Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių G. M. R., P. P. ir trečiojo asmens E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų (pagal priešieškinį) A. K. ir G. K. patikslintą ieškinį atsakovėms G. M. R. ir P. P. dėl kiemo statinių atsidalinimo, tretieji asmenys E. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, AB SEB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Atsakovės G. M. R., P. P. ir trečiasis asmuo E. P. apeliaciniu skundu prašė: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį ir vietoje jos priimti naują sprendimą – atidalinti 81,79 kv.m. ploto kiemo statinį – šaligatvį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) tokia tvarka: 39,69 kv.m. šaligatvio, einančio nuo vartelių aplink apeliantei G. M. R. priklausantį namą, kadastrinių matavimų byloje pažymėto b1, atidalinti iš bendrosios nuosavybės ir pripažinti asmenine nuosavybe, priklausančia G. M. R.; 5,38 kv.m. šaligatvio, kadastrinių matavimų byloje pažymėto b1, einančio nuo pirmos laiptų pakopos kadastrinių matavimų byloje pažymėtų l1 iki vartelių, pripažinti bendrąja daline nuosavybe, kurios: 1/2 dalis jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso A. K. bei G. K., po 1/4 dalis - nuosavybės teise G. M. R. ir P. P.; 8,46 kv.m. šaligatvio, kadastrinių matavimų byloje pažymėto b2, einančio tiesiai už antros laiptų pakopos kadastrinių matavimų byloje pažymėtų l2, pripažinti bendrąja daline nuosavybe, kurios: 1/2 dalis jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso A. K. bei G. K., po 1/4 dalis - nuosavybės teise G. M. R. ir P. P.; likusią 28,26 kv.m. šaligatvio dalį, einančią aplink ieškovams A. ir G. K. priklausantį namą - atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pripažinti ją jungtine sutuoktinių A. K. bei G. K. nuosavybe; atmesti ieškovų A. K. ir G. K. 2018 m. vasario 21 d. patikslintą priešieškinį, išskyrus dalį dėl kiemo statinio – vartelių; netenkinus apeliacinio skundo, pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, jas paskirstant taip: priteisti apeliantei M. G. R. solidariai iš ieškovų A. K. ir G. K. tokias bylinėjimosi išlaidas: 513,07 Eur už procesą pirmosios instancijos teisme c.b. Nr. 2-443-820/2016; 540,40 Eur už procesą apeliacinės instancijos teisme c.b. Nr. 2A-628-881/2017; 751,13 Eur už procesą pirmosios instancijos teisme c.b. Nr. 2-4227-934/2018; priteisti apeliantei P. P. solidariai iš ieškovų A. K. ir G. K. tokias bylinėjimosi išlaidas: 286,67 Eur už procesą pirmosios instancijos teisme c.b. Nr. 2-443-820/2016; 400 Eur už procesą apeliacinės instancijos teisme c.b. Nr. 2A-628-881/2017; priteisti trečiajam asmeniui E. P. solidariai iš ieškovų A. K. ir G. K. 394,81 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už procesą pirmosios instancijos teisme c.b. Nr. 2-443-820/2016; nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka; į bylą liudytoja kviesti UAB „Ankada“ matininkę A. R., kuri parengė 2018 m. vasario 19 d. Nekilnojamojo daikto - kiemo statinių, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atidalijimo ir dalių nustatymo projektą; priteisti apeliantėms bylinėjimosi išlaidas.

10. Nurodė, kad teismas nepasisakė dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartyje nurodytų ir apeliančių 2018 m. sausio 12 d. atsiliepime pateiktų argumentų dėl kiemo statinių nedalumo ir sprendimu atidalino nedalomus nekilnojamuosius daiktus, kurių nedalumas buvo grindžiamas rašytiniais įrodymais, prejudiciniu faktu dėl visų kiemo statinių kaip priklausinių neatsiejamos funkcinės paskirties su ieškovams ir atsakovėms priklausančiais namais, nustatytu Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teisme nagrinėtoje a.b. Nr. A-2464-602/2016. Teismas, nenustatinėjo ginčijamų NT registre įregistruotų Kiemo statinių kontūrų ir buvimo vietos, ir sprendimą grindė ne kadastrinių matavimų byla, o ieškovų pateiktu mastelio ir statinių vietos neatitinkančiu atidalinimo planu, kuris prieštarauja rašytiniams įrodymams dėl kiemo statinių faktinės buvimo vietos (lokacijos) ir kontūrų. Sprendimo dalis dėl atskirų kiemo statinių pripažinimo bendrąja daline nuosavybe yra neteisėta, nes ja teismas neteisingai išsprendė juridinio fakto klausimą - šalių ginčijamą nekilnojamųjų daiktų - 207 kv.m. betono grindinio - buvimo vietą, kai tokia vieta prieštarauja rašytiniams įrodymams ir pačių ieškovų teiginiams. Atskirų kiemo statinių atidalinimas neatitinka LAT praktikos ir pažeidžia apeliančių teises. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes nepaisant 2 teismų įpareigojimų ieškovams atlikti kadastrinius matavimus, sprendimą priėmė vadovaudamasis planu, kuriame nustatyti tik betono grindinio kontūrai ir sprendimo motyvai dėl laiptų reikalingumo P. P. priklausančio rūsio pastato naudojimo paneigė jos nuosavybės teisę eksploatuoti rūsio pastatą ir naudotis rūsio pastatui eksploatuoti būtinu žemės sklypu. Teismas paneigė apeliančių teises į joms priklausančias kiemo statinių dalis, nes ne atidalino NT registre aiškiai apibrėžto dydžio kiemo statinius, bet paskirstė jų nuosavybę ieškovams ir apeliantėms, nenustatydamas nei kompensacijos už nuosavybės paėmimą, nei vertindamas tokių daiktų padalinimo galimybės. Teismas neišsprendė apeliančių pateikto rašytinio alternatyvaus šaligatvio atidalinimo varianto. Teismas išėjo už bylos ribų ir nemotyvavo sprendimo dalies, kuria rūsio patalpos savininkei P. P. buvo priteista papildoma 1/4 nuosavybės teisės į su jos nuosavybės teise rūsio patalpa nesusijusių kiemo statinių - tvorų ir atraminių tvorų. Teismas pažeidė CPK 93 str. 2 d. ir 93 str. 4 d. ir netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes, neatsižvelgė, jog dalis ieškovų priešieškinio reikalavimų buvo atmesta, dalies ieškovai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos atsisakė, todėl nepagrįstai nepriteisė Apeliantėms per 4 metus patirtas bylinėjimosi išlaidas už ieškovų atmestus ir atsisakytus reikalavimus bei visiškai nepasisakė ir nesprendė dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nors trečiasis asmuo iki 2017 m. gruodžio 8 d. procese dalyvavo kaip atsakovė pagal ieškovų ieškinį trečiojo asmens atžvilgiu ir ieškovų visi reikalavimai prieš trečiąjį asmenį nebuvo patenkinti.

11. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas tinkamai atliko jam deleguotas funkcijas, tinkamai išsiaiškino ir įvertinio visas bylai reikšmingas faktinės aplinkybes ir jų teisinę reglamentaciją, todėl priėmė pagrįstą ir tinkamai motyvuotą, teisėtą sprendimą. T. y. teismas padarė net du išvažiuojamuosius posėdžius ir vietoje patikrino visas kiemo statinių padalijimui reikalingas aplinkybes. Teismas teisingai atidalino iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Atsakovų argumentai apie naudojimąsi tam tikrais daiktais (pvz. laiptais į rūsį) yra nepagrįsti. Teismas taip pat teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

12. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

13. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams.

14. Apeliantės prašo žodinio teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme, prašo apklausti liudytoją, taip pat prašo prijungti papildomus dokumentus. Šie prašymai netenkinami. Pažymėtina, kad teismo posėdžiai apeliacinės instancijos teisme paprastai yra rašytiniai ir tik išimtiniais atvejais, kai teismas nusprendžia, jog yra būtina, daromi žodiniai posėdžiai. Nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme priimami tik tuo atveju, jeigu jų nebuvo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme. Įvertinus bylos medžiagą, matyti, jog šiuo atveju, byla išsamiai buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, nes įvyko daug teismo posėdžių, įskaitant išvažiuojamuosius posėdžius, šalys į bylą teikė daug paaiškinimų, rašytinių įrodymų. Taigi, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pateikta pakankamai įrodymų ir paaiškinimų, tam, jog būtų išsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nei daryti žodinio posėdžio, nei priimti naujų įrodymų.

15. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovams ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tam tikras turtas – kiemo statiniai esantys (duomenys neskelbtini), kurie yra antraeiliai daiktai ir tarnauja pagrindiniams daiktams gyvenamiesiems namams.

16. CK 4.80 str. 1 ir 2 d. yra nurodyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

17. Iš šios bylos, taip pat iš teismų informacinės sistemos Liteko taip pat matyti, kad šalys konfliktuoja jau ilgą laiko tarpą ir jiems nepavysta susitarti dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe priklausančiais daiktais.

18. Taigi, šiuo atveju yra būtina atidalinti daiktus iš bendrosios dalinės nuosavybės taip, kad toks padalijimas būtų kiek įmanoma proporcingesnis, kiek įmanoma geriau atitiktų šalių interesus, taip pat turi būti stengiamasi bent iš dalies atkurti teisinę taiką. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas būtent taip ir padarė, todėl skundžiamu sprendimu atidalintas turtas geriausiai atitinka tiek ieškovų, tiek atsakovių interesus.

19. Svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas darė išvažiuojamuosius teismo posėdžius, todėl turėjo galimybę susipažinti su visa situacija realybėje ir nustatyti, kokiomis turto dalimis iš tikro naudojasi ieškovai, o kokiomis atsakovės.

20. Apeliantės nesutinka, kad atidalijimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės būtų atliktas pagal, ieškovų pateiktą projektą, nes projekte nurodyti objektai, neatitinka realios situacijos, padaryti matavimai yra netikslūs. Su šiais apeliančių teiginiais nesutiktina.

21. Įvertinus ieškovų pateiktą projektą nustatyta, jog jis parengtas pagal ir atitinka Nekilnojamojo turto registre nustatytus bei registruotus, viešus, oficialius, teisėtus ir neginčijamus priklausinių kadastro ir registro duomenis.

23. Projektas ir jo sprendiniai yra visiškai aiškūs ir pakankami, kad nustatyti atidalinamą turtą ir jo dalis: (1) sprendiniai tikslūs ir išreikšti aiškiais matavimo vienetais; (2) sprendiniai aiškiai nustato atidalinamo turto vietą ieškovų ir atsakovių žemės sklype ir jo ribas.

24. Projektas ir jo sprendiniai atitinka teisės aktuose jiems nustatytus reikalavimus bei keliamas užduotis (maksimalus bendro turto atidalinimas, atidalinimas be žalos atidalinamo turto funkcinei paskirčiai ir visa kita).

25. Projektą ir jo sprendinius parengė bei su Priklausinių Nekilnojamojo turto registre nustatytais kadastro ir registro duomenimis papildomai sutikslino specialiąsias, ekspertines žinias turintis Matininkas - UAB „Ankada“. Kaip minėta, projektą ir jo sprendinius natūroje, išvažiuojamojo posėdžio metu patikrino ir įvertino teismas.

26. Pažymėtina, kad apeliantės byloje taip ir nepateikė teisės aktų ir teismų praktikos aiškiai nustatytos formos, alternatyvaus (savo) kiemo statinių atidalinimo projekto, tai yra atitinkamų savo reikalavimų nepateikė nei priešieškiniu, nei atsiliepimu į ieškinį. Tas faktas, kad apeliantės nors ir netinkama forma, bet teismui pateiktais savo rašytiniais paaiškinimas išsakė kai kuriuos priklausinių atidalinimo sprendinius, patvirtina tai, kad priklausiniai yra ne tik atidalinamas (dalus) turtas, bet ir antraeilis turtas, kurį galima atidalinti be žalos jo funkcinei paskirčiai, atsižvelgiant į jo funkcinį ryšį su jų viešpataujančiais, pagrindiniais daiktais.

27. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovių teiginius, jog reikia vadovautis jų pateikta 2018­-03-23 Kiemo statinių kadastrinių matavimų byla, nes ši kadastrinė byla bei jos duomenys (joje nustatyti statiniai) nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre ir todėl negali būti naudojami prieš trečiuosius asmenis (įskaitant teismą), kaip faktą atitinkantys bei teisines pasekmes sukuriantys įrodymai ar medžiaga. Minėta kadastrinė byla ir joje užfiksuoti duomenys neatitinka oficialių, registruotų kiemo statinių Nekilnojamojo turto registro duomenų bei neturintys jokių oficialių ir teisėtų įrodymų, kad atitinką faktą.

28. Apeliantės nepagrįstai teigia, kad ieškovų reikalavimas bei Projekto sprendinys nustatantis, kad po atidalinimo iš bendro turto lieka dalis bendrai valdomo turto, nekeičia tokio turto teisinio statuso ir padėties, yra neteisingas bei visiškai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai, kurioje nurodyta, kad bendraturčiams priklausančių dalių atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės nereiškia, kad negali likti jokių bendrojo naudojimo patalpų. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai.

29. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti ar sutikti su apeliaciniame skunde pateiktais teiginiais apie tai, kad sprendimu padalinus kiemo statinius pagal Projekto sprendinius, buvo nustatytas juridinis faktas, nes kaip minėta, projektas parengtas ir jame esantys duomenys nurodyti išskirtinai pagal oficialius, galiojančius ir neginčijamus Priklausinių Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis.

30. Byloje niekas nereiškė ir nereiškia jokių reikalavimų, bet kaip susijusių su juridinių faktų nustatymu. Ieškinio dalykas yra visiškai aiškus – atidalinimas iš bendro turto. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių juridinių faktų, o priėmė sprendimus dėl ieškinyje aiškiai nurodyto reikalavimo atidalinti iš bendro turto, pagal oficialius kiemo statinių Nekilnojamojo turto registro duomenis, parengtą projektą.

31. Atsižvelgiant į prašomų atidalinti kiemo statinių, kaip antraeilių, nesavarankiškų daiktų - priklausinių, statusą bei teisinį režimą, atsakovių keliami klausimai dėl galimos kompensacijos yra nepagrįsti nes priklausiniai nėra nedalūs, savarankiški daiktai, kurių padalinimu (netekimu) būtų padaroma ar galėtų atsirasti žala jų savininkams. Visi priklausiniai nuo jų sukūrimo momento buvo ir yra skirti tiktai konkrečių, pagrindinių daiktų eksploatacijai užtikrinti.

32. Atliekant priklausinių kadastrinius matavimus bei juos registruojant, pagal priklausinių funkcinį ryšį su pagrindiniais daiktais, buvo išskirti atskiri, savarankiški priklausiniai. Ieškovų prašomas padalinimas yra paremtas atskirų priklausinių funkciniu ryšiu su konkrečiais savarankiškais daiktais, kuriems jie tarnauja. Po skundžiamu sprendimu nustatyto Priklausinių atidalinimo, iš apeliančių nebuvo paimti jokie jų valdomiems pagrindiniams nekilnojamiems daiktams – pastatams, eksploatuoti reikalingi ir/ar su jais bet kokį funkcinį ryšį turintys priklausiniai. Po sprendimu nustatyto priklausinių atidalinimo, atskiri priklausiniai buvo pagrįstai ir teisėtai padalinti tarp ieškovų ir atsakovių, atsižvelgiant į priklausinių teisinę prigimtį bei statusą, o taip pat atskirų priklausinių funkcinį ryšį su pagrindiniais daiktais. Ieškovų iki padalinimo valdyti, tačiau su jo valdomais pagrindiniais daiktais funkciškai nesusiję priklausiniai, be jokios kompensacijos pagrįstai ir teisėtai atiteko apeliantėms, ir atvirkščiai.

33. Tai, kad kompensacija atsakovėms nepriklauso, patvirtina ir pačių atsakovo pateiktas priklausinių atidalinimo variantas, kuris nepriklausomai nuo to, kad yra atidalinamas bei vienam iš buvusių bendraturčių atitenka, o iš kito paimamas tiktai su jo valdomu pagrindiniu nekilnojamuoju daiktu susijęs priklausinys, taip pat nenumatė jokios kompensacijos ar jos poreikio.

34. Kaip minėta, byloje buvo padarytas išvykstamasis teismo posėdis, kurio metu teismas vietoje (natūroje) apžiūrėjo ir įvertino: priklausinių faktinę (fizinę) būklę ir stovį; žemės sklypą; priklausinių ir pastatų išsidėstymą ir vietą sudėtingo bei šlaituoto reljefo žemės sklype; priklausinių funkcinę paskirtį ir funkcinį ryšį su konkrečiais pagrindiniais daiktais pastatais, kurių eksploatacijai reikalingi priklausiniai; priklausinių, projekto ir priklausinių Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų atitikimą bei jų reikšmę priklausinių atidalinimui; ieškovų prašomą priklausinių būdą ir apimtį; aplinkybes svarbias priklausinių atsidalinimo racionalumui, pagrįstumui ir teisėtumui užtikrinti; priklausinių dalumą; priklausinių padalinimo žalą jų funkcinei paskirčiai; atidalinimu siekiamų tikslų įgyvendinimą; projekto ir jo sprendinių aiškumą, pakankamumą, pagrįstumą ir teisėtumą; visus optimalius padalinimo variantus.

35. Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad priklausiniai yra ieškovų notariniu sandoriu įgytas, Nekilnojamojo turto registre aiškius kadastrinius ir registro duomenis turintis ir jame registruotas nekilnojamas turtas. Priklausiniai buvo registruoti ieškovų ir atsakovių įgyti bei šiuo metu yra valdomi pagal galiojančius ir neginčijamus priklausinių kadastro ir registro duomenis, kurių pagrindu yra parengtas ieškovų pateiktas projektas. Teismas priklausinius atidalino pagal tinkamai parengtą ir patikrintą projektą. Priklausiniai yra dalus turtas ir jau faktiškai yra padalinti į atskirus, savarankiškus kiemo statinius. Atidalinant kiemo statinius buvo atsižvelgta į tai, kad ieškovų prašomi padalinti kiemo statiniai yra priklausiniai, tai yra nesavarankiški, antraeiliai daiktai, turintys aiškų funkcinį ryšį su konkrečiais jiems viešpataujančiais daiktais. Pažymėtina, kad padalinus priklausinius visiškai nepasikeitė ir padalinimas nepadarė jokio poveikio ar žalos buvusiai priklausinių funkcinei paskirčiai ir jų ryšiui su jų viešpataujančiais daiktais, t. y. jais ir toliau bus galima naudotis tiek ieškovams tiek, atsakovėms. Projektu yra siekiama pagrįstai maksimalaus priklausinių atidalinimo iš bendro turto, bendra nuosavybe paliekant tik tas priklausinių dalis, kurios yra būtinos visų pastatų eksploatacijai.

36. Taigi, teismas tinkamai įvertino faktinę situaciją ir teisingai atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovės nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įtikinamų argumentų bei įrodymų, kodėl ieškovų siūlomas ir teismo patvirtintas kiemo statinių atidalijimo planas prieštarauja galiojantiems teisės aktams ir jų interesams.

37. Atsakovės apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Ši byla jau buvo vieną kartą nagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, šiuo metu apeliacinėje instancijoje ji yra nagrinėjama antrą kartą. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmą kartą, atsakovų priešieškinis buvo atmestas bei apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovų atsakovėms ir trečiajam asmeniui nepriteisė išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmą kartą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo.

38. Įvertinęs skundžiamu sprendimu paskirstytas bylinėjimosi išlaidas, kurios patirtos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas jokių CPK 93, 98 str. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) pažeidimų nenustatė, t. y. bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos laikantis atitinkamų proporcijų – tiksliai pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. Dėl išvardintų priežasčių atmetami ir apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

39. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, taigi jo naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

40. Ieškovas A. K. pateikė įrodymus apie 1210 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis (po 605 Eur) ieškovui priteisiamos iš atsakovių (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų G. M. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.