Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-331-676/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-09-06
Bylos Nr.: e2-331-676/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-50-3-00953-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Raimondas Dilys
Ieškovas: ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas: UAB „Mano Būstas Baltija“
Advokatai: Artūras Jaskelevičius

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.2.13Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinės teisinės pasekmės
2.4.4.8Kito asmens turto administravimas
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.8Atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-331-676/2024Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00953-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 2.4.4.8; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,sekretoriaujant Renatai Garuolienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Baltija“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „Mano Būstas Baltija“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau - DNSB) „Taikos-30“, „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialas, D. B., I. N., V. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 500 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2023 m. vasario 2 d. daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), dėl netinkamai prižiūrimos terasos/balkono buvo užlietos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos). Ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi Patalpas gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. 220 0278724). Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip Patalpų draudikui, atsirado pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą, todėl ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo iš viso 500 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo daugiabučio namo administratoriumi, kuris buvo atsakingas už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų priežiūrą. Iš turto apžiūros akto, fotonuotraukų matyti, kad Patalpos buvo užlietos vandeniui prasiskverbus iš aukščiau įrengtos terasos/balkono. Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo atsakinga už terasos/balkono, dėl kurio trūkumų Patalpoms buvo padaryta žala, priežiūrą. Atsakovei netinkamai vykdė daugiabučiame name įrengtos terasos/balkono priežiūrą, neužtikrino tinkamos hidroizoliacijos, todėl kilo neigiamos pasekmės – vanduo pradėjo sunktis žemyn ir užliejo Patalpas.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neatsižvelgė į visas žalos atsiradimui reikšmingas aplinkybes, nenustatinėjo ir neįrodinėjo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės veiksmuose, ieškovė tinkamai neatliko išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties ir įvykio kaltininko. Nepateikti jokie objektyvūs ir patikimi tikrąją įvykio priežastį pagrindžiantys įrodymai. Ieškovė apsiribojo konstatavimu, kad įvyko avarija, o tuo metu atsakovė buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Ieškovė visiškai nebando įrodinėti kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Byloje nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ir/ar netinkamai ar visai jų nevykdžiusi. Be to, ieškovė tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio, ir nepateikė visų žalos (draudimo išmokos) dydį pagrindžiančių dokumentų. Taigi tinkamai neištyręs draudimo įvykio aplinkybių, draudikas pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens.

Atsakovė papildomais paaiškinimais nurodė, kad ginčo name patalpų savininkai yra įsteigę DNSB „Taikos – 30“, kuri yra laikytina bendrosios dalinės nuosavybės valdytoja; ši 2017 m. spalio 11 d. yra sudarius administravimo paslaugų teikimo sutartį su atsakove, kuri teikia paslaugas numatytas sutartyje. Atsakovę su bendrija sieja sutartiniai santykiai dėl paslaugų teikimo, todėl atsakovei nėra taikoma griežtoji civilinė atsakomybė. 2023 m. vasario 24 d. atsakovė gavo pranešimą iš gyventojo dėl 2023 m. vasario 2 d. įvykio, kuris nurodė, kad patalpose buvo didelės vandens balos. Atsakovės darbuotojai nuvykę į apžiūrą užfiksavo, kad „Per nesandarų balkono denginį vanduo aplieja žemiau esantį butą. Nesandarumai atsirado per plytelių siūles ir šaltuoju metu ardoma konstrukcija trupina betono išlyginamąjį sluoksnį ir drėkina konstrukcija“ bei rekomendavo „atlikti balkono perdengimo remonto darbus demontavus plytelių dangą ir išlyginamąjį sluoksnį. Naujai įrengti naują hidroizoliacijos sluoksnį ir įrengti plyteles. Papildomai reikia žiemos metu valyti sniego sankaupas ir stebėti plytelių siūlių būklę, kad savalaikiu užsandarinti plyšius.“ Atsakovė iki avarijos nėra gavusi iš namo gyventojų jokių pranešimų apie balkonų netinkamą būklę, taip pat atsakovės žiniomis iki įvykio nėra buvę ir panašaus pobūdžio avarijų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovė negali būti atsakinga už šį įvykį.

Trečiasis asmuo „Swedbank P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, atsiliepimu į ieškinį prašo ginčą spręsti teismo nuožiūrą. Nurodė, kad trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas, nes 2022 m. kovo 24 d. su D. B. sudarė draudimo sutartį Nr. GTD27722218/3, identifikacinis Nr. 10059639894, kuria buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartimi taip pat buvo apdrausta ir minėto buto savininko civilinė atsakomybė. Civilinės atsakomybės draudimo suma – 9 000 Eur, draudimo laikotarpis – nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. D. B. informavo trečiąjį asmenį apie tai, kad ieškovė pateikė jam pretenziją prašydamas atlyginti apliejimu padarytą žalą. Trečiasis asmuo bendravo su D. B. siekdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Pastarasis trečiajam asmeniui paaiškino, jog jam priklausančiame bute jokių vandentiekio avarijų ar vandens išsiliejimų nebuvo bei nurodė, kad užliejimo židinys buvo aukščiau esančiame bute, šio įvykio metu buvo aplietos ir jam priklausančios patalpos, tačiau žala buvo minimali, todėl pranešimo apie įvykį, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, klientas nepateikė. Gautą informaciją trečiasis asmuo perdavė ieškovei ir paprašė patikslinti kokiu pagrindu reikalavimas atlyginti žalą yra teikiamas D. B.. Atsakydama į šį laišką ieškovė nurodė, jog pretenzija dėl žalos atlyginimo bus pateikta daugiabučio namo administratoriui. Atsakovei, kaip daugiabučio namo administratoriui, tenka pareiga ne tik nuolat prižiūrėti administruojamo statinio būklę, bet ir užtikrinti, kad visų statinio konstrukcijų (įskaitant ir stogą) drėgmę izoliuojantys įrenginiai būtų tvarkingi. Atsakovė teismui nepateikė duomenų, kurie įrodytų, jog pareigą atlikti periodines bendrojo naudojimo objektų apžiūras atsakovė vykdė tinkamai. Atsakovė teismui pateikė 2023 m. rugsėjo 21 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą Nr. BAL-036440. Remdamasis šiuo dokumentu atsakovė teigia, jog ji nėra atsakinga už padarytą žalą, nes gyventojai nepritarė atsakovės siūlymui atlikti remonto darbus, tačiau tokie atsakovės teiginiai nepagrįsti, nes šis dokumentas įrodo, jog pastato bendrojo naudojimo konstrukcijos turėjo defektų, kuriuos buvo būtina remontuoti. Būtent dėl to atsakovė ir sušaukė gyventojų susirinkimą siekdamas gauti jų pritarimą remonto atlikimui. Tokiu būdu atsakovė pripažino bendrojo naudojimo konstrukcijų defektų egzistavimą. Be to, gyventojų pritarimo remonto darbų atlikimui buvo paprašyta tik po ginčo įvykio ir kai žala jau buvo padaryta. Pateiktas dokumentas neįrodo, kad prieš ginčo įvykį atsakovė tinkamai vykdė savo pareigas, stebėjo pastato būklę ir informavo gyventojus apie būtinybę priimti tam tikrus sprendimus, t. y. šis dokumentas neįrodo, jog atsakovė atliko veiksmus, kurie būtų nukreipti į žalos prevenciją.

Trečiasis asmuo D. B. atsiliepimu į ieškinį prašo ginčą spręsti teismo nuožiūrą. Jis yra buto, (duomenys neskelbtini), savininkas. Ginčo laikotarpiu, t. y. 2023 m. vasario 2 d., jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) nebuvo jokių vandentiekio avarijų, nebuvo jokių kitų vandens nutekėjimo atvejų iš jo bute esančių galimų vandens šaltinių. Jis savo veiksmais nesukėlė jokio galimo vandens nutekėjimo į žemiau esantį butą. Ieškovės 2023 m. vasario 24 d. turto apžiūros akte nurodyta informacija apie už žalą atsakingą asmenį, pažyminti kad tai butas, (duomenys neskelbtini), yra netiksli. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie bent netiesiogiai patvirtintų, jog butas, (duomenys neskelbtini), galėjo būti užlietas dėl D. B. veiksmų (neveikimo) ar jo bute įvykusio galimo vandens nuotėkio, jis negali būti taikoma nei civilinė, nei deliktinė atsakomybė. Ši problema nėra nauja, jis jau yra kalbėjęs su buto, (duomenys neskelbtini), savininkais, prašydamas išspręsti egzistuojančią problemą (vandens nutekėjimą), tačiau nors ir buvo žadama klausimą spręsti, tačiau rezultato nėra. Apie galimą vandens nutekėjimą iš buto, (duomenys neskelbtini), (arba virš D. B. esančio namo bendrų inžinerinių sistemų), jo žiniomis, žino ir namo administratorius. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog atsakomybė dėl buto apliejimo tenka ne trečiajam asmeniui D. B., kadangi vandens nutekėjimo židinys yra esantis aukščiau nei D. B. priklausanti nuosavybė. Be to, jam priklausantis butas, (duomenys neskelbtini), neturi jokios terasos. Butas yra su balkonu, kuris yra toks pat, koks buvo nuo pat namo pastatymo pradžios (rekonstrukcijos metu balkonas nebuvo keičiamas ar pertvarkomas į kitą inžinerinį statinį (terasą)).

Tretieji asmenys DNSB „Taikos-30“, I. N., V. N. atsiliepimų į ieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė M. V. iš esmės palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad lietaus nuotekų vanduo į apdraustą butą pateko pro balkono, kuris ribojasi su 5 butu, nesandarias konstrukcijas. Balkono konstrukcijos yra bendro naudojimo objektas, todėl atsakovė turėjo laikytis šalių sudarytos sutarties ir jas prižiūrėti. Jei namo administratorius būtų tinkamai ir laiku atlikęs savo pareigas, nustatęs defektus, ir tinkamai informavęs gyventojus apie poreikį remontuoti šią bendrojo naudojimo konstrukciją, informavęs gyventojus apie defektų keliamas grėsmes, atitinkamai ta bendrojo naudojimo konstrukcija būtų buvus sutvarkyta ir žala nebūtų kilusi. Todėl atsakovė pažeidė savo kaip namo administratorės pareigą rūpestingai ir atidžiai vykdyti namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą ir tokiu būdu veikė neteisėtai, todėl atsakovei kyla civilinė atsakomybė ir prievolė atlyginti draudimo išmoką išmokėjusiai ieškovei nuostolius už turtui padarytą žalą.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius papildomai paaiškino, kad atsakovė kaip namo administratorius buvo paskirtas ir veikė ne įstatymo pagrindu, t. y. ne savivaldybės įsakymo pagrindu, o sutartiniu pagrindu, todėl atsakovę su bendrija sieja sutartiniai santykiai dėl paslaugų teikimo. Ieškovė neįrodinėjo bei neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, neįrodinėjo kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė ir nepateikė įrodymų, kad atsakovė sutartimi prisiimtas pareigas būtų vykdžiusi netinkamai, o tik apsiribojo konstatavimu, kad įvyko draudiminiai įvykiai, kurių metu buvo aplietas butas, ir tuo metu atsakovė buvo namų bendrojo naudojimo objektų administratorė, todėl prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens DNSB „Taikos – 30“ atstovas A. B. paaiškino, nors jis ir yra registruotas Bendrijos pirmininku, tačiau iš esmės savęs Bendrijos pirmininku nelaiko ir šių funkcijų nevykdo. Nurodyta užpylimo problema dėl probleminių balkono konstrukcijų Bendrijos nariams yra žinoma, seniai bandoma ją spręsti, šias problemas turi šalinti to buto, kuriam priklauso balkonas/lodžija savininkas. Dėl pareikšto reikalavimo palieka spręsti teismui.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo trečiasis asmuo D. B. palaikė savo atsiliepime nurodytą poziciją.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. N. nurodė, jog iš jam priklausančių bei valdomų patalpų negalėjo būti užlietas ginčo butas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. vasario 2 d. buvo aplietas butas (duomenys neskelbtini). Ieškovė sumokėjo 500 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdraustojo turto ir įgijo subrogacijos teisę į atsakingus už žalos atsiradimą asmenis. Atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė, todėl ieškovė, draudėjai išmokėjo draudimo išmoką ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išmokėtos sumos priteisimo iš jos nurodomo atsakingo už padarytą žalą asmens, nagrinėjamu atveju iš atsakovės, kaip bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratorės, netinkamai vykdžiusios administratoriaus pareigas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, jeigu patalpų užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį, kuriame nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas.

Nagrinėdamas draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo klausimus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikui nepakanka įrodyti vien draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį, žalos kilmę ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013). Tai reiškia, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovei kyla deliktinė atsakomybė, būtina nagrinėjamoje byloje nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo kildina iš 2023 m. vasario 2 d. įvykusio draudiminio įvykio, kurio metu buvo užlietos buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos. Ieškovė draudėjai išmokėjo draudimo išmoką ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išmokėtos sumos priteisimo iš jos nurodomo atsakingo už padarytą žalą asmens, nagrinėjamu atveju iš atsakovės kaip bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratorės, netinkamai vykdžiusios administratoriaus pareigas. Atsakovė neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad įvykio, kuris buvo pripažintas draudžiamuoju, metu buvo apgadintos draudėjai priklausančios patalpos, tačiau nesutinka su ieškinio reikalavimais, nes atsakovė kaip namo administratorius buvo paskirtas ir veikė ne įstatymo pagrindu, t. y. ne savivaldybės įsakymo pagrindu, o sutartiniu su Bendrija pagrindu, todėl atsakovę su Bendrija sieja sutartiniai santykiai dėl paslaugų teikimo, o didžioji dalis ieškovės nurodytų argumentų yra susėję su tuo, lyg atsakovė būtų paskirta įsakymo pagrindu, ir šiuo atveju negali būti taikomi.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas ir jam padaryta žala. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, kad ieškovės įsitikinimu, atsakovė turi prisiimti atsakomybę ir kompensuoti ieškovės patirtus nuostolius dėl buto užliejimo, nes atsakovė kaip namo administratorė netinkamai vykdė pareigą prižiūrėti daugiabučio namo pagrindines konstrukcijas ir inžinierinius tinklus, t. y. kalta dėl atsiradusių pasekmių. Taip pat ginčas kilo ir dėl to, ar balkonai (terasos) yra bendra inžinerinė konstrukcija ar butų nuosavybė. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar daugiabučio namo balkonų (terasų) konstrukcijos priskiriamos bendrojo naudojimo patalpoms, kas yra bendrojo naudojimo objekto valdytojas, kokiu pagrindu atsakovė teikia paslaugas daugiabučiam namui ir kokia yra atsakovės atsakomybės apimtis.

Įstatymu numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Detalesnis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo normomis. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1–5 punktuose nustatyta, kad jog pastato bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

Pagal Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 8 punkto nuostatas bendrijos pirmininkas atsako už bendrojo naudojimo objektų aprašo sudarymą ir tvarkymą. Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinė (pavyzdinė) forma (toliau – Objektų aprašo pavyzdinė forma) yra patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 (2012 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. D1-549 redakcija). Pagal šios formos reikalavimus sudaromame apraše turi būti nurodyta namo bendrojo naudojimo objektų rūšis, paskirtis, individualūs požymiai, su jais susijusios patalpų savininkų teisės ir prievolės. Aprašas turi būti derinamas, svarstomas ir kopijos savininkams pateikiamos bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Aprašą tvirtina visuotinis bendrijos narių susirinkimas (Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Bylos nagrinėjimo metu DNSB „Taikos – 30“ neteikė byloje nurodyto aprašo bei jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog šis klausimas nėra nurodyta tvarka išspręstas.

Pagal Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 10 punktą bendrijos pirmininkas atsako už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimą ir jų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai). Savininkai apie priimtus planus ir kitus sprendimus informuojami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Pagal Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalį sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinti ne visų daugiabučio namo savininkų, o tik jų dalies poreikius, nepažeidžiant kitų daugiabučio namo savininkų teisių ir bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, remonto ar atnaujinimo ir tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, gali būti priimami tos dalies savininkų ir yra privalomi tai daliai savininkų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasi šiuo teisiniu reglamentavimu, daro šias išvadas: 1) pagal statinio projektą įrengtų (sumontuotų) visų daugiabučio namo balkonų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai priskiriami pastato bendrojo naudojimo objektams; 2) pagal statinio projektą sumontuotų balkono bendrųjų konstrukcijų hidroizoliacija, apskardinimas ir kiti elementai, skirti užtikrinti šios konstrukcijos paskirtį pagal esminius statinio reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, laikytini bendrojo naudojimo objektais. Tačiau teisės aktai detaliai nereglamentuoja minėtų elementų priskyrimo ar nepriskyrimo pagrindinėms konstrukcijoms ir tuo pačiu – bendrojo naudojimo objektams, todėl sprendimą dėl šių elementų priskyrimo ar nepriskyrimo bendrojo naudojimo objektams gali priimti savininkai pagal Bendrijų įstatymo nuostatas, ir tai turėtų atsispindėti objektų apraše.

Nagrinėjamu atveju dalyvaujantys byloje asmenys į bylą neteikė duomenų bei įrodymų, kad daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), būtų sudarytas atskiras bendrojo naudojimo objektų, naudojamų tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, aprašas. Minėta aplinkybė patvirtina, kad daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), balkonų laikančiosios konstrukcijos (balkono bendrųjų konstrukcijų hidroizoliacija) priklausė namo bendrojo naudojimo objektams. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. rugsėjo 24 d., praėjus pusmečiui po draudžiamojo įvykio, buvo sušauktas atsakovės administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų avininkų susirinkimas, kurio metu buvo svarstytas terasų remonto klausimas, aptartas balsavimas dėl jų tvarkymo kai mokėjimas būtų paskirstytas būtų ir kitų patalpų savininkams proporcingai turimam naudingą plotą. Iš byloje pateikto 2023 m. rugsėjo 24 d. UAB „Mano Būstas Baltija“ administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkimo metu buvo nutarta, jog gyventojai balkonus bei terasas remontuosis savarankiškai, mokės patys už atliktus darbus. Toks priimtas daugiabučio namo gyventojų susitarimas tik patvirtina, kad draudžiamojo įvykio metu (2023 m. vasario 2 d.) balkonų laikančiosios konstrukcijos buvo/yra laikomos bendrojo naudojimo objektu už kurio priežiūrą atsakingas buvo bendrojo naudojimo objektų valdytojas.

Įstatymu nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas nustatyta tvarka bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – STR 1.07.03:2017) 10.3 punkte įtvirtinta bendrojo naudojimo objektų valdytojo sąvoka – tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus. STR 1.07.03:2017 84–85 punktuose įtvirtinta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją; valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi šiame reglamente nurodytais teisės aktais, reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę.

CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Pagal Nuostatų 4.3 papunktį, vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir valdomo žemės sklypo priežiūrą. Administratorius turi pareigą nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 papunktis). Nuostatų 7.7 papunktis nustato, kad, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, sistemiškai aiškindamas CK 4.84 straipsnio 1, 2, 12 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad administratorius gali veikti dviem atvejais: pirma, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia savininkų bendrijos (arba ji likviduota) arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties (arba ji nutraukta) (būti paskirtuoju administratoriumi), antra, kai tokie savininkai pasirenka vieną iš šių bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formų (įsteigia savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį) ir dar sudaro sutartį su administratoriumi (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. KT25-N12/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-403/2023).

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tais atvejais, kai daugiabučių namų savininkų bendrijos sudaro sutartis su bendrojo naudojimo objektų administratoriais, nepriklausomai nuo administravimo paslaugų, kurias pagal tokias sutartis įsipareigoja teikti administratoriai, apimties, daugiabučių namų savininkų bendrijos išlieka daugiabučių namų valdymo forma, užtikrinančia daugiabučių namų savininkų, o kartu ir viešąjį interesą tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-403/2020, 30 punktas).

Remiantis kasacinio teismo praktika statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisinio statuso turėjimas, savaime nereiškia bendrojo naudojimo objektų valdytojo statuso CK 6.266 straipsnio prasme turėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018). Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

Daugiabučio namo administratoriui pagal sutartį gali būti pavestos vykdyti tiek visos, tiek atskiros funkcijos, su kuriomis yra siejamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros įgyvendinimas. Be to, toks asmuo gali būti įpareigotas vykdyti tiek visų, tiek atskirų namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą - toks aiškinimas neprieštarauja CK, STR 1.07.03:2017 ir kitų teisės aktų nuostatoms, kurios reglamentuoja daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad daugiabučio namo administratoriui sutartimi pavestos vykdyti techninės priežiūros apimtis pirmiausia priklauso nuo paties susitarimo turinio (CK 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo pastato patalpų savininkų teisėms ir pareigoms, susijusioms su bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, įgyvendinti įsteigta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija „Taikos-30“. Ši bendrija 2017 m. spalio 11 d. su atsakove UAB „Mano būstas Baltija“ sudarė Administravimo paslaugų teikimo sutartį dėl joje nustatytų paslaugų teikimo. Taigi, šiuo atveju, atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, buvo paskirta ne CK 4.84 straipsnio 1 dalies pagrindu, o nurodytos sutarties, sudarytos namo bendrijos – trečiojo asmens DNSB „Taikos-30“, ir atsakovės, pagrindu. Todėl siekiant tinkamai atsakyti į klausimą, ar dėl patirtos žalos užliejant trečiojo asmens turtą vandeniu, kurią šiam atlygino ieškovė, yra atsakinga atsakovė, būtina aiškintis administravimo paslaugų sutarties turinį, t. y. kokios su daugiabučio namo priežiūra susijusios pareigos atsakovei buvo perduotos kaip namo techniniam prižiūrėtojui, ar tokias pareigas atsakovė vykdė ir jei nevykdė, ar toks neveikimas buvo priežastiniame ryšyje su kilusia ieškovės prašoma atlyginti žala.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, administratorius pagal sutartį (ne pagal paskyrimą) gali būti atsakingas už padarytą žalą dėl netinkamo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, bet tik tuo atveju, jeigu bus nustatyta ir įrodyta, kad jis nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014, 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-491-219/2016).

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktos trečiojo asmens DNSB „Taikos-30“ ir atsakovės sudarytos Administravimo paslaugų teikimo sutarties bendrosios dalies 2.1. punkto matyti, kad atsakovė sutarties pagrindu įsipareigojo teikti Namo ir Namui priskirtos teritorijos butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, techninės priežiūros paslaugas, o Namo butų ir kitų patalpų savininkai sumokėti už Administratoriaus suteiktas paslaugas. Administravimo paslaugų teikimo sutarties specialiosios dalies 2.1.1. punkte numatyta, kad administratorius įsipareigoja sutarties pagrindu teikti šias paslaugas pagal nurodytus paslaugų tarifus: 1) administravimas; 2) bendrijos buhalterinės apskaitos vedimas; 3) eksploatavimas, t. y. pastato konstrukcijų techninė priežiūra, bendrojo naudojimo patalpų elektros tinklų ir įrenginių priežiūra ir profilaktinio remonto darbai, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų priežiūra, priešgaisrinės signalizacijos, priešgaisrinio vandentiekio priežiūra, priverstinės dūmų ištraukimo ir viršslėgio sistemos priežiūra, domofonų sistemos priežiūra; 4) bendro naudojimo elektra; 5) avarinės tarnybos paslaugos. O sutarties bendrosios dalies 2.3. punkte numatyta, kad Specialiosios dalies 2.1.1. punkte nenumatytos paslaugos gali būti teikiamos esant raštiškam bendrijos ir administratoriaus papildomam susitarimui, kuris įforminamas kaip šios sutarties priedas ir patvirtinamas šalių parašais ir antspaudais. Taigi, šiuo atveju, pagal sudarytą sutartį šalys nesusitarė, kad esant ieškovės nurodytoms sąlygom, namo administratorius vienašališkai, nesuderinęs ir negavęs bendrijos sutikimo, galėtų atlikti kažkokius remonto darbus. Šalių sudaryta sutartis patvirtina, kad šalys susitarė, kad sutartyje nenumatytos paslaugos bus teikiamos pagal atskirą susitarimą, tačiau joks kitas susitarimas nagrinėjamu atveju bylos duomenimis tarp šalių sudarytas nebuvo, tokios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjamos, tai patvirtinančių duomenų bei įrodymų nepateikta.

Iš byloje pateikto Statinio techninės priežiūros žurnalo matyti, kad daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), balkonų (terasų) hidroizoliacijos problema buvo nustatyta senokai, t. y. jau 2019 m. birželio 10 d. Statinio techninės priežiūros žurnale fiksuota, kad yra pažeistas hidroizoliacinis balkonų sluoksnis. Kad būtina tvarkyti visų balkonų hidroizoliaciją taip pat nustatyta ir 2019 m. spalio 15 d., 2021 m. birželio 8 d., bei 2022 m. gegužės 12 d. Byloje pateiktame 2022 m. rugpjūčio 18 d. Statinio kasmetinės apžiūros akte Nr. V22-0426428 nustatyta, kad pastato balkonai – terasos yra patenkinamos būklės, daugelio balkonų, terasų plytelių dangos yra atšokusios, kaupiasi drėgmė, fiksuojami pratekėjimai į patalpas. Pateiktos rekomendacijos: siūlyti tvarkyti balkonų, terasų dangas; būtina atnaujinti hidroizoliacinę dangą. Taip pat iš byloje pateikto 2022 m. spalio 1 d. UAB „Mano Būstas Baltija“ administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų avininkų susirinkimo protokolo Nr. MBN-_SP-_22_1027 matyti, kad susirinkimo metu buvo aptartas balkonų (terasų) hidroizoliacijos klausimas, tačiau kilo nesutarimų ar balkonai (terasos) yra bendra inžinerinė konstrukcija ar butų nuosavybė, todėl buvo nutarta užsakyti iš registrų centro naujausią kadastro bylą. Visi šie ieškovės pateikti įrodymai tik patvirtina, kad atsakovė savo sutartines pareigas vykdė tinkamai, periodiškai atlikdavo statinio (daugiabučio namo) techninę priežiūrą, organizavo butų ir kitų patalpų avininkų susirinkimus ir atliko kitus administravimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Byloje pateiktas 2022 m. spalio 01 d. butų ir kitų patalpų avininkų susirinkimo protokolo Nr. MBN-_SP-_22_1027, patvirtina, kad daugiabučio namo butų savininkai buvo informuoti apie prastą balkonų (terasų) hidroizoliaciją, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, remonto darbų neorganizavo. Kaip jau minėta, pagal šalių sudarytą sutartį (sutarties bendrosios dalies 2.3. punktas) šalys susitarė, kad sutartyje nenumatytos paslaugos bus teikiamos pagal atskirą susitarimą, tačiau joks kitas susitarimas dėl balkonų (terasų) konstrukcijų remonto tarp šalių sudarytas nebuvo, todėl ieškovės argumentai, kad atsakovė savo sutartines pareigas vykdė netinkamai yra visiškai nepagrįsti.

Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes teismas nustato, remdamasis pateiktais įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

Įvertinęs dalyvaujančių byloje asmenų bei jų atstovų paaiškinimus, byloje pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovė ieškinį reiškė bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais, nurodydama, jog atsakovė nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, neužtikrino, kad daugiabučio pastato bendrojo naudojimo konstrukcijos būtų tinkamai prižiūrimos, visų statinio konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai būtų tvarkingi, o sužinojusi apie jų defektus, nesiėmė reikiamų priemonių, kad jie būtų pašalinti. Tačiau, kaip jau minėta, tais atvejais, kai bendrojo naudojimo objektų administratoriai teikia paslaugas pagal sutartis, sudarytas su daugiabučių namų savininkų bendrijomis, ne administratoriai, o būtent daugiabučių namų savininkų bendrijos išlieka daugiabučių namų valdymo forma ir privalo užtikrinti tinkamą namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovė ginčo daugiabučio namo administravimą ir priežiūrą atliko ne CK 4.84 straipsnio 1 dalies pagrindu, o sutarties pagrindu, o namo bendrosios dalinės nuosavybės valdytoju yra bendrija, ne atsakovė, todėl atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu atsakovei nekyla ir ieškovė turėjo įrodyti visus atsakovės atsakomybės pagrindus, tačiau to nepadarė (CPK 178 straipsnis).

Teismas taip pat įvertina ir tai, jog pateiktame ieškinyje bei ieškovės atstovė teismo posėdžiuose teikdama paaiškinimus laikėsi nuoseklios pozicijos ir įrodinėjo atsakovo kaltę pastarajam esant atsakingam už daugiabučio namo pagrindinių, bendrųjų konstrukcijų, inžinerinių tinklų priežiūrą, tinkamai to neatlikus, tačiau paskutinio teismo posėdžio metu papildomai pradėjo įrodinėti ir atsakovo kaltę jam netinkamai organizavus ir Bendrijos narių susirinkimus tikslu juos informuoti apie nustatytus defektus, namo bendrojo naudojimo konstrukcijų pažeidimus bei kita. Tačiau byloje pateikti duomenys bei įrodymai patvirtina, jog Bendrija, o taip pat ir Bendrijos nariai, jau seniai žinojo apie nurodytus bei atsakovo nustatytus šio namo bendrųjų konstrukcijų pažeidimus/defektus, atsakovas reguliariai teikė Bendrijai siūlymus/rekomendacijas dėl nustatytų defektų/trūkumų šalinimo. Be to, ieškovė nepateikė byloje jokių duomenų bei įrodymų, jog Bendrijos narių susirinkimų organizavimas, kad ir aptariamais klausimais, buvo ne Bendrijos, o atsakovo pareiga (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas tuo pačiu įvertina ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu, siekiant pašalinti esamus prieštaravimus bei nustatyti tiesą byloje, šalims teismas siūlė spręsti ir dėl statybos techninės ekspertizės skyrimo siekiant nustatyti ginčo buto užpylimo priežastį/priežastis, tačiau šalys šio siūlymo atsisakė ir statybos techninės ar/ir kitos ekspertizės ginčo buto užpylimo priežasties nustatymui skirti nepageidavo, prašė vadovautis byloje pateiktais įrodymais.

Tuo pačiu įvertinama ir tai, kad teismo posėdžio metu ieškovei buvo siūloma pakeisti atsakovą tinkamu, tokį prašymą buvo pateikęs ir atsakovės atstovas, tačiau ieškovės atstovė nesutiko pakeisti atsakovą tinkamu, teigdami, kad už žalą butui atsakinga atsakovė.

Taigi, įvertinus nurodytą, atmestini kaip neįrodyti ieškovės bendro pobūdžio teiginiai, kad atsakovė nevykdė ar vykdė netinkamai pareigą prižiūrėti daugiabučio namo bendrąsias konstrukcijas, dėl ko būtų įvykęs ginčo draudžiamasis įvykis. Byloje pateikti duomenys bei įrodymai nepatvirtinta, kad avarijos priežastis nulėmė būtent atsakovės pareigų prižiūrėti daugiabutį namą nevykdymas. Byloje neįrodyta, kad atsakovė savo netinkamu veikimu ar neveikimu pažeidė administravimo paslaugų sutartį. Nenustačius ir neįrodžius žalos atsiradimo priežasties, neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų netinkamai administruojant daugiabutį pastatą, nenustačius šios atsakovės veiksmų ar neveikimo priežastinio ryšio su ginčų įvykiais, nėra pagrindo teigti jog yra nustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Nesant įrodytų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, prašomos priteisti žalos atlyginimo dydžio klausimas teisiškai neaktualus, todėl teismas dėl jo plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad ieškinys atmestinas, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus tai, kad atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) nustatytų rekomendacinių advokato teikiamų paslaugų įkainių, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti ir priteisti atsakovei iš ieškovės 726 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas šioje byloje patyrė 58,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškinį atmetus, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Mano Būstas Baltija“ iš ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 58,97 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 97 centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Raimondas Dilys