Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui M. D. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad M. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės A. D. ir atsakovo M. D. sūnus ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 9). Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta (duomenys neskelbtini) sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečio vaiko M. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su motina ieškove A. D., o atsakovas įsipareigojo nepilnamečiam sūnui M. D., gim. (duomenys neskelbtini), skirti išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo sutarties patvirtinimo dienos iki vaiko pilnametystės (b. l. 4-6). Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. balandžio 16 d. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. D., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 240 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo

11. Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.193 straipsnis). CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomų vaiko išlaikymo išlaidų.

12. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas nustato ir įvertina dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

13. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.).

14. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

15. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei (duomenys neskelbtini) metams po teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas šalių susitarimas dėl išlaikymo dydžio, priėmimo. Ieškovė ieškinį grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais, atsiradusiais naujais poreikiais, padidėjusiomis prekių ir paslaugų kainomis, dėl ko atsakovo teikiamas išlaikymas nebegali patenkinti visų vaiko poreikių. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. spendimo priėmimo metu šalių nepilnametis vaikas lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Šiuo metu šalių nepilnamečiam sūnui yra (duomenys neskelbtini) metai, vaikas lanko mokyklą, būrelius, dėl ko atsirado papildomų mokymosi priemonių, drabužių ir avalynės poreikis, patiriamos kitos susijusios išlaidos. Sūnui augant taip pat atsirado išlaidų jo papildomo ugdymo veiklai ir turiningam, lavinančiam laisvalaikiui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011; ir kt.). Be to, pažymėtina, jog visuotinai žinoma, kad per 2 metus keitėsi ekonominė padėtis, augo pragyvenimo lygis, padidėjo maisto produktų, aprangos, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos, todėl natūraliai mažėja galimybė tenkinti vaiko būtiniausius poreikius iš tėvo gaunamų periodinių išmokų. Atsakovas aplinkybės, jog nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas teiktino išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydis, šalių vaiko poreikiai ir šiems poreikiams patenkinti reikalingų lėšų suma pasikeitė, neginčija, tačiau nesutinka su ieškovės paskaičiuotu vaiko poreikiams reikalingo išlaikymo dydžiu. Atsakovas nurodo, jog pagal savo turtinę padėtį ir objektyviai vaiko poreikiams patenkinti reikalingą lėšų sumą galėtų mokėti vaikui 150 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį, taip pat padengti pusę išlaidų vaistams, sezoniniams drabužiams, avalynei, pasiruošimui mokyklai.

17. Ieškovė, pareikštą ieškinį grįsdama padidėjusiais vaiko poreikiais, vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų mastą grindžia žodiniais paaiškinimais, taip pat byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: paskaičiavimais, pirkinių čekiais. Iš ieškovės pateiktų nepilnamečio vaiko M. D. poreikių apskaičiavimo lentelių matyti, kad vaiko poreikių patenkinimui iš viso reikalinga nuo 490 Eur iki 553,22 Eur suma per mėnesį. Kartu su ieškiniu pateiktoje išlaidų suvestinėje nurodoma, kad 490 Eur sumą sudaro išlaidos: maistui – 200 Eur (įskaičiuotas maistas mokykloje), vaistams ligos metu, vitaminams – 30 Eur, higienos priemonėms - 50 Eur, ugdymo priemonėms (namie, mokykloje) – 50 Eur, drabužiams – 100 Eur, išlaidoms buičiai – 30 Eur, būsto mokesčiams – 30 Eur, neįskaičiuojant išlaidų kinui, teatrui, žaidimams, pramogoms, vasaros stovykloms (b. l. 8). Teismo posėdžio metu ieškovė pateikė išlaidų nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti suvestines už 2021 m. spalio – gruodžio mėn., jose nurodoma, kad 2021 m. spalio mėn. sūnaus poreikių patenkinimui skyrė 529 Eur sumą, kurią sudaro: drabužiams, avalynei – 81 Eur, higienos priemonėms – 16 Eur, vaistams, vitaminams – 69,50 Eur, išlaidoms mokyklai (pietums, kanceliarinėms prekėms) – 75,50 Eur, būreliams – 19 Eur, būstui (nuoma, komunaliniai mokesčiai) – 158 Eur, maistui – 100 Eur, kitoms išlaidoms – 10 Eur; 2021 m. lapkričio mėn. sūnaus poreikių patenkinimui skyrė 518 Eur sumą, kurią sudaro: drabužiams, avalynei – 128 Eur, higienos priemonėms – 22 Eur, vaistams, vitaminams – 30 Eur, išlaidoms mokyklai (pietums, kanceliarinėms prekėms) – 44 Eur, būreliams – 19 Eur, būstui (nuoma, komunaliniai mokesčiai) – 135 Eur, maistui – 100 Eur, kitoms išlaidoms – 40 Eur; 2021 m. gruodžio mėn. sūnaus poreikių patenkinimui skyrė 553,22 Eur sumą, kurią sudaro: drabužiams, avalynei – 50,09 Eur, higienos priemonėms – 16,11 Eur, vaistams, vitaminams – 79,95 Eur, išlaidoms mokyklai (pietums, kanceliarinėms prekėms) – 66,81 Eur, būreliams – 44 Eur, būstui (nuoma, komunaliniai mokesčiai) – 105 Eur, maistui – 100 Eur, papildomai mokytojai – 60 Eur, kitoms išlaidoms – 31,26 Eur (b. l. 95-97).

18. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas, dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

19. Pažymėtina, kad ieškovės nurodomos išlaidos ir pateikti įrodymai, patvirtinantys vaikui reikalingo maitinimo, higienos prekių, mokymosi priemonių, aprangos, laisvalaikio, sveikatos palaikymo ir kitas išlaidas, savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio. Kita vertus, suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Esant nurodytam, nagrinėjamu atveju teismas vertina ieškovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

20. Įvertinęs šio sprendimo 17 punkte nurodytas nepilnamečio M. D. išlaikymui reikalingas sumas, ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, taip pat rašytinių įrodymų turinį, teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodomos vaikui tenkančios sumos, susijusios su išlaidomis maistui namuose (100-120 Eur), mokykloje (50 Eur (pirmadienį-ketvirtadienį po 2 Eur, penktadienį – 3 Eur)), higienos priemonėms (vidutiniškai 20-30 Eur), vaistams, vitaminams (30 Eur jei vaikas neserga (vitaminai, tepalas nuo veido karpučių), ir 70 Eur vaikui susirgus (tarp šalių nebuvo ginčo, kad sūnus dažnai serga (duomenys neskelbtini))), būreliams ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (44 Eur) yra realios ir protingos, atitinka vaiko geriausius interesus, todėl pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis. Atsakovas nurodo, kad ieškovės nurodomos išlaidos (100 Eur) drabužiams, avalynei yra užaukštintos, pagal ieškovės pateiktus trijų mėnesių (spalio-gruodžio mėn.) skaičiavimus drabužiams ir avalynei vidutiniškai išleista 86 Eur. Sutiktina, kad išlaidos šaltajam metų laikui skirtai aprangai ir avalynei yra didesnės nei kitiems sezonams, tačiau įvertinus ieškovės nurodomas aplinkybes, kad vaikas greitai auga, ir kiekvienam sezonui reikia naujų drabužių bei avalynės, bei tai, kad vaikui trūksta atsakingumo, jis dažnai drabužius suplėšo ar nepataisomai ištepa, vertintina, kad protingumo kriterijus atitiktų 70 Eur suma drabužiams ir avalynei. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą neabejotinai atsirado išlaidos mokymosi priemonėms, kanceliarinėms prekėms, sporto aprangai, mokyklos rinkliavoms (klasės fondui, renginiams ir pan.) ir kitoms prekėms, reikalingoms mokyklos lankymui (vidutiniškai 30 Eur). Taip pat įvertinus šiuolaikinę realybę, kad moksleivių ugdymas ugdymo įstaigose dažnai yra organizuojamas nuotoliniu būdu, naudojantis nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tokiomis kaip kompiuteris ar pan., atsirado poreikis kompiuterinei įrangai, kurios nusidėvėjimo normatyvai sudaro nuo 2 iki 3 metų, telekomunikacijų paslaugos. Maža to, atsiranda papildomos vienkartinio pobūdžio išlaidos, susijusios su baldų įsigijimu, vaiko aplinkos gerinimu ir kt. Taip pat reikalingos lėšos vaiko laisvalaikiui (žurnalai, knygos ir pan.), pramogoms, draugų gimtadieniams (vidutiniškai 30 Eur). Ieškovė prie išlaidų vaiko poreikiams tenkinti priskiria dalį buto nuomos mokesčio (100 Eur). Viena vertus iš (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nenustatyta, kad nuomos mokesčio dydis (400 Eur) priklausytų nuo bute gyvensiančių asmenų skaičiaus. Kita vertus, ieškovei negyvenant kartu su vaiku, ji būtų galėjusi nuomotis mažesnį butą (nebūtų reikalingas atskiras kambarys vaikui), ir taip patirti mažesnes išlaidas būsto nuomai. Be to, ieškovei gyvenant nuosavybės teise priklausančiame būste vertinant vaiko poreikiams tenkinti reikalingą sumą taip pat būtų reikalinga įvertinti ieškovės būsto nusidėvėjimą. Ieškovės nurodomos išlaidos už komunalines paslaugas, įvertinus energijos šaltinių brangimą, laikytinos atitinkančiomis realią situaciją, yra realaus ir protingo dydžio, todėl taip pat pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis.

21. Pažymėtina, kad nors atsakovas nesutinka su ieškovės nurodomomis vaiko poreikiams patenkinti reikalingomis sumomis ir pateikiamais skaičiavimais, tačiau savo paskaičiavimų nepateikė, teismo posėdžio metu negalėjo įvardinti kokios konkrečios sumos reikalingos vaikui maistui, higienos priemonėms, aprangai ir avalynei bei kokia konkreti išlaikymo suma per mėnesį reikalinga vaiko poreikiams tenkinti (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

22. Taigi, remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis teismų praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, atsižvelgdamas į vaiko amžių ir raidą, teismas konstatuoja, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma sudaro apie 490 Eur, kuri pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad teismas, vertindamas preliminarias nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas, neprivalo tiksliai nustatyti kokia išlaidų suma kiekvieną mėnesį tenka kiekvienam vaiko poreikiui, o preliminariai vertina, kiek galėtų kainuoti vaiko išlaikymas per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ši suma yra mažesnė nei šalyje nustatyta minimali mėnesinė alga, kurios dydis nuo 2022 m. sausio 1 d. atskaičius mokesčius sudaro apie 518 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 730 Eur (neatskaičius mokesčių)), ir kuri, minėta, laikytina orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose.

23. Iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų ir pateiktų įrodymų matyti, kad prie sūnaus išlaikymo atsakovas prisideda didesne dalimi, nei teismo sprendimu nustatyta 100 Eur išlaikymo suma, vidutiniškai per mėnesį ieškovei pervesdamas 150 Eur (b. l. 104-115). Minėtas aplinkybes patvirtino ir ieškovė teismo posėdyje, tačiau, kita vertus, ieškovės paaiškinimu, atsakovo pervestos lėšos dėl papildomų išlaidų ją pasiekia vėliau, tokiu atveju ieškovė tampa priklausoma nuo atsakovo sprendimų, kada ir kiek šių lėšų bus pervesta, ieškovė savarankiškai negali planuoti vaikui skirtų lėšų masto ir išlaidų, savalaikiai organizuoti vaiko laisvalaikį, nenumatytų ir neplanuotų būtinų prekių (priemonių, paslaugų) įsigijimo.

24. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Pastebėtina, kad gaunami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka vaiko pinigai nuo 2022 m. sausio 1 d. sudaro 73,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad valstybė iš esmės palengvina nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą po 36,75 Eur kiekvienam iš tėvų, ieškovė nėra nurodžiusi, kad ji iš vaikui reikalingos išlaikymo sumos yra atėmusi „vaiko pinigus“, todėl vaiko išlaikymo suma mažintina minėta išmokos suma (490 Eur – 73,50 Eur), ir kiekvienas iš tėvų prie vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo turėtų prisidėti 208,25 Eur suma ((490 Eur – 73,50 Eur) / 2 = 208,25 Eur).

25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, atėmus iš jo valstybės mokamą išmoką ir galutinę sumą suapvalinus, sudaro 420 Eur, kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 straipsniai).

26. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

27. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamos pajamos sudaro apie 1 300 – 1 400 Eur (atskaičius mokesčius) (b. l. 44-49, teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai). Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,1200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 0,1100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 2/19 dalys 0,7674 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (b. l. 61-67). Kelių transporto priemonių registro duomenimis ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 38). Iš Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties bei buto perdavimo-priėmimo akto matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė nuomojasi butą, adresu (duomenys neskelbtini); nuomos sutartis sudaryta iki (duomenys neskelbtini); nuomos mokestis per mėnesį sudaro 400 Eur (b. l. 100-103). Ieškovė neturi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų. Byloje nėra duomenų apie ieškovės turimas santaupas, taip pat duomenų apie ieškovei nustatytą ribotą darbingumą ir (ar) turimus įsiskolinimus tretiesiems asmenims.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą, teismo posėdžio metu nurodė, kad jo gaunamas pajamas iš individualios ((duomenys neskelbtini)) veiklos sudaro apie 20 Eur per mėnesį. Taip pat atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teismo posėdžiu metu nurodė, kad gaunamos pajamos yra kintančios, priklausančios nuo pardavimų maržos ir per mėnesį sudaro nuo 1 000 Eur iki 1 200 Eur (atskaičius mokesčius) (b. l. 50-55). Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovo vardu registruotos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 39-43). Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,0521 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 44,60 kv. m bendro ploto sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini); 0,0532 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 71-74). Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui suteiktas 15 000 Eur kreditas asmeninėms reikmėms, kredito grąžinimo terminas (duomenys neskelbtini), per mėnesį kredito įmokos suma sudaro 261,53 Eur (b. l. 123-128), pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu suteiktas vartojimo kreditas priekabos įsigijimui už 1 330 Eur sumą, sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini) mėnesių terminui (iki (duomenys neskelbtini)), mėnesio įmoka sudaro 83,20 Eur (b. l. 129-133), bei pagal kaupiamojo savo ir sūnaus gyvybės draudimo sutartis (b. l. 116-122). Atsakovas neturi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų. Byloje nėra duomenų apie atsakovo turimas santaupas, taip pat duomenų apie atsakovui nustatytą ribotą darbingumą.

29. Teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl vieno iš tėvų pareigos teikti išlaikymą vaikui apimties, reikšmingos ne tik jo faktiškai gaunamos pajamos, bet ir jo galimybės užsidirbti. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

30. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams, neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

31. Įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra iš esmės panaši – abu yra dirbantys ir gaunantys stabilias, apylyges pajamas (abiejų tėvų mėnesinės pajamos esmingai nesiskiria), abu turi nekilnojamojo turto, statosi gyvenamuosius namus, atsakovas turi dvi transporto priemones. Nors atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, tačiau jie nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikui mažinti. Priešingai, aplinkybė, jog po santuokos nutraukimo atsakovui buvo suteikti kreditai, taip pat netiesiogiai patvirtina, jog jo finansinė padėtis nėra bloga. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymą vaikui turinčių teikti tėvų turimos finansinės prievolės, priklausomai nuo jų prisiėmimo ir vykdymo aplinkybių, gali būti vertinamos ne kaip objektyviai mažinančios išlaikymą turinčio teikti tėvo (motinos) pajamas, bet kaip patvirtinančios tėvo (motinos) galimybę vykdyti didesnius finansinius įsipareigojimus, taip pat ir vaikui, arba kaip neatsakingas finansinis elgesys, negalintis būti teisėta priežastis mažinti išlaikymo vaikui dydį. Teismai laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

32. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis bei nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog atsakovo prisiimtos prievolės, pagal kurias atsakovas kas mėnesį privalo mokėti apie 460 Eur įmokas, įrodo ne sunkesnę turtinę padėtį, o kaip tik tokią turtinę padėtį, pagal kurią atsakovas gali sau leisti prisiimti tokio pobūdžio ir dydžio finansinius įsipareigojimus. Paminėtina ir tai, kad ieškovei gyvenant kartu su sūnumi, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, tenka rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, pareiga rūpintis vaiku – kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, užtikrinant jo emocinių ir kitų poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Ieškovė atlieka namų ruošos darbus, užtikrinti vaiko gerbūvį (gaminant maistą, tvarkant namus, vežiojant, leidžiant savaitgalius ir atostogaujant bei pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaikus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ne visada prisideda arba prisideda pavėluotai. Paminėtina ir tai, kad ieškovė neprašo nustatyti tėvui didesnės vaiko išlaikymo naštos.

33. Teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tėvai privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, jo būtiniems poreikiams patenkinti. Teismo vertinimu, atsakovas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti nurodytą išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius: iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, dirbantis ir gaunantis stabilias pajamas, iš esmės gali užtikrinti ne mažesnių nei šiuo metu gauna darbinių pajamų gavimą, o gali gauti ir didesnes pajamas, todėl laikytina, kad atsakovas turi galimybę prisidėti prie vaiko išlaikymo daugiau nei 150 Eur per mėnesį. Teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kodėl atsakovas turėtų prie sūnaus išlaikymo prisidėti mažesne dalimi. Vien tai, kad atsakovui galimai teks sumažinti savo asmeninius poreikius, nėra pagrindas nemokėti nepilnamečiam vaikui būtino išlaikymo dydžio.

34. Teismas, remdamasis išdėstytu, atsižvelgdamas į iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir aplinkybę, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimu nustatytas išlaikymo dydis (100 Eur), teismo vertinimu, šio sprendimo priėmimo momentu neatitinka proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo ir vaiko teisėtų interesų, įvertinęs vaiko amžių (vaikui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai), tokio amžiaus vaiko poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas, jų pastovumą, taip pat valstybės mokamą išmoką vaikui, aplinkybę, kad atsakovas moka vaiko gyvybės draudimo įmokas (po 30 Eur per mėnesį) (b. l. 116-118) (nors byloje nėra duomenų, kad šalys bendru sutarimu būtų sutarusios dėl tokių įsipareigojimų prisiėmimo, tačiau tokia vaiko draudiminė apsauga iš esmės atitinka vaiko geriausius interesus), sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinti iš dalies, pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl atsakovo mokamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. D., gim. (duomenys neskelbtini), dydžio, jį padidinant iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2021 m. rugsėjo 30 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.208 straipsnis).

35. Ieškovė skiriama (paliekama) vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

36. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

37. Šalims išaiškintina, kad šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, jei po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeis vaiko poreikiai ir (ar) šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Bylose dėl išlaikymo priteisimo, ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

39. Patenkinus iš dalies reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 36 Eur žyminio mokesčio (skaičiuojama nuo anksčiau nustatyto išlaikymo ir šiuo sprendimu priteisto išlaikymo skirtumo ((200 Eur – 100 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. = 36 Eur)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą dėl atsakovo M. D. mokamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. D., gim. (duomenys neskelbtini), dydžio ir priteisti iš atsakovo M. D. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. rugsėjo 30 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę A. D. nepilnamečio vaiko M. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. D. 36 Eur (trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.