, jog pastarieji daiktai asmeninės nuosavybės teise priklauso G. M. R., yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

26. Taip pat tenkintinas ieškovo reikalavimas atidalinti tvorą (žymėjimas Plane t2-1), atraminę sienutę (žymėjimas Plane b1), atraminę sienutę (žymėjimas Plane b2-1), atraminę sienutę (žymėjimas Plane b2-3) (IMG_2729.JPG; IMG_2730.JPG; IMG_2726.JPG; IMG_2787.JPG; 8 t., b. l. 70). Atitinkamai netenkinus ieškovo reikalavimo dėl atraminės sienutės (žymėjimas Plane b2-2), tvoros (žymėjimas Plane t2-2) ieškovams priskyrimo, atsakovams priskirtinos ½ dalys atraminės sienutės, Plane pažymėtos b2-2 ir tvoros, pažymėtos Plane t2-2. Atsidalindamas atsakovams priklausančią dalį, teismas iš esmės remiasi tais pačiais argumentais, kurie nurodyti šio sprendimo 24 punkte, todėl jų nekartoja. Papildomai teismas pažymi, jog atsakovų nurodytas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštas dėl šlaito būklės (8 t., b. l. 49), savaime nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados, kadangi ieškovai prieš įsigydami namą turėjo įvertinti aplinkybę, jog sklypo reljefas pritaikytas tam, kad juo būtų patogiau naudotis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkui. Kita vertus, ieškovams ketinant atlikti tvoros, atraminės sienos priežiūrą, remontą, tokia galimybė būtų apribota dėl itin konfliktiškų santykių, kurie jau tęsiasi nuo 2014 m. Todėl neišsprendus atraminės sienos bei tvoros atidalinimo klausimo, būtų paneigtas turto atidalinimo tikslas (žr., 24 punktą).

Dėl betoninių laiptų (žymėjimas Plane b4), šaligatvio (žymėjimas Plane b8)

27. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais (žr., 18-20 punktus) bei fotono nuotraukomis (IMG_2736.JPG; IMG_2760.JPG; IMG_2781.JPG; IMG_2782.JPG; IMG_2770.JPG; IMG_2777.JPG), darytomis apžiūrint vietoje siūlomus atsidalinti kiemo statinius (8 t., b. l. 70), nustatyta, jog betoniniais laiptais, pažymėtais Plane b4 bei šaligatviu, plane pažymėtu b8, patenkama į ieškovams priklausantį gyvenamąjį namą. Betoniniai laiptai bei šaligatvis yra aukščiau atsakovei G. M. R. priklausančio gyvenamojo namo dalies. Atsakovai iš esmės sutinka, jog dalis šaligatvio Plane pažymėto b8, o Išdėstymo plane pažymėto b2, būtų priskirta Ieškovams (9 t., b. l. 22-26), tačiau nesutinka, jog betoniniai laiptai būtų priskirti ieškovams, motyvuodami tuo, kad jais patenkama į atsakovei P. P. priklausantį rūsį (4I/p., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 154), kurį planuoja rekonstruoti, be to, betoniniais laiptais patenka į miškelio takelį, kuris veda į autobusų stotelę. Teismo vertinimu, atsakovų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovų siūlomas atsidalinimo Projektas neatitiktų proporcingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimų. Priešingai, teismui suorganizavus išvykstamąjį posėdį ir apžiūrėjus prašomus atidalinti daiktus vietoje, nustatyta, jog tiek betoniniai laiptai, kurie buvo sutvarkyti ieškovų, tiek šaligatvis, iš esmės tarnauja pagrindiniam daiktui, t. y., gyvenamajam namui, priklausančiam Ieškovams, kadangi jais patenkama į namą. Be to, kiemo rūsį apžiūrėjus vietoje, akivaizdu, jog į jį gali būti patenkama nesinaudojant ieškovo sutvarkytais laiptais, o einant keliu (IMG_2735.JPG; IMG_2749.JPG; IMG_2752.JPG; IMG_2791.JPG; IMG_2765.JPG) (8 t., b. l. 70). Pažymėtina ir tai, kad užlipus ieškovų sutvarkytais laiptais, atsakovei P. P. priklausantis rūsys liktų apačioje, sklypo šlaite (IMG_2769.JPG; IMG_2765.JPG) (8 t., b. l. 70, 77), o objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog būtų galimas pateikimas per rūsio viršų, nepateikė, taip pat nepateikė duomenų, jog patekimas į rūsį per viršų atsakovei yra neišvengiamai būtinas. Atsakovų nurodytos aplinkybės, jog užlipus laiptais patenkama į miško takelį (IMG_2767.JPG) (8 t., b. l. 70), taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovams priskyrus jų sutvarkytus laiptus, atsakovams būtų apribota galimybė patekti į miško takelį, taip pat naudotis komposto dėže ar skysto kuro cisterna (IMG_2761.JPG; IMG_2762.JPG) (8 t., b. l. 70). Tuo pačiu teismas pažymi, jog turto atidalinimas gali sukelti tam tikrų nepatogumų vienam iš buvusių bendraturčių, tačiau esminę reikšmę turi tai, ar atsidalinimas sumažins galimo konflikto tikimybę bei palengvins turto valdymą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus atsakovų bei ieškovų nurodytas aplinkybes, spręstina, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovo siūlomas atsidalinimo Projektas neatitiktų proporcingumo, sąžiningumo bei protingumo reikalavimų, priešingai, toks atsidalinimas leis sumažinti galimų konfliktų kilimo tikimybę, tiek betoninių laiptų, tiek šaligatvio priskyrimas atitiks minėtų statinių funkcinę paskirtį bei faktinį naudojimą.

28. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas atidalinti betoninius laiptus Plane pažymėtus b4 (plotas 11,70 kv. m., ilgis 6,50 m.) bei šaligatvį Plane pažymėtą b8 (plotas 30,20 kv. m.), yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl reikalavimo atidalinti plane pažymėtą tvorą (žymėjimas T), betoninius laiptus (žymėjimas b3), grindinį (žymėjimas b5), šaligatvį (žymėjimas b6), paliekant ir pripažįstant, jog jie priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise: ½ dalis jungtine sutuoktinių nuosavybės teise – A. K. bei G. K., ¼ dalis nuosavybės teise – G. M. R., ¼ dalis nuosavybės teise – P. P..

29. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais (žr., 19-20 punktu), šalių paaiškinimais, fotono nuotraukomis (8 t., b. l. 70) bei atlikus prašomų atidalinti daiktų vietos apžiūrą nustatyta tvoros (žymėjimas T) (IMG_2774.JPG; IMG_2780.JPG), betoninių laiptų (žymėjimas b3) (IMG_2731.JPG; IMG_2732.JPG), grindinio (žymėjimas b5) (IMG_2788.JPG; IMG_2792.JPG; IMG_2731.JPG), šaligatvio (žymėjimas b6) (IMG_2739.JPG) faktinė buvimo vieta. Ginčo dėl to tarp šalių iš esmės nekilo. Tačiau atsakovo įsitikinimu, toks ieškovo reikalavimas yra perteklinis, kadangi siūloma nustatyti tokias pačias dalis, kurios nurodytos Nekilnojamojo turto registre, o šioje byloje neturėtų būti nustatinėja statinių faktinė buvimo vieta.

30. Viena vertus, teismas iš dalies sutinka su atsakovų atstovo pozicija, jog patenkinus ieškovo reikalavimą iš esmės nebūtų išspręstas turto atsidalinimo klausimas, kadangi iš esmės liktų nepakitusi situacija. Kita vertus, nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinė situacija, kuomet Nekilnojamojo turto registre yra užfiksuoti ginčo statiniai, tačiau nėra aiški jų padėtis statinių išdėstymo plane (8 t., b. l. 107). Todėl neišsprendus šalims įregistruotų ginčo statinių faktinės buvimo vietos klausimo, įvertinus ir tai, kad dėl dalies statinių atsidalinimo bei jų faktinės buvimo vietos teismas pasisakė, sudarytų prielaidas kilti naujiems ginčams.

31. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad iš esmės ginčo dėl įregistruotų statinių faktinės buvimo vietos tarp šalių nekilo, jų faktinę buvimo vietą įrodo tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktas Planas bei Statinių išdėstymo planas, foto nuotraukos, bei siekiant teisinio apibrėžtumo bei sumažinti ateityje galimų kilti konfliktų tikimybę, ieškovo reikalavimas tenkintinas, nustatant, jog Plane pažymėtą tvorą (žymėjimas T), betoniniai laiptai (žymėjimas b3), grindinys (žymėjimas b5), šaligatvis (žymėjimas b6), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: ½ dalis jungtine sutuoktinių nuosavybės teise – A. K. bei G. K., ¼ dalis nuosavybės teise – G. M. R., ¼ dalis nuosavybės teise – P. P..

Dėl Projekto ir Statinių išdėstymo plano parengimo tinkamumo

32. Nagrinėjamu atveju atsakovai taip pat įrodinėjo, jog Ieškovų pateiktas Projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi jame nurodyti duomenys užfiksuoti remiantis abrisu, kuris braižomas nesilaikant mastelio ir nėra tinkamas pagrindas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą (8 t., b. l. 146; 9 t., b. l. 22-26), be to, faktiškai esamų statinių ilgis ir plotas nesutampa su nekilnojamojo turto registre įregistruotais statinių plotais ir ilgiais (8 t., b. l. 154).

33. Teismas iš dalies sutinka su atsakovų atstovo nurodytomis aplinkybėmis, jog sprendžiant ginčą teisme dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra svarbūs tikslūs atidalijamo daikto duomenys. Tačiau nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinė situacija, kuomet archyvinėje kadastro duomenų byloje 1996-04-22 statinių išdėstymo plane nenurodyti kiemo statinių kontūrai, atskirų dalių parametrai (8 t., b. l. 107), o atsakovų pateiktame Statinių išdėstymo plane nurodyti statinių matmenys neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių matmenų (8 t., b. l. 154). Tačiau ieškovo pateiktas Planas parengtas pagal 1996-04-22 kadastrinių matavimų duomenis, nurodant šalims tenkančias dalis neviršijant Kadastrinių matavimų byloje nurodytų matmenų (8 t., b. l. 96).

34. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, turėtų būti vadovaujamasi Ieškovų pateiktu Planu, kuris atitinka kadastro duomenis, juo labiau, kad ginčo statinių išdėstymas iš esmės sutampa su atsakovų pateiktu Statinių išdėstymo planu. Atitinkamai teismui išsprendus statinių padalinimo klausimą remiantis ieškovų pateiktu Planu, teisės aktų nustatyta tvarka galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kadastrinių matavimų bylos parengimo, neviršijant Nekilnojamojo turto registre užfiksuotų matmenų, o tai, kad nuo ginčo statinių įregistravimo galėjo būti padidintas jų plotas, ilgis, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Jeigu toks padidinimas pažeidžia žemės sklypų savininko (valstybės) teises, atitinkamai šio sprendimo priėmimas neužkerta kelio jam ginti pažeistas teises ar teisėtus interesus.

35. Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnis).

37. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai. Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

38. Nagrinėjamu atveju buvo atmesti ieškovų reikalavimai dėl atraminės sienutės (žymėjimas Plane b2-2), tvoros (žymėjimas Plane t2-2) priskyrimo, kiti ieškinio reikalavimai tenkinti. Taigi atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, spręstina, jog patenkintų reikalavimų dalis sudaro 90 proc., o atmestų – 10 proc.

39. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovai patyrė 1989,62 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (5 t., b. l. 27-30; 8 t., b. l. 196-199). Atsakovai iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo ir apeliacinės instancijos teisme patyrė 2700 Eur atstovavimo išlaidų (5 t., b. l. 14, 40-47, 51-52, 164; 6 t., b. l. 99). Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo atsakovė G. M. R. patyrė 2589,90 Eur išlaidų, įskaitant už suteiktas kadastrinių matavimų paslaugas (7 t., b. l. 197-198, 192-195, 193; 9 t., b. l. 34-35) (Pastaba: byloje nustatyta, jog atsakovams nutraukus atstovavimo sutartį dalis lėšų (589,40 Eur) buvo grąžinta, todėl pastaroji suma buvo minusuota (7 t., b. l. 195-199).

40. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovų priešieškinys buvo atmestas bei apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą (žr., 10 punktą), iš ieškovų atsakovų naudai nepriteistinos išlaidos, patirtos iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Tačiau atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos po apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Minėta, jog apeliacinės instancijos teismui gražinus bylą nagrinėti iš naujo atsakovai patyrė 2589,90 Eur išlaidų. Taigi, išlaidų dalis, atitinkanti atmestų ieškinio reikalavimų dalį, sudaro 258,99 Eur, kuri priteistina atsakovei G. M. R. iš ieškovų.

41. Ieškovai patyrė 1989,62 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Prašoma priteisti išlaidų suma mažintina iki 1200,00 Eur. Mažinant Ieškovų patirtas išlaidas atsižvelgta į teiktų procesinių dokumentų apimtį ir jo turinį. Tokios apimties ir turinio dokumentams parengti, teismo vertinimu, nereikėjo skirti daug pastangų ir laiko sąnaudų. Mažindamas prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas taip pat įvertino ir tai, kad ginčas nėra sudėtingas teisės taikymo požiūriu, todėl ieškovų atstovams nereikėjo skirti daug laiko bylos pasirengimui. Be to, įvertinta ir tai, kad Ieškovai atsisakė nuo dalies ieškinio reikalavimų, todėl turėtų prisiimti sau patirtų išlaidų dalį (7 t., b. l. 215-216; 8 t., b. l. 2-3, 81-82, 113). Taigi, išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalis, atitinkanti patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, sudaro 1080,00 Eur, kuri priteistina ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 540,00 Eur ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai žyminio mokesčio dalis – 27,67 Eur, t. y. po 13,83 Eur (Pastaba: sumokėtas 61,50 Eur žyminis mokestis, tačiau nuo dalies reikalavimų atsisakius, ieškovui grąžinta 30,75 Eur žyminio mokesčio dalis, todėl šiuo atveju apskaičiuota žyminio mokesčio dalis nuo likusios 30,75 Eur sumos (2 t., b. l. 50; 8 t., b. l. 2-3). Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį šalių patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo, sąžiningumo ir protingumo ir nepaisant jų (išlaidų) realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai.

40. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 94,63 Eur (51,62 + 43,01) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (5 t., b. l. 173-182). Patirtų išlaidų sumą paskirstytina atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį – atsakovams tenkanti dalis sudaro 85,16 Eur (90 proc.) (po 42,58 Eur), ieškovams – 9,47 Eur (10 proc.) (po 4,73 Eur) (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti ieškovams A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą – kiemo statinius (jų dalis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): UAB „Ankada“ 2018-02-19 plane pažymėtus betoninius laiptus (žymėjimas b4), šaligatvį (žymėjimas b8), iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pripažinti juos jungtine sutuoktinių A. K. bei G. K. nuosavybe.

Nekilnojamąjį turtą – kiemo statinius (jų dalis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): UAB „Ankada“ 2018-02-19 plane pažymėtą atraminę sienutę (žymėjimas b2-2), tvorą (žymėjimas t2-2), tvorą (žymėjimas t2-1), atraminę sienutę (žymėjimas b1), atraminę sienutę (žymėjimas b2-1), atraminę sienutę (žymėjimas b2-3), po atidalinimo laikyti ir pripažinti bendrąja daline nuosavybe po ½ priklausančia G. M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nekilnojamąjį turtą – kiemo statinius (jų dalis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): UAB „Ankada“ 2018-02-19 plane pažymėtus vartelius (žymėjimas t3) ir šaligatvį (žymėjimas b7) po atidalinimo laikyti ir pripažinti asmenine nuosavybe priklausančia G. M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nekilnojamąjį turtą – kiemo statinius (jų dalis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): UAB „Ankada“ 2018-02-19 plane pažymėtą tvorą (žymėjimas T), betoninius laiptus (žymėjimas b3), grindinį (žymėjimas b5), šaligatvį (žymėjimas b6) po atidalinimo palikti ir pripažinti bendrąja daline nuosavybe, priklausančia: ½ dalis jungtine sutuoktinių nuosavybės teise – A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ¼ dalis nuosavybės teise – G. M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ¼ dalis nuosavybės teise – P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų G. M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 540,00 Eur atstovavimo išlaidų bei po 13,83 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės G. M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 258,99 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų G. M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 42,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 4,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza