- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-08
- Bylos Nr.
- 2A-628-881/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29756-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Vaclovas Paulikas, Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- A. K., G. K.
- Ieškovas
- G. M. R., P. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. K. ir G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-443-820/2016 pagal ieškovių G. M. R. ir P. P. ieškinį atsakovams A. K. ir G. K. dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir atidalinimo bei atsakovų A. K. ir G. K. priešieškinį G. M. R., E. P. ir P. P. dėl statiniams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalies nustatymo ir kiemo statinių atidalinimo, byloje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: E. P., Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės G. M. R. ir P. P. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamos: 1) pripažinti ieškovės G. M. R. teisę atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų korektūrą be atsakovų A. K. ir G. K. sutikimo, pagal ieškinyje nurodytas koordinates; 2) patvirtinti G. M. R. teisę įsigyti jai nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį pagal pridėtą žemės sklypo planą, pagal ieškinyje nurodytas koordinates (plane pažymėta raide „L“, „H“, „C“, „B“); 3) patvirtinti ieškovės P. P. teisę įsigyti jai nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti reikalingą žemės klypo dalį (plane pažymėta raide „F“) pagal pridėtą žemės sklypo planą ir ieškinyje nurodytas koordinates; 4) žemės sklypo dalis plane pažymėtas raide „K“, raide „J“ ir raide „E“ pripažinti bendra daline G. M. R., P. P., A. K. ir G. K. nuosavybe; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad valstybinės žemės sklypas, kuriame yra ieškovei G. M. R. ir atsakovams priklausantys gyvenamieji namai, ieškovei P. P. nuosavybės teise priklausantis negyvenamasis pastatas (rūsys), nebuvo suformuotas, ieškovė ir buvęs gyvenamojo namo bendrasavininkas Vilniaus miesto savivaldybėje iniciavo valstybinės žemės sklypo plano rengimo procedūrą, siekdami suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. vasario 22 d. rašte Nr. A648-108 (2.14.2.12-MP8) yra nurodytas įpareigojimas bendrasavininkams rengti bendrą žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. vasario 24 d. išdavė leidimą rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Šių dokumentų pagrindu buvo inicijuotas žemės sklypo plano rengimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 30-131 buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planas, kuris prilyginamas detaliojo planavimo dokumentui (toliau tekste – Planas 1), tačiau ieškovė G. M. R. nebuvo supažindinta su Plano 1 sprendiniais, kurie suvaržo ieškovės G. M. R. nuosavybės teises, nes žemės sklypo riba tiesiogiai sutampa su ieškovės G. M. R. garažo mūrine siena, nepaliekant jokio priėjimo prie garažo sienos. Ieškovė G. M. R. būdama ne specialistė negalėjo numatyti, kaip faktiškai bus suformuotos žemės sklypo ribos, todėl negalėjo įvertinti teikiamo pasirašyti Plano 1. Ieškovė G. M. R. 2012 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydama pakartotinai patvirtinti žemės sklypo planą. Matininkas L. R. atliko matavimus, tačiau neatsižvelgė į ieškovės pastabas ir pateikė Nacionalinės žemės tarnybos (toliau tekste – ir NŽT) derinimui kadastrinių matavimų bylas. NŽT 2014 m. gegužės 27 d. sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietoje akte Nr. 49KVD-39473 nustatė matavimų trūkumus. Ieškovė G. M. R. kreipėsi į atsakovus prašydama pritarti žemės sklypo detaliojo plano koregavimui (ribų keitimui), tačiau atsakovai formaliai pagrindais atsisakė keisti planą. Ieškovė pakartotinai 2014 m. liepos 15 d. pateikė pasiūlymą derinti žemės sklypo ribas, tačiau atsakovai atsisakė, nors pagal Planą 1 ieškovės teisės prieiti prie statinių yra pažeidžiamos. Nors ieškovės keliami klausimai nebuvo išnagrinėti, tačiau NŽT kreipėsi į VĮ Registrų centrą siekdama įregistruoti suformuotą žemės sklypą. Atsakovai priešieškiniu ignoruoja ieškovių teises. Atsakovai ieškovių nuomonei pareikšti suteikė tik kelias dienas, todėl ieškovės negalėjo objektyviai įvertinti pasiūlymo. Iš atsakovų priešieškinio matyti, kad jie pažeidė P. P. teises, nes nėra įvertinta jos galimybė naudotis jai priklausančiu turtu.
Atsakovai A. K. ir G. K. priešieškiniu prašė: 1) patvirtinti atsakovų teisę įsigyti jiems nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis pagal pridėtą žemės sklypo planą be atsakovių (pagal priešieškinį) sutikimo: žalia spalva („A“ ir „B“) priskiriamos ir nuosavybės teise įgyjamos atsakovų; mėlyna spalva („C“) – bendrajai dalinei nuosavybei A. K. ir G. K. bei G. M. R., E. P., P. P.; 2) patvirtinti atsakovams statiniams eksploatuoti priskiriamų bei įgyjamų žemės sklypo dalių („A“ ir „B“) naudojimo tvarką nustatant, kad A. K. ir G. K. turi teisę nevaržomai savo nuožiūra naudoti, valdyti bei disponuoti priskiriamomis bei nuosavybės teise įgyjamomis žemės sklypo dalimis („A“ ir „B“), įskaitant, bet neapsiribojant – jas perleisti, išnuomoti, suteikti panaudai, įkeisti, bet kokiu būdu suvaržyti, statyti juose statinius, auginti želdinius ir pan.; 3) atidalinti dalomą nekilnojamą turtą (kiemo statinius) bei nustatyti nedalomo nekilnojamojo turto naudojimo tvarką pagal nurodytas sąlygas: pridedamame plane žalia spalva pažymėtus nekilnojamuosius daiktus po atidalijimo įregistruoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais, jungtine nuosavybės teise priklausančiais atsakovams A. K. ir G. K.; pridedamame plane raudona spalva pažymėtus nekilnojamuosius daiktus po atidalijimo įregistruoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais, bendrąja daline nuosavybės teise (po 1/2 dalį) priklausančiais G. M. R. bei P. P.; nustatyti, kad A. K. bei G. K. turi teisę be atsakovių sutikimo A. K. bei G. K. priskirtoje žemės sklypo teritorijoje ant sklypo dalies ribos pasistatyti atskirą tvorą, kuri skirtų jiems priklausančią žemės sklypo dalį (pridedamame plane pažymėta žalia spalva); atsižvelgiant į tai, jog pridedamame plane mėlyna spalva pažymėti nekilnojamieji daiktai pagal savo tiesioginę paskirtį yra naudojami tiek G. M. R., tiek P. P., tiek A. K. ir G. K. (patekimui į nuosavybės teise priklausančius statinius, privažiavimui prie nuosavybės teise priklausančių statinių, t. y. statiniams aptarnauti), todėl pagal savo tikslinę paskirtį yra objektyviai nedalomi, nustatyti, kad nekilnojamieji daiktai yra bendroji dalinė nuosavybė, priklausanti G. M. R. (1/4 dalis), P. P. (1/4 dalis) bei A. K. ir G. K. (1/2 dalis); aukščiau nurodytus pridedamame plane mėlyna spalva pažymėtus nedalomus nekilnojamuosius daiktus įregistruoti G. M. R., P. P. bei A. K. ir G. K. priklausančių gyvenamųjų namų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) bei kiemo rūsio (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) priklausiniais; nustatyti, kad aukščiau nurodytais pridedamame plane mėlyna spalva pažymėtais nedalomais nekilnojamaisiais daiktais G. M. R., P. P. ir ieškovai A. K. bei G. K. naudosis bendrai; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 19 d. pateikė ieškovei pasiūlymą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi tvarkos nustatymo, kuriuo siūlė atsidalyti dalomą nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir susitarti dėl nedalomo nekilnojamojo daikto naudojimo tvarkos. Ieškovė atsakymo nepateikė. NŽT 2014 m. spalio 9 d. raštu Nr. 49SFN-)14.49.104)-1018 nurodė, jog siekiant užbaigti žemės sklypo įsigijimo procedūras, privaloma pateikti žemės sklypo planą, kuriame būtų nurodytos statinių savininkų nustatytos statiniams atskirtos žemės sklypo dalys. 2015 m. vasario 2 d. ieškovės G. M. R. rašte yra prašymas pateikti papildomą informaciją. Atsakovai pateikė papildomus dokumentus, tačiau atsakymo negavo, todėl prašo patvirtinti teisę įsigyti atsakovams priklausantiems statiniams eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį pagal pridėtą žemės sklypo planą be ieškovės G. M. R., P. P., E. P. sutikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.Pasisakydamas dėl atsakovų priešieškinio reikalavimo be kitų bendrasavininkų sutikimų patvirtinti jų teisę įsigyti jiems priklausantiems pastatams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis pagal pridėtą planą: „A“ ir „B“ dalis jų asmenine nuosavybės teisėmis, „C“ dalį – bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, teismas konstatavo, kad galėtų spręsti klausimą dėl atsakovų teisių įsigyti žemės sklypo dalis be kitų bendranaudotojų sutikimo, jei būtų nustatyta ginčo sklypo naudojimosi tvarka, tačiau tokia tvarka nėra nustatyta. Šalys tokio reikalavimo šioje byloje nereiškė, todėl teismas nurodė, kad negalėdamas išeiti už reikalavimų ribų, šio klausimo nenagrinėja. Kartu teismas atkreipė dėmesį, jog reiškiant reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, turi būti įvertinti visų bendrasavininkų interesai. Atsakovai buvo pateikę du planus parengtus matininko L. R.: 2015 m. sausio 19 d. ir 2015 m. gegužės 18 d., tačiau šiuose planuose nėra įvertinti vieno iš bendrasavininkų – E. P., interesai, t. y. jos nekilnojamam daiktui tenkanti žemės sklypo dalis iš viso nebuvo pažymėta atsakovų pateiktuose projektuose. Šią aplinkybę savo atsiliepimuose ir paaiškinimuose nuolat nurodė trečiasis asmuo NŽT ir atsakovė E. P..Teismas konstatavo, kad priešieškinio reikalavimu patvirtinti įsigyjamų statiniams eksploatuoti priskiriamų bei nuosavybės teise įsigyjamų žemės sklypų dalių naudojimosi tvarką, nustatant, kad atsakovai turi teisę nevaržomai savo nuožiūra naudoti, valdyti bei disponuoti įsigyjamas žemės sklypo dalis, įskaitant, bet neapsiribojant, jas perleisti, išnuomoti, suteikti panaudai, įkeisti, suvaržyti, statyti statinius, auginti želdinius ir kita, atsakovai, nors savo reikalavimą įvardina kaip reikalavimą nustatyti naudojimosi tvarką, tačiau savo turiniu jie prašo ne nustatyti bendraturčių (šiuo atveju bendranaudotojų) daikto naudojimosi tvarką, bet prašo suteikti tam tikras daiktines teises į ginčo žemės sklypo dalis. Teismas sprendė, kad atsakovams įsigijus nuosavybės teises į prašomas žemės sklypo dalis, jie įgis visas savininko daiktines teises, kurios nurodytos šiame reikalavime. Iki žemės sklypo dalių įsigijimo, žemės sklypo savininkas yra valstybė, todėl savininko daiktinių teisių patvirtinimas ar suteikimas (pvz.: laisvai disponuoti, perleisti, suvaržyti, statyti statinius ir t. t.) atsakovams pažeistų valstybės, kaip žemės savininko, teises. Be to, nėra nustatyta žemės atsakovų pageidaujamų žemės sklypų naudojimosi tvarka, todėl negalima spręsti, ar atsakovai turi kitas teises į šiuos sklypus. Teismas nustatė, kad atsakovų prašomas padalinti nekilnojamasis objektas – kiemo statiniai, turintys vieną unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. prašomas padalinti daiktas yra vienas nekilnojamojo turto objektas, kurį padalinus turėtų pasibaigti bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Teismas sprendė, kad atsakovų priešieškinio reikalavimai dėl šio turto atidalijimo prieštaringi: viena vertus, jie siekia atidalinti jų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, kita vertus, po reikalavimuose suformuluoto atidalijimo lieka šalių bendrai naudojama bendrosios dalinės nuosavybės turto dalis, todėl po atsakovų prašomo nekilnojamojo daikto – kiemo statinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia. Tokie reikalavimai, anot teismo, prieštarauja CK ketvirtosios knygos ketvirtojo skirsnio (Bendrosios nuosavybės teisė) nuostatoms ir yra neįgyvendinami.Teismas taip pat nurodė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, jog prašė ir ieškovės nesutiko jiems leisti statyti tvoros. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie norimos statyti tvoros technines sąlygas (aukštis, plotis ir t. t.), medžiagos, nėra ir projekto. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas atsakovų priešieškinio reikalavimą nustatyti, jog atsakovai turi teisę statyti tvorą ant sklypo dalies ribos be ieškovės G. M. R. sutikimo, atmetė kaip neįrodytą (CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai A. K. ir G. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovų priešieškinis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Teismo sprendimo dalis atmesti priešieškinio reikalavimą dėl kiemo statinių atidalijimo yra nepagrįsta, neteisėta ir prieštaraujanti formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Atsakovų prašytas įgyvendinti atidalijimas bei pasirinktas būdas visiškai atitinka kasacinio teismo praktiką, nustatančią, kad galimas dalinis turto atidalijimas, nedalijant funkciškai nedalios turto dalies, būtinos visiems bendraturčiams; galimas dalinis turto atidalijimas dėl likusios turto dalies nustatant tarp bendraturčių bendro daikto naudojimosi tvarką. Be to, prašomas atidalijimas bei jo būdas leidžia pasiekti teisiškai, ekonomiškai ir socialiai reikšmingų rezultatų; atidalijimo būdas yra procedūriškai ir techniškai priimtinas; nėra paneigiamos nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį bei nesiekiama interesų tenkinimo kito bendraturčio sąskaita; užtikrinamas naudojimo racionalumas.Atsakovų reikalavimas dėl statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo nustatymo reiškiamas vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. spalio 9 d. raštu Nr. 49SFN-(14.49.104)-1018, kuriuo Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad siekiant užbaigti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijimo procedūras, privaloma pateikti žemės sklypo planą, kuriame būtų nurodytos statinių savininkų nustatytos statiniams atskirtos (priskirtos) žemės sklypo dalys. Priešingai nei nurodo teismas, nei Nacionalinė žemės tarnyba, nei galiojantys teisės aktai nenustato pareigos, prieš nustatant bei tvirtinant žemės sklypo planą su statiniams eksploatuoti priskirtomis žemės sklypo dalimis, nustatyti tam tikrą naudojimosi žemės sklypu tvarką ir kad, nenustačius tam tikros naudojimosi tvarkos, negali būti nustatinėjamos statiniams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys. Be to, pareikštais reikalavimais, be kita ko, atsakovai ir prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką.Atsižvelgdami į Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime nurodytą formalų trūkumą, kad žemės sklypo plane nėra nurodyti visi žemės sklypo naudotojai ir pastatų savininkai, atsakovai pateikė patikslintą žemės sklypo planą, kurio pagrindu prašė nustatyti statiniams eksploatuoti priskirtinas žemės sklypo dalis. Taigi priešingai nei nurodė teismas, Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimuose nurodyti formalūs trūkumai yra pašalinti, pateikiant tinkamą žemės sklypo planą su nurodytais žemės sklypo naudotojais bei pastatų savininkais. Žemės sklypo plane yra atspindėti visi žemės sklype esantys pastatai, įskaitant priklausančius E. P.. Be to, atsakovai pareikštu ieškiniu prašė nustatyti išskirtinai tik jų statiniams eksploatuoti priskirtinas žemės sklypo dalis, kadangi ieškovų tarpusavio susitarimai ir/ ar pageidavimai dėl nustatytinų žemės sklypo dalių atsakovams nėra ir negali būti žinomi; ieškovai yra giminaičiai, todėl neteismine tvarka gali susitarti dėl tarpusavyje nustatytinų žemės sklypo dalių. Dėl nurodytos priežasties atsakovai pareikštu ieškiniu nesprendė žemės sklypo paskirstymo tarp ieškovų ir/ ar atitinkamai dėl E. P. interesų. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype yra keliems asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai, taip pat, kad suformuotas bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotas vientisas žemės sklypas, atsakovai bei ieškovai nuosavybės teises į žemės sklypą įgis bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atitinkamai bendraturčiai turi teisę susitarti dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, įskaitant ir atsakovų pareikštais reikalavimais prašomas nustatyti teises, kuriomis atsakovai galėtų pasinaudoti be ieškovų atskiro sutikimo.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė P. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Apeliantai neteisėtai siekia apeiti teisės aktų nustatytą tvarką ir kreipiasi į netinkamą subjektą (į teismą, o ne į NŽT) dėl teisės įsigyti ginčo sklypo dalis nustatymo. Nagrinėjamu atveju nustatytinos statiniams eksploatuoti reikalingos ginčo sklypo dalys, bet ne patvirtinta teisė įsigyti nuosavybės teise tam tikras ginčo sklypo dalis.Dėl antrojo priešieškinio reikalavimo teismas pagrįstai sprendė, kad neišpirkus ginčo sklypo, nėra pagrindo suteikti apeliantams teisę nevaržomai disponuoti ginčo žemės sklypu ar jo dalimis. Be to, apeliantai reikalauja teismo peržengti netgi įstatymo leidžiamas disponavimo teisės ginčo sklypu ribas, pavyzdžiui, reikalaudami leisti ginčo sklype nevaržomai statyti statinius. Statybos teisė gali būti realizuojama tik įstatymų nustatyta tvarka, taip pat ši teisė suteikiama kompetentingų institucijų, o ne teismo. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad šio priešieškinio reikalavimo patenkinimas pažeistų ne tik valstybės, kaip ginčo sklypo savininkės, bet ir kitų ginčo sklypo naudotojų teises bei teisėtus interesus. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad šiuo atveju svarbu atsižvelgti tik į apeliantų ir ieškovių interesus, o kiti asmenys dėl savo teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimo susitars su ieškovėmis, nes šios yra giminaitės.Teismas 2015 m. gegužės 18 d. planą į bylą priėmė ir remdamasis juo išsprendė bylą pažeisdamas CPK 141 straipsnio 1, 2 dalies ir kitų CPK normų reikalavimus.Net jeigu teismas bei apeliantai ir būtų įvykdę CPK reikalavimus, susijusius su priešieškinio dalyko tikslinimu 2015 m. gegužės 18 d. plano pagalba, šis planas taip pat neatitinka ieškovės P. P. interesų: pagal 2015 m. gegužės 18 d. planą, ieškovė P. P. nepagrįstai neturi galimybės naudotis jai priklausančiais laiptais ir jais patekti į jai priklausantį rūsį (tinkamai eksploatuoti pagal paskirtį); 2015 m. gegužės 18 d. planas pažeidžia ieškovės P. P. iš ieškovės G. M. R. 2015 m. gruodžio 17 d. turto dovanojimo sutarčių pagrindu įgytą teisę, pripažintą Vilniaus miesto mero 1994 m. gegužės 19 d. potvarkiu Nr. 992V ne aukciono tvarka įgyti dalį ginčo sklypo; 2015 m. gegužės 18 d. planas pažeidžia ieškovės P. P. teisę įgyti reikalingą ginčo sklypo dalį tikslu eksploatuoti jai priklausantį rūsį pagal paskirtį, taip pat realizuoti 2015 m. gruodžio 2 d., 2015 m. gruodžio 17 d. turto dovanojimo sutartis; kaip pagrįstai nurodė teismas, apeliantai net nepateikė ieškovei P. P. prašymo dėl sutikimo išdavimo dėl apeliantams priklausantiems statiniams eksploatuoti reikalingos ginčo sklypo dalies nustatymo. Taigi teismas pagrįstai atmetė antrąjį priešieškinio reikalavimą dėl apeliantams statiniams eksploatuoti priskiriamų bei nuosavybės teise įsigyjamų žemės sklypo dalių (žymėjimai A ir B) specifinės naudojimosi tvarkos patvirtinimo.Apeliantai nereiškė priešieškinyje reikalavimo dėl dalinio turto atidalijimo, be to, taip ir netampa aišku, kuri prašomo atidalyti turto konkreti dalis yra atidalintina.Iš nekilnojamųjų objektų pobūdžio ir paskirties matyti, kad jie apskritai negali būti atidalijami, be kita ko, taip, kad neliktų šalių bendrai naudojamos bendrosios dalinės nuosavybės dalies ir pasibaigtų bendroji dalinė nuosavybė. Patys apeliantai nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią fiziškai nedalūs ir būtini visiems atsidalijantiems bendraturčiams tam, kad galėtų naudotis pagal paskirtį atsidalyta nuosavybe, negali būti dalijami natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).Teismas sprendime nepagrįstai nutylėjo tą reikšmingą faktą, kad apeliantų prašomi atidalyti daiktai yra įkeisti bankui, todėl byla šioje dalyje apskritai negalėjo būti nagrinėjama nedalyvaujant trečiajam asmeniui bankui, o jos išsprendimas apeliantų naudai sudarytų absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).Priešieškiniu ieškovės P. P. naudai prašoma atidalyti tvora yra pavojingoje vietoje ant šlaito, todėl reikalauja nuolatinės priežiūros ir išlaidų. Taigi apeliantai nesąžiningai bando išvengti šio turto remonto ir eksploatavimo išlaidų.Teismas pagrįstai sprendime nurodytais motyvais atmetė priešieškinio reikalavimą nustatyti, kad apeliantai turi teisę be ieškovių sutikimo apeliantams priskirtoje žemės sklypo teritorijoje ant sklypo dalies ribos pasistatyti atskirą tvorą. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantai būtų kreipęsi į ginčo sklypo savininką – valstybę – dėl sutikimo statyti sklype tvorą ir tokio sutikimo davimo, taip pat nėra jokių duomenų apie kompetentingų valstybinių statybos institucijų leidimus dėl apeliantų planuojamų tvoros statybų.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė G. M. R. prašo atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti galioti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Apeliantai dėstydami faktines aplinkybes sąmoningai klaidina teismą.Apeliantai sudarydami pirkimo-pardavimo sutartį 2013 m. gruodžio 6 d. kiemo statinius ir dujotiekio vamzdyną perregistravo į priklausinius akivaizdžiai nesąžiningai be kito bendraturčio sutikimo, iš karto įkeitė bankui.Apeliantai nepagrįstai melagingai nurodo, kad šaligatviai yra bendri, esantys aplink gyvenamuosius namus. Šaligatviai yra tarp bendrų laiptų pakopų esančios aikštelės.Apeliantai piktybiškai bendrą turtą naudoja, eksploatuoja, griauna pagal savo poreikius, išskirtinai savo naudai.Konfliktiški santykiai tarp šalių susiklostė būtent dėl apeliantų savivaldžiavimo. Apeliantai užgrobė ieškovės namo parapetą, užbetonavo ventiliacijos angas, apklijavo ieškovės kaminą degiomis medžiagomis, išardė ieškovės namo sienos pamatus ir t. t. Taip pat bando užvaldyti dalį sklypo, kuriuo ieškovė naudojosi nuo 1986 metų. Apeliantai sistemingai meluoja, rašo, kad 2014 m. gruodžio 19 d. pateikė ieškovams siūlymą dėl kiemo statinių atsidalijimo, atsakovai tokį siūlymą pateikė tik įpareigoti teismo posėdžio metu 2016 m. sausio 26 d. Toks kiemo statinių atidalijimo planas ieškovėms nebuvo priimtinas.Apeliantai sąmoningai klaidingai nurodo, kad bendrą šaligatvį perkelia aplink namus.Apeliantai nurodo, kad 2015 m. sausio 19 d. pateikė prašymą dėl sutikimo išdavimo A. K. ir G. K. priklausantiems statiniams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalies nustatymo, pridėjo planą. Tačiau sąmoningai nuslepia, kad minėtas prašymas apeliantų buvo pateiktas teismo posėdžio metu 2015 m. sausio 22 d. Posėdžio metu buvo pasisakyta apie šį prašymą ir pridėtą planą, plane apeliantai nenurodė ir nepažymėjo, kur sklype yra jiems priklausantis vandentiekio vamzdynas, elektros kabelio linija, nuotekų valymo įrenginiai, lietaus nuotekų tinklai ir t. t. NŽT atsiliepime taip pat nurodyta, kad apeliantų planas yra ydingas.Apeliantai meluoja, kad pagal jų pateiktą planą sklypo dalimi, pažymėta E, naudojosi ir prižiūrėjo ieškovė. Apeliantams yra gerai žinoma, kuriuo sklypu naudojosi ieškovė.Apeliantai klaidina teismą, nurodydami, kad į žemės sklypo plotą yra įtraukta dalis, pažymėta L, ir kad ši dalis į patvirtintą žemės sklypo teritoriją nepatenka.Nors apeliantai nurodo, kad privalu formuoti vientisą žemės sklypą, tačiau jų pateiktame plane ieškovei priskiria atskirų sklypo dalių. Be to, ieškovei priskirtas sklypas, žymimas P, yra su didžiuliais slenkančiais šlaitais, apie kurių būklę pasisakė Lietuvos geologijos tarnyba. Taip pat į sklypą D įeina apeliantų sklypo dalis (žymima B). Žemės sklypo dalyje E, kurią apeliantai priskiria ieškovei, yra sukloti visi inžineriniai įrenginiai, vandentiekio linija, elektros kabelis, ryšių linija. Be to, šlaito viršuje sumontuoti apeliantų nuotekų valymo įrenginiai, kurie plauna šlaitą.Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. spalio 9 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ informavo bei nurodė, kad prašymai dėl valstybinės žemės sklypo dalių pardavimo, esančio žemės sklype, bus nagrinėjami, kai bus pateiktas žemės sklypo planas su nustatytomis žemės sklypo dalimis, reikalingomis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti, kadangi tokį teisinį reglamentavimą įtvirtina Lietuvos Respublikos naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 12.4. punktas.Siūlomas atidalijimo planas turi būti racionalus ir tinkamas visoms šalims, atitinkantis teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, visiškas atsidalijimas nepaneigia kai kurių bendrojo naudojimo objektų, kurie yra fiziškai nedalūs ir būtini visiems atsidalijantiems bendraturčiams tam, kad galėtų naudotis pagal paskirtį atsidalyta nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo E. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti galioti. Atsiliepime nurodo, kad apeliantų 2014 m. gruodžio 19 d. siūlymas dėl statinių atidalijimo jai nebuvo pateiktas; 2015 m. sausio 19 d. prašymą dėl žemės sklypo dalių nustatymo pagal apeliantų pateiktą planą apeliantai pateikė teismui posėdžio metu, tačiau trečiasis asmuo tokio prašymo dar net nebuvo gavęs; posėdžio metu buvo apsvarstyti pateikto plano trūkumai; apeliantai sąmoningai klaidina teismą ir reikalauja atsakymų iš trečiojo asmens, nors susirašinėjimas vyksta su kitu asmeniu; spalvotas kiemo statinių atidalijimo planas pirmą kartą pateiktas teismui ir trečiajam asmeniui tik 2016 m. vasarį; pateiktuose apeliantų planuose prie trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio statinio nėra išskirta žemės sklypo dalis nei patekimui, nei eksploatavimui, kas akivaizdžiai prieštarauja NŽT reikalavimams; planas nebuvo pateiktas susipažinimui ir įvertinimui nei Vilniaus miesto savivaldybei, nei NŽT Vilniaus skyriui; apeliantai sąmoningai manipuliuoja terminu giminaičiai; šalia trečiojo asmens statinio yra sukloti visi apeliantams priklausantys inžineriniai įrenginiai, kurie buvo klojami vykstant teisminiam ginčui dėl žemės dalių nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d.).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria atmesti apeliantų priešieškinio reikalavimai.Byloje pareikštu priešieškiniu apeliantai prašė: 1) patvirtinti apeliantų teisę įsigyti jiems nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis pagal pridėtą žemės sklypo planą be G. M. R., P. P. ir E. P. sutikimo; 2) patvirtinti apeliantams statiniams eksploatuoti priskiriamų bei įgyjamų žemės sklypo dalių („A“ ir „B“) naudojimo tvarką; 3) atidalyti dalomą nekilnojamąjį turtą (kiemo statinius) bei nustatyti nedalomo nekilnojamojo turto naudojimo tvarką.
Dėl priešieškinio reikalavimo patvirtinti apeliantų teisę įsigyti jiems nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis be kitų bendranaudotojų sutikimo
Pirmosios instancijos teismas nurodytą priešieškinio reikalavimą atmetė motyvuodamas tuo, kad klausimą dėl apeliantų teisių įsigyti žemės sklypo dalis be kitų bendranaudotojų sutikimo galėtų spręsti tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta ginčo sklypo naudojimosi tvarka, tačiau tokia tvarka nėra nustatyta, ir šalys tokio reikalavimo byloje nereiškė. Taigi teismas nurodė, kad, negalėdamas išeiti už reikalavimų ribų, šio klausimo nenagrinėja. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad reiškiant reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo turi būti įvertinti visų bendrasavininkų interesai, tačiau apeliantų pateiktuose planuose nėra įvertinti E. P. interesai.Apeliantai tvirtina, kad minėtą priešieškinio reikalavimą pareiškė vadovaudamiesi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. spalio 9 d. raštu, ir nei Nacionalinė žemės tarnyba, nei galiojantys teisės aktai nenustato pareigos prieš nustatant bei tvirtinant žemės sklypo planą su statiniams eksploatuoti priskirtomis žemės sklypo dalimis nustatyti tam tikrą naudojimosi žemės sklypu tvarką, ir kad nenustačius tam tikros naudojimosi tvarkos negali būti nustatinėjamos statiniams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys.Kaip matyti iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. spalio 9 d. rašto, jame tarnyba, išnagrinėjusi A. K. ir G. K., G. M. R., E. P. ir P. P. prašymus dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalių pirkimo prie nuosavybės teise valdomų statinių, informavo pareiškėjus, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamą žemės sklypą, remiantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 12.4. punktu, prie prašymo parduoti žemės sklypą (jo dalį), kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), turi pateikti žemės sklypo planą, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas pagal taisyklių 8 punktą. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba pareiškėjų prašymus dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalių pardavimo nagrinės iš esmės, kada bus pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantys dokumentai, t. y. kai bus pateiktas planas, kuriame bus nustatytos minėto valstybinės žemės sklypo dalys, reikalingos savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti.Taigi, pagal nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos raštą, tam, kad šalys galėtų nuosavybės teise įsigyti naudojamą valstybinės žemės sklypą (jo dalį), turi būti išspręstas savarankiškai funkcionuojančių statinių ir įrenginių eksploatavimui reikalingų žemės sklypo dalių nustatymo klausimas.Nors apeliantai savo priešieškinio reikalavimą suformulavo kaip prašymą patvirtinti jų teisę įsigyti jiems nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal savo turinį ir minėto Nacionalinės žemės tarnybos atsakymo kontekste šis reikalavimas turėtų būti kvalifikuojamas (ir atitinkamai nagrinėjamas) kaip prašymas nustatyti apeliantams priklausantiems statiniams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis pagal pateiktą žemės sklypo planą. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta ieškovės P. P. argumentus, kad nurodytas priešieškinio reikalavimas prieštarauja teisės aktuose nustatytai valstybinės žemės įsigijimo tvarkai ir yra adresuotas netinkamam subjektui. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodomo priešieškinio reikalavimo teismas negali nagrinėti, prieš tai nebuvus nustatytos ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pats nurodytas reikalavimas pagal savo pobūdį atitinka nustatomos naudojimosi daiktu tvarkos esmę.Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iš esmės išnagrinėti pirmąjį priešieškinio reikalavimą.Nors skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad apeliantų pateiktuose planuose nėra įvertinti E. P. interesai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis teismo teiginys nėra savarankiškas pagrindas atmesti minėtą priešieškinio reikalavimą. Viena vertus, apeliantai pagrįstai atkreipia dėmesį, kad pareikštu priešieškinio reikalavimu jie siekia nustatyti būtent jiems nuosavybės teises priklausantiems statiniams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis ir ginčas dėl to yra kilęs tarp apeliantų iš vienos pusės ir likusių bylos šalių (G. M. R., P. P. ir E. P.) iš kitos pusės, t. y. ginčo dėl žemės sklypo dalių paskirstymo tarp G. M. R., P. P. ir E. P. byloje nėra. Antra vertus, apeliantų 2015 m. gegužės 19 d. pateiktame žemės sklypo plane yra nurodyti visi žemės sklypo naudotojai ir pastatų savininkai (įskaitant E. P.); ginčo dėl to, kad pateiktas planas neatitiktų faktinės situacijos dėl žemės sklype esančių statinių, byloje nėra, ir teismas, atmetęs priešieškinio reikalavimą tuo pagrindu, kad šis klausimas negali būti nagrinėjamas tol, kol nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, plačiau nevertino, ar apeliantų prašomos nustatyti statiniams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys pažeidžia ir kokia apimtimi E. P. interesus, t. y. tokių faktų nenustatė.
Dėl priešieškinio reikalavimo patvirtinti apeliantams statiniams eksploatuoti priskiriamų bei įgyjamų žemės sklypo dalių naudojimo tvarką
Nurodytu priešieškinio reikalavimu apeliantai prašo nustatyti tokią žemės sklypo dalių naudojimo tvarką, pagal kurią apeliantai turėtų teisę nevaržomai savo nuožiūra naudoti, valdyti bei disponuoti priskiriamomis bei nuosavybės teise įgyjamomis žemės sklypo dalimis, įskaitant, bet neapsiribojant – jas perleisti, išnuomoti, suteikti panaudai, įkeisti, bet kokiu būdu suvaržyti, statyti juose statinius, auginti želdinius ir pan.Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė, konstatavęs, kad savo turiniu apeliantai prašo ne nustatyti daikto naudojimosi tvarką, bet suteikti tam tikras daiktines teises į ginčo žemės sklypo dalis. Teismas pažymėjo, kad apeliantams įsigijus nuosavybės teises į prašomas žemės sklypo dalis, jie įgis visas savininko daiktines teises, kurios nurodytos šiame reikalavime, tuo tarpu iki žemės sklypo dalių įsigijimo žemės sklypo savininkas yra valstybė, todėl savininko daiktinių teisių patvirtinimas ar suteikimas apeliantams pažeistų valstybės, kaip žemės savininko, teises.Apeliantai tvirtina, kad žemės sklypą įgis bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su ieškovėmis, o bendraturčiai turi teisę susitarti dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo (valdytino) žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, įskaitant ir apeliantų prašomas nustatyti teises, kuriomis apeliantai, kaip bendraturčiai, galėtų pasinaudoti be ieškovių atskiro sutikimo.Pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo žemės sklypo (jo dalių) apeliantai nėra įsigiję, jo įsigijimo procesas nėra užbaigtas ir ginčo žemės sklypo savininkas šiuo metu yra valstybė. Taigi apeliantų pareikštas reikalavimas yra orientuotas į ateitį ir jo įvykdymas priklauso nuo to, ar apeliantai taps minėto žemės sklypo (ar tam tikrų jo dalių) savininkais. Faktiškai tai reiškia, kad apeliantai nurodytu reikalavimu prašo teismo priimti sąlyginį sprendimą, ką draudžia CPK 267 straipsnis. Tuo tarpu suteikti apeliantams minėtas teises iki žemės sklypo įsigijimo, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtų neteisėta, nes tai pažeistų esamo žemės sklypo savininko teises.Antra, kaip matyti iš pareikštų priešieškinio reikalavimų, apeliantai antruoju priešieškinio reikalavimu prašo nustatyti tų žemės sklypo dalių naudojimosi tvarką (suteikti į jas tam tikras teises), kurias jie planuoja įsigyti ne bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieškovėmis (žymėjimai A ir B). Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad jiems tapus šių žemės sklypo dalių savininkais, jie kartu įgis ir visas savininko daiktines teises (jas perleisti, išnuomoti, suteikti panaudai, įkeisti ir pan.), visiškai atitinka apeliantų pareikštų priešieškinio reikalavimų turinį.Trečia, teismas sutinka su ieškovės P. P. argumentais, kad nurodytu reikalavimu apeliantai prašo suteikti jiems ir tokias teises, kurių įgyvendinimą reglamentuoja specialūs teisės aktai (pavyzdžiui, statyti statinius, auginti želdinius), todėl būdamas abstraktus (taip pat ir dalyje dėl prašomų suteikti daiktinių teisių) toks reikalavimas teismo negali būti tenkinamas.Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antrąjį priešieškinio reikalavimą pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai.
Dėl priešieškinio reikalavimo atidalyti nekilnojamąjį turtą (kiemo statinius) bei nustatyti nedalomo nekilnojamojo turto naudojimo tvarką
Pirmosios instancijos teismas šį priešieškinio reikalavimą atmetė, konstatavęs, kad po apeliantų prašomo nekilnojamojo daikto – kiemo statinių atidalijimo lieka šalių bendrai naudojama bendrosios dalinės nuosavybės turto dalis, t. y. bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia, todėl tokie reikalavimai, anot teismo, prieštarauja CK ketvirtosios knygos ketvirtojo skirsnio (Bendrosios nuosavybės teisė) nuostatoms ir yra neįgyvendinami.Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybė, jog po turto atidalijimo lieka bendrai naudojama turto dalis, daro neįmanomą tokį turto atidalijimą, teismų praktikoje yra pažymėta, kad bendraturčiams priklausančių dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas nereiškia, jog tokiu atveju nebelieka jokių bendrojo naudojimo patalpų (lieka bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinerinė įranga, kitos bendrojo naudojimo patalpos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005); fiziškai nedalūs ir būtini visiems atsidalijantiems bendraturčiams tam, kad galėtų naudotis pagal paskirtį atsidalyta nuosavybe, negali būti dalijami natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).Nagrinėjamu atveju apeliantai prašė atidalyti kiemo statinius, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip vienas nekilnojamasis daiktas. Pagal apeliantų siūlomą atidalijimo variantą, dalis statinių tektų apeliantams, kita dalis – ieškovėms (minėti statiniai būtų įregistruoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais), o tie statiniai, kurie, apeliantų teigimu, yra fiziškai nedalūs ir būtini visiems bendraturčiams, liktų bendrąja daline nuosavybe. Anksčiau nurodytos teismų praktikos kontekste, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad toks turto atidalijimo variantas a priori, t. y. neišnagrinėjus klausimo iš esmės, būtų negalimas ar juo labiau neįgyvendinamas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytas argumentas nėra pakankamas atmesti šį priešieškinio reikalavimą.
Dėl apeliantų reikalavimo pripažinti jų teisę statyti tvorą ant žemės sklypo dalies ribos be kitų šalių sutikimo
Nors nurodytas apeliantų reikalavimas pareikštas priešieškinio dalyje dėl nekilnojamojo turto (kiemo statinių) atidalijimo ir nedalomo nekilnojamojo turto naudojimo tvarkos nustatymo, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl jo pasisakė atskirai, nes jis savo esme nėra susijęs su apeliantų pareikštu reikalavimu dėl kiemo statinių atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Savarankiškų argumentų dėl šios skundžiamo teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo apeliantai apeliaciniame skunde nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė P. P. atskirai nurodo argumentus, susijusius su apeliantų 2015 m. gegužės 18 d. žemės sklypo plano pateikimo į bylą aplinkybėmis. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nurodytą planą priėmė ir juo remdamasis išsprendė bylą, pažeisdamas CPK normas, reglamentuojančias ieškinio dalyko pakeitimą (CPK 141 straipsnis). Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės pateikti argumentai nepagrindžia teismo padaryto procesinės teisės normų pažeidimo, nes ieškovės pozicija, kad naujo plano pateikimas nagrinėjamu atveju reiškė ieškinio dalyko pakeitimą, yra grindžiama tik ieškovės subjektyviu bylos aplinkybių ir CPK 141 straipsnio normų aiškinimu, o ne objektyviais duomenimis, kad pateikus patikslintą planą, faktiškai buvo pakeisti priešieškinio reikalavimai ir teismas juos nagrinėjo. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad po minėto plano pateikimo apeliantai dar tikslino priešieškinį ir byloje dalyvaujantiems asmenims buvo suteiktas terminas į jį atsiliepti (3 t., 103-106).Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų išdėstytų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes laiko juos teisiškai nereikšmingais apeliacine tvarka nagrinėjamai bylai išspręsti.
Dėl procesinės bylos baigties
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė antrąjį apeliantų priešieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo dalių naudojimosi tvarkos nustatymo, taip pat apeliantai nepagrindė skundžiamo teismo sprendimo dalies neteisėtumo bei nepagrįstumo dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti apeliantų teisę statyti tvorą ant žemės sklypo dalies ribos, tačiau likusius priešieškinio reikalavimus, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas atmetė nenustatęs tam pakankamo faktinio ir (ar) teisinio pagrindo. Kadangi atmesdamas pastaruosius reikalavimus, pirmosios instancijos teismas jų iš esmės nenagrinėjo ir atitinkamų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų nevertino, skundžiamas teismo sprendimas dėl šių reikalavimų panaikinamas ir byla šioje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.Apeliacinės instancijos teismui grąžinant dalį bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, įskaitant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str.).Ieškovių G. M. R. ir P. P. pateiktų prašymų dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas netenkina, nes pateikti įrodymai nėra susiję su apeliacinėje instancijoje (iš)nagrinėtais klausimais.Be to, atsakovai A. K. ir G. K. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašo atsisakyti prijungti prie nagrinėjamos bylos naujai ieškovės teikiamus įrodymus, o taip pat skirti ieškovei G. M. R. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kadangi apeliacinės instancijos teismas atsisakė prijungti prie nagrinėjamos bylos ieškovės pateiktus įrodymus, dėl šio apeliantų prašymo teismas atskirai nepasisako. Pagrindų, kuriais remiantis apeliacinės instancijos turėtų paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisėjų kolegija taip pat nenustatė, todėl šį apeliantų prašymą atmeta, kaip nepagrįstą (CPK 95 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria atmesti atsakovų A. K. ir G. K. priešieškinio reikalavimai patvirtinti atsakovų teisę įsigyti jiems nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis pagal pridėtą žemės sklypo planą be G. M. R., P. P. ir E. P. sutikimo ir atidalyti dalomą nekilnojamąjį turtą (kiemo statinius) bei nustatyti nedalomo nekilnojamojo turto naudojimo tvarką (išskyrus šio reikalavimo 3 papunktį dėl teisės statyti tvorą) bei valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.