Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamųjų R. D., K. K., A. K. kaltumas padarius nusikaltimus patvirtinamas šiais baudžiamosios bylos duomenimis.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis K. K. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad R. D. pasiūlė darbą (duomenys neskelbtini) ir ten nuvykęs jis dirbo (mėtė skrajutes, rinko rūbus). Darbo sutartis nebuvo sudaryta. Taip pat dirbo ir kiti asmenys, visi gyveno viename name, kurį išnuomavo R. D.. Jis (R. D.) nesiūlė ieškoti žmonių darbui, jie vieni per kitus susirado darbą pas R. D.. Dirbusių asmenų judėjimo, bendravimo laisvė nebuvo ribojama, jis iš asmenų neėmė jų dokumentų. Atlyginimą mokėjo R. D., atskaitęs nuomą. R. D. už surinktus rūbus gaudavo užmokestį iš asmens, kuriam rūbus nuveždavo. Niekam iš dirbusių asmenų nesiūlė į darbą transportu važiuoti „zuikiu“, jam pačiam tai teko daryti, kai neturėjo pinigų. Jis (K. K.) neieškojo ir nekalbino asmenų vykimui dirbti į (duomenys neskelbtini). Jis (K. K.) ir R. D. nevartojo fizinio smurto prieš kitus asmenis. Mažesnį darbo užmokestį gaudavo tie asmenys, kurie dirbo mažiau. Pagal R. D. nurodymą du kartus teko mokėti atlyginimą dirbusiems asmenims. Kodėl dirbę asmenys nutraukė darbą ir išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, jam nežinoma.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad jis žinojo, jog R. D., K. K. dirba (mėto skrajutes) (duomenys neskelbtini). R. D. klausė, ar jis žino, kas nori atvykti dirbti. 2015 m. jis (A. K.) pasiūlė darbą L. L., nurodė darbo užmokestį (200 svarų), darbo ir gyvenimo sąlygas, jas buvo nurodęs R. D.. L. L. išvažiavo mikroautobusu į (duomenys neskelbtini). Jis (A. K.) suprato, kad už surastus du žmones iš R. D. gavo užmokestį, bet vėliau grąžino jam pinigus, nes jis pasakė, kad tai skola. Grįžęs L. L. pasakojo, kad sugrįžimui į namus neturėjo pinigų, (duomenys neskelbtini) nepatiko važiuoti „zuikiu“, neturi asmens dokumento.

Teisminio nagrinėjimo metu teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino A. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus kaltinamasis A. K. nurodė, kad jie yra teisingi.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. K. paaiškino, kad R. D. užsakius, jis ieškojo ir verbavo žmones vykti į (duomenys neskelbtini) dirbti. Verbuodamas pasinaudojo tuo, kad jie neturėjo kur gyventi. Tačiau nežinojo, kad jie ten bus išnaudojami, išvykimui mikroautobusų nesurado. (7 t., b. l. 150-152)

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017-06-13 įtariamojo apklausos metu A. K. paaiškino, kad su pateiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, padaręs nusikaltimą prisipažįstą iš dalies. 2015 m. pagal R. D. nurodymą surado darbui (duomenys neskelbtini) L. L., jam pasiūlė važiuoti dirbti pas R. D.. O po to už jo suradimą iš R. D. gavo 125 eurus. Daugiau jokių kitų veiksmų nurodytų pranešime neatliko. Siūlydamas važiuoti dirbti L. L. pažeidžiamumu nesinaudojo. Siūlant važiuoti dirbti apgaulės jo atžvilgiu nenaudojo. Apie darbą perdavė tai, ką sakė R. D.. Kad L. L. (duomenys neskelbtini) bus išnaudojamas priverstiniam darbui, nežinojo. (7 t., b. l. 161-162)

Iš pareiškimo matyti, kad 2015-08-12 į Kauno apskrities VPK su pareiškimu kreipėsi A. S., kuris nurodė, kad 2015 metų gegužės mėnesį iš pažįstamo K. K. gavo pasiūlymą vykti dirbti į (duomenys neskelbtini) platinti labdaringų organizacijų lankstinukus. Už šį darbą buvo žadamas apie 80 svarų atlyginimas per savaitę ir nemokamas apgyvendinimas. Kadangi Lietuvoje paskutiniu metu nuolatinio darbo neturėjo, augino du mažamečius vaikus, materialinė padėtis buvo sunki, su pasiūlymu padirbėti sutiko. Kelionei į užsienį pinigų neturėjo, todėl K. K. nupirko jam mikroautobuso bilietą, sakydamas, kad iš uždirbtos algos vėliau šias išlaidas atskaičiuos. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) rajoną jį apgyvendino name, kuriame gyveno dar apie 13 asmenų, dirbusių tokį patį darbą. Vos tik atvykus, vienas iš darbdavių - R. D. paėmė iš jo asmens tapatybės kortelę, sakydamas, kad jis ketina atidaryti banko sąskaitą jo vardu ir oficialiai įdarbinti. Nuo tada savo asmens tapatybės kortelės daugiau nebematė ir jos neatgavo, nors nuolat prašė ją grąžinti. Visą buvimo ir darbo laiką užsienyje dirbo nelegaliai, nors buvo žadėta įdarbinti oficialiai. Darbas prasidėdavo anksti ryte, apie 5-6 val., kai išeidavo iš namų, gavę po 1200 skrajučių ir žemėlapį, kuriame būdavo pažymėti rajonai, kuriuose turėdavo platinti skrajutes. Į nurodytą darbo vietą važiuodavo viešuoju transportu, tačiau kelionei pinigų neturėjo, todėl nuolat vykdavo be bilietų. Į gyvenamąją vietą po darbo grįždavo vakare, apie 19-20 val., dirbo 7 dienas per savaitę, be poilsio dienų. Maistą, rūbus ir kitus asmeninėms reikmėms reikalingus daiktus reikėdavo įsigyti už savo užsidirbtus pinigus. Kadangi šių pinigų nepakakdavo pragyvenimui, buvo priverstas eiti vogti maistą iš parduotuvių. Po pirmos įvykdytos vagystės jis buvo sulaikytas. Už pirmą darbo savaitę R. D. jam davė 20 svarų sakydamas, kad likusius 60 svarų pasiima sau, kadangi būtent tiek sumokėjo už jo bilietą į (duomenys neskelbtini). Vėliau kas savaitę R. D. jam mokėdavo vienodą atlyginimą, t. y. po 20 svarų, o paklausus, kodėl moka ne 80 svarų kaip buvo žadėta, o mažiau, R. D. atsakydavo, kad už nurodymų nevykdymą yra taikomos baudos ir pan. R. D., būdamas išgėręs, ieškodavo preteksto konfliktams, o keletą kartų ėmėsi smurto jo atžvilgiu. Visiems darbuotojams vadovavo ir pinigus mokėjo būtent R. D.. K. K. buvo R. D. patikėtinis, vykdydavo visus jo nurodymus. Neapsikentęs blogų darbo ir gyvenimo sąlygų, nuolatinio psichologinio bei fizinio smurto jo atžvilgiu ir pastovaus žeminimo, nutarė slapta pabėgti nuo R. D. ir jo bendrų, bei grįžti į Lietuvą. Kartu su juo išvykti nusprendė ir mergina vardu (duomenys neskelbtini). 2015-07-22 abu kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasados darbuotojus, kurie jiems nupirko autobuso bilietus bei padėjo sugrįžti į Lietuvą. (1 t., b. l. 1)

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. S. paaiškino, kad 2015 m. gegužės mėnesį jo finansinė padėtis buvo sunki, K. K. ir R. D. tai žinojo, jam pasiūlė dirbti (nešioti skrajutes) vykti į (duomenys neskelbtini), žadėjo gerą atlyginimą ir apgyvendinimą. 2015 m. gegužės mėnesį į (duomenys neskelbtini)jis vyko mikroautobusu kartu su M. Š., kelionę apmokėjo R. D., ten buvo apgyvendintas kartu su kitais asmenimis, kartu gyveno K. K. ir R. D.. Girdėjo ir matė, kad kaltinamieji psichologiškai smurtavo prieš kitus asmenis, kurie gyveno kartu. Atvykus į (duomenys neskelbtini), K. K. iš jo ir kitų asmenų paėmė dokumentus, sakė įformins darbo sutartis ir darbas bus legalus. Ten dirbo ir nešiojo skrajutes. Dėl darbo konfliktavo su R. D., jis naudojo smurtą prieš jį (A. S.), pilnai neatsiskaitė už darbą, mokamo užmokesčio neužteko pragyvenimui, teko maistą vogti iš parduotuvių, važinėti metro neteisėtai, todėl pabėgo. Dirbo nuo 2015 m. gegužės mėnesio iki liepos ar rugpjūčio mėnesio ir ambasados pagalba grįžo į Lietuvą, dokumentai jam nebuvo grąžinti. Grįžęs kreipėsi į policiją. Civilinį ieškinį prašo tenkinti. K. K. jo neskriaudė, nesityčiojo, jis tik siūlė darbą. Viskam ir visiems vadovavo R. D.. Jo (nukentėjusiojo) laisvė nebuvo apribota, tačiau kitiems asmenims buvo liepta neduoti telefono, kad skambinti šeimai. Jis buvo apgautas dėl darbo sąlygų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-08-12 liudytoju apklaustas A. S. paaiškino, kad šeimoje materialinė padėtis sunki, pats neturi pastovaus darbo, dirbo atsitiktinius darbus, uždirbo mažai, kiti šeimoje nedirbo. Jam yra pažįstamas K. K.. Žinojo, kad K. K. dirbo (duomenys neskelbtini). K. K. apie sunkią materialinę padėtį buvo sakęs. 2015 m. sausio mėn. K. K. sugrįžo iš (duomenys neskelbtini). Jam pasiūlė su juo kartu važiuoti į (duomenys neskelbtini)padirbėti „išnešioti skrajučių“. Tuo kartu jis atsisakė. 2015 m. gegužės 22- 25 d. laikotarpyje K. K. jam skambino 2 kartus sakydamas išeiti į kiemą pasikalbėti. Antro pasikalbėjimo metu sutiko vykti. Prie namų laukė K. K. ir R. D.. Abu įkalbinėjo vykti dirbti sakydami „ten geriau tau bus, negu čia, užsidirbsi, turėsi pinigų“. Įkalbėtas sutiko. R. D. galutinai pasakė, kad už kelionę sumokės, bus kur gyventi ir kad dirbs 2 mėnesius. Tą pačią dieną R. D. vairuojamu automobiliu „Mersedes“ nuvažiavo į Elektrėnus prie PC „(duomenys neskelbtini)“, kur laukė (duomenys neskelbtini). Prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini)r. laukė mikroautobusas „VW“, kuris turėjo paimti ir nuvežti į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)atvažiavo į (duomenys neskelbtini)mikrorajoną, kur laukė „mikriukas“ „Mersedes“, ten persėdo. Persėdus išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Po pusantros paros atvykus į (duomenys neskelbtini)vairuotojas jam ir (duomenys neskelbtini) liepė persėsti į kitą autobusiuką, „VW“. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną (duomenys neskelbtini), prie kotedžų, pasitiko J. V.. Kotedže gyveno (duomenys neskelbtini), D. S. ir O. V.. Apžiūrėti darbo vietos visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) stadioną, išskyrus D. S.. Tą pačią dieną atvyko K. K. ir R. D.. Iš vakaro jam ir (duomenys neskelbtini) R. D. davė po 10 Eur „pragyvenimui, maistui“. Nuo ryto išėjo dirbti. Važiavo iki darbo vietos nesusimokėjus už traukinį, nes pinigų niekas nedavė. Darbo dienos trukmė buvo nuo 7 iki 17 val. Darbo metu nevalgydavo, kadangi neturėdavo pinigų nusipirkti, jautėsi „blogai, būdavo silpna, neturėjo jėgų“. Po savaitės laiko R. D. sumokėjo jam ir (duomenys neskelbtini) po 20 Eur. Praėjus antrai savaitei davė dar po 20 Eur. R. D. dalies pinigų nesumokėjimą aiškino tuo, kad reikia atidaryti banke jo vardu sąskaitą ir tada perves likusius pinigus, bei paprašė duoti asmens tapatybės kortelę. Toliau darbas tęsėsi tokiomis pat sąlygomis, daug dirbo, nevalgė, jautėsi blogai. Praėjus trečiai savaitei R. D. davė dar po 20 Eur. Esant šiai situacijai jis nebegalėjo ir nebenorėjo dirbti. R. D. pasakė, kad nori išvažiuoti atgal į Lietuvą, kad nebedirbs ir kad sugrąžintų jam asmens tapatybės kortelę. R. D. pasakė, kad asmens dokumento jis neturi, jis pas kitą žmogų, kuris tvarko popierius. R. D. liepė su J. V. nuvažiuoti į kitą mikrorajoną, kur pasitiks vyras, kuris nuves iki banko dėl popierių sutvarkymo sąskaitai atidaryti. R. D. nurodymu anksčiau su J. V. nuvažiavo į kitą mikrorajoną, kur juos pasitiko lietuvis vyras, kuris nusivedė juos į banko „(duomenys neskelbtini)“ padalinį. Ten pas tą vyrą pamatė savo ir J. V. dokumentus, vyras juos pateikė banko darbuotojui, vėliau pasiėmė atgal. Banke matė anglų kalba dokumentus, niekas jų neišvertė, galvojo, kad tai darbo sutartis. Vėliau sugrįžo atgal į namą. Vėliau norėdamas išvažiuoti prašė R. D. savo asmens dokumento, jis sakė, kad bus vėliau. Dirbo toliau ketvirtą savaitę, tomis pačiomis sąlygomis. Važinėdavo į darbą ir atgal nemokėdami, norėjo darbo metu dienomis valgyti, tačiau neturėjo maistui pinigų, neturėjo maisto, nieko negalėjo nusipirkti, dirbti buvo sunku, jautėsi pavargęs ir išsekęs. (1 t., b. l. 49-51)

2015-08-12 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu nukentėjusysis A. S. atpažino K. K., kaip asmenį, kurį apklausos metu įvardino K. K. ir apie jį davė parodymus. (1 t., b. l, 54-57)

2015-08-12 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu nukentėjusysis A. S. atpažino R. D., kaip asmenį, kurį apklausos metu įvardino R. D. ir apie jį davė parodymus. (1 t., b. l, 58-61)

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-08-12 papildomai liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad praėjus ketvirtai darbo savaitei dokumento niekas negrąžino. Už darbo savaitę R. D. sumokėjo 20 eurų. Nusprendė toliau nedirbti, nes jautėsi išnaudojamas, todėl nuvykęs į darbą nedirbo. R. D. klausė, kur jo dokumentai, kur uždirbti pinigai, R. D. sakė, kad pasikalbės, bet pokalbio nebuvo. Vėliau savaitgalį R. D. grįžo girtas ir pasakė, kad nori pasikalbėti. Jis atsakė, kad su girtu nesikalbės. Tada R. D. jam sudavė vieną smūgį į veidą, konkrečiai - kairės pusės skruostikaulį. Nuo smūgio prarado sąmonę, nukrito. Atsigavus R. D. šalia nebuvo, buvo tik G. Š.. Nuo smūgio buvo sutinusi akis, blogai matė, veide buvo nubrozdinimai. Po kelių dienų norėdamas valgyti, o neturėdamas pinigų parduotuvėje bandė pavogti sumuštinius, tačiau buvo pastebėtas. Apsauga atėmė turėtas reklamines skrajutes. Apie tai sužinojęs R. D. jam namuose grasino fiziniu smurtu. Po šio pokalbio jis nusprendė bėgti, neturėdamas nei pinigų, nei maisto. Iš namo pabėgo, parke susitiko su (duomenys neskelbtini), kuri taip pat buvo pabėgusi. Ji sakė, kad pabėgo dėl tų pačių priežasčių. Abu nutarė kreiptis pagalbos į ambasadą. Nesumokėję traukiniu nuvyko iki ambasados, tačiau ji tuo metu nedirbo. Laukė rytojaus. Tuo metu (duomenys neskelbtini) paskambino G. Š. ir pasakė, kad susipyko su R. D. ir jis jį išvarė. Prie ambasados atvažiavo ir G. Š. su (duomenys neskelbtini). Pats G. Š. matėsi, kad yra sumuštas, kairė galvos pusė buvo sutinusi, dešinės pusės paakys taip pat. (duomenys neskelbtini) buvo sutinęs kairysis paakys. Abu jie pasakė, kad juos sumušė R. D., nes sužinojo, kad ir jie nebedirbo. Staiga pamatė link jų atbėgančius R. D. ir (duomenys neskelbtini). R. D. buvo girtas. Gatvėje kilo triukšmas, privažiavo policija. Dar prieš tai R. D. sugriebė (duomenys neskelbtini) už gerklės ir pasakė „tu žiurke vis tiek važiuosi namo“. (duomenys neskelbtini) buvo išsigandusi. Taip pat R. D. paėmė iš jos telefoną ir išmetė į kanalizacijos šulinį. Jis užstojo (duomenys neskelbtini). Tada R. D. pasakė, kad „tu pats niekur nevažiuosi, nes ambasadoje reikia asmens paso“. Prašė R. D. asmens tapatybės kortelės, šis pasakė, kad atiduos jeigu jam duos 1000 svarų. Policija jį su (duomenys neskelbtini) išsivežė. Kiti su R. D. liko. Vėliau juos policija paleido. Naktį praleido gatvėje laukdami ryto kol galės kreiptis į ambasadą. Sekančią dieną ryte kreipėsi į Lietuvos ambasadą ir raštu pranešė visas aplinkybes. Ambasados darbuotojų pagalba tą pačią dieną lėktuvu sugrįžo į Lietuvą. Dėl šių nusikaltimų jam padaryta moralinė, fizinė ir materialinė žala. (1 t., b. l. 62-63)

2015-08-12 savanoriško daiktų pateikimo protokolu patvirtinama, kad A. S. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C2-05“. (1 t., b. l. 64-65)

2015-08-12 apžiūros protokolu patvirtinama, kad A. S. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia C2-05“ buvo apžiūrėtas, jo adresinėje rastas abonentas pavadintas „(duomenys neskelbtini)“, prie jo nurodytas telefono numeris - „(duomenys neskelbtini)“. (1 t., b. l. 66-71)

2015-08-12 Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad adresatų sąraše yra įrašytas adresatas „(duomenys neskelbtini)“, kurio telefono numeris „(duomenys neskelbtini)“ yra K. K.. (1 t., b. l. 72)

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-10-29 ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nukentėjusysis A. S. paaiškino, kad 2015 m. gegužės pabaigoje - birželio pradžioje, pas jį atvažiavo R. D. ir K. K.. K. K. iš matymo žinojo, o R. D. buvo matęs antrą kartą. Jie pasiūlė vykti į (duomenys neskelbtini). K. K. prieš tai, buvo siūlęs vykti į (duomenys neskelbtini), bet jis nesutiko. Po įkalbinėjimo jis sutiko ir tą pačią dieną jie išvyko. Tai buvo gegužės pabaigoje, tikslios dienos nepamena. Už kelionę sumokėjo R. D. mikriuko vairuotojui. Su juo važiavo (duomenys neskelbtini), su kuriuo susipažino mikriuke. Važiavo 1,5 paros iki vietos. Ten atvyko 4 val. ryto. Atvyko į (duomenys neskelbtini) raj., tikslaus adreso nepamena. Atvežė tiesiai prie to namo durų. Pasitiko lietuviai. Jų nepažinojo. Jie aprodė, kur jie gyvens ir papasakojo maždaug, koks tai bus darbas. Tą pačią dieną pasirodė R. D. ir K. K., su kuriais jis kalbėjosi, bet apie darbą nieko nešnekėjo. Jam kiti žmonės, kurie dirbo seniau, pasakė, ką reikės daryti. (duomenys neskelbtini) jį pačią pirmą dieną apmokė. (duomenys neskelbtini) gyveno tame pačiame name. Ji išmokė kaip vaikščioti pagal žemėlapį ir kaip mėtyti lapukus į žmonių pašto dėžutes. Jo paties užduotis buvo išmėtyti 1200 skrajučių per dieną. Iki 19 val. turėjo grįžti ir grąžinti žemėlapius. R. D. surinkdavo žemėlapius ir matydavo, kur jie išnešiodavo skrajutes. Į darbą nuvykdavo traukiniais, kuriais „zuikiu“ važiuodavo. Apie valandą laiko važiuodavo traukiniu iki vietos, kur reikėdavo išmėtyti skrajutes. Per dieną reikėdavo pravaikščioti mažiausiai 15 km. Namo grįždavo taip pat traukiniais. Ir tas pats būdavo kiekvieną dieną. Išeiginių nebūdavo. Dirbdavo 7 dienas per savaitę. Jei norėdavo pailsėti, tai reikėdavo pasakyti prieš kelias dienas. Tad arba leidžia, arba ne. Jam žadėjo dar Lietuvoje per savaitę mokėti 80 svarų. Praėjus vienai savaitei R. D. sumokėjo 20 svarų ir pasakė, kad 60 svarų jis atskaičiuos už mikriuką. R. D. dar Lietuvoje sakė, kad pirmąją savaitę atskaičiuos už kelionę. Praėjus dar savaitei, R. D. vėl jam davė 20 svarų. Jo paklausė, kodėl tik 20 svarų. Jis atsakė, kad dabar nesurinko, neturi pinigų. Ir taip kas savaitę R. D. jam mokėjo po 20 svarų. Nei karto taip nebuvo, kad jis duotų daugiau nei 20 svarų. Jie tikrindavo, o jei ne visas skrajutes išmėtydavo, tai dar atskaičiuodavo. Jiems trūkdavo maisto, tai eidavo į parduotuvę vogti. Dar iš tų pačių pinigų, t. y. 20 svarų, reikėdavo sumokėti po 3 svarus už žmogų už dujas (namuose). Tokiomis sąlygomis jis išdirbo 1,5 mėnesio. R. D. mokėdavo atlyginimą - 20 svarų, o (duomenys neskelbtini) surinkdavo už dujas. Jis pats po mėnesio pradėjo nebedirbti. Į darbą išvažiuodavo, bet nemėtydavo tų lapukų. Per dieną pravaikščiodavo po miestą. Žemėlapyje pažymėdavo, kad išmėto, o jų nemėtydavo. R. D. sužinojo, kad jis skrajučių neišmėto. Kažkoks pilietis paskambino R. D. ir pasakė, kad rado krūvelę tų skrajučių šiukšliadėžėje. Tą dieną jis su R. D. susipyko. R. D. tą dieną grįžo neblaivus ir reiškė jam pretenzijas, kad kodėl neišmėto skrajučių. Jis atsakė, kad ne taip buvo tartasi, už tai jam R. D. sudavė smūgį į kairę akį. Nuo smūgio jis prarado sąmonę ir prabudo jau sėdėdamas fotelyje po 5 minučių. Po to konflikto, jis dar dvi dienas ėjo dirbti, tačiau nemėtydavo skrajučių. Neišėjo iš tų namų, nes neturėjo kur eiti ir dar nebuvo sugalvojęs ką daryti. Po to R. D. susipyko su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tą dieną negrįžo namo. Supratęs, kad niekas taip nepasikeis, jis išėjo iš tų namų. Su (duomenys neskelbtini) jis susitiko parke ir nuvažiavo su ja prie LR ambasados, nes norėjo grįžti namo. Reikėjo pagalbos. Tą dieną jau buvo pasibaigęs ambasadoje darbo laikas. Visą naktį pravaikščiojo mieste. Tą patį vakarą jam parašė (duomenys neskelbtini), kad tariamai jį R. D. išvarė iš namų, todėl jis nurodė (duomenys neskelbtini)i, kur gali susitikti, tačiau su (duomenys neskelbtini) atvažiavo kartu J. V., (duomenys neskelbtini), R. D., kuris pradėjo nepagrįstai kaltinti, kad jis su (duomenys neskelbtini) jo planšetę pavogė, pinigai dingo. Jis pats su (duomenys neskelbtini) apsistumdė, (duomenys neskelbtini)jam galva trenkė į nosį. Jie patys išsikvietė policijos pareigūnus ir jį su (duomenys neskelbtini) nusivežė į policijos nuovadą. Vakare paleido ir jie per naktį pravaikščiojo. Tada ryte kreipėsi į ambasadą ir sėkmingai grįžo į Lietuvą. Tik nuvykus į (duomenys neskelbtini), R. D. paėmė iš jo asmens tapatybės kortelę, nes sakė, kad reikia apiforminti. Jis R. D. pasakė, kad jam reikia paso, nes nori važiuoti namo, tačiau jis negrąžino. Paskui R. D. prie ambasados pasakė, kad sumokėk 2000 svarų ir atgausi pasą. Kiek žino, kad R. D. oficialiai ir nesutvarkė jo įdarbinimo. Iki išvykimo į (duomenys neskelbtini), Lietuvoje jis dirbo atsitiktinius darbus. Pajamos buvo per mėnesį gal 50 Eur. Už tuos pinigus turėjo išlaikyti draugę, kuri nedirbo ir du mažamečius vaikus. Kiek jam žinoma, tai K. K. žinojo apie jo materialinę padėtį. Iki išvykimo gyveno savivaldybės socialiniame būste, kuris yra (duomenys neskelbtini) raj. Pradžioje K. K. įkalbinėjo vykti, tačiau jis nesutiko. R. D. buvo matęs porą kartų. Prieš išvykimą sakė 80 svarų per savaitę mokės. Jie sakė, kad yra išnuomotas namas, kur visi gyvens. Apie namo nuomos mokestį jie nieko nesakė. Sakė, kad sumokės už nuvykimą. Pradžioje jie sakė, kad 3 mėnesiams važiuoja, kad jie renka labdarai skirtus rūbus, o apie skrajutes nieko nekalbėjo. Nebuvo aptartos darbo valandos. R. D. su K. K. žadėjo ne mažiau 80 svarų per savaitę, su galimybe gauti daugiau. Jie buvo jam pasakę, kad anglų kalba nėra būtina. Vykdamas į (duomenys neskelbtini), jis neturėjo su savimi pasiėmęs pinigų, nes neturėjo iš kur jų gauti. Pirmą savaitę suprato, kad dirba nelegaliai. Paskui paėmė jie jo asmens dokumentą, kad oficialiai įdarbintų. Būnant (duomenys neskelbtini) buvo nuvykęs į banką, kur suprato, kad su R. D. žinia buvo atidarinėjama banko sąskaita. Banke turėjo būti atidaryta jo vardu banko sąskaita. Neaiškino, kokiu tikslu atidarinėjama sąskaita. Tas žmogus, kuris juos pasitiko, jau turėjo jo asmens dokumentą. Jis pats pasirašė ant pateiktų dokumentų, tačiau banko kortelės negavo. Banko pasirašyti dokumentai liko pas tą žmogų. R. D. nustatydavo darbo valandas. Į darbą paprastai išvažiuodavo 6 val. ryto, o grįždavo 18.30 val. Poilsio dienų neturėjo. Per šį visą laikotarpį turėjo 3 laisvas dienas. Jam buvo pareikšta, kad daugiau nėra kam dirbti. R. D. sumokėdavo grynais pinigais atlyginimą. Niekur nereikėdavo pasirašyti, kad gaudavo pinigus. Važinėdavo visi nemokamai traukiniais, nes neturėdavo už ką mokėti. (duomenys neskelbtini) parodydavo kaip reikia važiuoti traukiniu nemokamai. Reikalinga buvo laukti kol daug žmonių eina pro vartelius, tada prasmunkama. Traukinyje niekas netikrindavo traukinio bilietų. Traukinio kortelė kainuodavo apie 10 svarų. Pirmyn-atgal iki darbo vietos kainuodavo 10 svarų. Jei neišmėtydavo pakankami skrajučių, tai nuskaičiuodavo baudą - 10 svarų. Jam du kartus buvo nuskaičiuota po 10 svarų. Tai į savaitę iš vis gaudavo tik 10 svarų. Apie baudą pasakydavo R. D.. K. K. būdavo kaip vairuotojas. Būdavo daug kam nuskaičiuojami tie 10 svarų. Tam pačiam (duomenys neskelbtini) būdavo nuskaičiuojami po 10 svarų. Nežino, ar (duomenys neskelbtini) nuskaičiuodavo. Jie patys eidavo į maisto parduotuves vogti, nes trūko maisto. Juos buvo pagavę apsaugos darbuotojai vagiant. Jie pasiimdavo prekes ir mėnesį laiko neleisdavo užeiti į tą parduotuvę. Tada važiuodavo į kitus rajonus. Blogai jautėsi eidamas vogti. Lietuvoje maisto neteko vogti. Dėl nuovargio, maisto trūkumo, jam pradėjo nuo vaikščiojimo tinti koja, blogai pradėjo jaustis. Jis apie tai, ir, kad negali dirbti pasakė R. D., kuris sudavė jam smūgį į veidą. Smūgis buvo suduotas virtuvėje. Ar tai kas matė, nežino. Kiek žino, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasodino jį į fotelį. Nuo suduoto smūgio jautė fizinį skausmą. Matėsi sužalota akis. Dėl to nesikreipė į medikus, nes galvojo, kad R. D. iš vis gali supykti. Jau tuo metu neturėjo su savimi asmens dokumento ir nebuvo sugalvojęs kur išeiti. Jie gyveno keturiese kambaryje. Kartu gyveno J. V., G. Š., (duomenys neskelbtini), kuris kartu su juo važiavo. Kotedžo viršuje buvo trys kambariai. R. D. gyveno su drauge tame pačiame name. Prie LR ambasados iš pradžių atėjo (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini). O paskui pribėgo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) keliu prispaudė (duomenys neskelbtini) sprandą žemyn. (duomenys neskelbtini) turėjo su savimi mobiliojo ryšio telefoną. R. D. (duomenys neskelbtini) kišenėse ieškojo nuo kambario raktų, o rado jos telefoną. Tada jis (duomenys neskelbtini) telefoną paėmė ir išmetė į kanalizaciją. Nežino, kur šiuo metu yra jo asmens tapatybės kortelė, banke neuždarė atidarytos jo vardu sąskaitos. R. D. ir K. K. žinojo, kad jie važinėdavo nemokamai traukiniu, eidavo vogti maisto. Jam pasakė, kad neturi pinigų maistui, tai jis davė suprasti, kad gali maisto eiti vogti. Kai susipykdavo su R. D., šis jo atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius. Neblaivaus R. D. bijojo ir retas atvejis kada R. D. būdavo blaivus. Nebuvo jam pasirinkimo eiti į darbą ar ne, nes neturėjo nei dokumentų, nei pinigų, todėl ėjo prašyti į ambasadą pagalbos. Materialiai niekas jam negalėjo padėti. (1 t., b. l. 76-82)

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-02-01 papildomai apklaustas nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2016 m. sausio 26 d. apie 15.30 esant privačioje kaimo parduotuvėje (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) raj. sutiko nepažįstamą vyrą, kuris jo ieškojo. Vyras pasikvietė pasikalbėti į lauką, kieme prie parduotuvės. Buvo suprantama, kad pokalbis vyks apie ikiteisminį tyrimą. Vyras paprašė papasakoti „dėl ko čia įvyko“, kokią pinigų sumą jam skolingas R. D.. Vyras pokalbio metu užmaskuotai kalbėjo taip, kad neva atgavus visus pinigus jis (A. S.) turėtų atsisakyti duotų parodymų. (1 t., b. l. 83-85)

2016-02-01 asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis A. S. atpažino D. D. (R. D. brolį), kaip asmenį, apie kurį 2016-02-01 apklausos metu davė parodymus dėl pokalbio prie parduotuvės. (1 t., b. l, 86-88)

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-10-07 papildomai apklaustas nukentėjusysis A. S. parodė, kad dirbant pas R. D. jis buvo mušamas vieną kartą kumščiais, suduodant smūgį į kairės pusės skruostą ties akimi, nuo smūgių prarado sąmonę. Dėl sužalojimų kreipėsi pas gydytojus Lietuvoje. Daugiau niekas nemušė, išskyrus susistumdymą prie Lietuvos ambasados. R. D. visiems buvo liepęs savo (duomenys neskelbtini) SIM kortelių jam (A. S.) neduoti, kad jis neskambintų į Lietuvą. Pats SIM kortelės neturėjo. Išėjus į darbą susitardavo su kitais darbuotojais, kad duotų paskambinti, kurie duodavo ir jis paskambindavo į Lietuvą. (1 t., b. l. 91-92)

2015-08-12-2015-10-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2243/15(02) nurodyta, kad A. S. padaryta poodinė kraujsorūva kairės akies apatiniame voke. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ranka. Sužalojimas galėjo būti padarytas kelių savaičių bėgyje iki apžiūros, tikėtina liepos mėnesio pabaigoje. (1 t., b. l. 96)

Teisminio nagrinėjimo metu apklausta nukentėjusioji O. V. paaiškino, kad K. K. jai pasiūlė darbą (mėtyti skrajutes) ir gerą darbo užmokestį (duomenys neskelbtini), ji sutiko ir išvyko. Ten dirbo pusantrų metų, atlyginimą po 20 svarų į savaitę mokėjo R. D., darbo sutartis sudaryta nebuvo, K. K. paėmė iš jos asmens tapatybės kortelę, o pasą paėmė R. D.. (duomenys neskelbtini)prieš ją smurtą naudojo K. K., tai matė R. D.. Name, kuriame ji gyveno, buvo apgyvendinta ir daugiau asmenų. Vyko į Lietuvos ambasadą prašyti pagalbos. Ten atvyko R. D., ją smaugė, atėmė telefono aparatą, kitiems asmenims davė nurodymą ją sulaikyti ir grąžinti atgal. Ji parvyko į Lietuvą. Darbams (duomenys neskelbtini)vadovavo R. D., jis mokėjo atlyginimą, jo neužteko pragyvenimui, grasino išvaryti, jeigu neišmėtys skrajučių, reikalavo dirbti ir nesuteikdavo išeiginių dienų, dėl nepritekliaus teko vogti maistą, neturėjo kas suteiktų pagalbą užsienyje. Prieš vykstant į (duomenys neskelbtini), jos finansinė padėtis buvo sunki.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-08-14 apklausta nukentėjusioji O. V. parodė, kad iki įvykių (duomenys neskelbtini)ji gyveno Lietuvoje, kartu su seserimi, tėvai mirę. Pastovaus darbo neturėdavo, dirbdavo atsitiktinius darbus, trūkdavo pinigų, sunku būdavo pragyventi. 2013 m. per internetinę svetainę „feisbuką“ susipažino su K. K., bendravo pastoviai. Su R. D. susipažino per R. K., kuomet nuvažiavo 2013 m. lapkritį į (duomenys neskelbtini). Kaip suprato jie abu tarpusavyje buvo geri draugai. Bendraudama su K. K., jam buvo papasakojusi, kad gyvena sunkiai, stinga pinigų, neturi pastovaus darbo. K. K. apie savo darbinę veiklą nepasakodavo, buvo supratusi, kad jis su R. D. važinėja į (duomenys neskelbtini). 2013 m. lapkritį paskambinęs K. K. pasiūlė atvažiuoti pas juos į (duomenys neskelbtini)mėtyti reklamines skrajutes. Nesutiko. Vėliau iš K. K. gavo antrą pasiūlymą važiuoti dirbti, tačiau ir vėl atsisakė. Vėliau, taip pat lapkričio mėn. gavo trečią pasiūlymą dirbti tą patį darbą. Abejojo, K. K. kvietė atvykti ir dirbti, įtikinėjo, kad jai bus gerai, kad pradžioje užsidirbs per savaitę 75 svarus, vėliau daugiau, kad darbo ir gyvenimo sąlygos bus geros. K. K. įkalbėjo ir vykti pas jį dirbti sutiko. Iš Lietuvos su mikroautobusu išvyko 2013 m. lapkričio mėn. 14 d., kurį parūpino K. K.. Buvo sutarta, kad atvažiuos nesusimokėjus, o ten už ją sumokės R. D.. Su savimi pinigų ji neturėjo. Į (duomenys neskelbtini)atvažiavo 2013 m. lapkričio mėn. 17 d. Ją pasitiko R. D., tai buvo pirmas kartas kai jį pamatė, vėliau sužinojo jo anketinius duomenis. Jis už jos kelionę vairuotojui sumokėjo 60 ar tai 80 eurų. Ją apgyvendino name, kurį nuomavo. Namas buvo apleistas. Buvo apgyvendinta kambaryje su K. K.. Vėliau su juo išsiskyrė. Tame name taip pat gyveno R. D., jo draugė S. R.. Be jų name dar gyveno 5 lietuviai vyrai, taip pat dirbantys tą patį darbą. Sekančią dieną R. D. padavė jai reklamines skrajutes, kuriose buvo prašoma drabužių labdaros, tuo pačiu davė žemėlapį, kuriame buvo orientyrai, pagal kuriuos reikėjo per dieną išmėtyti 1200 skrajučių. Ant žemėlapio kitos pusės buvo užrašyta su kuo turės kartu dirbti, kas ją apmokys. R. D. paaiškino, kad darbas prasideda 30 km. nuo namų ir per dieną reikia išplatinti visas duotas 1200 skrajutes, priešingu atveju pasakė, kad bus mokama mažiau. Jai padavė 20 svarų, ir pasakė, kad pinigai savaitei laiko. Be to, jis pasakė, kad iš šių pinigų dar turės kas savaitę duoti po 3 eurus sumokėti už namo dujas. Ji sutiko. Tad viso savaitei liko 17 svarų. Turėdama mažai pinigų negalėjo normaliai nusipirkti maisto, nusipirko tik pigiausią. Pradėjo dirbti. Dirbo šeši asmenys, ji ir 5 vyrai. Iš pat pradžių į darbo vietą nuveždavo K. K. ar R. D.. Į darbą keldavosi 4.30 val. darbas prasidėdavo nuo 6.00 – 6.30 val., baigdavosi apie 18 – 18.30 val. Per darbo dieną duotas skrajutes išplatindavo. Skrajutes nešiodavo pėsčiomis. Per dieną praeidavo maždaug apie 20 km., valgydavo mažai, darbas nebuvo lengvas, išeiginių nebūdavo. Praėjus apie 2 savaitėms laiko, nuvežti į darbą jie atsisakė. Pasiūlė jiems iki darbo vietos važiuoti traukiniais. R. D. pinigų pravažiavimui nedavė ir pasakė kad važiuoti, kaip norit. Nei ji, nei kiti asmenys pinigų pravažiavimui neturėjo, jų tiesiog neužtekdavo, nes ir toliau kas savaitę R. D. duodavo po 20 svarų ir dar atskaičiuodavo už dujas 3 eurus. Likusių pinigų neužtekdavo maistui, būdavo pastoviai nepavalgiusi. Seniau dirbę darbuotojai jai paaiškino, kad reikia eiti į traukinių stotį ir norint įlipti į traukinį reikia iš karto eiti į traukinį paskui žmogų, kad pereiti vartelius ir taip patenki į traukinį. Pamokyta su kitais taip ir pradėjo elgtis. Į darbo vietą ir atgal važiuodavo nesusimokėjusi už pravažiavimą. Tokiomis dirbo sąlygomis apie 2 mėnesius laiko. Nuo sunkaus darbo, ilgo vaikščiojimo pradėjo tinti kojos, pradėjo skaudėti šoną, prastai jautėsi, buvo silpna, buvo nepavalgiusi. Apie tai pasakė R. D., prašė išeiginės, tačiau jis sakė, kad reikia dirbti, nes nėra žmonių. Per 2 mėnesius laiko turėjo 2 laisvas dienas. Per šį 2 mėnesių laikotarpį vieną kartą pasijutusi blogai, tai yra kai buvo silpna, skrajutes paslėpė savo kambaryje, bet jas surado K. K.. Dėl to labai supyko ir keletą kartų ją apstumdė, iškeikė. Sakė, kad jeigu dar kartą sužinos, kad neišplatino skrajučių tai duos uždarbio tik 10 svarų savaitei. Stengėsi toliau dirbti sąžiningai, bet jie vis tiek kibdavo. Pinigų ir toliau mokėdavo per savaitę 20 svarų. Pas R. D. klausė, kur jos kiti uždirbti pinigai, jis pasakė, kad pas K. K., nieko konkretaus nepaaiškino. Paklaustas, kur jos uždarbio pinigai, neatsakydavo. Toliau gyveno ir dirbo tomis pačiomis sąlygomis, jautėsi blogai, bet neturėjo kitos išeities, neturėjo pinigų. Vėliau 2014 m. pradžioje R. D. ją iškraustė į kitą namą. Kaip suprato, namo šeimininkė buvo R. D. pažįstama. Čia gyvendama dirbo tą patį. R. D. duodavo tiek pat skrajučių, nurodydavo daryti tą patį. Važiuodavo į darbą ir atgal nemokėdama, nešiodavo skrajutes, vaikščiodavo daug, skaudėjo kojas, nuvargdavo, kas savaitę mokėjo po 20 svarų, trūko pinigų maistui, jautė maisto stygių, dienomis valgydavo retai. R. D. apie tai sakė, jis sakė, kad palaukti, atlyginimą pakels. Ji norėjo baigti darbus ir grįžti į namus. Sakė apie tai R. D.. Jis sakė, kad ji negali išvažiuoti, nes turi dirbti, pinigų jai duoti neturi iš ko ir bilieto atgal ji nenusipirks. Neturėdama kitos išeities ir galimybės sugrįžti toliau liko ir dirbo. Suprato, kad yra išnaudojama. Be to, tik atvažiavusi į (duomenys neskelbtini) ji pametė savo asmens tapatybės kortelę, o vėliau R. D. 2015 m. vasario mėn. padėjo pasidaryti naują asmens dokumentą – asmens pasą, bet jį iš jos pasiėmė, sakydamas, kad reikia tvarkyti įdarbinimo dokumentus ir jo negrąžino. Vėliau prašė grąžinti dokumentą, bet jis neatiduodavo, sakydavo, kad jis saugomas. R. D. vis žadėjo pakelti atlyginimą, bet jo nekėlė, toliau mokėjo taip pat. R. D. savo elgesiu rodė, kad nenori, jog ji bendrautų su savo artimaisiais Lietuvoje. Ji bendravo su seserimi. K. K. neduodavo jai naudotis kompiuteriu, tai yra „bendrauti per feisbuką su seserimi“. Susidarė įspūdis, kad jie bijojo, kad jai artimieji gali padėti grįžti į Lietuvą. Taip dirbo tokiomis pačiomis sąlygomis iki tol, kol nebegalėjusi pakęsti išnaudojimo ji 2015 m. liepos mėn. su A. S. pabėgo. Per šį gyvenimo (duomenys neskelbtini)laikotarpį K. K. jos atžvilgiu naudojo smurtą. Tai atsitikdavo tada, kai ji pasakydavo, kad neis dirbti, nes nori pailsėti. Jis ją versdavo dirbti ir tuo pačiu stumdydavo, laužydavo rankas ir kojas, kartą sudavė kumščiu į ranką nuo ko buvo atsiradusi mėlynė, žnaibydavo. Smurto metu rankas laužydavo už nugaros, o kojas sukinėdavo, prašant, kad liautųsi jis nepaisydavo. Taip elgdavosi ir tada kada neišplatindavo visų skrajučių. Po šio panaudoto smurto ji toliau sutikdavo eiti dirbti ir dirbdavo, nes bijodavo, kad vėl ją muš. Tuo pačiu K. K. ją ir keikdavo. Be to, kuomet nenorėdavo dirbti, R. D. taip pat ją vertė dirbti ir psichologiškai terorizavo, kad paklustų. R. D. sakydavo, kad jeigu nedirbsi negausi 20 svarų, tada neturėsi iš ko pragyventi, eisi gyventi į gatvę, savo daiktus rasi gatvėje. Tokiu būdu ją pastoviai jis gąsdindavo. Ji bijojo būti išmesta į gatvę, toliau priversta dirbdavo. Jautėsi bejėgė, nežinojo ir neturėjo kur kreiptis pagalbos, kentėjo ir buvo išnaudojama darbui. 2014 m. pavasarį, nebeiškentusi išnaudojimo, nepritekliaus, pasijutusi bejėgė ir negalėdama grįžti į Lietuvą bandė nusižudyti. Prisigėrė vaistų, tačiau bendradarbio pagalba pavyko išgyventi. Su ja pradžioje gyveno ir tokiomis pat sąlygomis dirbo S. M. iš (duomenys neskelbtini) rajono, P. J. taip pat iš ten pat. A. V. galimai iš (duomenys neskelbtini), M. Š. buvo atvažiavęs kartu su S. M.. Taip pat dirbo moteris vardu (duomenys neskelbtini) su dukra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Visi dirbę žmonės buvo nuolankūs, R. D. nesipriešino. R. D. šioje veikloje buvo atsakingas už žemėlapius ir lapukus, jiems išduodavo. K. K. buvo atsakingas už rūbų surinkimą, turėdavo surinkti pagal skrajutes paaukotus drabužius. Drabužius jis veždavo į sandėlius ir parduodavo vyrui vardu (duomenys neskelbtini). Gautus pinigus pasilikdavo R. D.. 2015 m. gegužės mėn. atvažiavo A. S. ir (duomenys neskelbtini). Jie pradėjo dirbti tokį patį darbą, tokiomis pat sąlygomis ir jiems buvo mokama taip pat po 20 svarų per savaitę. Ji A. S. padėjo dirbti, su juo sutarė gerai. A. S. dirbo normaliai, stengėsi. R. D. taip pat iš jo buvo pasiėmęs jo asmens pasą. Vėliau A. S. norėjo nebedirbti ir grįžti į Lietuvą, tačiau R. D. neleido, vertė dirbti. A. S. priešinosi. Kartą A. S. neišmėčius skrajučių, R. D. jį sumušė. To pati nematė, grįžusi po darbo rado A. S. sumuštą. A. S. po akimi buvo mėlynė. Priverstas A. S. toliau dirbo, buvo kontroliuojamas R. D. per kitus darbuotojus. Atsitikus taip, kad pas A. S. buvo vėl rasta neišnešiotų skrajučių, K. K. jai matant, jį sumušė. Matė, kad jį kumščiais mušė į galvą, berods 2 kartus ir koja vieną kartą spyrė į nosį, iš nosies bėgo kraujas. K. K. ant jo šaukė, kodėl neišmėtė visų skrajučių, šis teisinosi, kad liko tik 20 skrajučių. K. K. sakė, kad išmėtyti reikia visas iki vienos. Be to, A. S. atžvilgiu K. K. elgėsi nepagarbiai, pravardžiuodavo. Nebeiškentusi buvimo (duomenys neskelbtini)ji sugalvojo bėgti ir bandyti grįžti į Lietuvą. 2015 m. liepos mėn. 20 d. dienos metu iš R. D. namų išėjo. Atsirado parke, kur susitiko su A. S., pasakė apie pabėgimo planus, jis sakė, kad bėgs kartu. Abu pinigų neturėjo, tačiau buvo nesvarbu. A. S. pasakė, kad namuose girdėjo tarp K. K. ir R. D. pokalbį, kad neva ji už savo paso atgavimą turi jiems sumokėti 200 svarų, o jis 1000 svarų. Traukiniu, su A. S. nemokėdami už bilietą, nuvažiavo iki Lietuvos ambasados, ji buvo uždaryta. Nusprendė laukti kitos dienos. Jai SMS žinutes pradėjo rašyti (duomenys neskelbtini), kad jį ir dar vieną sumušė R. D. už tai, kad neišmėtė skrajučių. (duomenys neskelbtini)klausė, kur ji yra, prašė padėti. Po kiek laiko prie jų atvažiavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), K. K., R. D. ir (duomenys neskelbtini), ir berods (duomenys neskelbtini)ar (duomenys neskelbtini). R. D. pasakė „nu ką pabėgėle nusikaltai“. Taip sakydamas jis ją sugriebė ranka už kaklo ir pradėjo smaugti, nuo to buvo likę mėlynių. Ji sakė, kad nori grįžti į Lietuvą, nebenori dirbti. Vėliau pro šalį ėjo moterys, paklausė kas vyksta, jų paprašė iškviesti policiją. Prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Dar prieš atvykstant pareigūnams, R. D. ją apieškojo, kelnių kišenėje rado telefoną ir jį paėmęs išmetė į kanalizacijos šulinį. Policijos pareigūnai domėjosi, kas įvyko, ji prašė, kad policija jų nepaliktų. Ją su A. S. nuvežė į policiją. Vėliau iš policijos juos išleido. Pravaikščiojo visą naktį (duomenys neskelbtini), nevalgė. Sekančios dienos rytą – liepos mėn. 22 d. kreipėsi į Lietuvos ambasadą, ten rašė paaiškinimus, papasakojo kas nutiko ir vėliau tą pačią dieną lėktuvu ambasados darbuotojų pagalba grįžo į Lietuvą. Iš (duomenys neskelbtini)sugrįžo į namus. Ji buvo apgauta, (duomenys neskelbtini)išnaudota darbui, atsisakius dirbti prieš ją buvo smurtauta, neturėdama išeities ir negalėdama grįžti toliau priverstinai dirbo, kol pabėgo. (1 t., b. l. 100-102)

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-09-15 papildomai apklausta nukentėjusioji O. V. parodė, kad 2015 m. rugsėjo mėn. pradžioje, maždaug 7-8 dienomis jai į socialinį tinklapį www.facebook.com į jos profilį parašė K. K. ir R. D.. Abu rašė iš K. K. profilio. (duomenys neskelbtini) parašė, kad ji jam duotų savo lietuvišką telefono numerį. Ji atrašė, kad neturi apie ką su juo bendrauti. Tada pradėjo rašyti R. D., kuris taip pat prašė jos telefono numerio ir pasakė, kad reikia pasikalbėti dėl jos paso. Ji parašė, kad nieko nenori žinoti. Jos asmens pasas liko pas K. K.. Jis buvo paimtas iš jos kambario (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kai K. K. žadėjo ją įdarbinti legaliai, todėl sakė, kad reikalingas jos pasas. (1 t., b. l. 115-116)

2015-10-16 ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti nukentėjusios O. V. parodymai iš esmės analogiški (1 t., b. l. 122-125). Teisminio nagrinėjimo metu jie teismo buvo pagarsinti ir nukentėjusioji O. V. juos patvirtino.

2015-08-14 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu nukentėjusioji O. V. atpažino K. K., kaip jos apklausoje nurodytą K. K.. (1 t., b. l. 105-107)

2015-08-14 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu nukentėjusioji O. V. atpažino R. D., kaip tą asmenį, kuris apklausoje įvardintas kaip R. D.. (1 t., b. l. 108-110)

2015-09-15 objektų apžiūros metu apžiūrėtas socialinio tinklalapio www. facebook.com profilis, kuriuo naudojasi nukentėjusioji O. V.. Apžiūros metu buvo apžiūrėtos susirašinėjimo žinutės tarp K. K. ir O. V. nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. 27 d. iki 2015 m. rugsėjo mėn. 2 d. Jose užfiksuoti susirašinėjimai dėl jos asmens paso ir telefono numerio gavimo. Prie protokolo pridėta susirašinėjimo išklotinė. (1 t., b. l. 117-118)

2016-08-03 objektų apžiūros metu apžiūrėtas socialinio tinklalapio www. facebook.com profilis, kuriuo naudojasi nukentėjusioji O. V.. Apžiūros metu buvo apžiūrėtos susirašinėjimo žinutės tarp K. K. ir O. V. nuo 2016-06-14, 9.57 val. iki 2016-06-14, 15.23 val. Jose užfiksuotas susirašinėjimas dėl jos asmens paso. Susirašinėjime K. K. paklaustas dėl O. V. asmens paso atrašė –„Tai kad ne pas tą žmogų klausi as jo net neturejau“. Prie protokolo pridėta susirašinėjimo išklotinė. ( 1 t., b. l. 126-129)

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-10-03 papildomai apklausta nukentėjusioji O. V. parodė, kad dirbant (duomenys neskelbtini) pas K. K. ir R. D. 2015 m. pavasarį, tikslios datos neatsimena, bandė nusižudyti, nes negalėjo pakęsti to išnaudojimo, tų darbo sąlygų, buvo pavargusi, psichologiškai išsekusi ir paveikta. Vieną dieną, paryčiais, išgėrė 7 tabletes keleto rūšių vaistų. Vienos raminančios, kitos kitokios, kokios neatsimena. Išgėrusi kietai užmigo. Dėl vaistų poveikio nesiorentavo, tačiau girdėjo, kaip (duomenys neskelbtini) kvietė R. D. su K. K. ir sakė, kad jai reikia medikų pagalbos, tačiau medikų neiškvietė. Vėliau R. D. priekaištavo „ką ji čia su savimi padarė, dėl ko neišėjo į darbą ir neišmėtė skrajučių. Būnant (duomenys neskelbtini), kuomet dirbo pas R. D., bendravimo su seserimi metu per ,,skaipą“ visada šalia būdavo arba (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini), arba S. R.. Ji galvoja, kad tai darydavo tyčia, kad ji nepasiskųstų sesei dėl sunkios padėties. Dėl to papasakoti jai nieko ir negalėjo. Be to, buvo atvejų kada (duomenys neskelbtini) atėmė iš jos telefoną, jame ištrynė telefonų numerius, namuose ribodavo arba atjungdavo interneto tinklą, kad negalėtų susisiekti. Vėliau telefoną grąžino. Dėl šių aplinkybių ji ėjo į biblioteką, iš kur internetu rašė sesei. Sesei nepasakojo nieko, nes bijojo, kad pasakius sužinos (duomenys neskelbtini)ar (duomenys neskelbtini)ir ji nuo jų veiksmų nukentės. (1 t., b. l. 130-131).

2016-10-18 vietovių žemėlapių apžiūros metu nukentėjusioji O. V. nurodė tikslias vietas, kur (duomenys neskelbtini)gyveno, kokie buvo vykimo ir darbo maršrutai, ir suskaičiavus jos nurodytus maršrutus nueitas per dieną atstumas nustatytas kaip 62,38 km. (1 t., b. l. 132-140)

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis L. L. paaiškino, kad per pažįstamą asmenį (jo vardo nepamena) susipažino su kaltinamaisiais 2015 metais, buvo kalbėta apie darbą (mėtyti skrajutes) (duomenys neskelbtini). Darbą pasiūlė A. K.. Lietuvoje dėl darbo bendravo su R. D., o (duomenys neskelbtini)jį pasitiko K. K., ten buvo apgyvendintas name su kitais asmenimis. R. D. žadėjo mokėti 200 svarų į savaitę, o atskaičius mokesčius, turėjo mokėti 100 svarų į savaitę. Už kelionę sumokėjo R. D.. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti, su darbu supažindino K. K., jis paaiškino, kaip vykti traukiniu nesumokant („zuikiu“). Pradirbo savaitę, už darbą užmokesčio negavo, nes buvo atskaičiuota už kelionę, apgyvendinimą. Darbo sutartis sudaryta nebuvo. Grįžo atgal į Lietuvą, nes netiko darbo sąlygos (važinėti neteisėtai „zuikiu“, daug vaikščioti, anksti keltis). Grįžimui namo pinigų neturėjo, pagelbėjo mama. Prieš jį (L. L.) kaltinamieji smurto nevartojo. Jeigu būtų žinojęs sąlygas, į (duomenys neskelbtini)nebūtų vykęs. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-01-15 apklaustas L. L. parodė, kad 2015 m. jo materialinė padėtis buvo sunkoka. Turėjo pasiėmęs paskolą, norėjo greičiau atiduoti. Pradėjo ieškoti darbo užsienyje. Tuo metu per ,,feisbuką“ bendravo su vaikinu vardu (duomenys neskelbtini)iš (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad jis ruošėsi važiuoti dirbti į (duomenys neskelbtini)pas draugą ar pažįstamą. Pradėjo jo klausinėti, koks ten (duomenys neskelbtini)darbas. Sakė, kad ketina skrajutes mėtyti. Paklausė, ar gali vykti kartu sakė, kad galima. Minėjo, kad apgyvendins name, kad reikės sumokėti tik mokesčius, už internetą, kad atlygis per savaitę 200 svarų. Jis su šiomis sąlygomis sutiko. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad už kelionę sumokės, tačiau reikės atidirbti ten. Jis sutiko. Sutarė, kad išvykimo dieną susitiks abu (duomenys neskelbtini) rajono esančioje „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje. Dienos kada susitiko, neatsimena, gal rugpjūčio ar rugsėjo mėn. Jį iki tos vietos atvežė mama. Ten susitiko su (duomenys neskelbtini) ir abu išvažiavo mikroautobusu. Be jų mikriuke dar buvo 5 žmonės, jie važiavo kitur. Juos atvežė į miestelį šalia (duomenys neskelbtini), tikslios vietos neatsimena. Pasitiko vaikinas vardu (duomenys neskelbtini). Jo iki tol nepažinojo. Visi nuėjo į nuosavą namą 2 –jų aukštų. (duomenys neskelbtini) nuvedė į vieną 1-ame aukšte esantį kambarį ir apgyvendino. Tą dieną kai atvažiavo, nedirbo. Sekančią dieną (duomenys neskelbtini)parodė jiems žemėlapius ir nurodė, kad pagal šiuos žemėlapius ir jame nurodytas vietas reikės išmėtyti reklamines skrajutes dėl drabužių aukojimo ir jų surinkimo. Karolis paminėjo, kad jie turi išmėtyti skrajutes, o jis kitą dieną važiuos surinkti rūbus vienas ar su kitais. Sakė, kad iki darbo vietos galės kartais jis nuvežti, o jeigu ne, reikės patiems važiuoti nesusimokėjus metro. Pridūrė, kad kiti darbuotojai pamokys, kaip įlipti paskui kitus žmones nesusimokėjus. Taip pat pasakė, kad per savaitę sumokės iki 200 svarų, kad dirbsi visą mėnesį be išeiginių, nebent prireiktų. Be to, paminėjo, kad jeigu lapukus išmes šiaip, o ne išplatins, tai atskaičiuos iš atlyginimo pinigus. Pradėjo dirbti dar kitą dieną. Pirmą dieną dirbo su vaikinu „(duomenys neskelbtini)“. Iki darbo vietos nuvažiavo abu su metro nesusimokėję, jis pamokė, kaip įlipti į metro paskui nepažįstamą žmogų. Iki darbo vietos važiavo apie 1 val. Pradėjo dirbti gal nuo 8 val. Atvykus į vietą pagal žemėlapyje sužymėtas vietas mėtė skrajutes. Vietas žemėlapyje buvo sužymėjęs (duomenys neskelbtini). Tą dieną dirbo iki 19-20 val. Visą dieną pravaikščiojo tik apie 30 min. buvo prisėdęs pailsėti. Tą dieną suvalgė savo bandeles ir gėrė sultis, ką buvo atsivežęs iš Lietuvos. Per darbo dieną labai pavargo. Po darbo į namus sugrįžo tokiu pačiu būdu. Dėl tokio važiavimo metro nesumokėjus jautėsi blogai, bijojo, kad pagaus. Jis kelionei (duomenys neskelbtini)pinigų neprašė, nors norėjo, kad duotų, bet galvojo, kad nepriklauso. Pats pinigų neturėjo. Sugrįžęs po pirmos darbo dienos nuvargęs ėjo miegoti. Po to taip pat tokiomis pat sąlygomis dar dirbo apie keturias dienas. Per šias dienas jis beveik nieko nevalgė. Apie tai (duomenys neskelbtini)nesakė, nes nenorėjo skųstis. Bet buvo paminėjęs, kad baisu su tais traukiniais nemokamai važiuoti, baisu, kad pagaus, jis atsakė nebijok, išmoksi. Tuo pokalbis baigėsi. Po šių 4-5 darbo dienų labai skaudėjo nuo vaikščiojimo kojas, jautėsi pavargęs, įsitempęs, nervinosi dėl to, kaip priverstas yra elgtis ir to daryti nenorėjo ir nusprendė grįžti į Lietuvą. Pasakė (duomenys neskelbtini), kad atiduotų jo asmens dokumentą, nes nori grįžti į Lietuvą. Dokumentas buvo pas (duomenys neskelbtini), nes buvo atidavęs jo prašymu, kuomet atvyko, nes (duomenys neskelbtini)buvo sakęs, kad reikia nuvežti buhalterei, kad jį oficialiai įdarbintų. (duomenys neskelbtini)klausė, kaip jam sugrįžti į Lietuvą. Jis sakė, kad mikriuko dabar nėra ir nieko padėti dėl grįžimo negali. Pradėjo įkyriai klausinėti, kodėl nori išvažiuoti. (duomenys neskelbtini)pasakė, kad jam yra nemalonu dirbti tokiomis sąlygomis, kad turi nesusimokėjęs važinėti, kad dėl to bijo, jaučiasi blogai. (duomenys neskelbtini)sakė „nieko, išmoksi“. Dokumento dar buvo negrąžinęs. Iš to, kad (duomenys neskelbtini)įkalbinėjo likti ir neatidavė dokumento suprato, kad gali jo neišleisti. Todėl norėdamas vis tiek išvažiuoti jam pradėjo meluoti, kad nori ir reikia išvažiuoti todėl, kad serga mama. Sekančią dieną (duomenys neskelbtini) dokumentą grąžino. Jis pats susiskambino su mama telefonu ir pasakė, kad nori sugrįžti į Lietuvą, kad dirbti nenori. Prašė jos pagalbos, kad padėtų surasti transportą, kas parveš. Mama pažadėjo. Prieš išvažiuojant (duomenys neskelbtini) paprašė pinigų, kad sumokėtų už jo išdirbtas dienas. Jis atsakė, kad jam pinigų neduos, nes pinigai yra atskaičiuojami už atvykimą, už mokesčius ir jokių grynų pinigų, kuriuos galima būtų jam duoti, nelikę. Su (duomenys neskelbtini)nesiginčijo, nes nenorėjo konfliktuoti. Bet suprato, kad (duomenys neskelbtini) jį apgavo, nes iš žadėtų 200 svarų per savaitę, negalėjo viskas būti atskaičiuota. Vėliau su mama susisiekė, ji pasakė, kad surado transportą. Sutartu laiku ir sutartą dieną su mamos surastu vairuotoju ir transporto priemone išvyko. Išvyko be pinigų. Grįžo į Lietuvą. Mama sumokėjo vairuotojui už kelionę 100 eurų ir parvežė jį į namus. Per visą buvimo laikotarpį (duomenys neskelbtini)jam jokie dokumentai dėl įdarbinimo pateikti nebuvo. Atvykus į (duomenys neskelbtini), jam (duomenys neskelbtini)buvo davęs SIM kortelę su anglišku numeriu, kur buvo įvestas (duomenys neskelbtini)telefono numeris ir to „(duomenys neskelbtini)“, su kuriuo dirbo. Sakė, kad už ją 5 svarus atskaičiuos iš atlyginimo. Prieš išvažiuojant (duomenys neskelbtini)kortelę pasiėmė atgal. R. D., A. K. nežino. Tik „(duomenys neskelbtini)“ buvo minėjęs, kad turi atvažiuoti (duomenys neskelbtini), bet neatvažiavo. Kaip buvo supratęs, (duomenys neskelbtini) buvo toks, kaip iš vadovaujančių, jis nemėtydavo skrajučių, tik surinkdavo maišus su drabužiais ir išveždavo į sandėlius. Dėl to kas su juo įvyko (duomenys neskelbtini), jis yra nukentėjęs, jis buvo išnaudotas darbui. Patyrė moralines skriaudas. (1 t., b. l. 146-149)

2016-01-15 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu nukentėjusysis L. L. atpažino K. K.. (1 t., b. l, 156-158)

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-06-02 papildomai apklaustas nukentėjusysis L. L. paaiškino ir patikslino aplinkybes, kaip jis surado darbą (duomenys neskelbtini). 2015 m. pas pažįstamą (duomenys neskelbtini)namuose susipažino su A. K.. Tada jis siūlė važiuoti dirbti pas jo pažįstamus į (duomenys neskelbtini) , mėtyti lapukus. Kad už darbo savaitę mokės 200 svarų. Nuvažiuoti reikės su autobusu, kad už jį sumokėti 100 eurų. Pasakė, kad pagalvos. A. K. sakė, kad ten viskas jam bus gerai. Pagalvojęs paskambino A. K. duotu telefono numeriu. Pasakė, kad dirbti norėtų. A. K. sakė, kad jo ten brolis dirba. Nurodytą dieną ir laiku jis kelionei atvyko prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“. Ten susitiko su iki tol nepažįstamu (duomenys neskelbtini), pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Jis pasakė, kad taip pat (duomenys neskelbtini) jam pasiūlė tą patį darbą ir ten važiuoja. Su mikroautobusu abu išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pinigų su savimi neturėjo. Kai kalbėjo telefonu (duomenys neskelbtini)sakė, kad už kelionę sumokės, o jis atidirbs. Dar (duomenys neskelbtini)sakė, kad per savaitę už darbą sumokės 200 svarų ir, kad darbas bus mėtyti skrajutes. (duomenys neskelbtini) pasitiko K. K.. Apie darbo sąlygas išaiškino jis. Kokios jos buvo, nurodė pirminėje apklausoje. Po pirmos darbo dienos (duomenys neskelbtini) iš jo pasiėmė jo asmens tapatybės kortelę. Ten dirbo 5 dienas. Kaip minėjo, jautėsi pavargęs, prisinervinęs, nusprendė nebedirbti ir išvykti. Apie tai pasakė (duomenys neskelbtini), paprašė atiduoti asmens tapatybės kortelę. Jis sakė atiduos vakare, tačiau negrąžino. Klausinėjo, kodėl nenori likti dirbti, įkalbinėjo, sakė dėl grįžimo nieko nepadės. Be to, pasakė, kad turi apie tai pasakyti (duomenys neskelbtini). Skambino (duomenys neskelbtini), pasakė, kad nori išvažiuoti, jis atsakė, kad pinigų ,,neturi, kaip tu išvažiuosi“. Susidarė įspūdis, kad jam daro spaudimą, kad neišvyktų. Sakė, kad jokių pinigų neduos, nes turi jis dar atsiskaityti už atvažiavimą ir nuomos mokesčius. Nenorėjo sumokėti atlyginimo likučio. Dėl išvykimo pagalbos kreipėsi į savo mamą Lietuvoje. K. K. pasakė arba tu eini dirbti arba eini iš namų. Jis pasakė, kad nedirbs. Tada K. K. pasakė ,,krauniesi daiktus ir eini iš čia, čia tau ne viešbutis“ ir dar nesulaukus atvykstančio mikriuko grįžimui į Lietuvą, jį išvarė, todėl jis mikroautobuso laukė gatvėje. Pinigų neturėjo. Mikriuko pralaukė gatvėje apie 4-5 valandas. Atvykęs mikroautobusas parvežė į Lietuvą. Pirmą kartą su (duomenys neskelbtini) kalbėjosi dar Lietuvoje. (1 t., b. l. 162-165)

Teisminio nagrinėjimo metu teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, pagarsino G. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo tyrėjui, teisėjui (1 t., b. l. 193-195, 2 t., b., 12-16). Pagarsinus parodymus G. Š. juos patvirtino.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis G. Š. civilinį ieškinį palaikė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-01-20 apklaustas nukentėjusysis G. Š. parodė, kad šeimoje dirba tik mama, jis nedirba. Jis turi pravardę „(duomenys neskelbtini)“. K. K. pažįsta nuo 2015 m. kai nuvyko į (duomenys neskelbtini). 2015 m. balandžio mėn. draugas E. J. jam pasiūlė vykti dirbti į (duomenys neskelbtini). Papasakojo, kad dirbtų (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), nešiotų reklamines skrajutes, dar dirbtų sandėliuose su drabužiais. Tikėjosi, kad atlyginimas bus geresnis nei Lietuvoje, todėl važiuoti dirbti sutiko. Tai buvo 2015 m. balandžio mėn. viduryje. E. J. su kažkuo pasikalbėjo apie tai telefonu. Po pokalbio pasakė, kad juos rytoj pasiims. Kad už kelionę sumokėti nereiks, kad sumokės darbdaviai, o po to pinigus reikės sugrąžinti. Sutiko, nes pats pinigų neturėjo. Sekančią dieną E. J. atėjo iki jo namų. (duomenys neskelbtini) paskambino darbdaviai, nurodė, kur ateiti. Jie nuėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)ir laukė. Ten prie jų privažiavo R. D. ir K. K.. Tą kartą pamatė juos pirmą kartą. Jų anketinius duomenis sužinojo vėliau. Pas juos automobilyje prabuvo iki 17 val. Prieš 17 val. nuvažiavo visi iki PC „(duomenys neskelbtini)“ Kaune, kur K. K. įsėdo į mikroautobusą ir pasakė, kad išvyksta taip pat į (duomenys neskelbtini) ir ten juos pasitiks. Prieš išlipant nurodęs ant R. D. pasakė, kad jis bus darbo bosas. Jie liko automobilyje. R. D. juos nuvežė prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“. Degalinėje jis su E. J. persėdo į mikroautobusą. R. D. sumokėjo vairuotojui už jų kelionę. Sumokėjęs pasakė, kad (duomenys neskelbtini)jie atiduos. Jis su E. J. išvažiavo. Važiavo 2 dienas, atvežė į (duomenys neskelbtini). Išlipo prie nuosavo namo. Iš namo išėjo nepažįstami lietuviai. Jie įsivedė į namą. Name buvo 5 asmenys ir K. K.. Kaip suprato, buvo darbuotojai, tarp jų buvo viena moteris. Pagalvojo, kad K. K. yra boso R. D. pagalbinis. K. K. jiems abiem davė vieną kambarį. Sekančią dieną K. K. nurodė eiti dirbti. Padavė jam apie 1000 skrajučių ir žemėlapį. Paaiškino, kad jas reikės mėtyti pagal žemėlapį. Kad jam padės (duomenys neskelbtini) su vaikinu. Tarp darbuotojų buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jos vaikinas, (duomenys neskelbtini) ir dar vienas vaikinas, gal jo vardas (duomenys neskelbtini). Pirmą dieną su (duomenys neskelbtini) bilietu trise nuvažiavo su metro į darbo vietą. Dirbo apie 5 valandas, nevalgė. Po darbo grįžo taip pat atgal. Vėliau dirbo keletą dienų taip pat. Visą tą laiką juos prižiūrėjo (duomenys neskelbtini). Iki (duomenys neskelbtini) atvažiavimo maisto turėjo nedaug. Jis neturėjo pinigų, nusipirkti negalėjo, valgė ką duodavo jam kiti darbuotojai. Trūkstant maisto, keletą kartų jo pavogė iš parduotuvės. Po to atvažiavo R. D.. Klausinėjo, kaip sekasi. Pasakė, kad už darbo savaitę atlyginimas bus jo 20 svarų, po mėnesio pakils. Pasakė, kad pinigus jis sumokės pats penktadieniais po 20 svarų. Kas savaitę turės taip pat sumokėti 3 eurus už namo šildymą. Jokių įdarbinimo dokumentų nepasirašė. R. D. paprašė, kad jis duotų savo asmens dokumentą, sakė, kad reikia sutvarkyti reikalus, sakė atiduos. Pradirbo apie 5 mėnesius, maždaug iki 2015 m. spalio mėn. vidurio. Į darbą keldavosi apie 5-6 val. važiuodavo be pinigų su metro. Pravažiavimui pinigų niekas nedavė. Darbo vietoje mėtydavo skrajutes. Per dieną mėtydamas praeidavo apie 15-20 km. Pavargdavo. Pirmą mėnesį mokėjo kas savaitę po 20 svarų. Per mėnesį turėjo gal 3 dienas išeiginių. Vėliau 4 mėnesius R. D. mokėdavo kas savaitę po 70 svarų. Dirbo taip pat. Prašė išeiginių, R. D. sakė: bus matyti. Dirbo toliau, jautė nuovargį, tačiau išeiginės nedavė. Nenorėjo skųstis, kad sunku, neturėjo jėgų dirbti. Pradėjo visų skrajučių neišmėtyti. Tik dalį, gal apie 300 vnt., likusią dalį išmesdavo. Šitaip elgėsi apie 2 savaites. Per tas savaites išeiginių taip pat nedavė. R. D. pradėjo sakyti, kad jis mažai išmėto lapukų, nes pagal jo skrajutes ir adresus mažai jie surenka drabužių ir pasakė, kad jeigu taip toliau bus, nemokės jam algos. Po pokalbio dirbo toliau, skrajutes išmėtydavo. Po kažkurio laiko davė vieną išeiginę. Per tą dieną tik gulėjo, jautėsi išvargęs, skaudėjo kojas. Po to vėl pradėjo dirbti toliau, skaudėjo kojas, buvo sunku dirbti, išeiginių gaudavo retai. Kurį laiką be išeiginių dirbo 3 savaites, nes R. D. jų nedavė. Neturėdamas jėgų dirbti, vėl visų skrajučių neišmėtydavo žmonėms, dalį išmesdavo. Išmetęs, darbo laiką prasėdėdavo parke, kad nereikėtų vaikščioti, nes skaudėjo kojas. Vėliau vėl R. D. kamantinėjo dėl lapelių išmėtymo, pyko, liepė mėtyti visus lapukus. Sakė kitaip nemokės algos. Vieno pokalbio metu R. D. kumščiu jam sudavė vieną smūgį į skruostą, kurios pusės neatsimena. Nuo smūgio nukrito ir prarado sąmonę. Atsigavo kitą dieną lovoje. Skaudėjo, kur buvo suduota, vieta buvo paraudusi. R. D. jam pagrasino, kad dirbtų normaliai, nes kitaip gali pasikartoti kas buvo. Buvo aišku, kad jeigu neišmėtys visų lapukų, tai jį muš, todėl išsigandęs ir bijodamas toliau dirbo gerai, mėtė skrajutes tvarkingai. Vėliau nuvargęs vėl pradėjo visų neišmėtyti ir vėl viskas kartojosi. Jis pradėjo nervintis, bijojo, kad R. D. sužiūrės, kad ne visas skrajutes išmėto, po ko nemokės algos arba vėl sumuš. Didėjant įtampai dėl R. D. pasilikti bijojo, nusprendė bėgti. Asmens dokumento neturėjo, nes nebuvo grąžinę. 2015 m. lapkričio mėn. penktadienį iš namų pabėgo. Su savimi neturėjo nieko, pinigų taip pat. Nusprendė važiuoti ir kreiptis į Lietuvos ambasadą. Iki ten nesumokėjęs nuvažiavo metro. Kreipėsi į ambasadą ir pasakė, kas nutiko. Darbuotojai susisiekė su jo mama, brolis į ambasadą atsiuntė pinigų ir buvo grįžimui duoti pinigai. Nurodė vietą, kur turi važiuoti, kur lauks mikroautobusas, kuris pargabens į Lietuvą. Nuvyko į nurodytą vietą ir su mikroautobusu sugrįžo į Lietuvą. Grįžęs jautėsi nuvargęs. Mano, kad (duomenys neskelbtini) jį išnaudojo. Dirbo sunkiomis sąlygomis, bet mokėjo labai mažai. Norėjo išvažiuoti, bet neturėjo savo asmens dokumento. Prašė jį grąžinti, bet niekas neatidavė. Tada „užsidarė savyje, kentėjo“. Šiais veiksmais jam padaryta moralinė, fizinė ir materialinė žala. Lietuvoje į medikus nesikreipė, sveikatos negalavimai praėjo. (1 t., b. l. 170-174)

2016-01-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis G. Š. atpažino K. K.. (1 t., b. l. 178-180)

2016-01-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis G. Š. atpažino R. D.. (1 t., b. l. 181-182)

2016-01-20 objektų apžiūros metu buvo apžiūrėtas socialinio tinklalapio www. facebook.com profilis, kuriuo naudojasi nukentėjusysis G. Š.. Apžiūros metu buvo apžiūrėtos susirašinėjimo žinutės tarp „(duomenys neskelbtini)ir ,,G. N.“ laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 14 d, bei žinutės iš „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. gruodžio 5 d. ir žinutė iš „R. D.“. Susirašinėjimo žinutėse tarp „(duomenys neskelbtini)ir ,,G. N.“ vyksta pokalbis. „(duomenys neskelbtini)“ klausia ar jis ,,sugrįš, kad pasuktų ir atsiprašytų“, „G. N.“ rašo, kad jai „jo jo pamatytai kaip rašinėjo“, perkeltine prasme nurodo, kad kai jį pagaus bus jam blogai. Susirašinėjimo žinutėje iš „(duomenys neskelbtini)“ prašo jo telefono numerio, kad galima gražiai pakalbėti, nes kai grįš ,,ant švenčių“ tai kalbės negražiai jeigu neduos. Kitoje žinutėje vėl prašo duoti jo telefono numerį. Dar kitoje kreipiasi įvardindamas vaiku ir prašo telefono numerio. Susirašinėjimo žinutėje iš R. D. parašytas tekstas „ką skolininkas gero greit pasimatysim“. (1 t., b. l. 184-192)

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-02-08 papildomai apklaustas G. Š. parodė, kad 2015 m. vasaros laikotarpiu kuomet jis gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini) dirbti atvažiavo ir M. Š.. Jį pažinojo iš anksčiau, gyveno viename kaime. M. Š. pradirbo apie tris mėnesius ir po to išvažiavo, jis pats liko. Jų su M. Š. santykiai buvo geri. Kuomet kartu su M. Š. buvo (duomenys neskelbtini), matė jog R. D. jį kartą užsipuolė dėl ne visų išmėtytų skrajučių. Užsipuolęs šaukė, priekaištavo ir po to sudavė smūgį į veidą. Be to, (duomenys neskelbtini) tuo pačiu metu apie 2 mėnesius kartu gyveno ir dirbo J. V.. Būnant (duomenys neskelbtini) taip pat matė situaciją, kaip R. D. šaukė ant J. V. už tai, kad šis išmėtė ne visas skrajutes ir sudavė jam du smūgius kumščiais į veidą. Būnant (duomenys neskelbtini), R. D. jį patį mušė ne vieną kartą. Viso jis mušė 4 kartus. Apie vieną iš mušimo atvejų jau paminėjo pirmoje apklausoje. Tas paminėtas kartas tai buvo antrasis mušimo atvejis. Šio mušimo metu R. D., jam prieš prarandant sąmonę, sudavė vieną smūgį. Ar po sąmonės netekimo sudavė dar smūgių, nežino, nes atsigavo tik sekančią dieną. Dar buvo atvejis, kai R. D. jį mušė su kėde. Šio konflikto pradžioje R. D. jį vėl užsipuolė todėl, kad ne visus reklaminius lapukus išmėto. Užsipuolęs užsimojo jam suduoti kėde į galvos sritį, tačiau nepataikė, nes jis sėdėdamas iškėlė koją taip save apsisaugodamas ir tada kėdės metaline dalimi R. D. pataikė į kažkurios tai kojos padą. Po to dar kartą bandė suduoti taip pat ir jam užsidengus ta pačia koja, vėl pataikė į kojos padą. Po to R. D. vėl šaukė sakydamas, kad „daugiau nebandyk taip daryti“. Iš to suprato, kad priešingu atveju vėl prieš jį smurtaus. Toliau šio konflikto metu ant jo šaukdamas R. D. sugriebė ranka už galvos, ją palenkė žemyn ir kojos keliu įspyrė į veidą 2 ar tai 3 kartus. Nuo šių smūgių apsvaigo, jautė skausmą veide. Ar po šių smūgių buvo sužalojimai veide, kojos pade, neatsimena. Šio sumušimo metu R. D. jį rimtai įbaugino. Bijojo, kad jis muš toliau, jeigu neišmėtys visų skrajučių. Trečias kartas, kuomet vėl jį mušė R. D., buvo taip pat namuose, name. Šį kartą R. D. vėl užsipuolė dėl visų neišmėtytų skrajučių. Konflikto metu šaukė, bei stipriai rankomis pastūmė dėl ko nugriuvo ant žemės. Nugriuvus jam pasakė „pats žinai už ką“. Jam pažadėjo, kad skrajutes toliau mėtys sąžiningai. Vėliau vėl atsitiko taip, įvardins ketvirtuoju kartu, kad name R. D. vėl jį užsipuolė dėl tos pačios priežasties, rankomis stipriai pastūmė, dėl ko nukrito ant lovos ir pasakė „dirbk normaliai“. Sužalojimai jam trečio ir ketvirto konflikto metu padaryti nebuvo. Iš R. D. elgesio buvo aišku, kad jeigu toliau neišmėtys visų skrajučių, jis jį muš toliau ir reikalaus išmėtyti visas. Visų skrajučių nei jis pats, nei kiti neišmėtydavo, nes buvo fiziškai per sunku. Kad sunku R. D. girdėti nenorėdavo, todėl jam tai nutylėdavo. Visi jo bijojo, bijojo ir jis pats, bijojo fizinio smurto. (1 t., b. l. 193-195)

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-02-11 apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nukentėjusysis G. Š. davė iš esmės analogiškus parodymus. (2 t., b., 12-16)

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas nukentėjusysis M. Š. paaiškino, kad K. K. pasiūlė darbą (nešioti skrajutes) (duomenys neskelbtini), žadėjo mokėti 400 svarų į savaitę. Sutiko ir išvyko į (duomenys neskelbtini). Prieš išvykstant buvo sunki materialinė padėtis, susitiko su R. D.. (duomenys neskelbtini)pradėjo dirbti. Dirbant reikėjo daug vaikščioti, į darbą važiuoti „zuikiu“, nes niekas nenuvežė, už darbą gavo į savaitę 40 svarų. R. D. smurtavo prieš jį (M. Š.) ir kitus dirbusius asmenis dėl darbo (neišmėtytų skrajučių). Į policiją dėl smurto nesikreipė, nes neturėjo dokumento ir bijojo būti išvarytas, neturėjo galimybės susirasti kitą gyvenamąją vietą. Viskam vadovavo R. D. ir K. K., jų bijojo. Darbui vadovavo R. D., jis mokėjo atlyginimą, buvo paėmęs asmens dokumentą. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas davė teisingus parodymus. (Teismas juos pagarsino - 2 t., b. l. 21-24)

Nustatyta, kad R. D., K. K., veikdami iš anksto susitarusių bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2013 m. pavasario iki 2015 m. gruodžio mėn., o nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio ir su A. K., veikdami savanaudiškais tikslais, tiesiogiai ir per kitus asmenis ieškojo pažeidžiamų asmenų ir radę tokius asmenis: 2013 m. gegužės mėnesį Ž. S., kurį surado R. D., 2013 m. rugpjūčio mėnesį M. Š., kurį surado R. D., 2013 m. lapkričio mėn. O. V., kurią surado K. K., 2015 m. sausio mėn. O. N. ir O. P., kuriuos surado R. D., 2015 m. balandžio mėn. G. Š., kurį surado K. K. ir R. D., 2015 m. gegužės mėn. A. S., kurį surado K. K., 2015 m. birželio mėn. M. Š., kurį surado K. K., 2015 m. rugpjūčio mėnesį L. L., kurį surado A. K., pasinaudodami šių asmenų pažeidžiamumu dėl jų jauno amžiaus, sunkios materialinės padėties, nuolatinio darbo ir pajamų neturėjimo ir panaudodami apgaulę - žadėdami nesunkų skrajučių išnešiotojų darbą (duomenys neskelbtini) ir gerą atlyginimą - nuo 150 iki 200 svarų sterlingų per savaitę (skirtingais laikotarpiais nuo 176 Eur iki 274 Eur ) - pakankamą pragyvenimui, geras darbo ir gyvenimo sąlygas, o nukentėjusiesiems neturint kito priimtino pasirinkimo ir patikėjus pažadais sutikus vykti, tokiu būdu R. D. ir K. K. bendrais veiksmais įkalbėjo (užverbavo) šiuos nukentėjusiuosius, bei su A. K. įkalbėjo (užverbavo) nukentėjusįjį L. L., vykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miestą dirbti skrajučių išnešiotojais, turėdami tikslą, juos išnaudoti priverstinam darbui nežmoniškomis sąlygomis, o A. K. tai padarė žinodamas, kad L. L. bus išnaudojamas tokiam darbui.

Po ko, R. D. ir K. K., tęsdami nusikalstamą veiką, organizavo šių asmenų gabenimą ir gabeno: 2013 m. gegužės mėn. 17 d. Ž. S. iš (duomenys neskelbtini)raj., 2013 m. rugpjūčio mėn. M. Š. iš (duomenys neskelbtini), 2013 m. lapkričio mėn. 14 d. O. V. iš (duomenys neskelbtini)raj., 2015 m. sausio mėn. 2 d. O. N. ir O. P. iš (duomenys neskelbtini)raj., 2015 m. balandžio mėn. G. Š. iš (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės mėn. A. S. iš (duomenys neskelbtini)raj., 2015 m. birželio mėn. M. Š. iš (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugsėjo mėn. L. L. iš (duomenys neskelbtini)raj., maršrutiniais mikroautobusais, vežančiais asmenis į užsienio šalis, iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestą, (duomenys neskelbtini) rajoną, R. D. nurodžius jų išvykimo laiką ir vietą, nukentėjusiesiems neturint pinigų, apmokėjus jų kelionės išlaidas, suteikė jiems apgyvendinimo vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, nurodžius, kad iš jų uždirbamų pinigų bus atskaičiuojami pinigai už šios vietos nuomą ir kelionę, tokiu būdu nukentėjusiesiems neturint kito pasirinkimo, įgijo šių asmenų priklausomumą ir jų laisvę varžančią kontrolę, turėdami tikslą juos išnaudoti priverstiniam darbui nežmoniškomis sąlygomis.

Po to, tęsiant nusikalstamą veiką, skirtingais laikotarpiais į (duomenys neskelbtini) atgabentiems nukentėjusiesiems, nesudarius jokios darbo sutarties su jais, R. D. ir K. K. nurodė pradėti dirbti skrajučių išnešiotojais, įpareigojant juos pagal pateiktus žemėlapius išnešioti per dieną po 1200 vnt. skrajučių, tokiu būdu visą dieną pėsčiomis be pietų pertraukos nešiojant skrajutes, nedavė pinigų nuvykimui į darbo vietas, nurodydami vykti viešuoju transportu, nemokant už bilietus, dirbti nenormuotas darbo valandas, reikalaujant dirbti kol bus išnešiotos visos skrajutės, dirbti be laisvų dienų poilsiui ar suteikiant vieną laisvą dieną per savaitę, bei už atliktą darbą, R. D. ir K. K. nukentėjusiesiems mokėjo mažesnį atlyginimą nei buvo žadėta ir daug mažesnį nei minimalus darbo užmokestis (duomenys neskelbtini), kurio neužteko maistui įsigyti ir pragyvenimui, o nukentėjusiesiems po kurio laiko nesutinkant dirbti tokiomis sąlygomis, neišnešiojant visų skrajučių ar kitokį nepaklusimą, R. D. naudojo nukentėjusiųjų Ž. S., M. Š., O. N., M. Š., A. S. atžvilgiu fizinį smurtą, K. K. naudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų O. V. ir M. Š. atžvilgiu, ir abiem kartu naudojant grasinimus, bei iš nukentėjusiųjų O. V., A. S., L. L. G. Š. M. Š. paėmus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, tokiu būdu įgijo šių asmenų priklausomumą nuo jų ir laisvę varžančią kontrolę, ir pasinaudodami jų priklausomumu bei pažeidžiamumu toliau R. D. ir K. K. vertė nukentėjusiuosius dirbti jiems nepriimtinomis nežmoniškomis sąlygomis. Taip R. D. ir K. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje.

Nustatyta, kad A. K., veikdamas bendrininkų grupėje su R. D. ir K. K., veikdamas savanaudiškais tikslais, laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos iki rugsėjo mėn. 10 d., vykdydamas R. D. nurodymą, surado pažeidžiamą asmenį L. L. ir pasinaudodamas jo pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties, skolų turėjimo, ir panaudodamas apgaulę - žadėdamas nesunkų skrajučių išnešiotojo darbą (duomenys neskelbtini) ir gerą atlyginimą - 200-250 svarų sterlingų (274 -343 Eurų) per savaitę - pakankamą pragyvenimui, geras darbo ir gyvenimo sąlygas, tokiu būdu įkalbėjo (užverbavo) nukentėjusįjį L. L. vykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miestą dirbti skrajučių išnešiotoju, žinodamas, kad jis R. D. ir K. K. bus išnaudojamas priverstiniam darbui nežmoniškomis sąlygomis, po ko L. L. sutikus vykti, perdavė jo kontaktinius duomenis R. D., ir 2015 m. rugsėjo 10 d. veikdamas kartu su R. D. suorganizavo L. L. išgabenimą sutartu laiku maršrutiniu mikroautobusu, vežančiu asmenis į užsienio šalis, iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestą, už jo kelionę sumokant R. D. ir K. K., žinodamas, kad L. L. R. D. ir K. K. bus išnaudojamas priverstiniam darbui nežmoniškomis sąlygomis, ir už tai gavo iš R. D. iš anksto pažadėtą 125 eurų atlygį. Taip A. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti kaltinamieji R. D., K. K. neprisipažino kaltais padarius nusikaltimus. Nurodė, kad asmenų neverbavo vykti į (duomenys neskelbtini) išnaudojimo tikslais, o tie asmenys patys juo susirado, juos gabeno jų sutikimu, apmokėjo kelionės išlaidas, ir neišnaudojo jų priverstiniam darbui, o dirbo kartu su jais tą patį darbą, nesinaudojo jų pažeidžiamumu, apgaulės nenaudojo, neturėjo tikslo juos išnaudoti priverstiniam darbui nežmoniškomis sąlygomis. Taip pat kaltinamieji neigė, kad būtų naudoję fizinį smurtą ar grasinimus nukentėjusiųjų atžvilgiu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad R. D. užsakymu jis verbavo žmones vykti į (duomenys neskelbtini), pasinaudojo jų bloga finansine padėtimi, tačiau nežinojo, kad jie ten bus išnaudojami. Papildomos apklausos metu nurodė, kad R. D. nurodymu, surado nukentėjusįjį L. L. ir pasiūlė dirbti pas R. D. ir už jo suradimą gavo 125 eurus iš R. D.. Tačiau apgaulės nenaudojo, pažeidžiamumu nesinaudojo. Apklaustas teisme A. K. savo kaltę neigė, nurodydamas, kad pinigus gavo ne už L. L. suradimą, o šiuos pinigus jam skolino R. D..

Nors kaltinamieji kaltais neprisipažįsta, tačiau jų kaltumas patvirtinamas surinktų duomenų visuma, o būtent, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir juose esančiais duomenimis.

Teisme apklausti nukentėjusieji iš esmės patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau dėl ilgo laiko tarpo praėjusio nuo įvykių jų parodymai teisme buvo abstraktesni, neišsamūs, kai kurių aplinkybių jie negalėjo prisiminti, tačiau teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu jų duotus parodymus jie tas aplinkybes prisiminė ir savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, nes jų visų parodymai yra sutampantys dėl esminių įvykio aplinkybių, jie yra nuoseklūs, vienodi ir neprieštarauja kitiems įrodymams. Nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, kad vykti į (duomenys neskelbtini) juos prikalbino (verbavo) R. D. ir K. K. (patys ar per tarpininkus), žadėdami geras darbo ir gyvenimo sąlygas, bei jiems priimtiną atlyginimą (skirtingiems nukentėjusiesiems nuo 75/80 svarų per savaitę iki 400 svarų per savaitę). Tačiau kaip paaiškėjo vėliau, buvo nutylėta informacija apie tai, kad darbas nelegalus, t. y. nepasirašius darbo sutarties, kad į darbą reikės važinėti be bilietų (,,zuikiu“), nes gaunamo atlygio už darbą tokiam važinėjimui nepakako, kad ilgos darbo valandos ir labai dideli atstumai vaikščioti, kad nėra išeiginių ar jos būna labai retai, apie tai, kad nuo atlyginimo dar išskaičiuos būsto nuomos mokestį ir kitas išlaidas.

Aplinkybes apie tai, kad būtent kaltinamieji kvietė nukentėjusiuosius vykti dirbti į (duomenys neskelbtini) dirbti iš esmės patvirtino ir patys kaltinamieji. Telefoninių pokalbių įrašai taip pat patvirtina, kad būtent kaltinamieji rodė iniciatyvą įvairiais būdais ieškodami darbuotojų skrajučių išnešiojimui ir buvo suinteresuoti surasti tokius žmones, nes norinčių dirbti tokį darbą trūko.

Iš esmės visi nukentėjusieji patvirtino, kad atvykus į (duomenys neskelbtini), jų darbo sąlygos ir atlyginimas, kitos su tuo susijusios aplinkybės (vykimas į darbą ,,zuikiu“) buvo kitokios nei buvo pasakotos prieš jiems išvykstant arba jų apsisprendimui svarbios aplinkybės buvo nutylėtos. Visi nukentėjusieji patvirtino, kad darbo sutartys su jais nebuvo sudarytos, dirbo nelegaliai, darbus skirstė ar nurodymus dėl darbo davė R. D. arba K. K., t. y kiek skrajučių išmėtyti ir kokioje teritorijoje pagal jau paruoštus žemėlapius mėtyti, kiek pinigų už atliktą darbą duoti, viską sprendė savo nuožiūra patys kaltinamieji, taip iš esmės atliko darbdavių ar vadovų funkcijas. Nors patys kaltinamieji teigia, kad pinigus jie dalindavosi bendrai pasitardami su visais darbuotojais, kiek kam priklauso, tačiau šiuos jų parodymus paneigia nukentėjusiųjų parodymai, bei telefoninių pokalbių metu užfiksuoti duomenys. Nukentėjusieji nurodė, kad per savaitę gaudavo nuo 20 iki 40 svarų, vėliau tik nukentėjusysis G. Š. kaip ilgai dirbęs darbuotojas gavo ir 70 svarų. Nukentėjusieji patvirtino, kad iš kaltinamųjų gaunamos sumos už darbą, iš esmės pragyventi nebuvo įmanoma, nepakako maistui įsigyti, teko maistą vogti parduotuvėse arba badauti, neturėjo ką valgyti. Visi nukentėjusieji tvirtino, kad išeiginių dienų beveik nebuvo, buvo dirbama septynias dienas per savaitę ir tik išimtiniais atvejais kaltinamieji, jų atsiklausus, suteikdavo vieną laisvą dieną. Didžioji dalis nukentėjusių patvirtino, kad už ne visų skrajučių išnešiojimą (kas buvo labai sudėtinga), skrajučių išmetimą į šiukšliadėžes ar darbo metu pasėdėjimą parke, nenorą (ar negalėjimą) eiti į darbą ar kitokius ,,nusižengimus“, jų atžvilgiu buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas, kaltinamųjų jie bijojo, o būdami užsienyje, neturėjo galimybės pas ką kreiptis pagalbos.

Liudytojas E. J. (pagarsinti parodymai) patvirtino kitų nukentėjusiųjų parodymus apie tai, kad mokėjo už darbą labai mažai, visiems trūko pinigų, kad labai anksti keltis reikėjo, atsisakius tiek daug dirbti, R. D. pyko.

Liudytoja I. S. patvirtino O. V. parodymus apie tai, kad nukentėjusioji prašė pinigų, norėjo grįžti namo, sakė, kad jų neturi, kad jos nenori išleisti iš (duomenys neskelbtini), nes reikia dirbti.

Nukentėjusieji patvirtino, kad darbdaviai buvo R. D. ir K. K., kurie davė nurodymus dėl darbo, jie spręsdavo, kiek už darbą jiems sumokėti, sudarydavo maršrutus, dalindavo žemėlapius, baudė už netinkamai atliktą darbą ar nenorą dirbti. Nukentėjusiųjų parodymai paneigė, kad K. K. ir R. D. būtų mėtę skrajutes, t. y. dirbę tokį patį darbą kaip jie. Tokiu būdu jie paneigė pačių kaltinamųjų parodymus apie tai, kad jie buvo visi lygūs su nukentėjusiais ir kartu dirbo tą patį darbą.

2016-01-20 objektų apžiūros metu apžiūrėtas socialinio tinklalapio www. facebook.com profilis, kuriuo naudojasi nukentėjusysis G. Š., kuriame fiksuotas G. Š. susirašinėjimas su asmeniu „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2016-01-12 iki 2016-01-14, kurio metu „(duomenys neskelbtini)“ klausia, ar G. Š. ,,sugrįš“, nurodo, kad jis ,,pasuktų ir atsiprašytų“, o G. Š. atrašo, kad ,,pamatytum kaip rašinėjo“, nurodo, kad supranta, kai jį pagaus bus jam blogai. Susirašinėjime su K. K. (iš „(duomenys neskelbtini)“) laikotarpiu nuo 2015-12-03 iki 2015-12-05 gauta žinutė iš K. K., kurioje jis prašo G. Š. telefono numerio, kad gražiai pasikalbėti, o jei neduos, tai kai grįš ,,ant švenčių“ tai ,,kalbės negražiai“. Po to seka dar keletas žinučių, kuriomis reikalaujama duoti G. Š. telefono numerį. Tai patvirtina, kad K. K. intensyviai ieško ir bando susisiekti su G. Š., grasina jam. Be to, dar parašo ir R. D. „ką skolininkas gero greit pasimatysim“.

2016-09-30 rašte iš Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2015 m. liepos mėn. 22 d. LR piliečiai O. V. ir A. S. kreipėsi į Lietuvos ambasadą su prašymu suteikti jiems konsulinę pagalbą. Kreipdamiesi nurodė, kad pabėgo nuo savo darbdavių, kuriems jie dirbo, nes darbdaviai nemokėjo sutarto užmokesčio, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą bei ribojo judėjimo laisvę. Taigi, ši ambasados informacija papildo ir patvirtina O. V. ir A. S. nurodytas aplinkybes apie įvykius (duomenys neskelbtini) ir jų darbinį išnaudojimą, patirtą fizinį ir psichologinį smurtą..