Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-51-961/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-06-04Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2021-11-22Vilniaus apygardos teismas
  3. T-12-961/2022Nutartis · 2022-01-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. KasacijaNutartis · 2022-07-12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2023-08-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-04
Bylos Nr.
1-51-961/2021
Teisminio proceso Nr.
1-10-9-00477-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
V. K.
Nukentėjusysis
A. K., D. B., J. C., I. K., J. O., Z. V., I. V., J. B., V. Š., V. B., R. V., V. S., A. A., P. K., Ž. B., S. S., R. B., L. K., E. Š., N. B., R. K., S. A., Š. L., E. S.
Advokatai
Pavelas Ravluševičius, Sigitas Gedvilas, Valerij Kuvšinčikov
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-51-961/2021Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00477-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.1; 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2.1; 1.2.18.10; 2.3.6.4.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Steponavičiūtei-Otto,kaltinamajam V. K. (V. K.), jo gynėjui advokatui Valerijui Kuvšinčikovui,

nukentėjusiesiems A. K. (A. K.), D. B. (D. B.), J. C., I. K., J. O. (J. O.), Z. V. (Z. V.), I. V., J. B., V. Š., V. B., R. V., V. S., A. A., P. K., A. K., Ž. B., S. S., R. B., L. K., E. Š., N. B., A. K., R. K., S. A., Š. L., E. S.,

nukentėjusiųjų S. S., E. S. įgaliotajam atstovui advokatui Sigitui Gedvilui,nukentėjusiųjų D. B., A. K. įgaliotajam atstovui advokatui Pavelui Ravluševičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje (14 nusikalstamų veikų), 182 straipsnio 1 dalyje (12 nusikalstamų veikų), 222 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. tyčia, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą – 72 900 Lt (21 113,30 Eur), priklausančius N. K. ir A. K., o būtent:

nuo 2010-11-30 iki 2017-01-27 eidamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, žinodamas, kad nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), UAB „S.“ nuosavybės teise nepriklauso, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, surašė 2011-11-08 Preliminarią būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją patvirtino savo parašu. Sutartyje nurodė melagingus duomenis, kad pardavėjas UAB „S.“ N. K. (A. K. žmonai) rezervuoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto plotas 42,1 kv. m., buto kaina 120 000 Lt (34 754,40 Eur), bei įsipareigojo buto apdailos darbus atlikti iki 2012-02-29 ir nuosavybės teises įforminti iki 2012-05-31;

po to 2011-11-08 ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, pateikė N. K. pasirašyti žinomai melagingą dokumentą – 2011-11-08 Preliminarią būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip ją suklaidino, priversdami patikėti, jog UAB „S.“ turi teisę parduoti minėtą nekilnojamąjį turtą, o ji dėl panaudotos apgaulės perdavė jiems 34500 Lt (9 991,89 Eur) ir gavo išrašytą 2011 m. UAB „S.“ kasos pajamų orderį serija Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), nors pinigai į įmonės kasą nebuvo įnešti;

tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas savo naudai įgyti svetimą turtą – A. K. priklausančias pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris žinodamas, kad UAB „S.“ jokio nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise neturi, 2013 m. pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, melagingai nurodė nukentėjusiajam A. K., kad projektui (duomenys neskelbtini) pabaigti trūksta apyvartinių lėšų ir paprašė pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį paskolinti 50 000 Lt (14 481 Eur), po ko jis tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku savo naudai gavo 50 000 Lt (14 481 Eur) grynais pinigais, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, bei nukentėjusiajam A. K. pareikalavus pasirašė 2013-06-20 Paskolos sutartį, pagal kurią nukentėjusysis A. K. skolina UAB „S.“ 84 900 Lt (24 588,74 Eur), į kurios bendrą sumą įeina pagal 2011-11-08 Preliminarią būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gauta 34 500 Lt (9 991,89 Eur) suma, bei pagal 2013-06-20 Paprastą vekselį Nr. (duomenys neskelbtini) paskolinta 84 900 Lt (24 588,74 Eur) suma, kurių dalį, t. y. 12 000 Lt (3 475,44 Eur), grąžino.

Be to, V. K. apgaulingai tvarkė UAB „S.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

Jis, nuo 2010-11-30 iki 2017-01-27 eidamas UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apsaugos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies; 6 straipsnio 2 dalies; 16 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies; 19 straipsnio 1 dalies; 19 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 dalies bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių „Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas“ 3 dalies nuostatų ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalies nuostata „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus,

siekdamas nuslėpti laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2014-07-30 vykdomą sukčiavimą apgaule įgijus fizinių asmenų pinigines lėšas, skirtas atsiskaityti už buto adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), įsigijimą, jis apgaulingai laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2015-12-31 tvarkė UAB „S.“ buhalterinę apskaitą, o būtent, V. K., pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>; Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 16 straipsnio 1 dalies nuostatą (2012-04-24 Įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, II. „Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas“ 3 dalies nuostatą „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“,

– jis apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė piniginių lėšų, gautų iš N. K. 34 500,00 Lt (9 991,89 Eur) pagal 2011-11-08 Preliminarią būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš A. K. gautus 50 000 Lt (14 481,00 Eur) pagal 2013-06-20 Paskolos sutartį, iš J. C. 4 000 Lt (1 158,48 Eur) pagal 2014-04-03 Parkavimo vietos rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš R. K. gautus 70 000 Lt (20 273,40 Eur) pagal 2014-04-08 Preliminarią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už buto adresu (duomenys neskelbtini) rezervaciją,

tokiu būdu apgaulingai tvarkė UAB „S.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „S.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ naudai įgyti svetimą D. B. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. kovo mėnesio viduryje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam D. B. parodė butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), nutylėdamas informaciją, jog UAB „I.“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, bei neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajam D. B. rezervuoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 1 aukštas, 2 butas, buto plotas 42,18 kv. m., buto kaina 84 360 Lt (24 432,34 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-06-30,

2013-03-20, žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „I.“ nepriklauso, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris (duomenys neskelbtini) pateikė nukentėjusiam D. B. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po to šios sutarties pagrindu gavo iš D. B. dalį sutartos sumos – 10 000 Lt (2896,20 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas savo naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, žinodamas, kad įrengimo darbai rezervuotame bute pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nevyksta, 2013-05-02 adresu (duomenys neskelbtini), pagal raštą paėmė iš nukentėjusiojo D. B. 2500 Lt (724,05 Eur) sumą grynais pinigais už papildomus darbus bei įrangą,

tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas savo naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, žinodamas, kad įrengimo darbai rezervuotame bute pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nevyksta, 2013-07-18 adresu (duomenys neskelbtini) pagal raštą paėmė iš nukentėjusiojo D. B. 500 Lt (144,81 Eur) sumą už du langus su ventiliacijos angomis, kurie bute nebuvo pastatyti (įrengti),

po to rezervuotą turtą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo D. B. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą D. B. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. apgaule įgijo kito asmens UAB „I.“ naudai turtą – pinigines lėšas 10 000 Lt (2896,20 Eur) ir savo naudai 3000 Lt (868,86 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiam D. B. 13 000 Lt (3 765,06 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ ir UAB „S.“ naudai įgyti didelės vertės svetimą J. C. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. kovo mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajai J. C. pateikė pastato (duomenys neskelbtini), planą, nutylėdamas informaciją, jog UAB „I.“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, neturėdamas lėšų pagal 2013-04-10 privatizavimo objekto pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajai J. C. rezervuoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 3 aukštas, 3 butas, buto plotas 64,55 kv. m., buto kaina 129 100 Lt (37 389,39 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-06-30.

2013-03-21, žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „I.“ nepriklauso, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013-03-21 (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai J. C. pateikė Turto rezervavimo sutartį Nr(duomenys neskelbtini), po to šios sutarties pagrindu gavo iš nukentėjusiosios J. C. dalį sutartos sumos – 15 000 Lt (4344,30 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad 2013-09-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi turtas areštuotas (dėl neatsiskaitymo su VĮ Valstybės turto fondu pagal 2013-04-10 pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)), siekdamas kito asmens UAB „I.“ naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013 m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, dėl nevykdomų statybos darbų objekte (duomenys neskelbtini), pasiūlė J. C. sudaryti naują turto rezervavimo sutartį bei nurodė, jei nukentėjusioji sumokės už rezervuotą butą dar 25 000 Lt (7 240,50 Eur), buto kaina bus tik 2200 Lt (637,16 Eur) už 1 kv.m., nukentėjusiajai sutikus, V. K. surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad nukentėjusiajai J. C. UAB „I.“ rezervuoja butą/patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 1 aukštas, 6 butas, buto plotas 63 kv. m., su priklausančia terasa 20 kv. m., buto kaina 138 600 Lt (40 141,33 Eur), bei įsipareigojo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2014-04-30, kurią 2013-11-26 statybiniame vagonėlyje adresu (duomenys neskelbtini) perdavė nukentėjusiajai J. C. pasirašyti, po to šios sutarties pagrindu gavo iš J. C. dalį sutartos sumos – 25 000 Lt (7 240,5 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

po to rezervuotą turtą (butą) 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiosios J. C. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą ji gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą J. C.,

po to jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris pasiūlė nukentėjusiajai nusipirkti parkavimo vietas Nr. 10 ir 11 po 5000 Lt (1448,10 Eur) ir nurodė, kad parkavimo vietos vėliau kainuos po 8000 Lt (2 316,96 Eur), jis 2014 m. balandžio mėnesį surašė 2014-04-03 Parkavimo vietos rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pagal UAB „I.“ įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) rezervuoja nukentėjusiajai J. C. parkavimo vietas Nr. 10 ir 11 adresu (duomenys neskelbtini) už 10 000 Lt (2 896,20 Eur), žinodamas, kad dėl skolų UAB „I.“ sąskaitoms uždėtas areštas, nurodė nukentėjusiajai tą pačią dieną pervesti rezervacinį mokestį 4000 Lt (1 158,48 Eur) į UAB „S.“ banko sąskaitą, po to šios sutarties pagrindu gavo iš J. C. dalį sutartos sumos – 4000 Lt (1158,48 Eur) į UAB „S.“ banko sąskaitą, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini),

tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusiąją, V. K. apgaule įgijo UAB „I.“ naudai 40 000 Lt (11 584,80 Eur) vertės turtą ir UAB „S.“ naudai 4000 Lt (1158,48 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajai J. C. 44 000 Lt (12 743,28 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ naudai įgyti svetimą I. K. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. kovo mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajai K. parodė pastatą (duomenys neskelbtini), bei įtikino, kad 2013 m. gruodžio mėnesį bus pastatyti dviejų aukštų pastato 3 ir 4 aukštai, nutylėdamas informaciją, jog UAB „I.“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nepriklauso, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiosios vyrui A. K. rezervuoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 3 aukštas, 5 butas, buto plotas 39,68 kv. m., buto kaina 79 000 Lt (22 879,98 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-06-30,

po to jis 2013-03-22 pateikė nukentėjusios I. K. vyrui A. K. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po to šios sutarties pagrindu gavo iš A. K. dalį sutartos sumos – 10 000 Lt (2896,20 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

po to rezervuotą turtą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiosios I. K. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą ji gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą I. K. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusiąją, V. K. UAB „I.“ naudai įgijo turtą – pinigines lėšas 10 000 Lt sumą (2896,20 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiai I. K. 10 000 Lt (2896,20 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ naudai įgyti didelės vertės svetimą J. O. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. kovo mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam J. O. parodė butą Nr. 5, esantį (duomenys neskelbtini), nutylėdamas informaciją, jog UAB „I.“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, neturėdamas lėšų pagal 2013-04-10 privatizavimo objekto pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajam J. O. rezervuoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 2 aukštas, 5 butas, buto plotas 39,68 kv. m., buto kaina 79 000 Lt (22 879,98 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-06-30. V. K., žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „I.“ nepriklauso, turto rezervacinę sutartį perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013-03-23 (duomenys neskelbtini) nukentėjusiam J. O. pateikė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po to šios sutarties pagrindu gavo iš J. O. dalį sutartos sumos – 10 000 LT (2896,20 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas kito asmens UAB „I.“ naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris pateikė priedą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad nukentėjusysis J. O. per 3 darbo dienas turi pervesti 50 000 Lt (14 481 Eur) sumą į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri bus užskaityta prie bendros buto kainos (79 000 Lt (22 879,98 Eur)), ir įsipareigojo parduoti nukentėjusiam J. O. parkavimo vietą Nr. 9 už 1 Lt (0,29 Eur) bei nemokamai įrengti elektros instaliaciją visame rezervuotame bute, tuo pagrindu 2013-05-22 gavo iš J. O. – 50 000 Lt (14, 481 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas kito asmens UAB „I.“ naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, žinodamas, kad 2013-09-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi turtas areštuotas (dėl neatsiskaitymo su VĮ Valstybės turto fondu), veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013 m. lapkričio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku pateikė nukentėjusiajam J. O. priedą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad nukentėjusysis J. O. per 3 darbo dienas turi pervesti 20 000 Lt (5 792,40 Eur) sumą į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri bus užskaityta prie bendros 79 000 Lt (22 879,98 Eur) buto kainos;

po to rezervuotą turtą (butą) 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo J. O. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą J. O. ir įgijo kito asmens UAB „I.“ naudai turtinę teisę – pinigines lėšas 82 500 Lt (23 893,65 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiam J. O. 82 500 Lt (23 893,65 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ naudai įgyti svetimą Z. V. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. kovo mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam Z. V. parodė pastatą (duomenys neskelbtini), bei įtikino, kad 2013 m. gruodžio mėnesį bus pastatyti dviejų aukštų pastato 3 bei 4 aukštai, nutylėdamas informaciją, jog UAB „I.“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, neturėdamas bei neketindamas gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos leidimų, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajam Z. V. rezervuoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 3 aukštas, 2 butas, buto plotas 42,18 kv. m., buto kaina 84 000 Lt (24 328,08 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-06-30,

2013-03-22, žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „I.“ nepriklauso, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris pateikė nukentėjusiajam Z. V. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po to šios sutarties pagrindu gavo iš Z. V. dalį sutartos sumos – 10 000 Lt (2896,20 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, siekdamas kito asmens UAB „I.“ naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris įkalbėjo nukentėjusįjį Z. V. sumokėti dar dalį buto kainos, po to pagal 2013-05-23 Priedą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) gavo iš nukentėjusiojo Z. V. 5000 Lt (724,05 Eur) sumą į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas savo naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris, žinodamas, kad įrengimo darbai rezervuotame bute pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nevyksta, kuris 2013 m. gegužės mėnesio pabaigoje adresu (duomenys neskelbtini), paėmė iš nukentėjusiojo Z. V. 2000 Lt (579,24 Eur) sumą grynais pinigais už šildomų grindų įrengimą rezervuotame bute,

po to rezervuotą turtą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo Z. V. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą Z. V. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. UAB „I.“ naudai įgijo turtą – pinigines lėšas 15 000 Lt sumą (4 344,30 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiam Z. V. 17 000 Lt (4 923,54 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ naudai įgyti svetimą I. V. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. kovo mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiosios I. V. nekilnojamojo turto brokerei J. B. aprodė butus adresu (duomenys neskelbtini), nutylėdamas informaciją, jog UAB „I.“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, neturėdamas lėšų pagal 2013-04-10 privatizavimo objekto pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiosios I. V. brokerei J. B. rezervuoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 2 aukštas, 1 butas, buto plotas 37,76 kv. m., buto kaina 75 500 Lt (21 721,50 Eur), bei įsipareigojo iki būsimos turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-06-30,

2013-03-25, žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „I.“ nepriklauso, (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje nukentėjusiosios I. V. nekilnojamojo turto brokerei J. B. pateikė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po to šios sutarties pagrindu gavo iš nukentėjusiosios I. V. dalį sutartos sumos – 15 000 Lt (4344,30 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

po to rezervuotą turtą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiosios I. V. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą ji gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą I. V. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusiąją, V. K. apgaule įgijo UAB „I.“ naudai turtą – pinigines lėšas 15 000 Lt (4344,30 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajai I. V. 15 000 Lt (4344,30 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ naudai įgyti J. B. priklausantį didelės vertės turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. kovo mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam J. B. parodė butą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini), nutylėdamas informaciją, jog UAB „I.“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajam J. B. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 2 aukštas, 3 butas, buto plotas 64,55 kv. m., buto kaina 129 000 Lt (37 360,9 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-06-30,

2013-03-26, žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „I.“ nepriklauso, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) esančio pastato, pateikė nukentėjusiam J. B. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po to šios sutarties pagrindu gavo iš J. B. dalį sutartos sumos – 20 000 Lt (5 792,40 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas kito asmens naudai UAB „I.“ įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris pasiūlė nukentėjusiajam J. B. įsigyti dvi parkavimo vietas už 5000 Lt (1 448,10 Eur), jei nukentėjusysis už rezervuotą butą pagal rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perves dar 10 000 Lt (2 896,20 Eur), jis ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku surašė 2013-05-23 Priedą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dviejų parkavimo vietų Nr. 49 ir 50, kurio pagrindu kito asmens UAB „I.“ naudai įgijo dar 15 000 Lt (4 344,30 Eur);

po to rezervuotą turtą/patalpą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo J. B. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą J. B. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. apgaule įgijo UAB „I.“ naudai didelės vertės turtą – pinigines lėšas 35 000 Lt sumą (10 136,70 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajam J. B. 35 000 Lt (10 136,70 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ naudai įgyti svetimą V. Š. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. balandžio mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam V. Š. pasiūlė rezervuoti 3 aukšte (kuris nebuvo pastatytas) butą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini), nutylėdamas informaciją, kad pagal privatizuojamo objekto – (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“, 13 punktą, kuriuo UAB „I.“ be pardavėjo, t.y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė 2013-04-11 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajam V. Š. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 3 aukštas, 3 butas, buto plotas 64,55 kv. m., buto kaina 142 010 Lt (41 128,93 Eur), bei įsipareigojo iki būsimos turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-06-30,

2013-04-11 jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris (duomenys neskelbtini), šalia pastato, pateikė nukentėjusiam V. Š. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po to šios sutarties pagrindu gavo iš nukentėjusiojo J. B. dalį sutartos sumos – 30 000 Lt (8 688,60 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“ pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 13 punktą, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei pasirašė tikrovės neatitinkančius dokumentus, t. y. 2013-04-11 susitarimą pakeisti Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajam V. Š. rezervuoja kitą butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 1 aukštas, 3 butas, buto plotas 64,55 kv. m., terasos plotas 40 kv. m., turto kaina 160 000 Lt (46 339,20 Eur), bei įsipareigojo Preliminarią turto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-11-29, žinodamas, kad turto rezervuoti negali, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris (duomenys neskelbtini), šalia pastato, pateikė nukentėjusiam V. Š. 2013-04-11 Susitarimą pakeisti Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini),

po to 2014-04-02 rezervuotą turtą/patalpą pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo V. Š. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą V. Š. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. apgaule įgijo UAB „I.“ naudai turtą – pinigines lėšas 30 000 Lt (8 688,60 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajam V. Š. 30 000 Lt (8 688,60 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ ir savo naudai įgyti didelės vertės svetimą V. B. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajai V. B. parodė pastatą (duomenys neskelbtini) bei įtikino, kad 2013 m. gruodžio mėnesį bus pastatyti dviejų aukštų pastato 3 bei 4 aukštai, nutylėdamas informaciją, kad nors UAB „I.“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso, tačiau pažeisdamas privatizuojamo objekto – (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – 2013, 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“, 13 punktą, kuriuo UAB „I.“ be pardavėjo, t. y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, neturėdamas bei neketindamas gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos leidimų, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajai V. B. rezervuoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 4 aukštas, 2 butas, buto plotas 42,18 kv. m., buto kaina 84 360 Lt (24 432,34 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-12-31, bei pateikė 2013-05-03 laidavimo sutartį, kuria įsipareigojo nukentėjusiajai V. B. atsakyti savo turtu, jei UAB „I.“ tinkamai ir laiku neįvykdys visų savo prievolių;

po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris pateikė nukentėjusiajai V. B. 2013-05-23 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-05-03 laidavimo sutartį, po to šių sutarčių pagrindu gavo į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dalį sutartos sumos – 50 000 Lt (14 841,00 Eur);

tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas kito asmens UAB „I.“ naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris nukentėjusiajai nurodė, kad parkavimo vietos kaina yra 7000 Lt (2 027,34 Eur), tačiau rezervuojant parkavimo vietą dabar jos kaina bus 5000 Lt (1 448,10 Eur), po to 2013-06-07 pateikė nukentėjusiajai V. B. 2013-06-07 Parkavimo vietos rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią rezervavo nukentėjusiajai V. B. parkavimo vietą Nr. 21, kurios pagrindu iš nukentėjusiosios V. B. gavo į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dalį sutartos sumos – 5000 Lt (1 448,10 Eur) sumą;

po to rezervuotą turtą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusios V. B. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą ji gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą V. B. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusiąją, V. K. kito asmens UAB „I.“ naudai įgijo turtą – pinigines lėšas 55 000 Lt (15 929,10 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajai V. B. 55 000 Lt (15 929,10 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ naudai įgyti didelės vertės svetimą R. V. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. balandžio mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam R. V. parodė pastatą (duomenys neskelbtini), bei įtikino, kad 2013 m. gruodžio mėnesį bus pastatyti dviejų aukštų pastato 3 bei 4 aukštai, bei nurodė, jei už rezervuojamo buto rezervaciją nukentėjusysis R. V. sumokės 25 000 Lt (7 240,50 Eur), buto kaina bus mažesnė. Nutylėdamas informaciją, kad UAB „I.“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, pažeisdamas privatizuojamo objekto – (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – 2013, 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“, 13 punktą, kuriuo UAB „I.“ be pardavėjo, t.y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, neturėdamas bei neketindamas gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos leidimų, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajam R. V. rezervuoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 4 aukštas, 1 butas, buto plotas 37,76 kv. m., buto kaina 84 400 Lt (24 443,93 Eur), bei įsipareigojo gauti statybos leidimą ir pabaigti rekonstrukciją iki 2013-12-31,

jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris 2013-05-07 pateikė nukentėjusiajam R. V. 2013-05-07 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po to šios sutarties pagrindu gavo į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš R. V. dalį sutartos sumos – 25 000 Lt (7 240,50 EUR);

tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas kito asmens UAB „I.“ naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris 2013-05-27 nukentėjusiajam nurodė, kad jei perves į UAB „I.“ sąskaitą dar 10 000 Lt (2896,20 Eur) už rezervuotą butą, gaus nemokamai parkavimo vietą, tuo pagrindu 2013-05-30 buvo pasirašytas 2013-07-11 priedas prie sutarties 2013/05/07-2-4-1, pagal kurį į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo iš nukentėjusiojo R. V. 10 000 Lt (2896,20 Eur),

tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas kito asmens UAB „I.“ naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris 2013 m. liepos mėnesį paprašė nukentėjusiojo pervesti į UAB „I.“ sąskaitą dar 10 000 Lt (2896,20 Eur) sumą, kuri bus užskaityta prie bendros buto kainos, tuo pagrindu 2013-07-11 buvo pasirašytas 2013-07-11 priedas prie sutarties 2013/05/07-2-4-1, pagal kurį gavo į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš nukentėjusiojo R. V. 10 000 Lt (2896,20 Eur);

po to rezervuotą turtą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo R. V. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą R. V. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. kito asmens UAB „I.“ naudai įgijo turtą – pinigines lėšas 45 000 Lt (13 032,90 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiam R. V. 45 000 Lt (13 032,90 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule savo ir kito asmens – UAB „I.“ naudai įgyti didelės vertės svetimą, V. S. priklausantį, turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs patalpų – butų savininku, 2013 m. gegužės mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam V. S. pasiūlė rezervuoti 1 korpuse, 2 aukšte butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nutylėdamas informaciją, kad pagal privatizuojamo objekto – (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – 2013, 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“, 13 punktą, kuriuo UAB „I.“ be pardavėjo, t.y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė 2013-05-14 Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/05/14/1-2-7, kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajam V. S. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 2 aukštas, 7 butas, buto plotas 68 kv. m., buto kaina 119 000 Lt (34 464,78 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-08-30,

2013-05-14, žinodamas, kad nurodyto turto rezervuoti negali, pažeisdamas 2013-04-10 sudarytą tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“ pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – 2013 13 punktą, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013-05-14 (duomenys neskelbtini), pateikė nukentėjusiam V. S. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po to šios sutarties pagrindu gavo iš V. S. dalį sutartos sumos – 50 000 Lt (14 481 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013 m. liepos mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nurodė nukentėjusiajam pervesti dar 10 000 Lt (2 896, 20 Eur) sumą už rezervuotą butą, po to kito asmens UAB „I.“ naudai 2013-07-22 gavo iš V. S. dalį sutartos sumos – 8 000 Lt (2 316,96 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2013 m. rugsėjo mėnesį, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris nurodė nukentėjusiajam V. S. nuvykti į UAB „T. S.“ ir atsiimti rezervuoto buto pagal 2013-05-14 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, bei už jį sumokėti 370 Lt (107,15 Eur),

tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas neprarasti nukentėjusiojo V. S. gautų lėšų, surašė, atspausdino bei pasirašė 2013-09-18 Šalių susitarimą dėl sutarties pratęsimo, kurioje nurodė, kad Turto rezervavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas pratęsiamas iki 2013-12-24, bei veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013-09-18 susitarimą perdavė nukentėjusiajam V. S.;

tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas savo naudai įgyti svetimą V. S. priklausantį turtą, žinodamas, kad turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2013-09-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra areštuotas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris melagingai nurodė nukentėjusiajam už balkoną sumokėti 6000 Lt (1 737,72 Eur), po to gavo iš nukentėjusiojo V. S. grynais pinigais dalį sutartos sumos 3000 Lt (868,86 Eur),

po to rezervuotą turtą/patalpą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo V. Š. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą nukentėjusiajam V. S. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. apgaule įgijo UAB „I.“ naudai turtą – pinigines lėšas 58 370 Lt (16 905,12 Eur) ir savo naudai 3000 Lt (868,86 Eur) sumą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. S. 61 370 Lt (17 773,98 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ naudai įgyti svetimą A. A. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. gegužės mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam A. A. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą Nr. 1, esantį (duomenys neskelbtini), nutylėdamas informaciją, kad pagal privatizuojamo objekto – (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“, 13 punktą, kuriuo UAB „I.“ be pardavėjo, t.y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, įkalbėjo nukentėjusįjį A. A. pervesti 30 000 Lt (8 688,60 Eur) avansą, tuomet buto kaina bus 2000 Lt (579,24 Eur) už 1 kvadratinį metrą, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė 2013-05-17 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajam A. A. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 1 aukštas, 1 butas, buto plotas 37,76 kv. m., buto kaina 79 296 Lt (22 965,71 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis, bei pastato rekonstrukciją pabaigti iki 2013-12-31,

2013-05-17, žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „I.“ nepriklauso, pažeisdamas 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“ pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 13 punktą, pateikė (duomenys neskelbtini) nukentėjusiam A. A. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2013-05-17 laidavimo sutartį, kurioje nurodė, jei UAB „I.“ tinkamai ir laiku neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies, grąžinti A. A. 30 000 Lt (8 688,60 Eur), po to šios sutarties pagrindu gavo iš A. A. dalį sutartos sumos – 30 000 Lt (8 688,60 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

po to rezervuotą turtą/patalpą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo A. A. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą A. A. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. apgaule įgijo UAB „I.“ naudai turtą – pinigines lėšas 30 000 Lt sumą (8 688,60 Eur) sumą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. A. 30 000 Lt (8 688,60 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ naudai įgyti svetimą P. K. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, 2013 m. gegužės mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam P. K. aprodė laisvus butus ir pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), nutylėdami informaciją, kad pagal privatizuojamo objekto – (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“, 13 punktą, kuriuo UAB „I.“ be pardavėjo, t.y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, V. K., neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė 2013-05-27 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajam P. K. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 1 aukštas, 5 butas, buto plotas 42 kv. m., buto kaina 120 000 Lt (34 754,40 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei pastato rekonstrukciją pabaigti iki 2013-12-31,

2013-05-27, žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „I.“ priklauso su išlygomis, pažeisdamas 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“ pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 13 punktą, jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013-05-27 (duomenys neskelbtini) pateikė nukentėjusiam P. K. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po to šios sutarties pagrindu gavo iš P. K. dalį sutartos sumos – 10 000 Lt (2 896,20 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“ pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 13 punktą, nuslėpdamas, kad visas turtas adresu (duomenys neskelbtini), 2013-09-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra areštuotas, jis ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku surašė, atspausdino, pasirašė bei pateikė nukentėjusiajam P. K. 2014-02-15 Priedą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atskirų sutarties sąlygų pakeitimo, o būtent, pastato adresu (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos pabaigos datą nurodė 2014-05-30;

po to rezervuotą turtą/patalpą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo P. K. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą P. K. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. apgaule įgijo UAB „I.“ naudai turtą – pinigines lėšas 10 000 Lt (2 896,20 Eur) sumą, tuo padarydamas nukentėjusiajam P. K. 10 000 Lt (2 896,20 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą, A. K. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. gegužės mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam A. K. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), bei nurodė, jei nukentėjusysis A. K. už butą sumokės 80 000 Lt (23 169,60 Eur) grynaisiais, buto kaina bus ne 195 000 Lt (56 475,90 Eur), o 120 000 Lt (34 754,40 Eur), bei nutylėdamas informaciją, kad pagal privatizuojamo objekto – (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“, 13 punktą, kuriuo UAB „I.“ be pardavėjo, t.y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė 2013-06-14 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajam A. K. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 1 aukštas, 3 butas, buto plotas 64,50 kv. m., su terasa 65 kv./m., buto kaina 129 000 (37 360,98 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-11-01, o statybas įsipareigojo pabaigti iki 2013-12-31, bei nurodė, kad nukentėjusysis Turto rezervavimo mokestį 80 000 Lt (23 169,60 Eur) turi sumokėti tą pačią dieną arba pervesti į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei surašė, atspausdino bei pasirašė UAB „I.“ pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), po to šios sutarties pagrindu gavo iš A. K. dalį sutartos sumos – 80 000 Lt (23 169,60 Eur) grynais pinigais, kurių į įmonės kasą neįnešė;

po to, 2013-05-27, siekdamas savo naudai įgyti nukentėjusiojo A. K. turtą, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris pasiūlė nukentėjusiajam A. K. jo rezervuotame bute įrengti pertvaras bei elektros instaliaciją už 5000 Lt (1 448,10 Eur) sumą, tuo pagrindu surašė 2013-12-16 Priedą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-12-20 Priedą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu gavo iš nukentėjusiojo A. K. 5000 Lt (1 448,10 Eur) sumą grynais pinigais,

po to 2014-04-02 rezervuotą turtą/patalpą pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo A. K. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“,

po to 2014-09-28 jis pateikė nukentėjusiajam A. K. Priedą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė žinomai netikrus duomenis, t. y., žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „I.“ nepriklauso, nukentėjusiajam A. K. rezervuotą butą/turtą įsipareigojo parduoti iki 2014-12-31,

tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą A. K. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. apgaule įgijo savo naudai turtą – pinigines lėšas 85 000 Lt sumą (24 617,70 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. 85 000 Lt (24 617,70 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule savo ir UAB „I.“ naudai įgyti didelės vertės Ž. B. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. birželio mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam Ž. B. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), nutylėdamas informaciją, kad nors UAB „I.“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso, tačiau pažeisdamas privatizavimo objekto – (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“, 13 punktą, kuriuo UAB „I.“ be pardavėjo, t.y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė 2013-06-27 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajam Ž. B. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 2 aukštas, 6 butas, buto plotas 65 kv. m., buto kaina 130 000 Lt (37 650,60 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-11-01, bei 2013-06-27 Parkavimo vietos rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad UAB „I.“ įsipareigoja rezervuoti parkavimo vietą nukentėjusiajam Ž. B., numeris nenurodytas, adresu (duomenys neskelbtini), už 1 Lt (0,29 Eur);

po to jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013-06-27 (duomenys neskelbtini) pateikė nukentėjusiam Ž. B. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-06-27 Parkavimo vietos rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po to, šių sutarčių pagrindu, gavo iš nukentėjusiojo Ž. B. dalį sutartos sumos – 80 001 Lt (23 169,89 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

po to, 2013-07-15, siekdamas kito asmens UAB „I.“ naudai įgyti Ž. B. turtą, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris nurodė nukentėjusiajam Ž. B. už rezervuotą butą dėl apyvartinių lėšų trūkumo sumokėti dar 30 000 Lt (8 688,60 Eur), tačiau nukentėjusysis Ž. B. sutiko sumokėti 10 000 Lt (2 896,20 Eur) sumą, po to gavo iš nukentėjusiojo Ž. B. dalį sutartos sumos – 10 000 Lt (2 896,20 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

po to, 2013 m. rugpjūčio mėnesį, siekdamas savo naudai įgyti nukentėjusiojo Ž. B. turtą, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris nurodė nukentėjusiajam Ž. B. už rezervuoto buto išplanavimo pakeitimą grynais pinigais sumokėti 1000 Lt (289,62 Eur), gavo iš nukentėjusiojo Ž. B. – 1000 Lt (289,62 Eur) grynais pinigais;

po to, 2013 m. gruodžio mėnesį, žinodamas, kad pastatas adresu (duomenys neskelbtini), 2013-09-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra areštuotas, siekdamas savo naudai įgyti nukentėjusiojo Ž. B. turtą – pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris nurodė nukentėjusiajam Ž. B. už rezervuotame bute balkono įrengimą grynais pinigais sumokėti 3000 Lt (868,86 Eur), gavo iš Ž. B. nurodytą sumą – 3000 Lt (868,86 Eur) grynais pinigais;

po to 2014-04-02 rezervuotą turtą/patalpą pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo Ž. B. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą Ž. B. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. apgaule įgijo kito asmens UAB „I.“ naudai turtą – pinigines lėšas 90 001 Lt (26 066,09 Eur) ir savo naudai 4000 Lt (1 158,48 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajam Ž. B. 94 001 Lt (27 224,57 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ naudai įgyti didelės vertės svetimą S. S. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. vasarą, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku nukentėjusiajai S. S. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad už rezervuojamą turtą reikės sumokėti visą buto/turto kainą, nutylėdamas informaciją, kad rezervuojamas turtas/butas 2013-08-29 pirkimo – pardavimo sutartimi buvo parduotas UAB „T. M.“, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė 2013-09-18 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajai S. S. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 2 aukštas, 7 butas, buto plotas 40 kv. m., buto kaina 130 000 Lt (37 650,60 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 20013-11-01 ir nurodė, kad pirkėja S. S. per 2 darbo dienas turi sumokėti 102 750 Lt (29 758,46 Eur) sumą į UAB „I.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad 2013-09-07 pirkėja jau yra sumokėjusi 17 250 Lt (4 995,95 Eur) įnašą į UAB „I.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

po to jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013-09-18 (duomenys neskelbtini) pateikė nukentėjusiajai S. S. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po to šios sutarties pagrindu gavo iš S. S. likusią visą buto kainą – 102 750 Lt (29 758,46 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą S. S. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusiąją, V. K. apgaule įgijo kito asmens UAB „I.“ naudai turtą – pinigines lėšas 120 000 Lt (34 754,40 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajai S. S. 120 000 Lt (34 754,40 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ naudai įgyti svetimą R. B. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajai R. B. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), nutylėdamas informaciją, kad nors UAB „I.“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso, tačiau pažeisdamas privatizavimo objekto – (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“, 13 punktą, kuriuo UAB „I.“ be pardavėjo, t.y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, bei, kad visas turtas 2013-09-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra areštuotas, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė tikrovės neatitinkančius dokumentus, t. y. 2013-12-17 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajai R. B. rezervuoja butą/patalpą esantį (duomenys neskelbtini), buto plotas 39 kv. m., su balkonu, buto kaina 120 000 Lt (34 754,40 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2014-04-30, po to jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013-12-17 (duomenys neskelbtini) pateikė nukentėjusiajai R. B. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu gavo iš R. B. dalį sutartos sumos – 20 000 Lt (5 792,40 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

po to rezervuotą turtą/patalpą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiosios R. B. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą ji gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą R. B.,

2014 m. liepos mėnesio gale, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris nurodė R. B. nuvykti į UAB „T. S.“ ir už rezervuoto turto/buto vertinimą sumokėtų 400 Lt (111,45 Eur),

tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusiąją, V. K. įgijo kito asmens UAB „I.“ naudai 20 000 Lt (5 792,40 Eur) vertės turtą, tuo padarydamas nukentėjusiai R. B. 20 400 LT (5 908,25 Eur) žalą.

Be to V. K. apgaule UAB „I.“ naudai įgijo didelės vertės L. K. priklausantį turtą: jis, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. gruodžio mėnesį, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku nukentėjusiajai L. K. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad už rezervuojamą turtą reikės sumokėti 40 000 Lt (11 584,80 Eur) sumą, nutylėdamas informaciją, kad nors UAB „I.“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso, tačiau pažeisdamas privatizuojamo objekto – (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“, 13 punktą, kuriuo UAB „I.“ be pardavėjo, t.y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, bei nutylėdamas informaciją, kad visas turtas 2013-09-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra areštuotas, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė 2013-12-31 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajai L. K. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), buto plotas 41 kv. m., su terasa 41 kv. m., buto kaina 129 000 Lt (37 360,98 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2014-04-30, ir nurodė, kad pirkėja L. K. per 1 darbo dieną turi sumokėti 10 000 Lt (2 896,20 Eur) ir iki 2014-01-08 dar 30 000 Lt (8 688,60 Eur) į UAB „I.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

po to, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013-12-31 (duomenys neskelbtini) pateikė nukentėjusiajai L. K. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/12/31 ir šios sutarties pagrindu gavo iš L. K. – 40 000 Lt (11 584,8 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tačiau UAB „I.“ savo įsipareigojimų neįvykdė, be to nuo nukentėjusiosios L. K. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą ji gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu V. K. apgaule įgijo kito asmens UAB „I.“ naudai didelės vertės turtą – pinigines lėšas 40 000 Lt (11 584,8 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajai L. K. 40 000 Lt (11 584,8 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ naudai įgyti svetimą E. Š. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, žinodamas, kad turtas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę UAB „I.“ nepriklauso, o pagal 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartį priklauso UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimų bei įgaliojimų rezervuoti patalpas/butus, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2014-02-06 nukentėjusiajai E. Š. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad už rezervuojamą turtą reikės sumokėti 25 000 Lt (7 240,50 Eur) sumą, nutylėdamas informaciją, kad turtas adresu (duomenys neskelbtini) pagal 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartį priklauso UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė 2014-02-07 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajai E. Š. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), buto plotas 27 kv. m., su balkonu, buto kaina 98 000 Lt (28 382,76 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2014-05-30, po to jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2014-02-07 (duomenys neskelbtini) pateikė nukentėjusiajai E. Š. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir šios sutarties pagrindu gavo iš E. Š. dalį sutartos sumos – 25 000 Lt (7 240,50 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

po to, 2014 m. rugsėjo mėnesį, jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris nurodė nukentėjusiajai E. Š. atlikti rezervuoto buto/turto vertinimą UAB „T. S.“ ir už turto vertinimą sumokėti 400 Lt (115,85 Eur),

po to jis nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio vengė bendrauti su nukentėjusiąja E. Š. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusiąją, V. K. apgaule įgijo kito asmens - UAB „I.“ naudai 25 000 Lt (7 240,50 Eur) vertės turtą, tuo padarydamas nukentėjusiai E. Š. 25 400 Lt (7 356,34 Eur) žalą.

Be to V. K. apgaule įgijo UAB „I.“ naudai N. B. priklausantį didelės vertės turtą: jis, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, bendrai turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, žinodami, kad butas, kurį siūlo parduoti nukentėjusiajai, 2013-08-29 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo parduotas UAB „T. M.“, V. K. 2014 m. vasario mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku nukentėjusiajai N. B. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad buto kaina yra 98 000 Lt (28 382,76 Eur), tačiau jei už rezervuotą turtą nukentėjusioji sumokės 42 000 Lt (12 164,04 Eur) sumą, turto/buto kaina bus 78 000 Lt (22 590,36 Eur),

Bendrininkui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, paskambinus nukentėjusiosios vyrui V. B. raginant greičiau apsispręsti, melagingai nurodant, kad butu neva domisi dar vienas žmogus ir nesumokėjus pinigų butas atiteks kitam asmeniui, taip nurodant išgalvotą priežastį skubino nukentėjusiąją priimti sprendimą pirkti butą ir šiai sutikus, V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė 2014-02-07 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajai N. B. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), buto plotas 27 kv. m., su balkonu, buto kaina 79 000 Lt (22 879,98 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2014-05-30, po to jis 2014-02-07 (duomenys neskelbtini) pateikė nukentėjusiajai N. B. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuslėpdamas, kad turtas 2013-08-29 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 3451 jau buvo parduotas UAB „T. M.“, po to šios sutarties pagrindu gavo iš N. B. dalį sutartos sumos – 42 000 Lt (12 164,04 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

Tęsdami savo nusikalstamą veiką, bendrininkui melagingai tikinant nukentėjusiąją, kad butas bus įrengtas ir perduotas naudoti pagal pasirašytą rezervacinę sutartį, buto pirkimo-pardavimo sutarties su nukentėjusiąja nesudarė, buto neperdavė, o nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio V. K. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, vengė bendrauti su nukentėjusiąja N. B., siekdami išvengti sugrąžinti nukentėjusiosios sumokėtus pinigus pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. 2014/02/07/2-2-4.2, tokiu būdu V. K., veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas šiam mirus, apgaule įgijo kito asmens – UAB „I.“ naudai didelės vertės turtą, pinigines lėšas 42 000 Lt (12 164,04 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiai N. B. 42 000 Lt (12 164,04 Eur) žalą.

Be to V. K. apgaule įgijo UAB „I.“ naudai A. K. priklausantį didelės vertės turtą: jis, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, bendrai turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, žinodami, kad turtas adresu (duomenys neskelbtini) 2013-09-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra areštuotas, neturėdamas leidimo išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, jie, nutylėdami šią informaciją, 2014 m. vasario mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku nukentėjusiajai A. K. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), o V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė 2014-02-21 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajai A. K. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto plotas 34 kv. m., su balkonu, buto kaina 119 000 Lt (34 464,78 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2014-05-30,

po to šios sutarties pagrindu gavo iš A. K. dalį sutartos sumos – 5 000 Lt (1 448,10 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o V. K. išrašė A. K. UAB „I.“ 2014-03-03 pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu V. K. gavo grynais 20 000 Lt (5 792,40 Eur), kurių į įmonės kasą neįnešė;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, siekdamas savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą, jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris nurodė nukentėjusiajai A. K., kad statybos darbams pabaigti trūksta apyvartinių lėšų, ir pasiūlė nukentėjusiajai A. K. dalimis sumokėti viso buto kainą, po to V. K. pagal 2014-03-14 Priedą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-03-14 UAB „I.“ pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, gavo iš nukentėjusios A. K. grynais pinigais 60 000 Lt sumą (17 377,20 Eur), kurių į įmonės kasą neįnešė;

po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris nukentėjusiajai pateikė 2014-05-23 UAB „I.“ pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurį surašė ir pasirašė V. K., o asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, gavo iš nukentėjusios A. K. grynais pinigais dar 34 000 Lt sumą (9 847,08 Eur), kurių į įmonės kasą neįnešė;

po to V. K. 2014-04-01 pagal pirkimo-pardavimo sutartį A. K. rezervuotą butą pardavė UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuslėpė nuo nukentėjusiosios A. K., jog pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą ji gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio vengė bendrauti su nukentėjusiąja A. K. siekiant išvengti sugrąžinti nukentėjusiajai jos sumokėtus pinigus pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu bendrais veiksmais su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, suklaidinęs nukentėjusiąją, V. K. apgaule įgijo didelės vertės turtą: kito asmens UAB „I.“ naudai– pinigines lėšas 5 000 Lt (1448,10 Eur) ir savo naudai 114 000 Lt (33 016,68 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiai A. K. 123 500 Lt (35 768,07 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule UAB „S.“ naudai įgyti didelės vertės svetimą R. K. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, žinodamas, kad turtas adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nepriklauso, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2014 m. balandžio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku nukentėjusiajam R. K. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad buto kaina yra 149 000 Lt (43 153,38 Eur), tačiau jei nukentėjusysis už rezervuotą turtą sumokės 70 000 Lt (20 273,40 Eur) avansą, turto/buto kaina bus 139 000 Lt (40 257,18 Eur), žinodamas, kad UAB „I.“ banko sąskaitos antstolio yra areštuotos, nutylėdamas informaciją, kad turtas adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartį priklauso UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „S.“ vardu pasirašė 2014-04-08 Preliminarią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad UAB „S.“, veikdama pagal pardavėjo UAB „I.“ įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam R. K. įsipareigoja notarinės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu parduoti patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), buto plotas 44,52 kv. m., buto kaina 139 000 Lt (40 257,18 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2014-07-30,

po to jis, veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2014-04-08 (duomenys neskelbtini) pateikė nukentėjusiajam R. K. Preliminarią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuslėpdamas, kad turtas niekada UAB „S.“ nepriklausė, bei neturėdamas UAB „T. M.“ įgaliojimų minėtą turtą rezervuoti, po to šios sutarties pagrindu gavo iš R. K. dalį sutartos sumos – 70 000 Lt (20 273,40 Eur) į UAB „S.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

po to, 2014 m. balandžio mėnesį, jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris nurodė nukentėjusiajam R. K. atlikti rezervuoto buto/turto vertinimą UAB „T. S.“ ir už turto vertinimą sumokėti 350 Lt (101,36 Eur),

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2014-07-30 pateikė nukentėjusiajam R. K. 2014-07-30 Priedą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įsipareigojo rezervuoto buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymą bei statybos darbų pabaigą perkelti į 2014-09-30,

po to jis nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio vengė bendrauti su nukentėjusiuoju R. K., siekdamas išvengti sugrąžinti nukentėjusiajam sumokėtus pinigus pagal 2014-04-08 Preliminarią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei nuslėpė nuo nukentėjusiojo R. K., jog kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą R. K. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. apgaule įgijo kito asmens UAB „S.“ naudai turtą – pinigines lėšas 70 000 Lt (20 273,40 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajam R. K. 70 350 Lt (20 374,76 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą S. A. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. balandžio mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajai S. A. parodė pastatą (duomenys neskelbtini), bei įtikino, kad 2013 m. gruodžio mėnesį bus pastatyti dviejų aukštų pastato 3 bei 4 aukštai, nutylėdamas informaciją, kad nors UAB „I.“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso, tačiau pažeisdamas privatizavimo objekto – (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“, 13 punktą, kuriuo UAB „I.“ be pardavėjo, t. y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, neturėdamas bei neketindamas gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos leidimų, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei pasirašė UAB „I.“ vardu Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajai S. A. rezervuoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 3 aukštas, 2 butas, buto plotas 42,18 kv. m., buto kaina 92 796 Lt (26 875,57 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-12-31,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, siekdamas savo naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris pateikė nukentėjusiajai S. A. 2013-04-26 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-05-03 UAB „I.“ pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), po to šios sutarties pagrindu gavo iš S. A. dalį sutartos sumos – 15 000 Lt (4 344,30 Eur), kurių į įmonės kasą neįnešė;

po to rezervuotą turtą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusios S. A. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą ji gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą S. A. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusiąją, V. K. savo naudai įgijo turtą – pinigines lėšas 15 000 Lt (4 344,30 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajai S. A. 15 000 Lt (4 344,30 Eur) žalą.

Be to V. K., nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, žinodamas, kad pagal 2014-04-01 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „T. M.“ įsigijo visas patalpas adresu (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio mėnesio pabaigoje tiksliai nenustatytą dieną bendrininkui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, aprodžius nukentėjusiajam Š. L. butą, kuris UAB „I.“ nepriklausė, neturėdamas įgaliojimoi parduoti ar rezervuoti butus ar parkavimo vietas šiuo adresu, šią informaciją V. K. nutylėjo, surašė ir pasirašė 2014-07-15 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nukentėjusiajam rezervavo butą Nr. 2, bei 2014-08-14 pasiūlė nukentėjusiajam įsigyti parkavimo vietą už 6 000 Lt (1 737,72 Eur), po to asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, pateikė nukentėjusiajam iš anksto V. K. UAB „I.“ vardu pasirašytą 2014-08-14 Parkavimo vietos rezervacinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš anksto pasirašytą UAB „I.“ 2014-08-08 pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), ir šių dokumentų pagrindu gavo savo naudai iš nukentėjusiojo Š. L. 6 000 Lt (1 737,72 Eur) sumą grynais, kurių į įmonės kasą neįnešė, bei Š. L. parkavimo vietos nepardavė;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris už geresnio katilo įrengimą bute nurodė nukentėjusiajam Š. L. sumokėti 2000 Lt (579,24 Eur) bei 2014-08-27 pateikė nukentėjusiajam Š. L. iš anksto V. K. pasirašytą 2014-08-27 UAB „I.“ pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu savo naudai gavo iš nukentėjusiojo Š. L. dar 2 000 Lt (579,24 Eur) sumą grynais, kurių į įmonės kasą neįnešė, o žadėto katilo neįrengė ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, kartu su bendrininku V. K. savo naudai įgijo turtą – pinigines lėšas 8 000 Lt (2 316,96 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiam Š. L. 8 000 Lt (2 316,96 Eur) žalą.

Be to V. K., veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, apgaule įgijo E. S. priklausantį turtą: jis, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, bendrai turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, žinodami, kad turtas adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę UAB „I.“ nepriklauso, nes yra parduotas 2014-04-01 UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), jie 2014 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku nukentėjusiajai E. S. parodė ir pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad buto kaina yra 179 400 Lt (51 957,83 Eur), nutylėdami informaciją, kad turtas adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartį priklauso UAB T. M.“,

Šalies argumentai

V. K. melagingai nurodė E. S., kad sumokėtus pinigus persigalvojus dėl pirkimo grąžins nukentėjusiajai, taip įtikino pasirašyti rezervacinę sutartį ir V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė 2014-08-10 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajai E. S. įsipareigoja parduoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto plotas 46 kv. m. su terasa, buto kaina nenurodyta;

po to asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, 2014-08-10 (duomenys neskelbtini) pateikus nukentėjusiajai E. S. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuslepiant, kad butas 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi priklauso UAB „T. M.“, pagal UAB „I.“ sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš nukentėjusiosios 5000 eurų sumą, kurių į įmonės kasą neįnešė, ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinę nukentėjusiąją, V. K. su bendrininku savo naudai įgijo turtą – pinigines lėšas 5000 eurų sumą, tuo padarydamas nukentėjusiai E. S. 5000 Eur žalą.

Be to V. K. apgaulingai tvarkė UAB „I.“ buhalterinę apskaitą, o būtent: nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), eidamas direktoriaus ir kasininko pareigas, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, vykdydamas kasininko pareigas, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies; 6 straipsnio 2 dalies; 16 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies; 19 straipsnio 1 dalies; 19 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 dalies bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių „Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas“ 3 dalies nuostatų ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus,

siekdamas nuslėpti laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-07-31 vykdomą sukčiavimą, apgaule įgijus fizinių asmenų pinigines lėšas, skirtas atsiskaityti už butų adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimą, jis apgaulingai tvarkė laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31 UAB „I.“ buhalterinę apskaitą, o būtent, V. K., pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>; Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 16 straipsnio 1 dalies nuostatą (2012-04-24 Įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, II. „Pinigų priėmimas ir iš mokėjimas, kasos dokumentų įforminimas“ 3 dalies nuostatą „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“,

– jis apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė piniginių lėšų, iš viso 1 062 613,00 Lt (307 753,99 Eur), iš jų: 787 663,00 Lt (228 122,97 Eur), gautų į UAB „I.“ banko sąskaitą, 234 200,00 Lt (67 829,00 Eur), gautų grynais pinigais pagal UAB „I.“ kasos pajamų orderius, 36 750,00 Lt (10 643,53 Eur) neišdavė pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų, paimtų UAB „I.“ vardu iš D. B., J. O., J. C., I. V., J. B., V. Š., V. S., A. A., P. K., A. K., Ž. B., S. S., R. B., L. K., E. Š., N. B., A. K., E. S., I. K., Z. V., S. A., V. B., R. V. ir Š. L. už butų adresu (duomenys neskelbtini), rezervacijas, tokiu būdu apgaulingai tvarkė UAB „I.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „I.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31;

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. kaltę pripažino iš dalies ir dėl objekto (duomenys neskelbtini), parodė, kad su E. J. buvo pažįstami dar nuo mokyklos laikų. 2010 metais netyčia susitiko Vilniuje ir E. J. pasakė, kad turi tiek objektų, mastas didelis, milžiniškas, ir pasiūlė jam rimtesnį darbą, kadangi jis turėjo diplomą, pasiūlė būti vadovu, direktoriumi. E. J. neakcentavo, kad būtent direktorius, tiesiog sakė, kad darbas su įmone, dokumentais. Buvo tokie laikai, kad baigus logistiką nelabai kokį darbą būtų suradęs, todėl sutiko su E. pasiūlymu. Buvo ne tik UAB „S.“, bet ir UAB „S. N.“. Turėjo ofisą adresu (duomenys neskelbtini). Pirko daug objektų iš Turto fondo. Būdavo tokia schema: dalyvavimas aukcione, pradinis įnašas, pasirašai pirkimo-pardavimo sutartį, tuomet iš potencialių pirkėjų moki, po to tampi savininku ir pas notarą perrašai turtą tam žmogui su galutiniu atsiskaitymu. (duomenys neskelbtini) buvo daug mažų objektų, su UAB „S.“ viską laimėjo. Nemažai patalpų nupirko UAB „A.“, K. giminės taip pat nusipirko butą pirmame aukšte. Vėliau E. labai aktyviai bendravo su N. ir A. K., E. labai daug dirbo, ofisas visuomet buvo pilnas žmonių. Jis (V. K.) manė, kad viskas gerai, visi buvo patenkinti dėl objekto (duomenys neskelbtini). Viskas buvo gerai su pirmu aukštu, o antras aukštas užstrigo, nes savivaldybė neleido privatizuoti. E. sakydavo, kad į kabinetus užeina ir išeina, sakė, kad viskas bus. Daug susitikimų buvo dėl (duomenys neskelbtini) esančio objekto, pinigų trūko, E. J. mokėjo. Buvo tuo metu UAB „S.“ direktoriumi. Dėl K. paskolos sutarties E. sakė, kad reikia, nes turi daug įsipareigojimų dėl statybų, pinigų niekada per daug nebus, todėl galima pasirašyti paskolos sutartį. Bet jis atskirai garantavo žmogui, kad jeigu ką, tai va vekselis kaip fizinio asmens. Todėl pasirašė su A. K. paskolos sutartį. Derybos su K. vyko žodžiu. Dokumentai buvo formalumas, įrašyta data.

Paskelbus 2 t., b. l. 14 (VĮ Registrų centro išrašas, kad objektas nuosavybės teise priklauso UB „S.“), V. K. parodė, kad šį įrašą teikė ne jis. E. mokėjo labai gerai dirbti kompiuteriu. Apie šį dokumentą sužinojo tik iš tyrėjos 2014 metais. Galėjo būti vienas iš E. darbų, kad (duomenys neskelbtini) objektas priklauso UAB „S.“. Jis (V. K.) nieko bendro su šiuo dokumentu neturi. Klausė E., kaip čia viskas, ir ar gal kas kitas dar padėjo. Tas dokumentas netikslus. Jis tuo metu nežinojo, kad toks dokumentas yra. Sakė tyrėjai, kad nėra jo parašo, o E. tikrai galėjo padaryti viską. Girdėjo, kaip K. su E. bendravo apie tai, kad giminės jau pirko butą ir viskas ten gerai. Iš K. buvo iniciatyva, kad gali dabar daugiau sumokėti pinigų, o E. atsakė, kad kaip tik trūksta pinigų. K. negalėjo žinoti, kad objektas priklauso „S.“, nes jie iškart sakytų, kad einam pas notarą. Greičiausiai tą išrašą K. gavo iš E. J., nes jis galėjo jį pagaminti. Tikriausiai E. Nekilnojamojo turto registro išrašą pateikė paskutinėmis dienomis, prieš pinigų perdavimą, o bendravimas truko labai ilgai. 2014 m. geriau prisiminė. E. galėjo duoti jiems krūvą brėžinių, o galbūt į tą išrašą jie iš pradžių neatkreipė dėmesio. Dėl paskolos sutarties sąlygų susitarė K. su E. J., jis (V. K.) viską girdėjo, atspausdino sutartį. Paskolos sutartis sudaryta su UAB „S.“. Taip susitarė potencialus klientas, o parašas buvo direktoriaus. Susitarė su E. J., bet pasirašė direktorius. Pinigų reikėjo statyboms, todėl buvo sudaryta paskolos sutartis. Dirbdamas direktoriumi algą gaudavo nepastovią, vieną mėnesį vienokią, kitą mėnesį kitokią, kitąkart E. sakydavo palauk, palauk. Pinigų daug nebuvo. Prie paskolos sutarties buvo pasirašytas vekselis. Rodos, kad paskolos sutarties suma buvo tokia pati kaip vekselio, o pirma suma buvo gal rezervacija. Tikriausiai viskas būtų grąžinta, bet viskas baigėsi blogai. Tai buvo E. J. pinigai, jis sakė per du kartus nuvežti pinigus A. K. po 2000 eurų. Jis juk sumažino ieškinį.

Iki šiol to būsto negalima nupirkti, nes tai socialinis būstas, po to priklausė UAB „S. V.“. E. sakė, kad per kelias savaites tas objektas jiems („S.“) priklausys, jis dalyvaudavo susitikimuose savivaldybėje. Su pirmu aukštu viskas tas pats buvo. Vėliau turėjo keisti paskirtį. K. pirko savivaldybės turtą, nes buvo lygiai tas pats prieš kelis mėnesius jų giminaičiams, kurie sėkmingai įsigijo būstą iš „S.“. Buvo rezervacija ir tos patalpos dar priklausė savivaldybei, tie jų giminaičiai pasirašė rezervacijos sutartį, o po to UAB „S.“ išpirko pirmą aukštą iš savivaldybės. K. visa tai matė. Tas pats vyko ir su UAB „A.“, jie irgi tą galėjo matyti.

Jis (V. K.) jau po visko, nes nežinojo, ar E. dar bendrauja su K., bandė rašyti užklausą savivaldybei, pranešė, kad viskas sustoja, nes jiems reikia privatizuoti tą turtą. Dėl pirmo aukšto savivaldybei nereikėjo nieko rašyti. Buvo aukcionas, jie jį laimėjo. Jis pasirašė dokumentus su savivaldybe. Dėl galimybės privatizuoti antrą aukštą rašė savivaldybei gal 2014 m. E. dalyvaudavo susitikimuose dėl tų patalpų privatizavimo, sakydavo, kad viskas gerai, todėl jie jas pardavinėjo. Tai gal buvo tiesiog formalumas, kad vadinosi preliminari sutartis, o iš tikrųjų buvo rezervacinė. K. matė, kad UAB „S.“ laimėjo aukcioną, galbūt jiems užteko net pirkimo pardavimo sutarties, kai UAB „S.“ iš savivaldybės įsigijo patalpas pirmame aukšte.

Dėl antrame aukšte esančių patalpų viską derino E., jis turėjo žodines garantijas, kad viskas bus. E. sakė, kad turi žmonių, kurie visa tai sprendžia, ir reikia tik palaukti, tą patį sakė ir K., ir jam (V. K.). A. K. sakė, kad viskas vyko su E. J. Girdėjo pokalbius, kaip A. K. sako, kad gali palaukti ir turi laisvų pinigų, o E. sako, kad va kaip tik mums reikia pinigų. K., rodos, ir be dokumentų galėjo E. duoti pinigų. Jų bendravimas buvo kitoks. Preliminari sutartis su K. buvo sudaryta 2011 metais; į savivaldybę su paklausimu jis kreipėsi 2013 metais. Jis asmeniškai pabandė kreiptis, nes E. jau 2013 m. turėjo kitų reikalų krūvą.

E. investavo pinigus į statybas, esančias (duomenys neskelbtini). Tai buvo į K. giminių patalpas investuota, kitus objektus, kurių buvo daug. Pardavimas buvo su kažkokiais įpareigojimais, iki tam tikro termino reikėjo atlikti darbus. K. pinigus atidavė J. už (duomenys neskelbtini). Paskolos sutartyje nebuvo numatyta, kad būtent už tą butą duodama.

Jis kaip įmonės direktorius apie padėti neinformavo, nes niekas neklausė, jiems užtekdavo E. žodžių. A. K. neprieidavo prie jo (V. K.). UAB „S.“ turėjo buhalterį M. Č., pas jį buvo visi dokumentai. Jis vedė buhalterinę apskaitą. Skolų nebuvo.

Dėl objekto (duomenys neskelbtini), kaltinamasis V. K. parodė, kad UAB „I.“ buvo nauja nupirkta įmonė. E. J. bendravo su tokiu D. B., buvęs akcininkas. Jie kiekvieną dieną bendravo. Buvo ta pati mintis, kad yra naujas objektas, reikia dalyvauti, naujas darbas. O ten senas darbas tai kiek pabaigta, tiek pabaigta, dabar juk viskas gerai. Tas D. rado įmonę, kurią galima nupirkti. D. buvo akcininkas 50 procentų, kita pusė skaitėsi V. K. Iš kažkokio žmogaus nupirko įmonę, kuri egzistuoja, ji vadinosi kitaip, rodos poilsio namai, kitą dieną pas notarą įtvirtino naują pavadinimą, t. y. „UAB „I.“. Tomis dienomis buvo aukcionas, jis buvo direktoriumi. Dalyvavo aukcione dėl (duomenys neskelbtini) pastato, jį laimėjo ir iškart buvo padarytas tinklapis (duomenys neskelbtini). D. daugiau negu E. išmanė apie viską, turėjo išsilavinimą, jis į tą tinklalapį įkėlė reklamą, kad bus namas, kuriame bus 4 aukštai, nurodė butų skaičių. D. norėjo iš pradžių surasti investuotojų, pastatyti iki kažkokios ribos. O E. labiau norėjo pardavimus iškart daryti, jis pats įdėjo skelbimus ir jis (V. K.) kažkiek padėjo, į tinklalapį (duomenys neskelbtini), tai buvo vienintelė vieta, kur dėjo skelbimus. Skelbime nurodė visokius variantus, kokie bus butai, buvo nurodytas E. telefono numeris. D. B. buvo akcininkas, nes jis įnešė pirmus pinigus, t. y. 30 000 litų aukcionui ir dar, rodos, 10 000 litų kosmetinėms reikmėms pastato tvarkymui. Pirmi žmonės pradėjo įnešinėti pinigus į sąskaitą, D. B. buvo labai nepatenkintas, kad vyko pardavimai. Jis buvo piktas ir ant jo (V. K.), sakė, kad neklausytų E., o klausytų jo. Bet tą laiko tarpą jis klausė E. Po to E. su D. susitiko ir nusprendė, kad pastarasis savo akcijas parduos. Po to E. iš pirmų pinigų pasirašė sutartį dėl akcijų pirkimo-pardavimo ir davė 10 000 litų D. kaip avansą, bet iš viso suma buvo vos ne 500 000 litų, nes skelbimas buvo labai aktyvus, butai paklausūs. E. sakė, kad viskas gerai, atsiskaitys su D., jam svarbu buvo, kad šis pradingtų. Reikėjo daryti pastato valymą, pirmi žmonės įnešė po 10 000 litų, už juos darė valymą, pertvarų griovimus. Po to atsirado daugiau pirkėjų, darbas aktyvėjo. Buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, pastatas iš gautų pinigų išpirktas iš Turto fondo.

Statybos vyko lėtai, vienu metu dirbo ir apie 25 žmones. UAB „I.“ laimėjo aukcioną dėl (duomenys neskelbtini) pastato, užstatas buvo 30 000 litų, bendra suma buvo pusantro milijono, nes į jį įėjo ir žemės sklypas, ir pastatas. Laimėję aukcioną, sumą už pastatą turėjo sumokėti per tris mėnesius. Aukciono momentu UAB „I.“ pinigų išpirkti pastatui neturėjo. Sumokėjo tik užstatą. Vėliau sumokėjo už pastatą. Buvo du korpusai po du aukštus. Pinigus už pastatą gavo iš žmonių, pasirašiusių rezervacines sutartis. Tuomet dar liko dvigubai daugiau sumokėti už žemę.

Rezervacines sutartis jis pasirašinėjo. Tikėjosi, kad ateis investuotojai ir taip gaus pinigų sklypui. E. turėjo kitą objektą, jis po to jį visą pardavė, jis jau praktikavo tokius dalykus. Galbūt ir E. turėjo rasti investuotojų. Tiek pinigų planavo gauti tikrai ne iš potencialių pirkėjų, o investuotojų. E. po to žodžiai buvo, kad jis jau randa investuotojų. Tai buvo gal 2013 m. Pastatas buvo išpirktas vasarą ir po to prasidėjo pinigų trūkumas. E. nesėdėjo vietoje, sakė, kad sprendžia problemą. Jam (V. K.) rūpėjo, kaip bus išspręsta. Išsiaiškino, kad E. rado sprendimą.

Žinodamas, kad birželio mėnesį turi pasirašyti preliminarią sutartį, bet dar nebuvo pinigų, pasirašė pratęsimo sutartis. Kai kurie pirkėjai nieko neklausdavo, nes žinodavo, kad statybos dažnai vėluoja. Na taip buvo, kad visi viską žino, ir jie taip išplauks į tolimesnius vandenis. Arba į sąskaitą pervesdavo pinigus, arba grynais mokėdavo. Jis pasirašydavo visas sutartis. E. tik kažkuriame priede pasirašė, už katilą, rodos.

UAB „I.“ sąskaitoje buvo trūkumas pinigų statyboms ir tuo momentu buvo areštuota sąskaita, nes buvo kažkoks žmogus padavęs, dėl civilinių bylų. E. sakė, kad būtinai reikia gauti pinigų, nes viskas sustos, ir jis sumąstė taip padaryti, kad yra UAB „S.“ ir įgaliojimas. Jis (V. K.) dar klausė, ar tiks žmogui, jis sakė, kad tiks. Tai buvo sugalvota, kad pinigai būtų mokami į UAB „S.“ sąskaitą. Kad pinigai neįplauktų į UAB „I.“ sąskaitą. Suprato, kas tai yra.

UAB „I.“ buvo nupirkta švari įmonė būtent (duomenys neskelbtini) projektui. Įmonė buvo be turto, be įsipareigojimų. Jokio kito turto, įnešto oficialiai į įmonės sąskaitą, nebuvo, tik D. B. sumokėtas užstatas. Jokių kitų projektų nebuvo. 2013-02-12 UAB „I.“ pripažįstama laimėtoja, tuomet tai sužinojęs D. įnešė gal 10 000 litų kosmetiniams darbams atlikti į UAB „I.“ sąskaitą, gavo protokolą. Jis paskolino įmonei. Pati įmonė neturėjo turto. Jis po to sau grąžino pinigus. Apie butų pardavimą pradėjo skelbti po laimėjimo, iškart po tos dienos. Nuo kovo mėnesio, gal net ir anksčiau. Sutartį dėl pirkimo-pardavimo pasirašė greitai.

E. sakė, kad sutartis jau guli ant stalo, tiesiog kad pratęstų tą laiką, kad gautų pinigų, galima dar palaukti iki pasirašymo, jis sakė, kad taip bus lengviau. Sutinka, kad skelbė apie butų pardavimus dar iki sutarties pasirašymo.

E. galėjo parodyti kaip pavyzdį protokolą, nuosavybės dokumentus. Jis klausė E., kaip E. nuspręs. Tikėjo, kad parduos butus žmonėms, nors ir nėra privatizavę, nes matėsi, kad galima iš to pastato uždirbti. Protokolas yra labai svarbus, nes įrodo, kad tu laimėjai aukcioną ir per tris mėnesius turi pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį ir po to dar per kažkiek laiko sumokėti, tada toks būdas buvo legalus, dabar iškart viską reikia mokėti. Tų pinigų užtekdavo ne tik pastato išpirkimui, bet ir statyboms. Tikėjosi, kad E. galbūt asmeniškai įneš kažkokių pinigų. Tas akcininkas išėjo ir viskas, E. liko.

Nežino, kas buvo pasakyta tiems žmonėms, su kuriais iki sutarties pasirašymo su Turto fondu jau pasirašė rezervacines sutartis, nes nekalbėjo su pirmais klientais, su jais bendravo E. Tuomet nebuvo net vagonėlio objekte. Sutartis parengė jis (V. K.) pagal D. šabloną. E. atsiųsdavo jam žinutę, kad paruoštų sutartį dėl tam tikro buto. Tokioje sutartyje buvo nurodyta, kad butas priklauso UAB „I.“, kad ji įsipareigoja parduoti. Jis galvojo, kad jie laimėjo aukcioną ir turi įsipareigojimą ir išpirkti, ir daryti kažką. Jeigu jis su kuo nors kalbėjo iš klientų, tikrai sakė, kad jie kol kas yra tik laimėtojai. Jam rodos, sutartyje nenumatoma, kad jeigu jie įsigys pastatą, tai parduos jiems. Visiems visko užteko, teisininkai žiūrėjo tuos dokumentus. Per kovo mėnesį iš žmonių surinko iki 150 000 litų. Iš pirmų pinigų buvo išpirktas pastatas.

E. akcijas išpirko iš D., tai tada pasirašė sutartį, davė 10 000 litų, po to, gal kai disponavo grynais pinigais, tada dar 30 000 litų davė, o didžiausią sumą jis davė, kai jau buvo galimybė iš UAB „I.“ sąskaitos pervesti pinigus, ir grynais jau buvo nemažai pinigų po tų visų klientų. Tai buvo rodos 2013 metų rugpjūčio mėnesį. Bet į sutartį įrašė, kad už 10 000 litų. Iš išrašų matyti, kad Turto fondui buvo mokėta dalimis. Jis galvojo, kad per 5 dienas jie sumokės 330 000 litų Turto fondui už pastatą, kuomet balandžio mėnesį atėjo pasirašyti sutarties. Galbūt buvo žodžiai, kad gali vėluoti, bus delspinigiai. Buvo delspinigiai, nemaži. Pasirašė sutartį, gi vėlavimas nebuvo didelis dėl pastato išpirkimo, pretenzijų juk nebuvo. Jie galvojo, kad surinks pinigus ir sumokės. Po mėnesio dar nebuvo sumokėję pinigų pagal sutartį. Buvo tik pranešimai iš Turto fondo dėl nesumokėtų pinigų, jeigu ir buvo parašyta, kad nutrauks vienašališkai sutartį, tai jie duodavo terminą dar sumokėti. Su pastatu jokių problemų nebuvo. Buvo atėjusi ir darbo inspekcija, nieko nesakė apie tai, kad vykdo darbus neįsigiję žemės. Buvo valymas daromas, darbai buvo paprasto remonto, baudų jokių nebuvo. 2013 liepos 8 d. gavo pranešimus, kad nesumokėjo pinigų už žemės sklypą. Tai nereiškia, kad neturėjo nuosavybės teisės į pastatą, nes jis jau buvo užregistruotas. Už žemę jie neatsiskaitė, bet pastatas buvo užregistruotas. Pastatas buvo UAB „I.“ nuosavybė, nors vėliau buvo areštas uždėtas dėl tos žemės. Tai yra viena bendra sutartis. Supranta, kad pagrindinis dalykas yra žemė. Nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2014 m. kovo 28 d. buvo uždėtas areštas visam turtui. Bet sklypo dar nebuvo. Jie toliau sudarinėjo rezervacines sutartis. E. sakė, kad viskas tuoj išsispręs ir visi žmonės buvo labai geros nuotaikos, net žinodami kai kuriuos niuansus. Kai kas žinojo ir dėl arešto. Jis girdėjo, kad nukentėjusieji buvo apklausti, gal kai kas žinojo, gal nežinojo apie areštą. Areštas juk trumpą laiką buvo. Buvo žmonių, kurie patys sukūrė sutartis, E. jas skaitė ir sakė, kad viskas tinka. Nežino, ar žmonės žinojo turto pirkimo situaciją. Nežino, ką E. pasakojo žmonėms.

Pasirašant pratęsimo sutartis jis (V. K.) sakė, kad tai dėl statybų vėlavimo. Dėl nuosavybės teisės įgijimo nežino, ar aiškino. Kam buvo įdomu, tie patys įsigilino, nes buvo žmonių, kurie patys su išrašu atėjo, sakydami, kad areštas uždėtas. Čia pas E. žmonės eidavo. Gauti pinigai iš nukentėjusiųjų buvo naudojami pastato išpirkimui, statyboms, jis pateikė tyrėjai tai patvirtinančius dokumentus. Ką E. rankose turėjo, jis neaiškino kur deda, bet aiškino, kad jis sprendžia rimtesnius klausimus dėl statybų, dėl leidimo trečio ir ketvirto aukšto statyboms. Nes visi nukentėjusieji pasakė, kad grynus pinigus davė E. Buvo didelis darbas, jis palikdavo pinigų, nes reikėjo kam nors sumokėti, būdavo sąrašai, kuriuose nurodyta, kam ir kiek sumokėti. Tuos sąrašus tvarkė E. Dėl buhalterio UAB „I.“ buvo sudėtingiau, nes buvo buhalterė, kuri viską labai blogai darė, nes jai buvo blogai mokama alga įmonėje, todėl ji atmestinai darė darbus. Buvo blogiau negu UAB „S.“. Nėra taip, kad jie pardavė butus UAB „T. M.“. Buvo bendra trišalė sutartis, areštuota apygardos teismo, jis jau matė, kad E. kažką sprendžia, kažką rado, ir girdėjo, kad vienintelis būdas, kad žmonėms būtų ramu, kad nėra areštų ir būtų galima toliau viską daryti. Tai nebuvo pardavimas. Ten gi buvo ir žemė, ir Turto fondas.

Žemė buvo UAB „I.“ nuosavybė. Atrodė, kad žemė eina jiems. Taip atrodė iš dokumentų, Trišalėje sutartyje. Jį pakvietė pasirašyti, ten buvo Turto fondo direktorius. Turto fondas žemę parduoda UAB „I.“.

2014 m. balandžio 1 d. pasirašoma sutartis dėl nekilnojamojo daiktų įrengimo ir atpirkimo. Jam iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio atrodė, kad E. viską sprendžia, kad viskas eina gera linkme. Buvo šimtai tų susitikimų su E. ir UAB „T. M.“. Iš žmonių juk net girdėjo, kad neleido jiems bendrauti. Jį (V. K.) kvietė pas notarą, nes parduoda, jis atvažiavo ir pasirašė. E. sakė, kad šitam žmogui gražins, nes jis jau nebenori, o to buto labai nori kiti žmonės ir kaina geresnė. Su juo nelabai pasiginčysi. Nelabai iš žodžių suprato, ar laisvas butas. Jis (V. K.) galbūt ir nematė tokio prašymo iš žmogaus, kad grąžintų pinigus ir jis nebenori tokio buto. Jam rūpėjo, ar žmonės nori, ar nenori butų. Pirmoje vietoje rūpėjo viskas dėl statybų, jam reikėjo prižiūrėti. E. buvo toks žmogus, kurio ne visi gali ko nors paklausti.

Po 2014 m. balandžio 2 d. sutarties, kuomet viskas buvo parduota UAB „T. M.“, jis sudarė kitas rezervacines sutartis, nes tikrai galvojo, kad tas butas teks tam žmogui. E. bendravo dėl tų pirkimų. Pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „T. M.“ pasirašė kaip UAB „I.“ vadovas. Su R. K. ir E. S. jis pasirašė sutartis. E. rado klientus, susitarė dėl pinigų, o jis (V. K.) buvo įsitikinęs, kad tie žmonės nusipirks, nesvarbu, kad ne iš UAB „I.“, ir kaip. Jis nebuvo UAB „T. M.“ vadovas. Atrodė, kad jie įdeda pinigus į objektą.

Kad kažkas blogai, sužinojo, kai rugsėjį prasidėjo skambučiai. Paprastai jam taip žmonės neskambindavo. E. padarė peradresavimą ir pasakė, kad jis jau nebekompetentingas ir kad skambintų jam (V. K.). Pats jau buvo kažkur išvažiavęs ir tada jis (V. K.) suprato, kad kažkas čia negerai. Sakė žmonėms, kad bandys kažką išsiaiškinti, išspręsti, visa tai ir darė. Iki 2014 m. rugsėjo mėnesio nebuvo jokios panikos. Notariškai spręsdavo kitaip. Kai kurie žmonės juk įgijo butus. Čia E. žadėjo, kad už tiek pigiai bus butai, jis taip sugalvojo. Neatsimena, kiek žmonių įsigijo butus už tokią kainą, kuri buvo nurodyta rezervacinėje sutartyje. Buvo ne tik Š. L., konkrečių pavardžių neatsimena. Kad blogai, sužinojo jau pabaigoje, tada buvo ir ekonominė policija, ir žmonės, ir statybininkai, pragaras žodžiu.

Kai pasirašinėjo sutartį su Turto fondu, manė, kad E. sugebės vykdyti šį projektą. Per metus neatrodė, kad jie nepajėgūs įgyvendinti projekto, reikėjo kažką vis tiek spręsti.

Dėl apgaulingos apskaitos prisipažįsta, nes tai buvo jo pareiga vesti buhalteriją, ypač su grynais pinigais. Leido E. disponuoti pinigais. Tuo metu buvo kitas mąstymas. Dėl sukčiavimo būdu įgytų pinigų nepripažįsta. Neva jis tyčia žinojo, kad paims iš žmogaus pinigus. Jis juk nepaėmė tų pinigų. Tie pinigai buvo ore, arba statybose, arba pas E. ir dabar prisipažinti, kad tyčia paėmė pinigus iš žmonių, negali. Pinigai, kurie buvo pervesti į UAB „I.“ sąskaitą, buvo iškart naudojami statyboms ir krūvai kitų dalykų. Nepripažįsta, kad apgaule žadėdamas parduoti butus, įgijo žmonių pinigus, o jie liko be nieko. Jis ką apgaule pasakė, tai tik tiek, kad viskas bus gerai ir bandys išspręsti problemą. Visi žmonės juk sakė, kad jis arba tiesiog sėdėjo, arba sakydavo, kad viskas bus gerai. Ten buvo labai gera aura, žmonės visi šypsojosi, visiems viskas gerai. Pavyzdžiui tas Ž. sakė, kad davė pinigus ir viskas, nieko nepasirašė. O dabar kaltinimas, kad jis tyčia paėmė tuos pinigus. Viskas buvo UAB „I.“, visi pavedimai buvo pristatyti tyrėjai, jis pats pateikė dokumentų. Vienintelis išgryninimas buvo, kai E. turėjo akcininkui sumokėti 2013 m. rugpjūčio mėnesį. Jis (V. K.) asmeniškai ten nedalyvavo, bet tie pinigai buvo tam reikalui, nes po to jam D. sakė, kad E. šaunuolis, kad padarė.

Dėl epizodų, kuriuose buvo sudarytos rezervacinės sutartys po turto pardavimo UAB „T. M.“, kaltę iš dalies pripažįsta. Iš dalies, nes ne viską papasakojo (žmonėms), kad viskas vyksta sudėtingiau. Bet nenuslėpė. Jam atrodo, kad jeigu pasakai pripažįstu, tai reiškia, kad žinai, kad žmogų apgausi. Jis neturėjo kompetencijos informuoti žmones, kad jų rezervuoti butai dabar priklauso UAB „T. M.“, ir kad jie kreiptųsi į ją, kol nepasibaigė sutarties terminas. Nes niekas jo neklausė. Jeigu ir klausė, tai jis galėjo kažką paaiškinti. Darė trinkeles, matėsi, kad bus parkingai. Parkingo sklypo neformavo. Jeigu ir pasakydavo kažką E., kad, pavyzdžiui, kaina ne ta, jis sakydavo, kad nesikištų, kad tai ne jo reikalas. E. turėjo labai didelę įtaką. Sakydavo, kad jeigu jis (V. K.) kažką pakeis, tai bus „kraštinis“. Sakė, kad jeigu jis dabar nepasirašys, jie negaus 20 000 litų, sustos statybos, atvažiuos 30 žmonių ir jis bus „kraštinis“. Jis neturėjo kur dėtis. Kažką pakeisti bandė. Po to sužinojo, kad E. iškelta krūva bylų ir iki šiol viskas vyksta, analogiškai viskas.

Pinigų išgryninimas buvo 2013 m. rugpjūčio mėnesį. Buvo daug kortelių pagaminta. Po pirmų įplaukų buvo. E. sakė, kad jam reikia labai skubiai su D. viską išspręsti, nes jo žmona teisininkė.

2014 m. buvo, kad vieną dieną statybos vyksta, o kitą dieną jau nebevyksta. Viskas per vieną dieną pasikeitė. Jis vaikščiojo į darbą, žmonės dirbo. Nežino, kodėl vieną dieną viskas sustojo. E. rasdavo žmones, jis su jais spręsdavo, susitikinėdavo, nežino, kuo jis ten nepasidalino ar pasidalino. Pasirašinėjo sutarties priedus, dėl pertvarų keitimo, langų statymo, nes buvo įsitikinęs, kad viskas bus. Kai kada žiūrėdavo, ar darbai atlikti. Bet kai kurie žmonės E. už katilą mokėjo nepasirašydami jokių dokumentų, nėra tikras, ar jis nuvažiavo ir nupirko tą katilą, abejotina.

UAB „T. M.“ atsirado 2013 m. liepos mėnesį. Nežino, ar forminant sutartį su UAB „T. M.“ atstovais, ar jie žinojo apie rezervuotus butus, nes su jais labiau bendravo E.. Jam E. sakė, kad viskas yra suderinta. Jis negali pasakyti, kad jie žinojo. Jam atrodė, kad ta trišalė sutartis yra labai gerai, nes jie toliau kažkaip juda, areštas bus nuimtas. Sutartis labai sudėtingai skambėjo. Neprisimena, ar įsipareigojimus už rezervavimus perleido UAB „T. M.“. E. nelabai ką sakydavo. Iš pradžių 2013 m. buvo pervestas milijonas. Jis asmeniškai nevaikščiojo su UAB „T. M.“ atstovais ir nerodė jiems nei objekto, nei dokumentų. Buvo ne vienas kažkoks susitikimas prieš tai, nes pinigai buvo dideli. Negali pasakyti, ar ta įmonė turėjo perimti visus įsipareigojimus. Matė, kad E. sprendžia kažką į gerąją pusę, jam buvo ramu.

Neprisimena, ar sakė UAB „T. M.“ apie turimus įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Jie gyveno tos dienos vizija, E. jam sakydavo, kad va tą ir tą valandą reikės būti pas notarą. Jam darbo diena prasidėdavo nuo objekto, reikėdavo pasižiūrėti kokie darbininkai, kam ir ko trūksta, reikėjo skambinti užsakinėti medžiagas, darbus ir t.t. Pinigai buvo iš sąskaitos. Ne visada sąskaita buvo tuščia. Buvo pinigų visada, kad ir iš tų mažų avansų. Matė, kad neturi pakankamai pinigų statyti rimtam objektui, bet dažniausiai statybinėms reikmėms pinigų būdavo. Matė, kad sąskaitoje buvo pinigų. Kai atsirado dideli avansai ir E. išgrynino pinigus akcininkui, buvo likučių sąskaitoje apie 20 000 – 30 000 litų. Statyboms nereikėjo daug pinigų. Jam ta sutartis su UAB „T. M.“ neatrodė kaip pardavimas, o susidariusių problemų sprendimas. Perleido su teise atpirkti, bet neatpirko, UAB „I.“ subankrutavo. Dėl tyčinio bankroto turėjo būti, bet nieko nebuvo. Kai prasidėjo bankrotas, jo niekas nekvietė. Girdėjo iš nukentėjusiųjų, kad buvo kažkokie susirinkimai, bet iš jo niekam nieko nereikėjo.

Jeigu teismas nuspręs, kad jis kaltas, tai mano, kad ieškiniai pagrįsti. Žmonėms buvo priteistos kažkokios sumos, nes buvo automatiškai nurašomos nuo jo sąskaitos. Nebuvo galimybės sumokėti žmonėms pinigų. Jam nebuvo įteikta jokių dokumentų dėl priteisimo. Už laidavimą ir buvo priteista, 2015 m. Turbūt tos sumos buvo nuskaitomos nuo sąskaitos padengti nukentėjusiesiems patirtą žalą. Jis sutartis sudarinėjo dieną prieš jas pasirašant. Rezervacinių sutarčių teksto šabloną turėjo dar iš pirmojo akcininko. Skaitė, kas parašyta šablone. Skaitė sąlygas. Ten nebuvo pardavimas su „T. M.“, E. jam pasakė, kad sprendžiam ir dirbam, ir kad jis važiuotų pas notarą. Buvo daug susitikimų, jis juose nedalyvavo. Nelaikė to pardavimu. Jam reikėjo pasirašyti sutartį su UAB „T. M.“ ir Turto fondu. Jis nesuprato, kad pardavė. Jam atrodo, kad sutartis net nebuvo pavadinta kaip pirkimo-pardavimo. E. sakė, kad tai vienintelis variantas, pasiūlytas Turto fondo ir Vilniaus apygardos teismo. Kad žmonės gaus butus. Su juo (V. K.) klientai dėl objekto asmeniškai nebendravo. Nukentėjusieji negalėjo dalyvauti pasirašant trišalę sutartį. E. su jais bendravo, sakė, kad viskas gerai, kad visi žino. Jis klausdavo E., kaip situacija. E. sakė, kad informavo visus. Jis (V. K.) nerašė jokių pranešimų nukentėjusiesiems. Rašė kvitus paėmęs grynuosius pinigus. Tie gryni pinigai ėjo į statybą, E. turėjo daugiau pinigų, sakė, kad juos laiko leidimams ir objekto paskirties pakeitimui, jis ir su architektais bendravo, ir kitais darbuotojais. Matė, kad pinigai skiriami statyboms, sklypui, bet E. jam neruošė jokių ataskaitų, kur leidžia pinigus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. K. parodė, kad dėl sukčiavimo kaltę pripažįsta iš dalies. UAB „S.“ direktoriaus pareigas eina nuo 2011 m. pradžios, bet tikslios datos nepamena. UAB „S.“ pagrindinės veiklos sritis yra privatizavimas nekilnojamojo turto iš VĮ Turto fondo ir šio turto pardavimas. UAB „S.“ nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), Vilniuje nepriklausė ir dabar nepriklauso. UAB „S.“ 2013-02-22 Vilniaus miesto savivaldybei pateikė prašymą dėl būsto (duomenys neskelbtini), Vilniuje įsigijimo. N. K., jo žiniomis, šiuo adresu ((duomenys neskelbtini)) yra įsigijusi būstą pirmame aukšte ir norėjo įsigyti būstą virš jau turimo būsto, antrame aukšte. N. K. žinojo, kad būstas (duomenys neskelbtini), Vilnius nepriklauso UAB „S.“, žinojo, kad UAB „S.“ tik ketina šį būstą įsigyti. N. K. pati pasiūlė pasirašyti preliminarią būsto pirkimo-pardavimo sutartį ir sumokėti avansą kaip garantą, kad ji bus pirmoji pirkėja šiam būstui įsigyti. Jis 2011-11-08 su N. K. pasirašė preliminarią būsimo turto pirkimo pardavimo sutartį, kuri buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini). Ofise buvo E. J., jis UAB „S.“ įgaliotas kaip fizinis asmuo klientų paieškai, bendravimui. Sutarčių pasirašyti E. J. įgaliojimo neturėjo. Sutarties pasirašymo momentu N. K. buvo pateikta sutartis, būsto planas, registrų centro išrašas. Jo teigimu, N. K. žinojo ir pagal pateiktą registro centro išrašą matė, kad tas būstas nepriklauso UAB „S.“, o priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Tačiau ji žinojo, kad jo bendrovė nori šį būstą įsigyti iš Vilniaus miesto savivaldybės. Sutartis buvo sudaryta ofise prie N. K., ji pati pasiūlė sumokėti avansą 10 000 eurų. Ši suma buvo panaudota (duomenys neskelbtini) aplinkos tvarkymui. UAB „S.“ lig šiol nepavyko nupirkti būsto (duomenys neskelbtini), kadangi dėl šio būsto vyksta teisiniai ginčai, kurie, jo žiniomis, lig šiol dar yra neišspręsti. N. K. jis siūlė įsigyti kitus būstus, tačiau jo pasiūlymai netiko. Jis pažymėjo, kad N. K. jis sakė, kad šio būsto įsigijimas užtruks, bet ji sutiko su šiomis sąlygomis (28 t., b. l. 136-138).

Žemesnės instancijos teismas

Papildomos įtariamojo apklausos metu įtariamasis V. K. dėl pareikšto įtarimo dėl sukčiavimo nepripažino esąs kaltas ir parodė, kad 2013 m. apie sausio mėnesį, tiksliai datos nepamena, UAB „I.“, kurios direktorius jis tuomet buvo, įsigijo nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas). Tai buvo senas, apleistas (duomenys neskelbtini). Pastatas buvo kritinės būklės. Turtą įsigijo iš Valstybės turto fondo už 1,6 milijono Lt. UAB „I.“ iki 2014 m. birželio pabaigos Valstybiniam turto fondui sumokėjo 400 tūkstančių Lt už turto pastatą, o likusią dalį, t. y. 1,2 milijono Lt, liko skolinga. Šią skolą UAB „I.“ Valstybiniam turto fondui turėjo sumokėti iki 2014 m. lapkričio mėn., bet tiksliai datos nepamena. Kadangi UAB „I.“ Valstybės turto fondui buvo atsiskaičiusi už turto pastatą, tai pagal priėmimo – perdavimo aktą pastatas buvo perduotas UAB „I.“. UAB „I.“ pagal perdavimo aktą šį pastatą užregistravo Nekilnojamojo turto registre. Turto pastatas ((duomenys neskelbtini)) buvo padalintas iš vieno pastato į 15 atskirų butų. Sutvarkius visus reikiamus dokumentus statybų leidimui gauti, pradėjo paprastojo remonto darbus ir patalpino skelbimus dėl butų pardavimo. Jis skelbimus patalpino į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) internetinius puslapius apie parduodamus butus. Apie 2013 metų rugpjūčio mėnesį, tiksliai datos nepamena, UAB „T. M.“ įsigijo butus (duomenys neskelbtini). Jie iš viso įsigijo 5 butus pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2013-08-29. Turto rezervavimo sutartys buvo sudarytos dar su fiziniais asmenimis, su kuo tiksliai, dabar atsakyti negali. 2013 m. spalio 15 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo turtą, pastatą (duomenys neskelbtini) (areštuotas turtas nurodytas Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. 2-1514-258/2014). Kai teismas uždėjo areštą, tai uždėjo ir UAB „T. M.“ nupirktiems 5 butams. Tai sužinojus UAB „T. M.“, kartu su juo vyko į Valstybės turto fondą, turto fondo atstovai pasiūlė UAB „T. M.“ sumokėti UAB „I.“ skolą 1,2 milijono Lt už žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pagal susitarimą UAB „T. M.“ sumokėjus UAB „I.“ skolą Valstybės turto fondui, UAB „I.“ įsipareigoja UAB „T. M.“ perleisti visus butus, esančius (duomenys neskelbtini). 2014-04-02 buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis tarp UAB „T. M.“ ir UAB „I.“ dėl butų adresu (duomenys neskelbtini). Visą laikotarpį UAB „I.“ ir UAB „T. M.“ santykiai buvo geri. Visą laikotarpį bendravo su UAB „T. M.“ savininku I. Ž. Z. (I. Ž. Z.). Po 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo sutarė su I. Ž. Z., kad nuo šios dienos tęs šio namo statybas kartu, kadangi žemė adresu (duomenys neskelbtini) yra UAB „I.“, o pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra UAB „T. M.“. Jis I. Ž. Z. informavo, kad dalis butų jau yra rezervuoti ir žmonės yra įnešę grynuosius pinigus. Jis buvo sudaręs rezervuotų butų sąrašą, kurį su I. Ž. Z. apžvelgė ne vieną kartą. Jis (I. Ž. Z.) matė, kurie butai yra jau rezervuoti, už kokią kainą. Dėl kai kurių butų jam netiko kaina, jis norėjo juos parduoti brangiau. Todėl jį įpareigojo susisiekti su klientais ir sutarti su jais dėl didesnės buto kainos arba avansinio mokėjimo grąžinimo. Po suderinimo I. Ž. Z. pažadėjo asmenims, rezervavusiems butus, parduoti. Visi paimti pinigai už rezervuotus butus buvo investuoti į šio namo statybas. Iki 2014-04-02 dienos pastatas buvo remontuojamas. Jis pažymėjo, kad UAB „T. M.“ pasirašė apie 13 notariškai patvirtintų pirkimo – pardavimo sutarčių su asmenimis, kurie butus rezervavo pas UAB „I.“. Su UAB „T. M.“ vadovu I. Ž. Z. buvo sutaręs, kad UAB „I.“ ir toliau ieškos naujų klientų, pasirašinės butų rezervavimo sutartis, tačiau pirmiau informuojant ir suderinant tai su I. Ž. Z. Buvo sutarta, kad pinigai, gauti už rezervavimo sutartis, bus pervedami į UAB „I.“ sąskaitą, o pinigai už notarines butų pardavimo – pirkimo sutartis bus pervedami į UAB „T. M.“ sąskaitą. I. Ž. Z. UAB „T. M.“ už jau pasirašytas notariškai pirkimo – pardavimo sutartis iš fizinių asmenų gavo apie 1 milijoną Lt, bet tikslios sumos pasakyti negali. Visas pardavimas vyko sklandžiai, I. Ž. Z. po suderinimo dėl preliminarių butų pirkimo – pardavimo sutarčių, pasirašydavo su asmenimis butų pirkimo – pardavimo notarines sutartis. UAB „I.“ su UAB „T. M.“ buvo pasirašiusi rangos sutartį, pagal kurią UAB „I.“ turėjo atlikti butų įrengimo darbus iki 2014-08-01. UAB „I.“ iki nurodytos datos visko atlikti nespėjo, tačiau didžioji dalis darbų buvo atlikta. 2014-09-12 jis gavo pranešimą iš UAB „T. M.“, kad jie nutraukia 2013 m. 08-29 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl darbų atlikimo, taip pat nutraukia 2014-04-01 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo“ neįvykdytoje dalyje. Po gauto pranešimo jis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo neįvykdytoje dalyje nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kadangi pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo“ UAB „T. M.“ nepilnai įvykdė savo įsipareigojimus (nepilnai sumokėta piniginė suma už pirmus 5 pirktus butus pagal 2014-04-02 sutarties priedą, tačiau tiksliai nepamena sutarties pavadinimo ir sutarties datos). V. K. norėjo, kad teismas areštuotų UAB „T. M.“ turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kad UAB „T. M.“ neparduotų jau rezervuotų butų tretiesiems asmenims. Jis bandė susisiekti su UAB „T. M.“ atstovais, kad jam paaiškintų, kodėl jie staiga apsigalvojo ir nusprendė neparduoti butų klientams, kurie šiuos butus yra jau rezervavę. Tačiau su juo niekas nesikalbėjo ir į jo klausimus neatsakė, todėl mano, kad UAB „T. M.“ dabar šiuos butus nori parduoti brangiau, o visus įsipareigojimus palikti UAB „I.“. UAB „I.“ įgaliojo E. J. ieškoti klientų, su jais bendrauti ir siūlyti nekilnojamąjį turtą. Tačiau E. J. neturėjo įgaliojimų pasirašinėti sutartis. E. kartu su juo dalyvaudavo pasitarimuose, kai buvo aptariami jau rezervuoti butai su UAB „T. M.“. Jis E. J. pažįsta apie 15 m. ir juo kaip darbuotoju pasitiki. E. J. užmokestis buvo 2 procentai nuo kliento įmokėtos sumos, nepriklausomai tai rezervacinė sutartis ar notarinė pirkimo – pardavimo sutartis (28 t., b. l. 141-142).

2015 m. gruodžio 15 d. įteikus patikslintą įtarimą V. K. papildė, kad UAB „I.“ 2013 m. vasario 11 d. Valstybės turto fondui pateikė paraišką dalyvauti viešajame aukcione dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo. 2013 m. kovo 12 d. minėto aukciono protokolu buvo nuspręsta nekilnojamąjį turtą parduoti UAB „I.“. Bendra privatizuojamo nekilnojamojo turto kaina 1 511 111,11 Lt, iš kurios 323 809,52 Lt sudarė pastatų kaina ir 1 187 301,59 Lt žemės sklypo kaina. Atsiskaičius už pastatus, 2013 m. birželio 5 d. buvo sudarytas pastatų priėmimo-perdavimo aktas ir pastatų nuosavybės teisė perėjo UAB „I.“ nuosavybėn. Už žemės sklypą UAB „I.“ liko Valstybės turto fondui skolinga. Įsigytą pastatą UAB „I.“ ketino rekonstruoti, padalinti į atskiras patalpas ir parduoti kaip butus. Todėl po to, kai UAB „I.“ laimėjo aukcioną ir Valstybės turto fondas priėmė sprendimą pastatą parduoti UAB „I.“, jie pradėjo talpinti skelbimus apie parduodamus butus. Susitvarkius visus reikiamus dokumentus statybų leidimui gauti, pradėjo paprastojo remonto darbus. Butų rezervacijos ir pardavimo klausimais, klientų paieška ir bendravimu su jais, butų pardavimo kainų nustatymu užsiėmė E. J. Jei atsirasdavo klientas, kuris norėdavo rezervuoti butą, E. J. jam (V. K.) nurodydavo parengti sutartį ir perduoti jam. Sutartis su klientais pasirašinėdavo E. J. Kokias ir su kuo E. J. sudarinėjo sutartis, jis nesigilino. Į šią jo veiklą nesikišo, nes neturi tam kompetencijos. E. J. pasitikėjo, jam reikėdavo tik uždėti parašus ant sutarčių, nes jis buvo direktorius. Jis pats daugiau rūpinosi statybos ir butų įrengimo reikalais. Nepripažįsta, kad 2015 m. gruodžio 15 d. įtarime nurodytos 2013 m. kovo 19 d. rezervacijos sutartis su D. B., 2013 m. kovo 21 d. rezervacijos sutartis su J. C., 2013 m. kovo 22 d. rezervacijos sutartis su A. K. ir I. K., 2013 m. kovo 23 d. rezervacijos sutartis su J. O., 2013 m. kovo 23 d. rezervacijos sutartis su Z. V., 2013 m. kovo 25 d. rezervacijos sutartis su J. B., 2013 m. kovo 26 d. rezervacijos sutartis su J. B., 2013 m. balandžio mėnesio rezervacijos sutartis su V. Š. buvo sudarytos turint išankstinę tyčią parduoti jam nepriklausantį turtą. E. J. rezervuoti butus UAB „I.“ vardu pradėjo tik tada, kai Valstybės turto fondas aukciono protokolu 2013 m. kovo 12 d. nusprendė nekilnojamąjį turtą parduoti UAB „I.“, buvo sumokėtas pradinis įnašas ir buvo jau aišku, kad šis turtas pereis UAB „I.“ nuosavybėn. Dėl šios priežasties įtarimai, kad jis, būdamas UAB „I.“ direktorius ir turėdamas išankstinę tyčią parduoti jam nepriklausantį turtą rezervavo butus, esančius (duomenys neskelbtini), yra visiškai nepagrįsti. Įtarime taip pat nurodyta, kad jis, būdamas UAB „I.“ direktoriumi, pažeisdamas privatizavimo objekto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 13 punktą, 2013 m. balandžio 10 d. sudarytą tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“, kuriuo UAB „I.“ be pardavėjo, t. y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį, iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, 2013 m. balandžio 26 d. sudarė rezervacijos sutartį su S. A., 2013 m. gegužės 3 d. sudarė rezervacijos sutartį su V. B., 2013 m. gegužės 7 d. sudarė rezervacijos sutartį su R. V., 2013 m. gegužės 14 d. sudarė rezervacijos sutartį su V. S., 2013 m. gegužės 17 d. sudarė rezervacijos sutartį su A. A., 2013 m. gegužės 27 d. sudarė rezervacijos sutartį su P. K., 2013 m. birželio 14 d. sudarė rezervacijos sutartį su A. K. ir 2013 m. birželio 27 d. sudarė rezervacijos sutartį su Ž. B. Šioje dalyje įtarimai nepagrįsti, nes sudarant minėtas rezervacijos sutartis jokio VĮ Valstybės turto fondo sutikimo nereikėjo. Paaiškindamas rezervacijos sutartis su A. K. ir Ž. B., jis teigia, kad šie du įtarimo epizodai yra visiškai nepagrįsti. Kaip matyti, šios rezervacijos sutartys buvo sudarytos 2013 m. birželio 14 d. ir 2013 m. birželio 27 d., tuo tarpu dar 2013 m. birželio 5 d. UAB „I.“ ir VĮ Valstybės turto fondas pasirašė privatizavimo objekto (pastato) nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktą. Šiuo aktu buvo užbaigtas pastato pirkimo-pardavimo sutarties sandoris ir nuosavybės teisė perėjo UAB „I.“ (CK 6.393 straipsnio 4 dalis), todėl UAB „I.“ turėjo absoliučią teisę disponuoti pastatu kaip daikto savininkas. Po to, kai 2013 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas pastatas (duomenys neskelbtini), E. J. toliau ieškojo klientų ir sudarinėjo rezervacines sutartis. Jis V. K. patikino, kad tai būtina, kad nesustotų įmonės veikla, nes reikėjo gauti pajamų statyboms. E. J. jį užtikrino, kad rezervacinių sutarčių sudarymas nepažeidžia Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarties, nes rezervacinėmis sutartimis nėra daiktas parduodamas, įkeičiamas ar kitaip apribojamas ar apsunkinamas disponavimas juo. UAB „I.“ ir UAB „T. M.“ 2014 m. balandžio 1 d. sutartyje „Dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo“ susitarė, kad siekiant išvengti ginčo su VĮ Valstybės turto fondu, UAB „T. M.“ išpirks iš UAB „I.“ likusius butus. Tuo pačiu šios sutarties 2.2 ir 2.3 punktuose UAB „I.“ ir UAB „T. M.“ susitarė, kad UAB „I.“ turi teisę pati atpirkti parduodamas patalpas iš UAB „T. M.“ arba nurodyti bet kuriuos trečiuosius asmenis, kurie butus atpirks. Tai reiškia, kad UAB „I.“ turėjo teisę bet kuriuo momentu susigrąžinti pastatą arba nurodyti UAB „T. M.“ asmenis, kurie butus nusipirks, o UAB „T. M.“ įsipareigojo juos jiems parduoti. Iš E. J. žinodamas apie jo susitarimą su UAB „T. M.“ dėl bendradarbiavimo ir butų pardavimo, jis buvo visiškai įsitikinęs, kad asmenys, kurie rezervavo butus sutartimis su UAB „I.“, sudarys butų pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „T. M.“. Jis pažymėjo, kad iš E. J. suprato, jog visos butų rezervacijos ir pardavimai vyko sklandžiai ir nekilo jokių problemų iki tol, kol UAB „T. M.“ nenutraukė su UAB „I.“ rangos sutarties, pagal kurią UAB „I.“ įsipareigojo įrengti butus, esančius pastate (duomenys neskelbtini). Santykius su klientais, tarp jų ir su UAB „T. M.“, palaikė E. J.. Jis jį nuolat patikindavo, kad viskas vyksta sėkmingai ir jokių problemų nėra. Po to, kai butai buvo parduoti UAB „T. M.“, E. J. jį patikino, kad UAB „T. M.“ įgaliojo UAB „I.“ toliau ieškoti klientų butų pardavimui. Jis labai nesigilino ir netikrino, pasitikėjo E. J., nes už visus pardavimus buvo atsakingas būtent jis, su klientais dėl buto įsigijimo, sutarties sąlygų, buto kainos ir avanso dydžio bendravo tik E. J. (28 t., b. l. 194-203).

Apklaustas papildomai įtariamasis V. K. patikslino visus pranešimo apie įtarimą epizodus ir nurodė, jog butas (duomenys neskelbtini) UAB „S.“ 2011-11-08 nepriklausė, internete pastebėjo, jog jis bus privatizuojamas. Su N. K. pasirašęs preliminarią buto pirkimo pardavimo sutartį, gavo 10 000 eurų grynais. Paskolos sutartis, sudaryta su A. K., nebuvo susijusi su perkamu butu, pinigus A. K. perdavė J. Gauta suma buvo panaudota statybos darbams bute (duomenys neskelbtini): sutvarkyta kiemo aplinka, išvežtos šiukšlės, nugriautos sienos, pakeisti ir įstatyti langai, sustiprinti kiemo pamatai, išmūrytos pertvaros. 2011 m. buvo pasamdyta architektė, kuri tvarkė leidimus, rengė projektą. Už darbus statybininkams buvo mokama grynaisiais pinigais, bendrovės buhalteriją tvarkė M. Č. (29 t., b. l. 4-5).

2016-03-16 papildomai apklaustas V. K. nurodė, jog 2000 m. susipažino mokykloje su E. J.. Nuo 2005 m. E. J. jam pasiūlė padėti jam, atlikti tam tikrus smulkius darbus, t. y. vairuotoju, pagalbiniu darbuotoju. E. J. turėjo bendrovę UAB „A. W.“. 2010 m. pradžioje E. J. pasiūlė tapti bendrovės UAB „S.“ akcininku ir direktoriumi. Jis paaiškino, kad bendrovės direktoriumi ir akcininku negali būti, nes jis jau turėjo tris bendroves, kurioms yra iškeltos bankroto bylos ir baudžiamosios bylos. Jam pasiūlymas tiko. E. J. žadėjo, kad pasidalins pinigais, kurie bus uždirbti, dividendus, ir gerą algą kaip direktoriaus. Bendrovės UAB „S.“ pirkimu rūpinosi E. J. Kaip E. J. surado šią bendrovę, jis nežino. Iš ko buvo perkama UAB „S.“, dabar neprisimena, žino, kad tai buvo E. J. pažįstami žmonės. Už bendrovės pirkimą mokėjo E. J., kiek jis mokėjo, nežino. Jo žiniomis bendrovė apie metus laiko jokios veiklos nevykdė. Apie 2011 m. liepos mėnesį bendrovė iš Vilniaus miesto savivaldybės aukciono būdu įsigijo patalpas (duomenys neskelbtini). Šį procesą organizavo E. J.. Pagrinde visus dokumentus surinko E. J. Jis buvo atsakingas už statybinių darbų organizavimą, atlikimą, statybinių medžiagų įsigijimą, medžiagų atvežimą. E. J. vis ieškojo naujų projektų (statybos objektų), kurie būtų parduodami valstybės aukciono būdu. 2012 m. lapkričio mėnesį E. J. jį informavo, kad po Naujųjų metų bus keli geri objektai ir vieną iš jų planuoja įsigyti, ir tuo tikslu nori nupirkti naują bendrovę. Todėl 2012 m. gruodžio mėnesį, bet tikslios datos neprisimena, E. J. pasiūlė tapti UAB „I.“ direktoriumi ir akcininku. Dėl bendrovės įsigijimo su pardavėju tarėsi E. J. Bendrovė buvo nupirkta iš fizinio asmens, kurio vardo ir pavardės neprisimena. Bendrovės pirkimas - pardavimas vyko Vilniaus mieste. Už bendrovę mokėjo E. J., apie 2000 - 3000 Lt, bet tikslios sumos neprisimena. Su bendrovės pardavėju atsiskaitė E. J. grynaisiais pinigais. Bendrovės pirkimo metu E. J. jį informavo, kad bendrovės 50 procentų akcijų priklausys jam, o kiti 50 procentų priklausys jo partneriui D. B.. D. B. prieš tai nepažinojo ir niekada nematė. 2013 m. sausio mėnesį UAB „I.“ dalyvavo Valstybės turto fondo paskelbtame aukcione dėl įsigijimo pastato - (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Visus klausimus ir susijusius dokumentus su dalyvavimu aukcione tvarkė D. B. ir E. J.. Jis dokumentų neruošė, paruoštus dokumentus dėl aukciono jam padavė pasirašyti kavinėje, (duomenys neskelbtini), kavinės pavadinimo neprisimena. Visus dokumentus dėl aukciono pasirašė ir atidavė D. B. ir E. J. Bendrovės sąskaitos generatorius DNB banke turėjo D. B. ir jis. Patikrinęs bendrovės sąskaitą pastebėjo, kad D. B. į bendrovės sąskaitą įnešė 30 000 Lt sumą aukciono pradiniam įnašui sumokėti. Apie 2013 m. balandžio mėnesį E. J. ir D. B. pradėjo pyktis ir nesutarti dėl bendrovės verslo reikalų, o būtent dėl „(duomenys neskelbtini)“ objekto. E. J. norėjo iškart rezervuoti asmenims butus ir imti avansus, o D. B. nenorėjo rezervuoti butų fiziniams asmenims, nes norėjo tvarkyti „(duomenys neskelbtini)“ objektą iš kitų investicinių lėšų. D. B. ir E. J. dėl akcijų pirkimo – pardavimo susitikimuose dalyvavo be jo, jis tik vėliau iš E. J. sužinojo, kad buvo įvykę tokie susitikimai. E. J. 2013 m. apie balandžio 6 d., bet tikslios datos neprisimena, jį informavo, kad iš D. B. pirks 50 procentų bendrovės akcijų už 400 000 Lt. Akcijų pirkimas – pardavimas vyko (duomenys neskelbtini), 1 aukšte. Pirkimas pardavimas vyko dalyvaujant jam, E. J. ir D. B.. Pirkimo – pardavimo sutartį jam pateikė D. B.. Sąlygas prieš tai derino jam nedalyvaujant E. J. ir D. B.. Pirkimo – pardavimo metu E. J. padavė 10 000 Lt D. B.. E. J. 10 000 Lt sumą davė iš savo asmeninių pinigų. Likusią pinigų sumą, t. y. 390 000 Lt, jo žiniomis, E. J. sumokėjo, tačiau kada, kokiomis sumomis ir iš kokių lėšų E. J. mokėjo D. B., jis nežino. Akcijų pirkimo pardavimo pasirašymo metu D. B. bendrovės turimų banko sąskaitos generatorių jam neperdavė, ar perdavė E. J., nežino. Nuo 2013-04-07 D. B. nematė, jokių verslo reikalų su juo neturėjo. 2013 m. pradžioje, bet tikslios datos neprisimena, iki 2014 m. liepos mėnesio, bet tikslios datos neprisimena, jis pasamdė UAB „J. a. k.“ tvarkyti bendrovės buhalterijos. Kartą per savaitę jis surinkdavo visus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir nuveždavo bendrovės buhalteriui, buhalterio vardo ir pavardės neatsimena. Dokumentus pristatydavo į UAB „J. a. k.“ adresu (duomenys neskelbtini), bet tikslaus adreso neprisimena. Nuo bendrovės įsigijimo bendrovės direktorius pareigose buvo jis. E. J. bendrovėje nedirbo kaip darbuotojas, jam bendrovės vardu apie 2013 m. pradžioje išrašė įgaliojimą, kuriuo E. J. privalėjo ieškoti bendrovei klientų, bendrauti su bendrovės klientais, derinti su klientais sutarčių punktus, sąlygas ir sutarčių pasirašymą (kadangi su klientais bendravo E. J., jis jam trumpąja SMS žinute atsiųsdavo asmens vardą ir pavardę, kontaktinius duomenis (telefono Nr., el. pašto adresas), buto indekso numerį, buto bendrą kainą ir mokamo avanso dydį, jei klientas nurodydavo, kad mokės grynaisiais pinigais, E. J. nurodydavo paruošti AB „I.“ grynųjų pinigų priėmimo – perdavimo kvitą pagal sumokamo avanso dydį. Pagal E. J. atsiųstus duomenis paruošdavo turto rezervavimo sutartį, kurią atspausdinęs pasirašydavo. Jei pirkėjas moka avansą grynaisiais, jis paruošdavo grynųjų pinigų priėmimo – perdavimo kvitą, kurį atspausdintą pasirašydavo. Su klientais kai būdavo derinami turto rezervavimo sutarčių punktai, dalyvaudavo tik E. J., jis sutarčių derinime su klientais nedalyvavo (29 t., b. l. 9-11).

2016-03-23 papildomai apklaustas V. K. papildė, kad paruoštas Turto rezervavimo sutartis ir pasirašytus grynųjų pinigų kvitus palikdavo statybiniame vagonėlyje - laikiname ofise, adresu (duomenys neskelbtini). E. J. telefonu informuodavo, kad sutartys yra paruoštos ir paliktos vagonėlyje. Kada E. J. perduodavo asmenims turto rezervacijos sutartis ir kur, jis nežino, jam jis nesakė. Pasirašytas sutartis ir grynųjų pinigų kvitus (antrus egzempliorius) palikdavo statybiniame vagonėlyje, (duomenys neskelbtini). Šios sutartys ir grynųjų pinigų kvitai buvo laikomi statybiniame vagonėlyje, (duomenys neskelbtini). Vagonėlyje buvo laikomi ir kiti bendrovės veiklos ir (duomenys neskelbtini) projekto dokumentai. E. J. jam grynųjų pinigų, paimtų iš asmenų už rezervacines sutartis, neperduodavo, juos laikydavo prie savęs. 2013 m. vasario 11 d. UAB „I.“ pateikė Valstybės turto fondui paraišką dalyvauti aukcione, siekiant įsigyti (duomenys neskelbtini) turtą – pastatą ir žemės sklypą. 2013 m. kovo 12 d. minėto aukciono protokolu buvo nuspręsta nekilnojamąjį turtą parduoti UAB „I.“. Bendra privatizuojamo nekilnojamojo turto kaina 1 511 111,11 Lt (vienas milijonas penki šimtai vienuolika tūkstančių šimtas vienuolika litų 11 ct), iš kurios 323 809,52 Lt sudarė pastatų kaina ir 1 187 301,59 Lt žemės sklypo kaina. Valstybės turto fondui UAB „I.“ už pastatą mokėjo dalimis iš bendrovės sąskaitos, esančios DNB banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Pinigai į bendrovės sąskaitą buvo gauti iš asmenų, kurie rezervavo butus ((duomenys neskelbtini)). Atsiskaičius visą sumą už pastatus, kurie Valstybės turto fondui buvo mokami dalimis nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki 2013 m. birželio 5 d., buvo sudarytas pastatų priėmimo-perdavimo aktas ir pastatų nuosavybės teisės perėjo UAB „I.“ nuosavybėn. Už žemės sklypą UAB „I.“ liko Valstybės turto fondui skolinga 1 187 301,59 Lt, tačiau pagal 2013-04-10 Dėl Privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties 2.15 punkto paskutinę pastraipą UAB „I.“ ir Valstybės turto fondas sutaria, kad žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis UAB „I.“ įsipareigoja įsigyti nuosavybėn pagal atskirą pirkimo – pardavimo sutartį. UAB „I.“ pagal Privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties 8 punktą privalėjo per 30 kalendorinių dienų nuo 2013-06-05 Privatizavimo objekto nuosavybės teisės priėmimo – perdavimo akto sumokėti Valstybės turto fondui visą žemės sklypo kainą (1 187 301,59 Lt). Visi bendrovės turimi pinigai buvo sumokėti už (duomenys neskelbtini) pastatą. Bendrovė sumokėti už žemės sklypą neturėjo lėšų. Todėl Valstybės turto fondas 2013 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į teismą dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir turto, esančio (duomenys neskelbtini), arešto. 2013-09-09 Vilniaus apygardos teismas nutartimi patenkino VĮ Valstybės turto fondo ieškinio prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones turtui (duomenys neskelbtini). 2013-10-15 Vilniaus apygardos teismas nutartimi trečiuoju asmeniu į bylą įtraukė UAB „T. M.“ (29 t., b. l. 15-16).

2016-04-19 papildomai apklaustas V. K. papildė, kad 2013 m. birželio mėnesį, tikslios datos neprisimena, E. J. jam pasakė, kad rado pirkėjus objektui (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad naujieji investuotojai yra asmuo vardu I. (kaip vėliau sužinojo, I. Ž. Z.). Jis šio asmens nepažinojo. Jo žiniomis, dėl Turto rezervavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pasirašė UAB „I.“ ir UAB „T. M.“, bendravo tik E. J., jis (V. K.) šios sutarties nerengė. Tik po šios sutarties pasirašymo jam E. J. padavė sutartį, jau pasirašytą UAB „T. M.“ direktorės G. P. Jis su UAB „T. M.“ apie rezervuojamus butus ir jų kainą nekalbėjo. E. J. jį užtikrino, kad ši bendrovė yra patikima ir bus objekto investuotoja. UAB „T. M.“ pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo UAB „I.“ 50 000 Lt sumą. 2013-08-29 su UAB „T. M.“ pas notarą pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį dėl 5 butų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Sutarties pasirašyme dalyvavo I. Ž. Z. (kurį pamatė pirmą kartą), UAB „T. M.“ direktorė G. P., E. J., UAB „T. M.“ teisininkas T. D. ir jis (kaltinamasis). E. J. ir I. Ž. Z. kelis kartus buvo išėję iš notaro kabineto pasitarti atskirai, o kai jie grįžo, buvo koreguojama pirkimo – pardavimo 2013-08-29 sutartis. UAB „T. M.“ už nupirktus butus su UAB „I.“ atsiskaitė, pervedė likusią pinigų dalį, t. y. 228 980,00 Lt. 2013-08-29 po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo tarp UAB „T. M.“ ir UAB „I.“ buvo surašyta Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią detalizavo 2013-07-03 Turto rezervavimo sutartį dėl likusių 6 butų, kadangi „I.“ turi iki 2013-12-31 šiuos butus įregistruoti kaip atskirus savarankiškus daiktus, kurių bendra preliminari kaina yra 348 000 Lt. Pagal šią sutartį 3.3 p. UAB „T. M.“ įsipareigojo sumokėti UAB „I.i“ 532 933,00 Lt sumą už visų 11 butų įrengimą pagal 2013-08-29 sutarties priedą. Iš viso UAB „T. M.“ turėjo sumokėti UAB „I.i“ 1 159 913,00 Lt. Tačiau pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-08-29 pirkimo – pardavimo sutartį ir 2013-08-29 Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo iš viso 1000000 Lt, liko skolingi 159 913 Lt sumą. Visi šie pinigai buvo UAB „I.“ sąskaitoje, esančioje AB DNB banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sąskaitos banko kortelė ir banko generatoriai buvo pas jį, tik jis galėjo ja naudotis. Tiksliai neprisimena, E. J. jam nurodė, kad (duomenys neskelbtini) projektui, t. y. pastato paskirties keitimo ir patalpų atidalinimas į atskirus turtinius vienetus, komunikacijų įvedimo (dujinio šildymo įvedimui) ir kitiems svarbiems darbams atlikti nurodė paruošti iš UAB „I.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) apie 400 000 Lt grynaisiais pinigais, šią sumą E. J. davė dalimis. Jo žiniomis, E. J. minėtus darbus tik pradėjo tvarkyti, bet nesutvarkė. E. J. jam nedavė ataskaitos, kur panaudojo apie 400 000 Lt sumą, sakė, kad dalį pinigų jis turi pas save. Jis nežino, kur E. J. panaudojo tuos pinigus. O likusieji apie 600 000 Lt iš UAB „I.“ sąskaitos nuo 2013-09-02 iki 2014 m. pavasario buvo panaudoti pastato renovavimui, o būtent užsakyti ir pakeisti objekto langai, fasado šildymas, vidinių sienų tinkavimas, pastato vidaus pertvarų griovimas ir naujų įrengimas, grindų betonavimas su paruošimais, transporto priemonių parkingo įrengimas, santechnikos, elektros instaliacijos išvedimas, 4 laiptinių įrengimas (naujų laiptų, vedančių į antrą aukštą, pastatymas), hidroizoliacinio įrenginio sumontavimas (apsauginė plėvelė), statybinių atliekų išvežimas. Pastato statybos eigoje, apie 2013 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje pasiūlė E. J. dalį pinigų sumokėti Valstybės turto fondui už žemės sklypą, kadangi Valstybės turto fondas siuntė jau įspėjimus dėl 2013-04-10 sutarties nutraukimo. E. J. pasakė, kad Valstybės turto fondas palauks ir tikrai nenutrauks minėtos sutarties. Jis E. J. pasitikėjo (29 t., b. l. 18-19).

2016-05-12 papildomai apklaustas V. K. nurodė, jog pastate (duomenys neskelbtini) buvo planuojama iš pat pradžių, nuo aukciono laimėjimo dienos, statyti 3 ir 4 aukštus. Buvo pasamdyta architektė, R., bet jos pavardės neprisimena. Architektė buvo sudariusi planus 3 ir 4 aukštams. Todėl po aukciono buvo rezervuojami ir 3, ir 4 aukštai. 2013 m. kovo mėnesį su I. K. asmeniškai nebendravo. Butą, buto pardavimo sąlygas, kainą ir avanso dydį su I. K. derino E. J.. E. J. SMS žinutėje nurodydavo butą, kainą, pirkėją ir avanso dydį. Pasirašytą Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paliko (duomenys neskelbtini) esančiame statybiniame vagonėlyje. Kada E. J. I. K. įteikė jo pasirašytą sutartį, jis nežino, nes su I. K. nebendravo. UAB „I.“ gavo 10 000 Lt į UAB „I.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš I. K.. Ar jis bendravo su I. K. ir A. K. telefonu dėl rezervuoto buto, neprisimena. A. K. sumokėti pinigai buvo investuoti pastato (duomenys neskelbtini) išpirkimui iš Valstybės turto fondo. Nori pažymėti, kad iki 2013 m. birželio mėnesio dalis surinktų pinigų už rezervuotus butus buvo panaudoti pastato išpirkimui iš Valstybės turto fondo, o dalis – pastato ir jo teritorijos valymui. 2013 m. kovo mėnesį su J. O. asmeniškai dėl rezervuojamo buto nebendravo. Su J. O. dėl buto sąlygų, kainos, avanso dydžio, būsto darbų pabaigos kalbėjo E. J.. E. J. dėl Turto rezervacinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų atsiuntė jam SMS žinutę, kurioje nurodė pirkėją, buto kainą, avanso dydį, buto indeksą. Jis su J. O. dėl rezervuoto buto pertvarų, šildomų grindų, parkavimo vietos nekalbėjo ir iš jo papildomų pinigų neprašė. Apie buto pertvaras, šildomas grindis, parkavimo vietas ir kitus darbus pastebėjo tik kai E. J. nurodydavo paruošti priedus prie sutarties dėl šių darbų atlikimo. Sumas, kokias turi sumokėti J. O., sprendė E. J.. Dėl šio E. J. pasiūlymo sumokėti didesnį avansą ir sumažinti galutinę buto pirkimo kainą visi pirkėjai sutikdavo sumokėti didesnius avansus. Vykstant statybos darbams pinigų trūkdavo, tačiau jis nežinojo, kad E. J. prašo pirkėjų dar papildomai įnešti pinigų už rezervuotus butus. Visi J. O. bankiniu pavedimu pervesti pinigai į UAB „I.“ DNB banke esančią sąskaitą buvo panaudoti pastato išpirkimo ir pastato statybos darbams (29 t., b. l. 30-31).

Įteikus patikslintą (galutinį) pranešimą apie įtarimą, V. K. apklausos metu davė iš esmės panašius parodymus kaip ir ankstesnėse apklausose, nurodė, kad tyčios sukčiauti ir pasisavinti svetimą turtą neturėjo, bet pripažįsta, kad aplaidžiai vykdė UAB „S.“ ir UAB „I.“ direktoriaus pareigas. Nori pažymėti, kad visi susitarimai tarp UAB „I.“ ir tarp UAB „T. M.“ vyko tik tarp E. J. ir I. Ž. Z.. V. K. teigia, jog nežino, ką jie susitikimų metu aptardavo ir nutardavo, jam tik E. J. nurodydavo, kad viskas bus gerai. Nuo 2014-04-01 UAB „T. M.“ pardavė 13 butų, kuriuos asmenys yra rezervavę ir avansus sumokėję UAB „I.“. Negali atsakyti, kodėl neinformavo asmenų, kurie rezervavo butus ir sumokėjo avansus, kad turi teisę iki 2014-08-01 įsigyti patalpas iš UAB „T. M.“ (29 t., b. l. 198-202).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais E. J. parodė, kad su UAB „I.“ nuo 2013 m., tikslios datos nepamena, buvo sudaręs bendradarbiavimo sutartį. Jo darbo funkcijos buvo bendravimas su klientais, kurie nori įsigyti butus, priklausančius bendrovei. Jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Prie šio pastato buvo pastatytas kilnojamas ofisas (vagonėlis), kuriame buvo kompiuteris, printeris, UAB „I.“ dokumentai, buhalterija. Kompiuteris buvo bendrovės nuosavybė. Vagonėlis šiuo metu ten ir stovi. Šiame vagonėlyje buvo paskutinį kartą, tikslios datos nepamena. Su UAB „I.“ direktoriumi V. K. pažįstami apie porą metų. Jo darbo užmokestis priklausė nuo parduotų butų sumos, t. y. maždaug 5 procentai, bet tiksliai nepamena. (duomenys neskelbtini), objektas jam yra žinomas, tačiau šis objektas buvo seniai ir neprisimena, kam jis priklausė. Šiuo adresu esančiame pastate jis yra buvęs, nes rodė klientams, tačiau kam rodė, dabar neprisimena. Jis tik aprodydavo šį būstą, o vėliau, jai klientai norėdavo įsigyti, bendravo tik su V. K. Ar jis dalyvavo pasirašant sutartis su klientais, dabar nepamena, nes seniai buvo. N. K. – šis vardas jam yra girdėtas, kadangi V. K. bendravo su ja. Jis, kiek pamena, jai aprodė būstą (duomenys neskelbtini). Jam labiau yra žinomas jos vyras, vardo nepamena. Ar sutarties pasirašyme jis dalyvavo, pasakyti negali, nes nepamena. Jo dalyvavimas sutarties pasirašyme yra nebūtinas. Jo žiniomis, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius savininkas buvo V. K. Klientų šiam būstui įsigyti buvo apie 40, todėl visų prisiminti negali. (duomenys neskelbtini) nepamena, kiek butų pardavinėjo, nes ten buvo patalpos, tik atsimena, kad objektas buvo nedidelis. Priežasčių, dėl ko buvo skolinami pinigai iš K., dabar nepamena, šioje paskoloje jis tik laiduotojas. Kokia suma buvo skolinta, dabar nepamena. Kiek grąžinta, jis nežino. Dėl kokių priežasčių K. dar neįsigijo būsto (duomenys neskelbtini), jis nežino. Jam K. skambino apie keletą kartų ir klausė K. telefono numerio. Pastatas (duomenys neskelbtini) yra jam žinomas, kadangi jis buvo kaip tarpininkas tarp UAB „I.“ ir klientų, norinčių įsigyti šiuos butus. Nuo 2013 m. šis pastatas buvo parduodamas, su klientais buvo pasirašomos rezervavimo sutartys. UAB „T. M.“ buvo pirmoji klientė, kuri įsigijo šiame pastate patalpas. UAB „T. M.“ vadovas I. Ž. prieš pasirašant notarinę sutartį buvo informuotas, kad dalis pastato yra rezervuota. Jis neprieštaravo ir sutiko žmonėms parduoti butus, kurie jau buvo rezervuoti. 2014-04-02 Notarinėje sutartyje nenurodyta, kad butai buvo rezervuoti, tačiau pagal 2014-04-01 sudarytą sutartį, UAB „T. M.“ už pirmus 5 butus visą gautą sumą turėjo pervesti į UAB „I.“ sąskaitą. Už šiuos butus UAB „T. M.“ neatsiskaitė. UAB „T. M.“ tik finansavo statybos darbus, ji pervedė į UAB „I.“ sąskaitas virš 100 000 Lt, bet sumos tiksliai nepamena. Pagal 2014-04-01 sutartį UAB „T. M.“ pažeidė 2.8 punktą, kadangi nepervedė už 5 pirmus parduotus butus pinigų. Taip pat pažeidė šios sutarties 2.4 punktą, kadangi jie neleido atsipirkti butų. „T. M.“ turėjo sumokėti UAB „I.“ apie l mln. Lt, pareikalavus grąžinti pinigus, jie atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus, motyvuodami tuo, kad kol visko neparduos, pinigai UAB „I.“ nebus grąžinti. Patalpos (duomenys neskelbtini), buvo priduotos 2014-06-12, po šios dienos UAB „T. M.“ turėjo nuimti hipoteką. Šiuo metu yra pateiktas civilinis ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl 2014-04-01 sutarties, tai pat dėl hipotekos (pagal įsipareigojimą UAB „T. M.“ nenuėmė hipotekos). Šiuo metu pagal teismo sprendimą yra uždėtas areštas patalpoms (duomenys neskelbtini), kurios dar lig šiol priklauso UAB „T. M.“. UAB „I.“ bendrauja su klientais, kuriems lig šiol dar nėra parduoti butai. Jie yra informuoti apie civilinį ieškinį. UAB „I.“ tikisi, kad civilinę bylą laimės ir UAB „T. M.“ vykdys savo įsipareigojimus. Po ginčo išsprendimo su asmenimis bus sudarytos notarinės sutartys arba grąžinti pinigai už rezervavimo sutartis. Visuose notariniuose sandoriuose jis dalyvavo ir matė, kad UAB „T. M.“ direktorė G. P. neskaitė dokumentų, kurie buvo pasirašinėjami, tai darė I. Ž., jis turėjo bendrovės antspaudą, ko pasėkoje tik G. P. pasirašydavo sutartis (27 t., b. l. 4).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad ieškojo nekilnojamojo turto, kadangi jo šeima ir įmonė, kuriai jis vadovauja, užsiima nekilnojamojo turto nuoma. Internete rado skelbimą, kad yra parduodamas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), kaina buvo gera. Neatsimena, kada apie butą sužinojo, rodos 2011 metais. Skelbimas buvo toks, kad yra renovuotinas pastatas, didesnę dalį pastatų įsigijo kažkokia įmonė ir liko atskiras dviejų aukštų pastatas, o kitas pastatas jau parduotas. Internete buvo parodytas visas pastatas ir jis parduodamas dalimis. Jį sudomino nedidelis butas, apie 40 kvadratų, pagal jų galimybes buvo kaip tik. Paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu. Kalbėjo su E. Susitiko statybvietėje su E. J., apžiūrėjo viską, tada E. pasakė, kad sutvarkys dokumentus jų ofise, nuvažiavo į jį, ofisas atrodė normalus, didelis. Tuomet buvo pristatytas V. K. kaip įmonės direktorius, kuris pasirašys sutartį. Klausimų nebuvo, kas yra E., jis elgėsi kaip įmonės vadovas. Jam atrodė, kad iš UAB „S.“ perka butą. Sutartyje irgi buvo taip nurodyta. Sutartyje buvo numatyta, per kokį laikotarpį turėjo būti pakeista objekto paskirtis. Tai nebuvo padaryta. Tuo metu jam klausimų nekilo. Statybvietėje vyko darbai, buvo pasakyta, kad objektas greitai bus baigtas, dalis objekto jau yra parduota. Jie susitarė, kad įsigys šias patalpas su sąlyga, kad objekto paskirtis bus pakeista į gyvenamąją. Pasirašė preliminarią sutartį, tai buvo sutartis su jo žmona, sumokėjo avansą. Vėliau prasidėjo nesklandumai, laiku negalėjo pasirašyti pagrindinės sutarties, buvo atidėjimas ir t.t. Po to bendravo pastoviai, kadangi įmonės ofisas buvo netoli jų ofiso, dažnai galėjo jį aplankyti. Ofisas neatrodė kažkoks įtartinas, kabėjo plakatai, dirbo žmonės, todėl jokio pavojaus neįtarė. Galiausiai buvo pasakyta, kodėl negali pasirašyti pagrindinės sutarties ir kodėl viskas taip ilgai užsitęsė – trūksta apyvartinių lėšų ir reikia paskolos. Susitarė, kad jis gali tą paskolą suteikti, ir sudarė sutartį. Sutartyje pasirašė V. K. kaip direktorius. Buvo numatytas grafikas, kaip ir kokiomis dalimis tą paskolą grąžins. Tačiau viskas baigėsi, tas grafikas nebuvo vykdomas, atgavo tik mažą dalį pinigų, negali sakyti, kad nebuvo sumokėta, bet liko didelė skola ir nebuvo grąžintas avansas už butą.

Iš pradžių sudarė rezervacinę sutartį: A. K. žmona, kaip direktorius pasirašė V. K., bet visos derybos vyko su E., jis buvo pagrindinis. Sutartis buvo pasirašyta dalyvaujant V. K., jų ofise. Numatyta sumokėti apie 30 000 litų avansą. Buvo pasakyta, kad norint sutvarkyti visus dokumentus iki galo, reikės palaukti porą mėnesių. Reikėjo nuosavybės dokumentų, tam, kad galėtų padaryti pagrindinę sutartį. Prie preliminarios sutarties jokių dokumentų nereikia pridėti. Jis buvo statybvietėje, matė, ten vyko darbai. Neįmanoma vykdyti darbų, jeigu tas objektas tau nepriklauso. Neatsimena, kokia įmonė vykdė darbus, gali būti, kad UAB „S.“. Jie ten visi bendravo, pažinojo vienas kitą. Jam nekilo klausimų, nes vyko darbai, stovėjo tvora, technika, dirbo žmonės, pašalinis žmogus ten neužeitų. Norėjo įsigyti patalpas pirmame ir antrame aukštuose. Pirmame aukšte įsigijo jų draugai, buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Sutartį pasirašė su E. ir V. K., V. K. buvo kaip direktorius. Neatsimena, ar buvo išrašas iš Registrų centro, kad objektas priklauso UAB „S.“.

Pateikus 2 t., b. l. 14 (VĮ Registrų centro išrašas), nukentėjusysis patvirtino, kad šitas priedas buvo, vadinasi šį išrašą pateikė prie sutarties. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Bandė taikiai susitarti, jeigu grąžins pinigus, tai nesikreips į policiją, bet susitarti nepavyko. Pagal paskolos sutartį sumokėjo daugiau negu 50 000 litų, nebeturi vilties susigrąžinti pinigus, todėl apie skolą pamiršo. Jo prašė paskolinti 50 000 litų. Paskolos sutartį sudarė su UAB „S.“ ofise. Su vekseliu čia atskiras dalykas. Žala padaryta 30 000 litų už avansą ir 50 000 litų paskolos. 34 500 tai buvo avansas. Dar paskolino apie 50 000 litų UAB „S.“. Grąžinta 12 000 litų, V. K. tiek grąžino. Liko žala 72 500 litų. Jo nuomone, kad už vekselį turi atsakyti žmogus, o ne V. K., dėl vekselio nereiškė civilinio ieškinio.

E. aiškino, kad trūksta kažkokių dokumentų, vis keitėsi versijos, darbai nebuvo sustoję, sakė palaukti dėl dokumentų, tai skambėjo kaip tiesa. O po to, kai buvo sustabdyti darbai, jam sakė, kad kitur statys objektą ir iš to objekto jam atiduos butą. Jie važiavo į (duomenys neskelbtini) apžiūrėti to būsto, jis buvo pradėtas statyti, atrodė, kad žmogus stengiasi kažką padaryti, neatrodė, kad nori pabėgti. Po to jis važiavo pro šalį ir pamatė, kad darbai nebevyksta. Neatsimena, po kiek laiko tai buvo. Jam buvo pasakyta, kad su dokumentais kažkas negerai. Jis tada dar paprašė architektės pavardės, susitiko su ja, bandė išsiaiškinti, kokia čia situacija, architektė pasakė, kad sustabdė darbus, nes UAB „S.“ su ja neatsiskaito, bet tai buvo tik pokalbis. Tada jis susitiko su E., pasakė, kad kalbėjo su architekte, o E. paaiškino, kad architektė nepadaro darbų, todėl jie nemoka. Iki galo neprisipažino, kad negalės įvykdyti sutarties. Vis sakydavo, kad bando kažką daryti, kad naują pastatą stato, kad ten jam turtą atiduos, o jis sutikdavo. Jam buvo parodytas (duomenys neskelbtini) 4-ių aukštų pastatas, o po to sužinojo, kad ten tik 2 aukštus galima statyti.

Pirma įmoka buvo už buto rezervaciją, pinigus perdavė E., sutartyje pasirašė V. K., bet pinigus rodos perdavė tiesiai E.. Gavo patvirtinimą, buvo išrašytas priėmimo dokumentas. Sumokėjo 34 500 litų. Vėliau irgi mokėjo, po kažkiek laiko buvo pasakyta, kad trūksta pinigų ir reikia dar paskolinti. Sutiko tuos pinigus paskolinti. Buvo sudaryta atskira paskolos sutartis su UAB „S.“. Kai skolino pinigus, nebuvo aišku, kam tiksliai, buvo sakyta, kad pinigai reikalingi apyvartai. Tai buvo UAB „S.“ ir viskas, nebuvo taip, kad E. ir V. K. veikė atskirai. Skolino pinigus su statyba susijusiems darbams. Buvo parodyti projektai, jiems trūko apyvartinių lėšų. Jo tikslas buvo susigrąžinti pinigus, bet norėjo ir įsigyti turtą. Domino konkrečiai patalpos, galėjo tą paskolą įskaičiuoti į pirkimo sumą ir tiek.

Objekto paskirtis nebuvo pakeista. Iš pradžių reikėjo įsigyti butą, o tada keisti paskirtį, nes atvirkščiai neįmanoma. Pusė metų praėjo, bet dar laukė, jie bendravo vos ne kartą per savaitę, jis stebėjo, kas vyksta, stebėjo ir kitus objektus, kai prasideda abejonės, kad negrįžta pinigai. Negalėjo prieiti bazėje kam priklauso objektas, kreipėsi į advokatą ir prašė patikslinti, kam priklauso turtas, buvo pasiūlytas objektas (duomenys neskelbtini), buvo ir sklypo numeris, jis pasižiūrėjo, kad suklastotas, ir pradėjo tikslintis viską. Turtas buvo arba areštuotas, arba ne jam priklausydavo. Tai sužinojo po kurio laiko. Iš UAB „S.“ nebūtų to supratęs, jie nieko nesakė, sakė, kad viskas tvarkoje, reikia palaukti dėl dokumentų ir viskas. V. K. nieko nesakė pasirašant preliminarią sutartį, nesakė, kad jiems tas butas nepriklauso. E. J. buvo kaip pagrindinis civilinių santykių dalyvis. Turbūt vadovauja tai veiklai, žino, kad yra techninis direktorius, o visus sprendimus priima kitas asmuo, kuris yra akcininkas arba įgaliotas gali būti. E. J. elgėsi kaip pagrindinis žmogus komandoje, kaip asmuo, kuris priimdavo sprendimus. V. K. matė pastoviai, jis tai tas techninis direktorius, kuris pasirašo sutartis. Vekseliai buvo atskiras dalykas. Su E. pasirašė vekselį 50 000 litų sumai. Vekselis buvo atsarga, o ne atskira suma, buvo tik viena suma. Vekselis buvo kaip garantas prie sutarties. Tą vekselį perdavė antstolei. Vekselis į sutartį neįeina. Susideda tik UAB „S.“ 50 000 litų skola ir 34 000 litų už avansą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. K. parodė, kad pasirašant 2011-11-08 preliminarią būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį UAB „S.“ ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), sutarties pasirašymo metu, jam ir jo žmonai buvo pateikta sutartis, buto dalinės apdailos darbų aprašymas ir VĮ Registrų centro išrašas, kuriame nurodyta, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, priklauso UAB „S.“. Jam peržiūrėjus visus dokumentus, o ypač VĮ Registrų centro išrašą, net nekilo abejonių, kad butas UAB „S.“ nepriklauso. Visi šitie dokumentai buvo pateikti sutarties pasirašymo metu. Pagal pateiktus dokumentus, jam nekilo abejonių dėl sutarties sudarymo, ypač tai, kad prieš tai jų šeimos draugė J. I. nusipirko iš UAB S. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jo draugei jokių nesklandumų dėl buto pirkimo nekilo, todėl jiems įtarimų dėl šios preliminarios sutarties sudarymo ir nekėlė, nes jų draugė prieš tai irgi pasirašė preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį. A. K. važiuodamas pro rezervuotą butą, pastebėjo, kad nebedirba statybininkai. Užvažiavo į UAB „S.“ ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), E. J. pasakė, kad trūksta apyvartinių lėšų statyboms pabaigti ir paprašė jo paskolinti apie 50 000 Lt (14 481 Eur) objektui (duomenys neskelbtini) pabaigti. Jis sutiko jam paskolinti pinigus. Apie 2013 m., tačiau tikslios datos neatsimena, surašė paprastą neprotestuotiną vekselį, kuriame nurodė, kad E. J. kaip fiziniam asmeniui skolina apie 50 000 Lt (14 481 EUR), tačiau dabar tiksliai sumos neatsimena. Pagal vekselį E. J., jo žiniomis, mokėjimų neatliko. Antstolis irgi neišieškojo iš E. J. skolos, kadangi jis jokio turto neturi. Nuo to laiko su E. J. bendravimas nutrūko. 2013 birželio mėn. jis susitiko su V. K., kuriam nurodė, kad E. J. dingo, jis nurodė, kad jis nesislapsto ir įsipareigojimų neatsisako. Liudytojas pasiūlė jam sudaryti vieną bendrą paskolos sutartį, kurioje būtų nurodyta pagal 2011-11-08 preliminarią būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį sumokėtas avansas, t. y. 34 500 Lt (9 991,89 Eur), ir pagal neprotestuotiną vekselį paskolinti apie 50 000 Lt (14 481 EUR). V. K. sutiko, tuo pagrindu buvo surašyta 2013-06-20 paskolos sutartis, kurioje nurodyta, kad liudytojas skolina UAB „S.i“ 84 900 Lt (14 481 EUR) sumą. Tačiau paskolos sutartyje nenurodyta, kad ši suma susideda iš sumokėtų pinigų pagal 2011-11-08 preliminarią būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį ir pagal neprotestuotiną vekselį paskolinta 50 000 Lt (14 481 EUR) suma. Jis kreipėsi civilinio proceso tvarka dėl skolos išieškojimo. 2014-09-10 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių dėl UAB „S.“ skolos (2 t., b. l. 56-60).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja N. K. parodė, kad rado skelbimą laikraštyje, kad yra parduodamas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), su E. susitiko prie objekto, jis jį aprodė, papasakojo. Buto ieškojo sau ir savo draugams iš Rusijos. Jiems parodė dokumentus, kad patalpos priklauso jiems (pardavėjams). Draugams buvo pasiūlyta sudaryti sutartį, sumokėti avansą, taip pat buvo žadėta pakeisti paskirtį į gyvenamąją, kadangi draugams priklausančioje patalpoje buvo sandėliai ir tualetai. Su V. susipažino ofise, jis dalyvavo visuose susitikimuose, kuomet buvo pasirašomi dokumentai. E. buvo pinigai per vekselį paskolinti. Kai E. negalėjo bendrauti, nes būdavo išvažiavęs, tai V. su jais visais bendravo. Viskas ėjosi iš pradžių gražiai, vėliau E. su V. siūlė kitą nekilnojamąjį turtą, A. I. perdavė tik tualeto ir sandėlio patalpas, kurios dar nebuvo panašios į gyvenamąsias patalpas. Po to paaiškėjo, kad tas nekilnojamasis turtas nepriklauso jiems, kad buvo nupirkta per aukcioną. Po to kai jie bandė rasti būdą kaip su jais susitarti, jie pasiūlė kitą nekilnojamąjį turtą, kuris taip pat buvo apgaulė, nes (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą jie siūlė vietoj to, kurį rezervavo, siūlė aukštą, kuris nebuvo pastatytas, tai buvo tik jų noras. Taip pat (duomenys neskelbtini) buvo nekilnojamasis turtas. Ilgai bandė rasti bendrą kalbą su jais, V. bandė kažkaip atsiskaityti pinigais, kas savaitę duodamas po 500 eurų, vėliau viskas tęsėsi mėnesiais ir nebebuvo galimybės viso to išspręsti, todėl kreipėsi į advokatą ir į institucijas.

Apžiūrėjo, ką ketino pirkti. Butą aprodė E.. Pirmas aukštas, kuriame butą pirko draugai, neatrodė kaip sandėliukai, buvo padaryta dalinė apdaila, o antras aukštas buvo be atskiro įėjimo, jie ten jau atrodė kaip butai, o ne kaip sandėliukai. Šalia jie rodė kitai kompanijai priklausančias patalpas ir viskas atrodė tvarkingai. Draugų nupirktose patalpose dar nebuvo pakeista paskirtis. O vėliau išvis paaiškėjo, kad ne tai įmonei priklauso viskas. Ofise jie rodė tuos fiktyvius dokumentus, neatsimena, kuris konkrečiai rodė. Rodos, pirko iš UAB „S.“. Pristatė, kad maždaug V. yra direktorius, o E. viskam vadovauja. Sudarė preliminarią sutartį, jeigu būtų tas nekilnojamasis turtas, tai viskas būtų buvę teisiškai. Draugams pasisekė išsipirkti butus iš aukciono, jie gal turėjo kokį nors susitarimą tarpusavyje. Jie iki šiol negali pakeisti paskirties, nes kažkas turi nupirkti viršutinį aukštą, viskas perėjo kitai įmonei. Domėjosi, ar gali už sumokėtus pinigus išsipirkti tas patalpas, bet to padaryti negali, kadangi turtas priklauso kitai įmonei. Stebėjo, kaip vyksta statybos, bendravo su architekte, kurią jie siūlė, rodos jos vardas buvo R. Sakė, kad patalpos priklauso UAB „S.“, rodė dokumentus.

Draugai buvo ją įgalioję ir ji pagal įgaliojimą anksčiau nupirko tas sandėliukų ir tualetų patalpas jų vardu. Tai buvo draugų prašymas, jie norėjo investuoti pinigus Vilniuje, ieškojo sau buto ir jie (K.) pasiūlė jiems tas patalpas, o kai patys pamatė tokią galimybę, ir jie susidomėjo. Iš pradžių bendravo būtent dėl tų draugų ir tada jiems pasakė, kad va yra ir antras aukštas, ir pasiūlė įsigyti. Paskolos sutartį sudarė sutuoktinis. Skolino UAB „S.“ pinigus. Neatsimena, kokią sumą paskolino. Gali būti 84900 litų. Dėl paskolos kreipėsi į antstolį ir policiją. Sutartį sudarė 2011 metais. Po pusės metų tada skolino pinigus tam, kad greičiau baigtųsi visas procesas, nes jie negalėjo visko pabaigti. Po to juos atveždavo į (duomenys neskelbtini) esantį objektą, sakydavo, kad va turi naują projektą. Tam, kad išgelbėtum savo investicijas, reikėjo žmonėms padėti. Sumokėjo rezervacinę sumą, o po to dar paskolino pinigų. Kad pastatas nepriklauso UAB „S.“, sužinojo, kai patys pradėjo domėtis, kokia iš tiesų yra situacija, kai draugai negalėjo pakeisti nekilnojamo turto paskirties į gyvenamąją, kai pradėjo bendrauti su kaimynais, su architekte, ir visi dokumentai išėjo į viešumą. Kadangi buvo vekselis, tai turėjo bent kažkokią garantiją. Kai sužinojo, kad objektas nepriklauso UAB „S.“, tai bendravo ir su V., ir su E.. Su E. bendravo mažiau, nes jis neatsiliepė į skambučius, kažkada jį vienąkart sutiko atsitiktinai ir jis kalbėjo apie kažkokį didelį palaikymą iš savivaldybės, kad turi kažkokių pažįstamų. O V. žadėjo grąžinti pinigus. Sakė, kad nėra pinigų, bet tuoj išsisuks, kitur uždirbs ir viskas bus gerai. Kai kreipėsi į antstolį, sužinojo, kad iš tikrųjų jie abu nieko neturi. Sumos jau priteistos ir už vekselį, ir už rezervaciją ir procentus. Kiek pamena, pavyko susigrąžinti 12000 litų. Kai skolino pinigus, sakė, kad reikia projekto pabaigai, jie žadėjo, kad už tuos pinigus pabaigs namus. Buvo atsakingi ir prieš draugus, kadangi ir jie investavo į tą objektą, aišku, jie gavo ne tą, ko tikėjosi. Viršutiniai butai buvo neprivatizuoti.

E. žadėjo, kad paskola bus įskaičiuota į buto kainą. Statybose yra įprasta, kad viskas trunka ilgą laiką, bet matai, kad kažkas vyksta, kažką šalia statė, kiti žmonės jau spėjo įsigyti patalpas. V. K. atsiuntė dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, kad butai priklauso UAB „S.“. Atsimena, kad atsiuntė elektroniniu paštu. Nėra aišku, kas iš tikrųjų atsiuntė tuos dokumentus, siųsta buvo V. K. vardu. Nesutapo savininko duomenys. Nebuvo kažkokių sąlygų dėl pinigų mokėjimo grynais ar pavedimu. E., atrodo, pageidavo, kad mokėtų grynais, bet mokėjo per banką. Kai sužinojo, kad nėra papildomų aukštų (duomenys neskelbtini), jiems siūlė kitus objektus, sakė, kad pakeis į kitus butus. Jie viską nagrinėjo ir kai suprato, kad siūlo tai, ko nėra, tada kreipėsi. Turėjo vekselį, norėjo susigražinti pinigus. Bendravo su V., jis žadėjo pinigus, vėliau pradėjo aiškinti, kad jiems bankrotas, iš pradžių atiduodavo po 500 litų, o vėliau po 300 litų.

2013 m. spalio 4 d. pateikė pasiūlymą pirkti butą (duomenys neskelbtini), sakė, kad tie pinigai bus įskaičiuoti, bet Registrų centre nesutapo savininkai. Sužinojo, kad vyksta apgavystė, pradėjo klausinėti visų ir tikrinti informaciją, išsiaiškino, kad jiems nieko nepriklauso.

Paskolos sutartį pasirašė po pusantrų metų, visą tą laiką bendravo, rengė planus, planavo, ką įsigys, ką statys. V. būdavo, jeigu reikia kažką parodyti, nuvažiuoti, jeigu pinigų klausimas. O E. neatsiliepė į skambučius, sakė kreiptis į V. Šeimininku atrodė E., atrodė, kad jis viską sumąstė, o V. tiesiog atidirbdavo savo darbą ir tiek. Kai mokėjo pinigus, ofise buvo V. ir E., E. pasirašinėjo vekselį. Sutartį pasirašė V., tada ir susipažino. V. niekada nepripažino, kad kažkas negerai, jis labai apibendrintai ir nekonkrečiai kalbėdavo, jis vengė problemų. Jie žiūrėjo dokumentus prieš pasirašant sutartį, advokatų ar teisininkų nebuvo. Nutarė, kad sutartis tinkama, tenkino vieta, kaina. Pirma sutartimi sumokėjo pinigų sumą, tuomet per trejus metus negavo rezultato ir 2013 m. pagal vekselį grynais paskolino pinigus UAB „S.“. Vyras E. perdavė sumą ofise.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. K. parodė, kad apie parduodamą butą adresu (duomenys neskelbtini) sužinojo internete. Skelbime buvo nurodyta, kad minėtu adresu po rekonstrukcijos turi būti 6 arba 7 butai. Kaip kontaktinis asmuo buvo nurodytas E. J., jo telefono numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Keletą dienų prieš pasirašant sutartį liudytoja apžiūrėjo perkamas patalpas, tačiau tikslios datos nurodyti negali. Adresu (duomenys neskelbtini), liudytoją pasitiko E. J. Jis parodė preliminarų projektą, kuris buvo paruošimo stadijoje. E. J. paaiškino, kad pirkimo-pardavimo sutartį kol kas pasirašyti negali, nes patalpų projektas nebuvo sutvarkytas iki galo. Tam, kad pasirašyti preliminariąją buto pirkimo – pardavimo sutartį, E. J. liudytoją pasikvietė į ofisą adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus ofiso numerio pasakyti negali. Minėta sutartis buvo paruošta įmonės UAB „S.“ vardu, kuri buvo atsiųsta elektroniniu paštu prieš ją pasirašant. Kiek liudytoja prisimena, buto rezervacinė suma 34500 Lt (9 991,89 Eur) jau buvo įrašyta sutartyje. Sutarties pasirašymo metu liudytoja buvo įsitikinusi, kad butas priklauso UAB „S.“. Atvykus liudytojai į ofisą, pasitiko E. J., kuris pristatė V. K. kaip įmonės UAB „S.“ direktorių ir pasakė, jog jis pasirašys sutartį. Kaip įrodymą V. K. ir E. J. liudytojai pateikė buto projektą ir išrašą iš nekilnojamojo turto registro. 2011-11-08 buvo pasirašyta Preliminari būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį statybos darbus įmonė UAB „S.“ įsipareigojo atlikti iki 2012-02-29. Statybų darbai nebuvo baigti, E. J. liudytojai paaiškino, kad statybos sustojo dėl to, kad nebuvo suderinta su archeologais, jie turi atlikti tyrimus minėto pastato teritorijoje. 2012-05-31 pardavėjas privalėjo perduoti liudytojai butą, tačiau perdavimas neįvyko todėl, kad buvo dar nesutvarkyti dokumentai ir nepabaigti darbai. Liudytoja pažymėjo, kad darbai nepadaryti iki šiol. Liudytoja į teisėsaugos institucijas nesikreipė dėl to, kad toliau bendravo su E. J. ir V. K., jie liudytojai rodė ir siūlė įvairius kitus nekilnojamojo turto objektus, siekiant išspręsti liudytojos finansines pretenzijas. Jų pasakojimai ir pasiūlymai atrodė realūs, todėl jais patikėjo. 2013 metų birželio mėnesį E. J. paprašė duoti jiems dar pinigų tam, kad pabaigti projektavimo darbus name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2013-06-20 liudytojos vyras A. K. sudarė paskolos sutartį su UAB „S.“ 84900 Lt (24 588,74 Eur) sumai. 2013-07-28 buvo pasirašytas priedas, kuriame nurodyta, jog paskola bus grąžinta dalimis ir numatyta pirmo mokėjimo data, tačiau paskolos gavėjo sąlygos nebuvo įvykdytos ir A. K. atsisakė pasirašyti V. K. atsiųstą mokėjimų grafiką, nes suprato, kad UAB „S.“ savo pažadų nevykdo ir nevykdys. Civilinis ieškinys pareikštas 2014 metų balandį. Civiliniu ieškiniu prašoma grąžinti visus pinigus, kuriuos sumokėjo UAB „S.i“ (pagal 2011-11-08 Preliminarią būsimo turto pirkimo pardavimo sutartį Nr. 11/11/08 ir 2013-06-20 paskolos sutartį). 2013 birželio 20 d. buvo pasirašytas paprastasis vekselis su E. J., kuriame atsispindi 2011-11-08 pasirašyta Preliminari būsimo turto pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 50 000 Lt, kurie buvo paskolinti projekto dokumentams sutvarkyti. Šiuo metu jis pateiktas vykdymui antstolio Š. ir S. kontorai. Ji pažymėjo, kad 2013 metų vasarą per architektę R. M. – P. liudytoja sužinojo, kad butas nepriklauso įmonei UAB „S.“. 2013 spalio 4 d. UAB „S.“ pateikė komercinį pasiūlymą, kuriame siūlė už 180 000 litų (52 131,60 EUR) įsigyti butą „(duomenys neskelbtini)“ projekte, pasiūlyme nurodyta, jog į buto pirkimą įskaičiuos sumą, kurią paskolino liudytojos vyras. V. K. atsiuntė išrašą apie tai, kad minėti butai jiems priklauso. Patikrinus Registrų centre, duomenys apie buto savininką nesutapo, t. y. butas nepriklausė UAB „S.“ įmonei. Šiuo metu minėti butai yra parduodami įmonės UAB „I.“ vardu, kaip šios įmonės direktorius pasirašo V. K.. Liudytoja mano, kad per įmonę UAB „l.“ veikia tie patys asmenys, kurie veikė per UAB „S.“, kurie viešai ((duomenys neskelbtini)) parduoda objektus, kurie, kaip paaiškėjo, jiems nepriklauso. 2014 gegužės 28 d. įmonei UAB „S.“ buvo pareikšta pretenzija dėl sutarties nevykdymo, tačiau į pretenziją atsakymas nebuvo gautas. Įmonei UAB „S.“ buvo siųsta daug registruotų laiškų, kurie liudytojai būdavo gražinami adresatui neatsiėmus (2 t., b.l. 27-28).

Apklausta papildomai liudytoja N. K. parodė, jog pagal 2013-06-20 paskolos sutartį E. J. pažadėjo, kad ši paskola bus įskaityta į buto kainą (2 t., b. l. 34-35).

Apklausta papildomai liudytoja N. K. nurodė, kad E. J. prieš sutarties pasirašymą pasakė, kad pageidauja, kad už rezervuojamą butą sumokėtų grynais pinigais. Pinigus perdavė E. J. ir V. K., pastarasis išrašė kvitą. Rezervuoto turto pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymas buvo vis perkeliamas. E. J. liudytojai siūlė įsigyti visą daugiabučio aukštą, trečią ar ketvirtą aukštus (duomenys neskelbtini). Tačiau liudytoja dėl šio pasiūlymo pasikonsultavo su teisininku, kuris nurodė, kad šis pastatas yra areštuotas, todėl jokių sandorių su E. J. ir V. K. daugiau nesudarinėti (2 t., b. l. 50-53).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. M. – P. parodė, kad pažįsta V. K.. 2011 metais pamatė skelbimą, kad parduodamas turtas (duomenys neskelbtini), buvo įsigijusi ten nedidelį korpusą, tai buvo vieno buto korpusas, kuris ribojosi su turtu, kuris buvo parduodamas. Tas turtas buvo garažo dalis, kurį įsigijo UAB „S.“. Jos turtas buvo mažos kvadratūros, ji siekė pripirkti visą garažą iš buvusių savininkų. Ji kartu su vyru, kaip fiziniai asmenys 2006-2007 metais norėjo nusipirkti garažą, bet sandoris neįvyko, pardavėjas užkėlė kainą, jie su ja nesutiko ir jis tą turtą pardavė kitiems asmenims, tuomet prasidėjo krizė, krito turto vertė ir susiklostė tokios aplinkybės, kad UAB „S.“ įsigijo garažą, šalia esančius sandėlius ir tualetų patalpas, kurie priklausė Vilniaus miesto savivaldybei ar jos administruojančiai įmonei. 2011 metais iš statybinio konteinerio ji suprato, kad galbūt atsirado galimybė pripirkti garažą, ir paskambino nurodytu telefonu, atsiliepė E., jį visi vadina E. Vėliau susiklostė tokios aplinkybės, kad kadangi ji su vyru architektai, jis davė jiems projektus ir prašydavo iš jų koordinačių. Kai ji pamatė, kad galima nupirkti tą garažą, ji nuvyko į ofisą, apsitarė dėl perkamos dalies ir kainos, o 2011 metų spalio 13 dieną buvo sudarytas preliminarus sandoris, kurio pagrindu ji sumokėjo avansą. Jai buvo pažadėta, kad per kelis mėnesius bus pastatyta dalis, išvystytas garažas, bet jie net projekto neturėjo, bet galbūt jie tuo metu dar nebuvo įsigiję turto, tačiau jau vedė derybas su galimais pirkėjais. Ji sumokėjo virš 90 000 litų avanso, bet kai pamatė, kad nėra projekto, labai nustebo, nes kaip be projekto galima kažką daryti. Be to, tuo metu ji buvo (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkė, galbūt jai todėl pardavė patalpas, nes suprato, kad su ja labai paranku bendrauti, nes ji kiemo pirmininkė ir architektė, jai buvo užsakyta parengti projektą, nes ji pasakė, kad be projekto nieko nebus, turi būti leidimas.

Ji turtą įsigijo, buvo sudarytas sandoris už 159000 litų dėl garažo dalies, būsimo buto, bet įsigijo kaip juridinis asmuo, įmonės vardu. Ji sumokėjo ne visą sumą. Sumokėjo virš 90 000 litų, o tolimesnius mokėjimus sustabdė, nes nevyko darbai. Atsiskaitė ne iki galo. Įsigijo taip, kaip buvo, bet iki to galutinio įsigijimo praėjo nemažai laiko, galutinai įsigijo tik 2016 metais. Buvo ne tik darbai nevykdomi, bet ir UAB „S.“ buvo susitarusi jai už nugaros su darbų vykdytoju, S., kad šis perimtų iš jos turtą. Tačiau jiems nepavyko, ji išsikvietė antstolę faktinių aplinkybių konstatavimui, tada šiaip ne taip, grasindama prokuratūra nutempė juos iki notaro, o 2016 metais pasirašė sutartį, jie atsisakė gauti likusius pinigus, o ji gavo turtą. Viskas vyko su UAB „S.“ su V., nes E. jau buvo miręs. Ne V. norėjo perimti turtą, o S., su kuriuo V. labai uoliai bendravo. Sutartį pasirašė V.. Ji gavo ne butą, o pradėtą statyti butą. Ten buvo ir daugiau butų.

K. negalėjo daryti projekto, nes neįsigijo turto, jie prašė jos pagalbos, bet ji negalėjo padėti. Jie buvo sumokėję nemažą dalį avanso už butą, kurį UAB „S.“ turėjo jiems parduoti ir įrengti, tačiau UAB „S.“ buvo davusi užstatą savivaldybei, bet neįmokėjo likusios dalies ir K. negavo nieko, todėl pranešė apie tai prokuratūrai. Apačioje taip pat buvo butas, už jį susimokėjo E. I. ir D., tačiau UAB „S.“ taip pat jo nesutvarkė ir neįrengė. Šalia jos kitą dalį garažo ir sandėlį nusipirko UAB „A.“ už 400 000 litų, jie įregistravo turtą, bet UAB „S.“ nieko nepadarė, jie tik gavo vietą senamiestyje, ir tiek.

Ji yra dirbusi su kitais UAB „S.“ projektais, dirbo su (duomenys neskelbtini), dar jai buvo pasiūlyta (duomenys neskelbtini), bet ten jie nesusitarė ir nedirbo, dar buvo (duomenys neskelbtini) objektas, buvo pradėję dirbti, bet strigo juridika ir nieko negalėjo padaryti, ten taip pat turtas buvo pirktas iš savivaldybės. (duomenys neskelbtini) taip pat pirktas iš savivaldybės, tai buvo visuomeninės paskirties sklypas, ji parengė projektą 16 turtinių vienetų, tačiau jis užstrigo, nes UAB „S.“ vėl nevykdė įsipareigojimų, vėliau tas turtas perėjo kitiems. Jų verslo modelis buvo toks, visų pirma laimėti konkursą, pasiimti užstatą, iš žmonių surinkti kuo daugiau pinigų, už kažkokį labai svarbų įmokėti savivaldybei, žmonėms kažką duoti, kad jie nusiramintų, o kitur buvo švaistomi pinigai. Kiek tame pinigų švaistyme dalyvavo V., negali pasakyti, mano, kad beveik nedalyvavo arba labai mažai, nes jis buvo statytinis. Apie jų sėkmingą projektą nėra girdėjusi. Lietuvoje buvo susiklosčiusi praktika, kad žmonės tikėjo iš brėžinių, pasitikėjo investuotojais, mokėjo pinigus. (duomenys neskelbtini) planavo kažką, bet nevystė. Jiems galbūt netiko kaina, nesitarė dėl to, buvo tik užuominos, dirbo su kitais projektais. Jiems buvo sakyta ne vieną kartą, ką jūs darote, kad taip negalima. Su (duomenys neskelbtini) viskas baigėsi tuo, kad ji padarė projektą UAB „A.“, tačiau UAB „S.“ ir jos žmonės yra viena iš priežasčių, dėl ko bankrutavo UAB „A.“. Jiems padarė projektą, gavo leidimą statybai, tai buvo 2014 metais, sau irgi gavo leidimą statybai, D. ir I. jai nepavyko gauti leidimo statybai, kadangi kaltinamasis ir E. sudarė sandorį, kuris neįvyko, su viršuje esančiu butu, tai yra K., o UAB „S.“ nuardė dalį pastato, todėl buvo neįmanoma patekti į butą, jo tvarkyti, savivaldybė iki šiol negali parduoti to turto. Ji negavo sutikimo iš savivaldybės, nes yra bendros konstrukcijos, o šie ponai (E. J. ir V. K.) nuardė dalį pastatų ir jų neatstatė. Tai buvo tokia savivalė, jai tai buvo protu nesuvokiama, kaip galima tai daryti neturint leidimo, ignoruojant viską, pasiimti pinigus ir viskas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. M. – P. parodė, kad bendradarbiavo su UAB „S.“, rengė jiems projektą pastatų rekonstrukcijai, už ką bendrovė liko jai skolinga. UAB „S.“ buvo įsigijusi dalį pastatų adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu (2014-05-19) neturi jokių teisių į šį turtą. 2012 m. pabaigoje ji buvo minėto namo bendrijos pirmininkė ir buvo svarsT. klausimas dėl pastatų rekonstrukcijos. UAB „S.“ direktorius V. K. buvo paklaustas, ar įtraukti ir butą, adresu (duomenys neskelbtini), į svarstymą, tačiau jis nurodė, jog dar reikia palaukti, nes jis dalyvauja konkurse dėl šio buto privatizavimo, tačiau apie sėkmingus to rezultatus jis nieko neminėjo (2 t., b. l. 33).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. M. parodė, kad V. K. pavardė girdėta, tik kokiomis aplinkybėmis, neatsimena. Kažkada ji važiavo susipažinti su (duomenys neskelbtini) byla, bet neprisimena, kaip ten buvo. Ji dirbo Vilniaus miesto būste, bet kas buvo 2014 metais, nepamena. Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duotus parodymus, liudytoja juos palaikė, nurodė, kad taip ir buvo. Iki 2015 metų privatizacija nebuvo leidžiama, jų įmonė neturėjo reikalų su privatizacijomis. Iki 2015 m. nepamena tiksliai, net nebuvo galima privatizuoti turto, tik išskirtinais atvejais, tačiau Vilniaus miesto būstas neturėjo nieko bendra su privatizacijomis, tik Vilniaus miesto savivaldybė tokią galimybę turėjo. Tai galiojo iki 2015 m.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. M. parodė, kad dirba savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ Teisės ir skolų administravimo skyriaus vedėjos pareigose. Vilniaus miesto būstas gyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini) administravo laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėnesio 18 d. pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). O iki 2012 metų balandžio 27 d. pagal 2012-04-27 turto perdavimo – priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) patalpos adresu (duomenys neskelbtini) buvo perduotos Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamentui. Pagal „Vilniaus miesto būsto“ įstatus ir 2009-11-18 Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą, Vilniaus miesto būstui yra draudžiama parduoti arba perleisti nuosavybės teises tretiems asmenims. Ji pažymėjo, kad dėl patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto būstas su UAB „S.“, atstovaujama direktoriaus V. K., nebuvo sudariusi jokių sutarčių dėl šio būsto pardavimo ar nuomos (2 t., b. l. 71-75).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog pateikta patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, perdavimo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (2 t., b. l. 76-119).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. P. parodė, kad UAB „S. V.“, kurios steigėjas yra savivaldybė, jis dirbo nuo 2012 metų vasaros, įmonė vykdė įvairią veiklą, viena iš jų buvo avarinio nekilnojamojo turto, kurį savivaldybė perdavė UAB „S. V.“, paruošimas aukcionams. Pirmas aukcionas įvyko 2015 metais. Jų darbas buvo prižiūrėti objektus. Jeigu kažkas atsitikdavo, jie eidavo, užkalinėjo langus, duris. (duomenys neskelbtini) buvo keturi turtiniai vienetai, nepamena kokie, bet buvo avarinio stovio. Tai buvo savivaldybės perduotas prižiūrėti objektas, ruošiamas aukcionams ir 2012 m., kai buvo perduotas, jam buvo uždėtas areštas, buvo ginamas viešas interesas. Nuosavybės teise objektai priklausė UAB „S. V.“, kurio steigėja buvo savivaldybė. Nesamdydavo firmų, niekam nieko neperduodavo, visas turtas buvo jų, niekam jo nežadėjo, nes viskas turėjo vykti viešo aukciono būdu. Jiems buvo perduotas didelis sąrašas. Buvo uždėtas areštas, visas turtas grąžintas savivaldybei. Kol disponavo tuo turtu, jokių aukcionų niekam nežadėjo, spaudoje jokių pranešimų negalėjo būti. Turėjo informaciją, kad tie turtai bus paleidinėjami tada, kai pasakys Vilniaus meras, tačiau jie tik buvo perduoti ir iškart uždėtas areštas, kuris buvo nuimtas gal po 2 metų, ir tada viskas buvo grąžinta atgal.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. P. parodė, kad dirba UAB „S. V.“ direktoriaus pavaduotoju nekilnojamajam turtui. UAB „S. V.“ yra Vilniaus miesto savivaldybės įmonė. Nuo 2012 metų gegužės mėnesio 15 d. įstatyminio kapitalo didinimo, būstas (duomenys neskelbtini) buvo perduotas UAB „S. V.“. 2014 m. balandžio 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu būstas buvo gražintas Vilniaus miesto savivaldybei. Būsto disponavimo metu UAB „S. V.“ jokiems asmenims, bendrovėms nesuteikė įgaliojimo parduoti, disponuoti, remontuoti būsto, esančio (duomenys neskelbtini). Apklausos metu pateikė tai patvirtinančius dokumentus (2 t., b. l. 120-159).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. R. parodė, kad nuo 2012 pavasario dirbo vadove UAB „S. N.“. Akcininkai perpirko įmonę iš V. K., ji buvo kelis kartus su juo susitikusi pasiimti korespondencijos. Akcininkai įmonę nusipirko su visomis skolomis. Buvo dalinai neišpirktas objektas, už kurį akcininkai sumokėjo, išpirko iš valstybės turto fondo ir skolos buvo už nepastatytą, neišvystytą objektą, už paimtus avansus pagal preliminarias pirkimo – pardavimo sutartis. Perpirkus įmonę, buvo pakeistas projektas, tačiau vyko teismai, tai užėmė daug metų, ir nusprendė nebevystyti projekto. Dalį sutarčių buvo perdavę antstoliams, kiek ji matė iš mokėjimų, buvo padaryti grąžinimai su baudomis, kiti pasirašė taikos sutartis, o kiti vis dar nusprendė nesusigrąžinti pinigų, dar bendravo keletą metų, vėliau sumokėjo viską su baudomis. Grąžinimą sumokėjo nauji savininkai. Kai perpirkinėjo akcijas, matė, kad yra skolų. Dokumentacija buvo mėgėjiškai tvarkoma, kažkokių dokumentų trūko ar parašų, bet viską susitvarkė, kažkokių didelių problemų nebuvo. Kasoje trūkumo nebuvo, bet visos skolos, kurios pagal neįvykdytus projektus fiksuojasi kasoje kaip skola, bet viskas buvo fiksuojama dokumentuose. Objekto stovis buvo pirminėje stadijoje. Nauji savininkai išmokėjo visas skolas, iš dalies sumokėta už nuosavybę, bet skolą ir palūkanas dar ilgai mokėjo. Nustatė, kad V. buvo paėmęs pinigus iš asmenų už rezervacines sutartis, jos buvo užfiksuotos buhalterijoje ir padaryti pavedimai. Pagal sąskaitas, buvo samdomi sargai, bet ar tam objektui, ji nežino; už sargo namelį buvo mokama, dar iki jai įsidarbinant buvo fiksuoti išorės tvarkymo darbai, už sumokėtus avansus tų darbų buvo atlikta minimaliai. Ji mano, kad pardavinėjo įmonę, nes nebegalėjo išmokėti skolų. Apie skolas nauji akcininkai žinojo, jie skrupulingai rinko informaciją, turėjo susitikimus su asmenimis, su kažkuriais sudarė nutraukimo aktus, taikos sutartis, kai kas sutiko ir palaukti, jeigu projektas bus vysT.. Sprendžiant iš skolų, dokumentų, direktorius netvarkingai pildė dokumentus, kažkokių sutarčių nebuvo, buvo sąskaita išrašyta, bet neaišku už ką. Trūko tvarkos ir disciplinos. Su J. ji nebendravo ir jis niekur nefigūravo, dokumentuose jo nematė, V. K. apie J. nieko nesakė. J. jai teko sutikti dar anksčiau viename projekte, jis ten buvo tarpininkas ar pirkėjas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. R. parodė, kad nuo 2012 m. kovo 29 d. įsidarbino bendrovėje UAB „S. N.“ direktorės pareigose. Bendrovės akcininkai yra užsienio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ LTD, registracijos vieta (duomenys neskelbtini). Jos žiniomis, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ LTD 2010-11-09 pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo 67 procentus bendrovės UAB „S. N.“ akcijų, o 33 procentus akcijų įsigijo N. O.. Tuo metu bendrovės direktoriumi ir vieninteliu akcininku buvo V. K.. 2011-03-15 bendrovė „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ LTD likusias akcijas, t. y. 33 procentus, įsigijo iš N. O.. Bendrovei „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ LTD perkant UAB „S. N.“ bendrovę, buvo žinoma apie bendrovės turtą, kadangi bendrovė 2010 m. balandžio mėnesį įsigijo iš Valstybės turto fondo pastatą - bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Bendra privatizuojamo objekto ir žemės sklypo kaina buvo 3 512 000,00 Lt. Pradinis įnašas 100 000 Lt, sumokėtas 2010-01-19. V. K. lygtai daugiau pinigų Valstybės turto fondui už pastatą nesumokėjo, bet tiksliai nežino. Jos žiniomis, likusią sumą sumokėjo bendrovės akcininkai „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ LTD, tačiau tiksliai nurodyti negali. Skola buvo mokama dalimis, sumokėta buvo iki 2014-01-07. Pagal bendrovės UAB „S. N.“ dokumentus pastebėjo, kad nuo 2010-03-16 iki 2010-05-27 V. K. pasirašė apie 13 turto rezervavimo sutarčių su asmenimis dėl butų ir parkingo rezervacijų adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kokią sumą asmenys pagal rezervavimo sutartis sumokėjo UAB „S. N.“, ji neprisimena, tačiau naujiems akcininkams įsigijus bendrovę, reikėjo nutraukti minėtas sutartis ir sugrąžinti asmenims avansinius mokėjimus bei netesybas, sumą sudarė virš 100 000 Lt, tačiau tikslios sumos dabar nurodyti negali. Akcininkai „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ LTD, pirkdami bendrovę UAB „S. N.“ iš V. K., žinojo apie rezervuotus butus ir paimtus avansinius mokėjimus. Ji pažymėjo, kad bendrovė „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ LTD su visais asmenims, kurie rezervavo butus, atsiskaitė, grąžino avansinius mokėjimus ir netesybas. 2012 m., tačiau tikslios datos neatsimena, perėmė bendrovės UAB „S. N.“ dokumentaciją bei buhalterinės apskaitos dokumentus, iš kurių pastebėjo, kad kasoje buvo didelis trūkumas, trūkumą padengė naujieji akcininkai „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ LTD. Nežino, ar derybos dėl bendrovės įsigijimo vyko ir su E. J.. Ji derybose nedalyvavo, į direktorės pareigas buvo priimta vėliau. Jokiuose bendrovės dokumentuose E. J. pavardės nepastebėjo. Daugiau su V. K. verslo reikalų neturėjo (9 t., b. l. 97-100).

2011-11-08 preliminari turto pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pardavėjas UAB „S.“, atstovaujama direktoriaus V. K., įsipareigoja parduoti, o N. K. – pirkti butą adresu (duomenys neskelbtini); taip pat pardavėjas įsipareigojo apdailos darbus bute pabaigti iki 2012-02-29, o nuosavybės teisę į šį butą įregistruoti ir pakeisti paskirtį į „gyvenamąją“ iki 2012-05-31; pirkėja įsipareigojo per 1 kalendorinę dieną po sutarties pasirašymo sumokėti pardavėjui 34 500,00 Lt, pervesdama į pardavėjo sąskaitą (2 t., b. l. 7-13).

Kasos pajamų orderio kvito duomenimis, N. K. 2011-11-08 sumokėjo 34 500,00 Lt avansą už butą, V. K. pasirašė, kad pinigus gavo (2 t., b. l. 32).

Prie sutarties pridėta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija, be datos, kurioje nurodoma, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „S.“, įregistravimo pagrindas Savivaldybės tarybos sprendimas, 2011-02-07; įrašas galioja nuo 2011-02-08 (2 t., b. l. 7-14).

2014-07-09 Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, patalpos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje laikotarpiu nuo 2008-04-09 iki 2012-05-17 nuosavybės teise priklausė Vilniaus miesto savivaldybei (2 t., b. l. 68-70), po to – 2012-05-15 Akcijų pasirašymo sutarties ir tos pačios dienos Priėmimo-perdavimo akto pagrindu nuosavybės teise priklausė UAB „S. V.“, įrašas galioja nuo 2012-05-17 (2 t., b. l. 16-18).

2013-05-28 N. K. kreipėsi į bendrovės direktorių V. K. su pretenzija dėl preliminariosios būsto pirkimo-pardavimo sutarties nevykdymo (2 t., b. l. 15).

2013-06-20 Paskolos sutartimi A. K. neatlygintinai paskolino UAB „S.“ 84 900 Lt iki 2013-07-20, V. K. pasirašė, kad pinigus gavo (2 t., b. l. 30).

2013-07-28 Priedu prie (paskolos) sutarties paskolos gavėjas įsipareigojo atlikti pirmą 15 000 Lt mokėjimą 2013-08-29, kitą mokėjimą ir tolesnį grąžinimo grafiką sutarta šalims suderinti ir pasirašyti ne vėliau kaip 2013-09-29 (2 t., b. l. 31).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-10 sprendimu už akių A. K. priteista iš UAB „S.“ 84900 Lt negrąžintos paskolos, 3056,40 Lt netesybų ir 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą; N. K. – 34500 Lt skolos ir 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą (2 t., b. l. 39-45).

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-11-18 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise perduotos naudoti ir valdyti patalpos (pagal sąrašą, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje) ir 2 punkte nustatyta, kad šis nekilnojamasis turtas negali būti perduodamas nuosavybės teise kitiems asmenims, įkeičiamas ar kitaip suvaržomos daiktinės teisės į jį, juo garantuojama, laiduojama ar kitu būdu juo užtikrinamas prievolių įvykdymas, kitaip kaip Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu (2 t., b. l. 81-83).

Iš sutarties dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo matyti, jog UAB „S.“ 2011-10-05 iš Vilniaus miesto savivaldybės įsigijo keturias negyvenamas patalpas: sandėlius ir lauko tualetą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (2 t., b. l. 169-173).

2013-02-22 V. K. Vilniaus miesto savivaldybei pateikė prašymą privatizuoti butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, motyvuodamas tuo, kad UAB „S.“ prieš pusantrų metų įsigijo šalia esančias patalpas (3 t., b. l. 26).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento 2014-07-31 pranešime nurodoma, jog 2013-02-22 V. K. Vilniaus miesto savivaldybei pateikė prašymą privatizuoti butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė negalėjo ir nevykdė minėto buto privatizavimo (3 t., b. l. 25-27).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus atsakymo į paklausimą matyti, jog nuo 2011-10-05 iki 2018-12-31 adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius buvo išduoti 4 statybą leidžiantys dokumentai 2014-2015 metais, ir nei vienas iš jų nebuvo išduotas UAB „S.“ (3 t., b. l. 30).

Valstybės įmonės Registrų centro pranešime dėl automobilių parkavimo vietų adresu (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad dėl minėtų parkavimo vietų nebuvo teikti prašymai įregistruoti bei dokumentai, patvirtinantys šių objektų suformavimo teisėtumą ir daiktinių teisių į juos atsiradimą (13 t., b. l. 2-4).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. B. parodė, kad ieškojo buto ir 2013 metų kovo mėnesį sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) parduodami butai. Pasiskambino nurodytu skelbime numeriu, susitarė susitikti. Bendravo su E., su juo derino sutarties sąlygas. Susitiko objekte, išsirinko butą 1 korpuso 1 aukšte, butas buvo pažymėtas numeriu 2. Kovo 20 d. susitiko pasirašyti rezervavimo sutarties, dalyvavo jis, jo žmona ir mama, o iš kitos pusės dalyvavo E. ir V. Prieš pasirašant sutartį jis prašė, kad atsiųstų sutartį, kad galėtų namuose ją peržvelgti. Peržvelgęs sutartį pamatė, kad sutartyje buvo nurodytas neteisingas adresas, jie tarėsi dėl buto Nr. 2, o atsiuntė sutartį dėl buto Nr. 3. Tai paminėjo sutarties pasirašymo dieną. E. nuėjo sutartį pataisyti ir atspausdinti, o V. K. sakė, kad viskas gerai, kad jie čia pigiai butą nusipirko. Sutartį pasirašė V. K.. Per kelias dienas turėjo pervesti avansą, sumokėjo 10 000 litų ir laukė, kada bus galima pasirašyti sekančius dokumentus. Tuo tarpu buvo keli skambučiai, buvo nuvažiavę apžiūrėti objekto, buvo susitikę vietoje ir jiems pasiūlė įrengti grindinį šildymą ir pastatyti geresnį katilą. Jie sutiko ir jis sumokėjo objekte 2500 litų grynais. Dalyvavo žmona, E. ir keli statybininkai, pasirašė pinigų priėmimo kvitą, kurį jis pats buvo sukūręs tam, kad turėtų kokias nors garantijas. Tuo pat metu paprašė, kad būtų pastatytos ventiliacinės angos, jie sutiko tai padaryti. Buvo žadėta pastatyti iki 2013 m. birželio 30 d. 2013 m. liepos 17 d. atvažiavo į objektą ir pamatė, kad jau yra įstatytos ventiliacinės angos, už tai sumokėjo 500 litų. Jis siūlė pasirašyti pinigų priėmimo kvitą, tačiau E. tai daryti atsisakė, nurodydamas, kad jie mokėjo iš savo pinigų ir darbas jau yra padarytas. Liepos mėnesį nuvykę į objektą pamatė, kad net grindys nepradėtos daryti, tuomet jiems žadėjo iki gruodžio mėnesio viską padaryti. Iš advokato sužinojo apie teisminius ginčus su UAB „T. M.“, 2014 m. liepos 1 d. skambino V., jis pasakė, kad dokumentai paruošti, bet reikia palaukti ir jis perskambins ir galima bus susitarti, kur galės pasirašyti sutartį, tačiau daugiau nepaskambino. Trečią dieną prisiskambino E., kuris viską neigė, sakė, kad dokumentai neparuošti, reikia palaukti rugsėjo mėnesio, kažkaip, kad būtent jo (D. B.) dokumentai yra neparuošti. Jis prašė, kad būtų pasirašomas sutarties pratęsimas, bet jam atsakė, kad nereikia, sakė, kad vis tiek tuoj pildys pirkimo-pardavimo sutartį. Taip buvo iki pat pabaigos, jau pasibaigus rezervavimo sutarčiai. Daugiausiai jis su E. kalbėjo, bet susitikimuose dalyvavo ir V., jie kartu važinėdavo. 2014 m. liepos 1 d. V. sakė, kad yra paruošti ne sutarties dokumentai, o yra registruota Registrų centre kaip atskiras turtinis vienetas. Buvo kažkokie statiniai, žinojo, kad UAB „I.“ laimėjo savivaldybės konkursą, bet nežinojo, ar išsipirko, ar ne. Jam sakė, kad dokumentai paruošti, jis suprato, kad įregistruoti. Kai E. pasakė, kad dokumentai neparuošti, jis reikalavo E. grąžinti pinigus arba duoti dokumentus. E. sakė, kad viskas gerai, kad dokumentai tuoj bus, žadėjo, kad greit įregistruos. Jau žinojo, kad kita įmonė pardavinėja butus. Po to bandė su UAB „I.“ atstovais susiekti, bet nebepavyko. V. K. su juo bendravo ir sutartį pasirašant, ir kai objekte susitikdavo, kartas nuo karto kažką pasakydavo. Matė kažkokius dokumentus, kad UAB „I.“ laimėjo konkursą, kažką panašaus. Kai pateikė UAB „T. M.“ turtinio vieneto dokumentus, tada juos ir pamatė. Dėl objekto daugiausiai bendravo su E. Susidarė įspūdis, kad E. J. yra geras vadybininkas ir visur veikia, o direktorius tik vadovauja. Sužinojęs, kad UAB „T. M.“ jau pardavinėja butus, susiskambino su įmonės atstovu M., kuris davė vadybininko numerį, ir su juo susitiko objekte, jis aprodė butus, tuomet sužinojo, kad butas yra įregistruotas ir jam suteiktas 20 numeris. Tuomet nuvažiavo į susitikimą su UAB „T. M.“, kur paaiškino savo situaciją, tačiau jam buvo pasakyta, kad 2014 m. rugsėjo 24 d. butas jau priklauso UAB „T. M.“ ir pasiūlė kreiptis į tyrėją, nesutiko parduoti buto. Nors jis sakė, kad dalis pinigų sumokėta, kad sutartyje numatytos kainos už kvadratinį metrą, bet jie sakė, kad nieko nenori girdėti, kad yra pradėta byla ir kainos bus visiškai kitokios, jokių susitarimų negali būti. Jis sumokėjo 10 000 litų pradinį įnašą, 2500 litų už katilą ir šildomas grindis ir 500 litų už sudėtus langus. Prašo priteisti ir neturtinę žalą, palūkanas. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad jie nuo 2014 m. išleido pinigus, neturėjo galimybės įsigyti nuosavą būstą, tik 2018 m. sukaupė pradiniam įnašui ir įsigijo namus, teko gyventi nuomojamame bute.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas D. B. parodė, kad 2013 apie kovo mėnesį, internetiniame puslapyje, rado UAB „I.“ skelbimą, dėl parduodamų būtų (duomenys neskelbtini) (šiuo metu adresas (duomenys neskelbtini)). Paskambino nurodytu telefono numeriu, kalbėjosi su E. J., kuris prisistatė, kaip UAB „I.“ atstovas. Apžiūrėjus butus (duomenys neskelbtini), jis išsirinko butą. 2013-03-20 J. K. g. 23, tikslaus adreso nepamena, su UAB „I.“ direktoriumi, V. K. pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties pasirašyme dalyvavo jo mama J. B., jo žmona S. B. ir E. J.. Sutartyje buto kaina buvo nustatyta 84 360 Lt. Pagal šią sutartį per 5 darbo dienas liudytojas turėjo sumokėti UAB „I.i“ į jos DNB banke esančią sąskaitą 10 000 Lt sumą už rezervuotą butą. 2013-03-20 bankiniu pavedimu jis iš savo asmeninės sąskaitos UAB „I.“ pervedė 10 000 Lt sumą. Pagal sutartį UAB „I.“ įsipareigojo iki 2013-06-30 sudaryti su liudytoju būsimo turto pirkimo - pardavimo sutartį. Tačiau šie įsipareigojimai nebuvo įvykdyti. Visą laikotarpį liudytojas telefonu bendravo su E. J.. Dažniausiai E. J. įsipareigojimus perkeldavo vėlesniam laikotarpiui. Objekte statybos vyko, todėl jis sutikdavo perkelti pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą. Statybos pastate (duomenys neskelbtini) vyko. E. J. dažnai telefonu prašė liudytojo papildomai sumokėti pinigų, kurie būtų išskaičiuoti iš numatytos būsto pirkimo kainos. 2013 m. gegužės mėnesį E. .J. pasiūlė už papildomą užmokestį bute įsirengti grindinio šildymo sistemą bei kitą (geresnį) dujinį katilą. Liudytojui šis pasiūlymas tiko, todėl 2013-05-02 su E. J. buvo pasirašytas pinigų perdavimo aktas už papildomus darbus ir įrangą. 2014-07-01 telefoninio pokalbio metu V. K. liudytojui patvirtino, kad objekto dokumentai paruošti, todėl greitu metu bus pasirašoma buto pirkimo - pardavimo sutartis. Tačiau po kelių dienų susisiekus su E. J., jis informavo, kad objekto dokumentai dar neparuošti ir bus paruošti tik 2014 m. rugsėjo mėnesį. Po šio pokalbio daugiau nepavyko susisiekti su E. J. ir V. K.. Liudytojas prašo, kad atsakingi asmenys jam gražintų sumokėtus pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtus 13 000 Lt arba įvykdytų Turto rezervavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas (4 t., b. l. 13-14).

2013-03-19 Turto rezervavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas UAB „I.“, atstovaujama direktoriaus V. K., įsipareigojo rezervuoti butą/patalpą adresu (duomenys neskelbtini), 1 aukštas, 1 korpusas, 2 butas, buto plotas 42,18 kv.m.; preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti 2013-06-30; o pirkėjas – D. B. – įsipareigojo sumokėti pardavėjui 10000,00 Lt per 5 darbo dienas po šios sutarties pasirašymo į pardavėjo sąskaitą (4 t., b. l. 3-5).

2013-03-2 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad D. B. sumokėjo į bendrovės sąskaitą 10 000 Lt (4 t., b. l. 6).

2013-05-02 surašytas pakvitavimas, kad D. B. perdavė, o E. J. priėmė 250 Lt sumą kaip išankstinį apmokėjimą už papildomus darbus ir įrangą: grindinio šildymo įrengimą vietoje radiatorinio ir atitinkamos šildymo įrangos pakeitimą (4 t., b. l. 7).

2013-07-18 surašytas pakvitavimas, kad D. B. perdavė 500 Lt sumą kaip išankstinį pilną apmokėjimą už papildomus darbus ir įrangą; nepasirašyta, bet patvirtinta kaip „kopija tikra“ (4 t., b. l. 8).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, minėtas butas 2014-04-02 pirkimo-pardavimo sutartimi perleistas UAB „T. M.“ (4 t., b. l. 9-10).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. C. parodė, kad 2013 m. kovo mėnesį ieškojo buto ir rado skelbimą, kad yra parduodami butai (duomenys neskelbtini). Skelbime buvo kažkokia numeracija, lyg buvo nurodyta, kiek kvadratų ir kokiame aukšte butas. Paskambino skelbime nurodytu telefonu ir susitarė viską apžiūrėti. Paskambinus atsiliepė E. J.. 2013 m. kovo mėnesį susitiko su E. J., kuris aprodė teritoriją, paaiškino, kad bus 4 aukštų gyvenamasis pastatas, pakalbėjo apie kainą, tas pasiūlymas sudomino. V. K. nedalyvavo namo aprodyme. Kalbėjo su E. dėl to pastato nuosavybės, jis sakė, kad jie nusipirko iš Valstybinio turto fondo žemę ir pastatus. Ji pasiskambino į Valstybinį turto fondą, jai pasakė, kad jie laimėjo konkursą, bet jie moka išmokėjimą dalimis. Pasirašant pirmą rezervavimo sutartį, taip pat pakeičiant butą niekas jos neinformavo apie turto fondą. Pamena, kad klausė, kodėl tokia maža butų kaina, jai sakė, kad laimėjo viską iš valstybės turto fondo. Ji suprato, kad jiems priklauso tas turtas. Ji rezervavo butą trečiame aukšte, jie susitiko prie pastato, jis buvo su brėžiniais, jai juos rodė. Ji butu susidomėjo dėl kainos, tada atrodė viskas įtikinamai, o ir E. J. mokėjo viską gražiai pateikti, vis ramindavo, kad viskas vyks sklandžiai. Dėl to pirko butą, kurio nėra. Pirminę rezervinę sutartį pasirašė su UAB „I.“ atstovu V. K., jai E. J. labiau kaip vadybininkas buvo, nes su ja jis nieko nepasirašinėjo, tik V. K.. Labai daug veiksmų lėmė susidomėjimą butu, ir vieta, ir teritorija, aplinkui ramu, kaina palanki buvo. Dėl kokybės kalbėjo su E. J.. Jis siūlė labiau rinktis trečią aukštą, nes bus naujai statomas.

2013 m. kovo 21 d. su UAB „I.“ sudarė rezervacinę sutartį dėl trečiame aukšte esančio buto, jis dar nebuvo pastatytas, ir įsipareigojo pervesti 15 000 litų avansą. Atėjo vasara, ruduo, ir pamatė, kad pirmame ir antrame aukštuose vyksta darbai, o trečio ir ketvirto nėra. Lapkričio mėnesį susitiko su E. J. ir ji pasakė, kad nebenori šiame sandoryje dalyvauti, kad arba jis jai tegul pasiūlo viską, ką turi, arba grąžina pinigus. E. pasiūlė pirmame ar antrame aukšte esantį butą ir 2013 m. lapkričio 26 d. jie sudarė papildomą susitarimą ir kad tie pinigai, kurie buvo sumokėti už trečiame aukšte esantį butą, bus įskaityti, ir kad papildomai reikės susimokėti 25 000 litų. Pinigus ji pervedė į UAB „I.“ sąskaitą. Toje sutartyje buvo nurodyta, kad iki 2014 m. balandžio 30 d. turi pasirašyti pagrindinę sutartį. 2014 m. balandį viskas pagyvėjo, vyko darbai statybvietėje ir jai E. pasakė, kad parduodamos parkingo vietos. Ji sutiko ją įsigyti ir balandžio 3 d. su įgaliotu atstovu, t. y. V. K., pasirašė sutartį dėl parkingo ir pervedė 4000 litų į UAB „S.“ sąskaitą. Jai rodė parkingo planą, jis buvo sunumeruotas. Iš statybvietės buvo matyti, kad vyksta darbai, nes klojo trinkeles parkingui. Iš bendro vaizdo matėsi, kad pirmas ir antras aukštai bus. V. K. dalyvavo pasirašant visas sutartis. Ji pasirašė dvi sutartis su UAB „I.“ ir vieną su UAB „S.“. V. K. pasirašinėjo visas sutartis. Jos niekas neinformavo, kad turtas perduotas kažkam kitam. Sutartį dėl parkavimo vietos pasirašė su UAB „S.“, kuri yra UAB „I.“ įgaliotas atstovas. Sutartis pasirašė V. K.. Jis pasirašinėjo sutartis jų sudarymo metu. Pasirašant rezervavimo sutartį su UAB „I.“ buvo ir E. J., o ar pasirašant antrą sutartį jis dalyv, neatsimena. Visais atvejais sutartis pasirašinėjo V. K.. Pasirašydama buto rezervacijos ir parkavimo sutartis ji nesiaiškino, kodėl keičiasi įmonės. Jai parodė popierinį įgaliojimą, kad UAB „I.“ įgalioja UAB „S.“. Ji jau buvo pradėjusi įrenginėti butą, buvo išmūrytos pertvaros. Samdė savo darbuotojus, tie kiti darbuotojai žinojo, kad tai jų samdyti žmonės, todėl juos įleisdavo į teritoriją. E. J. sakė, kadangi yra pasirašyta sutartis, tai galima pradėti darbus. Tada kilo kažkokie gandai, kad butai yra perparduodami, ir 2014 m. liepos mėnesį ji kreipėsi į Registrų centrą, kad išduotų pažymą, kam tie butai priklauso. Liepos mėnesį gavo pažymą, kad jos rezervuotas butas priklauso UAB „T. M.“. Tuomet ji kreipėsi į notarą, kad rezervacinę sutartį anuliuotų ir grąžintų jai pinigus. O Vilniaus miesto apylinkės teismas jai priteisė 44 000 litų žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Spendimas įsiteisėjęs. Civilinio ieškinio nebepalaiko. Sprendimas priimtas 2015 m. sausio 22 d., iki šiol nei kiek negrąžinta. Priteista iš UAB „I.“ 44 000 litų.

Įtarimas buvo dėl dviejų aukštų, kad nieko nevyksta, todėl ir kreipėsi į įmonę, kad arba tegul pinigus grąžina, arba tegul butą duoda. Vėliau jau kai ji reikalavo arba duoti kitą butą, arba grąžinti pinigus, jie jos neįkalbinėjo, tada ji suprato, kad nieko nebus.

Balandį jai paskambino E. ir pasakė, kad pradėjo judėti darbai, nieko nesakė apie nuosavybę, kol pati negavo pažymos iš Registrų centro. Rado UAB „T. M.“ direktorės numerį, paskambino, ji pasakė, kad nieko nežino, ir davė kito žmogaus numerį. Paskambinus juo, atsiliepė vyras ir pasakė, kad jiems perleido jos butą ir kad ji galės jį išpirkti būtent iš jų, bet ateityje suma bus didesnė, pinigai nebūtų įskaityti. Būtų pirkimas kaip iš naujo savininko. Sakė, kad UAB „I.“ jiems skolinga ir jie iš jų perėmė turtą už skolas. Tas skambutis buvo Jju po parkingo sutarties. Sakė, kad kitam žmogui priklauso butas. Gal ir sakė atstovas I. iš „T. M.“, kad butas rezervuotas jai. Buvo faktas, kad ji kalbėjo su I. ir jai vos ne iškart paskambino E. J. ir pasakė, kad be jo nesudarys sutarties su UAB „T. M.“. Neatsimena I. pavardės, galbūt I. K.. UAB „T. M.“ pažadėjo, kad rezervacinė sutartis galioja. Tada E. pasakė, kad viskas taip nesibaigs. Ji gavo bylą iš I., kuris yra UAB „T. M.“ žmogus. Abu kalbėjo, kad kaina kils, ir I., ir E.. UAB „T. M.“ sakė, kad tą butą ji kaip ir įsigys, bet tikrai ne už tokią pačią kainą. Iš esmės ji bendravo su E. J.. Skambino ir įmonės direktoriui V. K.. Paprastai jis neatsiliepdavo, o jeigu atsiliepdavo, tai sakydavo, kad viskas bus gerai, viską jie pasirašys, ir panašiai. Sakė, kad negali pasirašyti sutarties, nes negalėjo padaryti turto vertinimo, turėjo padaryti daugiau darbų, nes tai turėjo įtakos ir turto vertinimui. Todėl reikėjo palaukti. Apie kylančias problemas arba apie tai, kad turtas priklauso ne jiems, niekas nekalbėjo. Jai padaryta 44 000 litų žala.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. C. parodė, kad 2013 m. kovo mėnesį internete portale (duomenys neskelbtini) rado UAB „I.“ skelbimą apie parduodamus butus (duomenys neskelbtini). Paskambino skelbime nurodytu numeriu, atsiliepė vyras, susitarė susitikti ir apžiūrėti butus. Apie 2013 m. kovo mėnesio vidurį nuvyko apžiūrėti butų adresu (duomenys neskelbtini). E. jos į teritoriją neįleido, nes tuo metu vyko kažkokie griovimo darbai. Jis liudytojai pateikė pastato planus, paaiškino, kad tai bus 4 aukštų pastatas ir jau 2013 m. birželio mėn. galės įsirengti butą. O pačią aplinką sutvarkyti žadėjo iki 2013 m. pabaigos. Ji išsirinko butą 3 aukšte. 2013-03-21 adresu (duomenys neskelbtini), lauke, pasirašė su E. J. Turto rezervacinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartį jis liudytojai padavė jau pasirašytą iš anksto direktoriaus V. K.. Buto kaina buvo 129 100,00 Lt. Pagal rezervacinę sutartį, per 3 darbo dienas ji turėjo pervesti į UAB „I.“ DNB banko sąskaitą 15 000 Lt. 2013-03-21 iš savo asmeninės banko sąskaitos pervedė UAB „I.i“ į DNB banko sąskaitą 15 000 Lt. 2013 m. vasarą ji pastebėjo, kad statybos objekte nevyko. 2013 m. lapkričio mėnesį jį nusprendė pakeisti butą iš 3 aukšto į 1 aukšto butą. 2013-11-26 adresu (duomenys neskelbtini), statybiniame vagonėlyje, pasirašė su E. J. Turto rezervacinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-03-21 pasirašyta turto rezervacinė sutartis buvo panaikinta, o sumokėtas avansas, t. y. 15 000 Lt, buvo užskaitytas naujai sutarčiai. Kadangi 1 aukšte rezervuoto buto kaina buvo didesnė, E. J. nurodė, jai liudytoja perves dar 25 000 Lt, tuomet buto kv./m. kaina bus 2200 Lt. Naujai rezervuoto buto kaina buvo 138 600 Lt. Pagal rezervacinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buto notarinė pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2014-04-30. Liudytoja sutartą avansą keliais pavedimais pervedė iš savo asmeninės sąskaitos į UAB „I.“ DNB banko sąskaitą. Jie jai žadėjo, kad tikrai iki 2014-04-30 bus pabaigtos statybos, todėl savo lėšomis pradėjo daryti rezervuotame bute remontą. Bute įrengė pertvaras, apšildė laiptinės sieną, atliko pagal savo poreikius santechnikos darbus. 2014 m. balandžio mėnesį jai paskambino E. ir informavo, kad jei dabar įsigys automobilio parkavimo vietą, jos kaina bus 5 000 Lt, nes vėliau vietos kaina bus 8 000 Lt. Šis pasiūlymas jai tiko, todėl 2014-04-03 pasirašė su V. K. parkavimo vietos rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-04-03 iš savo asmeninės banko sąskaitos pervedė į UAB „I.“ DNB banko sąskaitą 4 000 Lt. 2014 m. balandžio mėnesį liudytoja pasiūlė E.i atlikti rezervuoto buto vertinimą ir sudaryti notarinę buto pirkimo – pardavimo sutartį. Tačiau jisai nesutiko, kadangi jis pats samdys bendrovę, kuri atliks butų vertinimą. 2014 m. gegužės mėn. E. ją informavo, kad buto vertinimą atliks UAB „T. S.“. Liudytoją UAB „T. S.“ informavo, kad nebus atliktas turto vertinimas, kadangi UAB „I.“ neužmoka už turto vertinimą. 2014 m. liepos mėnesį kreipėsi į VĮ Registrų centrą išsiaiškinti, kam priklauso jos rezervuotas butas (duomenys neskelbtini). 2014-07-04 gavo atsakymą iš Registrų centro, kad butas nuo 2014-04-02 priklauso UAB „T. M.“. Liudytoja susirado internete UAB „T. M.“ kontaktus, pasiskambino, atsiliepusi direktorė G. P. ją informavo, kad išsamesnę informaciją jai pateiks I., ir davė jo telefono numerį. Paskambino I., jis liudytojos paklausė, dėl kurio buto skambina, ir nuramino, kad jos rezervacinė sutartis yra galiojanti, kad pastatas (duomenys neskelbtini), bus pabaigtas ir ji tikrai įsigys rezervuotą butą. I. jai davė UAB „T. M.“ juristo T. kontaktinį telefono numerį. Ir paaiškino, kad ji notarinę buto pirkimo – pardavimo sutartį pasirašinės su UAB „T. M.“, I. paprašė, kad liudytoja dar palauktų dėl pirkimo sutarties, nes šiuo metu yra tvarkomi dokumentai. Po šio pokalbio jai paskambino E. ir perspėjo, kad ji turi būti atsargesnė, ir informavo, kad be jų ji vis tiek su UAB „T. M.“ sutarties nesudarys. 2014 m. liepos mėnesį ji susisiekė su I., kurio paprašė jos rezervuoto buto kadastro duomenų bylos, jis jai po keleto dienų perdavė rezervuoto buto kadastro duomenų bylą. 2014 m. liepos mėnesį tiek E., tiek I. pradėjo kalbėti, kad buto kaina bus keliama ir liudytoja butą turės įsigyti už didesnę kainą. Kokia yra galutinė buto kaina, jai niekas negalėjo atsakyti. Pastate dirbę darbininkai liudytojai prasitarė, kad E. rodo kitiems klientams jos rezervuotą butą. 2014-08-19 liudytoja raštiškai kreipėsi į UAB „I.“ dėl rezervuoto buto ir parkavimo vietos sutarčių nutraukimo, tačiau atsakymo negavo. 2014-08-28 kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kad UAB „I.“ gražintų pinigus. 2014-10-29 gavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atsakymą, kad jos prašymas yra tenkinamas ir UAB „I.“ jai turi grąžinti pinigus iki 2014-11-12. Tačiau ji lig šiol pinigų iš UAB „I.“ neatgavo (4 t., b. l. 73-75).

2013-03-21 Turto rezervavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas UAB „I.“, atstovaujama direktoriaus V. K., įsipareigojo rezervuoti butą/patalpą adresu (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 3 aukštas, 3 butas, buto plotas 64,55 kv.m., su garantija, kad priešais nebus daugiabučio namo, teritorijoje vietoj paviešinių (taip tekste) bus kotedžai iki 2 aukštų; preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigoja sudaryti iki 2013-06-30; o pirkėjas – J. C. (K.) – įsipareigoja sumokėti pardavėjui 15000,00 Lt per 3 darbo dienas po šios sutarties pasirašymo į pardavėjo sąskaitą (4 t., b. l. 50-52).

2013-03-21 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad J. C. (K.) sumokėjo į bendrovės sąskaitą 15 000 Lt (4 t., b. l. 53).

Taip pat 2013-11-26 Turto rezervavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas UAB „I.“, atstovaujama direktoriaus V. K., įsipareigojo rezervuoti butą/patalpą adresu (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 1 aukštas, 6 butas, buto plotas 63 kv.m., ir jam priklausančią terasą, 22 kv.m.; preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti ne vėliau kaip 2014-04-30; pagal (duomenys neskelbtini) sutartį sumokėtas 15000 Lt avansas traktuojamas kaip sumokėtas už (duomenys neskelbtini) turto rezervavimo sutartyje nurodomo buto rezervavimą; o pirkėjas – J. C. – įsipareigojo sumokėti pardavėjui 25000,00 Lt papildomą turto rezervavimo mokestį per 7 darbo dienas po šios sutarties pasirašymo į pardavėjo sąskaitą (4 t., b. l. 54-58).

Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad J. C. 2013-11-26 sumokėjo į bendrovės sąskaitą 5 000 Lt, 2013-11-29 – 5000 Lt, 2013-12-02 – 14 459,00 Lt ir 541,00 Lt (4 t., b. l. 59-62).

Be to, 2014-04-03 parkavimo vietos rezervavimo sutartimi UAB „S.“, atstovaujama direktoriaus V. K., veikiančio pagal įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 1 įgaliojimas), įsipareigojo rezervuoti dvi parkavimo vietas Nr. 10 ir Nr. 11, adresu (duomenys neskelbtini), vienos parkavimo vietos kaina 5000 Lt, bendra abiejų parkavimo vietų kaina 10 000 Lt (priedas Nr. 2 parkavimo vietų išplanavimas); o pirkėjas – J. C. – įsipareigojo sumokėti 4000 Lt avansą šios sutarties pasirašymo dieną į pardavėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) arba grynais pinigais; galutinis atsiskaitymas (6000 Lt) bus įvykdytas po buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo (4 t., b. l. 63-65).

2014-04-03 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad J. C. sumokėjo į UAB „S.“ sąskaitą 4000 Lt (4 t., b. l. 66).

2014-07-04 VĮ Registrų centras pateikė J. C. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad negyvenamoji patalpa – (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), 2014-04-02 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise priklauso UAB „T. M.“ (4 t., b. l. 67-69).

2014-08-19 J. C. pareikalavo, kad UAB „I.“ per 5 dienas grąžintų visą J. C. sumokėtą pagal turto rezervavimo sutartis sumą (4 t., b. l. 70-71).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. K. parodė, kad 2013 m. su vyru nuomojosi butą (duomenys neskelbtini) rajone ir matė, kaip prasidėjo statybos. Susidomėjo tuo pastatu, norėjo pirkti butą, susitiko su E., V. K. ji nėra mačiusi. Su E. bendravo ir telefonu, ir susitikus. Pirmą kartą susitikus E. prisistatė UAB „I.“ atstovu ir atsakė į visus klausimus. Ji norėjo buto trečiame aukšte, kuris dar nebuvo pastatytas. E. turėjo su savimi planą, jame jie viską aiškinosi. Kvadratinio metro kaina buvo 2000 litų, sakė, kad jeigu vėliau pasirašytų sutartį, tai kaina jau ženkliai didės iki 4000 litų. Ji su vyru labai greitai priėmė sprendimą pirkti tą butą, tą patį vakarą tai nusprendė, kadangi, kaip ir minėjo E., kaina vėliau kils. Per kažkiek laiko turėjo pervesti pinigus, E. el. paštu atsiuntė preliminarią sutartį, ją perskaitę, sutiko ją pasirašyti. Sutartį pasirašė susitikę prie objekto, net neįėję į teritoriją, prie automobilių. Sutarties pasirašyme dalyvavo tik E., sutartis jau buvo su V. K. parašu. Buvo sutarta, kad vasarą galės pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį. Iki to laiko jie nebendravo, bet kuomet priėjo tas terminas, E. su jais nesusisiekė, todėl jie patys pradėjo E.i skambinti. E. patikindavo, kad viskas gerai, kad šiek tiek užsitęsė darbai, bet viskas tikrai bus. Atėjus rudeniui E. sakė, kad darbai nusikelia į pavasarį, kadangi žiemą šalta dirbti. Jie kažkodėl juo tikėjo ir toliau laukė. Vėliau kartas nuo karto ji skambino E.i, jis nuramindavo, sakydavo, kad tuoj viskas bus baigta. Tuomet ji atsitiktinai perskaitė rodos „(duomenys neskelbtini)“ straipsnį apie tai, kad UAB „I.“ iškelta bankroto byla, kad daug žmonių yra parašę pareiškimus ir yra pradėtas tyrimas. Įdomu tai, kad ji galbūt savaitė iki to perskaityto skelbimo skambino E.i ir jis sakė, kad viskas gerai, o po savaitės ji pamatė, kad net tyrimas pradėtas. Pamena, kad paskutinio pokalbio metu jiems jau buvo viskas įtartina ir jie paprašė susitikti, kad galėtų perrašyti sutartį, o E. sakė, kad jis labai užimtas, išvykęs, paskutinį kartą net metė ragelį ir daugiau su juo nebepavyko susisiekti. 2014 m. ji periodiškai domėjosi būsto skelbimais, darbe padarė eksperimentą, jos kolegė apsimetė potencialia pirkėja ir paskambino nurodytu skelbime telefonu, atseit, ji norėjo įsigyti būstą. Kiek suprato, kolegė kalbėjo su E., jis pasakė, kad butai yra parduodami ir jeigu ji nori, gali atvykti apsižiūrėti. Tai buvo rodos 2014 m. pavasarį. Jie periodiškai keldavo butų skelbimus. Su V. K. ji nekalbėjo. Jie suprato, kad E. J. yra atstovas, o direktorius yra kitas asmuo, kuris kažkur yra, per daug užsiėmęs, kad su jais vaikščiotų po objektą. E. mokėjo šnekėti, įtikindavo, vėliau jau kilus įtarimams ir terminui pasibaigus jie vėl jam skambino, bet jis vis tiek juos įtikino. Neprisimena, ar jis žadėjo po poros mėnesių viską sutvarkyti, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu geriau viską prisiminė. E. pats niekuomet jiems neskambino, jie patys jam skambindavo ir jis žadėdavo, kad viskas bus gerai. Prašė palaukti iki rudens. Jau po sužinojimo iš žiniasklaidos skambino jam, o jis ir toliau sakė, kad viskas gerai. Per paskutinį pokalbį pasakė bendrauti su direktoriumi ir numetė ragelį. Nepamena, rodos tik E. telefoną turėjo. Su UAB „T. M.“ nebandė susisiekti. Iš viso sumokėjo 10 000 litų, reikalavimą palaiko.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja I. K. parodė, kad 2013 apie kovo mėnesio pradžioje, internetiniame puslapyje, rado UAB „I.“ skelbimą dėl parduodamų butų (duomenys neskelbtini). Paskambino nurodytu telefono numeriu, kalbėjosi su E. J.. Apžiūros metu E. J. ją informavo, kad 2013 m. apie gruodžio mėnesį statybos bus pabaigtos ir galės kraustytis į butą. E. J. parodė visus brėžinius, paaiškino, kad bus pastatytas 3 ir 4 aukštai. Parodė, iš kokių statybinių medžiagų bus apšildytas fasadas. Jo pasakojimas liudytoją įtikino, todėl 2013-03-22 adresu (duomenys neskelbtini), lauke, pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartį jai ir jos vyrui, A. K., padavė pasirašyti E. J., V. K. sutarties pasirašymo metu nebuvo. Jie su vyru rezervavo butą, esantį 2 korpuse, 3 aukšte, buto Nr. 5, buto kaina 79 000 Lt. Pagal turto rezervavimo sutartį jie turėjo per keletą dienų pervesti pardavėjui, t. y. UAB „I.“, į DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 10 000 Lt sumą. 2013-03-27 jos vyras bankiniu pavedimu iš savo asmeninės banko sąskaitos, esančios „Nordea“ banke, pervedė UAB „I.“ į DNB banko sąskaitą 10 000 Lt sumą. E. J. po sutarties pasirašymo jiems pažadėjo, kad po keleto mėnesių paskambins dėl preliminarios būsimo buto pirkimo – pardavimo sutarties. Tačiau E. J. jiems nepaskambino. Apie 2013 m. rugpjūčio mėnesį liudytoja su vyru nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), tačiau pastebėjo, kad nuo 2013 m. kovo mėnesio pastato statybos nepasistūmėjo (nebuvo pastatytas 3 ir 4 aukštai). 2013 m. rugpjūčio mėnesį paskambino E. J., kuris paaiškino, kad statybininkai nespėja atlikti statybos darbų, todėl Notarinės sutarties pasirašymas yra atidedamas iki 2014 m. pavasario. 2014 m. pavasarį jie vėl paskambino E. J., kuris vėl pasakė, kad statybininkai nespėja atlikti statybos darbų, bet jis ramino, kad viskas gerai ir statybos darbai bus tuoj baigti, paprašė palaukti iki rudens. 2014 m. lapkričio mėnesį iš žiniasklaidos sužinojo, kad pastatas (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „T. M.“. Prisiskambino E. J., jam nepasakė, kad sužinojo apie naujus savininkus, todėl E. J. ir toliau nesakė tiesos, vis žadėjo, kad viskas gerai, tik paklausė, kaip ji mokės už butą, grynaisiais ar pavedimu, tačiau tiksliai į šį klausimą liudytoja jam neatsakė. Po šio skambučio liudytojai su E. J. buvo sunku susisiekti telefonu, jis vis sakė, kad šiuo metu yra išvykęs iš Lietuvos ir nurodė, kad skambintų jo padėjėjui, V. K.. Liudytoja pageidauja, kad atsakingi asmenys jai grąžintų sumokėtus pinigus, t. y. 10 000 Lt (8 t., b. l. 16-17).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad 2013 m. su žmona nusprendė įsigyti butą. Skelbimuose pasirodė geras variantas, susitiko su E., jis paaiškino viską, jie pasirašė rezervavimo sutartį ir įnešė 10 000 litų. Pinigus sumokėjo UAB „I.i“. E. pažadėjo, kad statybos pasibaigs rudenį. Jie stebėjo statybas, jos vyko, bet prastai, ir kai atėjo laikas priduoti butą, pastebėjo, kad labai mažai yra padaryta, bet jis aiškino, kad viskas yra gerai, tiesiog darbai vėluoja, nesiseka. Jau buvo praėjęs terminas ir jau buvo 2014 metai, jie skambino, nes norėjo susitikti, bet E. sakė, kad negali, nes yra užsienyje, prašė palaukti, sakė, kad viskas gerai. Bendravo tik su E.. Po to pamatė naują skelbimą, kad pardavinėja butus tame pačiame name, ir nusprendė paskambinti. Kažkas iš pažįstamų paskambino pardavėjams konkrečiai dėl jų (K.) buto ir jie sutiko jį jiems parduoti. Tada suprato, kad kažkas ne taip, ir kad vyksta sukčiavimai. Pasirodo, kad buvo visai kita įmonė, su jais kalbėjo jos atstovas. Žinojo, kad V. K. yra direktorius, kad jis sėdi ofise, susitikdavo tik su E. lauke. Kai sužinojo, kad pastatas priklauso UAB „T. M.“, nepamena, kodėl E. nurodė skambinti V., jis sakė, kad yra užsienyje, kad viskas gerai, vėliau neatsiliepė. Kai pastebėjo, kad nestato trečio aukšto, tai E. nuklysdavo nuo to klausimo, sakė, kad viskas gerai, kad tik vėluoja darbai, reikia palaukti, sakė, kad bus pastatytas trečias aukštas, bet jie matė, kad niekas nevyksta. Įtarimų nekilo, kad nebus pastatytas trečias aukštas, E. bandė įtikinti, kad viskas bus gerai, bet jie jau matė, kad nebus nieko, nes jau stogas buvo. Pinigų neatgavo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad 2013 apie kovo mėnesio pradžioje internetiniame puslapyje rado UAB „I.“ skelbimą dėl parduodamu butų (duomenys neskelbtini). Jis su žmona I. K. paskambino nurodytu telefono numeriu, telefoninio pokalbio metu susitarė dėl butų apžiūros. Apžiūros metu E. J. jį ir jo žmoną I. K. informavo, kad 2013 m. apie gruodžio mėnesį statybos bus pabaigtos ir jau galės kraustytis į butą. E. J. labai išvaizdžiai ir įtikinamai kalbėjo, parodė visus brėžinius, paaiškino, kad bus pastatytas 3 ir 4 aukštai. Parodė, iš kokių statybinių medžiagų bus apšildytas fasadas. Jo pasakojimas jį ir jo žmoną įtikino. 2013-03-22 adresu (duomenys neskelbtini), lauke pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartį jam ir jo žmonai padavė pasirašyti E. J., V. K. sutarties pasirašymo metu nedalyvavo. Pagal sutartį liudytojas su žmona rezervavo butą, esantį 2 korpuse, 3 aukšte, buto Nr. 5, buto kaina 79 000 Lt. Pagal turto rezervavimo sutartį liudytojas turėjo per keletą dienų pervesti pardavėjui, t. y. UAB „I.i“, į DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 10 000 Lt sumą. Liudytojas pagal sutartį šį įsipareigojimą įvykdė, pervedė rezervavimo mokestį. E. J. po sutarties pasirašymo pažadėjo, kad po kelių mėnesių paskambins dėl preliminarios Būsimo buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Tačiau E. J. nepaskambino. Apie 2013 m. rugpjūčio mėnesį jis su žmona nuvyko apžiūrėti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau pastebėjo, kad nuo 2013 m. kovo mėnesio pastato statybos nepasistūmėjo (nebuvo pastatytas 3 ir 4 aukštai). Po apžiūros, apie 2013 m. rugpjūčio mėnesį, paskambino E. J., kuris paaiškino, kad nespėja statybininkai atlikti statybos darbus, todėl notarinės sutarties pasirašymas yra atidedamas iki 2014 m. pavasario. 2014 m. pavasarį liudytojas su žmona vėl paskambino E. J., kuris vėl pasakė, kad statybininkai nespėja atlikti statybos darbų, tačiau jis ramino, kad viskas gerai ir statybos darbai bus tuoj baigti. 2014 m. lapkričio mėnesį iš žiniasklaidos jis sužinojo, kad pastatas (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „T. M.i“. Susiskambino su E. J., tačiau pokalbio metu neišsidavė, kad žino apie tikruosius butų savininkus. E. J. pokalbio metu nieko neminėjo, kad butai jau UAB „I.“ nepriklauso. E. J. nepasakė tiesos, vis žadėjo, kad viskas gerai, tik pasiteiravo, kaip atsiskaitys už butą, grynaisiais ar pavedimu. Po šio skambučio su E. J. buvo sunku susisiekti, vieno pokalbio metu nurodė, kad skambintų V. K.. Liudytojas nori, kad atsakingi asmenys jam ir žmonai gražintų sumokėtus pinigus, t. y. 10 000 Lt. Jis prašo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje civiliniu ieškovu ir nukentėjusiuoju būtų pripažinta jo žmona, I. K. (8 t., b. l. 13-14).

2013-03-22 Turto rezervavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas UAB „I.“, atstovaujama direktoriaus V. K., įsipareigojo rezervuoti butą/patalpą adresu (duomenys neskelbtini), buto plotas 39,68 kv.m., su garantija, kad priešais nebus daugiabučio namo, teritorijoje vietoj paviešinių (taip tekste) bus kotedžai iki dviejų aukštų; bendra turto kaina nustatyta 79 000 Lt; preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti ne vėliau kaip 2013-06-30; o pirkėjas – A. K. – įsipareigojo sumokėti pardavėjui 10 000 Lt tą pačią dieną po šios sutarties pasirašymo į pardavėjo sąskaitą (8 t., b. l. 4-6).

2013-03-27 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad A. K. sumokėjo į bendrovės sąskaitą 10 000 Lt (8 t., b. l. 7).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. O. parodė, kad rado skelbimą internete apie parduodamą butą, susisiekė skelbime nurodytu telefonu su E. J.. Su juo susitiko prie pastato, jis dar buvo be langų, jam jį aprodė, papasakojo. Po maždaug savaitės svarstymo sutiko pasirašyti preliminarią sutartį. Sutartį pasirašė su UAB „I.“. Direktorius nedalyvavo pasirašant sutartį. Atvyko į vietą, buvo jų vietinė būdelė, kaip ofisas, jame visuomet buvo E. J.. Atvykus buvo pateikta jau sudaryta, pasirašyta sutartis, tik jis tiesioginio pasirašymo nematė. Nieko neieškojo apie įmonę, visur buvo įmonės atributika, nekilo įtarimų. Išsirinko butą jau esamose patalpose, antrame aukšte, sumokėjo avansą. Po trijų mėnesių, kuomet jau vyko darbai, įstatyti langai, jam paskambino E. J. ir pakvietė apžiūrėti butą. Susitikus jis paprašė sumokėti tarpinę sumą už butą, žadėjo sutartį papildyti. Jis aprodė butą, jie susitarė, kad ten dirbantys darbuotojai įrengs šildomas grindis, reikėjo sumokėti 2500 litų, tačiau čekių jis negavo. Vėliau gavo nuotraukas, kad darbai atlikti, ir atvyko pasižiūrėti, kaip viskas atlikta, tą pačią dieną pasirašė ir sutarties papildymą. Taip pat jam sakė, kad jeigu gali, tai geriau būtų, jeigu didesnę pinigų sumą sumokėtų, ir taip pat pasiūlė stovėjimo vietą už vieną litą, jeigu sumokės šiek tiek daugiau. Parkavimo vieta buvo parodyta tiesiogiai vietoje, patalpoje. Prie sutarties buvo kažkokie priedai, bet sutarties pasirašymo nematė. Priedo sąlygas aptarinėjo su E. J.. Jam skambino ir prašė pinigų, vos ne kaip pagalbos kokios, sakė, kad tie pinigai bus įskaičiuoti į bendrą sumą. Statybos vyko, tačiau jokių žinių negaudavo. Tuomet pats pradėjo teirautis, kada bus pasirašyta notarinė sutartis, bet vis buvo sakoma, kad reikia palaukti, buvo akcentuojama, kad bute vienoje sienoje ėjo ventiliacijos angos ir kanalizacija, ir dėl to jie negali suformuoti plano, sakė, kad viskas bus pakeista ir kad kitaip neišeina įvertinti to buto. Vėliau vis sakydavo palaukti, prašydavo dar papildomai pinigų, ką jis ir sumokėjo. Sausio mėnesį jį informavo, kad vyksta statybos darbai, bet kad yra areštuotas turtas – neinformavo. Pirmas įtarimas kilo, kuomet pravažiuodamas pamatė, kad ant pastato jau dedamas stogas, suprato, kad trečio aukšto nebus. Būtent kai pamatė, kad užbaiginėjami darbai, nėra aukštesnio pastato, tada ir kilo įtarimas, kad yra vilkinamas sutarties pasirašymas. Tada panaršęs internete rado atsiliepimus apie įmonę. Tuomet jis skambino E.i, bet atsiliepė V. K., kuris sakė, kad viskas čia gerai, nepanikuoti, bet po to karto nebeatsiliepė. Su E. jau taip pat nebepavyko susisiekti. O jau nuvykęs į vietą gavo informaciją, kad jau kita įmonė viską valdo ir UAB „I.“ nieko nebegali čia daryti. Nuvyko į statybvietę ir darbuotojai jam pasakė, kad šis pastatas nepriklauso UAB „I.“ ir kad E. J. negali čia vaikščioti. Iš tų darbuotojų gavo M. Z. kontaktus ir jie jam pasakė, kad UAB „I.“ yra aferistai ir jie niekuo negali padėti, nieko dėl jo buto nežino. Jam niekas nesakė apie sunkumus su UAB „T. M.“. UAB „T. M.“ nežadėjo užskaityti tų pinigų, jie net nesidomėjo buto numeriu. Pavedimai buvo atliekami UAB „I.“. Padaryta žala 82 500 litų. Civilinį ieškinį palaiko.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas J. O. parodė, kad 2013 m. apie kovo mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, internatiniame puslapyje rado UAB „I.“ skelbimą apie parduodamus butus (duomenys neskelbtini). Susisiekus skelbime nurodytu telefonu, atsiliepė žmogus, kuris prisistatė E.. Pokalbio metu susitarė apžiūrėti butus. E. jį informavo, kad jei iki 2013 m. kovo mėnesio pabaigos pasirašys buto rezervavimo sutartį, buto kaina bus 2 000 kv./m. Liudytojas sutiko, rezervuoto buto kaina buvo apie 80 000 Lt. 2013-03-23 buvo pasirašyta Turto rezervacinė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sutartį pasirašė adresu (duomenys neskelbtini), laikinajame pastate, statybiniame vagonėlyje. E. J. jam padavė jau pasirašytą pardavėjo UAB „I.“ direktoriaus V. K. sutartį. Pagal sutartį per tris darbo dienas liudytojas turėjo sumokėti 10 000 Lt. Avansą pervedė iš savo asmeninės SEB banko sąskaitos į UAB „I.“ AB DNB banko sąskaitą. 2013 gegužės mėnesio pradžioje jis susisiekė su E. J. ir paprašė, kol vyksta statybos darbai, jo rezervuotame bute įvesti grindinį šildymą, E. J. sutiko ir informavo, kad tai papildomai kainuos 2 500 Lt. Šiuos pinigus jis E. J. perdavė į rankas, tačiau jokio grynųjų pinigų kvito negavo. 2013 m. gegužės mėnesio viduryje jam paskambino E. J., kuris informavo, kad liudytojas turi atvykti į objektą darbų įvertinimui. Jis įsitikino, kad statybos darbai vyksta, buvo įstatyti plastikiniai langai, pastatytos sienų pertvaros liudytojo pageidavimu, įrengtos šildomos grindys. Po apžiūros E. J. paprašė, kad jis dar bendrovei pervestų 50 000 Lt sumą, bei liudytojui pažadėjo, kad po pervedimo gaus už 1 Lt parkingo vietą Nr. 9 bei nemokamai įves elektros instaliaciją. Šiuo pagrindu buvo sudarytas priedas prie 2013-03-23 sutarties. 2013-05-22 bankiniu pavedimu liudytojas iš savo asmeninės SEB banko sąskaitos į UAB „I.“ AB DNB banko sąskaitą pervedė dar 50 000 Lt sumą. 2013 m. liepos mėnesį jis turėjo su UAB „I.“ pasirašyti notarinę buto pirkimo – pardavimo sutartį. Tačiau visą laikotarpį data buvo nukeliama vėlesniam laikotarpiui. 2013 m. lapkričio mėnesį jam paskambino E. J. ir informavo, kad vėl liudytojas turi padaryti bankinį pavedimą, pareikalavo 20 000 Lt. Pasakė, kad statybos darbai vyksta ir kad bendrovei trūksta pinigų. 2013-11-27 liudytojas bankiniu pavedimu iš savo asmeninės SEB banko sąskaitos į UAB „I.“ AB DNB banko sąskaitą pervedė 20 000 Lt sumą. Buvo sudarytas priedas prie 2013-03-23 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Visą laiką E. J. žadėjo, kad notarinę buto pirkimo – pardavimo sutartį sudarys 2014 sausio mėnesį. Tačiau sausio mėnesį jis liudytoją vėl informavo, kad nespėja su statybos darbais ir kad sutartis bus pasirašyta 2014 m. pavasarį. Visą laikotarpį liudytojas stebėjo statybas ir matė, kad statybos vyksta. 2014 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje jis jau negalėjo prisiskambinti E. J.. Jis skambino E. J., tačiau atsiliepė V. K., kuris jokios informacijos jam nesuteikė, tik pažadėjo liudytojui, kad 2014 m. spalio mėnesį galės kraustytis į butą. Po kelių dienų jis internete rado daugiau neigiamų komentarų apie UAB „I.“ ir (duomenys neskelbtini). Liudytojui nuvykus į (duomenys neskelbtini), kur asmuo, lygtai teritorijos sargas, jį informavo, kad jau pastatas turi naujus šeimininkus, ir padavė jam M. telefono numerį. 2014 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, bet tikslios datos nepamena, jis paskambino M., liudytojas jam prisistatė, trumpai papasakojo savo situaciją, o jis liudytojui atsakė, kad jie nieko nežino apie jokias rezervacines sutartis ir nurodė kreiptis į asmenis, kuriems buvo sumokėti avansiniai pinigai už butą. M. pasakė, kad E. J. ir V. K. yra aferistai, kurie taip surinko pinigus per pusę Vilniaus. Liudytojui pasiteiravus, kas bus su jo butu, M. atsakė, kad tai yra ne jo butas, o UAB „T. M.“ turtas, kadangi liudytojas nesudarė buto notarinės pirkimo – pardavimo sutarties, ir nurodė jam kreiptis į teisėsaugą bei į jo asmeninį el. paštą atsiuntė tyrėjos J. K. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir nurodė kreiptis nurodytais kontaktais. Po šio pokalbio jis įnirtingai skambino V. K., kuris pagaliau atsiliepė, bet tikslios informacijos jam nepasakė. Pokalbio metu liudytojas pareikalavo, kad V. K. jam grąžintų visus sumokėtus pinigus, tačiau jis pasakė, kad jie viską sutvarkys ir liudytojas vis tiek gaus savo butą. Tačiau lig šiol jam pinigai negrąžinti bei buto neatgavo. Pageidauja, jog atsakingi asmenys įvykdytų savo sutartinius įsipareigojimus arba grąžintų sumokėtus pinigus, t. y. 82 500 Lt (4 t., b. l. 36-38).

2013-03-23 Turto rezervavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas UAB „I.“, atstovaujama direktoriaus V. K., įsipareigoja rezervuoti butą/patalpą adresu (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 2 aukštas, 5 butas, buto plotas 39,68 kv.m., su garantija, kad priešais nebus daugiabučio namo, teritorijoje vietoj paviešinių (taip tekste) bus kotedžai iki dviejų aukštų; preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigoja sudaryti 2013-06-30; o pirkėjas – J. O. – įsipareigoja sumokėti pardavėjui 10000,00 Lt po šios sutarties pasirašymo dienos į pardavėjo sąskaitą (4 t., b. l. 26-29).

2013-05-22 pasirašytas priedas prie sutarties, kuriuo pirkėjas įsipareigoja per 3 darbo dienas papildomai sumokėti 50 000 Lt, kurie bus užskaityti į bendrą buto kainą, į pardavėjo sąskaitą, o pardavėjas įsipareigoja parduoti pirkėjui parkavimo vietą Nr. 9 už 1 litą ir nemokamai padaryti instaliaciją visame bute (4 t., b. l. 29).

2013-11-25 pasirašytas priedas prie sutarties, kuriuo pirkėjas įsipareigoja per 3 darbo dienas papildomai sumokėti 20 000 Lt mokestį, kuris bus įskaitytas į bendrą buto kainą, į pardavėjo sąskaitą (4 t., b. l. 30-31).

Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad J. O. sumokėjo į UAB „I.“ banko sąskaitą 2013-03-25 – 10000 Lt, 2013-05-22 – 50000 Lt, 2013-11-27 – 20000 Lt (4 t., b. l. 32-34).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis Z. V. parodė, kad ieškojo sau buto, surado per internetą skelbimą, susisiekė su E.. Objekte apsižiūrėjo, E. jam parodė projektą, sklypo dokumentus. Bendravo su E., keletą kartų – su direktoriumi V. K.. Buvo pokalbis apie buto rezervaciją, jam sakė, kad vėliau bus brangiau. Butą jis išsirinko 3 aukšte. Dar jam siūlė parkingą už 5000 litų. Jis pervedė 5000 litų. Taip pat dėl šildomų grindų reikėjo 2000 litų sumokėti. Jokių kvitų dėl pinigų perdavimo jis negavo, nors jam žadėjo juos duoti. Po to iš Ž. B. sužinojo apie UAB „T. M.“. Buvo susitikimas su I. Ž., UAB „T. M.“ siūlė didesnę kainą. Jis po susitikimo su UAB „T. M.“ suprato, kad nieko negaus ir jokie pinigai nebus įskaičiuoti. Su V. K. bendravo porą kartų objekte. Jis (Z. V.) pats statybininkas, bet jis mokėjo įtikinti, kalbėjo apie biurokratus. Matė blokelius, jie buvo skirti 3 ir 4 aukštams statyti, bet darbai vyko lėtai. Jis vis tikėjosi, kad viskas bus pastatyta, juolab kad E. ir V. tikino, kad viskas bus gerai. Nereikalavo grąžinti pinigų, su Ž. B. susisiekė ir suprato, kas čia bus. J. sakė, kad neturi galimybės atvažiuoti, sakė, kad bus direktorius objekte. Statybiniais klausimais bendravo su V. K.. Padaryta žala 17 000 litų. Reikalavimą palaiko.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Z. V. parodė, kad 2013 m. kovo mėnesį internetiniame portale, bet tiksliai kokiame nepamena, rado UAB „I.“ skelbimą apie parduodamus butus (duomenys neskelbtini). Skelbimas jį sudomino dėl kainos, todėl internete nurodytais telefono numeriais paskambino pasiteirauti, atsiliepė E. J., prisistatė kaip bendrovės UAB „I.“ atstovas. Pokalbio metu liudytojas susitarė apžiūrėti patalpas (duomenys neskelbtini). Po apžiūros E. J. informavo, kad dar jis gali spėti užrezervuoti butą pigiau, nes po to butai brangs. 2013-03-23 adresu (duomenys neskelbtini), statybiniame vagonėlyje pasirašė turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šią sutartį E. J. jam padavė jau pasirašytą iš pardavėjo pusės, t. y. UAB „I.“ direktoriaus V. K.. Liudytojas butą išsirinko, kuris yra 2 korpuse, 3 aukšte, buto Nr. 2. Buto kaina sutarė 84 000 Lt už 42 kv./m. Pagal turto rezervavimo sutartį avansu liudytojas turėjo pervesti 10 000 Lt. 2013-03-26 jis bankiniu pavedimu pervedė 10 000 Lt į UAB „I.“ AB DNB banke esančią banko sąskaitą. Pagal turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „I.“ jis turėjo pasirašyti iki 2013-06-30. 2013 m. apie gegužės mėnesį jam paskambino E. J., kuris pasiūlė įsigyti dar parkingą (automobilio stovėjimo vietą) už 5 000 Lt. 2013-05-23 adresu (duomenys neskelbtini), statybiniame vagonėlyje prie turto rezervavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas priedas Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas pagal priedą prie sutarties 2013-05-28 bankiniu pavedimu UAB „I.i“ pervedė 5 000 Lt. 2013 m. gegužės mėn. pabaigoje E. J. liudytojui pasiūlė rezervuotame bute įsirengti šildomas grindis, už kurias skubiai reikia sumokėti 2 000 Lt. Šią sumą liudytojas perdavė E. J., tačiau jokio dokumento, kad jis iš jo paėmė šiuos pinigus, negavo. Visą laiką statybos darbai (duomenys neskelbtini) vyko. E. J. liudytojui vis minėdavo, kad darbai šiek tiek vėluos, bet gruodžio mėnesį jie tikrai bus baigti. Liudytojo nuomone, pagal vidinius darbus buvo ruošiama statyti 3-4 pastato aukštus. E. J. jam rodė net sudėtus prie pastato blokelius, kurie buvo skirti 3-4 aukštų statybai. Dėl šių aplinkybių jis pasitikėjo E. J.. 2014 m. pavasarį, maždaug balandžio mėnesį, liudytojas su E. J. jau negalėjo susisiekti. 2014 m. rugsėjo mėnesį nuvykęs į (duomenys neskelbtini) susitiko Ž. B. (vienas iš pareiškėjų, kuris norėjo įsigyti butą), kuris informavo, kad su UAB „I.“ vyksta negeri dalykai, nes pastatas jau priklauso UAB „T. M.i“. Liudytojas į UAB „T. M.“ atstovą nesikreipė. Liudytojas nežinojo, kad gali užregistruoti turto rezervavimo sutartį VĮ Registrų centre. 2014 m. apie lapkričio mėnesį buvo susitikimas su UAB „T. M.“ atstovu, t. y. I. Ž. Z.. Susitikimo metu visi pirkėjai prašė I. Ž. Z., kad pripažintų jau pasirašytas butų rezervavimo sutartis ir užskaitytų avansinius mokėjimus, tačiau jis atsisakė, motyvuodamas tuo, kad ne UAB „T. M.“ sudarė su pirkėjais rezervavimo sutartis. Pasakė, kad jei nori įsigyti butus, turi pirkti juos už kitą kainą, t. y. didesnę kainą. Liudytojas pageidauja, kad atsakingi asmenys jam grąžintų sumokėtus pinigus, t. y. 17 000 Lt (8 t., b. l. 42-43).

2013-03-23 Turto rezervavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas UAB „I.“, atstovaujama direktoriaus V. K., įsipareigojo rezervuoti butą/patalpą adresu (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 3 aukštas, 2 butas, buto plotas 42,18 kv.m., su garantija, kad priešais nebus daugiabučio namo, teritorijoje vietoj paviešinių (taip tekste) bus kotedžai iki dviejų aukštų; bendra turto kaina nustatyta 84 000,00 Lt; preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti ne vėliau kaip 2013-06-30; o pirkėjas – Z. V. – įsipareigojo sumokėti pardavėjui 10 000,00 Lt iki 2013-03-28 į pardavėjo sąskaitą (8 t., b. l. 23-25).

2013-03-26 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad Z. V. sumokėjo į bendrovės sąskaitą 10 000 Lt (8 t., b. l. 26).

2013-05-23 pasirašytas sutarties priedas, kuriuo pirkėjas įsipareigojo iki 2013-05-28 sumokėti papildomai5000 Lt į pardavėjo sąskaitą, o pardavėjas įsipareigojo pirkėjui parduoti parkavimo vietą už 5000 Lt (8 t., b. l. 27).

2013-05-28 Tarpfilialinis kasos pajamų orderis patvirtina, kad Z. V. sumokėjo 5000 Lt (8 t., b. l. 28).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. V. parodė, kad buvo pardavusi savo sodą ir jos brokerė J. B., kuri padėjo parduoti, rado skelbimą internete ir pasiūlė juo pasidomėti. Ji susigundė, pagalvojo, kad šis butas galėtų būti anūko. Dokumentus pradėjo tvarkytis per tarpininkę, J. B.. Ji atsiuntė į paštą rezervacinę sutartį, išsirinko butą antrame aukšte. Sumokėjo 15 000 litų avansą. Jų tinklalapyje pasiskaitė apie įmonę, viskas buvo gražiai aprašyta, pats butas jai patiko. Laukė birželio mėnesio, nes turėjo baigti įrengti butus, su vyru važiuodavo pasižiūrėti į statybvietę. Atėjus birželio mėnesiui jokių žinių negavo, darbai lyg ir vyko, darbininkai vaikščiojo, bet vyko būtent vidaus darbai. Praėjus tam terminui, ją J. ramino, kad jau turi būti darbai baigti. Ji pati dirbo šioje sferoje, žinojo, kaip tvarkomi dokumentai, įtarimų nekilo. Po to internete pamatė, kad jų butai perpardavinėjami, susisiekė su viena nukentėjusiąja. Tuomet ji pati jau skambino į tą įmonę, rodos, tik vieną kartą atsiliepė moteris. Su V. K. ji nebendravo, jis jai ir neatsiliepė niekada. Tuomet ji kreipėsi į policiją. Jai padaryta 15 000 litų žala. Civilinį ieškinį palaiko. Su ja nebuvo susisiekę nei V. K., nei E. J.. Vienintelį kartą jai atsiliepė, bet neprisimena, ar prisistatė. Jai telefono nekėlė, ir J. nekėlė, J. sakė, kad negali prisiskambinti, bet ji nueidavo į patį ofisą, kur ją patikindavo, kad viskas gerai. Iš J. sužinojo, kad nemalonumai kilo tarp įmonių. J. užsiminė, kad gal išeis kažkaip iš kitos įmonės nusipirkti butą. Ji (I. V.) turėjo rezervacinę sutartį, bet sutarties pasirašyme nedalyvavo, sutartyje buvo J. ir V. K. parašai. Nebuvo kažkokio konkretaus pasiūlymo, J. tik sakė iš savo nuomonės, kad viskas bus gerai, kad galbūt bus kitas butas, bet ji jau visko atsisakė, norėjo tik pinigus susigrąžinti. Geriau prisiminė viską duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. V. parodė, kad 2013 m. vasario mėnesį su ja susisiekė jos pažįstama nekilnojamojo turto agentė, J. B., kuri pasiūlė įsigyti butą naujai statomame projekte, (duomenys neskelbtini). Projektas jai patiko, todėl su J. B. 2013-03-25 pasirašė Pavedimo sutartį dėl tarpininkavimo įsigyjant būstą (duomenys neskelbtini), kadangi jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). 2013-03-25 J. B., atstovaudama liudytojai, pasirašė su UAB „I.“ Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi rezervavo butą 1 korpuse, 2 aukšte, Nr. 1. Buto kaina buvo 75 000 Lt., 1 kv./m kaina 2 000 Lt, be įrengimo. Kaip ir kur buvo pasirašoma sutartis, ji nežino, kadangi sutarties pasirašyme nedalyvavo. 2013-03-25 J. B. į jos elektroninį paštą atsiuntė nuskenuotą pasirašytą Turto rezervavimo sutartį ir informavo, kad jau 2013 m. birželio mėnesį turi būti pabaigtas projektas ir priduotas namas. Tačiau tik po pastato pridavimo galės pasirašyti notarinę buto pirkimo – pardavimo sutartį. Pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) avansinį turto rezervavimo mokestį ji turėjo pervesti per 14 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. 2013-04-10 iš savo asmeninės sąskaitos pervedė į UAB „I.“ DNB banko sąskaitą 15 000 Lt sumą. Visą laikotarpį ji bendravo tik su J. B.. Ji liudytoją vis informuodavo, kad pastato pridavimo laikas yra atkeliamas dėl dokumentų tvarkymo, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė neduoda kažkokio leidimo. Tačiau 2014 birželio mėnesį liudytoja pati pradėjo skambinti UAB „I.“ atstovams, kurie ją informavo, kad vis kyla problemų dėl dokumentų ir kad greitu metu pastatas bus priduotas (dokumentai sutvarkyti). 2014 m. lapkričio mėnesį J. B. ją informavo, kad kilo didelių nesklandumų tarp dviejų bendrovių UAB „I.“ ir UAB „T. M.“, bei dabar neaišku kuo baigsis būsto įsigijimo procesas, neaišku ar bus gražinti sumokėti avansiniai pinigai (15 000 Lt suma). Pasiūlė liudytojai jau būstą įsigyti už didesnę kainą. Tačiau ji atsisakė ir pareikalavo žodžiu, kad jai būtų grąžinti sumokėti pinigai. J. B. liudytoją informavo, kad negali susisiekti su UAB „I.“ atstovais ir patarė kreiptis į policiją. Liudytoja nori, kad atsakingi asmenys jai gražintų sumokėtus pinigus pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 15 000 Lt (4 t., b. l. 95-96).

2013-03-25 Pavedimo sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama vadybininkės J. B., kaip tarpininkas, be kita ko, susitarė padėti I. V., kaip klientui, padėti nupirkti 2 kambarių butą naujame statomame name (duomenys neskelbtini) 1-as korpusas už kainą, ne didesnę 2000 Lt už kv.m., t. y. 75 500 Lt (4 t., b. l. 86-88); 2013-03-25 Kasos pajamų orderio duomenimis, I. V. sumokėjo 1500 Lt tarpininkavimo mokestį (4 t., b. l. 93).

2013-03-25 Turto rezervavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas UAB „I.“, atstovaujama direktoriaus V. K., įsipareigojo rezervuoti butą/patalpą adresu (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 2 aukštas, 1 butas, buto plotas 37,76 kv.m., su garantija, kad priešais nebus daugiabučio namo, teritorijoje vietoj paviešinių bus kotedžai iki 2 aukštų; preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigoja sudaryti iki 2013-06-30; o pirkėjas – J. B. (t. y. I. V.) – įsipareigoja sumokėti pardavėjui 15000,00 Lt per 14 dienų po šios sutarties pasirašymo į pardavėjo sąskaitą (4 t., b. l. 89-91).

2013-04-10 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad I. V. sumokėjo į bendrovės sąskaitą 15 000 Lt (4 t., b. l. 92).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. B. parodė, kad 2013 m. kovo mėnesį rado skelbimą internete dėl parduodamų butų, tas statybas jau matė, nes gyveno netoliese, ieškojo jų skelbimo. Susisiekė skelbime nurodytu telefonu su E. J., kuris vėliau aprodė projektą, jie išsirinko butą. Savaitės bėgyje pasirašė rezervacinę sutartį, sumokėjo rodos 20 000 litų. Rodos birželį turėjo pasirašyti sutartį. Gegužės ar birželio mėnesį jiems pasakė, kad trūksta lėšų, ir pasiūlė įnešti pinigų. Kadangi jie jų neturėjo, tai jiems pasiūlė, jeigu įneš pinigus, tai gaus parkingo vietą už litą. Jie gavo pinigų, pervedė rodos 15 000 litų. Vėliau dar kelis kartus buvo susitikę su E., jis aprodė, kaip viskas įrengta, bet viskas tęsėsi ilgai ir pradėjus domėtis, kas vyksta, sužinojo, kad butai dabar priklauso UAB „T. M.“. Su V. K. jis nebendravo, V. K. nepažinojo, tik teisme jį pirmą kartą pamatė. Turėjo būti dvi parkingo vietos. Jiems siūlė įnešti 15 000 litų, iš kurių 10 000 litų būtų prie bendro buto kainos, o 5 000 litų už dvi parkavimo vietas. Gal ir buvo V. K. objekte, bet su juo nebendravo. Su E. telefonu kalbėdavo, jis sakydavo, kad tai tas negerai, tai anas, tai pinigų trūksta, tai su dokumentais kažkas ne taip, o vėliau bendravimo nebuvo. Iš kitų nukentėjusiųjų sužinojo, kad kažkas čia ne taip. Kai pirko butą, manė, kad jis priklauso UAB „I.“, buvo užėję į jų tinklalapį, matė tą objektą, todėl nekilo įtarimų. Antram įnašui paėmė paskolą. E. J. paragino pasiimti paskolą, nes vis tiek ją reikėtų imti vėliau, jis atseit padės gauti paskolą. Jokia pinigų suma negražinta. Sumokėjo iš viso 35 000 litų. Civilinį ieškinį palaiko.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas J. B. parodė, kad 2013 m. kovo mėnesio pradžioje internetiniame puslapyje rado UAB „I.“ skelbimą dėl parduodamų butų (duomenys neskelbtini). Paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, skambučio metu sutarė susitikti parduodamame pastate ir apžiūrėti butus. Jam patiko butas, esantis 2 korpuse, 2 aukšte, buto Nr. 3 (pagal naują išplanavimą buto Nr. 11). Buto kaina buvo nurodyta 129 000 Lt. 2013-03-26 prie pastato (duomenys neskelbtini), gatvėje, prie E. automobilio, iš (duomenys neskelbtini), susitiko su E., kuris padavė jam jau pasirašytą Turto rezervacinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „I.“ direktoriaus V. K. pusės. Pagal Turto rezervacinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) per 2 darbo dienas liudytojas turėjo pervesti turto rezervacinį mokestį, t. y. 10 000 Lt, ir iki 2013-04-15 dar 10 000 Lt sumą. 2013-03-27 bankiniu pavedimu pervedė į UAB „I.“ sąskaitą 10 000 Lt sumą. 2013-04-09 bankiniu pavedimu pervedė į UAB „I.“ sąskaitą dar 10 000 Lt sumą. Pagal Turto rezervacinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „I.“ įsipareigojo buto pirkimo – pardavimo sutartį pasirašyti iki 2013-06-30, tačiau šis įsipareigojimas nebuvo įvykdytas. 2013-05-23 buvo pasirašytas Priedas prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį jis įsipareigojo pervesti UAB „I.i“ 15 000 Lt sumą, kurios 10 000 Lt bus užskaityta prie bendros buto kainos, o 5 000 Lt už dvi parkavimo vietas. 2013-05-28 jo žmona, J. B., iš savo asmeninės sąskaitos pervedė į UAB „I.“ sąskaitą 15 000 Lt sumą. E. vis terminą dėl buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atidėdavo, dėl darbų vėlavimo, nesutvarkytų dokumentų ir kitų priežasčių. Iki 2014 m. vasaros pradžios bendravimas su UAB „I.“ vyko, tačiau sunkiai. Darbai statomame komplekse (duomenys neskelbtini) vyko labai lėtai. 2014 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje liudytojas internete rado blogus atsiliepimus apie UAB „I.“. Bandė susisiekti su E. J., tačiau susisiekti nepavyko. Liudytojas jam rašė tiek elektroniniu paštu, tiek siuntė registruotu paštu laiškus dėl Turto rezervacinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, tačiau susisiekti ir susitarti nepavyko, todėl lig šiol sumokėti pinigai nėra jam grąžinti. Liudytojas pažymėjo, kad atlikti pavedimai 2013-03-27 ir 2013-04-09 (20 000 Lt) buvo atlikti iš jo asmeninės banko sąskaitos, o 2014-05-28 pavedimas atliktas jo žmonos J. B.. Ikiteisminio tyrimo procese liudytojo šeimai atstovaus jis, J. B.. Liudytojas pageidauja, kad atsakingi asmenys jam gražintų sumokėtus 36 704 Lt (4 t., b. l. 115-116).

2013-03-26 Turto rezervavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas UAB „I.“, atstovaujama direktoriaus V. K., įsipareigojo rezervuoti butą/patalpą adresu (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 2 aukštas, 3 butas, buto plotas 64,55 kv.m., su garantija, kad priešais nebus daugiabučio namo, teritorijoje vietoj paviešinių (taip tekste) bus kotedžai iki 2 aukštų; preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti iki 2013-06-30; o pirkėjas – J. B. – įsipareigojo sumokėti pardavėjui 10000,00 Lt turto rezervavimo mokestį per 2 darbo dienas po šios sutarties pasirašymo ir iki 2013-04-15 dar 10 000 Lt į pardavėjo sąskaitą (4 t., b. l. 101-103).

Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad 2013-03-27 J. B. sumokėjo į bendrovės sąskaitą 10 000 Lt, 2013-04-09 – dar 10 000 Lt (4 t., b. l. 104-105).

2013-05-23 sudarytas Priedas prie sutarties, kuriuo J. B. įsipareigojo per 3 darbo dienas papildomai sumokėti 15 000 Lt mokestį už rezervuotą butą į pardavėjo sąskaitą, o pardavėjas įsipareigojo po mokėjimo gavimo parduoti pirkėjui dvi parkavimo vietas Nr. 49 ir Nr. 50 už 5000 Lt, ir 10 000 Lt bus užskaityta prie bendros buto kainos (4 t., b. l. 106).

Iš J. B. banko sąskaitos išrašų matyti, kad jis 2013-05-28 sumokėjo 15 000 Lt į UAB „I.“ sąskaitą (4 t., b. l. 107-109).

Taip pat J. B. pateikė planus, kuriuose pažymėtas jo rezervuotas butas II korpuse antrame aukšte, ir parkavimo vietos Nr. 49 ir Nr. 50 (4 t., b. l. 110-112).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. Š. parodė, kad 2013 m. balandžio mėnesio pradžioje norėdamas įsigyti nekilnojamąjį turtą, skelbimų portale rado skelbimą apie renovuojamą (duomenys neskelbtini) pastatą. Balandžio mėnesio pradžioje susitiko su E. J., kuris prisistatė kaip UAB „I.“ atstovas, pristatė projektą, aprodė buvusį (duomenys neskelbtini). Kadangi gyveno (duomenys neskelbtini), žinojo tą pastatą. Klausė dėl įsigijimo aplinkybių, jam paaiškino, kad dalyvavo konkurse, kurį organizavo Valstybinis turto fondas, ir jį privatizavo. Atstovas pristatė planus, pasakė, kad bus pastatyti 3 ir 4 aukštai. Apžiūrėję patalpas nusprendė, kad nori buto trečiame aukšte. Po to pristatymo jam į el. paštą atsiuntė būtent trečio aukšto planus, brėžinius. Gavęs juos, paieškojo informacijos Valstybiniame turto fonde. Buvo informuotas, kad buvo privatizuojamos patalpos, kuriose kurį laiką veikė ir mokykla, jai užsidarius, buvo nuspręsta privatizuoti, ir konkursą laimėjo būtent UAB „I.“, todėl įtarimų nekilo. Todėl nusprendė pasirašyti rezervacinę sutartį. Tačiau prieš pasirašant sutartį jie vėl susitiko ir jis pasakė, kad pasirašys sutartį tada, kai bus nuosavybės registrų įsigijimo dokumentai. Statybvietėje buvo įrengtas įmonės vagonėlis, jame jam parodė Registrų centro pažymėjimą. Pažymoje pamatė, kad buvo apribojimai, nes pagal sandorį dar buvo neatsiskaityta, buvo pažymėta, kad turto negalima perleisti tretiesiems asmenims, todėl negalėjo sudaryti preliminarios sutarties, nes nebuvo ką įsigyti. Pasirašė rezervacijos sutartį ir jis kurį laiką stebėjo statybas. Su V. K. nebendravo, bendravo tik su E., jis atrodė kaip atstovas, o V. K. direktorius. Vis stebėdamas objektą pastebėjo, kad nevyksta jokio poslinkio, nes atlikus pirminius griovimo darbus turėjo būti mūrijami trečias ir ketvirtas aukštai. Apie tai paklausė E., kuris pasakė, kad viską padarys, tiesiog kol kas leidimo negavo. Neiškentęs kreipėsi per pažįstamus į statybos inspekciją, kurie jam pateikė privatizavimo sandorį, kuriame pamatė, kad jie negali pagal privatizavimo sandorį keisti pastato aukštumo. Tuomet kreipėsi į E., kad grąžintų pinigus, tačiau E. buvo geras vadybininkas, bandė įtikinti, tikras sukčius, jis sugebėjo paveikti, ir jie nutarė pakeisti rezervavimo sutartį. Jis buvo rezervavęs butą 3 aukšte ir sumokėjęs 30 000 litų kaip avansą. 2013 m. rugpjūčio mėnesį pakeitė sutartį ir pakeitė rezervuotą neegzistuojantį butą į pirmame aukšte esantį butą, taip pat buvo prižadėta, kad butas bus pakeistas į gyvenamąją paskirtį. E. bandė jį įkalbėti sumokėti papildomai, tada būtų mažesnė pardavimo kaina, bet jis nesutiko pervedinėti daugiau pinigų. Vėliau nebuvo problemų, užsukdavo į statybvietę, darbai vyko. 2014 m. pradžioje buvo pradėtas statyti 3 aukštas, blokeliai jau buvo. Nutarė pasidomėti, ar jie gavo leidimą, tačiau po mėnesio viskas buvo nugriauta. Vis E. užklausus, kada pasirašys viską, jis sakydavo, kad dar nepakeitė objekto paskirties, nėra turtinių vienetų, ir pan. Viskas taip ir vilkinosi. 2014 m. rugpjūčio mėnesį E. jam pasakė, kad galima pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį pas notarą ir nurodė nuvykti į UAB „T. S.“ pasiimti turto vertinimo ataskaitos, joje pamatė, kad paskirtis vis dar nepakeista į gyvenamąją. Taip pat nekilnojamojo turto išraše pamatė, kad balandžio mėnesį tas turtas perleistas UAB „T. M.“. Pasakė turto vertintojui, kad nemokės už šį išrašą, jam davė I. K. numerį, pasakė, kad jis yra tarpininkas ir jis padės. Paskambino E.i, šis toliau suokė, kad viskas bus gerai, kad iš jų pirks, vis tiek tikino, kad viskas bus gerai. Jie kitą dieną susitiko, bet nieko nesusitarė. Tuomet susisiekė su I., jis paaiškino, kad UAB „I.“ perleido turtą UAB „T. M.“ už skolas. Jis klausė, kaip bus su jo rezervuotu turtu, kuris dar nebuvo parduotas, jam pasakė, kad kaina tikrai nebus tokia ir kad jo sumokėtų pinigų greičiausiai neįskaitys, bet su juo susieks. Vėliau su juo niekas nesusiekė, į jo skambučius taip pat neatsiliepė nei I., nei E.. V. K. statybvietėje matė, mano, jis viską suprato ir žinojo, kad čia vyksta. Jam pasakė, kad nebus trečio ir ketvirto aukšto dėl apribojimų. Išsiaiškino, kad įsiskolinimas. Tai vyko 2013 m. rugpjūčio mėnesį. Su E. J. bendravo tiesiogiai. Dėl vėlavimo aiškino, kad pradžioje negauna leidimų statyti, nesuformuoja atskirų turtinių vienetų. Jam sakė, jog pakeis sandorį su Valstybės turto fondu, bandė įtikinti, kad tai tik laikini trukdžiai, kad viskas bus gerai. Jis bandė tiesiog sukčiauti, jis žinojo apie tai, kad negali ir kad negaus leidimo statyti trečią ir ketvirtą aukštus. V. K. buvo matęs, sveikindavosi, žinojo jį kaip direktorių, kuris būdavo objekte. Nemano, kad jis nieko nežinojo, kas vyksta. Nutarė pirkti, nes jį įtikino E.. V. K. jo tikrai neįtikinėjo, bet jis dėjo parašus. Kaina apskritai rinkoje buvo panaši. Šio buto kaina buvo patrauklesnė, bet tikrai ne 50 procentų skyrėsi nuo rinkoje vyraujančių. Kaina buvo gera, bet nekelianti įtarimų. Jis skolinosi pinigų iš artimųjų, skolą jiems grąžino. Jam padaryta 30 000 litų žala, niekas negrąžinta. Civilinį ieškinį palaiko.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytas V. Š. parodė, kad 2013 apie kovo mėnesį internetiniame puslapyje rado UAB „I.“ skelbimą dėl parduodamų butų (duomenys neskelbtini). Paskambino nurodytu telefono numeriu, kalbėjosi su E. J., kuris prisistatė kaip UAB „I.“ atstovas. 2013 m. apie balandžio mėnesio pradžioje apžiūrėjo butus (duomenys neskelbtini). Jis išsirinko butą, esantį 2 korpuse, 3 aukšte, buto Nr. 3. 2013-04-11 su UAB „I.“ pasirašė Turto rezervacinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buto kaina buvo nustatyta 142 010 Lt. Pagal šią sutartį per 2 darbo dienas jis turėjo sumokėti UAB „I.i“ į DNB banke esančią sąskaitą 30 000 Lt sumą už rezervuotą butą. 2013-04-14 bankiniu pavedimu jo tėvas V. Š. iš savo asmeninės sąskaitos pervedė į UAB „lnresa“ sąskaitą 20 000 Lt. 2013-04-15 bankiniais pavedimais iš SEB ir SWED bankų esančių sąskaitų jo draugė L. M. pervedė į UAB „I.“ banko sąskaitą 5 000 Lt sumą už rezervuotą butą. 2013-04-15 ir 2013-04-16 jis iš savo asmeninės sąskaitos, esančios SEB banke, per kelis pavedimus pervedė į UAB „I.“ DNB banke esančią sąskaitą 5 000 Lt sumą. 2013-08-12 su UAB „I.“ buvo pasirašytas Susitarimas dėl turto rezervavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo. Šiuo susitarimu buvo pakeistas turto rezervavimo sutarties objektas, jis išsirinko butą, esantį 2 korpuse, 1 aukšte, buto Nr. 3, buto kaina 160 000 Lt. UAB „I.“ pagal pasirašytas sutartis statybos darbus įsipareigojo pabaigti iki 2014-04-01, o pasirašyti preliminarią turto pirkimo - pardavimo sutartį iki 2013-11-29. Tačiau UAB „I.“ šių įsipareigojimų neįvykdė. Nuo turto rezervavimo dienos statybas (duomenys neskelbtini) liudytojas stebėjo, tačiau statybos darbai vyko lėtai. 2014-08-27 liudytojui paskambino E. J. ir informavo, kad jis turi nuvykti į UAB „T. S.“ paimti jo perkamo buto įvertinimo ataskaitą. Apžiūrėjęs gautą ataskaitą, liudytojas pastebėjo, kad jo rezervuotas butas priklauso UAB „T. M.“. Jis kreipėsi į E. J., kuris jam nieko nepaaiškino. 2014-09-03 telefonu kreipėsi į UAB „T. M.“ atstovą I. K. dėl jo sudarytos su UAB „I.“ Turto rezervacinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas jam pasiūlė sudaryti notarinę turto pirkimo - pardavimo sutartį, įskaitant jo sumokėtus pinigus, tačiau UAB „T. M.“ atstovas atsisakė, motyvų nenurodė. Nei viena iš minėtų bendrovių jam negrąžino sutarties pagrindu sumokėtų piniginių lėšų. Liudytojas pageidauja, kad atsakingi asmenys grąžintų jam sumokėtas pinigines lėšas, 30 000 Lt sumą (4 t., b. l. 156-157).

2013-04-11 Turto rezervavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas UAB „I.“, atstovaujama direktoriaus V. K., įsipareigojo rezervuoti butą/patalpą adresu (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 3 aukštas, 3 butas, buto plotas 64,55 kv.m.; preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigoja sudaryti iki 2013-06-30; o pirkėjas – V. Š. – įsipareigojo sumokėti pardavėjui 30000,00 Lt turto rezervavimo mokestį per 2 darbo dienas po šios sutarties pasirašymo į pardavėjo sąskaitą (4 t., b. l. 140-142).

Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad 2013-04-15 V. Š. sumokėjo į bendrovės sąskaitą: 20 000 Lt (mokėtojas – V. Š.), 1500 Lt, 2500 Lt, 1000 Lt (mokėtoja – L. M.), 2000 Lt, 2000 Lt ir 2013-04-16 – 1000 Lt (mokėtojas – V. Š.) (4 t., b. l. 143-149).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, minėtas butas 2014-04-02 pirkimo-pardavimo sutartimi perleistas UAB „T. M.“ (4 t., b. l. 150-151).

2013-08-12 (dokumente metai nurodyti 2012) pardavėjas UAB „I.“, atstovaujama direktoriaus V. K., ir V. Š. surašė susitarimą dėl turto rezervavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, kuria, be kita ko, pakeitė sutarties 4.1 punktą, sutarė, kad pardavėjas įsipareigoja rezervuoti butą su terasa adresu (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 1 aukštas, 3 butas, buto plotas 64,55 kv.m., terasos plotas 40 kv.m.; sutarties 1.7 punktą, sutarė, kad preliminarią būsimo turto pirkimo-pardavimo sutartį šalys įsipareigoja sudaryti 2013-11-29 (4 t., b. l. 152-153).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. B. parodė, kad 2013 m. gegužės mėnesį rado skelbimą, jog (duomenys neskelbtini) rekonstruojamas (duomenys neskelbtini), paskambino skelbime nurodytu telefonu ir susitiko objekte su vadybininku prisistačiusiu E. J.. Jis aprodė rekonstruojamas patalpas, buvo numatyta statyti trečią ir ketvirtą aukštą, aprodė būsimų butų planus ir brėžinius. Nuosavybės dokumentų, registravimo dokumentų ji nematė. Kadangi antrame ir pirmame aukšte nebeliko butų, susitarė, kad jos butas bus ketvirtame aukšte. Jai pasakė, kad kvadratinis metras kainuos 2500 litų, bet jeigu sumokės didesnį pradinį įnašą, t. y. 83 000 litų, tai kvadratinio metro kaina bus 2000 litų. Jai patiko pasiūlymas dėl kainos sumažinimo. Kadangi suabejojo, nes pradinio įnašo dydis buvo didelis, E. pasiūlė sudaryti laidavimo sutartį, kuria įmonės savininkas prisiims atsakomybę ir laiduos savo turtu. Kai ji atvažiavo sekantį kartą į objektą, jie buvo dviese, E. padavė sutartį, kuri jau buvo su V. K. parašais. 2013 m. gegužės 3 d. pasirašė rezervavimo sutartį ir per savaitę pervedė pinigus. Tuomet pradėjo skambinti dažnai, po mėnesio paskambino E.i ir jis pasiūlė įsigyti parkavimo vietą. Atsiuntė sutartį elektroniniu paštu, atvažiavus į objektą E. padavė jai sutartį dėl parkingo, ji pervedė 5000 litų. Ji toliau domėjosi statybų eiga, skambino, važiavo į objektą. Statybos judėjo lėtai. Buvo vienu metu pastoliai ir nuimtas stogas, tarsi tikrai statys 3, 4 aukštus, stogas buvo polietileno plėvele apdengtas, jai atrodė, kad viskas bus gerai. Kai paskambino E.i prieš naujus metus, jis pasakė, kad šalta, jie nieko nedarys ir darbai nukeliami pavasariui. 2014 m. pavasarį E. jai pasiūlė pratęsti sutartį iki balandžio 25 d., pasirašė pratęsimo sutartį. Pasirašyme dalyvavo V. ir E., bet V. nekalbėjo. V. K. sutartį pasirašė prie jos. Laidavimo sutartį pasirašė tą pačią dieną. Po to statybos lėtėjo, pradėjo pirmą, antrą aukštus tvarkyti, bet antras aukštas buvo uždengtas iki pat vasaros ar rudens. Ji vis tikėjosi, kad 3 ir 4 aukštus statys. 2014 m. rugsėjo 30 d. ji priminė, kad sutarties terminas baigiasi. Jie pasiūlė pratęsti sutartį, bet ji nesutiko, nes suprato, kad blogi reikalai. 2014 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje E. nustojo atsiliepinėti į skambučius, atsiliepė V. K.. Iš jo sužinojo, kad nebus nei trečio, nei ketvirto aukštų, kad jie nieko nestatys ir butai priklauso UAB „T. M.“, bet jis įrodinėjo, kad viskas bus gerai. Ji prašė grąžinti pinigus, jis nieko konkretaus neatsakė, tada ji prašė parduoti butą iš esamų, jis sakė, kad tikriausiai tai bus galima padaryti, sakė, kad jau 13 žmonių pasirašė sutartis pas notarą. Ji skambino tuo pačiu numeriu, tik kitas žmogus atsiliepė, kitų numerių ji neturėjo. V. K. ji matydavo toje būdelėje, žinojo, kad tai V. K.. Žadėjo, kad kai parduos butus ir atsiras pinigų, tada statys kitus aukštus. Žadėjo atsiskaityti ir pasiūlyti butus antrame ir pirmame aukštuose. Iš viso ji sumokėjo 55 000 litų. Žala neatlyginta. Ji buvo pareiškusi prašymą prisiteisti žalą civiline tvarka, sprendimas įsiteisėjo. Ieškinys reikštas šių sutarčių pagrindu. Laidavimo sutartyje buvo nurodytas V. K.. Pagal laidavimo sutartį nieko neatlygino.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja V. B. parodė, kad 2013 m. pradžioje internete apžiūrinėjo skelbimus ir rado skelbimų portale (duomenys neskelbtini) skelbimą, kad UAB „I.“ parduoda butus, esančius (duomenys neskelbtini). Be to, papildomai apsilankė UAB „I.“ internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini). Bendrovės puslapyje pastebėjo, kad bendrovė turi keletą projektų (t. y. kad bendrovė parduoda ne vieną būstą), tai sukėlė jos pasitikėjimą šia bendrove. 2013 m. apie gegužės mėn. pradžioje paskambino internete nurodytais kontaktais. Telefonu bendravo su E., savo pareigų telefoninio pokalbio metu nenurodė. Ji susitarė su E., kad atvažiuos apžiūrėti objektą (duomenys neskelbtini). Po apžiūros būstas jai patiko ir ji su E. nuėjo šalia būsto esanti vagonėlį, kuriame jai buvo parodyti brėžiniai su buto planais bei rekonstrukcijos planai. Po rekonstrukcijos šiame pastate pagal brėžinius turėjo būti 56 butai abiejose pastatuose. Kadangi laisvų butų pirmame ir antrame aukšte nebuvo, E. liudytojai pasiūlė įsigyti tokį pat butą 4 aukšte, nors tie 2 pastatai dar tik turėjo 2 aukštus. E. pasakė šio būsto kainą 2500 Lt už kv. m., tačiau informavo, jei liudytoja rezervuodama būstą bendrovei perves 50 000 Lt, tai vieno kvadrato kaina bus tik 2000 Lt. Pasiūlymas buvo labai viliojantis ir palankus, nes būsto kaina labai sumažėjo. 2013-05-03 turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ji peržiūrėjo (duomenys neskelbtini) vagonėlyje. Tačiau jai netiko vienas sutarties punktas, kurį E. pažadėjo pataisyti. Tą pačią dieną sutartį pasirašyti jai atvežė į jos gyvenamosios vietos kiemą, E. sutartį atvežė kartu su V. K.. 2014-05-05 ji nuvyko į (duomenys neskelbtini), ten buvo pasirašyta 2013-05-03 laidavimo sutartis, kuria V. K. kaip laiduotojas įsipareigoja atsakyti liudytojai kaip kreditoriui visu savo turtu, jeigu UAB „I.“ tinkamai ir laiku neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies, grąžinti kreditoriui skolą 50 000 Lt. 2013-05-06 keliais bankiniais pavedimais į UAB „I.“ sąskaitą liudytoja pervedė 50 000 Lt (pavedimo kopijos pridėtos prie IT medžiagos). Maždaug po mėnesio susisiekė su E., kuris pakvietė atvykti ir apžiūrėti atliktus statybos darbus. Apžiūrėjusi pastebėjo, kad didelių pakitimų namo statybose neįvyko. E. pasiūlė jai įsigyti automobilio parkavimo vietą už 5 000 Lt ir nurodė, kad vėliau automobilio parkavimo vieta kainuos 7 000 Lt. 2013-06-10 ji bankiniu pavedimu į UAB „I.“ sąskaitą pervedė 5 000 Lt. Visada su liudytoja bendraudavo tik E.. 2013 m. lapkričio mėn. E. ją informavo, kad 3 ir 4 aukštai nebus statomi, kadangi nespės uždėti stogo iki žiemos. Po šio pranešimo ji laukė pavasario. 2014-04-25 pasirašė su UAB „I.“ priedą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Ši sutartis buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini), šalia esančiame vagonėlyje. 2014 m. pavasarį pastebėjo, kad statybos pajudėjo į priekį, kiemas buvo jau įrengtas (paklotos grindų trinkelės), tačiau pastebėjo, kad 3-4 aukštai net nėra pradėti statyti. E. informavo, kad 3-4 aukštai bus statomi tik tada, kai bus parduoti 1-2 aukštai. Apie 2014 rugpjūčio mėn. liudytoja vėl susisiekė su E. ir informavo, kad nori įsigyti butą 1-2 aukšte. Jis žadėjo po kelių dienų perskambinti. Po šio skambučio E. dingo ir daugiau neatsiliepė į liudytojos skambučius. Po įnirtingų jos bandymų prisiskambinti E.i, apie 2014 m. rugsėjo mėnesį jai atsiliepė V. K., kuris pasakė, kad 3-4 aukšto tikrai nebus ir jie su kita bendrove yra susipykę. Informavo, kad sprendimas bus greitu metu priimtas, ir pasiteiravo, ar liudytoja nori atgauti pinigus, ar įsigyti būstą. Ji jam atsakė, kad jai tinka ir butas, ir pinigai, tik kad ši problema būtų kuo greičiau išspręsta. Liudytoja 2014-10-13 registruotu paštu UAB „I.i“ išsiuntė prašymą, kuriame nurodė, kad jai būtų grąžinta skola. Atsakymo negavo. Forume (duomenys neskelbtini) rado nuorodą, kad UAB „I.“ yra pasivadinusi kitu pavadinimu ir dėl jų parduodamų butų žmonės kreipėsi į policiją (8 t., b. l. 76-77, 85).

2013-05-03 Turto rezervavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas UAB „I.“, atstovaujama direktoriaus V. K., įsipareigojo rezervuoti butą/patalpą adresu (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 4 aukštas, 2 butas, buto plotas 42,18 kv.m.; bendra turto kaina nustatyta 84 360,00 Lt; preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti, gauti statybos leidimą, pabaigti pastato rekonstrukciją ne vėliau kaip 2013-12-31; o pirkėjas – V. B. – įsipareigojo sumokėti pardavėjui 50 000,00 Lt per 2 darbo dienas į pardavėjo sąskaitą (8 t., b. l. 65-67).

2013-05-03 Laidavimo sutartimi laiduotojas V. K. neatlygintinai įsipareigojo atsakyti kreditoriui V. B. visu savo turtu, jeigu UAB „I.“ tinkamai ir laiku neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies, grąžinti kreditoriui skolą 50 000,00 Lt (8 t., b. l. 73).

2013-06-07 pasirašyta Parkavimo vietos rezervavimo sutartis, kuria pardavėjas įsipareigoja rezervuoti parkavimo vietą Nr. 21, už 5000 Lt, o pirkėjas įsipareigoja iki 2013-06-10 sumokėti papildomai 5000 Lt į pardavėjo sąskaitą (8 t., b. l. 69).

2014-04-25 pasirašytas sutarties priedas, kuriuo preliminarios sutarties pasirašymas perkeliamas į 2014-09-30 (8 t., b. l. 68).

Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad V. B. sumokėjo bendrovei: 2013-05-06 – 30 000,00 Lt, 20 000,00 Lt, 2013-06-10 – 5000, 00 Lt (8 t., b. l. 70-72).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. V. parodė, kad 2013 m. rado skelbimą, kad rekonstruojamas (duomenys neskelbtini), bus statomi 3, 4 aukštai. Pasiskambino, atsiliepė moteris, sakė, kad su juo susisieks. Po 10 minučių jam perskambino E., susitarė susitikti vietoje. Susitikus vietoje, pavedžiojo, parodė planą, brėžinius, atrodė profesionalus. Paruošė sutartį, ji buvo pasirašyta V. K.. Jis (R. V.) pervedė pinigus, darė tris pervedimus. E. vis paskambindavo, sakydavo, kad trūksta pinigų. Jis (R. V.) reikalavo priedo dėl pervestų pinigų, E. juos padarydavo, priedai buvo pasirašyti V. K.. Laikas bėgo, bet vis nebuvo 3 ir 4 aukštų. Atėjus žiemai E. sakė, kad darbai nevyks ir viskas nusikelia pavasariui. Pavasarį toliau bendravo, viskas lyg ir buvo gerai, kol neprasidėjo įtartini dalykai. Nuvažiuodavo į objektą, bet pakliūti negalėjo, į skambučius ne visuomet atsiliepdavo. Kartą atvažiavo į objektą, buvo kažkoks kaip susitikimas darbuotojų, stovėjo kažkokie žmonės, kurie sunkiai kalbėjo lietuviškai. Vėliau suprato, kad tai UAB „T. M.“ atstovai. Pradėjo su jais bendrauti, nors jie ir nenoriai bendravo, ir pamatė, kaip E. bėga link jo, nuo jų atitraukė, atrodė labai nepatenkintas, kad su jais bendravo. Su V. K. nebendraudavo, įsivaizdavo, kad jis yra direktorius, o E. kaip atstovas visuomenei. Matėsi, kad darbai vyksta lėtai, vienu momentu buvo prasidėję darbai, jis dažnai lankydavosi objekte, bet užeiti buvo problema, ir vieną kartą prie objekto sutiko Ž. B. ir pradėjo bendrauti. Vėliau Ž. paskambino ir pasakė, kad turtas priklauso UAB „T. M.“, tuomet jam pasidarė aišku, kad kažkas negerai. Dar vieną kartą buvo su Ž. objekte, juos apšaukė, ko čia landžioja. Vieną kartą V. K. matė, kai buvo darbuotojų susirinkimas, bet dar nežinojo, kad ten V. K.. Tą kartą jis (R. V.) užėjęs paklausė, kodėl niekas neatsiliepia į skambučius, matė, kad V. K. pasimetė, nieko neatsakė. Kitos dienos vakare paskambino V. ir sakė, kad E. labai Dievą tikintis ir nieko jis neapgaus. Tai buvo 2014 m. vasarą. Apie pinigų grąžinimą buvo užsiminęs E.i. Rudenį 2014 m. jam paskambino E., pasakė, kad trečio ir ketvirto aukštų nepastatys, siūlė butą 1 aukšte. R. V. klausė, ar užskaitys pinigus, buvo pasirengęs pirkti tą butą, bet E. išsisuko nuo atsakymo. Mano, E. labai nenorėjo, kad eitų rašyti pareiškimus. Apie pinigų užskaitymą nieko neišgirdo. Nebuvo parkavimo vietos. Jam pasakė, jeigu dabar perves 10 000 litų, tai gaus nemokamai parkingo vietą. Kai negalėjo E.i prisiskambinti, trūko kantrybė, nuvažiavo į objektą. Kaip tik varteliai buvo praviri, ten sutiko E. J., jį išbarė, jis toliau pasakė, kad viskas gerai ir parodė krūvą kadastrinių bylų. Tas bylas matė, bet neskaitė. Neprašė parodyti jo buto bylos, bet atsirado kažkokia viltis, kad kažkas vyksta.

Jie buvo pradėję lipdyti trečią aukštą, bet vėliau viską išardė. Sakė, kad grąžins pinigus, kai bus parduoti butai. Su UAB „T. M.“ jis nebendravo. Galbūt ir yra skambinęs, bet neatsimena tiksliai. Kai nustojo bendrauti E., bendravo su V. K.. V. K. pirmą kartą pamatė rugsėjo mėnesį. Buvo kažkoks susitikimas, V. K. bandė kažką žadėti, sakė, kad žmonės negerai daro, kad kreipiasi į teismą. Neatsimena, ar reikalavo grąžinti pinigus. Antrą kartą pamatė V. K., kai gavo kvietimą iš E., kad jis kviečia pas advokatą. Tame susitikime dalyvavo A. K. ir Ž. B., jie buvo trise, o iš kitos pusės dalyvavo V. K., E. J. ir advokatas. Kalba sukosi apie tai, kad UAB „T. M.“ juos nuskriaudė. Advokatas buvo jų, visą laiką tylėjo. Pinigai negražinti. Padaryta 45 000 litų dydžio žala. Civilinį ieškinį palaiko.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. V. parodė, kad 2013 m. balandžio mėnesį internete, kurio puslapio adreso nepamena, rado skelbimą, kad parduodami butai (duomenys neskelbtini). Jam patiko dislokacijos vieta, todėl balandžio mėnesį važiavo apžiūrėti butų. Susisiekė internete nurodytais telefono numeriais, atsiliepė moteris, kuri informavo, kad perskambins. Tą pačią dieną jam paskambino E. J., pokalbio metu susitarė susitikti kitą dieną adresu (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu liudytojui E. J. parodė statybų planus bei pastato (duomenys neskelbtini) pastato vidų. Jis paaiškino, kad planuojama statyti 3 ir 4 aukštus, kurie bus identiški kaip 1 ir 2 aukštai. Susitikimo metu liudytojas išsirinko butą 4 aukšte, kadangi nenorėjo kaimynų iš viršaus. E. J. liudytojui pažadėjo, kad 3 - 4 aukštas bus pradedami statyti po dviejų mėnesių. Liudytojas nurodė, kad, kad lig šiol 3 – 4 aukštai šiame pastate nėra statomi. E. J. jį informavo, kad jo išsirinkto buto kaina yra 93 000 Lt, tačiau pasakė, jai pradinę įmoką sumokės 25 000 Lt, buto kaina bus mažesnė. Liudytojas su jo sąlygomis sutiko. 2013-05-07 adresu (duomenys neskelbtini) esančiame laikinajame vagonėlyje buvo pasirašyta turto rezervavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-05-09 pagal rezervavimo sutartį UAB „I.i“ bankiniu pavedimu jis pervedė 25 000 Lt sumą. 2013 m. gegužės 27 d. jam vėl paskambino E. J., kuris informavo, jei jis dabar perves dar 10 000 Lt sumą, tai gaus nemokamai automobilio stovėjimo vietą. 2013-05-28 jis bankiniu pavedimu UAB „I.i“ pervedė dar 10 000 Lt sumą, tuo pagrindu 2013-05-30 buvo pasirašytas sutarties priedas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio stovėjimo vietos (parkingo). 2013 m. liepos mėnesį jam vėl paskambino E. J., kuris paprašė pervesti 10 000 Lt sumą, kuri bus įskaičiuota į buto kainą. Liudytojas 2013-7-19 bankiniu pavedimu UAB „I.i“ pervedė 10 000 Lt sumą, po ko buvo surašytas dar vienas priedas Nr. (duomenys neskelbtini). Visų aukščiau minėtų dokumentų originalus jis turi. Liudytojas, stebėdamas pastato statybas, pastebėjo, kad statybos vyko labai lėtai ir rugsėjo mėnesį, kai E. J. pradėjo jo vengti, neatsiliepti į jo telefoninius skambučius, jis suprato, kad pastato 3-4 aukštai iki sutartyje nurodyto termino nebus pastatyti. Apie 2013 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje jam E. J. vis žadėjo, kad pastatas bus pastatytas, aiškino, kad visi statybininkai vėluoja su darbų pabaigomis ir parodė kadastrinių matavimų bylas, norėdamas liudytojui įrodyti, kad jie dirba. Liudytojas laukė iki Naujųjų metų (t. y. 2014 m.), tada pradėjo reikalauti iš E. J., kad būtų nutraukta turto rezervavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir visi surašyti priedai prie šios sutarties. E. J. pasakė, kad pinigai bus grąžinti, kai bus parduoti 1-2 pastato aukštai. Liudytojas V. K. pirmą kartą pamatė tik apie 2013 rugsėjo mėnesį, visą laiką bendravo tik E. J. Jis suprato, kad ta bendrovė jį apgaudinėja, kadangi apie 2013 m. lapkričio mėnesį E. J. pasakė, kad 3-4 aukštai bus statomi be perdangų, tačiau jis žino, kad tai yra visiškai neįmanoma. 2013 m. gruodį E. J. pasakė, kad jau tuoj pradės pardavinėti butus ir jam grąžins sumokėtus pinigus. Tačiau lig šiol jam pinigai nėra grąžinti. Jei bus užskaityta liudytojo rezervavimo (pervesta UAB „I.“) pinigų suma 45 000 Lt, jis sutinka įsigyti tame pastate butą, esanti 1-2 aukštuose, o jai tai neįmanoma, nori, kad atsakingi asmenys jam grąžintų pervestus UAB „I.“ pinigus.

2013-05-07 Turto rezervavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas UAB „I.“, atstovaujama direktoriaus V. K., įsipareigojo rezervuoti butą/patalpą adresu (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 4 aukštas, 1 butas, buto plotas 37,76 kv.m.; bendra turto kaina nustatyta 84 400,00 Lt; preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti pardavėjui gavus leidimą rekonstruoti statinį, gauti statybos leidimą ir pabaigti pastato rekonstrukciją įsipareigojo iki 2013-12-31; o pirkėjas – R. V. – įsipareigojo sumokėti pardavėjui 25 000,00 Lt per 2 darbo dienas į pardavėjo sąskaitą (8 t., b. l. 91-93).

2013-05-30 pasirašytas priedas prie sutarties, kuriuo pirkėjas įsipareigojo per 3 darbo dienas papildomai sumokėti 10 000 Lt į pardavėjo sąskaitą, o pardavėjas įsipareigojo nemokamai pridėti pirkėjui parkavimo vietą Nr. 52 (8 t., b. l. 94).

2013-07-11 pasirašytas priedas prie sutarties, kuriuo pirkėjas įsipareigoja papildomai sumokėti 10 000 Lt į pardavėjo sąskaitą (8 t., b. l. 95).

Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad R. V. sumokėjo: 2013-05-09 – 25 000,00 Lt, 2013-05-08 – 10 000,00 Lt, 2013-07-19 – 10 000,00 Lt (8 t., b. l. 97-99).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. S. parodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), matė, kad vyksta statybos. Atvyko į objektą dėl bendradarbiavimo, nes dirba su santechnika. Kalbėjo ir su E. J., ir su V. K., tačiau daugiausiai visko darė E. J.. Taip išėjo, kad jam pasiūlė įsigyti butą, jis sutiko ir sumokėjo 50 000 litų avansą. Po kažkiek mėnesių E. J. paprašė sumokėti dar 10 000 litų, tam, kad galėtų greičiau pabaigti statybas. Jis (V. S.) pats vis įsirenginėjo savo tariamą butą, darėsi visokius darbus. Jam žadėjo, kad iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio pateiks dokumentus. Aplamai 4 kartus keitė sutartį, vienas iš paskutiniųjų kartų buvo pasirašyta tuomet, kai tas butas jau buvo parduotas kažkam kitam. V. K. žinojo, kad tas butas parduotas kažkam kitam, bet vis tiek pasirašė sutarties pratęsimą. Pirma rezervacijos sutartis pasirašyta 2013 m. gegužės mėn. Jie darė daug kliūčių. Jo butas buvo antrame aukšte, numeriu 7. Buvo darytas turto vertinimas, už savo pinigus darė. Sutartis buvo pasirašyta pačiame objekte, jų būdelėje. V. K. parašas buvo ant sutarties. Tuo metu darbai vyko lyg ir gerai, viskas ėjo tik į gera ir jo paprašė dar pinigų, kad galėtų greičiau baigti statybas. Tuo metu vyko statybos, todėl abejonių nekilo. Po to dar buvo sutarties pratęsimas. Jis 2013 m. rugsėjo mėnesį sužinojo, kad tas objektas UAB „I.“ nepriklauso, o priklauso UAB „T. M.“. Neatsimena, ar pokalbyje dėl pinigų dalyvavo ir V. K., rodos, kad dalyvavo. Padaryti turto vertinimą prašė E. J., sakė, kad taip bus greičiau. Tai užtruko dvi savaites, jie išlošė dar laiko, kad jis pas juos nevaikščiotų ir neklausinėtų. Daugiausia jis bendravo su E. J.. Su V. kelis kartus bendravo, buvo jį pagavęs, klausė, kaip čia bus su butu, kada viskas bus pastatyta ir pabaigta, bet jis niekad nieko konkretaus neatsakė. O vėliau po pusantrų metų sužinojo, kad parduotas tas jo butas. Matė, kad vis kažkas ateina į jo butą, braižo sienas. Po viso to jie dar kartą pratęsimą pasirašė, norėjo statyti sienos pertvarą. Jie jau nebendravo, kai jis reiškė pretenzijas, objektas buvo uždarytas, atsirado kiti žmonės. Notarinę sutartį žadėjo pasirašyti E. J., su juo vykdavo rimtesni pokalbiai. Žadėjo grąžinti pinigus arba duoti kitą butą. Buvo tie pažadai tam, kad pratemptų laiką, kad jis neitų į policiją. Po rugsėjo 1 d. niekas nepakėlė ragelio, vengė susitikimų. Jie jau nekalbėjo po to, kad butas parduotas kitam, jie apskritai su juo nebekalbėjo. V. K. buvo direktorius, jis ten objekte visada būdavo, dažnai per pokalbius sėdėdavo šalia. Rimtesni pokalbiai su E. J. buvo, o V. K. pasirašinėjo popierius, jis pokalbius girdėjo ir žinojo, kas vyksta. Buvo padaryta sutartis ir jis atėjo tik pasirašyti, ji jau buvo pasirašyta V. K.. Gali būti, kad jo nebuvo pirmos sutarties pasirašymo metu. Sakė tiesą ikiteisminio tyrimo metu. Nebuvo su kuo pasikonsultuoti, buvo daug pažįstamų, kurie norėjo irgi pirkti butus, bet jie uždavė E. J. ir V. K. daugiau klausimų, klausė, kodėl nėra unikalių numerių, tai jiedu su tais žmonėmis nebendravo. Pats jis klausė, kodėl nėra unikalių numerių, išrašų, tai jie sakė, kad pastatas formuojamas, jiems reikia atidalinti. Neatsimena, kuris sakė konkrečiai, bet jie abu buvo. Dėl buto unikalaus numerio pastebėjo tik kai sutartis buvo pasirašyta, prieš tai nekilo abejonių. Juristas tuo metu nepadėjo su butu. E. J. dalyvavo visame tame daugiau negu V. K., bet jis viską žinojo, viskas buvo piktybiškai daryta. Piktybiškumą pastebėjo vėliau, pradžioje viskas buvo gerai, o vėliau žmogus, žinodamas, kad butas yra parduotas, toliau pasirašinėjo pratęsimą. Galbūt jie ir ieškojo jam kito buto, nežino. Buvo vienas susitikimas, vieną kartą po viso to paprašė susitikti su V. K., čia buvo gal gruodžio mėnesis, jis sutiko susitikti, bet nieko nepasakė, pasakė, kad turi vieną objektą Vilkpėdės gatvėje ir kad jeigu jį parduos, tai jis (V. S.) atgaus pinigus. Jie žinojo, kad jis žino apie tą objektą. V. K. nepaaiškino, kodėl butas yra kitam žmogui parduotas. Jis tik prižadėjo, kad viskas bus gerai. Tas susitikimas truko kokias 2 minutes. Jis sakė, kad dėl visko kaltas E. J.. Litais tikrai buvo 60 000 litų. Mokėjo į sąskaitą. Ir rodos, dar buvo ar 3000 ar 4000 litų už betonavimą ir dar kažką. Mokėjo už darbus ir dar pats darė daug darbų. Darė grindų šildymą, elektros instaliaciją. Buvo duota grynais pinigais 61 000 litų, oficialiai buvo duota 60 000 litų. Palaiko ieškinio sumą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. S. parodė, kad 2013 m. gegužės mėnesio pradžioje pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) pradedamas tvarkyti senas (duomenys neskelbtini). Susisiekė su pardavėju, apžiūrėjo būstus adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kotedžą „(duomenys neskelbtini)“. Jis išsirinko būstą (duomenys neskelbtini). Dėl buto pirkimo bendravo su E. J., jis jam prisistatė kaip šių patalpų savininkas. Jo žodžiai liudytojui nepasitikėjimo nekėlė, kadangi statybvietėje adresu (duomenys neskelbtini), jis vadovavo visiems darbams, darbininkams, kurie tuo metu ten dirbo. Turto rezervacinę sutartį E. jam atsiuntė į darbinį el. paštą. Jis sutartį su savo juristu pakoregavo ir persiuntė atgal E.i. 2013-05-14 liudytojas susitiko su E. adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo jau paruošta sutartis (sutartyje buvo pasirašęs V. K., uždėtas įmonės UAB „I.“ antspaudas). Sutarties pasirašymo metu V. K. nedalyvavo. Pagal rezervacinę sutartį jis į UAB „I.“ sąskaitą bankiniu pavedimu pervedė 50 000 Lt sumą. Pagal rezervacinę sutartį notarinę būsto pirkimo – pardavimo sutartį turėjo pasirašyti apie rugsėjo mėnesį. Apie 2013 m. liepos mėn. E. atvažiavo pas jį į darbovietę ir paprašė, kad už būstą liudytojas dar įmonei pervestų 10 000 Lt, 2013-07-22 jis bankiniu pavedimu UAB „I.“ pervedė dar 8 000 Lt. Pavedimą atliko neabejodamas, kadangi matė, kad pastato statybos vyksta. 2013 m. rugpjūčio mėn. statybos pradėjo lėtėti ir buto notarinė pirkimo – pardavimo sutartis buvo perkelta. Ją žadėjo pasirašyti apie Naujus metus. 2013 rugsėjo mėn. E. pasakė, kad per savo brokerius padarė buto vertinimą, kurį liudytojas turi atsiimti ir už jį susimokėti (suma apie 370 Lt). 2013 m. gruodžio mėn. E. paprašė 6 000 Lt už buto balkoną, tačiau jis sumokėjo 3 000 Lt grynais pinigais, grynųjų pinigų kvito jam E. nedavė. Po Naujų metų kiekvieną penktadienį jis važiuodavo į būstą adresu (duomenys neskelbtini) ir stebėdavo, kokie darbai būdavo padaryti per savaitę. Tačiau darbai judėjo labai lėtai. Prie rezervacinės būsto sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyti 4 priedai. Paskutinis priedas buvo pasirašytas 2014 birželio 15, kuriame UAB „I.“ įsipareigojo statybas baigti iki 2014-09-01 ir pasirašyti su liudytoju buto pirkimo – pardavimo sutartį. Liudytojas pažymėjo, kad paskutinis priedas prie rezervacinės sutarties buvo pasirašytas jau tada, kai jo butas jau buvo parduotas kitiems asmenims. Apie 2014-09-01 (duomenys neskelbtini), prie tvoros, sutiko I. Ž. Z., kuris jam prisistatė kaip naujasis pastato (duomenys neskelbtini) savininkas ir pasakė, kad jo rezervuotas butas jau yra parduotas kitam asmeniui. Po šio įvykio V. K. su E. J. jam pažadėjo grąžinti visus sumokėtus pinigus, kadangi jo rezervuotą butą jie pardavė kitam asmeniui. Tačiau lig šiol jam pinigai yra negrąžinti ir su juo V. K. ir E. J. vengia susitikti. Kadangi jo rezervuotas butas yra parduotas, tai jis pageidauja, kad atsakingi asmenys jam grąžintų pinigus (5 t., b. l. 17-18).

2013-05-14 Turto rezervavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas UAB „I.“, atstovaujama direktoriaus V. K., įsipareigojo rezervuoti butą/patalpą adresu (duomenys neskelbtini), 1 aukštas, 2 korpusas, 7 butas, buto plotas 68 kv.m.; preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti 2013-08-30; o pirkėjas – V. S. – įsipareigojo sumokėti pardavėjui 50000,00 Lt per 1 darbo dieną po šios sutarties pasirašymo į pardavėjo sąskaitą (5 t., b. l. 4-6).

Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad V. S. 2013-05-15 sumokėjo į bendrovės sąskaitą 50 000 Lt ir 2013-07-22 – 8000 Lt (5 t., b. l. 7).

2013-09-18 susitarimu sutarties galiojimas pratęstas iki 2013-12-24 (5 t., b. l. 8).

2014-01-29 V. S. kreipėsi į UAB „I.“ direktorių V. K. su prašymu grąžinti sumokėtus 50 000 Lt ir 8000 Lt ir tokio pat dydžio baudą už sutarties pažeidimą (5 t., b. l. 10).

2014-02-26 V. S. sutiko pratęsti sutartį iki 2014-06-30 (5 t., b. l. 11).

2014-07-05 priedu prie sutarties jos galiojimas pratęstas iki 2014-09-01 (5 t., b. l. 9).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. A. parodė, kad sudarė sutartį su V. K. 2013 metais. Susitiko objekte, jų būdelėje, jam aprodė planus, sutartis, jo „švogeris“ A. I. viską kontroliuodavo, jam tik pranešdavo, kas vyksta. Butą išsirinko pirmame aukšte, sumokėjo 35 000 litų. Vėliau prasidėjo vilkinimai. Pradėjo reikalauti pinigų grąžinimo, jam grąžino 5000 litų. Po patį objektą jis nevaikščiojo. Pats sudarė sutartį, buvo nuvažiavę kartu į objektą. Buvo tik V. K., apie E. J. nieko nežino. Jam A. I. viską derino ir jį informavo. Skelbimą rado I., kai skambino E. J., buvo kartu su I. Pirmas pokalbis buvo su E. J.. Į objektą buvo nuvažiavusi jo žmona ir I. Pats jis su V. K. vieną kartą buvo susitikęs, būdelėje. Buvo nuvažiavęs pasirašyti sutarties, dalyvavo V. K., E. J. nebuvo. Galbūt ir aptarė statybos tikslus. V. K. parodė brėžinius, kurioje vietoje bus butas, parodė dokumentus ir jie pasirašė sutartį. Jeigu buvo paruošti dokumentai, reiškia, V. K. viską žinojo. Parkavimo vietos rezervaciją darė. Tą sutartį darė V. K., viskas buvo atspausdinta, jis pasirašė ir tiek. Dėl laidavimo sutarties nieko neatsimena. 2014 m. A. I. sakė kažką, kad UAB „I.“ perdavė visus objektus UAB „T. M.“. V. K. sakė, kad vyksta darbai, bet po to nieko nebevyko, todėl pradėjo reikalauti grąžinti pinigus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. A. parodė, kad 2013 gegužės mėnesį laikraštyje, skelbimų puslapyje, rado UAB „I.“ skelbimą apie tai, kad parduodami butai adresu (duomenys neskelbtini). Jį skelbimas sudomino, todėl paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, atsiliepė E. J., kuris prisistatė kaip UAB „I.“ atstovas. Telefonu susitarė susitikti, todėl netrukus jis nuvyko apžiūrėti butų. Atvykus į (duomenys neskelbtini), jį pasitiko E. J., kuris jam paaiškino, kad visi namo dokumentai yra tvarkingi, pasiūlė pasirašyti turto rezervavimo sutartį. E. informavo, kad šiuo metu buto vieno kvadratinio metro kaina liudytojui kainuos tik 2000 Lt, jei pradinę įmoką sumokės 30 000 Lt, jei pradinę įmoką sumokės mažesnę, tai buto kaina už kv./m. bus didesnė. Jam pasiūlymas tiko, todėl nusprendė pasirašyti turto rezervavimo sutartį. Jis išsirinko butą, esantį 1 korpuse, 1 aukšte, buto Nr. 1, buto kaina 79 296 Lt. 2013-05-17 adresu (duomenys neskelbtini), laikinajame pastate, statybiniame vagonėlyje, buvo pasirašyta Turto rezervavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties pasirašyme dalyvavo jo giminaitis, A. I., E. J. ir V. K.. 2013-05-22 pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė UAB „I.“ į jų nurodytą sąskaitą, esančią AB DNB banke, 30 000 Lt sumą. Maždaug 2013-05-18, bet tikslios datos nepamena, jo giminaičiui A. I. (kadangi liudytojas yra tolimųjų reisų vairuotojas, jo giminaitis atstovavo jo interesus, kol būdavo išvykęs iš Lietuvos) paskambino E. J. ir informavo, kad jau yra padarytas detalus planas ir yra galimybė įsigyti automobilio parkavimo vietą. Todėl 2013-05-17 buvo dar pasirašyta Parkavimo vietos rezervavimo sutartis, pagal kurią jis UAB „I.i“ į jų nurodytą sąskaitą, esančią AB DNB banke, pervedė 5 000 Lt sumą. Pagal Turto rezervavimo sutartį buto notarinė pirkimo – pardavimo sutartis ir visi UAB „I.“ įsipareigojimai turėjo būti įvykdyti iki 2013-12-31. 2013 m. gruodžio mėnesį jo giminaičiui A. I. paskambino E. J., kuris pasakė, kad jis turi dar UAB „I.i“ sumokėti 30 000 Lt, kadangi UAB „I.i“ neužtenka lėšų pabaigti statybos darbams. Tačiau jo giminaitis atsisakė duoti daugiau pinigų, kol nebus įvykdyti visi įsipareigojimai. Nuo to laiko liudytojui ir jo giminaičiui A. I. nepavyko susisiekti su UAB „I.“ atstovais. 2014 m. apie balandžio mėnesį jis kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrų centrą dėl Turto rezervavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo, tačiau gavo neigiamą atsakymą. 2014 m. jo advokatė L. P. kreipėsi civilinio proceso tvarka dėl Turto rezervavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Advokatė kreipėsi į UAB „I.“ atstovus dėl sutarties nevykdymo, todėl UAB „I.“, tiksliai datos nepamena, į jo sąskaitą pervedė 5 000 Lt. Daugiau nei liudytojui, nei jo advokatei nepavyko susisiekti su UAB „I.“ atstovais. Liudytojas pageidauja, kad atsakingi asmenys jam grąžintų sumokėtus pinigus, t. y. 30 000 Lt (5 t., b. l. 52-53).

2013-05-17 Turto rezervavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas UAB „I.“, atstovaujama direktoriaus V. K., įsipareigojo rezervuoti butą/patalpą adresu (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 1 aukštas, 1 butas, buto plotas 37,76 kv.m.; preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigoja sudaryti iki 2013-12-31; o pirkėjas – A. A. – įsipareigojo sumokėti pardavėjui 30000,00 Lt turto rezervavimo mokestį per 4 darbo dienas po šios sutarties pasirašymo į pardavėjo sąskaitą (5 t., b. l. 27-30).

2013-05-17 taip pat sudaryta parkavimo vietos rezervavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pardavėjas įsipareigojo rezervuoti automobilio parkavimo vietą adresu (duomenys neskelbtini), šios sutarties pirmame priede pažymėta parkavimo vieta (ranka prirašyta „45“), o pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui į sąskaitą 5000 Lt turto rezervavimo mokestį, kuris yra bendra galutinė parkavimo vietos kaina (5 t., b. l. 31).

Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad 2013-05-22 A. A. sumokėjo 30 000 Lt ir 5000 Lt (5 t., b. l. 32).

Be to, 2013-05-17 Laidavimo sutartimi V. K. įsipareigojo A. A. atsakyti visu savo turtu, jeigu UAB „I.“ tinkamai ir laiku neįvykdys savo prievolės ar jos dalies, grąžinti skolą kreditoriui 30 000 Lt (5 t., b. l. 33).

2014-04-16 sprendimu VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsisakė tenkinti A. A. prašymą įregistruoti 2013-05-17 sutartyse Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus įsipareigojimus, kadangi minėtas įsipareigojimas nėra Nekilnojamojo turto registro objektas, registruojamas Nekilnojamojo turto registre (5 t., b. l. 34).

2014-04-29 V. K. parašė paaiškinimą dėl A. A. skundo, nurodė, kad projekto vystymo eigoje atsirasdavo neplanuotų ir nenumatytų aplinkybių dėl projekto dokumentacijos derinimo, statybos leidimo gavimo. Taip pat teismo nutartimi buvo priversti pristabdyti statybą, kol nebus išpirktas žemės sklypas iš Valstybės turto fondo, dėl šitų ir kitų priežasčių buto pardavimas klientui vėluoja. Šiam momentui visi dokumentai sutvarkyti ir jie pasiruošę su klientu sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Kažkokios informacijos nuo kliento jam kaip vadovui asmeniškai pateikta nebuvo, t. y. nei raštų, nei telefoninių skambučių nėra gavęs. Statybos darbus planuojama pabaigti šiais (2014) metais rugpjūčio mėnesį. Jeigu klientas kategoriškai atsisako pirkti butą, jie pasiruošę kliento prašymu grąžinti avansą patvirtintu grafiku. Jie negavo paštu siųstų raginimų ir pretenzijų dėl pinigų grąžinimo. Klientas bendravo su įgaliotu parduoti butus E. J., kuris turėjo pasakyti klientui, kad esant reikalui, avansas bus grąžintas jam parašius prašymą (5 t., b. l. 40).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis P. K. parodė, kad ieškojo buto per skelbimus, viename skelbimų portale rado, kad (duomenys neskelbtini) yra statomi namai. Buvo nurodyta gera kaina, skelbime buvo nurodyta, kad butus pardavinėja UAB „I.“. Paskambino skelbime nurodytu telefonu ir susitarė susitikti objekte. Kai pirmą kartą apžiūrinėjo butą, jie buvo abu, abu vedžiojo, pasakojo. Atvažiavęs į vietą susitiko su V. K., apžiūrėjo objektą, E. J. buvo būdelėje, jie jam aprodė butus, paaiškino, kurie iš jų yra laisvi, suderino kainą. Jam pasakė, kad jeigu per dieną perves avansą, tai galės pasirašyti rezervacinę sutartį. Grįžęs namo pervedė 10 000 litų, dar paskambino ir paklausė, ar gavo pinigus, atsakė, kad gavo ir kad susitiks rytoj. Kitą dieną atvažiavęs į objektą susitiko su E. J., V. K. nebuvo. E. J. paaiškino, kad V. K. atsirado kažkokių reikalų ir kad jis paliko sutartį, kurią reikėjo tik pasirašyti, taip ir padarė. Rezervacinę sutartį pasirašė 2013 m. gegužės mėnesį. Namas turėjo būti pastatytas iki Naujų metų. Klausė, kaip čia viskas su statybomis bus, jam pasakė, kad gali atvykti į statybvietę kada tik nori. Buvo kelis kartus atvykęs į objektą, V. K. ten nematė, nors ir susitardavo, kad būtent su V. K. susitiks, bet atvykęs rasdavo tik E. J., kuris viską aprodydavo. Kuomet jau turėjo baigtis statybos, paskambino V. K., kad pratęstų sutartį, kadangi darbai nebuvo iki galo padaryti, jis sutiko. Tuomet pasirašė priedą prie sutarties, neatsimena, iki kada žadėjo baigti darbus, bet jis (P. K.) įrašė punktą, kad jeigu iki tos datos bus nebaigti darbai, tai turės grąžinti jam sumą ir dar primokėti tiek pat. Vėliau vėl viskas taip tęsėsi, skambino, siūlė įsigyti parkavimo vietą, bet jis matė, kad nevyksta statybos, o ir prašė mokėti grynais pinigais, todėl atsisakė. Po kurio laiko, kai sutartą dieną dar nebuvo baigti darbai, jis paskambino V. K. ir pasakė, kad grąžintų pinigus, V. K. atsakė, kad negrąžins ir kad paduotų į teismą. Tuomet nukentėjusysis dar išsiuntė 3 registruotus laiškus į įmonės buveinę, bet visi sugrįždavo neįteikti, taip ir paliko viską, nei skambino, nei ieškojo. Neatsimena, kuris siūlė stovėjimo vietą, galbūt E. J., nes V. K. nebuvo, kai atvažiavo apžiūrėti objekto. Pasirašydamas sutartį neklausė, kam priklauso objektas. Iš pradžių jam rodė kažkokius planus, po to sakė, kad nori dar vieną aukštą pastatyti, dėl to planai iki galo neparengti ir darbai nebaigti, nes jiems reikia leidimo. Jo, nukentėjusiojo, iniciatyva buvo pasirašyta pratęsimo sutartis. Jis jiems siūlė tęsti sutartį ir parašyti papildomą punktą, kad jeigu sutartu laiku nebus baigti darbai, tai jie turės jam dar sumokėti 10 000 litų. Neatsimena, su kuo kalbėjo apie sutarties pratęsimą, telefonu kalbėjo. Pats atnešė priedo tekstą, vėl V. K. nebuvo, tai paliko tą priedą ir viskas. V. K. matė vieną kartą, pradžioje, kai davė sąskaitas, į kurias reikėjo pervesti pinigus, daugiau jo nematė. E. žadėjo, kad darbai bus baigti. Su E. kalbėjo dėl sutarties nutraukimo. Nežino, kieno ten buvo nurodytas numeris, turbūt V. K.. Tardavosi susitikti su V. K., bet jo niekada nebuvo, būdavo E.. Jų abiejų tikslas buvo parduoti butus. Jis apie konkursus nieko neklausinėjo, jam tiko kaina ir tiek. Negali pasakyti, ar kažkuris iš jų svarbesnis buvo. Gal pagal viską jie abu buvo susitarę, tik vienas mažiau dalyvavo visame tame. Kiek atsimena, jie abu pasakojo apie projektą, kartu aprodinėjo butus. V. K. davė rekvizitus avanso pervedimui, sąskaitos numerį rodos davė, tai buvo UAB „I.“ duomenys. Jie sakė, kad likę tik keli butai, visi išpirkti, jie jį labai skubino, kad greičiau rezervuotų butą ir pervestų avansą. V. K. buvo kaip įmonės direktorius, jis ten statybvietėje juk nesėdės, o E. J. kaip atstovas, prižiūrėjo statybas. Nežinojo, kad 2014 m. atsirado kitas savininkas. Kai jis pradėjo domėtis internete, rado atsiliepimus apie UAB „I.“, ten buvo nurodytas kažkieno numeris ir buvo prierašas „paskambinkite, jeigu pirkote butą“, jis tuo numeriu paskambino ir jam viską paaiškino. Neatsimena, su kuo kalbėjo. Su UAB „T. M.“ atstovais nekalbėjo. Sumokėjo 10 000 litų. Ieškinį palaiko.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas P. K. parodė, kad 2013 m. apie gegužės mėnesio pradžioje internetiniame puslapyje rado UAB „I.“ skelbimą dėl parduodamų butų (duomenys neskelbtini). Paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, skambučio metu sutarė susitikti parduodamame pastate ir apžiūrėti butus. Jam patiko butas, esantis 2 korpuse, 1 aukšte, buto Nr. 5. Buto kainą jam nurodė 120 000 Lt. 2013-05-27 adresu (duomenys neskelbtini), laikinajame pastate, statybiniame vagonėlyje susitiko su E., kuris padavė jam jau pasirašytą Turto rezervacinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „I.“ direktoriaus V. K. pusės. E. paaiškino, kad V. K. negali atvykti, yra užimtas. Pagal Turto rezervacinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) per 5 dienas jis turėjo pervesti turto rezervacinį mokestį, t. y. 10 000 Lt. 2013-05-27 bankiniu pavedimu per banką jis pervedė į UAB „I.“ sąskaitą 10 000 Lt sumą. Pagal Turto rezervacinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „I.“ įsipareigojo buto statybas pabaigti iki 2013-12-31, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl 2014-02-15 buvo pasirašytas Priedas Nr. 1 prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį UAB „I.“ įsipareigojo pabaigti pastato statybas iki 2014-05-30. Suėjus sutarties priedo terminui (2014-05-30), liudytojas paskambino E.i, kuris jį informavo, kad jau tuoj baigs pastato statybas, tačiau nuvažiavus apžiūrėti atliktų statybos darbų, pastebėjo, kad darbai beveik nevyksta. E. kiekvieno skambučio metu vis žadėjo, kad darbai netrukus bus baigti. 2014 m. rugsėjo mėnesį susiskambino su E. ir pasakė, kad nori nutraukti Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Priedą Nr. 1 prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), jis atsakė, kad jokių problemų, nurodė atsiųsti el. paštu prašymą dėl sutarčių nutraukimų ir per mėnesį perves liudytojo sumokėtą turto rezervavimo mokestį, t. y. 10 000 Lt. Jis elektroninį laišką išsiuntė, tačiau atsakymo ir pinigų nesulaukė. Liudytojas pageidauja, kad atsakingi asmenys jam gražintų sumokėtus 10 000 Lt (5 t., b. l. 71-72).

2013-05-27 Turto rezervavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas UAB „I.“, atstovaujama direktoriaus V. K., įsipareigojo rezervuoti butą/patalpą adresu (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 1 aukštas, 5 butas (į buto kainą įskaičiuota terasa), buto plotas 42 kv.m.; preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti iki 2013-12-31; o pirkėjas – P. K. – įsipareigojo sumokėti pardavėjui 10000,00 Lt turto rezervavimo mokestį per 5 darbo dienas po šios sutarties pasirašymo į pardavėjo sąskaitą (5 t., b. l. 63-65).

Tarpfilialinis kasos pajamų orderis patvirtina, kad 2013-05-27 P. K. sumokėjo į bendrovės sąskaitą 10 000 Lt (5 t., b. l. 68).

2014-02-15 sudarytas priedas prie sutarties, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad nauja galutinė pardavėjui nuosavybės teise priklausančio pastato adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos pabaigos data nustatoma 2014-05-30 (5 t., b. l. 66-67).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad viskas vyko 2013 m. gegužės ir birželio mėnesiais. Pamatė statomą objektą, jis pasirodė įdomus ir tuomet paklausė statybininkų, su kuo galėtų susisiekti dėl pastato. Buvo duotas E. J. telefonas. Jis bendravo su E. J., kuris prisistatė atstovu, ir vadovu V. K. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). E. J. itin patraukliai papasakojo apie projektą, optimistiškai ir gražiai apibūdino atliktus darbus. Šiomis kalbomis patikėjo ir išsirinko butą pirmame korpuse, pirmame aukšte. Pradžioje aptarė vieną kainą, ji pasirodė per didelė. Gegužės mėnesio pabaigoje jis paklausė, galbūt yra nuolaidos, ir tada J. pasakė, kad jam reikia pasitarti su vadovu V. K., tuomet pirmą kartą išgirdo tą pavardę. Vėliau susiskambino ir jam pasakė, kad gali pritaikyti nuolaidą su sąlyga, jeigu iškart sumokės avansą. Jis sumokėjo 80 000 litų. 2013 m. birželio 14 d. buvo pasirašyta turto rezervavimo sutartis, šią sutartį UAB „I.“ vardu sudarė ir pasirašė įmonės direktorius V. K.. Pinigus fiziškai padavė E. J., visa tai matė ir V. K., dėl to sudarė turto rezervavimo sutartį, kurią pasirašė V. K., tokiu būdu buvo patikintas, kad butą tikrai gaus. Per tą laikotarpį bendravo su E. J. ir su V. K., jie įvairiais žodžiais, bet vieningai tikino, kad viskas vyksta gerai, kad jokių kliūčių įsigyti butą nėra. Jie optimistiškai kalbėjo ir taip jį klaidino, jie noriai bendravo, neneigė, kad paėmė avansą, ir piešė gražią ateitį. 2013 m. gruodžio mėnesį dar sumokėjo 5000 litų už remonto darbus, pinigus fiziškai perdavė E. J.. Mano, kad po lygiai bendravo ir su E. J., ir su V. K.. Jam susidarė įspūdis, kad V. K. yra aukščiau, kadangi E. J. vis sakydavo, kad jam reikia su kažkuo pasitarti, tarsi būdamas bejėgis ir parodydamas, kad už jo kažkas stovi, ir kadangi nukentėjusysis bendravo su V. K., o kitų žmonių nebuvo, išskyrus E. J. žmoną, tai nusprendė, kad V. K. yra vadovas. Toliau vyko nereguliarus bendravimas ir jis 2014 m. rugsėjo 4 d. žodžiu buvo informuotas, kad visi renovuojami namai, iš kurių viename jis rezervavo butą, priklauso jau nebe UAB „I.“. Tokiu būdu jis prarado ne tik pinigus, bet ir galimybę įsigyti būstą. Buvo nuosekliai klaidinamas dviejų žmonių. Nemanė, kad reikšminga, todėl nesakė ikiteisminio tyrimo metu, kad E. J. turėjo pasitarti dėl nuolaidos su V. K.. Su abiem jais bendravo daugiau nei 10 kartų. Pirmoji sutartis buvo atnešta jau pasirašyta. Jam pasirašant sutartį V. K. nedalyvavo. Su pačiu V. K. nesitarė dėl nuolaidų. Pasirašant pirmąją sutartį dalyvavo M. G., kuris matė sutarties pasirašymą ir pinigų pervedimą. Po sutarties pasirašymo atvažiuodavo, tikrindavo, ar vyksta statybos, 2013 m. vasarą statybos kažkiek vyko, o vėliau jos lėtėjo ir sunku buvo patekti už tvoros. Domėjosi, kodėl negali pasirašyti pirkimo – pardavimo sutarties, jų argumentais buvo įtikintas, tačiau negali pasakyti, kokie argumentai tai buvo. Buvo sutarti dalinės apdailos darbai, už kuriuos sumokėjo 5000 litų. Per vieną dieną sumokėjo 4000 litų už apdailos darbus ir dar 1000 litų. Buvo pasakyta, kad perkeliama darbų pabaiga, 2013 m. gegužės 31 d. dėl darbų vėlavimo buvo pasirašytas preliminarios sutarties pabaigos perkėlimas į 2013 m. birželio 30 d. Nepamena, galimai ir prie jo akių buvo pasirašyta pratęsimo sutartis. Pamena tiksliai, kad pasirašant pirmąją sutartį V. K. nedalyvavo, kitais atvejais nėra tikras. Vėliau sutarties pasirašymas buvo perkeltas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pratęsimai buvo daromi jo iniciatyva, nes jo tikslas buvo arba gauti turtą, arba pinigus, jie nesiėmė iniciatyvos, bet siūlė perrašyti sutartį. Nežino, kodėl jie tai darė, bet esmė, kad dėl neišspręstų problemų reikėjo palaukti, o tas laukimas formalizavosi į sutarčių pakeitimą. Paskutinio sutarties pratęsimo metu jam nebuvo pasakyta, kad objektas parduotas UAB „T. M.“. Ir E. J., ir V. K. sakė, kad turi problemų su UAB „T. M.“, bet jis nesigilino. Galutinis sprendimas buvo priimtas, kai E. J. suderino su vadovu nuolaidą, jeigu nebūtų nuolaidos, nebūtų galvojęs apie pirkimą. Jis prašė parodyti buto dokumentus, bet jam neparodė jokių dokumentų. Sprendimą pirkti priėmė po patikinimo, kad nuolaida bus, iki tol nesidomėjo dokumentais. Iki to sprendimo nebuvo parodyti dokumentai. Po to buvo parodyti kažkokie dokumentai, neatsimena jų. Buvo daug schemų, popierių, jie vartė bylą ir rankose faktiškai turėjo projekto dokumentus. Neįsivaizduoja, kaip atrodo dokumentas iš Registrų centro. Jis nėra dokumentų specialistas, pasikliovė patikinimais, matė fiziškai vykstančius darbus, matė buto plotą, matė, kad yra dokumentai, buvo E. J. patikintas, kad viskas bus gerai, matė, kad tai juridinis asmuo, todėl jam nekilo įtarimų. V. K. jo neįtikinėjo. Pinigus perdavė E. J., jis ne kartą pats pasižymėjo tuo, kad yra juridinio asmens atstovas ir jis yra įgaliotas priimti pinigus su juridinio asmens kvitu ir parašu. Tai nekėlė įtarimų, nes buvo direktoriaus parašas. Įgaliojimo neprašė, buvo klaidinamas žodžiais. Po to jo jau neįleisdavo į objektą, buvo užrakinta, sklypas apstatytas tvora, kuri buvo uždaryta. Nesimatė jokių darbuotojų, viskas buvo užrakinta. Tiesiogiai su UAB „T. M.“ atstovais nekalbėjo. Su bankroto administratoriumi kalbėjo. Galėjo būti taip, kad telefonu kalbėjo su UAB „T. M.“ atstovu, apklausos ikiteisminio tyrimo metu prisiminė geriau, bet tiesioginio kontakto neatsimena.

Turtiniai reikalavimai kitose bylose neišspręsti. Prašydamas atlyginti žalą, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos įstatymus bei Europos žmogaus teisių teismo išaiškinimą, kad neturtinė žala apima emocines traumas, nerimą, nepatogumus, sielvartą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Neturtinė žala susijusi su jo jausmais, patirtais sukrėtimais sužinojus, kad liko apgautas ir be didelės sumos, kuri jam buvo reikšminga. Patyrė dvasinę skriaudą, emocinį sukrėtimą. Netekus galimybės įsigyti būsto, turėjo trejus metus patirti suvaržymus ir gyventi jam nepalankiomis sąlygomis, nuomojosi būstą ir dėl to patyrė finansinių išlaidų. Todėl vadovaudamasis šiais kriterijais prašo priteisti 6000 eurų neturtinės žalos dydį, nes jo gyvenimo kokybė suprastėjo. Neturėjo tuo metu nuosavo būsto, planavo įsigyti ir nutikus šiai situacijai toliau tęsėsi nuomos santykiai. Sveikatos sutrikimų po įvykio neturi. Finansinius nuostolius patyrė. Jeigu reikės, pateiks nuomos sutartis. Dėl patirtos depresijos lankosi pas „supervizorių“, kuris galėtų patvirtinti jo emocinę būklę po šio įvykio, galėtų ją žodžiais apsakyti, tam nereikia jokios diagnostikos, tam pakanka subjektyvaus žmogaus išgyvenimo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. K. parodė, kad 2013 m. gegužės mėnesį sužinojo apie parduodamus butus (duomenys neskelbtini). 2013 m. birželio mėnesį, (duomenys neskelbtini) susitiko su UAB „I.“ atstovu E. J.. Susitikimo metu E. J. itin patraukliai papasakojo apie projektą „(duomenys neskelbtini)“, užtikrino, kad projektas bus atliktas itin kokybiškai ir laiku. Susitarė, kad pirks butą 1 korpuse, 1 aukšte su terasa, buto Nr. 3 (pagal naujus brėžinius šio buto Nr. 19), buto plotas apie 65 kv.m, vieno kvadratinio metro kaina 3000 Lt, buto kaina 195 000 Lt. Tačiau pokalbio metu E. pasiūlė sumokėti grynaisiais pinigais 80 000 Lt sumą, tada buto kaina bus tik 129 000 Lt. Šis pasiūlymas liudytojui pasirodė labai patrauklus ir priimtinas. 2013-06-14 adresu (duomenys neskelbtini), laikinajame pastate, statybiniame vagonėlyje, buvo pasirašyta Turto rezervavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Turto rezervavimo sutartį avansinį mokestį, 80 000 Lt, liudytojas turėjo perduoti tą pačią dieną po sutarties pasirašymo. Pinigų perdavime dalyvavo E. J. ir jo draugas, M. G.. Sutarties pasirašymo ir pinigų perdavimo metu V. K. nedalyvavo. 2013-06-14 grynaisiais pinigais pagal pinigų priėmimo perdavimo kvitą serija Nr. 004, sumokėjo UAB „I.“ atstovui E. J. 80 000 Lt sumą. Pagal sutartį notarinė buto pirkimo - pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2013 m. gruodžio 31 d. Statybos patalpose (duomenys neskelbtini) vyko, jis su E. telefonu kalbėdavo reguliariai, jis vis informuodavo apie atliktus darbus. Liudytojas statybose lankėsi. 2013 gruodžio mėnesio pradžioje E. pasiūlė įsirengti bute pertvaras ir elektros instaliaciją už 5 000 Lt. Liudytojas sutiko, pinigus pardavė grynaisiais, tačiau pinigų priėmimo perdavimo kvito negavo. Pagal šį susitarimą buvo pasirašytas 2013-12-16 Priedas prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-12-20 Priedas prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-05-31 buvo pasirašytas Priedas prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Turto rezervacinės sutarties pratęsimo. 2014-09-28 buvo pasirašytas Priedas prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Turto rezervacinės sutarties pratęsimo, galiojo iki 2014-12-31. Visas bendravimas su UAB „I.“ pasikeitė nuo 2014 rugsėjo mėnesio. Jie pradėjo liudytojo vengti, neatsiliepė į skambučius, neįleisdavo į objektą. 2014 spalio mėnesį sužinojo, kad pastatas priklauso jau UAB „T. M.“. Telefonu paskambino UAB „T. M.“ savininko sūnui, M., kuris grubia forma pasakė, kad liudytojas yra kvailys ir atsisakė su juo kalbėtis. Liudytojas norėtų įsigyti butą, kurį yra rezervavęs ir sumokėjęs 85 000 Lt, tuo atveju, jei tai jau neįmanoma, jis nori, kad atsakingi asmenys grąžintų visus pinigus. Papildomos apklausos metu liudytojas A. K. patikslino savo parodymus ir nurodė, kad atsisako įsigyti butą, bei pageidauja, kad atsakingi asmenys grąžintų sumokėtus pinigus (5 t., b. l. 94-95).

2013-06-14 Turto rezervavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas UAB „I.“, atstovaujama direktoriaus V. K., įsipareigojo rezervuoti butą/patalpą adresu (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 1 aukštas, 3 butas, buto plotas 64,50 kv.m., su terasa, priklausančia butui, kurios plotas 65 kv.m..; preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti ne vėliau kaip iki 2013-11-01, statybos darbų pabaiga ir objekto pridavimas bus atliktas ne vėliau kaip 2013-12-31; o pirkėjas – A. K. – įsipareigojo sumokėti pardavėjui 80000,00 Lt turto rezervavimo mokestį tą pačią dieną po šios sutarties pasirašymo į pardavėjo sąskaitą (5 t., b. l. 82-86).

Pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad 2013-06-14 A. K. sumokėjo 80 000 Lt (5 t., b. l. 87).

2013-12-16 pasirašytas priedas prie sutarties, kuriuo pirkėjas įsipareigojo per 1 dieną papildomai sumokėti 4000 Lt mokestį už rezervuotą butą, pardavėjas įsipareigojo po mokėjimo gavimo įskaityti į bendrą buto kainą ir padaryti bute visas vidines gipsines pertvaras ir elektros instaliaciją (5 t., b. l. 88).

2013-12-20 pasirašytas priedas prie sutarties, kuriuo pirkėjas įsipareigojo per 1 dieną papildomai sumokėti 1000 Lt mokestį už rezervuotą butą, pardavėjas įsipareigojo po mokėjimo gavimo įskaityti į bendrą buto kainą ir padaryti bute visas vidines gipsines pertvaras ir elektros instaliaciją (5 t., b. l. 89).

2014-05-31 pasirašytas priedas prie sutarties, kuriuo preliminarios sutarties pasirašymas, statybos darbų pabaiga bei nuosavybės teisės įforminimas perkeliamas į 2014-06-30, taip pat pardavėjas patvirtina, kad galutinė suma, kuri liko sumokėti už perkamą butą, yra 65000 Lt (5 t., b. l. 90).

2014-09-28 pasirašytas priedas prie sutarties, kuriuo preliminarios sutarties pasirašymas, statybos darbų pabaiga bei nuosavybės teisės įforminimas perkeliamas į 2014-12-31 (5 t., b. l. 91).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis Ž. B. parodė, kad netoli namų vyko statybos, jis pradėjo domėtis butais, buvo užėjęs į objektą, jam pasakė ateiti rytoj, taip suėjo su V. K. ir E. J.. Pagrinde bendravo su E. J., jis buvo pagrindinis veikėjas, bet V. K. dažnai taip pat buvo objekte statybininkų būdelėje. Mėnesį laiko iki sutarties pasirašymo jie šnekėjosi, buvo susitikę daug kartų, net kavinėje (duomenys neskelbtini). Jis labai įtartinai žiūrėjo į tą objektą, nes buvo nepilnai paruošti dokumentai, reikėjo pasirašyti tik preliminarią sutartį, iškart sumokėti daug pinigų, bet vis tiek butas buvo reikalingas ir darbai lyg ir vyko. V. K. jam prisiekinėjo, kad jie sąžiningi, tvarkingi. Savaitė iki pasirašant sutartį matė objekte Z. Ž., kuris yra labai didelės įmonės savininkas, ir jis pirkosi 4 butus, pagalvojo, kad tai rimta įmonė ir taip pat perka čia butus, net kavinėje buvo su jais susitikę, todėl visa tai jį įtikino. Susitarė, kad iki gruodžio ar sausio mėnesio viskas bus baigta, taip pat įsiūlė parkingo vietą už vieną litą ir birželio 27 d. pasirašė sutartį. Padarė pavedimą 80 000 litų ir 2 litus už parkingą. Praėjus dviem savaitėms, jo vėl prašė pinigų ir V. K., ir E. J., sakė, trūksta apyvartinių lėšų, prašė 20 000 litų, jis pervedė tik 10 000 litų ir viskas taip rutuliojosi. Vėliau vėl prašė pinigų, bet jis jau matė, kad kažkas negerai, nes į teritoriją įsileisdavo nenoriai. Turėjo kaimyną V. S., kuris taip pat rezervavo butą tame objekte, jie sumokėjo dar po 3 000 litų, kad jiems padarytų balkonus. Prieš tai jis dar sumokėjo 1000 litų, kad jam padarytų sienas, t. y. vidines pertvaras, kad būtų, kaip jis nori, darbininkai tai padarė. Gavosi, kad jis iš viso sumokėjo 94 002 litus. Gruodžio mėnesį išvažiavo dirbti į Italiją. 2014 m. balandžio mėnesį grįžęs rado juos dirbančius, bet tuo metu nežinojo, kad V. K. ir E. J. perdavė visus butus UAB „T. M.“, nieko nežinojo, viskas buvo nutylėta, sakė, kad viskas gerai, buvo meluojama į akis. Balandžio mėnesį UAB „T. M.“ tapo savininke, išskyrus žemės, visi rezervistai tapo apgauti be nieko. Visų jų sąrašas buvo pateiktas UAB „T. M.“ atstovui, jis iš to sąrašo pats atsirinko, kam parduoti butus už didesnę priemoką, butai buvo po 2-3 kartus perpardavinėjami ir rezervuojami, gavosi, kad kai kurie įsigijo butus. Jam buto nepardavė, nes jų žodžiais, baigėsi sutarties laikas ir jie neprivalo parduoti. Kai viską sužinojo, surinko tuos žmones, darė kelis susirinkimus, padavė pareiškimą į policiją. Jis asmeniškai pats kreipėsi į teismą, 5 metus teisėsi, byla buvo nukeliavusi net į Aukščiausiąjį Teismą, šis grąžino apygardos teismui, o šis į apylinkės teismą. Jiems pasiūlė samdytis mediatorių, nes kitaip nepavyks nieko sutarti, jie taip ir padarė, UAB „T. M.“ atsisakė parduoti jam butą, bet sutarė, kad perleis kreditorinius reikalavimus. Daug visko buvo tame laikotarpyje, daug streso, nervų. Kol gyvas E. J. buvo, gal ir buvo kelis kartus po to susitikę, dar bandė išspręsti, ar pinigus grąžins, ar butą parduos, bet taip ir nieko neišėjo.

Sutartis pasirašyta 2013 m. birželio 27 d. Sumokėjo 80 000 litų per dvi darbo dienas. Buvo parkavimo vieta už vieną litą. Iki sutarties pasirašymo bendravo daugiausiai su E. J., buvo keturis kartus susitikę, du kartus iš jų buvo ir V. K., kuris buvo pristatytas kaip direktorius. Yra matęs Ž. Z. prieš sutarties pasirašymą vaikščiojant po statybas, jį pristatė kaip būsimą pirkėją, kuris perka butus. Dar vieną kartą jį matė irgi prieš sutarties pasirašymą Vilniuje, buvo susitikę su E. J. kavinėje ir prie kito staliuko sėdėjo jis, irgi buvo suderintas susitikimas dėl butų, E. J. sakė, kad jis rezervuoja butus ir daro 500 000 litų pavedimą. Apie jį buvo girdėjęs iš anksčiau, todėl galvojo, jeigu jis perka, tai gali pasitikėti. Nežino, kodėl buvo būtent rezervacinė sutartis, visiems dėstė, kad rezervuojami butai, kadangi nėra juridiškai sutvarkyti popieriai, po to rugpjūčio mėnesį viskas jau buvo sutvarkyta. Po kelių savaičių vėl prašė sumokėti, jis sutiko sumokėti 10 000 litų. Po to mokėjo už pertvaras 1000 litų ir 3000 litų už balkoną.

Į objektą atvažiuodavo kartą per savaitę. Darbai vyko, bet tai labiau buvo imitacija, buvo atliekami griovimo darbai jo korpuse, vėliau buvo sudėti laiptai, langai. Jis klausė, kada sudarys preliminarią sutartį, skambino E. J.. Buvo susitikęs ir su E. J., ir su V. K. rudenį, jie sakė, kad vėluoja darbai, nes kažkas negrai su Turto fondo dokumentais, kažkas kažko nepasirašė, bet sakė, kad tikrai viskas bus padaryta vėliau, sakė būti ramiam ir grįžus pavasarį viskas bus gerai. Bylas rodė, 2013 m. rugpjūčio mėnesio gale sakė atvažiuoti, parodys bylas. Jis atvažiavo į Registrų centrą, jie jas pridavinėjo. Buvo V. K. matęs prieš tai vasarą.

E. J. atnešė pasirašytą sutartį, jis buvo vienas. Bet V. K. buvo matęs iš 10 kartų kokius 3-4 kartus, žinojo jo automobilį. Perdavė grynais 3000 litų už balkoną. Sakė, kaina yra 5000 litų, bet jeigu mokės grynais ir be čekių, tai bus pigiau. Grynais pinigais mokėjo už balkoną ir pertvaras.

Jautė seniai, kad kažkas negerai, 2014 m. rugpjūčio mėnesį su kolega V. S. sutiko Z. Ž. ir pradėjo klausinėti, ar perleis butus, jis paaiškino, kad jis seniai juos įsigijęs ir jiems niekas nepriklauso. Tada jis suorganizavo susitikimą su Ž. kavinėje, su juo dvi valandas derėjosi, bandė paaiškinti, kad tą butą rezervavo, Ž. pasakė, kad pirktų iš jo už visą sumą, tada suprato, kad viskas prarasta. Iškart kontaktavo su E. J. ir su V. K., sakė jiems, kad jie darytų ką nors, nes tai vieša apgaulė. Po to, kai Ž. pasakė, kad jam priklauso ir jis nieko nežino, galbūt ir buvo susitikimas dar su E. J.. E. J. grasino, kad paduos Ž. į teismą už sutarties nevykdymą, ta byla vėliau buvo nutraukta.

E. J. labiau siūlė pirkti butą. Žinojo, kad V. K. yra direktorius, nes sutartyje buvo parašyta. Sutartis buvo jam atsiųsta el. paštu derinti. Pardavėjas UAB „I.“. Pinigus už balkoną ir pertvaras mokėjo E. J., nes jis kaip darbų vadovas buvo, o V. K. buvo direktorius, derino viską. E. J. prašė pinigų, jam ir mokėjo. Jis perleido kreditorinius reikalavimus bankroto byloje visa suma, 94 001 litą. Praeitų metų vasario mėnesį jam pervedė 36 000 eurų. Civilinio ieškinio nebepalaiko.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Ž. B. parodė, kad 2013 birželio mėnesį internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) rado UAB „I.“ skelbimą apie tai, kad parduodami butai adresu (duomenys neskelbtini). Jį skelbimas sudomino, todėl paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, atsiliepė E. J., kuris prisistatė kaip bendrovės UAB „I.“ akcininkas. Telefonu susitarė susitikti, todėl netrukus nuvyko apžiūrėti butų. 2013 m. birželio mėnesio gale jis apžiūrėjo butus ir rezervavo butą, esantį 1 korpuse, 2 aukšte, buto Nr. 6 (pagal naują pastato planą buto Nr. 3). Buto kaina 140 000 Lt, tačiau E. J. jį informavo, kad jei avansu liudytojas perves 80 000 Lt, tai buto kaina bus 128 000 Lt ir dar gaus nemokamą parkingą (automobilio stovėjimo vietą). 2013-06-27 liudytojas pasirašė turto rezervacinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „I.“. Sutartis pasirašyta buvo (duomenys neskelbtini), teritorijoje esančiame statybiniame vagonėlyje. E. J. jam jau padavė pasirašytą sutartį UAB „I.“ direktoriaus V. K.. Pagal sutartį, avansinį mokėjimą, t. y. 80 000 Lt, jis turėjo atlikti per 2 darbo dienas. 2013-06-27 buvo pasirašyta Parkingo vietos rezervacinė sutartis Nr. 2013/06/27/, pagal kurią jis įsigijo už 1 Lt automobilio parkavimo vietą. 2013-06-28 liudytojas iš savo asmeninės sąskaitos, esančios SWED banke, pervedė UAB „I.“ į DNB banko sąskaitą 80 001 Lt sumą. 2013-07-15 paskambino E. J., kuris pakvietė jį susitikti adresu (duomenys neskelbtini). Jis liudytojui paaiškino, kad statybos vyksta ir trūksta apyvartinių lėšų, todėl jo paprašė pervesti dar 30 000 Lt, tačiau jis nesutiko, bet sutiko pervesti 10 000 Lt. 2013-07-19 liudytojas iš savo asmeninės sąskaitos, esančios SWED banke, pervedė UAB „I.i“ į DNB banko sąskaitą 10 000 Lt sumą. Palaipsniui, maždaug kartą į savaitę, jis užvažiuodavo apžiūrėti vykdomų statybos darbų, statybos darbai vyko, bet labai lėtai. 2013 m. vasaros gale, apie rugpjūčio mėn., liudytojui jau kilo įtarimas, kad su bendrove UAB „I.“ ir jos statomu pastatu adresu (duomenys neskelbtini) kažkas yra negerai. E. J. vis žadėdavo, kad padarys žadėtus darbus pastate, tačiau atvykus po keleto dienų, tie darbai nebūdavo padaryti. Liudytojas pažymėjo, kad 2013 m. apie birželio mėnesio vidury, (duomenys neskelbtini) kavinėje atvykęs susitikti su E. J., pastebėjo, kad E. J. prie kavinės stalelio kalbasi su I. Ž. ir I. K.. Juos tris matydavo dar statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini). Liudytojas visą laiką prašė E. J., kad būtų sudaryta nors Preliminari buto pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau jis vis išsisukdavo. 2013 m. rugpjūčio mėnesio gale jis susitarė su E. J. susitikti (duomenys neskelbtini), ten pirmą kartą susitiko ir su V. K.. Susitikimo metu E. J. jam parodė butų sudarytas atskiras bylutes. Jis liudytojui pasakė, kad ten yra ir jo rezervuoto buto bylutė. Susitikimo metu E. J. jam pažadėjo, kad jau 2013 m. lapkričio mėnesį bus pasirašomos notarinės butų pirkimo – pardavimo sutartys. E. J. vis išsisukinėdavo nuo pažadų įvykdymo. Liudytojas jau nuo 2013 m. spalio mėnesio E. J. negalėdavo prisiskambinti. 2013 m. lapkričio mėnesį suprato, kad tikrai nebus pabaigti statybos darbai. Tačiau E. J. dėl vėlavimų jam ir jo kaimynui pažadėjo įrengti už savikainą buto balkonus, todėl 2013 m. gruodžio viduryje grynais pinigais perdavė E. J. dar 3 000 Lt, tačiau grynųjų pinigų kvito liudytojui jis neišrašė. 2014 m. rugpjūčio mėnesio apie 30 dieną statybos teritorijoje sutiko I. Ž. Z., kuris jam prisistatė kaip pastato (duomenys neskelbtini) savininkas. I. Ž. Z. liudytojui pasakė, kad jis 2014 m. balandžio mėnesį nusipirko šį pastatą ir pasiūlė įsigyti butus. Liudytojas jam papasakojo, kad šiame pastate jau yra įsigijęs būstą, tačiau jis liudytojui atsakė, kad apie jokius pirkėjus, kurie jau yra rezervavę čia butus, jis nieko nežino ir nieko negirdėjo. Jis liudytojui paliko savo mobilųjį telefono numerį. Pokalbio metu susitarė sekančią dieną susitikti miesto kavinėje, prie Petro ir Povilo bažnyčios, tikslaus kavinės pavadinimo nepamena. Susitikimo metu liudytojas jam pateikė rezervuoto buto pasirašytas sutarčių kopijas, tačiau jis liudytojui pasakė, kad apie tai jis nieko nežino, pasakė, kad jau yra parduota 13 butų. Po šio pokalbio E. J. ir V. K. vengė su liudytoju susitikti, į jo telefoninius skambučius neatsakė ir nieko jam nepaaiškino. Jis norėtų įsigyti butą, kurį yra rezervavęs, ir iš viso sumokėjęs 94 001 Lt, tačiau jei tai jau neįmanoma, norėtų, kad atsakingi asmenys jam grąžintų visus pinigus (6 t., b. l. 29-31).

2013-06-27 Turto rezervavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pardavėjas UAB „I.“, atstovaujama direktoriaus V. K., įsipareigojo rezervuoti butą/patalpą adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), buto plotas 65 kv.m., 2 aukštas, 6 butas; preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti ne vėliau kaip 2013-11-11; o pirkėjas – Ž. B. – įsipareigojo sumokėti pardavėjui 80 000,00 Lt per 2 darbo dienas po šios sutarties pasirašymo į pardavėjo sąskaitą (6 t., b. l. 3-7) bei tos pačios dienos Parkavimo vietos rezervavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas įsipareigojo rezervuoti parkavimo vietą tuo pačiu adresu, bendra galutinė parkavimo kainos suma yra 1 litas (6 t., b. l. 8).

Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad Ž. B. 2013-06-28 sumokėjo į bendrovės sąskaitą 80 001,00 Lt, 2013-07-19 – papildomą 10 000,00 Lt įmoką (6 t., b. l. 9-10).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. S. parodė, kad 2012 jai gimė vaikas su Dauno sindromu, ji buvo dideliame strese. Kalbant apie butą, jie pamatė skelbimą rodos apie butus, galvojo, jeigu nusipirks, bus ramiau ateityje. Ji nuėjo į susitikimą teritorijoje, susitiko su V. K. ir E., jo pavardės neatsimena. Jie paaiškino, kad statybos vyksta, bet stringa, nes trūksta pinigų, ir jeigu jie įneš pilną sumą, tuomet greičiau viską pastatys, parodė kažkokius dokumentus. Rezervacinę sutartį pasirašė 2013 m. rugsėjo 18 d., dalyvaujant V. K., E.i. Viskas vyko objekte esančioje būdelėje. Ji įnešė pradžioje mažą sumą kaip avansą, bet vėliau su vyru nutarė, kad reikia sumokėti didesnę sumą, kad greičiau pastatytų. Žinojo, kad būna tokios situacijos, kai trūksta pinigų, arba nespėja atlikti darbų laiku, todėl per daug dėl to nesijaudino. Dokumentus jiems parodė, kažkokią dalį siuntė el. paštu, atrodė normalūs dokumentai. Neatsimena, kokie tai dokumentai, buvo surašyti lietuvių kalba. Ji jam sakė, kad neseniai iš Rusijos atvažiavo, jie tai žinojo, nes dalį dokumentų vertė. Ji su vyru atvažiavo į Lietuvą 2012 m., jai aiškino, kad viskas taip ir turi būti, kad turi rezervuoti butą ir jeigu nori, kad greičiau viskas būtų, turi sumokėti didesnę pinigų sumą, sakė, kad jie atvykėliai, todėl nieko nežino. V. K. sakė, kad pas juos viskas kitaip, kad nereikia iškart eiti pas notarą. Ji su vyru sumokėjo 120 000 litų. Po butus juos vedžiojo E., sakė imti kokį nori. Jie išsirinko butą antrame aukšte, bet jis buvo 60 kvadratinių metrų, o jie tiek pinigų neturėjo, tai jiems pasakė, kad pastatys sieną, kad būtų 40 kvadratinių metrų, ir jie galės įsigyti būtent šį butą. Viską sužinojo 2014 m. vasarą, iki tol nekilo įtarimų, nes žinojo, kad statybos kartais užsitęsia. Ji ateidavo į teritoriją, joje būdavo ir V., ir E.. Jie sakė, kad dar ne viskas pastatyta, nes reikia kažkokių leidimų, kažkokios biurokratiškos problemos. Siūlė pirkti ir kitą butą, sakė, kad labai pigiai parduoda. V. taip sakė, sakė, kad ji galės vėliau primokėti. Ji norėjo susitikti su jų partneriais, bet jai atsakė, kad jie labai baisūs žmonės, o po to rudenį, jeigu ji nebenorės buto, tai jie grąžins jai pinigus. Sakė, lyg ir iki metų galo grąžins pinigus. Artėjant vasarai sunerimo, nes artėjo terminas, tačiau nebuvo jokių žinių, bet juos ramino, sakė, kad viskas bus gerai, kad iškilo kažkokių problemų, bet gali darytis remontą. Po to ji pamatė, kad jos butas parduodamas, tada kreipėsi į juos ir jai pasiūlė butą trečiame aukšte, tačiau ji atsakė, kad jai reikia būtent šito, po to vėl pamatė, kad jos butas parduodamas, ir suprato, kad kažkas negerai. Ateidavo į objektą, matė, kad jame buvo žmonių, suprato, kad ji ne viena. Atsimena, kartą atėjo M., UAB „T. M.“ vadovas, ir pasakė, kad nereikia čia skandalų kelti ir čia viskas jų ir kad ji aplamai neitų į šitą teritoriją. Ji paprašė su juo susitikti, susitikus ji jam sakė, kad geriau susitarti, nes ji sumokėjo visą sumą, sakė patvirtinti ir perparduoti jai, jis tik tylėjo ir sakė, kad gali jai iš naujo parduoti butą, jeigu ji iš naujo sumokės pinigus, dar sakė, jeigu jai sunku, tai gali mokėti kas mėnesį. Tuomet ji suprato, kad reikia kreiptis į advokatą. Kai ji rado skelbimą, kad parduodamas jos butas, V. sakė, kad tai blogi partneriai ir jie čia apgaudinėja ir jie nori jos buto. Ji sakė, kad nebandytų parduoti. Ji nežino, ar V. pardavė butą, ar jį perdavė, bet po to, kai ji susitiko su M., jis pasakė, kad UAB „T. M.“ nusipirko butą ir ji neturi į jį jokių teisių. Ji kalbėjo apie tai su V. K., jis sakė, kad tai tie patys partneriai, kad jie yra apgavikai. Jis nieko nepaaiškino, sakė, kad jam baisu, kad jie negeri žmonės ir t.t. Palaiko ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei procesines išlaidas. Jie prarado pinigus, negalėjo įsigyti buto, liko be namų, buvo labai baisu. Prarado labai daug pinigų. Ji pati lankėsi pas psichiatrą, jai buvo isterijos priepuoliai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja S. S. parodė, kad 2013 metų vasarą, tikslaus laiko neprisimena, ji interneto svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ rado skelbimą, kad parduodamas butas. Skelbime buvo nurodyta, kad butas dar nebaigtos statybos, kurio kaina 120 000 Lt. Skelbime taip pat buvo nurodyti butai įvairios kvadratūros ir įvairių kainų. Liudytoja skelbime nurodytu telefono numeriu paskambino, pakėlęs ragelį vyras pasiūlė apžiūrėti butą. Ji kartu su vyru nuvažiavo pažiūrėti siūlomo buto (duomenys neskelbtini). Namas buvo dviejų korpusų. Vyras jiems parodė butą, kurį jie norėjo įsigyti. Vyras parodė savo dokumentą ir bendrovės „I.“ dokumentus. Prie liudytojos priėjo bendrovės direktorius V. K., kuris parodė žemės nuosavybės dokumentus. Liudytojai abejonių dėl turto priklausomybės nekilo. 2013-09-18 ji su UAB „I.“ direktoriumi V. K. sudarė Turto Rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šios sutarties 1.1. punktą UAB „I.“ įsipareigojo iki būsimo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos nesiūlyti ir nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis, kurių pagrindu UAB „I.“ sudarytų sąlygas perleisti ar būtų perleidžiamos nuosavybės teisės į liudytojos pasirinktą bei šioje sutartyje apibūdintą turtą, o liudytoja UAB „I.“ įsipareigoja pagal sutarties taisykles sumokėti Rezervavimo mokestį bei sudaryti preliminarią būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties 1.4. punkte pardavėjas įsipareigojo rezervuoti butą/patalpą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), buto plotas 40 kv. m., korpusas 2, 2 aukštas, buto Nr. 7. Nuo 2013-07-01 namas (duomenys neskelbtini) jau buvo registruotas VĮ „Registrų centre“ ir turėjo kitą originalų numerį, negu tas, kuris nurodytas Turto rezervavimo sutartyje. UAB „I.“ nurodytas kambarys buvo antrame korpuse, kraštinis, maždaug 60 kv. m. dydžio ir liudytoja paprašė šį kambarį padalinti į du butus, kad vienas būtų 40 kv. m. dydžio. UAB „I.“ direktorius V. K. sutiko ir kambarį padalino į dvi dalis, t. y. į du atskirus butus. Sutarties 1.8 punkte šalys įsipareigojo preliminarią būsimo buto-pirkimo pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau kaip 2013-11-01, o 80 proc. visų statybos darbų įvykdyti iki 2014-01-30. Sutarties 2.1. punkte nurodoma, kad pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui 102 750,00 Lt dydžio Turto rezervavimo mokestį per 2 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos į pardavėjo sąskaitą, kad avansas 17 250 Lt jau sumokėtas. Likusią 102 750,00 Lt sumą liudytoja sumokėjo kitą dieną, 2013-09-19, iš karto po sutarties pasirašymo. Į bendrovės banko sąskaitą jos vyras S. P. pervedė iš savo banko sąskaitos. Sutarties 2.3. punkte šalys patvirtina, kad buto kaina 120 000 Lt. Turto Rezervavimo sutartį dėl buto pirkimo parengė ir pateikė UAB „I.“ direktorius V. K., kurią ji pasirašė ir įvykdė sutarties reikalavimą sumokėti visą buto kainą, t. y. už parduodamą butą sumokėjo visą jo kainą – 120 000 Lt arba 34 754,40 Eur. Sutartį jie pasirašė prie namo (duomenys neskelbtini), statybiniame vagonėlyje. UAB „I.“ neįvykdė šios sutarties 1.8. punkto, t. y. iki 2013-11-01 nesudarė preliminarios būsimo buto-pirkimo pardavimo sutarties. V. K. paaiškino, kad 2014 m. vasario mėnesį bus pasirašyta galutinė sutartis, kokia, nepatikslino. 2014 m. kovo mėnesio pabaigoje UAB „I.“ atstovas paaiškino, kad viskas truputį užtruko ir kad reikia palaukti iki gegužės mėnesio, kai bus „priduotas“ namas, tikriausiai įregistruotas. Gegužės mėnesį pardavėjo atstovas pareiškė, kad jie nespėjo ir kad reikia laukti iki rugpjūčio mėnesio, prižadėjo, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį ji tikrai gaus nuosavybės teisės dokumentus į butą. Rugpjūčio mėnesį UAB „lnresa“ atstovas pareiškė, kad užtruko pastato mansardos dokumentų tvarkymas, nes negali gauti leidimo statyti mansardą, pasakė, kad nuosavybės dokumentai bus tik lapkričio mėnesį, bet nurodė, kad remontą jau gali pradėti daryti. Rugsėjo - spalio mėnesiais UAB „I.“ atstovas jai pasiūlė pirkti dar vieną nedidelę patalpą mansardoje, tačiau ji atsisakė. Spalio mėnesį UAB „I.“ atstovai – direktorius V. K. bei darbuotojas, vardu E., pavardės nežino, neatsiliepė į jos telefonų skambučius. Vieną kartą telefonu atsiliepęs V. K. paaiškino, kad yra problemų su partneriais, todėl jeigu problemų neišspręs, tai lapkričio mėnesį pažadėjo grąžinti pinigus -120 000 Lt. 2014 m. lapkričio mėnesį, liudytoja internete rado skelbimą, kad jos nupirktas butas parduodamas už 170 000 Lt, o pardavėjas UAB „T. M.“. Ji paskambino V. K. ir paklausė, kodėl jis parduoda jos butą, V. K. atsakė, kad jos butą antrą kartą parduoda nesąžiningas jo partneris, prašė visų pirkėjų padėti jam kovoti su jo partneriu I. Ž.-Z. ir jo įmone UAB „T. M.“. Ji susitiko su M. Ž. – Z. ir jo paklausė, kodėl jis parduoda jos butą. M. Ž.-Z. jai atsakė, kad ir jis buvo sudaręs Rezervavimo sutartį, o butus ir kitas patalpas iš UAB „I.“ nupirko už UAB „I.“ skolas, pasakė, kad rezervavimo sutartis nėra būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartis, kad jis jau pardavė kelis butus kitiems asmenims, kurie su UAB „l.“ buvo sudarę Rezervavimo sutartis, todėl liudytojai pasiūlė iš naujo išsipirkti jau nupirktą butą, bet jau už daug didesnę kainą. Gavusi dokumentus sužinojo, kad UAB „I.“ vadovas V. K. jai pardavė jau kitam asmeniui – UAB „T. M.“ priklausantį butą, kadangi 2013-08-29 dienos sutartimi UAB „I.“ pardavė ginčo butą UAB „T. M.“, o po ko, 2013-09-18, dar su liudytoja sudarė Turto rezervavimo sutartį, pagal kurią ji sumokėjo visą buto kainą 120 000 Lt, pervesdama į UAB „I.“ banko sąskaitą. Liudytoja iš VĮ Registrų centro gavo namo (duomenys neskelbtini), patalpų išdėstymo planą ir patalpų numeraciją, paaiškėjo, kad jos rezervuoto (pagal Turto rezervavimo sutartį) buto unikalus Nr. yra (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), buto bendras plotas 66,24 kv. m. ir jis yra dviejų kambarių, kadangi du kambariai buvo sujungti į vieną butą (6 t., b. l. 75-76).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. P. parodė, kad 2013 m. vasarą internetiniame puslapyje jo žmona S. S. rado UAB „I.“ skelbimą dėl parduodamų butų (duomenys neskelbtini). Jo žmona paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu. Po kelių dienų su žmona nuvažiavo apžiūrėti patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Patalpas jiems aprodė E. J.. Turto rezervavimo sutartį 2013-08-18 Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė jo žmona, sutarties pasirašyme jis nedalyvavo. E. J. jiems nurodė, kadangi namas beveik pastatytas, todėl jie turės kuo greičiau sumokėti visą buto kainą, t. y. 120 000 Lt. Dėl turto rezervacijos su UAB „I.“ bendravo jo žmona. Po sutarties pasirašymo jie turėjo UAB „I.“ pervesti per dvi savaites 5 000 eurų sumą. 2013-09-07 jo tėvai V. P. ir T. P. bankiniu pavedimu iš savo asmeninės sąskaitos pervedė UAB „I.“ 5 000 eurų sumą. Kadangi jie yra Rusijos piliečiai, jų šalyje yra priimta sumokėti visą buto kainą, jei namas yra beveik pabaigtas statyti. Todėl dėl visos buto kainos pervedimo jam su žmona nekilo abejonių. 2013-09-19 liudytojas iš savo asmeninės sąskaitos, esančios AB DNB banke, pervedė į UAB „I.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 102 662,00 Lt sumą. UAB „I.“ įsipareigojo iki 2013 m. gruodžio mėnesio pasirašyti buto pirkimo – pardavimo notarinę sutartį. 2013 m. gruodžio mėnesį E. J. juos informavo, kad statybos darbai dar nebaigti, dėl to notarinės buto pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo terminą perkėlė į 2014 m. kovo mėnesį. Visais buto klausimais jis su žmona bendravo tik su E. J.. Liudytojas V. K. asmeniškai niekada nematė, su juo buvo susitikusi tik jo žmona. 2014 m. kovo mėnesį E. J. juos informavo, kad dar nespėja įrengti gyvenamąsias patalpas palėpėje, nes turi sunkumų dėl pastato dokumentų įregistravimo. E. J. pasakė, kad sutarties pasirašymo terminą perkėlė į 2014 m. gegužės - birželio mėnesį. Artėjant žadėtam terminui, jie vėl sutarties pasirašymo terminą perkėlė rugpjūčio pabaigai, tačiau leido rezervuotame bute atlikti vidaus apdailos darbus. Jie rezervuoto buto neįrenginėjo, kadangi E. J. pasakė, kad įrenginėjant palėpę, yra rizika, kad jų butą gali užpilti vandeniu. Be to jis su žmona nusprendė, kad kol nebus pasirašyta buto notarinė pirkimo – pardavimo sutartis, vidaus apdailos darbų bute neatlikinės. 2014 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje E. J. jo žmoną nukreipė pas V. K., kuris informavo, kad šiuo metu bendrovė turi sunkumų su partneriais dėl partnerių investuotos pinigų sumos. Jis su žmona UAB „I.i“ bankiniu pavedimu pervedė 120 000 Lt sumą (34 754,40 eurų). Liudytojas neprieštarauja, kad jo žmona ikiteisminio tyrimo medžiagoje būtų pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove. Jis pageidauja, kad atsakingi asmenys jiems grąžintų visus sumokėtus pinigus (6 t., b. l. 79-80).

2013-09-18 Turto rezervavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pardavėjas UAB „I.“, atstovaujama direktoriaus V. K., įsipareigojo rezervuoti butą/patalpą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buto plotas 40 kv.m., 2 korpusas, 2 aukštas, 7 butas; preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti ne vėliau kaip 2013-11-01, 80 procentų statybų bus baigta 2014-01-30; o pirkėjas – S. S. – įsipareigojo sumokėti pardavėjui 102 750 Lt per 2 darbo dienas po šios sutarties pasirašymo į pardavėjo sąskaitą; pirkėjas jau yra sumokėjęs 17250 Lt (6 t., b. l. 46-50).

2013-08-24 Pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „I.“ minėtą butą pardavė UAB „T. M.“ (6 t., b. l. 51-53, 55-63).

S. P. 2013-09-19 sumokėjo į bendrovės sąskaitą 102 662,00 Lt (6 t., b. l. 54).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. B. parodė, kad rado skelbimą skelbimų portale „Aruodas“ balandžio mėnesį, kurį laiką tą skelbimą stebėjo. Po to susirado UAB „I.“ puslapį, matė, kad darbai vyksta ir kad kaina pakilo, todėl nutarė butą apžiūrėti. 2013 m. gruodžio mėnesį susisiekė su UAB „I.“ vadybininku E. J., išsirinko butą antrame korpuse, pirmame aukšte. E. J. jai gražiai papasakojo, kad statybos greitai bus baigtos ir panašiai, ji pasakė, kad nori pagalvoti. Po kelių dienų sulaukė E. skambučio, ar ji rezervuos tą butą, nes yra daug norinčių. Ji nutarė jį pirkti. Jie susitiko statybvietėje jų ofise, ji perskaitė sutartį. Jai pasakė, kad direktoriaus šiuo metu nėra, todėl galės artimiausiu metu ateiti ir pasiimti sutartį. Gruodžio 17 d. ji pasirašė sutartį, o kitą dieną gavo egzempliorių su V. K. parašu. E. paminėjo, kad jeigu nori įsigyti butą už 120 000 litų, tai avansu turės sumokėti 24 000 litų. Ji dar bandė nusiderėti ir pavyko iki 20 000 litų. Jai pasakė, kad per dvi dienas į nurodytą sąskaitą turės sumokėti pinigus. Prieš tai dar klausė, ar mokės grynais, ji pasakė, kad ims paskolą, tai jai dar norėjo pasiūlyti padirbti įmonėje, bet ji nesutiko. Tuomet ji pervedė pinigus į sąskaitą ir jie pasirašė rezervacinę sutartį, jai žadėjo, kad iki 2014 m. balandžio mėnesį galės pasirašyti preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Ji kas dvi savaites eidavo pasižiūrėti į objektą, statybos vyko. Buvo gal jau balandžio pradžia, ji atėjo į statybvietę ir kaip tik buvo E., kuris jai pasakė, kad balandžio 30 d. baigs darbus, o dar statybininkas praeidamas pro šalį nusijuokė ir pasakė „nu, nu“, buvo keista situacija. Tuomet atėjo jau ir balandžio mėnesio pabaiga, bet statybos dar buvo nebaigtos. Ji sakė, gal reikia pakeisti sutarties datą. Buvo toks momentas, kai E. rodos el. paštu jai atsiuntė sutartį, kurioje nebuvo nei datos, nei įsipareigojimų, todėl ji pasakė, kad tokios sutarties nepasirašys. Buvo pasakyta žodžiu, kad darbai bus baigti liepos mėnesį. Tuomet rugpjūčio mėnesį jai paskambino E. ir pasakė, kad yra atliktas buto vertinimas, už kurį ji turės sumokėti 400 litų, ir jis nori eiti į banką padėti jai dėl paskolos. Ji nuėjo atsiimti turto vertinimo į „T. S.“ ir bendraujant su darbuotoju šis paklausė, ar ji žino, kad pastatas priklauso UAB „T. M.“, tiksliau, ji pamatė, kad parašyta, ir paklausė turto vertintojo, kaip čia suprasti, jis paminėjo kažkokį I., su kuriuo ji gali susisiekti. Po to paskambino E. ir pasakė, kad nori turto vertinimo originalo, ji pasakė, kad originalo neduos, nes pati už jį mokėjo, gali duoti nebent kopiją. Nunešė ją į objektą ir perdavė V. K., ten jį pirmą kartą pamatė. Maždaug po savaitės jai paskambino E. ir pasakė, kad ji turi nueiti į DNB banką, ten yra jų kažkokia vadybininkė, kuri padės jai gauti paskolą. Banke užpildė paraišką ir pridėjo turto vertinimo ataskaitą. Tada po dviejų savaičių paskambino iš banko ir pasakė, kad negali duoti paskolos, kadangi turto vertinimo ataskaitoje matyti, kad nėra pakeista paskirtis į gyvenamąją. Ji išties dėl to apsidžiaugė, nes matė, kad nevyksta darbai. Jos sesuo su vaikais netoliese gyveno, todėl ji praeidama visuomet pranešdavo, kas vyksta statybvietėje. Vieną kartą sesuo pamatė skelbimą prie objekto, kad parduodami butai. Ji (R. B.) paskambino skelbime nurodytu numeriu brokerei, neprisistatė, kad rezervavo čia butą, brokerė jai aprodė butus, parodė ir jos rezervuotą butą, ji paklausė jo kainos, kaina buvo daug didesnė. Bandė neišsiduoti, kad šį butą rezervavo, bet brokerė matyt suprato. Vėliau ji skambino E. išsiaiškinti, kas čia vyksta, bet jis nekėlė ragelio, kol pagaliau prisiskambino V. K., kuris paaiškino, kad užimtas yra ar kažkur išvykęs ir tuoj viską išsiaiškins ir jai perskambins, bet taip ir neperskambino. Vėliau vėl pati paskambino jam, jis pasakė, kad jo žiniomis ji jau bendravo su UAB „T. M.“ atstovais dėl buto, tačiau jai netiko buto kaina, nors ji su jokiais atstovais nebendravo ir jam nieko nesakė apie tai, kad buvo nuvykusi į objektą ir kalbėjo su brokere. Ji paklausė, iš kur jis tokį dalyką sužinojo, bet jis nieko paaiškinti negalėjo ir vėliau jau nebekėlė ragelio.

Iš pradžių ji bendravo su E. Ji pasirašė sutartį, ant kurios nebuvo parašo, kitą dieną atidavė egzempliorių jau su V. K. parašu. Turto vertinimo ataskaitoje nebuvo įrašyta direktoriaus pavardė. Buvo priedas prie sutarties. Po to, kai sesuo pastebėjo, kad nevyksta darbai, ilgai nekėlė ragelio nei vienas. Po to E. sakydavo, kad darbai tuoj bus baigti ir t.t. V. irgi žadėjo, kad darbai bus baigti. Nei vienas iš jų jai nepaaiškino, prie ko ta UAB „T. M.“. Turto vertintojas pasakė, kad UAB „T. M.“ perpirko iš jų pastatą. Buvo E. skambutis, jis piktai kalbėjo, kad ji nebandytų niekur kreiptis, kad čia ne jos reikalas. Dėl paskolos ji kreipėsi gegužės mėnesį, o rugpjūtį sužinojo, kad pastatas priklauso UAB „T. M.“. Vadinasi, žinojo, kad UAB „T. M.“ priklauso, kai ėjo paskolos, E. sakė, kad jie kartu su UAB „T. M.“ dirba. Ji tikėjosi, kad vis tiek galės įsigyti butą. Brokerė jai sakė, kad jeigu norės įsigyti butą, tai jai reikės sumokėti didesnį pradinį įnašą, nes pastato paskirtis nėra pakeista. Vėliau jai V. prižadėjo, kad viską išsiaiškins, ir po to, kad pakalbės su UAB „T. M.“, kad ši jai parduos butą ir įskaitys jos sumokėtus pinigus. Daugiau nebendravo su V. K. Niekas jos neinformavo, kad turtas areštuotas. E. atstovavo įmonei, jis prisistatė vadybininku. Jie patys numatė terminus. Jis žinojo jos situaciją, kad jai reikės imti paskolą. Pirminių dokumentų ji nematė, išrašų iš Registrų centro nereikalavo. Nuo pat pradžių jai nekilo jokių abejonių, E. J. įtikinamai kalbėjo. Ieškinį palaiko. Padaryta 20 400 litų žala, skaičiuojant su ataskaita. Negrąžinta nei kiek.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja R. B. parodė, kad 2013 m. balandžio mėnesį, bet tikslios datos neprisimena, internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad UAB „I.“ parduoda butus (duomenys neskelbtini). Skelbimas liudytoją sudomino dėl būsto vietos ir nurodytos buto kainos. Šį skelbimą internete stebėjo apie pusę metų ir apie 2013 m. gruodžio mėn. pradžioje nuvyko apžiūrėti buto. Butą liudytojai aprodė E., pavardės jo nežino, jis prisistatė, kad yra UAB „I.“ vadybininkas. Liudytojai E. aprodė butą, kuris yra arčiau (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, užėjus į laiptinę, po kairę pusę. Kadangi buvo vykdomi dar statybos darbai, tuo metu statė naujus langus, E. liudytojai papasakojo kokius darbus jie dar atliks. Žadėjo, kad butuose bus padaryta dalinė apdaila (glaistytos sienos, išlietas naujas grindinys, pakeisti radiatoriai, įrengtos bute pertvaros). E. ją informavo, kad jei nori butą įsigyti už 120 000 Lt, pasirašant turto rezervavimo sutartį pradinį įnašą ji turės sumokėti 24 000 Lt. Po buto apžiūros liudytoja E. pasakė, kad nori keletą dienų pagalvoti ir susitarė susiskambinti. 2013-12-17 paskambino E., susitiko su juo (duomenys neskelbtini), statybiniame vagonėlyje. Pačiame vagonėlyje buvo dar apsaugos darbuotojas, jo vardo nežino. E. jai pateikė 2013-12-17 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ji kaip pirkėjas rezervuoja butą adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 39 kv. m. su balkonu. Pagal aukščiau minėtą sutartį per dvi darbo dienas turi sumokėti UAB „I.“ į banko sąskaitą, esančią DNB NORD banke, 20 000 Lt. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ji pasirašė, tada E. nurodė, kad sutartį galės atsiimti sekančią dieną, kai ją pasirašys direktorius. Sutarties pasirašyme V. K. nedalyvavo. 2015-12-18 (duomenys neskelbtini) E. jai padavė pasirašytą UAB „I.“ direktoriaus V. K. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Prie Turto rezervavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) yra priedas Nr. 1 (pastato renovavimo ir patalpų dalinės apdailos įrengimo aprašymas) ir pirminis buto planas. 2013-12-18 paėmusi Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią jau buvo pasirašęs V. K., bankiniu pavedimu iš savo asmeninės sąskaitos pervedė 20 000 Lt sumą į UAB „I.“ banko sąskaitą, esančią DNB banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). E. pirmo susitikimo metu jau žadėjo, kad pastato statybos darbai jau bus baigti 2013 m. viduryje ir apie 2013 m. balandžio mėnesį bus pasirašoma preliminari turto pirkimo - pardavimo sutartis. Ji pažymėjo, kad pagal turto rezervavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 1.7 punktą pardavėjas, t. y. UAB „I.“, įsipareigojo pirkėjui, t. y. liudytojai, sudaryti turto Preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį iki 2014-04-30. Tačiau tos sąlygos neįvykdė. Nuo sutarties pasirašymo kas porą savaičių vis praeidavo pro pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), matė, kad statybos pastate vyko. Apie 2014 m. birželio mėnesį nuvyko į butą, kurį buvo rezervavusi, bute buvo jau įstiklintas balkonas, pastato fasadas buvo šildomas, jos rezervuotame bute buvo blogai įrengti radiatoriai, kurie po jos prašymo buvo sutvarkyti (perkelti į kitą buto vietą). Pastate sutiko E., kuris ją informavo, kad statybos darbai baigti ir Preliminari buto pirkimo – pardavimo sutartis bus pasirašyta 2014 m. liepos mėnesį. Iki 2014 m. liepos mėnesio vis skambindavo E. ir V. K., kurie vis žadėjo, kad greitai arba jau kitą savaitę bus atlikti darbai. Tačiau savo pažadų neįvykdė. 2014 m. liepos mėnesio gale, bet tikslios datos neatsimena, jai paskambino E., kuris informavo, kad jos rezervuotam butui UAB „T. S.“ atliko turto vertinimą, kurį ji turi atsiimti pati ir už jį susimokėti 400 Lt. Turto vertinimo ji neužsakinėjo, tai padarė E.. 2014 m. rugpjūčio mėnesio viduryje, bet tikslios datos neprisimena, nuvyko į UAB „T. S.“ (duomenys neskelbtini), atsiimti rezervuoto buto turto vertinimą. Turto vertintojui pasakė, kad ji atvyko E. nurodymu, nurodė savo anketinius duomenis ir turto vertintojas jai padavė nekilnojamojo turto vertinimą (negyvenamoji patalpa – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti pastate (duomenys neskelbtini)). Pagal UAB „T. S.“ grynųjų pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už turto vertinimą sumokėjo 400 Lt. Turto vertinimo ataskaitoje liudytoja pastebėjo, kad pastatas adresu (duomenys neskelbtini) jau priklauso UAB „T. M.“. Po kelių dienų jai paskambino E., kuris pasakė, kad rezervuoto buto turto vertinimo originalą liudytoja turi atiduoti jam. Ji jam atsisakė duoti originalą, tada jis paprašė turto vertinimo kopijos, motyvuodamas tuo, kad jis jam reikalingas bankui, kadangi butą ji turėjo pirkti su banko paskola. Sekančią dieną turto vertinimo kopiją ji perdavė V. K., per pietų pertrauką, prie (duomenys neskelbtini). Maždaug po savaitės jai paskambino E., kuris nurodė, kad turi vykti į DNB banko skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), pas vadybininkę A., pavardės neatsimena. Banke liudytoja užpildė paraišką paskolai gauti, prie paraiškos pridėjo rezervuoto buto įvertinimo ataskaitą. Bankas jos prašymą nagrinėjo dėl garantinio rašto išdavimo. Tačiau po 2 savaičių jai paskambino banko vadybininkė A., kuri informavo, kad bankas garantinio rašto neišduos, kadangi nepakeista pastato paskirtis. Liudytoja informavo E. Po šio skambučio su E. liudytojai daugiau susisiekti nepavyko. Keletą kartų pavyko susisiekti su V. K., tačiau jis telefonu nieko aiškaus negalėjo pasakyti, tik žadėjo, kad pastato paskirtis bus pakeista artimiausiu laiku. Banko darbuotoja paminėjo, kad jei bus pakeista pastato paskirtis, paskolą galės gauti ir neliks kliūčių sudaryti sandorį. Apie 2015 m. vasaros pradžioje ant pastato (duomenys neskelbtini) pamatė skelbimą apie parduodamus butus, susisiekė nurodytu telefono numeriu (numerio neišsaugojo). Atsiliepė moteris, su kuria susitarė apžiūrėti parduodamus butus (duomenys neskelbtini). Ji liudytojai aprodė butą, esantį 2 aukšte, liudytoja pasiteiravo, ar yra laisvu butų 1 aukšte, tuomet ji liudytoją nuvedė į butą, kurį jį rezervavo 2013-12-17, ir pasakė, kad šis butas ir kitas butas, esantys pirmame aukšte, yra laisvi. Brokerė informavo, kad būstas priklauso UAB „T. M.“ ir jei norės butą įsigyti su paskola, reikės sumokėti didesnį pradini įnašą, nes pastato paskirtis nėra pakeista. Po ilgų skambinimų V. K., jis pakėlė ragelį, liudytoja paprašė paaiškinimų. Tačiau V. K. jai nurodė, kad jis šią situaciją išsiaiškins ir perskambins. Jo skambučio nesulaukė, skambino pati, tačiau jis ragelio nekėlė. V. K. prisiskambinus, jis liudytojai pažadėjo, kad pakalbės su UAB „T. M.“ ir paprašys, kad jos rezervuotas butas būtų parduotas už tą pačią kainą ir būtų užskaityti rezervavimo sutartimi sumokėti pinigai. Pažadėjo, kad liudytojai po kelių dienų paskambins UAB „T. M.“ atstovas. Tačiau niekas liudytojai nepaskambino, tada vėl skambino V. K., kuris ją informavo, kad, jo žiniomis, ji jau bendravo su UAB „T. M.“ atstovais dėl buto, tačiau UAB „T. M.“ žodžiais, liudytojai netiko buto kaina. Su UAB „T. M.“ atstovais ji niekada nebendravo. Pasiteiravus V. K., iš kur pas jį tokios žinios, jis konkrečiai nieko atsakyti negalėjo. Nuo to laiko liudytoja vis kartais skambina V. K., tačiau į jos skambučius niekas neatsiliepia (6 t., b. l. 129-131).

2013-12-17 Turto rezervavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas UAB „I.“, atstovaujama direktoriaus V. K., įsipareigojo rezervuoti butą/patalpą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buto plotas 39 kv.m., su balkonu; preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti ne vėliau kaip 2014-04-30; o pirkėjas – R. B. – įsipareigojo sumokėti pardavėjui 20000,00 Lt per 2 darbo dienas po šios sutarties pasirašymo į pardavėjo sąskaitą (6 t., b. l. 88-95).

2013-12-18 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad R. B. sumokėjo į bendrovės sąskaitą 20 000 Lt (6 t., b. l. 96).

Taip pat R. B. 2014-08-14 sumokėjo 400,00 eurų už turto vertinimo paslaugą (6 t., b. l. 97, 98-123).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, minėtas butas 2014-04-02 pirkimo-pardavimo sutartimi perleistas UAB „T. M.“ (6 t., b. l. 124-125).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. K. parodė, kad norėjo nusipirkti butą netoli mamos, rado skelbimą, jai butas visai patiko, todėl paskambino nurodytu numeriu ir nuvyko į objektą. Ten susitiko su E. J. ir V. K., jie abu aprodė, kurie butai yra laisvi. Ji išsirinko butą, bet norėjo pagalvoti, jie pasakė, kad labai daug norinčių pirkti butus, todėl per 5 dienas turi apsispręsti. Po dienos ar dviejų susitarė, kad nori įsigyti butą, ir susitarė, kad gruodžio mėnesio paskutinėmis dienomis galės sudaryti rezervacinę sutartį. Atvyko į objektą, jame buvo V. K. ir moteriškė, jis padavė pasiskaityti sutartį, susitarė, kad ji turi 10 000 litų pervesti dabar, o 30 000 litų vėliau. Kai pasirašinėjo rezervacinę sutartį, nematė išrašo iš Registrų centro. Ji vaikščiodavo po objektą, porą kartu buvo ir V. K., bet daugiausia bendravo su E. J.. Pinigus ji pervedė į UAB „I.“ sąskaitą. Jai davė sąskaitos numerį, į ją ir pervedė. Pasitikėjo, kad objektas priklauso tam, kas parduoda. Dviejų mėnesių laikotarpyje pastebėjo, kad darbai sulėtėjo, skambino E., bet jis sakydavo, kad kažkokia tvarka pasikeitė, kad kažko negauna, bet apie pinigus, kad jiems padėtų, jie jai nieko nesakė. Balandžio mėnesį pradėjo sakyti, kad netrukus galės pasirašyti buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ji pasakė, kaip galima apie tai kalbėti, jeigu nėra nei durų, nei katilo, ji nepasirašys. Jos paklausė, kaip ji pirks butą, ar grynais, ar perves pinigus, ji pasakė, kad grynais. Vėliau ji paprašė, kad atsiųstų jai el. paštu pirkimo-pardavimo sutartį, kad galėtų į ją įsigilinti. Kai atsiuntė sutartį, ji pamatė, kad vyrauja UAB „T. M.“, žinoma, iškart kilo klausimas, kas čia per įmonė, bet vėliau kai bandė skambinti ir aiškintis, niekas neatsiliepė, taigi sutarties nesutiko pasirašyti. Ji klausė, kelintas bus butas, bet ta numeracija pastoviai keisdavosi. Po tos galutinės sutarties atsiuntimo ji skambino, bet niekas neatsiliepė. Turėjo E. J. numerį. Ji buvo 2014 m. liepos ar rugpjūčio mėnesį nuėjusi į UAB „T. M.“ ofisą, jai pasiūlė pirkti kitą butą ir ten kaina buvo 30 000 litų brangesnė. Nebuvo reikalauta asmeniškai grąžinti pinigus, nes negalėjo prisiskambinti. Bandė parašyti UAB „T. M.“, bet negavo atsakymo. Ji sakė, kad gavo sutartį, kad iš jų perka butą, bet jie pasakė, kad nieko nežino. Jie nekalbėjo su ja apie tai, ar UAB „I.“ buvo įgaliota parduoti ar panašiai. Neatsimena, ką atsakė tas UAB „T. M.“ atstovas T. Sutikimas buvo, kol buvo sena kaina, kai atsirado nauja kaina, jai ji nebetiko. Visus dokumentus ji atidavė pareigūnams. Jai padaryta 40 000 litų žala.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja L. K. parodė, kad 2013 m. gruodžio mėnesį adresu (duomenys neskelbtini), ant statybinio vagonėlio pastebėjo skelbimą apie tai, kad parduodami butai renovuojamame (duomenys neskelbtini). Paskambino nurodytu telefonu skelbime. Pokalbio metu susitarė susitikti ir apžiūrėti patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Sekančią dieną nuvyko aukščiau nurodytu adresu apžiūrėti patalpų. Ją pasitiko E. J. ir V. K.. Patalpos jai patiko ir ji išsirinko butą 1 aukšte, 1 korpuse, iš (duomenys neskelbtini) pusės. Butas 38 kv./m., kurio kaina 129 000 Lt. Liudytojai E. J. ir V. K. paaiškino, kad šis butas jau buvo rezervuotas, tačiau tas žmogus jau nenori šio buto, bet už šį butą yra sumokėjęs 40 000 Lt, tačiau jei liudytoja nori įsigyti šį butą, turi pervesti į UAB „I.“ sąskaitą 40 000 Lt sumą. 2013-12-31 adresu (duomenys neskelbtini), laikinajame pastate, statybiniame vagonėlyje, su V. K. pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) liudytoja 2013-12-31 bankiniu pavedimu iš asmeninės sąskaitos pervedė į UAB „I.“ sąskaitą 10 000 Lt sumą. Pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) liudytoja 2014-01-07 bankiniu pavedimu iš asmeninės sąskaitos pervedė į UAB „I.“ sąskaitą 30 000 Lt sumą. 2014 m. balandžio mėnesį bandė susisiekti su E. J., kuris informavo, kad greitu metu bus pasirašoma notarinė buto pirkimo – pardavimo sutartis. 2014 liepos mėnesį su E. J. vyko derybos dėl notarinės buto pirkimo – pardavimo sutarties. Jis liudytojai į asmeninį el. paštą atsiuntė projektą notarinės buto pirkimo – pardavimo sutarties, kurioje jau atsispindėjo pardavėjas UAB „T. M.“. Ji su kai kuriais sutarties punktais nesutiko, todėl dėl sutarties jau bendravo su UAB „T. M.“ atstovu Tomu. Ji nesutiko pasirašyti notarinę buto pirkimo – pardavimo sutartį, kol nebus atlikti visi įsipareigojimai, numatyti Turto rezervavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi dar nebuvo pastatytas katilas, neišmūrytos buto vidinės pertvaros, nepravestos dujos, nebuvo elektros. Nuo to laikotarpio liudytojai su E. J. ir V. K. nepavyko susisiekti. 2014 m. apie rugsėjo mėnesį, tiksliai laikotarpio neprisimena, paskambino UAB „T. M.“ atstovui T., kuris informavo, kad šiuo metu projektas yra sustabdytas. Ji nori įsigyti 2013-12-31 rezervuotą butą adresu (duomenys neskelbtini), o jei tai jau neįmanoma, nori, kad atsakingi asmenys jai gražintų sumokėtus pinigus pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 40 000 Lt (6 t., b. l. 172-173).

2013-12-31 Turto rezervavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas UAB „I.“, atstovaujama direktoriaus V. K., įsipareigojo rezervuoti butą/patalpą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buto plotas 41 kv.m., su terasa; bendra turto kaina 129000,00 Lt, preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti ne vėliau kaip 2014-04-30; o pirkėjas – L. K. – įsipareigojo sumokėti pardavėjui 10000,00 Lt per 2 darbo dienas po šios sutarties pasirašymo į pardavėjo sąskaitą (6 t., b. l. 140-151).

2013-12-31 kasos pajamų orderis patvirtina, kad L. K. sumokėjo į bendrovės sąskaitą 10 000 Lt (6 t., b. l. 152); taip pat 2014-01-07 mokėjimo nurodymu sumokėjo dar 30 000,00 Lt (6 t., b. l. 153).

2014-06-11 buvo parengta trišalė Pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „T. M.“, L. K. ir UAB „I.“, tačiau sutartis nebuvo pasirašyta (6 t., b. l. 151-164).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. Š. parodė, kad skelbimą apie butą rado skelbimų portale, atvykus į vietą paaiškėjo, kad tas butas, kurį buvo nusižiūrėjusi, lyg jau ir nebebuvo laisvas. Bendravo su E., jis aprodė butus, ji išsirinko vieną iš jų, tuomet jie nuėjo į statybvietėje esančią būdelę. Kažkokius dokumentus rodos matė, jie ją įtikino. Sutarties pasirašymo metu jai buvo pateiktas sutarties projektas su sutarties priedu, kuriame nubraižytas rezervuojamo buto planas, bet ji pamatė, kad nėra konkrečiai nurodyta, kokius darbus turi įvykdyti įmonė, todėl vėl kreipėsi į E., kuris vėliau jai viską pateikė el. paštu. Reguliariai vyko apžiūrėti, kaip vyksta darbai. Pamatę, kad buto šilumos mazgai yra ne vietoje, paprašė tai padaryti darbininkų ir sumokėjo jiems grynais, jie tai sutvarkė. Artėjo 2014 m. gegužės 30 d., tačiau darbų pabaigos dar nebuvo matyti. Ji bandė kontaktuoti su E., jis visuomet atsiliepdavo ir vienąkart užsukusi į objektą sutiko jį, jis paaiškino, kad buto byla stringa, keikė savivaldybę. Vėliau, jau po gegužės 30 d., jis kartais atsiliepdavo į skambučius, o kartais ir ne, pasakė, kad reikia įvertinti butą, ir užsiminė apie baigtinę sutartį. Jai buvo keista, nes dar nebuvo padaryti tie darbai, kurie buvo sutarti. Tuomet iš turto vertinimo ataskaitos sužinojo apie UAB „T. M.“ ir apie buto paskirtį. Nuvykusi į objektą sutiko žmones, kurie yra panašioje situacijoje, iš jų sužinojo apie V. K.. Tuomet pasiskambino UAB „T. M.“ atstovui, nes pamatė buto pardavimo skelbimus, bandė paaiškinti savo situaciją, bet jiems buvo neįdomu, siūlė pirkti butą kita kaina, kuri buvo didesnė, jie jai atsiuntė el. paštu informaciją, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Gavusi V. K. numerį, bandė jam skambinti, kadangi E. nekėlė ragelio. V. K. atsiliepė, susitarė susitikti. Kadangi ji turėjo pasisamdžiusi teisininką, neatsimena, apie ką tas pokalbis vyko, atsimena, kad jokios vilties po jo nematė. Paskutinius kartus bendraujant su E. jauteisi kažkuo kaltas, nes jis toks labai valdingas žmogus buvo. Po paskutinio pokalbio su J. ji liko nesupratusi, lyg ji jam būtų kažką skolinga, o ne jis jai, buvo nemalonus pokalbis, negavo jokių aiškių atsakymų. O tą kartą bendraujant su V. K. buvo visai kitoks įspūdis, atrodė, kad žmogus pasirašinėjo pats nesuvokdamas ką. Nežino, kaip čia buvo su tuo V. K., bet mano, kad jis viską suprato, nes jo parašai buvo visur. Neatsimena, ką V. K. žadėjo po to pokalbio, bet jai jau situacija buvo aiški, nes iki to pokalbio su juo ji buvo surinkusi nemažai informacijos apie situaciją iš kitų žmonių. Žinojo, kad pinigų ir turto ji negaus. Su banko atstovais buvo susitikusi dėl paskolos. Ėjo į bankus sužinoti, kiek gali gauti paskolos. Pristatė vertinimą bankui. Ji jau žinojo, kad butas priklauso UAB „T. M.“. Su V. K. buvo susitikusi vieną kartą, o kiek telefonu bendravo, nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja E. Š. parodė, kad 2014 m. vasario 6 d. internetiniame portale rado UAB „I.“ skelbimą, kuriame buvo aprašytas parduodamas pastatas (duomenys neskelbtini). Paskambino nurodytu telefono numeriu, atsiliepė E.. Apžiūrėjusi butus (duomenys neskelbtini), išsirinko butą 2 korpuse, 1 aukšte. Su E. el. paštu aptarė visus buto pirkimo – pardavimo klausimus. 2014-02-07 (duomenys neskelbtini), laikinajame pastate, statybiniame vagonėlyje, UAB „I.“ atstovas pateikė jai Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri iš UAB „I.“ direktoriaus V. K. pusės jau buvo pasirašyta. Pagal sutartį buto kaina buvo nurodyta 98 000 Lt ir per dvi darbo dienas liudytoja turėjo pervesti į UAB „I.“ sąskaitą 25 000 Lt sumą. 2014-02-10 bankiniu pavedimu liudytoja iš savo asmeninės sąskaitos pervedė į UAB „I.“ sąskaitą, esančią DNB banke, 25 000 Lt sumą. UAB „I.“ pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo visus statybos darbus atlikti ir pasirašyti būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį iki 2014-05-30. Tačiau UAB „I.“ savo įsipareigojimų neįvykdė. 2014 m. rugsėjo mėnesio pradžioje E. pasiūlė padaryti perkamo buto vertinimą, todėl turto vertinimo bendrovei už jos rezervuotą patalpą sumokėjo 400 Lt sumą. Bendravimas su UAB „I.“ vyko iki 2014 m. rugsėjo mėnesio, iki tol, kai informavo E., kad pagal esamą pastato paskirtį (švietimo paskirties) bankas neduoda liudytojai būsto paskolos. Po šio pokalbio liudytojai pavykdavo susisiekti tik su V. K.. V. K. telefonu vis ramino, kad visi reikalai susitvarkys ir tikrai galės įsigyti būstą. Liudytoja pageidauja, kad atsakingi asmenys jai grąžintų pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtą 25 400 Lt sumą (7 t., b. l. 20-21).

2014-02-07 Turto rezervavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas UAB „I.“, atstovaujama direktoriaus V. K., įsipareigojo rezervuoti butą/patalpą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buto plotas 27 kv.m., su balkonu; turto bendra kaina 98000,00 Lt; preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti ne vėliau kaip 2014-05-30; o pirkėjas – E. Š. – įsipareigojo sumokėti pardavėjui 25000,00 Lt per 2 darbo dienas po šios sutarties pasirašymo į pardavėjo sąskaitą (7 t., b. l. 3-10).

2014-02-10 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad E. Š. sumokėjo į bendrovės sąskaitą 25 000 Lt (7 t., b. l. 11).

Taip pat E. Š. 2014-09-03 sumokėjo 400,00 eurų už turto vertinimo paslaugą (7 t., b. l. 25-27).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji N. B. parodė, kad su vyru išsirinko butą sūnui, butas buvo nedidelis, rodos 2 aukšte. Kitą kartą buvo atvažiavę su sūnumi apžiūrėti, jis jam patiko. Kaltinamąjį matė rodos objekte. Jiems sakė, kad jeigu perves dabar didesnę dalį sumos, tai buto kaina bus mažesnė. Ji pervedė 42 000 litų, vėliau buvo atėjusi su sūnumi į objektą, jis pamatęs V. ir E. pasakė, kad galbūt ir veltui ji taip padarė. Po kažkiek laiko pasitarė su advokatu, parodė jam sutartį, jis pasakė, kad ta sutartis net negera. Važinėjo į tą objektą, bet darbai stojo vietoje. Jiems vis sakydavo, kad viskas gerai, o vėliau net vartų neatidarinėjo, negalėjo apžiūrėti buto ir į telefono skambučius neatsiliepė. Vėliau į visas apklausas ėjo vyras, jis galbūt galėtų daugiau papasakoti. Apie žemesnės kainos galimybę minėjo V. K.. Buvo 79 000 litų kaina. Sutartis pasirašyta su V. K.. Ji liko įskaudinta, stengėsi viską pamiršti, o po to sužinojo, kad įmonei bankrotas. 2014 m. rugsėjo mėnesį ji prisiskambino V. K.. Skambino jam be perstojo. Jie susitarė susitikti objekte, ji atvažiavo, laukė jo, tačiau jis neatvyko ir neatsiliepė į skambučius, objektas buvo uždarytas. Nesiaiškino su UAB „T. M.“. Vyras gal ir bandė aiškintis, ji nežino. Ieškinį palaiko.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja N. B. parodė, kad 2014 m. vasario mėnesį, internetiniame portale, nepamena kuriame, rado skelbimą apie tai, kad parduodami butai, (duomenys neskelbtini). Paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, skambučio metu susitarė apžiūrėti butus. Ji su vyru, V. B., nuvyko apžiūrėti butų. Jiems patiko butas, esantis antrame korpuse, antrame aukšte, buto numerio neprisimena. Buto kaina buvo nurodyta 99000 Lt, 27 kv./m., su dideliu balkonu. Avansinis mokestis nurodytas 20 000 Lt, tačiau V. K. liudytojai užsiminė, kad buvo tokių atvejų, kai žmonės sumokėdavo didesnius avansinius mokesčius ir butus įsigydavo žymiai pigiau. Liudytoja sutiko sumokėti 42 000 Lt avansinį mokestį, V. K. paskambino kažkam, bet tiksliai nežino kam, bet po pokalbio telefonu buto kaina jau buvo tik 79 000 Lt. Butą ji su vyru pirko sūnui V. B.. Todėl 2014-02-07 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė jos sūnus. Sutartis buvo pasirašyta adresu (duomenys neskelbtini), statybiniame vagonėlyje. Sutarties pasirašyme dalyvavo: sūnus V. B., ji ir V. K.. 2014-02-07 ji pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) per UAB Medicinos banką pervedė UAB „I.“ 42 000 Lt sumą. Pagal Turto rezervavimo sutartį iki 2014-05-30 turėjo pasirašyti notarinę turto pirkimo – pardavimo sutartį. Visą laikotarpį ji su vyru vis važiuodavo apžiūrėti statybos atliktų darbų. Tačiau statybos darbai vyko labai lėtai, praktiškai nebevyko. 2014 m. apie rugsėjo mėnesį, bet tikslios datos nepamena, telefonu susitarė su V. K. susitikti (duomenys neskelbtini), nuvyko sutartu laiku, jis neatvyko ir telefonu jai neatsiliepė. Į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) sargas (apsaugos darbuotojas) liudytojos neįleido, tik pasakė, kad šis pastatas jau priklauso kitai bendrovei, UAB „T. M.“. Nuo šio momento UAB „I.“ vengė su liudytoja susitikti ir bendrauti telefonu (7 t., b. l. 75).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. B. parodė, kad jam paskambino tėvai, pasakė, kad rado butą. Kartu nuėjo pasižiūrėti, viskas patiko, buvo uždaras parkingas, kiemas. Butas antrame aukšte. Reikėjo pervesti 42 000 litų avansą. Įmonėje buvo tik du žmonės, jų nepamena. Buvo E. ir V.. Daugiau liudytojas niekur nedalyvavo, nes butą pirko tėvai. Tėvai prarado 42 000 litų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad 2014 m. apie vasario mėnesį jam paskambino mama ir informavo, kad internetiniame portale, tiksliai kuriame nežino, surado jam butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2014-02-07 susitarė su pardavėjais apžiūrėti butus. Atvykus apžiūrėti butus, jį pasitiko E., kuris aprodė patalpas. Liudytojui patiko butas, kuris buvo 2 aukšte. E. informavo, kad buto kaina 98 000 Lt, tačiau jei avansinį mokestį sumokės grynaisiais pinigais, tai buto kaina bus tik 78 000 Lt. Visas sutarteis ir sutarties sąlygas bei piniginius pavedimus dėl jo perkamo buto aptarinėjo jo tėvai, N. B. ir V. B.. Todėl daugiau aplinkybių gali pateikti jo tėvai (7 t., b. l. 72-73).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. B. parodė, kad ieškojo sūnui buto. Iš pradžių matė skelbimą, vėliau jis dingo, po to vėl atsirado. Pasiskambino nurodytu telefonu. Jie ieškojo vieno kambario buto, jiems pasakė, kad gali atvažiuoti apsižiūrėti, bet liudytojas dirbo, todėl nuvažiavo su žmona vėliau, buvo apsauginis, parodė butą. Tada paskambino E., jis pasakė atvažiuoti rytoj. E. sakė, kad yra kitas klientas, tai kas pirmas atvažiuos, to butas ir bus. Kitą dieną nuvažiavo žmona su sūnumi, ir jai pasakė, kad jeigu pirks dabar, tai bus nuolaida ir turi sumokėti 42 000 litų. Jie sutiko. Iš banko padarė pavedimą. Jis pats bendravo tik su E. Su V. nebendravo ir nė karto jo nematė, net telefono jo neturėjo. Kai žmona buvo atvažiavusi su sūnumi pasirašyti sutarties, jai tada V. K. pasiūlė pasirašyti sutartį, liudytojas tai žino iš žmonos žodžių. Pasiūlė pigesnę buto kainą, tačiau reikėjo daugiau sumokėti įmokos. Žmona ir sumokėjo. Neatsimena, per kiek laiko turėjo būti pasirašyta pagrindinė sutartis, bet tikrai neužilgo, gali būti po trijų mėnesių. Bet nieko nepadarė, ištinkavo sienas, išbetonavo ir darbai sustojo. Jie važinėdavo į objektą, nes buvo neįmanoma prisiskambinti E., apsauginis įleisdavo, nuvesdavo į objektą. Kiek kartų yra objekte patį E. sutikęs, klausė, kas vyksta kitame bute, nes ten kažką jau tvarko, jis gi jau parduotas. E. į tai atsakė, kad tą butą per pusę perskyrė. Liudytojas matydavo dirbančius žmones, jie sakė, kad jie nusipirko butą, tvarkosi. Po kelių mėnesių per internetą sužinojo, kad tai yra apgaulė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad 2014 apie vasario mėnesį internetiniame puslapyje rado UAB „l.“ skelbimą, dėl parduodamu butų (duomenys neskelbtini). 2014-02-06 vakare jis su žmona nuvažiavo apžiūrėti butų. Jiems patiko butast, esantis 2 korpuse, 2 aukštas, užlipus laiptais, butas po kairę pusę. Butas buvo 27 kv.m., vieno kambario, su balkonu, buto kaina 99 000 Lt. Tačiau V. K. pasiūlė, jei pradinį avansinį mokestį jie sumokės 42 000 Lt, buto kaina bus sumažinta iki 79 000 Lt. Liudytojas butą pirko savo sūnui, V. B.. E. J. jam paskambino ir informavo, kad šiam butui yra dar vienas klientas, todėl nieko nelaukdami, 2014-02-07 pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo sudaryta tarp UAB „I.“ ir jo sūnaus, V. B.. Sutartį pasirašė sūnus, kartu dalyvaujant žmonai, jis sutarties pasirašyme nedalyvavo. Rezervavimo mokestį pervedė jo žmona N. B.. Pagal sutartį, pabaigti statybos darbai ir pasirašyta notarinė buto pirkimo - pardavimo sutartis turėjo būti iki 2014-05-30. Tačiau šie įsipareigojimai iš UAB „I.“ pusės nebuvo įvykdyti. Iki 2014 m. rugsėjo mėnesio jis vis atvykdavo apžiūrėti atliktų statybos darbų. Jis matė, kaip buvo liejamos buto grindys, vedami vamzdynai, tinkuojamos vidaus sienos. Buto apžiūrėti eidavo ir kartu su E. J., kuris vis jam pasakodavo apie atliktus darbus, žadėjo, kad 2014 m. liepos mėnesį sūnus jau galės įsikelti. Tačiau įsipareigojimai iš UAB „I.“ pusės nebuvo įvykdyti. Apie 2014 rugsėjo mėnesį internetiniame puslapyje rado atsiliepimus apie statomą pastatą (duomenys neskelbtini). Paskambino nurodytu telefono numeriu ir sužinojo, kad šis pastatas priklauso UAB „T. M.“ ir kad UAB „I.“ juos apgavo. Bandė susisiekti su E. J., tačiau susisiekti su juo nepavyko. 2014 m. spalio mėnesį jo advokatas R. J. pateikė jam nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, rezervuotas butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jau 2013-09-05 UAB „I.“ buvo parduotas UAB „T. M.“. Jis pažymėjo, kad V. K. jo šeimai pardavė ne jam priklausantį butą, už kurį sukčiavimo būdu pasisavino jo šeimos pinigines lėšas, t. y. 42 000 Lt (7 t., b. l. 77-78).

2013-08-29 Pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „I.“ minėtą butą pardavė UAB „T. M.“ (7 t., b. l. 46-67).

2014-02-07 Turto rezervavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas UAB „I.“, atstovaujama direktoriaus V. K., įsipareigojo rezervuoti butą/patalpą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buto plotas 27 kv.m., su balkonu; bendra turto kaina nustatyta 79 000,00 Lt; preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti ne vėliau kaip 2014-05-30; o pirkėjas – V. B. – įsipareigojo sumokėti pardavėjui 42 000,00 Lt per 2 darbo dienas po šios sutarties pasirašymo į pardavėjo sąskaitą (7 t., b. l. 37-44).

2014-02-07 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad N. B. sumokėjo į bendrovės sąskaitą 42 000 Lt (7 t., b. l. 45).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. K. parodė, kad 2014 m. kovo mėnesį pardavė savo nekilnojamąjį turtą per agentūrą „J.“ ir jai buvo pasiūlyta nusipirkti nedidelį butą naujai statomame pastate (duomenys neskelbtini). Nuvyko į vietą, apžiūrėjo objektą, tai buvo nedaugiaaukštė statyba, gera kaina ir vieta. Tuo metu turėjo pinigų ir kitų pasirinkimų, bet galų gale apsistojo ties tuo, ką rekomendavo „J.“, nes pasitikėjo jais. Vėliau sudarė pirkimo pardavimo sutartį su UAB „I.“, su V. K. daugiau nebendravo, bendravo su E. J.. Sumokėjo 5000 litų avansą pavedimu, po to, kadangi UAB „I.“ nenorėjo pervedimų, kadangi jiems brangu išgryninti pinigus ir po to reikia mokėti, po kelių dienų ji davė 20 000 litų grynais, buvo pasirašytas pinigų priėmimo kvitas ir jokių įtarimų jai nekilo. Po to, kadangi pinigai už jos parduotą butą buvo pervesti jai į sąskaitą, tam, kad jų nelaikyti, o ir E. J. sakė, kad jiems pinigų reikia pabaigti statybas, ji 2014 m. balandžio ar gegužės mėnesį grynais kartu su pavedimais sumokėjo visą sumą. Buvo pasirašyti buto sutarties priedai, jis buvo išpirktas, pasirašyti dokumentai (duomenys neskelbtini) esančiame banke, kur ir išgrynino tuos pinigus. Visas bendravimas vyko mandagiai ir jai buvo žadėta, kad 2014 m. gegužės mėnesį sumokant pinigus iškart eis pas notarą forminti nuosavybę ir galės pradėti apdailos darbus. Ji buvo įpratusi pasitikėti, jai nekilo abejonių ir reikalo ieškotis teisininko, nekilo klausimų, kodėl pasirašoma rezervavimo sutartis. Pasirašant sutartį dalyvavo ji ir V. K. Nepamena, ar sutartį jis pasirašė prie jos. Bendravo pakankamai dažnai, bendravimas nebuvo keliantis stresą, daugiau toks laiko tempimas, vis sakydavo, kad trūksta lėšų, kad ieško investuotojų. Abu taip sakė. V. K. kelis kartus aprodė butus, įleido apdailininką, sakė, kad bus apsauga. Dėl darbų ji daugiau bendravo su J. V. K. buvo įmonės vadovas, o E. J. kartu dirbo, jų pareigybių ji nematė. 20 500 litų ji davė V. K., po to gal ir kažkiek E. J., neatsimena. 5000 avansas pavedimu, 20 000 litų buvo sumokėti V. K., du likę kartai buvo atvažiavus J. Ji sumokėjo UAB „I.“. Kovo mėnesį J. buvo atvežęs dokumentus su K. parašu. Ji skambino K., paklausė, ar E. įgaliotas priimti pinigus, jai sakė, kad taip. Kai buvo atnešti pasirašyti dokumentai, tai reiškia, kad ir suma buvo sutarta. Bendravo kovo mėnesį, balandžio mėnesį. Grįžusi ji matė, kad darbai nelabai pasistūmėjo į priekį, jai sakė, kad jiems trūksta apyvartinių lėšų ir kad nori pabaigti 2 aukštą, kadangi norint statyti 3 aukštą jiems reikia savivaldybės leidimo ir jeigu viskas bus nupirkta, jiems užteks pinigų viską pastatyti.

2014 m. vasarą ji buvo išvykusi, pasamdė apdailininką, kuriam sumokėjo 5000 litų avansą, kad jis galėtų atlikti darbus. Grįžus, apdailininkas pasakė, kad negalėjo iki galo atlikti darbų, nes nebuvo įstatytos durys. Vėliau E. J. įstatė duris ir pasakė, kad statybos bus baigtos iki rugpjūčio mėnesio pabaigos, galės eiti pas notarus, tačiau viskas užtruko. Ji 2014 m. birželio mėnesį kreipėsi į prokurorą, kad jis pasidomėtų kas vyksta, tačiau negavo atsakymo. 2014 m. rugpjūčio mėnesio viduryje jai grįžus į Lietuvą, buto kaimynė jai pasakė, kad nuosavybė yra perleista UAB „T. M.“ ir kad su UAB „I.“ negalės eiti pas notarus. Kiek žino, toje sutartyje UAB „I.“ buvo likusi rangovu, o UAB „T. M.“ nutraukė tą sutartį ir pasakė, kad tų savininkų, kurie pasirašė sutartis, neįleis ir apie juos nieko nežino. Tuomet ji paskambino E., kuris patvirtino, kad UAB „I.“ su UAB „T. M.“ nesutaria dėl sudarytos sutarties vykdymo, kad UAB „T. M.“ yra skolinga, ir toliau savo manipuliacijomis tikino, kad viskas bus gerai, kad tarsis su UAB „T. M.“ dėl nuosavybės, restitucijos ir t.t. 2014 m. rugsėjo mėnesį ji vėl išvyko. Kitiems žmonėms taip pat buvo atsisakoma atiduoti jų nuosavybę, jie kreipėsi dėl sukčiavimo. 2014 m. rugsėjo mėnesį ji parašė UAB „T. M.“ teisininkui D., klausė jo, ką dabar daryti, jis grubiai atsakė, kad jis nieko nesupranta, kad UAB „I.“ perleido jiems tuščius butus, o ne rezervuotus, ir kad jie elgsis kaip nori, taigi bendradarbiavimas nepavyko. Tuo metu ji bandė skambinti E., bet jis jau nekėlė ragelio. Ji reikalavo grąžinti pinigus, bet turėjo kitų reikalų, lengvai viską praleido. Ji reikalavo eiti pas notarą. Bet nenuėjo, nes lyg jie laukė daugiau žmonių ir sakė dėl vieno žmogaus neis pas notarą. Ji sumokėjo visą sumą, 119 000 litų. Pinigai jai negrąžinti, reikalavimą palaiko.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip A. K. įgaliotas atstovas S. B. parodė, kad jo žiniomis, 2014 m. kovo mėnesį, bet tikslios datos nepamena, jo sesuo A. K. pardavinėjo butą (duomenys neskelbtini). Šį butą jai padėjo parduoti nekilnojamojo turto bendrovė J. Bendrovė J. A. butą pardavė ir parekomendavo įsigyti butą adresu (duomenys neskelbtini). Jo žiniomis, A. dėl buto (duomenys neskelbtini) bendravo ir tarėsi su UAB „I.“ direktoriumi V. K., kur ir kada bendravo, atsakyti negali. 2014-02-21 A. K. su UAB „I.“ direktoriumi V. K. pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kur buvo pasirašyta sutartis, jis nežino. Sutarties pasirašyme jis nedalyvavo. Pagal sutartį, A. rezervavo butą adresu (duomenys neskelbtini), 34 kv. m. už 119 000 Lt sumą, rezervavimo sutartyje nurodytas buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) A. bankiniu pavedimu į UAB „I.“ DNB NORD banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2014-02-25 turėjo pervesti 5 000 Lt ir iki 2014-03-06 20 000 Lt sumą. A. K. 2015-02-25 iš savo asmeninės sąskaitos pervedė į UAB „I.“ DNB NORD banko sąskaitą 5000 Lt sumą. 2014 m. kovo 3 d. Konstitucijos pr. 20A, Swedbank banko patalpose, pagal UAB „I.“ pinigų priėmimo kvitą serija SE Nr. 009, A. K. sumokėjo 19 000 Lt sumą, kam sumokėjo, jis pasakyti negali, kadangi pinigų perdavime nedalyvavo. 2014-03-14 tarp UAB „I.“ ir A. K. buvo pasirašytas priedas prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. K. įsipareigoja sumokėti UAB „I.“ 60 000 Lt sumą už rezervuotą butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kur buvo pasirašytas priedas prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir su kuo, jis nežino, priedo pasirašyme jis nedalyvavo. Pagal UAB „I.“ pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. sumokėjo 60 000 Lt sumą, kam sumokėjo, jis pasakyti negali, kadangi pinigų perdavime nedalyvavo. 2014-05-23 tarp UAB „I.“ ir A. K. buvo pasirašytas priedas prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. K. įsipareigoja sumokėti UAB „I.“ 34 000 Lt sumą už rezervuotą butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kur buvo pasirašytas priedas prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir su kuo, nežino, priedo pasirašyme nedalyvavo. Pagal UAB „I.“ pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. sumokėjo 34 000 Lt sumą, kam sumokėjo, pasakyti negali, kadangi pinigų perdavime nedalyvavo. Jo žiniomis, E. J. prašė A. K., kad pinigai už butą (duomenys neskelbtini) būtų sumokėti grynaisiais pinigais, o ne bankiniu pavedimu, E. J. paaiškino, kad bendrovei reikės vis tiek grynųjų pinigų. 2014 m. birželio mėnesį jo sesuo A. K. išvyko į (duomenys neskelbtini). Prieš išvažiuojant į (duomenys neskelbtini) pasamdė statybininką, E. S., kuris turėjo padaryti bute remontą. Statybininkas nespėjo pabaigti remonto, kadangi 2014 m. rugsėjo mėnesio viduryje jo neįleido į teritoriją pabaigti buto apdailos darbų. E. S. už buto apdailos darbus buvo sumokėta 4500 Lt. 2014 m. rugpjūčio viduryje A. K. sužinojo, kad patalpos (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „T. M.“, tačiau E. J. pažadėjo, kad nors ir pasikeitė savininkai, tačiau butas, kuri rezervavo A., priklausys jai. Rezervuotame A. bute liudytojas niekada nebuvo. Liudytojas su E. J., V. K. ir UAB „T. M.“ niekada nebendravo ir nebuvo susitikęs. Apie A. rezervuotą butą sužinojo 2014 m. rugsėjo mėnesį, kai A. jį informavo el. paštu ir paprašė, kad nuvyktų pažiūrėti, kaip vykdomi buto apdailos darbai. Bet jis nuvykęs nebuvo. Jo žiniomis, A. K. UAB „I.“ bankiniu pavedimu sumokėjo 5 000 Lt sumą ir 114 000 Lt grynaisiais pagal UAB „I.“ pinigų priėmimo kvitus. A. K. patyrė 119 000 Lt žalą, t. y. 34 464,78 EUR (7 t., b. l. 140-142).

2014-02-21 Turto rezervavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas UAB „I.“, atstovaujama direktoriaus V. K., įsipareigojo rezervuoti butą/patalpą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buto plotas 34 kv.m., su balkonu; bendra turto kaina nustatyta 119 000,00 Lt; preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti ne vėliau kaip 2014-05-30; o pirkėjas – A. K. – įsipareigojo sumokėti pardavėjui 5 000,00 Lt per 2 darbo dienas po šios sutarties pasirašymo į pardavėjo sąskaitą (7 t., b. l.127-130).

2014-03-14 pasirašytas priedas prie sutarties, kuriuo pirkėjas įsipareigojo papildomai sumokėti 60 000,00 Lt, pardavėjas patvirtino, kad šio priedo pasirašymo dieną jau gauta iš pirkėjo 25 000,00 Lt (7 t., b. l. 131).

2014-05-23 pasirašytas priedas prie sutarties, kuriuo pirkėjas įsipareigojo papildomai sumokėti 34 000,00 Lt, pardavėjas patvirtino, kad šio priedo pasirašymo dieną jau gauta iš pirkėjo 85 000,00 Lt (7 t., b. l. 130).

Mokėjimo nurodymas bei pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad A. K. sumokėjo 2014-02-25 – 5000 Lt, 2014-03-03 – 20 000 Lt, 2014-03-14 – 60 000 Lt, 2014-05-23 – 34 000 Lt (7 t., b. l. 132-133).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. K. parodė, kad ieškojo buto, draugė jam parodė skelbimą. Jis pasiskambino ir susitarė susitikti objekte. Objekte esančioje būdelėje susitarė, kad pradinis įnašas bus 70 000 litų, už šią kainą bus ir langai įstatyti, automobilio stovėjimo vieta. Su mama pagalvojo ir nusprendė pirkti butą. Prieš pasirašant sutartį jis prašė parodyti dokumentus, jam rodė patvirtinančius dokumentus, kad ar žemę išpirko, ar brėžiniai kažkokie buvo, nepamena tiksliai. Jis pasirašė sutartį, susirinko pinigus su mama ir pervedė juos. Tuomet kažkaip iš pažįstamų sužinojo, kad kažkas sutartyje yra negerai ar kažkas neaišku buvo, jie vėl buvo nuvažiavę į vietą, ten perrašė sutartį ir tuomet vėl laukė, kol bus galima pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį, bet taip ir nesulaukė. Buvo dar kartą nuvažiavę apžiūrėti buto, vaikščiojo ten, po kurio laiko jau buvo neįmanoma susisiekti su niekuo ir teko kreiptis į policiją. Sutartį pasirašė su direktoriumi V. K.. Kai atvažiavo pirmą kartą, buvo E. J.. Kai pasirašinėjo sutartį, V. K. nebuvo, buvo E.. Jam padavė jau pasirašytą sutartį. Antrą kartą jie buvo kartu. Dažniau matė E., nors matydavo ir V. K., jo prašė atvežti kvitą, patvirtinantį, kad pinigus pervedė. Sutartį pasirašė 2014 m. balandžio mėnesį. Neaišku buvo su UAB „S.“, o pinigai jau buvo atiduoti. Apklausų metu geriau viską atsiminė. Jis turbūt pavardes sumaišė. Jis buvo ne su R., o su J., ne tą pavardę nurodė. Apie UAB „T. M.“ sužinojo galbūt gegužės mėnesį. Skambino V. K., bet nepavyko susisiekti. Su V. K. nebendravo, jis nieko vietoje nepasirašinėjo, viskas jau buvo pasirašyta, bendravo pagrinde su J. Ir V. K. numerį turėjo, bet jis niekad neatsiliepė. Ieškinį palaiko. Už turto vertinimą sumokėjo 340 litų. Prašo priteisti 70 340 litų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. K. parodė, kad 2014 metų pradžioje jo pažįstami pasiūlė nupirkti butą iš įmonės, kuri pardavinėjo butus buvusio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastate. Pirkinys jam pasirodė patrauklus ir jis susisiekė su pardavėjo atstovu E. R., bei sudarė preliminariąją vieno buto, Nr. 13, pirkimo - pardavimo sutartį. Šią sutartį iš pardavėjo pusės pasirašė UAB „S.“ direktorius V. K., kuris veikė pagal UAB „I.“ įgaliojimą. Sudarant sutartį E. R., kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad sutartį su šią įmone sudarė jo įgaliotas asmuo - UAB „S.“, kuris yra rangovu, o patys butai priklauso UAB „l.“. 2014-04-08 apie 13.00 val. statybiniame vagonėlyje, įrengtame prie (duomenys neskelbtini), namo, susitiko su E. R. pasirašyti preliminarią sutartį. Sutartis jau buvo pasirašyta V. K., tačiau šis asmuo sutarties pasirašyme nedalyvavo. Sutarties pasirašyme dalyvavo jo motina O. K.. Pagal sutartį 2014-04-09 jis ir O. K. pervedė į nurodytą UAB „S.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LT per kelis bankinius pavedimus apie 70 000 Lt (jis 30 000 Lt, o O. K. – 40 000 Lt). Pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2014-08-01, tačiau iki nurodytos dienos su juo niekas nesusisiekė. Tuomet 2014 metų rugsėjo pradžioje jis pats paskambino E. R. pasiaiškinti dėl sutarties pažeidimo, tačiau jis pasakė, kad serga, ir pasakė, kad perskambins, tačiau iki šiol nei su juo, nei su įmonėmis UAB „S.“ ir „I.“ jam susisiekti nepavyko. Su E. R. jis bendravo el. paštu, susirašinėjimo metu jis patikino liudytoją, kad sutartis bus pasirašyta, bei atsiuntė jam nekilnojamojo turto išrašą, kuriame nurodoma, kad nuo 2013-08-29 jo perkamas butas Nr. 16 priklauso UAB „T. M.“, t. y. sutarties sudarymo momentu jis nepriklausė nei UAB „S.“, nei UAB „I.“. Bendraudamas su ankščiau minėtais asmenimis, kurie informavo jį apie parduodamus butus, jis sužinojo, kad jie taip pat nesudarė sutarčių, bei negali rasti minėtų įmonių atstovų bei kad neva visas pastatas jau yra perleistas kitai įmonei. Dėl šio įvykio jam padaryta 30 000 Lt, o jo motinai O. K. – 40 000 Lt turtinė žala (7 t., b. l. 146-147).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad 2014 m. apie kovo mėnesį jo draugo žmona papasakojo, kad rezervavo butą (duomenys neskelbtini). 2014 m. balandžio mėn. pradžioje, apie 4 d., paskambino E. J. ir susitarė dėl butų apžiūros. Liudytojas apžiūrėjo kelis butus (duomenys neskelbtini). Jam patiko butas, esantis 2 korpuse, 2 aukšte. Šio buto kaina buvo 149 000 Lt, tačiau E. J. pasakė, jei pradinę (rezervavimo) sumą sumokės didesnę, buto kaina bus 139 000 Lt. Šis pasiūlymas jį labai suviliojo. 2014-04-08 adresu (duomenys neskelbtini), laikinajame pastate, statybiniame vagonėlyje su E. J. pasirašė buto Preliminarią sutartį Nr. 2014.04.08. E. J. sutarties nepasirašė, jis jam padavė jau pasirašytą sutartį iš pardavėjo pusės, kurią buvo pasirašiusi bendrovė UAB „S.“. Pagal preliminarią sutartį jis įsipareigojo per vieną darbo dieną pervesti į UAB „S.“ sąskaitą 70 000 Lt. O likusią pinigų sumą 69 000 Lt jis turėjo pervesti kai bus pabaigtas (duomenys neskelbtini) statybų projektas. 2014-04-09 jis iš savo asmeninės sąskaitos, esančios Swedbank, pervedė UAB „S.“ į DNB banką 30 000 Lt, o likusią sumą, 40 000 Lt, jo mama O. K. pervedė UAB „S.“. 2014 m. balandžio mėnesio pabaigoje, bet tikslios datos nepamena, jis nuvyko į Registrų centrą užregistruoti 2014-04-08 pasirašytą Preliminarią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau 2014-05-06 gavo Valstybės įmonės Registrų centro spendimą atsisakyti įregistruoti žymą nekilnojamojo turto registre, kuriame buvo nurodyta, kad į nekilnojamąjį daiktą adresu (duomenys neskelbtini) įregistruotos UAB „T. M.“ nuosavybės teisės, bei 2013-09-05 nekilnojamo turto registre išregistruotos UAB „I.“ nuosavybės teisės. Atsižvelgiant į tai, teritorinis registratorius įregistruoti jo pateikto buto preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties neturi juridinio pagrindo. Po gauto Registrų centro atsakymo įnirtingai skambino V. K., tačiau su juo susisiekti jam nepavyko. E. J. jį informavo, kad iki sutartyje nurodyto termino (2014-07-30) tikrai bus pasirašyta notarinė buto pirkimo – pardavimo sutartis, jis jo žodžiais patikėjo ir laukė. 2014 apie liepos mėnesio vidurį vėl paskambino E. J. ir pareikalavo, kad kuo greičiau būtų pasirašyta notarinė buto pirkimo – pardavimo sutartis. Po šio pokalbio jis su E. J. susitiko (duomenys neskelbtini), statybiniame vagonėlyje, kuriame jis paaiškino, kad projektas yra dar nesutvarkytas ir jis jam pasiūlė pratęsti preliminarioje sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą terminą (kuris buvo nurodytas iki 2014-7-30) iki 2014-09-30. 2014-07-30 (duomenys neskelbtini) laikinajame pastate, statybiniame vagonėlyje, E. J. padavė jam pasirašyti priedą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šį sutarties priedą šalys susitarė notarinę buto pirkimo – pardavimo sutartį pasirašyti iki 2014-09-30. 2014 m. rugpjūčio mėnesį paprašė E. J. buto vertinimo, kadangi ketino butą pirkti su banko paskola. Po savaitės jam E. J. pateikė UAB „T. S.“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, už kurią jis UAB „T. S.“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 350 Lt. 2014 m. rugsėjo mėnesį jam jau nepavyko susisiekti su E. J.. 2014-09-01 raštiškai kreipėsi į UAB „S.“, UAB „I.“ ir UAB „T. M.“. Tačiau atsakymo jokio negavo. Susisiekti telefonu jam su E. J. ir V. K. nepavyko, o UAB „T. M.“ atstovas net nesileido į kalbas, nurodė, kad jie nieko nežino ir kad jis turi kreiptis į tą bendrovę, su kuria buvo pasirašęs sutartį dėl būsto įsigijimo. Liudytojas pageidauja, kad atsakingi asmenys jam grąžintų pervestus UAB „S.i“ pinigus, t. y. 70 000 Lt sumą (7 t., b. l. 221-222).

2013-08-29 Pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „I.“ minėtą butą pardavė UAB „T. M.“ (7 t., b. l. 149).

2014-04-08 Preliminariąja sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas UAB „S.“, atstovaujama direktoriaus V. K., pagal UAB „I.“ įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atskiros notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu parduoti patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), kurių planuojamas plotas 44,52 kv.m., kurios bus atidalintos ir suformuotos kaip atskiras turtinis vienetas, pakeista jų paskirtis iš mokslo į gyvenamąją; bendra turto kaina nustatyta 139 000,00 Lt; pagrindinę sutartį įsipareigojo sudaryti iki 2014-08-01; o pirkėjas – R. K. – įsipareigojo sumokėti pardavėjui 70 000,00 Lt per 1 darbo dieną po šios sutarties pasirašymo į UAB „S.“ sąskaitą, likusią sumą – pasirašius pagrindinę sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą (7 t., b. l. 151-155).

2014-07-30 pasirašytas priedas prie sutarties, kuriuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas, statybos darbų pabaiga bei nuosavybės teisės įforminimas perkeliamas į 2014-09-30; sutartį kaip pardavėjas pasirašė UAB „I.“, atstovaujama direktoriaus V. K. (7 t., b. l. 145).

UAB „S.“ sąskaitos išrašas, mokėjimo nurodymai patvirtina, kad pagal sutartį 2014-04-09 O. K. sumokėjo 30 000,00 Lt ir 10 000,00 Lt, R. K. sumokėjo 30 000,00 Lt (7 t., b. l. 150, 208-212).

Taip pat R. K. 2014-04-17 sumokėjo 350 Lt už turto vertinimą (7 t., b. l. 178-195).

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2014-05-06 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė įregistruoti žymą apie 2014-04-08 preliminariąją sutartį tuo pagrindu, kad į minėtą turtą įregistruotos UAB „T. M.“ nuosavybės teisės bei 2013-09-05 išregistruotos UAB „I.“ teisės (7 t., b. l. 175).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. A. parodė, kad internete pamatė skelbimą apie būsimus butus, susidomėjo jais. Paskambino nurodytu telefonu, susitiko tą pačią dieną su E.. Ji norėjo buto viršutiniame aukšte, jai buvo nesvarbu, kiek aukštų pastatas. Jai buvo pasiūlytas trečias aukštas. 2013 m. gegužės 3 d. sumokėjo turto rezervavimo mokestį, mokėjo grynais pinigais, gavo pinigų priėmimo kvitą. Nepamena, kam perdavė grynus pinigus. Kvite su atspaudu buvo pasirašyta V. K.. Sumokėjo 15 000 litų, 2013 m. balandžio 26 d. pasirašė turto rezervacinę sutartį. Visa buto prikimo eiga ji labai domėjosi, aktyviai bendravo su E. ir V.. Turėjo pastatyti iki gruodžio mėnesio. Terminas buvo perkeltas iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Telefoninio pokalbio metu jai sakė, kad bus trys aukštai, o susitikus pasakė, kad bus ir ketvirtas. Bendravo su V. K., tik statybiniais klausimais. Sutarties pasirašysime dalyvavo tik ji ir V. K.. Ji kadastrinių bylų nežiūrėjo. Ji aktyviai stebėjo, kas padaryta. Tiksliai neprisimena, bet jai atrodo, kad spalio 3 d. nekalbėjo apie pasikeitusius savininkus. Rezervacinės sutarties sudarymo metu buvo rodomi dokumentai, jai jokių klausimų nekilo, kad UAB „I.“ yra savininkas. Pirminiuose dokumentuose buvo planai, projektai. Su E. kalbėjosi apie statybų eigą, dokumentų pasirašyme jis niekad nedalyvavo. Mano, kad direktoriaus parašas svarbiau, negu vadybininko kalbos. Visuomet skambino direktoriui, nekilo jokių įtarimų ilgą laiką, kol gavo pranešimą iš kolegos advokato, kad nuosavybė yra perleista UAB „T. M.“. 2013 m. spalio 3 d. susisiekė su M., nepamena pavardės, buvo labai nemalonus pokalbis, jis sakė, kad ji pamirštų apie sumokėtus pinigus. Tuomet ji surašė pretenziją, susisiekė su V. K. ir viešoje vietoje jam ją įteikė pasirašytinai. Jis nieko nesakė, mykė, sakė, kad viskas gerai, viską padarysime. Pretenziją surašė 2013 m. spalio 3 d. pinigus turėjo jai sumokėti per 5 dienas, tačiau nesumokėjo. 2013 m. spalio 8 d. ji skambino direktoriui, tačiau neatsiliepė, gavo žinutę „kaip tik gausiu daugiau informacijos, iškart pasuksiu“, daugiau jie nebendravo. Ji reikalavo pinigus grąžinti, kai buvo pokalbis su UAB „T. M.“ atstovu M. Ji buvo nuvykusi į vietą, jai buvo paaiškinta, kad niekas nebus įskaityta ir pasiūlė kitą butą, kurio kaina buvo neadekvati rinkos kainoms. Jie pasakė, kad jeigu ji neturi pakankamai lėšų pradiniam įnašui, tai jie gali paskolinti. Palaiko reikalavimą dėl 15 000 litų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja S. A. parodė, kad 2013 m. balandžio mėnesį internetiniame portale rado UAB „I.“ skelbimą apie tai, kad yra parduodami butai (duomenys neskelbtini). Pasiskambino nurodytų numeriu, atsiliepė E. J.. Pokalbio metu susitarė susitikti prie statomo pastato adresu (duomenys neskelbtini). E. J. jai parodė projektą ir pasakė, kad iki 2013-12-31 bus pastatyti pastato 3 ir 4 aukštai ir sutvarkyti pastato dokumentai. Pasiūlymas jai tiko, ji išsirinko butą 1 korpuse, 3 aukšte, buto Nr. 2, buto kaina 92 796 Lt, todėl 2013-04-26 su UAB „I.“ pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-05-03 pagal pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „I.“ pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo grynaisiais pinigais 15 000 Lt sumą. Pinigus priėmė E. J.. Nuo sutarties pasirašymo dienos ji vis bendravo su E. J. ir V. K.. E. J. ir V. K. jai rodė pastato ir atskirų turtinių vienetų kadastrines bylas, todėl jai nekilo abejonių dėl pastato baigtumo ir dėl bendrovės UAB „I.“ įsipareigojimų laiku pabaigti pastato statybas. 2014-06-10 prie Turto rezervavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas priedas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį statybos darbų pabaiga bei nuosavybės teisės įforminimas buvo perkeltas iki 2014-09-30. Iki 2014 m. rugsėjo mėnesio bendravimas su E. J. ir V. K. vis vyko, jie liudytojai vis žadėjo, kad 3 aukštas tikrai bus, tik nebebus 4 aukšto. Tačiau liudytoja jau pastebėjo, kad pastato darbai vyko labai lėtai. Todėl suėjus pratęstos sutarties Nr. 1-3-2 terminui, 2014-10-03, ji raštiškai kreipėsi į UAB „I.“ su pretenzija dėl Turto rezervavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo ir avansinio mokėjimo grąžinimo. Liudytoja V. K. šią pretenziją įteikė asmeniškai, jis pažadėjo kuo greičiau grąžinti pinigus, tačiau lig šiol pinigai jai yra negrąžinti. Ji nori, kad atsakingi asmenys jai gražintų sumokėtus pinigus pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 15 000 Lt (8 t., b. l. 59-60).

2013-04-26 Turto rezervavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas UAB „I.“, atstovaujama direktoriaus V. K., įsipareigojo rezervuoti butą/patalpą adresu (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 3 aukštas, 2 butas, buto plotas 42,18 kv.m.; bendra turto kaina nustatyta 92 796 Lt; preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti iki 2013-12-31; o pirkėjas – S. A. – įsipareigojo sumokėti pardavėjui 15 000,00 Lt turto rezervavimo mokestį iki 2013-05-06 į pardavėjo sąskaitą (8 t., b. l. 49-53).

2013-05-03 pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad S. A. sumokėjo 15 000 Lt, pinigus priėmė V. K. (8 t., b. l. 48).

2014-06-10 pasirašytas priedas prie sutarties, kuriuo rezervuoto buto preliminarios sutarties pasirašymas, statybos darbų pabaiga bei nuosavybės teisės įforminimas perkeliamas į 2014-09-30 (8 t., b. l. 54).

2014-10-03 S. A. pareiškė pretenziją dėl Turto rezervavimo sutarties nevykdymo, avanso grąžinimo ir baudos sumokėjimo (8 t., b. l. 55-57).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis Š. L. parodė, kad 2014 m. birželio mėnesio pabaigoje su šeima ieškojo būsto. Interneto portaluose rado skelbimą. Paskambinus nurodytu telefonu, atsiliepė E. ir pasiūlė atvykti apžiūrėti. Buvo likę trys butai, jis jau buvo nusižiūrėjęs būtent vieną, bet rodė visus tris. Buvo padaryta ir dalinė apdaila. Tuomet jie kelias dienas pagalvojo ir vėl susitiko statybvietėje, ten buvo jų konteineris, kaip ofisas. 2014 m. liepos 15 d. pasirašė rezervacinę sutartį, sumokėjo 25 000 litų UAB „I.i“. Pasirašant rezervacijos sutartį, buvo ir V., jis pasirašė sutartį, o po pasirašymo su E. nuėjo į pavėsinę ir kalbėjo apie planus, kuomet ruošiamasi užbaigti objektą. E. paaiškino, kad objektas bus baigtas vasaros pabaigoje. Tai atrodė keista, nes buvo likę keli mėnesiai, manė, kad bando jam tiesiog parduoti butą ir viskas. Pasirašant rezervacinę sutartį, figūravo būtent UAB „I.“. Jokių įtarimų daugiau nekilo, įmonė atrodė stabili, galima buvo užeiti į teritoriją. Bet vėliau pastebėjo, kad darbai stovi vietoje. Apžiūrėjęs atliktus darbus pasakė, kad jam nepatinka ventiliacijos šachtos, nes jos padarytos vienoje vietoje, o plane parodytos kitoje. Jam paaiškino, kad viskas bus pakeista, tačiau niekas nevyko. Po kiek laiko savo tėvui parodė skelbimą ir pamatė aprašyme, kad yra parkavimo vietos. Tuomet iškart paskambino E. ir jis pasakė, kad reikia pirkti vietą, nes kitaip reikės statytis kitoje gatvėje, nes nemokamų vietų neliks. Sutiko nusipirkti vieną vietą, ji kainavo 6000 litų. Dėl parkavimo vietos pirkimo buvo susitikęs su V. „Lukoil“ degalinėje, neatsimena, ar tada jam pinigus perdavė, ar tiesiog buvo atvežta sutartis. Bet jam buvo užkliuvę, kodėl parkavimo vieta yra žemės sklypas ir kodėl kadastrinis numeris nesutampa su buto numeriu. Vėliau kalbėjo su E. apie šildymo sistemą, jis įtikino, kad reikia įsigyti geresnį katilą, kadangi dabar įrengti yra prastesni. Už papildomą mokestį sutiko tai padaryti, sumokėjo 2000 litų. Tačiau katilas nebuvo pakeistas. Buvo susitikę su E. ir po to, aiškinosi viską, matė, kad kai kurie sutarties punktai nėra įvykdyti, pavyzdžiui, katilas dar nebuvo pakeistas, bet jam atsakydavo, kad tuoj viskas bus. Negavo nei stovėjimo vietos, nei katilo. Ėjo terminas link preliminariosios sutarties pasirašymo, bet su juo niekas nesusisiekė. Jis paskambino E. pats. Nujautė, kad kažkas negerai, bet buvo saugiklis, kad už viską moka grynais pinigais ir turėjo visą sumą. E. sakė, kad turi visą sumą grynais ir gali ją sumokėti, tai buvo prieš pat pasirašymą tikros sutarties. Rugpjūčio mėnesį pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Susitiko notarų biure, atvyko I. Ž.-Z. ir V. K. Jie (Š. L. su R. J.) apie I. nieko nežinojo, buvo nustebę, pradėjo skaityti sutartį. Pamatė, kad yra sudaroma trišalė sutartis, t. y. pirkėjai, UAB „I.“ ir UAB „T. M.“. Iki tol nežinojo apie UAB „T. M.“. Suprato taip, kad su kuo pasirašė rezervacinę sutartį, tam ir priklauso turtas. Tada jų paklausė kaip dėl pinigų, jie pasakė, kad jau yra sumokėję 25 000 litų. I. labai nustebo ir paprašė pertraukos. Po to jie sugrįžo ir pasirašė sutartį. Jie nepasakė, kad įskaito sumą, pasakė sumokėti likusią dalį. Jis pats buvo nustebęs, kad jie nežinojo apie pinigus, nors sutartyje buvo parašyta, kad butas rezervuotas. Neatkreipė dėmesio, kaip į visa tai sureagavo V. K.. Jis (Š. L.) sužaidė tuo, kad mokėjo grynais pinigais. Skambindamas užbėgo įvykiams už akių, pasakė, kad turi grynais sumą, bandė tuo manipuliuoti. Neprašo priteisti padarytos žalos atlyginimo, civilinio ieškinio atsisako.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Š. L. parodė, kad 2014 apie gegužės mėnesio pabaigoje internetiniame puslapyje rado UAB „I.“ skelbimą, dėl parduodamų butai (duomenys neskelbtini). Paskambino nurodytu telefono numeriu, kalbėjosi su E. J.. Apžiūros metu E. J. informavo, kad parduodame pastate liko tik trys laisvi butai. Jis su savo sugyventine R. J. išsirinko butą, esantį pirmame aukšte, buto Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-07-15 liudytojas (duomenys neskelbtini) su E. J. pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartį E. J. padavė jam jau pasirašytą iš anksto V. K.. Pagal sutartį buto kaina buvo nurodyta 136 000 Lt. Pagal šią sutartį per 1 darbo dieną jis turėjo sumokėti UAB „I.“ į jos DNB banke esančią sąskaitą 25 000 Lt sumą už rezervuotą butą. Jis 2014-07-15 per banką UAB „I.“ pervedė 25 000 Lt sumą. Pagal sutartį UAB „I.“ įsipareigojo iki 2014-11-01 sudaryti su liudytoju būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Notarinė buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2014-07-20. Notarinės sutarties pasirašymo momentu jis su R. J. sužinojo, kad pastatas (duomenys neskelbtini) priklauso ne UAB „I.“, o UAB „T. M.“, o UAB „I.“ yra tik rangovas, kuris įsipareigoja atlikti visus įrengimo darbus. Notarinės sutarties pasirašyme dalyvavo iš UAB „T. M.“ pusės I. Ž. Z. ir advokatas T. D., o iš UAB „I.“ – V. K.. Sutarties pasirašymo metu I. Ž. Z. nustebo, kad liudytojas jau buvo sumokėję rezervavimo sumą, t. y. 25 000 Lt. Tai pat jis pasakė, kad pasirašant turto rezervavimo sutartį, UAB „I.“ sutartyje nurodė save kaip pardavėją. 2014-08-20 I. Ž. Z. pagal grynųjų pinigų kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojas perdavė 40 000 Lt sumą, 2014-08-21 I. Ž. Z. pagal grynųjų pinigų kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė 36 000 Lt sumą ir 2014-08-22 I. Ž. Z. pagal grynųjų pinigų kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė 35 000 Lt sumą. Jis pažymėjo, kad prieš pat notarinės sutarties pasirašymą 2014-08-14 E. J. pasiūlė įsigyti parkavimo vietą Nr. 38, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 6 000 Lt. Pagal grynųjų pinigų kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojas grynaisiais pinigais E. J. perdavė 6 000 Lt, tačiau notarinėje sutartyje nenurodyta parkavimo vietos nuosavybės teisė. Papildomai 2014-08-27 pagal grynųjų pinigų kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) grynaisiais pinigais E. J. liudytojas perdavė 2 000 Lt už geresnio katilo įrengimą bute. Tačiau šios sąlygos neįvykdė. Pagal 2014-08-20 Notarinę sutartį rangovas, t. y. UAB „I.“, įsipareigojo iki 2014-10-01 atlikti visus įrengimo darbus, tačiau lig šiol nieko neatliko (8 t., b. l. 150-151).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. L. (buv. J.) parodė, kad su Š. L. buvo sumokėję rezervacinį mokestį liepos mėnesį ir pagal sutartį per mėnesį jeigu atsisakytų sprendimo pirkti būstą, tai rezervacinis mokestis prapultų, todėl nusprendė įsigyti tą butą. Bet jie (R. L. ir Š. L.) ir patys labai skatino juos susitikti pasirašyti sutartį. Daugiau derino vyras, nes jie turėjo naujagimį, todėl ji nelabai dalyvavo šituose reikaluose. Atsimena, kad atvyko trise į notarų biurą, šiaip ne taip prisikvietė juos pasirašyti buto pirkimo – pardavimo sutarties. Sutartyje pamatė, kad yra trys dalyvaujančios šalys, pamatė UAB „T. M.“, bet dokumentai atrodė tvarkingai, todėl pasirašė tą sutartį ir įsigijo butą. Pamena, kad jie sumokėjo už stovėjimo vietą, dar mokėjo už dujinį katilą, dėl to reiškė priekaištus, jiems buvo atsakyta, kad trūksta pinigų. Esmė tame, kad tas parkingas buvo iš tikrųjų nemokamas, o dujinio katilo jie taip ir negavo, patys nusipirko. Kai pradėjo viskas strigti, ji skambinėjo, bet jai žadėjo, kad viskas bus gerai. Vėliau ji pradėjo domėtis internete ir rado forume nusiskundimus dėl rezervacijų. Tuo metu statybos strigo, jie į namus įsikėlė tik po pusantrų metų po įsigijimo. Su dujomis ir vandeniu buvo problemų, pardavėjai neatliko savo įsipareigojimų. Ji V. K. yra mačiusi gal du kartus. Statybas aprodė, rodos, ne jis, o kaltinamąjį notarų biure matė. Vyras daug dirbo, todėl ji buvo deleguota atlikti skubinimo darbus, bet jokio įtarimo nekilo. Kai pirkimo – pardavimo sutartyje pamatė trečią šalį, nesuprato, iš kur tie žmonės. Tik tada sužinojo, kad savininkas kitas. Pirkimo – pardavimo sutartis buvo didelis segtuvas. Jie nuvyko su mažu vaiku. Sutartyje buvo nurodyta, kad patalpa negyvenama, liudytoja dar paklausė, kaip tai suprasti, bet jis tik nusišypsojo, reikėjo dar būsto paskirtį pasikeisti, M. išskyrė jų butą nuo kitų, nes tai buvo bendra patalpa. Rezervacinę sutartį pasirašė liepos 15 d. Sutarties terminas baigėsi rugpjūčio 20 d., pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė labai greitai po to. Jų pusę metų neįleido į objektą, nes baiginėjo darbus, ji skambino M. verkdama, nes buvo neviltyje. Turėjo butą, bet negalėjo įeiti, prašė grąžinti pinigus. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad sumokėjo įnašą, kažkokių nesklandumų nebuvo. Kiek pamena, dalyvavo E., buvo derybos, piniginiai klausimai buvo, Z. buvo nustebęs, kad sumokėta rezervacinė suma, jie buvo išėję, vėliau vėl grįžo. Ji suprato, kad jie nesusitarė tarpusavyje dėl pinigų. Ji skambindavo V., tik jo numerį turėjo. Pirmąkart V. pamatė, kai atvažiavo apžiūrėti objekto. Ir E. buvo, jis gražiai pasakojo. Ji su vyru norėjo kuo greičiau įsikelti į butą, bet dujos buvo neįvestos, jiems vis žadėjo, kad viskas bus gerai, kol galų gale tiesiog neatsiliepė. Neatsimena, ar V. sakė, kad ne jiems priklauso objektas. Kai pradėjo reikalai strigti, tai M. viską tvarkė, jis tęsė darbų užbaigimą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. L. parodė, kad 2014-07-15 jos sugyventinis Š. L. ir ji (duomenys neskelbtini), su E. J. pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartį E. J. padavė jiems jau pasirašytą iš anksto V. K.. Pagal sutartį buto kaina buvo nustatyta 136 000 Lt. Pagal šią sutartį per 1 darbo dieną turėjo sumokėti UAB „I.“ į jos DNB banke esančią sąskaitą 25 000 Lt sumą už rezervuotą butą. 2014-07-15 per banką UAB „I.“ jos sugyventinis pervedė 25 000 Lt sumą. Pagal sutartį UAB „I.“ įsipareigojo iki 2014-11-01 sudaryti su jais būsimo turto pirkimo – paradavimo sutartį. Notarinė buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2014-07-20. Notarinės sutarties pasirašymo momentu ji su sugyventiniu sužinojo, kad pastatas (duomenys neskelbtini) priklauso ne UAB „I.i“, o UAB „T. M.“, o UAB „I.“ yra tik rangovas, kuris įsipareigoja atlikti visus įrengimo darbus. Notarinės sutarties pasirašyme dalyvavo: iš UAB „T. M.“ pusės I. Ž. Z. ir advokatas T. D., o iš UAB „I.“ – V. K.. Sutarties pasirašymo metu I. Ž. Z. nustebo, kad jau yra sumokėta rezervavimo suma, t. y. 25 000 Lt UAB „I.“. Liudytoja pažymėjo, kad prieš pat notarinės sutarties pasirašymą, 2014-08-14 E. J. pasiūlė įsigyti parkavimo vietą Nr. 38, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 6 000 Lt. Pagal grynųjų pinigų kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) grynaisiais pinigais jos sugyventinis Š. L. perdavė E. J. 6 000 Lt, tačiau notarinėje sutartyje nenurodyta parkavimo vietos nuosavybės teisė. Liudytoja nedalyvavo pinigų perdavime. Papildomai, 2014-08-27 pagal grynųjų pinigų kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) grynaisiais pinigais E. J. jos sugyventinis Š. L. perdavė 2 000 Lt už geresnio katilo įrengimą bute. Tačiau šios sąlygos neįvykdė. Pagal 2014-08-20 Notarinę sutartį rangovas, t. y. UAB „I.“, įsipareigojo iki 2014-10-01 atlikti visus įrengimo darbus, tačiau lig šiol nieko neatliko. Liudytoja neprieštarauja, kad civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) būtų pripažintas jos sugyventinis Š. L. (8 t., b. l. 153-154).

2014-07-15 Turto rezervavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas UAB „I.“, atstovaujama direktoriaus V. K., įsipareigojo rezervuoti butą/patalpą adresu (duomenys neskelbtini), buto plotas 34 kv.m.; bendra turto kaina nustatyta 136 000,00 Lt; pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti ne vėliau kaip 2014-11-01; o pirkėjas – Š. L. – įsipareigojo sumokėti pardavėjui 25 000,00 Lt per 1 dieną į pardavėjo sąskaitą (8 t., b. l. 113-120).

2014-07-15 nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus patvirtina, kad Š. L. sumokėjo į bendrovės sąskaitą 25 000 Lt (8 t., b. l. 123).

2014-08-14 pasirašyta Parkavimo vietos rezervavimo sutartis, kuria pardavėjas įsipareigojo parduoti pirkėjui parkavimo vietą Nr. 38 už bendrą galutinę kainą 6000 Lt (8 t., b. kl. 122).

2014-08-08 Pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad Š. L. sumokėjo 6000 Lt (8 t., b. l. 121).

2014-08-20 Pirkimo-pardavimo sutartimi Š. L. ir R. J. butą įsigijo iš UAB „T. M.“ (8 t., b. l. 124-147).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. S. parodė, kad 2014 metais susitiko su V. K. ir kitu asmeniu, kurio vardo neatsimena, jie jai aprodė dviejų kambarių butą. Susitarė, kad ji sumokės avansą, kad buto niekam neparduotų. Buto pirkimui ji turėjo parduoti savo butą Maskvoje. Avansu ji sumokėjo 5000 eurų, jie jai davė popierius, kad jeigu ji persigalvos, jie jai viską grąžins. Po dviejų savaičių ji suprato, kad negalės greitai parduoti buto Maskvoje, todėl paskambino ir paprašė grąžinti avansą. Jie pasakė, kad grąžins ir kad ji paskambintų vėliau. Po to ji bandė jiems paskambinti, tačiau jie neatsiliepė. Po to išaiškėjo, kad visa tai buvo sukčiavimas, ir ji tada kreipėsi į advokatą. Kai buvo atvažiavusi apžiūrėti buto, jie (pardavėjai) buvo dviese, o kai pinigus mokėjo, buvo vienas. Turbūt tai buvo E. J.. Sutartis sudaryta 2014 m. Ji mokėjo eurais, dokumentuose buvo parašyti litai. Pinigus priėmė V. K.. Butas buvo pirmame aukšte, su terasa, numerio neatsimena. Jis paaiškino, kad ta sutartis yra tam, kad jis neparduotų kitam žmogui buto, lyg rezervacinė. Kai ji apsigalvojo, kreipėsi į V. K.. Reikalavo grąžinti pinigus. Turėjo vieną telefono numerį, juo ir skambino. Jis sakė nevažiuoti be reikalo. Tas pats buvo ir su S. S.. Kai ji pirmą kartą atvažiavo, S. S. pasakė, kad pastate parduodamas vienintelis butas ir reikia jį greitai įsigyti, nes daugiau nebus galimybės. Ji atvažiavo į objektą, jie jai dviese aprodė butą, aiškino, kad viskas paruošta. Ji pasakė, kad pagalvos, ir sekančią dieną paaiškėjo, kad paliko pasą, todėl grįžo į objektą ir pasakė, kad nori rezervuoti butą. Civilinį ieškinį palaiko. Neturtinė žala 1000 eurų, nes ją apgavo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja E. S. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 5 d. jos draugė S. S. jai parašė trumpąją SMS žinutę, kad adresu (duomenys neskelbtini), kur ji nusipirko statomą butą, yra laisvas butas, kuri gali įsigyti. Po kelių dienų ji atvyko į Lietuvą. Kartu su S. S. nuvyko apžiūrėti buto (duomenys neskelbtini). Butus jai aprodė V. K.. Apžiūrėjo tris butus, dviejuose pastatuose. Susitarė su V. K., kad artimiausiu laiku apsispręs ir jam praneš. Kitą dieną susitiko su V. K., dar kartą apžiūrėjo vieną butą, kuris jai patiko labiausiai. Ji paklausė V. K., jei ateityje pageidaus pakeisti savo sprendimą, ar grąžins jai avansą, jis užtikrino, kad avansą tikrai gražins. V. K. liudytoją informavo, kad jis su šeima išvyksta, o turto rezervavimo sutartį jis paruoš ir paliks E. J.. 2014-08-11 atvyko į (duomenys neskelbtini), ją pasitiko E. J.. Statybiniame vagonėlyje jis jai padavė jau pasirašytą V. K. Turto rezervavimo sutartį 2014-08-10 Nr. (duomenys neskelbtini). Po sutarties pasirašymo E. J. padavė grynaisiais pinigais 5 000 eurų sumą. E. J. jai padavė jau pasirašytą V. K. grynųjų pinigų kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). E. J. jai nurodė, kad per vieną mėnesį turi dar sumokėti 2 000 eurų, tuomet bus pasirašoma preliminari sutartis, o vėliau, apie 2015 sausio mėnesį, bus sudaryta notarinė turto pirkimo – pardavimo sutartis. Kitą dieną liudytoja išvyko į Rusiją. Maždaug po savaitės paskambino V. K. ir informavo, kad pasikeitė jos planai ir šio buto ji nepirks, liudytoja prašė grąžinti sumokėtus pinigus. Jis nurodė, kad el. paštu turi surašyti atitinkamą prašymą UAB „I.“ vardu. Jį nurodytą prašymą surašė ir išsiuntė į UAB „I.“ el. paštą (tačiau šio prašymo ir laiško neišsaugojo). 2014 m. rugpjūčio mėnesio gale paskambino vėl V. K. ir pasakė, kad atvyksta į Lietuvą ir nori atsiimti sumokėtus pinigus, tačiau V. K. pasakė, kad liudytoja nevažiuotų, nes jie turi finansinių problemų ir grąžinti pinigų kol kas negali, bet žadėjo grąžinti artimiausiu metu. Po šio skambučio ji bandė susisiekti su V. K. telefonu, tačiau jis neatsiliepdavo. Siuntė ir trumpąsias SMS žinutes, tačiau atsakymo negavo. Liudytoja paprašė savo draugės S. S., gyvenančios Lietuvoje, kad ji susisiektų su V. K., bet ji atsakė, kad bendrovė UAB „I.“ turi problemų dėl leidimo statyti mansardą, todėl dabar grąžinti pinigų negali, todėl reikia palaukti. Visą laiką liudytoja bendravo su S. S.. Po mėnesio ji liudytojai parašė, kad visą tai buvo apgaulė, nes realiai šie butai yra jau ne UAB „I.“ nuosavybė. Paaiškino, kad visi butų pirkėjai susivienijo ir ketina kreiptis į teismą ir pasiūlė liudytojai prisijungti. Nori, kad atsakingi asmenys jai grąžintų sumokėtus pinigus (7 t., b. l. 235-236).

2013-08-29 Pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „I.“ minėtą butą pardavė UAB „T. M.“ (7 t., b. l. 46-67).

2014-08-10 Buto rezervavimo sutartimi pardavėjas UAB „I.“, atstovaujama direktoriaus V. K., įsipareigojo rezervuoti butą/patalpą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buto plotas 46 kv.m., su terasa; bendra turto kaina nustatyta 179 400,00 Lt; pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios sutarties pasirašymo dienos; o pirkėjas – E. S. – įsipareigojo sumokėti pardavėjui 25 000,00 Lt avansą per vieną mėnesį (7 t., b. l. 228, 130).

2014-08-11 kvitas patvirtina, kad E. S. sumokėjo bendrovei 17 200,00 Lt (7 t., b. l. 229, 231).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. L. parodė, kad 2011 m. E. J. jam pasiūlė darbą, brigadininko pareigose, adresu (duomenys neskelbtini). Prasidėjus pykčiams tarp UAB „I.“ ir UAB „T. M.“, 2014 m., bet tikslios datos nepamena, UAB „T. M.“ pasiūlė pabaigti statybas ir būti statybos darbų vadovu, jis sutiko. Dienos metu dirbo kaip statybos vadovas, o vakare saugojo pastatą kaip apsaugos darbuotojas. Nuo 2015-09-30 atleistas iš UAB „T. M.“ savo noru. 2011 m. kai dirbo brigadininku, jo pareigos buvo atsakyti už statybos darbus, važiuodavo pirkti statybos medžiagų, prižiūrėjo statybininkus, kurių dirbo objekte apie 30 žmonių, bet tikslaus skaičiaus nepamena. Kada tiksliai UAB „I.“ išsipirko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tiksliai nepamena, bet jam atrodo, kad 2012 m. pabaigoje ar 2013 m. Butų, esančių (duomenys neskelbtini), jis niekada neaprodinėjo asmenims ir nevedžiojo žmonių dėl butų pirkimo. Kiek matė, parduodamus butus aprodydavo E. J. ir V. K., butus dažniausiai žmonės apžiūrėdavo vakare, po 16 val., kadangi dienos metu vyko statybos darbai. Liudytojas, būdamas statybiniame vagonėlyje su kolega A. J., matė, kaip žmonės ateidavo apžiūrėti butų ir grynaisiais pinigais mokėdavo E. J. ir V. K. už butų rezervacijas. Porą kartų V. K. prašė parodyti žmonėms statomus butus, kadangi jie galėdavo atvažiuoti tik vakare. Kokiems žmonėms leido apžiūrėti rezervuotus butus, nepamena. Kelis kartus V. K. pas apsaugą, t. y. pas jį, palikdavo pasirašytas butų rezervavimo sutartis, kurias turėjo atsiimti žmonės vakare. Kokiems žmonėms buvo paliktos sutartys, jis neprisimena. Grynųjų pinigų iš asmenų už rezervuotus butus niekada neėmė. Jo žiniomis, UAB „T. M.“ apie 2013 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje nusipirko apie 5 butus, nuo to laiko prasidėjo pastato statybos, nes iki to laiko buvo tik tvarkoma aplinka, apipjaustyti medžiai, nušienauta žolė. Darbu vadovų apie 2 mėnesius dirbo R. UAB „T. M.“ įsigijus butus, statybos sparčiai judėjo į priekį, visiems statybos darbams vadovavo E. J.. Jis iš pačio ryto atvažiuodavo į statybvietę ir statybininkams nurodydavo, kokius darbus ir kur turi atlikti darbininkai. Liudytojas reikalingas statybos medžiagas surasdavo, o už medžiagas apmokėdavo grynaisiais arba bankiniu pavedimu V. K. ir E. J.. Statybų vadovams V. K. ir E. J. pinigų už statybos medžiagas niekada neduodavo, viską apmokėdavo jie patys. I. Ž. Z. atvažiuodavo į statybvietę apžiūrėti statybų eigos. Jis liudytojo klausdavo, kaip vyksta statybos, kada planuojama pabaigti. Kiek matė, I. Ž. Z. visada E. J. priekaištavo, kad ilgai vyksta statybos, kada bus pabaigta mansarda. Visi statybvietėje dirbantys darbininkai žinojo, kad visas statybas finansuoja I. Ž. Z., o jam atvykus E. J. atsiskaitinėdavo už atliktus statybos darbus. Liudytojo manymu, I. Ž. Z. žinojo, kad vienas (duomenys neskelbtini) korpusas ((duomenys neskelbtini) sudarytas iš dviejų korpusų) yra rezervuotas asmenims, kurie yra sumokėję grynaisiais pinigais E. J.. Tokią nuomonę susidarė iš jų tarpusavio pokalbių. Apie 2014 m. rugpjūčio mėnesį, bet tikslios datos nepamena, statybvietėje garsiai rėkė I. Ž. Z. ant E. J., kad jis pardavė UAB „T. M.“ priklausanti butą. Pykčiai tarp E. J. ir I. Ž. Z. prasidėjo apie 2014 m. vasarą, kai I. Ž. Z. pastebėjo, kad statybos darbai lėtėja. Barniai kildavo dėl butų, tačiau dėl kokių būtent priežasčių, jis nežino. 2014 m. rugsėjo mėnesį, bet tikslios datos nepamena, iš pačio ryto į statybvietę atvyko antstoliai su M. Ž., kurie pastatą areštavo ir visus darbuotojus išleido namo, pasakydami, kad tai ne UAB „I.“ teritorija. Po kelių savaičių telefonu UAB „T. M.“ vadovas pasiūlė jam pabaigti statybos darbus, jis sutiko ir tapo statybos darbų vadovu ir apsaugos darbuotoju po darbo valandų. Liudytojas pažymėjo, kad visą laikotarpį dalyvavo pastato statybos darbuose ir gali pasakyti, kad UAB „I.i“ įsigijus pastatą, jo žiniomis buvo atlikti statybos darbai: pastatyta nauja tvora, apgenėti medžiai, sudėti nauji plastikiniai langai, už kuriuos, jo žiniomis, dar yra iki galo neatsiskaitę, apšildytas ir restauruotas pastato fasadas, už kurį E. J. ir V. K. neatsiskaitė su O., kuriam už fasadą liko skolingi apie 50 000 Lt, įrengė pastate laiptines, išliejo grindinį ir išvedžiojo santechniką, tačiau ne visur. Jo žiniomis, jie liko skolingi už santechnikos išvedžiojimą, tačiau sumos neprisimena. Jo manymu, tokie pastato darbai su darbo jėga kainuotų apie 700 – 800 tūkstančių Lt. Jo žiniomis, UAB „I.“ liko skolinga daugeliui darbuotojų. Visus kitus pastato statybos darbus atliko UAB „T. M.“, t. y. laiptinės tinkavimas, dažymas, įrengimas, ventiliacija, dviejų korpusų pastatų stogų pakeitimas, pravedė vandenį, sutvarkė ir įrengė pagal reikalavimus kanalizacijos duobes, išvežė apie 50 mašinų šiukšlių, pusę pastatytų butų įrengė „iki rakto“, įvedė elektros instaliaciją, sutvarkė aplinką, pervedė į pastatą buitines dujas, pridavė pastatą. Apie 2015 m. rugpjūčio mėnesį statybos darbai adresu (duomenys neskelbtini) baigėsi (9 t., b. l. 2-4).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas I. K. parodė, kad I. Ž. Z. yra UAB „T. M.“ vadovas, įmonė domėjosi tuo objektu. I. Ž. reikėjo pirkti dalį patalpų (duomenys neskelbtini), o jis (I. K.) buvo kaip brokeris, tarpininkas, jis surado tą objektą, susipažino su V. ir E. ir tada pasiūlė I. Ž. pirkti tą objektą. Matė, kad bus nemažas pinigų srautas, todėl viską perdavė tvarkyti ir ruošti advokatui T. D.. Nežino, kokią sumą pervedė, visą ar tik dalį. I. prašė informacijos ir V., ir E., prašė pateikti duomenis apie rezervuotus butus. Su V. K. kalbėjo klausimais, kurie nesusiję su objektu, kalbėjo, kaip viskas vyksta. I. paprašydavo nuvažiuoti, pažiūrėti ar vyksta statybos, ar ne veltui sumokėti pinigai. Kartą per dvi savaites nuvažiuodavo. Būdavo, kad ir iš išorės pasižiūrėdavo, būdavo, kad ir į vidų užeidavo. Tik iš pasakojimų žino, kad sumokėjo dar pinigų turto fondui. Taip buvo, kad liudytojas pastebėjo, jog vienam iš I. priklausančių butų yra daroma dalinė apdaila. Statybininkas pasakė, kad užsakovės prašymu yra daromas remontas. Matė, kad vieną dieną atvažiuoja 10-15 žmonių dirbti, o po to vis mažėjo darbuotojų kol statybos sustojo. Buvo žmonių objekte, gal ten buvo ir statybininkai, o gal ir klientai, ar jie jiems rodė butus, nežino. Kai UAB „T. M.“ nusipirko visas patalpas, tai toliau E. buvo atsakingas už žmonių paieškas, turėjo savo dalį neparduotų butų, aprodydavo tiek savo, tiek UAB „T. M.“ butus. Iš tikrųjų, tai nelabai patys žinojo, kur kieno yra butai. Nežino, ar UAB „T. M.“ buvo įgaliojusi UAB „I.“ ar V. K., E. J. parduoti butus. Žinojo, kad visi butai parduodami be apdailos, o vienas butas jau turėjo šeimininką. Šią informaciją perdavė I. Vėliau gal ir nustatė daugiau tokių butų, liudytojas visų dokumentų nematė, iš UAB „I.“ labai nedaug informacijos gavo. Suprato, kad vyksta kažkoks procesas, kuris nebuvo aptartas tarp šalių. Buvo perparduoti butai, plačiau nieko negali papasakoti, nes nežino. E. buvo psichologiškai atsparus, stiprus, matėsi, kad jis yra lyderis. Liudytojas yra girdėjęs, kaip jis ant V. parėkdavo, duodavo jam užduotis. Mano, kad E. gal neįvertino statybų masto ir vėliau suprato, kad jis negalės pabaigti to projekto, gal jis ir turėjo mintį pasinaudoti I. ir kitais žmonėmis, bet tai tik liudytojo nuomonė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. K. parodė, kad 2011 m. I. Ž. Z. jo paprašė paieškoti nekilnojamojo turto į kurį galėtų investuoti. 2013 m. vasarą, bet tikslios datos neprisimena, internete, kuriame interneto puslapyje neprisimena, rado UAB „I.“ skelbimą apie parduodamus butus. I. Ž. Z. pasiūlymas patiko, nes buto kvadrato kaina buvo gera. Liudytojas nuvyko su I. Ž. Z. apžiūrėti pastato (duomenys neskelbtini). Pirmame (duomenys neskelbtini) korpuse jau buvo pradėtos statybos, o antras korpusas dar nebuvo pradėtas tvarkyti. Visus pastatus jiems aprodė E. J.. I. Ž. Z. E. pasakė, kad nori pirkti butus maždaug už 1 milijoną litų. E. J. pasiūlymas tiko. I. Ž. Z. liudytojas pasiūlė pasamdyti teisininką, kadangi investuojama suma yra labai didelė. I. Ž. Z. supažindino su teisininku T. D.. Jo žiniomis, T. D. derino sutarties sąlygas su E. J.. Pirminiuose susitikimuose derinant sutarties sąlygas dalyvavo I. Ž. Z., T. D., E. J. ir liudytojas. I. Ž. Z. rinkosi butus, E. J. sakė, kokie butai jau yra rezervuoti, tačiau apie 70 procentų butų buvo dar laisvų. Dabar tiksliai liudytojas neprisimena, bet iš pradžių I. Ž. Z. pirko 5 ar tai 10 butų. Po butų pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo jam paskambino I. Ž. Z. ir pasakė, kad sutartį jau pasirašė ir UAB „I.“ pervedė pinigus, tačiau nežino, ar visą sumą, ar tik dalį. Jis statybose dalyvavo kaip I. Ž. Z. atstovas, prižiūrėjo pastato statybas, tačiau I. Ž. Z. pats aktyviai dalyvavo projekto statybose. Pagal I. Ž. Z. ir E. J. susitarimą, gauti pinigai turi būti investuoti į statybas. Statybos prasidėjo. I. Ž. Z. liudytojo prašė nuvykti į statybos vietą ir pažiūrėti, kaip vyksta statybos darbai. Viskas vyko sklandžiai iki 2014 m., apie vasario mėnesį, bet tikslios datos neprisimena, kai Valstybės turto fondas areštavo visą turtą, įskaitant ir I. Ž. Z. nupirktus butus. Nuo to momento I. Ž. Z. pradėjo nesutarti ir nepasitikėti E. J.. Tačiau I. Ž. Z. nusprendė dar investuoti, kad galėtų apsaugoti savo investiciją. I. Ž. Z. sumokėjo Valstybės turto fondui apie 1 mln. 200 tūkst. litų, kad Valstybės turto fondas nuimtų areštą. Jo žiniomis, I. Ž. Z. kreipėsi į T. D. dėl dokumentų sutvarkymo. 2014 m. balandžio mėnesį, po sutarties pasirašymo, bet tikslios datos neprisimena, I. Ž. Z. pastoviai reikalavo iš E. J. pilnos informacijos apie rezervuotus butus ir sumokėtus avansus. Tačiau tokiame susitikime dalyvavo tik vieną kartą, E. J. tikslios informacijos I. Ž. Z. nepateikdavo, t. y. pasakydavo, kad iš visų rezervuotų butų yra paimta maždaug tik apie 200 000 Lt avanso. Lygtai buvo kompiuterinis variantas, kuriame nurodyti rezervuoti butai (buto Nr., kvadratūra ir kaina) ir paimti avansai, kurį E. J. pateikdavo I. Ž. Z., tačiau kaip vėliau paaiškėjo, ši informacija labai skyrėsi nuo realybės. Kadangi pas notarą pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį išaiškėdavo, kad žmonės yra sumokėję didesnę avanso sumą. Liudytojas net su I. Ž. Z. galvojo, kad žmonės iš anksto yra susitarę su E. J., kad galėtų nusipirkti butus pigiau ir kažkokią dalį grynais atiduodavo E. J.. Liudytojas niekada negirdėjo, kad I. Ž. Z. ir E. J. aptarinėtų asmenis, su kuo bus pasirašytos notarinės pirkimo – pardavimo sutartys, o su kuo ne. E. J. pats spręsdavo, su kuo bus pasirašomos pirkimo – pardavimo sutartys, o ne I. Ž. Z.. Nes E. J. I. Ž. Z. pranešdavo, kad sutartis yra paruošta dėl buto pardavimo ir pasakydavo tik kokį butą parduoda, nurodydamas buto numerį. 2014 m. apie rugsėjo mėnesį, bet tikslios datos ir tikslaus mėnesio neprisimena, I. Ž. Z. paprašė, kad liudytojas nuvyktų į objektą apžiūrėti darbų. Nuvykęs pastebėjo, kad viename iš I. Ž. Z. butų yra daroma dalinė apdaila. Jam pasidarė keista, kadangi su I. Ž. Z. tarėsi, kad butuose jokių remonto darbų neatlikinės. Statybininkas, kurio vardo neatsimena, pasakė, kad butą nupirko užsakovė ir pagal jos prašymą yra daromas remontas. Jis pranešė I. Ž. Z., kuris pasakė, kad tas butas nėra parduotas ir niekas negali ten daryti remonto (9 t., b. l. 24-27).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. B. parodė, kad buvo hipotekos sandoris, kurio pagrindu privatus asmuo teikė paskolą, kurią teikė pabaigti sandorį, ar įsigyti kažką. Galbūt ir teko su jais dar susidurti, nes kai ji tvirtino tą hipotekos sutartį, tai vėliau paaiškėjo, tai labai retas atvejis, bet jie negalėjo įkeisti, nes tuo metu pagal pirkimo pardavimo sutartį iš turto fondo, valstybės, jie prieš įkeisdami turėjo įsigyti žemės sklypą. Kadangi žemės sklypas nebuvo įsigytas, tai turto fondas ar žemės tarnyba kreipėsi į teismą ir prašė išieškoti, anuliuoti tą įsigijimo sandorį, kurio pagrindu jie įsigijo turtą, kurį įkeitė. Bet kiek ji pamena, vėliau sudarė taikos sutartį ir tada tas pats kreditorius davė vėl paskolą įsigyti žemės sklypui iš turto fondo pagal taikos sutartį ir ji tvirtino tą pirkimo – pardavimo sutartį.

Kai buvo sudaryta sutartis dėl privatizuojamo objekto tarp UAB „I.“ ir valstybinio turto fondo, sutartyje buvo nurodyta, kad įmonei be pardavėjo raštiško leidimo draudžiama objektą parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn iki visiško prievolių pagal sutartį įvykdymo arba leidimo. Tačiau butai buvo registruoti, jie kai pagal tą sutartį pirko pastatus, bet per tą laiką įregistravo butus ir kai atėjo ta byla dėl žemės sklypo, jai (S. B.) buvo didelė nuostaba, kad Registrų centre nebuvo jokios žymos arba juridinio fakto, apribojančio disponavimą. Nes šios sutarties pagrindu turėjo būti dėta žyma, apribojimas apie tai, kad apribojimas disponuoti iki to sandorio įvykdymo, kaip ant viso objekto. Bet tikrai jie butais pardavinėjo, o pirko pastatą. Ir ta žyma turėjo būti perkelta į butus. Nedažnas toks atvejis, bet visko pasitaiko su Registrų centru. Jeigu nebūtų įregistruota ta sutarties sąlyga, tai nebūtų patvirtinusi hipotekos sandorio.

Registrų cento pažyma, kad jiems priklauso, be žymos (apie disponavimo apribojimą) nepaneigia tiesos, kuri sudaryta pagal sutartį. Tai, kad nebuvo įrašo Registrų centre, nedarė negaliojančia tos sutarties, kuria UAB „I.“ privatizavo tuos pastatus. Ta sutartis galiojo, tik buvo butai, o kada yra perleidžiami butai, tai nėra galimybės ir protingos nuostatos pasižiūrėti, ar žemės sklypas jiems priklauso. O jeigu būtų pastatas pardavinėjamas, tai atitinkamai notaras žiūrėtų, ar nereikia perleisti nuomos teisių ir t.t. Jeigu būtų žyma apie apribojimus dėl turto perleidimo, tai ji nebūtų patvirtinusi hipotekos sandorio. Perleidimo irgi netvirtintų, jeigu būtų registro išraše žyma dėl perleidžiamo turto nuosavybės apribojimo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. B. parodė, kad apie 16 metų, nuo maždaug 2002 m., dirba notare. 2013 m. rugpjūčio 27 dieną elektroniniu paštu į ją kreipėsi advokatas T. D. su prašymu parengti du sandorius dėl pirkimo - pardavimo sutarties ir hipotekos sandorio. Pirkimo pardavimo sutartis buvo rengiama dėl UAB „I.“ turto pardavimo, o būtent 5 butų adresu (duomenys neskelbtini), buto numeriai 9; 12; 13; 14; 15, ir dešimties turtinių vienetų įkeitimo hipotekai (Priedas Nr. 1, T. D. el. laiškas). 2013-08-29 28-ajame notarų biure buvo patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartis, kur UAB „I.“ pardavėjas, o UAB „T. M.“ pirkėjas, dėl 5 butų, adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo. Patikrinus parduodamo turto būseną Valstybiniuose registruose, jokių draudimų turtui parduoti nebuvo pažymėta. Pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį, abi šalys: iš UAB „T. M.“ pusės dalyvavo bendrovės direktorė G. P., akcininkas I. Ž. Z. ir advokatas T. D., iš UAB „I.“ pusės dalyvavo vadovas V. K. ir dar lydintis asmuo, kurio vardo ir pavardės nežino, nes jis neprisistatė. Sutarties pasirašymo metu, dalyvaujant liudytojai kaip notarei, UAB „I.“ atstovai nekalbėjo apie jau rezervuotus butus adresu (duomenys neskelbtini) ir paimtus rezervavimo mokesčius už rezervuotus butus. Jie taip pat UAB „T. M.“ nepasakė, kad su Valstybės turto fondu atsiskaitė tik už pastatą, o už žemę liko neatsiskaitę. Ši aplinkybė išaiškėjo vėliau, tačiau tikslaus laiko negali nurodyti, jai apie tai pranešė advokatas T. D., kad dėl turto kilo problemų, t. y. Valstybės turto fondas kreipėsi į teismą dėl UAB „I.“ neatsiskaitymo už žemės sklypą (duomenys neskelbtini). O teismas taikė laikinąsias apsaugo priemones, areštavo pastatą (duomenys neskelbtini). Šiame ginče ji kaip notarė nedalyvavo. 2014-04-02 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu UAB „I.“ parduoda UAB „T. M.“ nutartyje nurodytą turtą, dalyvaujant Valstybės turto fondo atstovui. Pagal 2014-03-27 nutartį, Vilniaus apygardos teismas leido UAB „I.“ parduoti nutartyje nurodytus butus UAB „T. M.“, su sąlyga, kad gauta pinigų suma bus nukreipta atsiskaitymui už žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Valstybės turto fondui. UAB „T. M.“ už perkamą turtą pervedė nutartyje nurodytą sumą, kurios neatsimena, į notaro depozitą, o notaras iš depozito pervedė Valstybės turto fondui už UAB „I.“. Sutarties pasirašyme dalyvavo UAB „I.“ vadovas V. K., liudytoja neprisimena, ar su juo kažkas dar buvo. Sutarties pasirašymo metu, liudytojai dalyvaujant nebuvo kalbama iš UAB „I.“ pusės vadovo V. K. apie jokias butų rezervacijas fiziniams asmenims ir paimtas rezervavimo sumas. Prie jos UAB „I.“ vadovas V. K. nekalbėjo UAB „T. M.“ akcininkui I. Z. apie tai, kad yra daug klientų, norinčių įsigyti butus, ir apie tai, kad UAB „T. M.“ už parduotus butus greitai atgaus pinigus. Apie šį faktą ji nieko negirdėjo. Šių butų UAB „I.“ niekam negalėjo rezervuoti, nes 2013 rugpjūčio mėn. įsipareigojo butus, kurie buvo nurodyti 2014-03-27 nutartyje, parduoti UAB „T. M.“. 2014 metais, tačiau tikslios datos neatsimena, kai buvo panaikinti turto areštai nuo nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), į ją kreipėsi UAB „T. M.“ advokatas T. D. dėl nekilnojamojo daikto (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarčių tvirtinimo fiziniams asmenims, tačiau liudytojai sužinojus, kad sutarties dalyvis yra UAB „I.“, ir sutarties konstrukcija jos akimis buvo klaidinanti pirkėją (išskirstytos turto ir darbų kainos), ji atsisakė tvirtinti tokius sandorius. Nuo to laiko ji netvirtino nei vieno sandorio, kuriame dalyvavo UAB „I.“ (9 t., b. l. 33-66).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas I. Ž. Z. parodė, kad sužinojo apie (duomenys neskelbtini) pastatą (duomenys neskelbtini), buvo skelbiamas konkursas. Norėjo dalyvauti pirkime, bet jų atsisakė paskutinę naktį ir jis apie tą projektą užmiršo. Praėjus kuriam laikui, I. K. jam pasakė, kas nupirko pastatą ir kad jiems reikalingi pinigai ir jie nebūtų prieš parduoti dalį butų. Jam dar nebuvo tekę tokiuose projektuose dalyvauti, nežinojo ką daryti, todėl nusisamdė advokatą T. D. ir jam pavedė tvarkyti visus dokumentus. Po trijų mėnesių nuvažiavo apžiūrėti objekto, buvo padaryta nemažai darbų. Dabar jau žino, kad norint daryti darbus, reikia leidimus gauti, jį nustebino tai, kad buvo daug darbų padaryta. V. K. pagrinde nebuvo, buvo toks E., jis rusiškai šnekėjo, susitiko su juo. E. pasiūlė du variantus, arba paskolinti pinigus užstatant šitą turtą, arba nupirkti jo butus. Advokatas sudarė sutartį, liudytojas pervedė avansą, pagal sutartį turėjo įkeisti pastatą ir žemę. Po trijų mėnesių E. pasakė, kad negali žemės įkeisti, bet pasiūlė parduoti butus ir po to, jeigu praeis laikotarpis, įkeis. Patikėjo juo, pasirašė sutartį, kad parduoda jiems butus, ir liudytojas pervedė jam milijoną litų avansą. Ten buvo paskaičiuota, kada E. jam atiduos butų kainų skirtumą, liudytojas turėjo dar papildomai už tai sumokėti. Kai pasirašė sutartį, ramiai laukė. Atsirado V., kuris buvo kaip direktorius, nors jis jokių reikalų nesprendė, ateidavo, kai reikėdavo ką nors pasirašyti. Praėjo tas sutarties terminas ir liudytojas sužinojo, kad paskirtas areštas ir kad teismas buvo. Nesuprato, kad čia per problemos. Čia viskas buvo dėl žemės, jie jos neturėjo, jį (liudytoją) apgavo. Jį išsikvietė turto fondo vadovė ir paklausė, ar jis negali padėti apmokėti už įmonę, už žemę, reikėjo sumokėti dar virš milijono litų. Nesuprato, kodėl jis turi už tai mokėti, bet jį prikalbino ir jie pasirašė sutartį. Tai buvo trišalė sutartis, kad liudytojas moka už žemę, o žemė eina įmonei (UAB „I.“), o jie liudytojui parduoda visus butus ir jie po to turi keturis mėnesius išpirkti tuos butus iš liudytojo ir parduoti juos. Taip ir buvo padaryta. Jie pardavinėjo butus, praėjo tam tikras laikas, buvo parduota nemažai butų, bet liudytojas pamatė, kad jie nutraukė statybas, darbininkai dingo. Jis tada pradėjo finansuoti statybas, jie duodavo raštelį kiekvieną mėnesį, kiek turi pervesti pinigų. Išsikvietė E., pašnekėjo, kad taip nedaroma, ir išvijo jį (E.) lauk, pastatė apsaugą ir perėmė statybas. Nebuvo dujų projekto, elektros, vandentiekio, nieko nebuvo. Viską patys apmokėjo ir pardavinėjo butus. Tuomet žemės sklypas buvo įkeistas. Jam reikėjo didelių pinigų, kad užbaigtų tas statybas. Ten visokių dalykų buvo, pamena, kad jam priklausančiame bute buvo daromas remontas kažkokios moters, reikėjo tada rašyti laiškus, čia kažkokia euro komisijos narė buvo, reikėjo su ja aiškintis. Ir tokių atvejų buvo ne vienas ir ne du, turėjo daug problemų, tas E. sugebėjo tris kartus tą patį butą parduoti. Liudytojui tai kainavo daug nervų, pinigų, buvo milžiniškas nuostolis.

Jis norėjo kokius 5-6 butus nusipirkti. Pirmiausia nusipirko 5 butus. Pervedė avansą, o po trijų mėnesius likusius pinigus. E. jam sakė, kad yra pastatas ir sklypas, kad sklypas išpirktas. Su V. apie tai nekalbėjo, jis ateidavo tik ką nors pasirašyti. Kai nusipirko butus, jie nebuvo atidalinti, tik vienas buvo atidalintas, o kiti buvo viena didelė patalpa. Iš plano suprato, kad bus mažų butų, didelius paprašė padalinti. Kai sužinojo, kad areštas uždėtas, sumokėjo pinigus už UAB „I.“ turto fondui, kad būtų nuimtas areštas nuo žemės sklypo. Tada UAB „I.“ jam atidavė visus likusius butus, bet turėjo teisę juos išsipirkti. Dalį išsipirko. Buvo sutarta, kad jeigu suranda klientą, jie veda jį ir notarine sutartimi pasirašo liudytojas, UAB „I.“ ir pirkėjas. Atsimena, kad kai jau turėjo tą objektą, tai reikėjo apšildyti namą, reikėjo daug darbų padaryti, santechniką sutvarkyti. Dokumentų nebuvo. Liudytojas prašė projektus duoti, bet nieko nedavė, jie be projektų darė darbus, be leidimų. Dujos nebuvo sutvarkytos, buvo kažkokie projektai padaryti, bet jie nemokėjo pinigų ir todėl tų užbaigtų projektų jiems neatiduodavo, liudytojas sumokėjo už tą projektą, jį padarė, vienintelis buvo dujų projektas. Jam buvo savaime aišku, kad projektai turi būti. Apie 3, 4 aukštą buvo fantazijos, projektą rodė, bet liudytojas pamatė, kad leidimų nėra. Po to, kai jis jau nusipirko visą objektą, jie (UAB „I.“) siūlė ir statyti butus, sakė duok pinigų ir pastatysime. Jis nebuvo įgaliojęs asmeniškai jų pardavinėti butus, jie labai norėjo, bet jis nesutiko. Jie savo noru pardavinėjo butus. Pirmi du butai buvo parduoti pas notarę, vėliau ji netvirtino. UAB „I.“ buvo įsipareigojusi statyti, kai jis pamatė, kad pinigų nėra, o darbai sustoję, tada pervedė pinigus. Finansavo UAB „T. M.“. Kai UAB „I.“ tvarkė, gyventojai skundėsi dėl darbų kokybės. Jis klausė jų, kiek jie butų pardavė, bet atsakymo negavo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. Ž. Z. parodė, kad yra UAB „T. M.“ akcininkas, jam su žmona priklauso 33 proc. akcijų, likusios akcijos priklauso jo vaikams ir jų žmonoms. Jam E. J. pasiūlė pirkti butus adresu (duomenys neskelbtini). Buvo sutarta, kad šiame pastate įmonė UAB „T. M.“ įsigis 11 butų po 1850 Lt/kv.m., tačiau avansinis mokestis turi būti sumokėtas 1 milijonas Lt. Kadangi suma yra labai didelė, bijojo, kad jį gali apgauti, tuo pagrindu kreipėsi į advokatą T. D., kad jis paruoštų sandorio dokumentus taip, kad jo investicija būtų visiškai apsaugota. Šiuos butus pirko investicijai. Iki rezervavimo sutarties pasirašymo jis buvo susitikęs tik su E. J.. V. K. nedalyvavo. 2013-07-03 sutartis buvo pasirašyta ofise pas advokatą, (duomenys neskelbtini). Sutarties pasirašyme dalyvavo: liudytojas, jo advokatas, I. K., V. K., E. J., G. P.. Sutartį pasirašė iš UAB „I.“ pusės V. K., o iš UAB „T. M.“ pusės pasirašė G. P. (UAB „T. M.“ direktorė). Pagal rezervavimo sutartį, bankiniu pavedimu UAB „T. M.“ buhalterė atliko 50 000 Lt pavedimą į UAB „I.“ sąskaitą. 2013-08-29 buvo sudaryta notarinė pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „I.“ pardavė UAB „T. M.i“ 5 butus, o 6 butų parduoti negalėjo, kadangi jie dar buvo nesuformuoti (buvo viena didelė patalpa, kuri dar turėjo būti padalinta į mažesnes atskiras patalpas). Todėl įmonė su UAB „I.“ 2013-08-29 sudarė papildomą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl likusių 6 butų įsigijimo ateityje ir toje pačioje sutartyje susitarė, kad visi 11 butų bus įrengti iki sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priede Nr. 1 nurodyto lygio. Už 5 butus po notarinės sutarties pasirašymo sumokėjo UAB „I.“ 228 980 Lt, o iš viso su rezervacijos mokesčiu buvo už butus sumokėta 278 980 Lt. Savo įsipareigojimų pagal 2013-08-29 papildomą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo užtikrinimui UAB „I.“ įkeitė UAB „T. M.“ naudai likusias patalpas (duomenys neskelbtini). Įregistravus hipoteką, UAB „T. M.“ bankiniu pavedimu pervedė į UAB „I.“ 721 020 Lt sumą, kaip avansą už likusius 6 butus ir visų 11 butų įrengimą. 2014 m. apie vasario mėnesį, atsitiktinai liudytojas sužinojo, kad tie 5 butai, kuriuos UAB „T. M.“ įsigijo 2013-08-29 sutartimi, yra areštuoti. Jo advokatas išsiaiškino, kad yra pradėta byla pagal Valstybės turto fondo ieškinį atsakovei UAB „I.“, pagal kurią Valstybės turto fondas prašo nutraukti sutartį, kuria UAB „I.“ įsigijo patalpas adresu (duomenys neskelbtini), ir visas patalpas grąžinti Valstybės turto fondui. Iš bylos medžiagos buvo matyti, kad UAB „I.“ Valstybės turto fondui nesumokėjo už žemę adresu (duomenys neskelbtini), apie 1 230 000 Lt. Nesumokėjus Valstybės turto fondui šios sumos, visos prieš tai sudarytos sutartys būtų panaikintos. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, liudytojas kreipėsi į UAB „I.“, kad kuo greičiau išspręstų klausimą su Valstybės turto fondu. Jam buvo žadama, kad viskas bus išspręsta, bet niekas nesikeitė. 2014 m. apie kovo mėnesį vyko susitikimas pas Valstybės turto fondo vadovę, kuriame dalyvavo jis, jo advokatas, E. J., V. K. ir A. S. Susitikimo metu buvo sutarta, kad UAB „T. M.“ perka likusius butus, esančius (duomenys neskelbtini), už kainą, kurią UAB „I.“ yra skolinga Valstybės turto fondui, t. y. apie 1 230 000 Lt. Valstybės turto fondui UAB „T. M.“ sumokėjo apie 1 230 000 Lt, UAB „I.“ atiteko žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Gavęs pinigus, Valstybės turto fondas atsiėmė savo ieškinį. Kadangi UAB „T. M.“ norėjo tik savo 11 butų, nei žemės, nei kitų butų UAB „T. M.“ nepageidavo, UAB „T. M.“ ir UAB „I.“ susitarė, kad UAB „I.“ pati ar jos nurodyti asmenys atpirks visus likusius butus (išskyrus 11 butų, kurie priklausė UAB „T. M.“), bet ne vėliau kaip iki 2014-08-01. Pagal 2014-04-01 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „T. M.“ sutarė su UAB „I.“, kad už pirmus 5 parduotus butus visus gautus pinigus UAB „T. M.“ perveda kaip avansą už remonto darbus UAB „I.“. UAB „I.“ už 5 pirmus parduotus butus gavo apie 720 000 Lt sumą, šią sumą UAB „I.“ turėjo panaudoti įrengimo darbams, o vėliau šią sumą UAB „I.“ turėjo grąžinti UAB „T. M.“ iš vėlesnių butų pardavimų (9 t., b. l. 175-77).

Apklaustas papildomai liudytojas I. Ž. Z. parodė, kad nuo 2014-04-02 iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos iš viso buvo sudaryta 13 notarinių pirkimo – pardavimo sutarčių. Pati pirma sutartis buvo sudaryta apie 2014 m. balandžio mėn. vidurį, tačiau nedalyvaujant UAB „T. M.“ advokatui, kadangi advokatas atostogavo. Ši sutartis buvo dvišalė tarp UAB „T. M.“ ir fizinio asmens, asmens vardo ir pavardės nepamena. Kad reikia sudaryti sutartį, nurodė E., kadangi jie turėjo teisę atpirkti butus, o UAB „T. M.“ buvo įsipareigojusi UAB „I.i“ iki 2014-08-01 butus parduoti, todėl ir sudarė sutartį su šiuo asmeniu. Kadangi su UAB „I.“ buvo sutarę, kad už 5 pirmus butus UAB „T. M.“ perveda pinigus UAB „I.“ statybos darbams pabaigti, iš šios sutarties visus gautus pinigus UAB „T. M.“ bankiniu pavedimu pervedė UAB „I.i“. Liudytojas tik pas notarą sužinojo, kad tas fizinis asmuo jau yra sudaręs su UAB „I.“ kažkokią rezervavimo sutartį ir yra sumokėjęs tiesiogiai UAB „I.“ pinigus, kokią sumą buvo sumokėjęs, jis nepamena. Kadangi už 5 pirmas patalpas visus pinigus bet kuriuo atveju turėjo pervesti UAB „I.i“, todėl aplinkybė, kad dalis kainos už patalpas jau yra sumokėta UAB „I.“ prieš sutarties sudarymą, nors jiems buvo keista, bet su tuo susitaikė. Sudarant antrą sutartį paaiškėjo, kad taip pat yra kažkokia rezervavimo sutartis ir sumokėtas UAB „I.“ avansas, apie kurį liudytojas anksčiau nežinojo. Todėl liudytojas pareikalavo, kad būtų sudaroma trišalė sutartis, ir todėl visos kitos notarinės sutartys buvo sudaromos trišalės. Pervedus pinigus UAB „I.“ pastebėjo, kad pinigai naudojami ne pagal paskirtį, nes darbai objekte (duomenys neskelbtini) nebuvo vykdomi. Liudytojas informavo UAB „I.“, kad pageidauja už medžiagas ir vykdomus darbus pervesti pinigus ne UAB „I.“, o darbus vykdančioms ar medžiagas tiekiančioms bendrovėms. Bet dalis pinigų ir toliau buvo pervedama UAB „I.“. Iš viso per laikotarpį nuo 2014-04-02 UAB „T. M.“ papildomai sumokėjo UAB „I.i“ (UAB „I.“ nurodytiems rangovams ar medžiagų tiekėjams) apie 720 000 Lt, įskaitant fizinių asmenų tiesiogiai UAB „I.“ sumokėtus avansus pagal rezervacijos sutartis. Suėjus 2014-08-01 sutarties terminui statybos darbai dar nebuvo pabaigti, kuriuos turėjo baigti UAB „I.“, todėl liudytojas pradėjo tikrinti atliktus UAB „I.“ darbus. Paaiškėjo, kad nėra atvestos komunikacijos, kurios jau turėjo būti atvestos, nesutvarkyta elektra, vandentiekis, nėra šildymo, stogas kiauras (per stogą bėga vanduo į vidų). Gyventojai, kurie jau yra nusipirkę patalpas, pradėjo skųstis dėl darbų kokybės, dėl to, kad nepavyksta susisiekti su UAB „I.“. 2014 m. rugpjūčio antroje pusėje advokatas T. D. gavo laišką iš A. K., kuriame tvirtinama, kad ji sumokėjusi 119 000 Lt sumą UAB „I.“. UAB „T. M.“ visus įsipareigojimus pagal pasirašytas sutartis vykdė laiku, apie fizinių asmenų sudarytas rezervacines sutartis ir jų mokamus avansus UAB „I.i“ nieko nežinojo, todėl gautas pranešimas šokiravo. Sudarydamas notarines pirkimo – pardavimo sutartis, kiekvieną kartą liudytojas klausė E. ir V., kiek yra iš viso sudaryta rezervavimo sutarčių ir kokias sumas UAB „I.“ yra paėmusi avansu. Tačiau aiškaus atsakymo negaudavo, buvo sakoma, kad UAB „I.“ niekam nieko nėra skolinga, o žmonėms, kurie atsisako po rezervavimo sutarties pirkti patalpas, UAB „I.“ šiems asmenims pinigus yra grąžinusi. Taip pat sakė, kad fizinių asmenų UAB „I.“ sumokėtų (grąžinamų) avansų klausimas UAB „T. M.“ neliečia. 2014 m. rugsėjo pradžioje E. ir V. pradėjo slapstytis. Kai situacija tapo nevaldoma, UAB „T. M.“ su UAB „I.“ nutraukė sutartį dėl patalpų įrengimo, pasamdė apsaugos tarnybą, kad apsaugoti turtą (duomenys neskelbtini), su antstoliu I. G. fiksavo faktinę padėtį objekte. Šiuo metu ieškoma rangovų, kurie galėtų pabaigti visus įrengimo darbus, už kuriuos jau UAB „I.“ sumokėta, tačiau už juos dar kartą turės mokėti apie 500 000 Lt. Iki šios dienos UAB „T. M.“ patyrė apie 1 600 000 Lt žalą (9 t., b. l. 178-179).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. B. parodė, kad susipažino su E. per pažįstamus. Liudytojas pats užsiėmė statybos darbais, išėjo kalba, kad E. užsiima nekilnojamojo turto vystymo projektais, pasiūlė liudytojui prisijungti prie vystomo projekto. Kaip liudytojas suprato, E. negalėjo būti nei vadovu, nei akcininku, todėl buvo V., kuris atstovavo E. Neatsimena, ar V. jau buvo direktorius, ar liudytojas kartu su E. jį paskyrė. Faktiškai, realiai UAB „I.“ veiklą valdė E., o V. buvo įrankis. E. spręsdavo viską, o V. vykdydavo sprendimus. Liudytojas netiesiogiai su E. tapo akcininkais. Įsigijo „I.“, ji tuo metu kitaip vadinosi. Dabar supranta, kad projekto vystymas yra kai tu projektuoji, statai, parduodi, o jie tuo metu iki to dalyko nepriėjo. Planas buvo vystyti, bet neišvystė nei vieno projekto. Buvo du projektai, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Viena iš priežasčių, kodėl liudytojas pasitraukė, yra ta, kad jie norėjo imti pinigus už rezervacines sutartis. E. pasiūlė pardavinėti ir rezervuoti butus, liudytojas perspėjo V., kad taip negalima. Su V. mažai susitikinėjo, dažniausiai buvo trise arba tik su E.. Tiesiog nebuvo aiškaus veiksmų plano, kaip bus išperkami projektai žmonėms sumokėjus avansą. Buvo didelė grėsmė.

„I.“ būtų buvus skolinga, jeigu būtų pasirašiusi pirkimo-pardavimo sutartį, tai dienai ji tik laimėjo aukcioną, bet neturėjo teisės nei į tą nekilnojamąjį turtą, nei į žemę. Jie kalbėjosi apie tai, dalyvaujant visiems trims, bet liudytojas neatsimena, kokie buvo kontrargumentai. Žmogus, kuris dalyvauja aukcione, perka nekilnojamąjį turtą, tačiau jeigu nesumoka pinigų, jis supranta, kad jam nepriklauso tas turtas, tačiau E. kitaip mąstė, tai susiję ir su jo psichologinėmis savybėmis, kažkokios ligos nepripažinimu, ar tai manija, narcisizmas, jam svarbiausia buvo iškovoti, kad galėtų pasigirti, o ne galutinis etapas, projekto užbaigimas. Jam patiko pats procesas. Nemano, kad V. K. turėjo kažkokią sprendžiamąją galią, balsą. Taip pat nemano, kad V. K. laikė per prievartą. Pats liudytojas buvo laikinai susižavėjęs E. siūlomomis galimybėmis, kad jis viską gali, turi daug pažinčių, kad visus klausimus išsprendžia piršto spragtelėjimu, tai galbūt ir V., būdamas jaunas, paslydo, patikėjo iliuzijomis, kad kažkada viskas užaugs, kad jie bus partneriai. Mano, kad V. tiesiog susiviliojo pinigais ir aklai vykdė nurodymus.

Liudytojas išėjo iš UAB „I.“, atgavo įmoką už akcijas, nesigilino, kas vyksta toliau. Bendravimas su E. ir V. netruko ilgai, vos kelis mėnesius. Su nekilnojamuoju turtu buvo tik pradėjęs dirbti, pirmą sklypą vystymui nusipirko 2011 m. Aukciono dalyvio mokestį sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, jokios garantijos neturėjo, kad tuos pinigus atgaus, bet priėmė žaidimo taisykles. Neatsimena, kaip nusprendė, kad jis mokės, turėjo mokėti mokesčius kartu, bet kokiomis aplinkybėmis gavosi, kad jis sumokėjo, neprisimena, galbūt buvo pasakyta, kad dabar negali sumokėti, bet vėliau bus grąžinta. Jis pats turėjo pinigų, pardavė namą, vystė projektus, turėjo apyvartinių pinigų, buvo užtikrintas dėl savo dalies, būtent dėl įnašo, bet tikrai ne dėl visos sumos, ne viso vystymo. Jokio aiškaus plano nebuvo, tuo metu unijos nesunkiai dalino kreditus. Planas buvo toks, kad iš pradžių įsigyti pastatą, nebuvo rodos dar žemės, o po to kai turės leidimus, tai tada imti kreditus, iš kurių būtų galimybė vystyti projektą. Neatsimena, kuriame etape turėjo imti paskolą, bet iki to net nepriėjo, tikslaus plano neturėjo. Tai buvo rizika, kurią jis prisiėmė ir galėjo rizikuoti, kadangi buvo galimybė įsigyti turtą už gerą kainą, buvo net variantas visa tai supakuoti ir parduoti. (duomenys neskelbtini) projektas buvo pirmasis, į kurį įsigijo teisę nusipirkti, ir tuomet R. M. pradėjo projektuoti, tas kūrybinis procesas buvo liudytojo pagrindinis variklis. Kai pradėjo projektuoti kotedžus, neturėjo nei leidimo, nei nuosavybės, turėjo tik gražias vizualizacijas, prasidėjo pardavimai ir preliminarių sutarčių sudarymas, pinigų ėmimas, tuomet suprato, kad nieko gero nebus. Buvo pasitelktas advokatas, bandė nušalinti K. kaip vadovą nuo pareigų, nes turėdamas tik 45 procentus akcijų negalėjo nieko daryti, nei stabdyti, nei daryti įtakos. Liudytojas žinojo, kad kažkas vyko, nes žmogus planavo kotedžą pirkti, bet pamatė, kad ten kažkas darbuojasi. Nežino, ar pasirašant rezervacines sutartis įmonė turėjo lėšų. Girdėjo, kad kai kuriuos butus du kartus rezervavo. Liudytojas turėjo ir daugiau asmeninių lėšų, bet neinvestavo, nes 30 000 buvo riba, kurioje gali rizikuoti su galimybe juos prarasti, bet ne daugiau. Jeigu E. būtų dalyvavęs aukcionuose ir savais pinigais, tai galbūt liudytojas būtų ir toliau rizikavęs, bet abiejuose aukcionuose sumokėjo pradinį įnašą jis ir negavo grąžos, tuo galbūt ir prasidėjo lengvas nepasitikėjimas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. B. parodė, kad apie 2005 m., bet tikslios datos neprisimena, dar kaip studijavo universitete, vakarėlyje, susipažino su E. J. 2011 m. persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) ir susitiko atsitiktinai E. J. Kadangi liudytojas dirba statybos sektoriuje, užsiima nekilnojamojo turto statyba, renovacija, E. J. žinojo, kad liudytojas dirba statybos sektoriuje, todėl pasiūlė jam tapti naujos bendrovės akcininku ir partneriu. UAB I. bendrovės įsigijimo dokumentus tvarkė E. J., jis tik sumokėjo už bendrovės įsigijimą apie 6 800 Lt, bet tikslios sumos neprisimena, nors E. J. deklaravo, kad piniginių lėšų turi. Visi bendrovės įsigijimo dokumentai, įskaitant ir banko sąskaitos generatorius, buvo pas E. J. arba V. K., tiksliai pasakyti negali. E. J. pasiūlė dalyvauti Valstybiniuose nekilnojamo turto aukcionuose, jo pasiūlymas liudytoją sudomino. Nusprendė vystyti nekilnojamojo turto projektus. Apie 2013 m. UAB „I.“ pateikė paraiškas Valstybės turto fondui dalyvauti aukcione įsigyjant pastatus su sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Aukciono dalyvio mokestį, apie 30 000 Lt sumą, sumokėjo liudytojas iš asmeninių lėšų. E. J. ir V. K. savo lėšų neturėjo. Projektai dar UAB „I.“ nepriklausė, kadangi nepilnai buvo dar neatsiskaitę su Valstybės turto fondu. Liudytojas pasiūlė E. J. imti banko paskolas ir investuoti iš asmeninių lėšų. Tačiau E. J. nenorėjo investuoti asmeninių lėšų, gal tiesiog jų neturėjo. E. J. pasiūlė žmonėms rezervuoti butus ir imti rezervavimo sumas už būsimus butus, tačiau liudytojas nesutiko. Kadangi UAB „I.“ su Valstybės turto fondu dar buvo neatsiskaičiusi, liko skolinga už (duomenys neskelbtini) projektą apie 1,5 mln. litų, o E. J. su V. K. neturėdami pinigų atsiskaityti ir vystyti projektų pradėjo rezervuoti butus asmenims. Liudytojas perspėjo V. K. ir E. J., kad butų rezervacija yra neteisėta veikla ir galimai bus pasekmės. Kadangi jie jo neklausė, šis sprendimas liudytojui netiko, todėl pasakė E. J., kad nenori daugiau dalyvauti įmonės reikaluose. UAB „I.“ 30 000 Lt suma (kaip akcininko paskola bendrovei) jam buvo grąžinta dalimis, bankiniu pavedimu, tikslių datų nurodyti negali. Iš kokių lėšų buvo daromi pavedimai, jis nežino. E. J. už akcijas liudytojui pasiūlė apie 6 000 Lt sumą, tačiau nurodyti tikslios sumos negali. Jis su pasiūlymu sutiko. Sąlygas dėl akcijų pirkimo - pardavimo derino dalyvaujant E. J. ir V. K.. Liudytojas pažymėjo, kad jis niekada nereikalavo už UAB „I.“ akcijas 400 000 Lt, nes bendrovė nebuvo produktyvi, kadangi turėjo didelių įsiskolinimų Valstybės turto fondui. Už akcijas, tikslios sumos nurodyti negali, nes neprisimena, E. J. sumokėjo grynaisiais pinigais. Neatsimena tiksliai, ar akcijų pardavimo reali data sutampa su akcijų pirkimo - pardavimo faktiniu momentu. Nuo akcijų pirkimo - pardavimo E. J. jokių mokėjimų ar atsiskaitymų liudytojui nevykdė. Liudytojas pažymėjo, kad UAB „I.“ banko generatoriai, mokėjimo kortelės niekada nebuvo jo, kaip akcininko, žinioje (9 t., b. l. 29-31).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. M. parodė, kad dirbo savo darbą turto vertintoja UAB „T. S.“ nuo 2017 metų. Su V. matėsi, jis aprodė butus, bet užsakovas buvo ne jis, o buvo savininkas ar savininko atstovas. Užsakovai buvo keli žmonės. Ji neatsimena, kiek butų vertino, kiekvienu atveju buvo sudaroma atskira sutartis, buvo užsakyta bankui įvertinti turtą, ji atvažiuodavo, apžiūrėdavo ir paruošdavo turto vertinimo ataskaitą. Su V. K. jokių susitarimų nebuvo, kad ji vertins turtą. Nepamena tokių atvejų, kad ne jiems priklauso turtas. Į ją kreipėsi dėl turto vertinimo, ne jos kompetencija vertinti, ar jiems priklauso turtas, ji tokių dalykų netikrina ir neturi galios tikrinti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. M. parodė, kad dirba UAB „T. S.“ turto vertintoja dirba nuo 2007 m. Ji yra šios įmonės bendrasavininkė, jai priklauso trečdalis, t. y. apie 33,33 procento, akcijų. Pagrindinės jos darbo funkcijos yra nekilnojamojo turto vertinimas. Įmonė dažniausiai turtą vertina dėl hipotekos (t. y. būstas perkamas su banko paskola). Įmonėje dirba ne vienas vertintojas, kurių darbo vieta yra nuotolinė, pagal regionus. Ji vertina tik gyvenamosios paskirties nekilnojamą turtą, t. y. butai, namai, žemės sklypai, ir kt. Komercinės paskirties pastatų ji nevertina. 2013 m., bet tikslios datos neatsimena, į ją kreipėsi pavieniai asmenys dėl nekilnojamojo turto vertinimo adresu (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, ten buvo senas (duomenys neskelbtini), kuris buvo renovuojamas ir perdaromas į atskirus butus. Dėl butų vertinimo į ją kreipėsi apie 6 fiziniai asmenys. Tačiau dabar tiksliai neatsimena asmenų vardų ir pavardžių. Į ją nesikreipė įmonės UAB „I.“ ir UAB „S.“ bei jų vadovas V. K. ar asmuo vardu E. J. dėl pastato ar atskirų butų vertinimo. Kiek pamena, į ją kreipdavosi tik fiziniai asmenys, kurie buvo rezervavę butus, ir turto vertinimas jiems buvo reikalingas kreipiantis į banką dėl būsto paskolos gavimo. Sutartys dėl butų vertinimo buvo sudaromos tik su fiziniais asmenimis, kurie gavę vertinimą atsiskaitydavo. Vertinant butus pastate (duomenys neskelbtini), buvo sutikusi asmenį rusišku vardu, lygtai V. Asmens vardu E. J. nepažįsta, tokio asmens neatsimena. Atliekant butų vertinimą aukščiau minėtame pastate, lygtai vėliau darė dėl tų pačių butų pervertinimą, kadangi pasikeitė buto savininkas. Kiek pamena, atliekant pervertinimą, butų kadastrines bylas, išrašus ir kitus būtinus dokumentus jai pateikė kitos įmonės vadovas, kiek pamena, lygtai UAB „T. M.“ I. Laikotarpio, kada buvo perdaromas vertinimas, nurodyti negali. Atliekant vertinimą arba pervertinimą asmuo nepateikia Turto rezervavimo sutarties, pateikia tik nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą ir nekilnojamojo turto išrašą. Atliekant vertinimą, siekiant įvertinti turtą, ji visada važiuoja į vietą, daro fotofiksaciją, gauna dokumentus ir tik tada pateikia vertinimą. Atliekant butų vertinimą, laikotarpio neatsimena, bet prisimena, kad buvo vasara, pastate adresu (duomenys neskelbtini), vyko statybos darbai, buvo tvarkomas pastato vidus bei pastato išorė. Kadangi per mėnesį turi daug užsakymų, apie 50 per mėnesį, todėl labai sunku atsakyti, kokiu laikotarpiu vertino butus adresu (duomenys neskelbtini). Jai dalyvaujant nei V., nei I. nieko nekalbėjo apie rezervuotus butus, sumokėtus avansinius mokėjimus. Jai ši informacija darbui visiškai neaktuali. Taip pat fiziniai asmenys, kurių nekilnojamam turtui atliko vertinimą, jai apie sumokėtas rezervavimo sumas nieko nepasakojo (9 t., b. l. 73-76).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. P. parodė, kad bendrovėje UAB „T. M.“ įsidarbino apie 2009 metais, tačiau tikslios datos neatsimena. Įsidarbino bendrovės direktorės pareigose. Ją į darbą priėmė I. Ž. Z.. Su juo yra pažįstama labai seniai, nuo vaikystės, užaugo viename kieme. Bendrovėje UAB „T. M.“ nuo įdarbinimo dienos dirbo pareigose, kurių dabar neatsimena. Bendrovėje atsakinėjo į telefoninius skambučius. Su bendrovės klientais ji nebendravo, su jais bendraudavo I. Ž. Z.. Bendrovės ofisas buvo (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena, vėliau ofisas buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini), namo numerio neatsimena. Bendrovės ofise turėjo savo darbo stalą, kompiuterio neturėjo, nes nemoka juo naudotis. Bendrovės ofise darbo vietas turėjo bendrovės buhalterė V., pavardės neatsimena, bendrovės akcininkas I. Ž. Z., apsaugos darbuotojas ir liudytoja. Praėjo daug laiko, tai jau žmonių vardų ir pavardžių neatsimena. Neprisimena, kokia buvo bendrovės UAB „T. M.“ veikla. 2016 m. mirė jos sūnus, nuo to laiko jos sveikata labai sušlubavo. Patyrė didelį stresą, negali atsigauti ligi šiol. Labai suprastėjo jos atmintis, kartais neatsimena net savo vardo. Neprisimena, kokiu laikotarpiu buvo bendrovės UAB „T. M.“ direktorė, bet prisimena, kad labai trumpai. Apie 2015 m., tačiau tikslios datos neatsimena, išėjo iš bendrovės UAB „T. M.“. Nežino, kas šiuo metu yra bendrovės direktorius ir akcininkas. Prisimena, kad bendrovė UAB „T. M.“ pirko iš bendrovės UAB „I.“ patalpas – (duomenys neskelbtini), šiose patalpose buvo keletą kartų, tačiau tikslaus adreso neatsimena, bet netoli Vilniaus oro uosto, po dešine puse. Neprisimena, kada buvo pasirašyta patalpų pirkimo – pardavimo sutartis tarp UAB „T. M.“ ir UAB „I.“. Neprisimena, kur buvo pasirašoma pirkimo - pardavimo sutartis. Neprisimena, kiek iš viso buvo pasirašyta sutarčių dėl patalpų pirkimo. Neprisimena, kas iš UAB „I.“ pusės dalyvavo sutarties pasirašyme. Iš UAB „T. M.“ pusės sutarčių pasirašyme su liudytoja, kaip bendrovės direktore, dalyvaudavo ir bendrovės akcininkas I. Ž. Z.. Neprisimena, kiek UAB „T. M.“ pasirašė patalpų pirkimo pardavimo sutarčių su UAB „I.“. Tikrai neatsimena, kas buvo kalbama prieš sutarčių pasirašymą ir sutarčių pasirašymo metu. Po sūnaus mirties jos sveikata ir atmintis labai suprastėjo. Neprisimena, ar pasirašinėjo kaip UAB „T. M.“ direktorė butų pirkimo - pardavimo sutartis su fiziniais asmenimis. Tikrai neatsimena, kur tos sutartys buvo pasirašomos, pas kurį notarą ir kas dalyvavo sutarties pasirašyme. Tikrai neatsimena, kas buvo kalbama iš pirkėjų pusės, UAB „I.“ pusės, UAB „T. M.“ pusės prieš sutarties pasirašymą, sutarties pasirašymo metu arba po sutarties pasirašymo. Neprisimena, ar kaip UAB „T. M.“ direktorė pasirašė kažkokią nors sutartį su Valstybės turto fondu. I. Ž. Z. jai niekada nieko nesakė, kad UAB „I.“ turėjo problemų dėl žemės sklypo, ant kurio stovi pastatytas (duomenys neskelbtini). I. Ž. Z. jai nieko nesakė apie tai, kad fiziniai asmenys UAB „I.“ yra sumokėję didelius avansus už rezervuotus butus, apie tai ji nieko nežinojo. Ji niekada nedalyvavo susitikimuose su UAB „I.“ atstovais dėl parduodamų patalpų - (duomenys neskelbtini). Niekada su UAB „I.“ atstovais nederino kainų ir pirkimo - pardavimo sąlygų. Ji net neatsimena UAB „I.“ direktoriaus pavardės bei vardo. Visuose susitikimuose dėl sutarčių sąlygų, patalpų kainų ir kitų bendrovės reikalų dalyvaudavo tik I. Ž. Z.. Bendrovėje UAB „T. M.“ ji tik pasirašydavo sutartis, kurias pasirašyti jai nurodydavo I. Ž. Z.. Pati savo iniciatyva jokių sutarčių ar kitų dokumentų ji kaip bendrovės UAB „T. M.“ vadovė nesirašydavo. Pasirašydavo sutartis ir dokumentus tik tuos, kuriuos I. Ž. Z. jai nurodydavo pasirašyti. Liudytoja labai pasitikėjo I. Ž. Z., jis yra sąžiningas ir patikimas žmogus, todėl visus dokumentus, kuriuos jis pateikdavo pasirašyti liudytojai, ji juos pasirašydavo neskaitydama, nes žinojo, kad jis pasirašyti netinkamų ar neteisingų dokumentų tikrai neduos. Su I. Ž. Z. bendrauja ligi šiol, tik dabar labai retai. Jų santykiai yra draugiški (9 t., b. l. 180-184).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Č. parodė, kad tvarkė buhalteriją UAB „S.“. Tvarkė ją kaip darbuotojas, E. nuomavosi ofisą Konstitucijos pr., o liudytojas kas pora savaičių ateidavo, pasiimdavo dokumentus nuo lentynos ir tvarkė apskaitą savo įmonėje. Per mėnesį užeidavo apie porą kartų pasiimti dokumentų, vėliau juos sugrąžindavo ir pasiimdavo naujus. Vėliau viskas baigėsi. Jam nuolat reikėjo dokumentų, nebuvo sąskaitų, sunku buvo jas išgauti, matydavo, kad buvo kažkokie mokėjimai, bet nėra sąskaitos. Sunku buvo bendrauti, nes neatsakydavo į el. laiškus, todėl nusprendė jiems nebedirbti. Visi dokumentai būdavo pas juos, jis ateidavo pasiimdavo jam man padėtus dokumentus ir grįžęs juos sudėdavo į segtuvus, pas save asmeniškai nieko nelaikydavo. Įmonė pirko pastatą S. N., tai buvo didelis bendrabutis, jį nusipirko iš valstybinio turto fondo, buvo sutartis, darė įmokas periodiškai, būdavo, kad ir nesumokėdavo, todėl buvo skaičiuojami delspinigiai. Buvo puslapis sukurtas, kuriame reklamavo tą objektą, keli žmonės buvo rezervavę butus ir sumokėję avansinius įnašus, tačiau tas objektas kažkaip neišsivystė ir jie jį pardavė kitam akcininkui iš (duomenys neskelbtini). Liudytojas liko tvarkyti apskaitą ir tuomet, skolų neliko, buvo iškeltos bylos, buvo delspinigiai, baudos, atsiskaitė viską. Dėl (duomenys neskelbtini) nieko neprisimena, buvo daug visokių įnašų, mokėjimų. Kai įsigijo (duomenys neskelbtini) objektą, tai jų finansinė padėtis nebuvo gera, jie neturėjo nekilnojamojo turto. Atsimena, kad tų dokumentų vis trūkdavo, todėl jis išėjo. Nemokėjo laiku algos, kas kelis mėnesius kažkiek sumokėdavo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Č. parodė, kad 2010 metais, vasario 10 d. buhalterio pareigose įsidarbino bendrovėje UAB „S. N.“, šios bendrovės buhalterinę apskaitą jam pasiūlė tvarkyti V. K.. Bendrovės UAB „S. N.“ direktoriumi buvo ir jai vadovavo V. K.. Tačiau bendrovei dar vadovavo E. J.. Tiksliai neprisimena, bet jam atrodo, kad E. J. bendrovėje nedirbo ir bendrovės nevaldė. Bendrovės ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Jo darbo vieta UAB „S. N.“ buvo nuotolinė, dirbo savo ofise, į UAB „S. N.“ ofisą nuvykdavo tik paimti buhalterinės apskaitos dokumentų originalų, o sutvarkius dokumentus, juos grąžindavo. UAB „S. N.“ veikla buvo susijusi su nekilnojamojo turto pirkimu ir pardavimu. Bendrovė dalyvaudavo ir įsigydavo turtą iš Valstybės turto fondo aukciono būdu, kurį sutvarkę perparduodavo. V. K. vadovaujant bendrovė buvo iš Valstybės turto fondo aukciono būdu įsigijusi didžiulį pastatą su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), už kelis milijonus litų, tačiau tikslios sumos neatsimena. Jo žiniomis, šio pastato butus (patalpas) jie rezervavo asmenims, paėmė iš jų rezervavimo sumas, tačiau nei vieno buto įrengti nesugebėjo. Kiek liudytojas žino, nauji akcininkai, perpirkę bendrovę, visiems asmenims grąžino sumokėtus avansus su palūkanomis. Kiek jam žinoma, naujieji akcininkai už šį pastatą jokio pelno negavo. V. K. nesugebėjo atsiskaityti su Valstybės turto fondu, todėl visas bendrovės UAB „S. N.“ akcijas su turtu ir įsipareigojimais pardavė (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) LTD, tačiau kada parduota įmonė, jis neprisimena. 2010 metų pabaigoje, bet tikslios datos neatsimena, V. K. įsigijo dar vieną bendrovę UAB „S.“. 2011-02-14 šioje bendrovėje V. K. prašymu liudytojas buvo įdarbintas buhalterio pareigose. Dėl bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo bendravo tik su V. K.. Bendrovės ofisas lygtai buvo irgi (duomenys neskelbtini), kur ir buvo UAB „S. N.“ ofisas. Jo darbo vieta UAB „S.“ buvo nuotolinė, dirbo savo ofise, į UAB „S.“ ofisą nuvykdavo tik paimti buhalterinės apskaitos dokumentų originalų, o sutvarkius dokumentus, juos grąžindavo atgal. UAB „S.“ veikla buvo kaip ir UAB „A.“, gyvenamųjų patalpų - butų nuoma, asmenų apgyvendinimas (pernuomodavo butus, patalpas). Paslaugos būdavo teikiamos juridiniams asmenims, kurie ieškodavo gyvenamųjų patalpų savo darbuotojams (darbininkams). Bendrovės veikla buvo nenuostolinga. Liudytojas bendrovės ofise kartais sutikdavo ir E. J., tačiau pagrinde bendravo tik su V. K.. Bendrovės UAB „S.“ darbuotojų jis nematė, neprisimena, kiek bendrovėje iš viso dirbo darbuotojų. Iš UAB „S.“ darbuotojų prisimena M. V., O. O. (jo žiniomis E. J. žmoną) ir A. S. (bendrovės administratorius), tačiau tikslių darbuotojų pareigų nežino, šie asmenys dirbo ir UAB „S. N.“ arba UAB „A.“. Neprisimena, ar bendrovė UAB „S.“ turėjo nekilnojamojo turto. Neprisimena, ar bendrovė pardavė nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini). Su V. K. jam buvo sunku bendrauti, nes visada trūkdavo bendrovės apskaitos dokumentų, sąskaitų, pirkimo čekių, banko sąskaitų išklotinių. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė su buhalterinės apskaitos programa „S.“. Buhalterinės programos licencija lig šiol priklauso UAB „V. k. b.“, todėl visa bendrovės UAB „S.“ jo darbo laikotarpiu tvarkyta buhalterinė apskaita yra išsaugota programoje „S.“. Pagal liudytojo buhalterinius įrašus „S.“ programoje, mato, kad bendrovės UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkė maždaug iki 2015 metų, tačiau tikslios datos neatsimena. Bet pagal įrašus mato, kad nuo 2012 metų pabaigos pateikdavo tik PVM deklaracijas VMI ir į Sodrą pranešimus apie darbo užmokestį, nes V. K. neteikdavo bendrovės banko sąskaitų išrašų, sąskaitų ir kitų apskaitos dokumentų bei nemokėdavo laiku algos. Pagal įrašus mato, kad 2013 m. bendrovė nevykdė pardavimų, tik nuo 2014 m. balandžio iki 2014 m. spalio mėnesio. Pagal pardavimo sąskaitas, bendrovė teikė apgyvendinimo paslaugas bei parduodavo patalpas. Sąskaitas atsiųsdavo jam elektroniniu paštu V. K.. Kiek prisimena, UAB „S.“ patalpas įsigydavo iš Valstybės turto fondo. Prie apklausos prideda DVD R diską (1 vienetas), kuriame yra: UAB „S.“ Buhalterinės apskaitos programos „S.“ sąskaitų istorija už 2010, 2011 ir 2012 metus; Finansinės ataskaitos už 2010 ir 2011 metus; 2014 m. pardavimai - sąskaitos; Asmeninė Exsel lentelė, kurią pildė tvarkydamas UAB „S.“ buhalterinę apskaitą (9 t., b. l. 85-90).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. V. parodė, kad ji dirbo Jungtinių auditorių kontoroje buhaltere, jai priklausė įmonė UAB „I.“, kurios vadovas buvo V. K.. Ji pradėjo dirbti įmonėje 2013 m birželio mėnesį, pakeitė kitą darbuotoją ir jo visos įmonės atiteko jai, viena tarp tų įmonių buvo ir V. K.. Ji tvarkė apskaitą. Su V. K. buvo kelis kartus susitikę, jis jai atnešdavo dokumentus vieną ar du kartus per mėnesį, ne visada laiku pateikdavo, reikėdavo jį paraginti. V. K. prastai mokėdavo, todėl buvo kelis kartus bandoma nutraukti sutartį, bet jis labai prašė nenutraukti, kažkiek atsiskaitydavo ir toliau tęsdavo darbus, bet reikėdavo paraginti ir atsiskaityti. Ji ten dirbo metus. 2013 m. bendrovė dirbo nuostolingai, bet bankrotas nebuvo pradėtas. Jai buvo pasakyta, kad sudegė kažkokie bendrovės dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. V. parodė, kad nuo 2013 birželio mėnesio, bet tikslios datos neatsimena, įsidarbino bendrovėje UAB „J. a. k.“, buhalterės pareigose. Prisimena, kad UAB „J. a. k.“ darbo metu tvarkė bendrovės UAB „I.“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Ji nurodė, jog V. K. bendrovės UAB „I.“ dokumentus pateikdavo netvarkingus, ne laiku ir tik jį paraginus, kad jis privalo pateikti. Neprisimena, ar bendrovė turėjo turto, tik prisimena, kad bendrovė visada dirbo nuostolingai. Bendrovės grynųjų kasa buvo pas bendrovės direktorių. Visi pateikti V. K. dokumentai buvo apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Neprisimena, kiek V. K. buvo skolingas bendrovei kaip atskaitingas asmuo. Jai trūkdavo dokumentų, pagrindžiančių pinigų panaudojimą iš bendrovės sąskaitos ar kasos, ji reikalaudavo V. K. juos pateikti, tačiau jis nepateikdavo, ji jam nurodė, kad tokiu atveju skola bus apskaityta jam kaip bendrovės atskaitingam asmeniui. Neatsimena, ar V. K. jai pateikė apskaityti kasos pajamų orderius, tačiau jei būtų jai pateikęs kasos pajamų orderius, jie atsispindėtų bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Tik prisimena, kad jos darbo pabaigos metu, apie 2014 m. V. K. ją informavo, kad visi bendrovės dokumentai sudegė kažkokiame statybiniame vagonėlyje. Jos darbo metu V. K. sunkiai pateikdavo bendrovės dokumentus, buvo skolingas bendrovei UAB „J. a. k.“ už paslaugų teikimą. Jos darbo metu ne vieną kartą buvo ketinama nutraukti paslaugų teikimą UAB „I.“, tačiau V. K. grąžindavo dalį skolos, bet ne visą, ir prašydavo nenutraukti paslaugų teikimo sutarties. 2014 m. birželio mėnesį, jai išėjus iš darbo, UAB „J. a. k.“ dar teikė buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „I.“ (9 t., b. l. 79-82).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. D. parodė, kad buvo UAB „I.“ bankroto administratorius, eigoje buvo nustatyta žala, kreditoriams buvo skolos, trūko pinigų, buvo neapskaityta daug kas, bankrotas pripažintas tyčiniu ir buvo pateiktas civilinis ieškinys V. K., jis buvo patvirtintas bankroto pabaigoje, realizuotas ir įmonė išregistruota. Kiek pamena, buvo susitikęs su V. K. bankroto pradžioje, lyg tame objekte (duomenys neskelbtini). Liudytojas reikalavo dokumentų, įmonės vadovas privalo perduoti dokumentus, jie turi būti vedami pagal apskaitą, turėjo būti sudarytas balansas. Tai nebuvo atlikta, todėl buvo kreiptasi į teismą, V. K. gavo baudą. Jis jeigu ir pateikė dokumentų, tai labai mažai. Buvo kreiptasi į įmones, kurios vedė apskaitą, jos perdavė tą, ką turėjo, bet tai nebuvo visi dokumentai, jų trūko. Bankroto administratorius privalo peržiūrėti sandorius, sąskaitų išrašus, ir buvo nustatyta, kad trūksta dokumentų, pagrindžiančių apie 30000 eurų išlaidas. Įmonėje nebuvo pagrindimo, pinigų irgi nebuvo, todėl buvo pateiktas civilinis ieškinys. Peržiūrėjo visus sandorius, kad buvo perduota. Vertino, kodėl trūksta pinigų, ir peržiūrėjo dokumentus, įmonės išlaidas, nes avansai buvo renkami ir grynaisiais pinigais, ir pervedimais. Suvedus visus dokumentus, kiek įmonė gavo pinigų ir kiek išleido, kiek buvo pagrindžiančių išlaidas dokumentų, atsirado skirtumas, kad įmonė neturėjo apie 30000 eurų, kadangi dokumentų niekas nepateikė, todėl už tai atsakingas įmonės vadovas. Liudytojas tikrino sandorius ir su UAB „T. M.“, turėjo įkeitimą butams ar žemės sklypui, nes buvo visas žemės sklypas įkeistas, o dalis butų parduota, buvo du korpusai, tie butai perduoti įkaito turėtojui. Tai vertino ir nenustatė pažeidimų. Jie sudarė sandorį ir pinigų neturėjo, už tą sandorį sumokėjo UAB „T. M.“ už žemę, net buvo į teismą padavę, nes naikino sandorį, buvo pirktas (duomenys neskelbtini)kaip nekilnojamasis turtas iš savivaldybės, o žemė iš kito subjekto, už vieną atsikaityta, už kitą ne. Analizavo visus mokėjimus, jo parodymuose yra kreditorių susirinkimo ataskaita, tai yra kreditorių susirinkimo išvados. Peržiūrėjo dokumentus, sandorius, tačiau atsižvelgiant kiek augo skola ir kaip pinigai buvo naudojami, padarė prielaidą, kad įmonė yra nemoki, nes turėjo finansinius trūkumus kasoje. Kiek pamena iš dokumentų, dalis pinigų buvo naudojama statybos darbams, bet kitai daliai nebuvo rasta dokumentų. Apskaičiavo aritmetiniais veiksmais, kad išlaidos yra x, dokumentai y, juos atėmus gauni skirtumą ir toks skaičius gavosi, padarė atitinkamas išvadas ir turimos informacijos. Ataskaita yra iš kreditorių susirinkimo, visi 9 lapai, nes yra privaloma pateikti ataskaitą apie sandorių analizę. Per pirmą apklausą nieko negalėjo pasakyti, nes dokumentų gal tik dalį turėjo ir juos gavo iš įmonių. Sprendė iš esamų dokumentų, kiek turėjo informacijos, vadovo paaiškinimų negavo. Tikrai neišvardinti visi nuėmimai. Bankrotas pripažintas tyčiniu. Savo ataskaitą palaiko. Negali pasakyti, ar esant tokiai situacijai turto fondas galėjo parduoti įmonei objektą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. D. parodė, kad 2015 m. kovo 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „I.“ buvo iškelta bankroto byla. Administratoriumi buvo paskirtas UAB „N. S.“. 2015 m. kovo mėnesio pabaigoje, tačiau tikslios datos neatsimena, susisiekė su UAB „I.“ direktoriumi V. K., kad jis įvykdytų įstatymo priskirtą pareigą, perduotų administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus. V. K. jį informavo, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama netvarkingai, nes bendrovėje dažnai keitėsi buhalterinės įmonės. Jo žiniomis, UAB „I.“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „J. a. k.“ ir UAB „V. v. a.“. V. K. nurodė, kad bendrovė neturi jokio turto, tik žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). V. K. pažadėjo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus ir bendrovės balansą, sudarytą bankroto iškėlimo dienai. Tačiau iki šios dienos V. K. perdavė tik keliolika segtuvų bendrovės buhalterijos. V. K. buvo paskirta piniginė bauda už teismo įpareigojimo perduoti bendrovės dokumentus nevykdymo. 2015 m. apie balandžio mėnesį, bet tikslios datos neprisimena, V. K. pateikė jam kreditorių sąrašą, tačiau sąrašas buvo neišsamus. Kreditorių sąrašas neatitiko formos ir buvo neįtraukti visi kreditoriai. Pagal V. K. kreditorių sąrašą, visiems kreditoriams buvo išsiųsti pranešimai pateikti kreditorinius reikalavimus. Kadangi jam V. K. nepateikė bendrovės buhalterinės apskaitos, jis rėmėsi kreditoriniuose reikalavimuose pateikta informacija bei įrodymais ir teikiant teismui kreditorinius reikalavimus tvirtinti, ši aplinkybė buvo nurodyta. Pagal kreditorių sąrašą, UAB „I.“ yra daugiausia skolinga UAB „T. M.“, apie 532819 Eur, bet tikslios sumos neprisimena. UAB „T. M.“ administratoriui pateikė visus reikiamus dokumentus, todėl buvo jų kreditorinis reikalavimas teiktas teismui. Tačiau dar visi sandoriai yra neištirti ir kreditoriniai reikalavimai gali keistis. 2015 m. rugsėjo mėnesį, bet tikslios datos neprisimena, buvo sušauktas pirmas UAB „I.“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiami klausimai ir tame tarpe ir turto realizavimo tvarkos nustatymas (nuspręsta bendrovės turtą įvertinti su specialistais) ir keliamas klausimas dėl UAB „T. M.“ kreditorinio reikalavimo, susirinkimo metu administratorius nurodė, kad sekančiam kreditorių susirinkimui pateiks išvadą dėl UAB „T. M.“ kreditorinio reikalavimo ir kitų sandorių. Šiuo metu administratorius pateikti išvadų dar negali, nes dar vyksta sandorių peržiūra. Pirminė išvada bus pateikta mėnesio bėgyje (15 t., b. l. 3-5).

Papildomai liudytojas R. D. apklausos metu nurodė, kad 2015-03-16 Vilniaus apygardos teismo sprendimu UAB „N. S.“ buvo paskirtas bendrovės UAB „I.“ bankroto administratoriumi. Bankroto administratorius, tačiau tikslios datos neprisimena, išsiuntė BUAB „I.“ buvusiam vadovui V. K. pranešimus bei įsakymus dėl įmonės turto bei visų dokumentų perdavimo, tačiau įmonės vadovui registruotu paštu siųsti įsakymai bei pranešimai grįžo neįteikti. Buvo siunčiami ir pakartotini raginimai elektroniniu paštu buvusiam BUAB „I.“ vadovui V. K. perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą bei visus dokumentus. Buvusiam BUAB „I.“ vadovui V. K. toliau nevykdant šios pareigos, bankroto administratorius nuolat telefonu ragino įvykdyti 2015 m. kovo 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatytą pareigą, tačiau ir toliau buvusiam BUAB „I.“ vadovui nebendradarbiaujant bei nevykdant pareigos perduoti visų bankrutuojančios UAB „I.“ dokumentų bei turto, 2015 m. kovo 27 d. bankroto administratorius tiesiogiai įteikė V. K. įsakymą perduoti įmonės dokumentus bei turtą pasirašytinai. Vilniaus apygardos teismo 2015-04-29 išduotas vykdomasis raštas Nr. Nr. B2-3185-450/2005 dėl BUAB „I.“ vadovo pareigos perduoti visus dokumentus ir turtą buvo pateiktas vykdyti antstolių B. P., A. N. kontorai. 2015-07-27 buvo gautas antstolės B. P. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo, informuojantis, jog antstolio reikalavimų nesilaikoma, įmonės vadovas V. K. nerastas įmonės buveinės bei gyvenamosios vietos adresais. Taip pat bankroto administratorius raštu informavo antstolę B. P., kad iki šiol BUAB „I.“ vadovas V. K. pareigos perduoti bankroto administratoriui BUAB „I.“ turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, bei visų dokumentų nėra įvykdęs. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 2 d. nutartimi paskyrė buvusiam UAB „I.“ vadovui V. K. 100 Eur baudą už teismo įpareigojimų neįvykdymą. 2015-04-20 V. K. bankroto administratoriui perdavė tik dalį bendrovės dokumentų. Kadangi BUAB „I.“ vadovas nepateikė visų įmonės dokumentų, bankroto administratorius, vykdydamas bankroto administravimo procedūras, išsiuntė raštiškus prašymus Valstybės įmonei REGITRA pateikti turimus išrašus apie kelių transporto priemones, registruotas BUAB „I.“ vardu, bei Nekilnojamojo turto registrui – pateikti informaciją bei duomenis apie BUAB „I.“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Bankroto administratorius gavo VĮ REGITRA raštą Dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), informuojantį, jog duomenų apie BUAB „I.“ vardu įregistruotas transporto priemones nėra.

Iš Nekilnojamojo turto registro pateiktų duomenų matyti, kad BUAB „I.“ nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje: žemės sklypas, plotas: 1, 0996 ha, užstatyta teritorija: 1,0996 ha, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) k. v., naudojimo paskirtis – kita, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-pavėsinė, užstatytas plotas: 29,04 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-pavėsinė, užstatytas plotas: 29,28 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-pavėsinė, užstatytas plotas: 27,60 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-pavėsinė, užstatytas plotas: 28,06 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-pavėsinė, užstatytas plotas: 28,06 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-pavėsinė, užstatytas plotas: 29,04 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-kiemo rūsys, užstatytas plotas: 133,11 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-sandėlis, užstatytas plotas: 20,05 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-pavėsinė, užstatytas plotas: 54,20 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-pavėsinė, užstatytas plotas: 27,02 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-pavėsinė, užstatytas plotas: 20,00 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-pavėsinė, užstatytas plotas: 19,90 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-pavėsinė, užstatytas plotas: 26,75 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini). Apie kitą bankrutuojančios įmonės turimą turtą duomenų nėra. BUAB „I.“ priklausantis žemės sklypas, kurio plotas: 1, 0996 ha, užstatyta teritorija: 1,0996 ha, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – kita, esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis yra įregistruotas Hipotekos registre. Kadangi bankroto administratoriui nebuvo perduoti visi įmonės dokumentai, vėliau gavus papildomus duomenis, paaiškėjo, kad šis žemės sklypas yra įkeistas kreditoriui UAB „T. M.“. Administratorius, vadovaudamasis Centrinės hipotekos įstaigos turto arešto aktų registro išrašu, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu panaikinti jo rašte išvardintus areštus UAB „I.“ turtui. Administratoriaus prašymas buvo tenkintas – panaikinti visi teismų ir kitų kompetentingų institucijų taikyti areštai ir kiti apribojimai disponuoti UAB „I.“ turtu ir piniginėmis lėšomis. 2015 m. birželio 9 d. sudarė BUAB „I.“ priklausančiam žemės sklypui servituto nustatymo sutartį, pagal kurią servituto turėtojui AB LESTO neatlygintinai suteikė teisę naudotis žemės sklypo, kurio plotas: 1, 0996 ha, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), dalimi, skirtoje elektros tinklams ir įrenginiams įrengti, jų apsaugos zonų, nustatytų galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų ribose. 2015 m. rugpjūčio mėn. 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino BUAB „I.“ kreditorių finansinius reikalavimus, kurie iš viso sudaro 1 131 859,17 Eur dydžio sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad BUAB „I.“ buvęs vadovas yra perdavęs bankroto administratoriui tik dalį įmonės dokumentų, todėl bankroto administratorius teikia ataskaitą bei analizę apie BUAB „I.“ sudarytus sandorius būtent tik turimų dokumentų ribose — buvo peržiūrėti 2013-2014 m. pateikti pirminiai dokumentai, o apskaitos registrai, Didžiosios knygos likučiai, finansinės ataskaitos ir kt. dokumentai pateikti nebuvo. Išanalizavus turimus BUAB „I.“ perduotus dokumentus/sandorius bei užtikrinant visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesų apsaugą bei sklandų bankroto procesą ir atliekant teisinį tyrimą dėl BUAB „I.“ vadovo funkcijų vykdymo, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo pateikia sandorių analizę:

Buvo sudarytas sandoris tarp UAB „I.“ bei tuometinės Valstybės įmonės Valstybės turto fondo dėl objekto – pastato ir žemės sklypo – įsigijimo (duomenys neskelbtini). Iš šio sandorio nutraukimo matyti, kad jau tada, t. y. 2013-04-10, BUAB „I.“ nesugeba vykdyti 1 187 301,59 Lt dydžio šio sandorio įsipareigojimų, bei tuo metu buvo nemoki; iš 2014-02-15 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito matyti, kad iš V. I. pirktos paslaugos už 14 758 Lt (sienų, angokraščių tinkavimas ir kt.). Pažymėtina, kad patentas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas tik 5 dienų laikotarpiui. Todėl kyla abejonių dėl vieno darbininko numatytų darbų apimčių per 5 dienas. Taip pat darbų priėmimo-perdavimo akto nėra bei statybos darbų objektas nenurodytas; 2013-12-19 iš P. R. už 12 000 Lt pirkti santechnikos darbai. Nėra pateikta darbų priėmimo-perdavimo akto, taip pat nenurodyti, kokie konkrečiai darbai yra atlikti bei nenurodytos jų apimtys. Iš šių BUAB „I.“ sudarytų sandorių analizės matyti, kad sandorių kilmė kelia abejonių, nėra aišku, ar prekių/paslaugų pardavimo-pirkimo kvituose nurodyti darbai buvo realiai įvykdyti. Kadangi tarp įmonės pateiktų dokumentų daugiau sudarytų sandorių nėra. Išanalizavus BUAB „I.“ kreditorių – fizinių asmenų – kreditorinius reikalavimus pagrindžiančius dokumentus, matyti, kad pagal sudarytas sutartis tarp BUAB „I.“ bei kreditorių dalis avansų ir užstatų buvo sumokėti grynaisiais pinigais, išrašant pinigų priėmimo kvitus. Tačiau iš BUAB „I.“ perduotų bankroto administratoriui dokumentų nėra aišku, ar šių pinigų gavimas pagal pinigų priėmimo kvitus yra užfiksuotas BUAB „I.“ apskaitoje. Tai pat, kaip ir buvo minėta anksčiau, debitorinių įsiskolinimų registrai nėra pateikti bankroto administratoriui, todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti debitorinių įsipareigojimų dydžio bei jų sutikrinti su pateiktais kreditoriniais reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pinigus gavęs BUAB „I.“ buvęs vadovas V. K. šių operacijų apskaitoje neregistravo ir galimai naudojo šiuos pinigus kitiems tikslams. Toliau analizuojant gautų pinigų iš kreditorių panaudojimą, matyti, kad į BUAB „I.“ banko sąskaitą gauti avansai už rezervuojamus butus buvo naudojami dalinai apmokėti už paslaugas ir statybines medžiagas, taip pat buvo daromi pavedimai į kitas bendrovės sąskaitas ir išimami grynaisiais pinigais, buvo suteikiamos paskolos susijusiems asmenims bei buvo naudojami grąžinant anksčiau iš kitų asmenų perimtus avansus. Pavyzdžiui, 2013-09-19 į banko Danske Bank A/S sąskaitą UAB „I.“ buvo pervesta 102 662 Lt dydžio S. P. išankstinis apmokėjimas, iš kurio 6 667 Lt suma buvo pervesta tiekėjams: AB „(duomenys neskelbtini)“, EVP International, Toi-toi sistemos, 2 124,31 Lt dydžio suma pervesta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kita 100 537,65 Lt dydžio suma pervesta į kitas BUAB „I.“ priklausančias sąskaitas, ir iki 2013-09-21 išgryninti per grynųjų pinigų bankomatus bei sumokėti banko mokesčiai už šias paslaugas. Iš UAB „T. M.“ 2013-09-02 gautas 190 000 Lt dydžio avansas bei 2013-09-03 gautas 200 000 Lt dydžio avansas buvo pervesti į kitas bendrovei priklausančias sąskaitas ir išgryninti per pinigų bankomatus. Matyti, kad tokios operacijos kartojosi tendencingai. 2013-12-09 iš A. P. gautas 30 000 Lt dydžio avansas buvo pervestas kaip paskola UAB „A. p. n.“, kurios direktorius buvo V. K.. Bet, kaip ir anksčiau minėta, dėl debitorių įsiskolinimų registrų nebuvimo nėra galimybės nustatyti, ar 167 030 Lt dydžio paskola, teikta dalimis, buvo grąžinta. Taip pat 9400 Lt dydžio paskolos buvo teikiamos UAB „S.“ svečių namams „S.“ laikotarpiu nuo 2014-01-08 iki 2014-02-01. Iš banko išrašų matyti, kad dalis paskolų buvo grąžinta, bet informacijos, kokia dalis grąžinta ir koks yra skolos likutis, nėra. Informacijos apie palūkanų buvimą už kapitalo naudojimą nepavyko nustatyti taip pat. Dėl gautų pinigų panaudojimo avansų grąžinimui matyti, kad 2013-07-19 iš R. V. gautas 10 000 Lt, iš Ž. B. gautas 10 000 Lt ir iš L. R. gautas 20 800 Lt avansai panaudoti grąžinti 34 500 Lt dydžio avansą A. Č.. Matyti, kad UAB „I.“ rinko naujus avansus, kuriais buvo dengiami pareikalauti klientų avansai. Toliau analizuojant bendrovės pateiktus dokumentus, buvo nustatyta keletas BUAB „I.“ vadovo darytų bankinių operacijų, kurios gali turėti įtakos įmonės mokumui bei prastėjusiai įmonės finansinei būklei. Kadangi avansinės apyskaitos dokumentai bankroto administratoriui buvo pateikti tik laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. gegužės mėnesio, iš pateiktų banko išrašų matyti, pvz., 2014-04-15 į sąskaitą iš UAB „T. M.“ gautos 109 500 Lt dydžio įplaukos tą pačią dieną vadovo V. K. buvo išimtos grynaisiais pinigais. Kaip ir jau buvo minėta anksčiau, išgryninti pinigai buvo naudojami tik dalinai suteiktoms paslaugoms ir statybinėms žaliavoms pirkti. Apibendrinus aukščiau nustatytas aplinkybes, matyti, kad buvusio BUAB „I.“ vadovo V. K. skola bankrutuojančiai UAB „I.“ 2013-08-01 buvo 227 452,06 Lt, jau 2013-12-31 skola padidėjo ir sudarė 1 015 144,92 Lt dydžio sumą, o, vadovaujantis bankroto administratoriui pateiktos paskutinės avansinės apyskaitos duomenimis, 2014-05-31 skola sudarė 1 028 216,10 Lt (297 791,97 Eur) dydžio sumą. Pažymėtina, kad jeigu yra likusio nepanaudoto avanso, jį atskaitingas asmuo, šiuo atveju – V. K. – turi grąžinti įmonei BUAB „I.“. Išanalizavus aukščiau aprašytas visas darytas BUAB „I.“ finansines operacijas, kurių vykdymą įrodo iš pirkėjų gauti pinigų priėmimo kvitai bei maža dalis perduotų finansinės apyskaitos dokumentų, pagrindžiančių vykdytas bankines operacijas (sumų išėmimą grynaisiais pinigais, vykdytus pavedimus tarp įvairių banko sąskaitų), ir toliau bankroto administratoriui aiškinantis sandorių sudarymo aplinkybes, paaiškėtų, kad gauti pinigai iš pirkėjų nebuvo apskaityti bendrovės apskaitoje, aukščiau nurodyta vadovo V. K. skola bankrutuojančiai UAB „I.“ padidėtų.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad bankrutuojančios UAB „I.“ finansinė padėtis sandorių sudarymo metu buvo prasta, bendrovė jau sunkiai galėjo vykdyti savo įsipareigojimus, kad sudarydama sandorius, t. y. sudarant sandorį su tuometine Valstybės įmone Valstybės turto fondu dėl objekto – pastato ir žemės sklypo – įsigijimo (duomenys neskelbtini), bendrovė jau buvo nemoki, taip pat atsižvelgiant į tai, kad buvo sudaromi keliantys abejonių dėl jų įvykdymo galimumo sandoriai bei nėra pateikta visos informacijos apie jų įvykdymo faktą, ir į tai, kad nėra aišku, kaip buvo naudojami į BUAB „I.“ sąskaitas pervesti pinigai, kurie buvo išgryninami, ir, kad šiuo metu nepateikus BUAB „I.“ vadovui V. K. bankroto administratoriui debitorių įsiskolinimų registrų, nėra galimybės nustatyti, ar teiktos paskolos asmenims buvo grąžintos, darytina prielaida, kad tai galėjo nulemti įmonės nemokumą, bei tai gali liudyti apie tyčinį blogą UAB „I.“ valdymą, blogą vadovavimą įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymą ir ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų neatlikimą, kurias buvo būtina atlikti konkrečioje situacijoje.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, administratoriui patikrinus perduotus įmonės dokumentus bei išanalizavus BUAB „I.“ buvusio vadovo V. K. veiksmus, vykdant finansines operacijas, sudarant įmonės sandorius su kitais asmenimis, papildomai dar buvo nustatyta, kad: iš UAB „I.“ banko sąskaitos buvo apmokamos asmeninės patirtos sąnaudos: laikotarpiu nuo 2014-01-21 iki 2014-02-12 yra atlikti trys: 600 Lt, 500 Lt, 500 Lt, dydžio pavedimai, kas iš viso sudaro 1 600 Lt sumą, įmonei UAB „G.“, mokėjimo paskirtyje nenurodant dokumento, o nurodyta: „dalis už vagonėlio nuomą V. K.“; iš bendrovės banko sąskaitos buvo sumokėta iš viso 450 Lt suma Biudžetinei įstaigų buhalterijai už D. J. (duomenys neskelbtini) šiomis sumomis bei laikotarpiais: 2014-01-23 – 200 Lt, 2014-01-28 — 250 Lt. Taip pat buvo mokamos mobilaus telefono sąskaitos už M. V.: 2014-01-23 – 134 Lt suma, 2014-02-25 – 46 Lt suma, kas iš viso sudarė 200 Lt sumą. 2014-01-27 sumokėtos asmeninės elektros 670 Lt dydžio išlaidos AB „Lesto“ pagal atsiskaitymo knygelę ((duomenys neskelbtini)).

Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, manoma, kad buvęs bendrovės vadovas V. K. neatskyrė asmeninių ir bendrovės išlaidų, galimai neteisėtai naudojo bendrovės lėšas asmeniniams poreikiams. Taip galėjo pakenkti įmonės finansinei būklei bei mokumui, prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui. Taip pat manoma, kad BUAB „I.“ turtas, ištekliai buvo naudojami neracionaliai, kas galėjo turėti įtakos BUAB „I.“ prasidėjusiam bankroto procesui.

Kadangi iš aukščiau minėtų aplinkybių matyti, kad sandorių sudarymo metu, t. y. aukščiau minėto sandorio sudarymo tarp UAB „I.“ bei tuometinės Valstybės įmonės Valstybės turto fondo dėl objekto – pastato ir žemės sklypo – įsigijimo (duomenys neskelbtini), metu bendrovė buvo nemoki, atsižvelgiant į tai, kad BUAB „I.“ negalėjo vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų.

BUAB „I.“ priklausančio turto vertinimas buvo organizuojamas, paskelbiant spaudoje ir internete bei renkant nepriklausomų turto vertintojų pasiūlymus dviem etapais: spaudoje bei internete buvo įdėti skelbimai po 2 (du) kartus, laukiant turto vertintojų pasiūlymų 20 (dvidešimties) dienų intervalais. Pasibaigus nustatytam terminui dėl turto vertintojų paieškos, buvo gauti trys nepriklausomų turto vertintojų – Uždarosios akcinės bendrovės „Oberhaus Nekilnojamasis turtas“, „Newsec/Re&Solution“ (UAB „Resolution Valuations“) ir UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ – pasiūlymai, iš kurių bankroto administratorius, atsižvelgdamas į mažiausios bei priimtiniausios kainos už vertinimo paslaugas kriterijų, išrinko turto vertinimo paslaugas teiksiantį asmenį – UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“, – su kuriuo buvo sudaryta Nekilnojamojo turto vertinimo darbų sutartis. Atlikus BUAB „I.“ turto vertinimą, buvo parengta Žemės sklypo su pastatais vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ištrauka pridedama prie apklausos.

BUAB „I.“ 2015 m. rugsėjo 17 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta dėl sandorių analizės pateikimo kreditoriams dėl BUAB „I.“ sandorių, sudarytų tarp BUAB „I.“ ir kreditoriaus UAB „T. M.“, pagrįstumo. Taip pat bankroto administratorius yra gavęs ir kitų BUAB „I.“ prašymų dėl minėtų sandorių analizės pateikimo tais pačiais klausimais. 2013-07-03 BUAB „I.“ (toliau – Pardavėjas) ir kreditorius UAB „T. M.“ (toliau – Pirkėjas) sudarė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria susitarė dėl 11 (vienuolikos) patalpų, esančių Pastate adresu (duomenys neskelbtini), rezervavimo, bei ateityje sudarytinos šių patalpų Preliminariosios bei Pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, po to, kai Pardavėjas patalpas pastatys, rekonstruos, įrengs. Buvo sutarta, kad Preliminarioji sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2013-08-31, o Pirkimo-pardavimo sutarties terminas nebuvo nurodytas. Sudarant šią Sutartį, buvo aptartas patalpų, esančių sutarties objektu, faktinis bei numaT. plotai, t. y. sutartyje buvo pažymėta, kad bendras patalpų plotas yra apie 617 kv. m., ir yra preliminariai apskaičiuotas bei gali kisti, atsižvelgiant į statybos darbus. Taip pat pažymėtina, kad Sutartyje buvo susitarta, suskaidžius ir suformavus patalpas kaip atskirus turtinius vienetus, jas įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. Taip pat sutarta, kad patalpos bus įrengtos iki dalinės apdailos bei bendro naudojimo patalpos ir teritorija aplink Pastatą bus įrengtos pilnai. Be to, sutarta, kad sudarant ateityje Pirkimo-pardavimo sutartį, patalpų vieno kvadratinio metro kaina bus 1 850 Lt, o visų patalpų kaina bus 1 141450 Lt. O, kadangi pagal Sutartį atlikus visus patalpų suformavimo darbus, jų plotas gali kisti, bendra visų patalpų kaina gali atitinkamai irgi keistis. Tuomet ji bus apskaičiuojama, padauginus suformuotų patalpų vieną kvadratinį metrą iš 1 850 Lt dydžio sumos ir taip nustatant patalpos kainą. Tai pat šalys sutarė, kad Pirkėjas sumoka Pardavėjui šios Sutarties pagrindu 50 000 Lt rezervavimo mokestį, kuris ateityje bus įskaiT. į perkamų patalpų kainą, sudarant Pirkimo-Pardavimo sutartį. Taip pat Sutartimi buvo numatyta, po to, kai bus sudaryta Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, įregistruoti viso pastato ir jam priskirto žemės sklypo sutartinę Hipoteką Pirkėjo naudai. Taigi atsižvelgiant į šios Sutarties nuostatas BUAB „I.“ bei UAB „T. M.“ sudarė 2013-08-29 dvi sutartis: Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei Pirkimo-pardavimo sutartį. BUAB „I.“ atlikus dalies patalpų, t. y. 5 (penkių) iš vienuolikos patalpų, įrengimo darbus, t. y. juos suformavus kaip naujus atskirus turtinius vienetus – butus – ir įregistravus VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, buvo sudaryta šių patalpų Pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią šios patalpos buvo parduotos UAB „T. M.“. UAB „T. M.“ kainos dalis, kuri sudarė 50 000 Lt pagal Turto rezervavimo sutartį, buvo įskaityta į patalpų pardavimo kainą. Kadangi buvo likusios 6 (šešios) iš 11 (vienuolikos) patalpų, kurios pagal 2013-07-03 Turto rezervavimo sutartį taip pat turėjo būti parduotos UAB „T. M.“, bet BUAB „I.“ šių patalpų nesuformavo bei neįregistravo Nekilnojamojo turto registre, bei nebuvo pabaigti atlikti Pastato, kuriame yra parduodamos patalpos renovavimo darbai, todėl 2013-08-29 buvo sudaryta Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią BUAB „I.“ įsipareigojo dėl likusių 6 (šešių) patalpų pardavimo bei Pastato renovavimo darbų. Buvo susitarta sudaryti likusių 6 (šešių) patalpų Pirkimo-pardavimo sutartį iki 2013-12-31 bei nutarta, kad likę pastato renovavimo ir statybos darbai bei sutvarkyta teritorija turi būti pabaigta iki 2014-05-30. Tai pat Sutartyje buvo numatyta, kad, jeigu Pardavėjas vėluoja atlikti Pastato renovavimo, kuriame yra patalpos (butai), ir patalpų (butų) dalinės apdailos įrengimo darbai, jis privalo mokėti Pirkėjui 0,1 (vienos dešimtosios) procento dydžio delspinigius nuo aukščiau minėto sumokėto avanso už kiekvieną uždelstą atlikti darbus dieną. Taip pat šalys susitarė, kad Pirkėjas už aukščiau minėtus butus (patalpas) sumoka 208 821,83 Eur (721 020 Lt) avansą, kuris bus įskaiT. į ateityje tarp šalių sudarytos Pagrindinės butų (patalpų) pirkimo-pardavimo sutarties kainą. Kreditorius UAB „T. M.“ sumokėjo sutartą 208 821,83 Eur (721 020 Lt) avansą Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Taip pat pažymėtina, kad šios Sutarties užtikrinimui Pardavėjas įsipareigojo įkeisti Pardavėjui nuosavybės teise priklausančias kitas patalpas: negyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini) bei dar 9 (devynis) butus, kas iš viso sudaro 10 (dešimt) patalpų. Bet kadangi BUAB „I.“ neįvykdė Sutarties sąlygų bei iki 2013-12-31 aptartų likusių 6 (šešių) patalpų nepardavė nurodytu terminu bei nesudarė ir neatliko pastato renovavimo ir patalpų įrengimo darbų iki Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto termino, t. y. iki 2014 m. gegužės 30 d., Pirkėjas UAB T. M.“ įgijo teisę į pagal Sutartį sutarto grąžinti avanso dalį, t. y. 186 457,37 Eur (643 800 Lt) bei į nustatyto dydžio delspinigius. Taigi šia Sutartimi iš viso UAB „I.“ buvo skolinga Pirkėjui 186 457,37 Eur (643 800 Lt) avanso bei į 37 587,93 eurų (129 783,6 Lt) dydžio delspinigius. Kadangi BUAB „I.“ iš Valstybės įmonės valstybės turto fondo 2013-02-12 viešo aukciono būdu privatizavo objektus, t. y. pastatą, kuriame yra aukščiau minėti butai, bei 11 (vienuolika) pavėsinių ir kiemo statinių, ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), bei BUAB „I.“ sumokėjus kainą už privatizavimo objektus – pastatą ir 11 pavėsinių bei kiemo statinių, – dalį sumos, t. y. 323 809,52 Lt, BUAB „I.“ liko sumokėti žemės sklypo kainą, kuri sudarė 1 187 301,59 Lt, bet BUAB „I.“ šio įsipareigojimo nebuvo įvykdžiusi. Todėl, atsižvelgiant į tai, Valstybės įmonė Valstybės turto fondas teikė ieškinį teismui dėl restitucijos taikymo privatizuotų objektų atžvilgiu – grąžinimo Valstybės įmonei Valstybės turto fondui.

Todėl, atsižvelgiant į tai, 2014-04-02 buvo sudaryta sutartis dėl negyvenamųjų patalpų – (duomenys neskelbtini) – bei patalpų įsigijimo UAB „T. M.“, numatant, kad privatizavimo objektas – (duomenys neskelbtini) bei dar 9 (devyni) butai – bus perleisti UAB „T. M.“ nuosavybėn už kainą, lygią 1 230 044,45 Lt, ir tuo būdu sutartyje nurodant sąlygą, jog šie pinigai bus sumokėti į notarės S. B. depozitinę sąskaitą bei ši suma bus pervesta UAB „I.“ kreditoriui Valstybės įmonei Valstybės turto fondui. Taigi šiuo būdu UAB „I.“ atsiskaitė su kreditoriumi Valstybės įmone Valstybės turto fondu bei kilęs ginčas išspręstas, ir Valstybės įmonė Valstybės turto fondas nuo ieškinio UAB „I.“ atsisakė.

Pažymėtina, kad dar prieš sudarant 2014-04-02 pirkimo-pardavimo sutartį, UAB „I.“ bei UAB „T. M.“ sudarė 2014-04-01 sutartį dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo, kuria buvo sutarta, jog 2014-04-02 sutarties objektą įsigis UAB „T. M.“ kartu su atpirkimo teise daliai įsigyto turto, t. y. atpirkimo teisė taikoma Sutarties turtui, perleidžiant atgal Pardavėjui ar Pardavėjo nurodytam trečiajam asmeniui, išskyrus tą turtą, kurį UAB „I.“ buvo įsipareigojusi perleisti pagal 2013-08-29 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-07-03 turto rezervavimo sutartį, t. y. vienuolika patalpų. Atpirkimo teisė buvo nustatyta naudotis iki 2014-08-01. Taip pat Sutartimi buvo sutarta negyvenamąją patalpą – (duomenys neskelbtini) – padalyti į 10 (dešimt) atskirų vienetų – patalpų-butų ir įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre. Be to, sutarta pratęsti Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą terminą Pardavėjui, t. y. UAB „I.“, renovuoti pastatą ir įrengti patalpas iki dalinės apdailos iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. Tai pat šalys susitarė jog, kai BUAB „I.“ įsigis žemės sklypą iš Valstybės įmonės Valstybės turto fondo, žemės sklypas ir visi statiniai bus įkeisti Pirkėjo – UAB „T. M.“ - naudai. Taigi atsižvelgiant į tai, UAB „I.“ 2014-04-01 sutarties pagrindu įkeitė Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei taip užtikrino savo įsipareigojimus dėl 2014-04-01 sutarties sąlygų. Nors ir aukščiau minėtasis Terminas buvo pratęstas iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., Pardavėjas savo pareigų neįvykdė. Todėl pagal Sutartį Pirkėjui atsiranda teisė į 28 962,00 Eur (100 000 Lt) netesybas (baudą) bei 0,1 (vienos dešimtosios) procento dydžio delspinigius nuo sutartos darbų rangos kainos už kiekvieną uždelstą atlikti darbus dieną, jeigu darbai vėluojami atlikti ilgiau kaip 30 (trisdešimt) dienų. Taigi šios sutarties nevykdant, UAB „T. M.“ įgijo teisę į nurodytas sumas. Vadovaujantis 2014-04-01 sutarties nuostatomis, patalpa – (duomenys neskelbtini) – buvo padalyta į atskirus turtinius vienetus, t. y. 2014-05-19 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pavaduotojo įsakymu Nr. A30-1982 minėtoji patalpa padalyta dar į 15 vienetų, suteikiant joms unikalius numerius.

Pažymėtina, kad aukščiau minėtąja Turto atpirkimo teise buvo naudojamasi, kadangi buvo sudarytos butų Pirkimo-pardavimo sutartys tarp UAB „I.“ ir jos kreditorių, pvz., 2014-06-06 buvo sudaryta Buto pirkimo-pardavimo sutartis su kreditore M. K., taip pat UAB „I.“ kreditorė L. R. 2014-05-21 sudarė Buto pirkimo-pardavimo sutartį.

Taigi, analizuojant aukščiau pateiktus tarp UAB „I.“ bei UAB „T. M.“ sudarytus sandorius, BUAB „T. M.“ kaip Pirkėjas sudarė minėtąsias sutartis, norėdamas ateityje įsigyti turtą – minėtuosius butus – tuo tikslu, kad ateityje įsigytų minėtuosius butus, patalpas, bei vykdė savo pareigas: Turto rezervavimo sutartimi sumokėjo 50 000 Lt avansą, tikėjosi tinkamo sutarčių vykdymo bei siekė sutarties tikslo – įsigyti suformuotus butus ateityje iš Pardavėjo UAB „I.“ bei UAB „I.“ tinkamai atliekant pastato įrengimo ir renovavimo darbus. O UAB „I.“ netinkamai vykdant pareigas pagal Sutartį ir tik dalį patalpų įrengus bei suformavus kaip atskirus turtinius vienetus, UAB „T. M.“ turėjo galimybę pirkti tik dalį iš 11 patalpų, t. y. 5 (penkias) patalpas iš 11 (vienuolikos).

UAB „T. M.“, ir toliau siekdama įsigyti likusias 6 patalpas, pratęsė 2013-08-29 sutartimi terminą įsigyti likusiems butams bei terminą atlikti tolesnius pastato renovavimo darbus iki 2014-05-30. Taip pat sumokėdama 721 020 Lt avansą bei už pastato renovavimo ir įrengimo darbus – po 850 Lt už kiekvieną parduodamų patalpų kvadratinį metrą. Bet UAB „I.“ pagal sutartį atitinkamų pareigų nevykdė, ir likusių patalpų UAB „T. M.“ neįsigijo.

2014 m. balandžio 2 d. UAB „T. M.“ sudarė su UAB „I.“ sutartį dėl aukščiau minėtų patalpų pirkimo-pardavimo ir pardavė 10 patalpų, kurių bendras plotas sudarė 1464,79 kv. m. už 1 230 044,45 Lt kainą. Pažymėtina tai, kad šios sutarties dalis turto, t. y. negyvenamosios patalpos – (duomenys neskelbtini), – nebuvo butai, jos buvo dar nepadalytos į atskirus turtinius vienetus, ir sudarė viso parduodamo turto ploto 896,20 m3. Taigi iš viso parduodamo turto daugiau nei pusė šio turto ploto buvo ne butai. Taigi už vieną kvadratinį metrą buvo mokėta po 839,74 Lt. Taip pat, nors parduodant patalpas minėtoji suma už vieną kvadratinį metrą sudarė po 839,74 Lt, bet patalpų kaina tapo didesnė, kadangi UAB „T. M.“ po 2014 m. balandžio 2 d. sutarties sudarymo mokėjo UAB „I.“ už patalpų įrengimą dar po 850 Lt už kiekvieną kvadratinį metrą, kas buvo nustatyta 2014-04-01 sutartyje. Todėl faktiška vieno kvadratinio metro kaina sudarė 1 822 Lt. Atsižvelgiant į tai ir palyginus kitų BUAB „I.“ kreditorių sudarytas Turto rezervavimo sutartis bei apskaičiavus rezervuojamo buto vieno kvadratinio metro kainą, buvo nustatyta, kad vieno kvadratinio metro kaina už parduodamą butą svyravo nuo 1 750 Lt už 1 kv. m. Todėl, atsižvelgiant į tai, tokia turto pardavimo kaina nelaikytina nepagrįstai maža.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi apie BUAB „I.“ sudarytus sandorius pasakytina, kad sandorių sudarymo metu su UAB „T. M.“ jie nebuvo draudžiami sudaryti bei atitiko įprastą verslo praktiką, norint kreditoriui UAB „T. M.“ įsigyti butus/patalpas, esančius (duomenys neskelbtini). UAB „T. M.“ norėjo patenkinti savo, kaip kreditoriaus, interesus bei siekė sudaryti sąlygas tuomet UAB „I.“, turinčiai finansinių problemų atsiskaityti su kreditoriumi Valstybės įmone Valstybės turto fondu, kad būtų galimybė atsiskaityti ir su kitais BUAB „I.“ kreditoriais. Matyti, kad turto perleidimas UAB „T. M.“ buvo naudingas UAB „I.“ kreditoriams, kadangi bendrovės skola buvo mažinama, atsiskaitant su Valstybės įmone Valstybės turto fondu, taip siekiant pagerinti bei suteikti galimybes tęsti bendrovės vykdomą veiklą.

Taip pat pabrėžtina, kad, sudarant sandorius su UAB „T. M.“, UAB „I.“ dar nebuvo iškelta bankroto byla, todėl taikyti bendrąjį kreditorių lygybės principą nėra pagrindo. Ir nors UAB „I.“ sudarė sandorius su UAB „T. M.“, kad ir buvo suėję terminai vykdyti įsipareigojimus ir kitiems kreditoriams, tai nesukuria draudžiamumo tenkinti vieno iš kitų kreditorių reikalavimus.

UAB „T. M.“ 2014-04-02 sudarant sandorį, kuriuo padengiama skola UAB „I.“ kreditoriui Valstybės įmonei Valstybės turto fondui, nėra draudžiamas atvejis, kadangi šioje Sutartyje parduodant numatytą turtą, kitų kreditorių teisės nebuvo pažeistos, kadangi Sutartyje buvo numatyta Turto atpirkimo teisė, kuri ir buvo realiai įgyvendinta, parduodant butus kitiems UAB „I.“ kreditoriams.

Atsižvelgiant į aukščiau sudarytus sandorius su UAB „T. M.“, neturima duomenų bei nėra neabejotinos bei pagrįstos informacijos, teigiančios, jog šalys siekė bei tyčia sudarė tokius veiksmus, kurie pakenktų kreditorių teisėms bei interesams. Todėl nelaikytina, kad, sudarydamos sandorius, šalys buvo nesąžiningos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad, šalims sudarant sandorius, UAB „T. M.“ žinojo, kad UAB „I.“ turi sunkumų dėl įsipareigojimų dėl privatizavimo sutarties objekto, bei sutiko padengti skolą UAB „I.“ kreditoriui Valstybės įmonei valstybės turto fondui, ir tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos palengvinti bendrovės finansinę padėtį bei neapsunkinti kreditorių padėties, tuo labiau ir nepažeisti jų turimų teisių bei interesų UAB „I.“ atžvilgiu. Parodymai duoti pagal BUAB „I.“ bankroto administratoriaus UAB Nemokumo sprendimai veiklos ataskaitas (15 t., b. l. 7-27).

Iš 2017-03-09 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog buvo atliktas UAB „I.“, UAB „S.“, UAB „T. M.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimas.

Dėl UAB „I.“ atsiskaitymo grynaisiais ir pavedimais pagal rezervavimo sutartis už butus ir parkavimo vietas su fiziniais asmenimis ir su UAB „T. M.“ (duomenys neskelbtini), šių sumų užpajamavimo UAB „I.“ apskaitoje, ir ar buvo ir kokių teisės aktų reikalavimų nesilaikyta ir ar dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „I.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros, pateikta išvada, kad tyrimui atlikti pateikta UAB „I.“ „2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. sausio 1 d. Kasos knyga“. UAB „I.“ 2014 - 2015 metų Kasos knyga tyrimui nepateikta. Tyrimui atlikti pateiktoje UAB „I.“ „2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. sausio 1 d. Kasos knygoje“ nėra duomenų apie iš butų pirkėjų (pasirašiusių Turto rezervavimo sutartis butams (duomenys neskelbtini)) gautus ir užpajamuotus grynus pinigus. Butų (adresu (duomenys neskelbtini)) pirkėjai pateikė dokumentus ir apklausos protokoluose nurodė, kad bendrovei „I.i“ 2013-2014 metais sumokėjo 270 950,00 Lt (78 472,54 Eur). Tyrimo metu nustatyta, kad 270 950,00 Lt (131 750,00 Lt 2013 m.; 139 200, 00 Lt 2014 m.) nebuvo užpajamuoti UAB „I.“ Kasos knygoje (2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. sausio 1 d. Kasos knygoje, 2014 - 2015 metų UAB „I.“ Kasos knyga tyrimui nepateikta) ir tuo buvo pažeista 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostata „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>; Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 6 straipsnio 2 dalies nuostata „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 16 str. 1 d. nuostata (2012-04-24 Įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, II. „Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas“ 3 dalies nuostatą „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“; 19 straipsnio 1 dalies nuostatą „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“; 19 straipsnio 2 dalies nuostatą „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“; 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.

Pagal tyrimui atlikti pateiktus Registrų centro duomenis UAB „I.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) finansinę atskaitomybę pateikė 2012 m. gruodžio 17 d. už 2011 metų laikotarpį (4 priedas). Tiriamojo laikotarpio, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., finansinių atskaitomybių už 2013 - 2015 metus UAB „I.“ Registrų centrui nepateikė. Uždaroji akcinė bendrovė „I.“, nepateikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 punkto nuostatą - „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“. Šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyta, kad: „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją. Įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai, nevykdantys pareigų, pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantys, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims“. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 17 straipsnio 1 dalies nuostatą „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, <...> ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“.

Dėl tyrimo metu nustatytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies; 6 straipsnio 2 dalies; 16 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies; 19 straipsnio 1 dalies; 19 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 dalies bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių „Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas“ 3 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „I.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Uždarosios akcinės bendrovės „I.“ vadovas tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) V. K. (registracija nuo 2012-11-28).

Dėl lėšų, gautų iš fizinių asmenų, panaudojimo pateikta išvada, kad iš viso už rezervuotus butus ir parkavimo aikšteles adresu (duomenys neskelbtini), fiziniai asmenys UAB „I.“ sumokėjo 1 062 613,00 Lt (307 754,00 Eur), iš jų: 787 663,00 Lt pervedė į UAB „I.“ banko sąskaitas; 234 200,00 Lt įmokėjo į UAB „I.“ ir gavo įmokas patvirtinančius kasos dokumentus (Kasos pajamų orderius / kvitus); 16 500,00 Lt (4 778,73 Eur) – pinigus gavo E. J., tačiau dokumento apie pinigų gavimą neišdavė; 3 000,00 Lt (868,86 Eur) – pinigus gavo E. J. ir išdavė pinigų gavimą patvirtinantį raštelį; 17 250,00 Lt (4 995,95 Eur) – sutartyje nurodyta, kad pinigai gauti iki sutarties pasirašymo, sutartį pasirašė UAB „I.“ direktorius V. K.

Gauti į UAB „I.“ banko sąskaitas 787 663,00 Lt buvo panaudoti sekančiai: 325,70 Lt apmokėtos banko paslaugos; 187 528,56 Lt pervesti į kitas bendrovės banko sąskaitas; 53 688,46 Lt ūkio (kitoms) išlaidoms apmokėti; 165 359,05 Lt mokėjimai pagal sutartis; 7 956,76 Lt mokėjimai Sodrai, VMI; 800,00 Lt išimti gryni pinigai; 109 197,25 Lt įvairioms paskoloms / skoloms (į UAB „I.“ banko sąskaitas gautų pinigų nurodytas sąlyginis panaudojimas, kadangi banko sąskaitoje, prieš gaunant įplaukas, buvo pinigų likutis).

Tyrimui atlikti pateikta UAB „I.“ „2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. sausio 1 d. Kasos knyga“. 2014 - 2015 metų UAB „I.“ Kasos knyga tyrimui nepateikta. Tyrimui atlikti pateiktoje UAB „I.“ „2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. sausio 1 d. Kasos knygoje“ nėra duomenų apie iš butų pirkėjų (pasirašiusių Turto rezervavimo sutartis butams (duomenys neskelbtini)) gautus ir užpajamuotus grynus pinigus. Butų pirkėjai (adresu (duomenys neskelbtini)) pagal tyrimui atlikti pateiktus dokumentus ir nuorodas apklausos protokoluose, UAB „I.“ sumokėjo 270 950,00 Lt (78 472,54 Eur), tačiau šie pinigai nebuvo užpajamuoti UAB „I.“ Kasos knygoje, todėl tolesnio jų panaudojimo UAB „I.“ nustatyti negalima.

Dėl lėšų, gautų iš UAB „T. M.“, panaudojimo: UAB „T. M.“ tiriamuoju laikotarpiu UAB „I.“ tiesiogiai arba jos prašymu pervedė kitiems ūkio subjektams 2 818 570,62 Lt per banko sąskaitas. Pagal tyrimui atlikti pateiktus dokumentus UAB „T. M.“ į UAB „I.“ Kasą (už tiriamąjį laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) įnešė 10 000,00 Lt, iš jų: 2 000,00 Lt 2014 m. liepos 1 d. Pagrindas – avansinis mokėjimas UAB „I.“ pagal 2014.04.01 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) punktą 2.8; 8 000,00 Lt 2014 m. liepos 25 d. Pagrindas – avansinis mokėjimas UAB „I.“ pagal 2014.04.01 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) punktą 2.8. UAB „I.“ iš UAB „T. M.“ gautą 2 818 570,62 Lt (816 314,48 Eur) sumą į banko sąskaitas panaudojo sekančiai (2 659 893,52 Lt *): 1 049,41 Lt apmokėjo banko paslaugas; 743 396,00 Lt pervedė į kitas savo banko sąskaitas; 154 469,45 Lt apmokėjo už statyboms reikalingas prekes ir transporto išlaidas; 136 000,00 Lt panaudojo avansų ir skolų gražinimui; 48 025,29 Lt ūkio ir kitoms išlaidoms; 865,05 Lt pervedė Sodrai/ VMI; 108 000 Lt nuimti grynais pinigais (V. K.); 1 468 088,32 Lt pervesti kitiems ūkio subjektams UAB „I.“ prašymu (*į UAB „I.“ banko sąskaitas gautų pinigų nurodytas sąlyginis panaudojimas, kadangi banko sąskaitoje, prieš gaunant įplaukas, buvo pinigų likutis).

Pažymėtina, kad pagal tyrimui atlikti pateiktus UAB „I.“ buhalterinės apskaitos duomenis direktorius V. K. 2014 m. gegužės mėnesio pabaigai turėjo iš bendrovės gautą ir nepanaudotą 1 028 216, 10 Lt avanso piniginį likutį.

Dėl sumos, už kokią buvo atlikta rangos darbų objekte (duomenys neskelbtini), ar atlikti darbai buvo įforminti dokumentais, ir kokių teisės aktų reikalavimų buvo nesilaikyta ir ar dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „I.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros, pateikta išvada, kad iš tyrimui atlikti pateiktų UAB „I.“ dokumentų nustatyta, kad UAB „I.“ tiriamuoju laikotarpiu, nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31, su įvairiomis bendrovėmis ir fiziniais asmenimis buvo sudariusi 13 sutarčių atlikti rangos darbams. Dešimtyje sutarčių numatyta atlikti rangos darbų už 242 432,99 Lt. Trijose sutartyse su fiziniais asmenimis nurodyta, kad „šalių susitarimu kaina nustatoma po darbų perdavimo akto pateikimo ir darbo priėmimo“.

Iš tyrimui atlikti pateiktų UAB „I.“ dokumentų nustatyta, kad už rangos darbus tiriamuoju laikotarpiu, nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31, įvairios rangos darbus dirbusios bendrovės ir fiziniai asmenys UAB „I.“ atliko statybos rangos darbų ir suteikė paslaugų už 477 411,13 Lt (t. sk. PVM 70 940,62 Lt). UAB „I.“ už statybos rangos darbus buvo išrašyti 29 dokumentai apie atliktus darbus / suteiktas paslaugas.

Tyrimui nepateikus uždarosios akcinės bendrovės „I.“ visų buhalterinės apskaitos dokumentų, visų sąskaitų suvestinių apskaitos registrų, susijusių su rangos darbais, turto, piniginių lėšų, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, Didžiosios knygos, finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013-2015 ūkinius finansinius metus, negalima nustatyti, kokios buvo apskaitytos (už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) uždarosios akcinės bendrovės „I.“ buhalterinėje apskaitoje pajamos ir išlaidos, už kokią sumą buvo atlikta rangos darbų objekte (duomenys neskelbtini). Pažeista 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostata „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>; Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 6 straipsnio 2 dalies nuostata „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 16 straipsnio 1 dalies nuostata (2012-04-24 Įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-19 straipsnio 1 dalies nuostatą „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, už tikrinančias dokumentų saugumą“; 19 straipsnio 2 dalies nuostatą „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“; 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; 21 straipsnio 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.

Pagal tyrimui atlikti pateiktus Registrų centro duomenis UAB „I.“ finansinę atskaitomybę pateikė 2012 m. gruodžio 17 d. už 2011 metų laikotarpį (4 priedas). Tiriamojo laikotarpio, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., finansinės atskaitomybės UAB „I.“ Registrų centrui nepateikė. Uždaroji akcinė bendrovė „I.“, nepateikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 punkto nuostatą - „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“. Šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyta, kad: „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją. Įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai, nevykdantys pareigų, pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantys, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims“.

Dėl tyrimo metu nustatytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies; 6 straipsnio 2 dalies; 16 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies; Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 dalies ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių „Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas“ 3 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „I.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Uždarosios akcinės bendrovės „I.“ vadovas tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) V. K. (registracija nuo 2012-11-28).

Dėl panaudojimo lėšų, sumokėtų pagal rezervavimo ar preliminarias buto pirkimo – pardavimo sutartis už butą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir pagal paskolos sutartį su A. K. pateikta išvada, kad tyrimui pateiktame UAB „S.“ Kasos knygos (Lt) 9 lape, už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2011-11-30, nėra įrašų apie 34 500,00 Lt, gautų pagal Kasos pajamų orderio Kvitą (Serija11-06) iš N. K., užpajamavimą. Pažeistas 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintose Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimas „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą <...>“ ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostata „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Kadangi UAB „S.“ Kasoje nebuvo apskaityti iš N. K. gauti 34 500,00 Lt, todėl nustatyti, kaip buvo panaudoti iš N. K. gauti 34 500,00 Lt, negalima.

Tyrimui atlikti nepateikti UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai už 2013 - 2015 metų tiriamąjį laikotarpį, todėl negalima nustatyti, kaip UAB „S.“ 2013 - 2015 metų apskaitoje buvo apskaityti iš A. K. (Paskolos davėjas) gauta 84 900 Lt paskola, jos panaudojimas bei grąžinimas.

Vilniaus apskrities VPK KP ENTV 2-ojo skyriaus 2016-11-09 raštu Nr. 10-S-234925 (10.34-10-4), 2017-02-21 raštu Nr. 10-S-32476 (10.34-10-4), 2017-02-24 raštu Nr. 10-S-35775 (10.34-10-4) pateikti UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai už 2010 - 2012 metus. Už tiriamąjį laikotarpį (nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31) UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai tyrimui nepateikti. Tyrimui nepateikus uždarosios akcinės bendrovės „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, visų sąskaitų suvestinių apskaitos registrų, t. y. turto, piniginių lėšų, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų, atskaitingų asmenų avansinių ataskaitų, kasos dokumentų, finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013-2015 ūkinius finansinius metus, negalima nustatyti, kokios buvo apskaitytos (už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) uždarosios akcinės bendrovės „S.“ buhalterinėje apskaitoje pajamos ir išlaidos. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-19 straipsnio 1 dalies nuostatą „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“; 19 straipsnio 2 dalies nuostatą „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“; 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; 21 straipsnio 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.

Lietuvos Registrų centro pateiktais duomenimis UAB „S.“ paskutinę finansinę atskaitomybę pateikė už 2010 metus. UAB „S.“, nepateikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013-2015 metus, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 punkto nuostatą - „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“. Šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyta, kad: „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją. Įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai, nevykdantys pareigų, pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantys, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims“.

Dėl tyrimo metu nustatytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 2001 m. liepos 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „S.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Uždarosios akcinės bendrovės „S.“ vadovas tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) V. K..

Dėl sumos, už kokią buvo atlikta rangos darbų objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliktų darbų įforminimo, kokių teisės aktų reikalavimų buvo nesilaikyta ir ar dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros pateikta išvada, kad tyrimui atlikti pateiktas UAB „S.“ 2011 m. lapkričio 30 d. „Atsargų / medžiagų nurašymo aktas 11“. Akte nurodyta, kad keturioms patalpoms adresu (duomenys neskelbtini) panaudota atsargų / medžiagų už 81 111,11 Lt. Atskirai patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), panaudotų atsargų / medžiagų kiekis neišskirtas, todėl nustatyti, kokia dalis nurašytų atsargų / medžiagų buvo panaudota patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), negalima.

Tyrimui atlikti pateiktas UAB „S.“ 2012 m. birželio 30 d. „Atsargų / medžiagų nurašymo aktas 19“. Nurašytų medžiagų ir paslaugų suma sudaro 4 585,75 Lt. Akte nurodyta pastaba „nurašytos 2012-06-29, SEO 166 parduotam turtui sunaudotos“. Patalpos, kuriose panaudotos medžiagos, akte nenurodytos, todėl nustatyti, kokia dalis nurašytų atsargų / medžiagų buvo panaudota patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), negalima.

Vilniaus apskrities VPK KP ENTV 2-ojo skyriaus 2016-11-09 raštu Nr. 10-S-234925 (10.34-10-4), 2017-02-21 raštu Nr. 10-S-32476 (10.34-10-4), 2017-02-24 raštu Nr. 10-S-35775 (10.34-10-4) pateikti UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai už 2010 - 2012 metus. Už tiriamąjį laikotarpį (nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31) UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai tyrimui nepateikti. Tyrimui nepateikus uždarosios akcinės bendrovės „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, visų sąskaitų suvestinių apskaitos registrų, t. y. turto, piniginių lėšų, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų, atskaitingų asmenų avansinių ataskaitų, kasos dokumentų, finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013-2015 ūkinius finansinius metus, negalima nustatyti, kokios buvo apskaitytos (už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) uždarosios akcinės bendrovės „S.“ buhalterinėje apskaitoje pajamos ir išlaidos, už kokią sumą buvo atlikta rangos darbų 2013-2015 metais objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-19 straipsnio 1 dalies nuostatą „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, už tikrinančias dokumentų saugumą“; 19 straipsnio 2 dalies nuostatą „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“; 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; 21 straipsnio 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.

Lietuvos Registrų centro pateiktais duomenimis UAB „S.“ paskutinę finansinę atskaitomybę pateikė už 2010 metus. Uždaroji akcinė bendrovė „S.“, nepateikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013-2015 metus, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 punkto nuostatą - „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“. Šio įstatymo 27 str. nurodyta, kad: „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją. Įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai, nevykdantys pareigų, pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantys, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims“.

Dėl tyrimo metu nustatytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsni 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 2001 m. liepos 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „S.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Uždarosios akcinės bendrovės „S.“ vadovas tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) V. K..

Dėl UAB „T. M.“ atsiskaitymo su UAB „I.“ už įsigytą nekilnojamąjį turtą, kokią pinigų sumą UAB „T. M.“ pervedė UAB „I.“ ne už nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimą ir ar UAB „T. M.“ buhalterinės apskaitos dokumentuose atsispindi visi bankiniai pavedimai, atlikti UAB „I.“, ar UAB „T. M.“ turėjo nuo 2013-01-02 iki 2015-12-31 pakankamai lėšų vykdyti ūkines banko operacijas atsiskaitydama su UAB „I.“, pateikta išvada, kad pagal tyrimui atlikti pateiktus dokumentus UAB „T. M.“ ir UAB „I.“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31 buvo sudariusios šias sutartis:

2013-07-03 UAB „I.“ (Pardavėjas), atstovaujama direktoriaus V. K., ir UAB „T. M.“ (Pirkėjas), atstovaujama direktorės G. P., sudarė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties objektas – patalpos adresu (duomenys neskelbtini). Patalpų kaina 1 141 450, 00 Lt (279 priedas);

2013-08-29 UAB „I.“ (Pardavėjas), atstovaujama vadovo V. K., ir UAB „T. M.“ (Pirkėjas), atstovaujama direktorės G. P., sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį. Sutarties objektas – butai / patalpos adresu (duomenys neskelbtini). Bendra kaina 278 980, 00 Lt (281 priedas);

2013-08-29 UAB „I.“ (Pardavėjas), atstovaujama direktoriaus V. K., ir UAB „T. M.“ (Pirkėjas), atstovaujama direktorės G. P., sudarė Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties objektas – likusių patalpų adresu (duomenys neskelbtini) pardavimas. Patalpų dalinio įrengimo / renovavimo kaina apie 532 933,00 Lt (282 priedas);

2014-04-01 UAB „I.“ (Pardavėjas), atstovaujama direktoriaus V. K., ir UAB „T. M.“ (Pirkėjas), atstovaujama direktorės G. P., sudarė Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo“. Sutarties objektas – patalpos adresu (duomenys neskelbtini). Atperkamo turto atpirkimo kaina 1 230 044, 45 Lt (283 priedas);

2014-04-02 UAB „I.“ (Pardavėjas), atstovaujama vadovo V. K., UAB „T. M.“ (Pirkėjas), atstovaujama vadovės G. P., bei VĮ Valstybės turto fondas (Kreditorius) sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Sutarties objektas – butai /patalpos adresu (duomenys neskelbtini). Turto kaina 1 230 044, 45 Lt (280 priedas);

2014-04-24 UAB „I.“ (Servituto davėjas), atstovaujama vadovo V. K., ir UAB „T. M.“ (Servituto gavėjas), atstovaujama vadovės G. P., sudarė Servituto sutartį. Servituto davėjas neatlygintinai suteikia teisę, o Servituto gavėjas priima teisę neatlygintinai naudotis 1,0966 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 0,2727 ha dalimi (284 priedas);

2014-04-24 UAB „I.“ (Skolininkas), atstovaujama V. K., UAB „T. M.“ (Kreditorius), atstovaujama G. P., ir UAB „I.“ (Įkaito davėjas), atstovaujama V. K., sudarė Sutartinę hipoteką (Maksimalioji hipoteka). Hipotekos objektas (Įkeičiamasis daiktas) 1,0966 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Įkeičiamojo daikto vertė 2 000 000,00 Lt (285 priedas);

2014-09-12 UAB „T. M.“ (Pranešimą pateikiantis asmuo) UAB „I.“ surašė pranešimą „Dėl įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymo ir sutarties nutraukimo“. Užsakovas informuoja, kad nutraukia 2013-08-29 Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl darbų atlikimo, taip pat nutraukia 2014-04-01 Sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) „Dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo“ neįvykdytoje dalyje (286 priedas);

2014-09-12 UAB „T. M.“ (Pranešimą pateikiantis asmuo) UAB „I.“ surašė Reikalavimą „Dėl už nekilnojamąjį turtą avansu sumokėtų lėšų grąžinimo“. Grąžintina suma 348 000,00 Lt (287 priedas).

Pagal tyrimui atlikti pateiktus dokumentus UAB „I.“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „T. M.“ išrašė 4 PVM sąskaitas faktūras (104, 106, 108, 120 priedai) ir 1 sąskaitą faktūrą (110 priedas). Bendra suma sudaro 2 138 742,46 Lt (619 422,63 Eur), iš jų 284 143,79 Lt (82 293,72 Eur) PVM. UAB „T. M.“ apskaitoje UAB „I.“ išrašytos sąskaitos apskaitytos Ūkinių operacijų žurnale, sąskaitose 443 „Skolos tiekėjams“ ir 125 „StaT. ar rekonstruojamas ilgalaikis materialusis turtas“ (105, 107, 109, 111 priedai).

UAB „T. M.“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „I.“ 2014 m. balandžio 10 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už advokato ir notaro paslaugas rengiant nekilnojamo turto pirkimo pardavimo, įrengimo ir atpirkimo sutartis. Bendra suma 34 597,20 Lt, t. sk. 6 004,47 PVM (112 priedas). UAB „T. M.“ apskaitoje UAB „I.“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) suma apskaityta Ūkinių operacijų žurnale, sąskaitose 4484 „Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis“ ir 6110 „Bendrosios ir administracinės sąnaudos / Nuomos sąnaudos“ (113 priedas).

Tyrimui atlikti pateiktas UAB „T. M.“ „Atsiskaitymo registras su UAB „I.“ (nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31) (114 priedas). Pagal registro duomenis UAB „T. M.“ tiriamuoju laikotarpiu, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., uždarajai akcinei bendrovei „I.“ sumokėjo 2 845 160,32 Lt, o UAB „I.“ tiriamuoju laikotarpiu UAB „T. M.i“ atliko darbų ir suteikė paslaugų už 2 596 743,09 Lt. UAB „I.“ įsiskolinimas UAB „T. M.“ 2015-12-31 sudarė 71 946,60 Eur (248 417,22 Lt) (114 priedas).

Dėl UAB „I.“ atliktų darbų ir paslaugų, išrašytų sąskaitų, grąžintų avansu gautų lėšų UAB „T. M.“:

Pagal tyrimui atlikti pateikto UAB „T. M.“ registro „Atsiskaitymo registras su UAB „I.“ (nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31) duomenis UAB „I.“ UAB „T. M.“ atliko darbų ir suteikė paslaugų už 2 596 743,09 Lt (114 priedas), iš jų:

Atlikti darbai ir suteiktos paslaugos, išrašytos PVM sąskaitos faktūros / sąskaitos faktūros 2 417 722,46 Lt (700 220,82 Eur) sumai.

Dėl UAB „T. M.“ mokėjimų UAB „I.“: Tyrimui atlikti pateiktas UAB „T. M.“ „Atsiskaitymo registras su UAB „I.“ (nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31). Pagal registro duomenis UAB „T. M.“ tiriamuoju laikotarpiu, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. uždarajai akcinei bendrovei „I.“ sumokėjo 2 845 160,32 Lt, o UAB „I.“ tiriamuoju laikotarpiu UAB „T. M.“ atliko darbų ir suteikė paslaugų už 2 596 743,09 Lt. UAB „I.“ įsiskolinimas UAB „T. M.“ 2015-12-31 sudarė 71 946,60 Eur (248 417,22 Lt).

Dėl UAB „I.“ atliktų darbų ir paslaugų, išrašytų sąskaitų, grąžintų avansu gautų lėšų UAB „T. M.“:

Pagal tyrimui atlikti pateikto UAB „T. M.“ registro „Atsiskaitymo registras su UAB „I.“ (nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31) duomenis UAB „I.“ UAB „T. M.“ atliko darbų ir suteikė paslaugų už 2 596 743,09 Lt. Pagal tyrimui atlikti pateiktus dokumentus UAB „I.“ tiriamuoju laikotarpiu, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., UAB „T. M.“ atliko darbų ir paslaugų, išrašė sąskaitas, grąžino avansu gautas lėšas už 2 596 743,09 Lt.

Dėl UAB „T. M.“ mokėjimų UAB „I.“: Pagal tyrimui atlikti pateikto UAB „T. M.“ registro „Atsiskaitymo registras su UAB „I.“ (nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31) duomenis UAB „T. M.“ su UAB „I.“ atsiskaitė už 2 845 160,32 Lt: Tyrimui atlikti pateiktame UAB „T. M.“ registre „Banko įplaukų ir išlaidų periodo ataskaita“ (už tiriamąjį laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) apskaityti 2 800 563,12 Lt mokėjimai per banko sąskaitas uždarajai akcinei bendrovei „I.“. UAB „T. M.“ (Pardavėjas) UAB „I.“ (Pirkėjas) 2014 m. balandžio10 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už advokato ir notaro paslaugas rengiant nekilnojamo turto pirkimo pardavimo, įrengimo ir atpirkimo sutartis. Bendra suma 34 597,20 Lt. 2014-04-29 Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo bei likučių suderinimo Aktu abi įmonės be pinigų pervedimo atlieka užskaitymą 34 597,20 Lt sumai. UAB „T. M.“ į UAB „I.“ Kasą (už tiriamąjį laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) įnešė 10 000,00 Lt.

UAB „T. M.“ nuo 2013-01-02 iki 2015-12-31 turėjo pakankamai lėšų vykdyti ūkines banko operacijas atsiskaitydama su UAB „I.“. (18 t., b. l. 18-45).

Iš papildomos specialisto išvados 2018 m. liepos 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog buvo atliktas papildomas BUAB „I.“, UAB „S.“, UAB „T. M.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimas.

Specialistas, atlikęs tyrimą, atsakė į jam pateiktus klausimus, kiek piniginių lėšų turėjo UAB „I.“ 2013-05-10 dienai (data, kai UAB „I.“ turėjo visiškai atsiskaityti su Valstybės turto fondu), ar 2013-05-10 dienai turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti, kur panaudojo iki šio laikotarpio gautas iš projekto (duomenys neskelbtini) turimas pinigines lėšas.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta: „2013-04-10 UAB „I.“ su VĮ Valstybės turto fondu pasirašė privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad privatizavimo objekto ir žemės sklypo kaina – 1 511 111,11 Lt (sutarties Nr. 19-2013 4.1 p.). 2013-02-11 UAB „I.“ sumokėjo VĮ Valstybės turto fondui pradinį įnašą 30 000,00 Lt (8 688,60 Eur). Pagal aukščiau minėtą sutartį UAB „I.“ per penkias darbo dienas nuo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo dienos, t. y. 2013-04-10, turi pervesti VĮ Valstybės turto fondui privatizavimo objekto 293 809,52 Lt sumą ir per 30 darbo dienų sumokėti žemės sklypo kainą, t. y. 1 187 301,59 Lt. UAB „I.“ įsipareigojimų neįvykdė“.

Pagal tyrimui pateiktus iš DNB ir SEB banko sąskaitų išrašus, iš UAB „I.“ pateiktus kasos dokumentus nustatyta, kad UAB „I.“ piniginių lėšų likutis 2013-05-10 dienai DNB banko sąskaitose buvo 7 249,03 Lt (325 000+10 732-31 000-24 500-96 580-175 503-767,72-132). Banko sąskaitų išrašuose nurodyta, kad gautas į banko sąskaitas pinigines lėšas UAB „I.“ panaudojo:

31 000 Lt Valstybės turto fondui už privatizuojamą objektą: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini);

24 500,00 Lt Vilniaus m. savivaldybei už privatizuojamą objektą;

175 503,25 Lt apmokėjo ūkio subjektams ir fiziniams asmenims, išrašuose nurodyta: „už prekes ir paslaugas, avansai, išankstiniai mokėjimai“;

96 580,00 Lt išgrynintos piniginės lėšos V. K. vardu per banko sąskaitas ir ATM bankomatus;

767,72 Lt sumokėjo banko mokesčių;

132,00 Lt pervestos piniginės lėšos UAB „Tele2“, „Pildyk“ sąskaitų papildymui.

Pagal tyrimui pateiktus DNB ir SEB bankų sąskaitų išrašus nustatyta, kad UAB „I.“ gavo į DNB banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Inžinieriniai tinklai” iš viso 10 706,00 Lt (3.100,67 Eur), banko sąskaitos išrašuose nurodyta: “išankstinis mokėjimas pagal 2013 m. rugsėjo 16 g. apgyvendinimo sutarties 5.2 p.”.

UAB “I.” gautas iš UAB “Inžinieriniai tinklai” pinigines lėšas 10 706,00 Lt (3.100,67 Eur) panaudojo:

2 000,00 Lt pervedė 2013-08-19 į banko sąskaitą VĮ „Registrų centras“;

1 403,60 Lt išgrynino pinigus 2013-09-12 iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini);

1 524,60 Lt išgrynino pinigus 2014-02-10 iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini);

871,20 Lt išgrynino pinigus, iš jų: 700 Lt išgrynino pinigus 2014-02-20 iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 170,00 Lt iš savo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini);

1 557,40 Lt pervedė 2013-10-11 į banko sąskaitą UAB „S.”;

1 694,00 Lt iš UAB “I.” banko sąskaitos 2013-10-29 nusiėmė Sodra;

1 355,20 Lt iš UAB “I.” banko sąskaitos 2013-12-31 nusiėmė Sodra.

Kadangi UAB „I.“ tyrimui nepateikė tiriamojo laikotarpio visų sąskaitų buhalterinės apskaitos registrų: pirkėjų (butų (duomenys neskelbtini)) skolų apskaitos, pajamų bei išlaidų apskaitos; visų kasos dokumentų (piniginių lėšų priėmimo kasos kvitų (orderių), todėl pagal tyrimui pateiktus iš DNB banko ir SEB banko sąskaitų išrašus nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31; butų (adresu (duomenys neskelbtini)) pirkėjų apklausos protokoluose parodymus, bei jų (pirkėjų) pateiktus UAB „I.“ vardu įformintus piniginių lėšų priėmimo kvitus/ kvitų kopijas, apklausos protokoluose nurodytas V. K. ir E. J. sumokėtas sumas, už kurias butų pirkėjai negavo įmokas patvirtinančių dokumentų, nustatyta, kad butų pirkėjai (juridiniai ir fiziniai asmenys) adresu (duomenys neskelbtini) už butų ir parkavimo vietos rezervavimą sumokėjo 2 552 770,50 Lt (739 333,44 Eur), iš jų:

1. 2 281 820,50 Lt (660 860,90 Eur) pervedė į UAB „I.“ DNB banko Nr. (duomenys neskelbtini) ir SEB banko Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitas (2 lentelė);

2. 234 200,00 Lt (67 829,00 Eur) įmokėjo į UAB „I.“ ir gavo įmokas patvirtinančius kasos dokumentus (Kasos pajamų orderius / kvitus) (2017-03-09 Nr. (duomenys neskelbtini) specialisto išvada);

3. 36 750,00 Lt (10 643,54 Eur) sumokėjo V. K. ir E. J., tačiau pinigų gavimą patvirtinančių kasos dokumentų negavo, arba gavo pinigų gavimą patvirtinančius raštelius. 16 500,00 Lt (4 778,73 Eur) gavo E. J., tačiau dokumento apie pinigų gavimą nedavė. 3 000,00 Lt (868,86 Eur) gavo E. J., išdavė pinigų gavimą patvirtinantį raštelį. 17 250,00 Lt (4 995,95 Eur) - sutartyje nurodyta, kad pinigai gauti iki sutarties pasirašymo, o sutartį pasirašė UAB „I.“ direktorius V. K. (2017-03-09 Nr. (duomenys neskelbtini) specialisto išvada).

DNB ir SEB bankų pateiktuose sąskaitų išrašuose nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 duomenų apie vykdytas UAB „I.“ bankines operacijas duomenų nėra.

Iš tyrimui pateiktų DNB banko ir SEB banko sąskaitų išrašų bei UAB „T. M.“ pateiktų UAB „I.“ vardu įformintų pinigų priėmimo kvitų nustatyta, kad UAB „I.“ į bankų sąskaitas iš UAB „T. M.“ gavo iš viso 1 335 767,80 Lt (386 865,10 Eur).

UAB „I.“ iš UAB „T. M.“ gautos lėšos už nekilnojamojo turto pardavimą ir pasiskolintas pinigines lėšas iš viso 1 325 767,80 Lt (1 000 000.00+325 767,80) (383 968,90 Eur) panaudojo:

986 845.21 Lt pinigai išgryninti bankų bankomatuose ir išimti iš sąskaitų (22 priedas);

87 195,21 Lt atsiskaityta su bendrovėmis, bankų išrašuose nurodyta – „pirkimai ir paslaugos, avansai, skola“ (23 priedas);

100 000,00 Lt pervesta į banko sąskaitą UAB „A. n.“, išrašuose nurodyta: „paskola“ (24 priedas);

35 394,00 Lt pervesta į banko sąskaitą UAB „G.“, išrašuose nurodyta: „skola, avansas“ (25 priedas);

57 280,00 Lt pervesta į banko sąskaitą UAB „S.“, išrašuose nurodyta: „paskola“ (26 priedas);

41 000 Lt grąžinti avansai į banko sąskaitas fiziniams asmenims (27 priedas);

7 581,75 Lt grąžinta į sąskaitą V. M. pagal vykdomąjį raštą (28 priedas);

1 445,26 Lt apmokėta už paslaugas ir prekes restoranams, viešbučiams, prekybos centrams (parduotuvėms) (29 priedas);

1 875,04 Lt apmokėta degalinėms už kurą (30 priedas);

400,00 Lt apmokėta AB Lesto už UAB „G.“ (31 priedas);

4 114,78 Lt banko mokesčiai už pinigų išgryninimą ir komisiniai (32 priedas);

754,94 Lt apmokėta UAB „Tele2“ už paslaugas (33 priedas);

866,46 Lt mokesčiai Sodrai (34 priedas);

1 015,15 Lt apmokėta advokatui ir antstoliui (35 priedas);

Pagal UAB „I.“ direktoriaus V. K. prašymus bendrovė UAB „T. M.“ iš AB „Citadele“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjo tiekėjams už UAB „I.“ iš viso 218 850,87 Lt.

3.2. Pagal tyrimui pateiktus iš DNB banko UAB „S.“ banko sąskaitų išrašus nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 nustatyta, kad UAB „T. M.“ pervedė į UAB „S.“ banko sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 110 400,00 Lt, iš jų:

50 000,00 Lt sumai „Avansas už medžiagas ir darbus pagal 2014-06-11 rangos sutartį su UAB „I.“ ir pagal 2014-06-12 UAB „I.“ prašymą“;

12 000,00 Lt sumai „UAB „I.“ avansas už atliekamus darbus“;

48 400,00 Lt sumai „Už paslaugas pagal 2013-09-18 SF Nr. (duomenys neskelbtini)“.

Pagal DNB banko pateiktus banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad iš UAB „T. M.“ gautas lėšas už nekilnojamojo turto pardavimą bei pasiskolintas pinigines lėšas UAB „S.“ panaudojo:

18 840,00 Lt nurašė grynuosius pinigus nuo sąskaitos kortele (išgrynino pinigus bankomatuose);

38 000,00 Lt pervedė į UAB „I. projektai“ banko sąskaitą;

26 456,00 Lt grąžino pinigus į banko sąskaitą J. K. vardu ir UAB „A. f.“;

17 723,76 Lt mokėjo įmonėms į banko sąskaitas;

7 260,15 Lt sumokėjo antstoliams pagal vykdomuosius raštus;

838,16 Lt mokėjo parduotuvėms ir kavinei;

124,00 Lt mokėjo į banko sąskaitas: A. V. ir UAB „S.“;

70,95 Lt sumokėjo DNB bankui mokesčius (komisinius už paslaugas).

DNB banko pateiktuose sąskaitų išrašuose nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 duomenų apie vykdytas UAB „S.“ bankines operacijas duomenų nėra.

4. Pagal tyrimui pateiktus iš DNB banko ir SEB bankų UAB „I.“ sąskaitų išrašus nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 nustatyta, kad UAB „I.“ gavo lėšas į šias banko sąskaitas iš viso: 2 623 513,30 Lt (759 821,00 Eur) iš fizinių ir juridinių asmenų. Šias pinigines lėšas iš DNB ir SEB bankų sąskaitų panaudojo:

1 262 708.25 nurašė grynuosius pinigus nuo sąskaitos banko kortele arba išgrynino pinigus banko sąskaitose (50 priedas);

311 767,14 Lt pervedė LR Finansų ministerijai (51 priedas);

31 000,00 Lt pervedė Valstybės turto fondui (52 priedas);

24 500,00 Lt pervedė Vilniaus m. savivaldybei (53 priedas);

220 182,43 Lt pervedimai į banko sąskaitas ūkio subjektams: avansai, išankstiniai mokėjimai (54 priedas);

97 820,0 Lt pervedė UAB „G.“ į banko sąskaitą (55 priedas);

118 706,18 Lt fiziniams asmenims į banko sąskaitas (56 priedas);

20 835,32 Lt mokėjo parduotuvėms kavinėms, restoranams, sporto klubams, viešbučiams, kelionėms (57 priedas);

57 581,24 Lt pervedė UAB „P.“ į banko sąskaitą (58 priedas);

41 136,53 Lt pervedė UAB „S.“ į banko sąskaitą (59 priedas);

34 582,22 Lt atsiskaityta banko kortelėmis, nuimant pinigus nuo DNB banko sąskaitų už pirkinius ir paslaugos: PC „M. v.“, UAB „V. k. p.“, UAB „E.“, PC „S.“, UAB „Š. b.“ (60 priedas);

62 197,80 Lt sumokėjo į banko sąskaitas antstoliams pagal vykdomuosius raštus (61 priedas);

31 167,60 Lt pervedė UAB „A. T.“ į banko sąskaitą (62 priedas);

10 000,00 Lt pervedė UAB „D.“ į banko sąskaitą (63 priedas);

7 858,79 Lt pervedė UAB „O.“ į banko sąskaitą (64 priedas);

5 216,61 Lt pervedė UAB „EVP International“ į banko sąskaitą (66 priedas);

13 307,86 Lt pervedė AB „S. K. V.“ į banko sąskaitą (67 priedas);

15 699,21 Lt UAB „M.“ į banko sąskaitą (68 priedas);

19 327,65 Lt mokėjimai degalinėms: UAB „L., UAB „S.“, UAB „N.“ (69 priedas);

20 181,42 Lt Įmonei „S.“ į banko sąskaitą (70 priedas);

17 521,65 Lt DNB ir SEB bankų mokesčiai (komisiniai) (71 priedas);

9 176,83 Lt AB „Lesto“ į banko sąskaitą (72 priedas);

8 594,85 Lt UAB „Š. b. l.“ (73 priedas);

10 503,65 Lt Sodrai, VMI mokesčiai (74 priedas);

2 836,78 Lt UAB „Tele2, UAB „P. K.“, UAB „T.“ (75 priedas);

8 760,00 Lt UAB „Dalmista“ į banko sąskaitą (76 priedas);

97 519,00 Lt UAB „A. p. n.“ į banko sąskaitą (77 priedas);

47 946,00 Lt UAB „S.“ į banko sąskaitą (78 priedas)

7 203,29 Lt pinigų likutis SEB banko sąskaitoje 2014-09-16.

DNB ir SEB bankų pateiktuose sąskaitų išrašuose nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 duomenų apie vykdytas UAB “S.” bankines operacijas duomenų nėra.

V. K. vardu įformintose nuo 2013-02-01 iki 2014-05-31 avansinėse apyskaitose kas mėnesį įrašytos gautos piniginės sumos nedetalizuotos (neišskaidytos). Tyrimo metu atlikus aritmetinius veiksmus, t. y. sudėjus visas avansinėse apyskaitose gautas ir išleistas pinigines lėšas nuo 2013-02-01 iki 2014-05-31 įrašytas pinigų likutis 2015-05-31 pabaigai 1 028 216,10 Lt skiriasi 6 051,67 Lt (1 028 198,97-1 022 164,43) (specialisto išvados 6 lentelė). Tyrimui pateiktoje kasos knygoje už 2013 metus neapskaitytos įneštos ir gautos iš DNB ir SEB bankų sąskaitų piniginės lėšos. 2018-03-05 Nr. (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad UAB „I.“ originalūs banko išrašai pateikti nepilni ir netikslūs. UAB „I.“ tyrimui nepateikė skolų apskaitos registrų, kasos pajamų ir išlaidų orderių, kasos knygos už 2014-2015 metus, todėl negalima patvirtinti, kad V. K. vardu avansinėje apyskaitoje 2014 m. gegužės mėn. pabaigai nepanaudotų pinigų likutis 1 0288 216,10 Lt įrašytas teisingas.

Pagal tyrimui pateiktus iš DNB banko ir SEB banko sąskaitų išrašus nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 nustatyta, kad iš UAB „I.“ DNB ir SEB bankų sąskaitų ir bankomatų tiriamu laikotarpiu buvo nurašyta grynųjų pinigų iš viso 1 490 769,26 Lt (431 756,62 Eur), iš jų: 2013 metais – 1 111 137.85 Lt, UAB „I.“ kasos knygoje nėra apskaityta 1 333 030.10 Lt, 2014 metais – 157 739,16 Lt (103 priedas).

UAB „I.“ vardu į DNB ir SEB banko sąskaitas įnešta 238 061,01 Lt (68 947,23 Eur), iš jų: 2013 metais – 221 892,25 Lt, 2014 metais – 6 168,76 Lt (103 priedas). Tyrimui pateiktoje kasos knygoje 2013 metais neapskaitytos iš DNB ir SEB bankų išimtos kasos pajamos 1 333 030,10 Lt ir įneštos į bankų sąskaitas kasos išlaidos 221 892,25 Lt. 2015 metais nėra duomenų, kad banko sąskaitose buvo atliekamos piniginių lėšų išgryninimo ar įnešimo operacijos.

UAB „I.“ pateikė tyrimui 108 503,92 Lt sumai (31.424,90 Eur) pinigų panaudojimą patvirtinančius dokumentus - UAB „I.“ vardu įformintus dokumentus (PVM sąskaitas faktūras kartu su kasos kvitais bei kasos orderiais bei darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius).

Tokiu būdu, pagal tyrimui pateiktus iš DNB banko ir SEB banko sąskaitų išrašus ir UAB „I.“ tyrimui pateiktus grynų pinigų panaudojimą pagrindžiančius dokumentus nustatyta:

1 490 769,26 Lt (431 756,62 Eur) iš UAB „I.“ DNB ir SEB bankų sąskaitų nurašyta grynųjų pinigų, nurodant sąskaitos išraše „pinigų nurašymas nuo sąskaitos ar bankomato“;

228 061,01 Lt (68 947,23 Eur) į DNB ir SEB banko sąskaitas įnešta grynųjų pinigų, nurodant pinigus įnešusį asmenį V. K.;

108 503,92 Lt (31 424,91 Eur) UAB „I.“ pateikė dokumentų, pagrindžiančių grynų pinigų panaudojimą;

1 154 204,33 Lt (334 280,67 Eur) (1 490 769,26 -228 061,01 -108 503,92) UAB „I.“ nepateikė pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų.

2015 metais nėra duomenų, kad banko sąskaitose buvo atliekamos piniginių lėšų išgryninimo ar įnešimo operacijos.

Tiriamu laikotarpiu iš DNB banko sąskaitų išrašų nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 nustatyta, kad UAB „S.“ vardu į banko sąskaitas už rezervuojamus butus ir parkavimo aikšteles adresu (duomenys neskelbtini) buvo pervestos piniginės lėšos į DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 178 000,00 Lt, fizinių asmenų vardu, iš jų 4 000,00 Lt pervesta J. C. vardu; 70 000,00 Lt pervesta R. K. vardu.

UAB „S.“ vardu gautos pinigines lėšas į DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už rezervuotą ir parduotą nekilnojamąjį turtą, parkingo vietas adresu (duomenys neskelbtini) iš viso 178 000,00 Lt (51 552,36 Eur) buvo panaudotos:

64 169,23 Lt nurašyta grynųjų pinigų (pinigų išgryninimas) iš DNB banko sąskaitų bankomatuose, nurodant banko sąskaitos išraše pinigų nurašymo bankomatų adresus;

25 696,00 Lt pervesta į banko sąskaitą UAB „A. p. n.“, banko sąskaitos išraše nurodyta „paskola“;

9 841,95 Lt pervesta į banko sąskaitą AB „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla“;

19 131,83 Lt pervesta į banko sąskaitą UAB „O.“, banko sąskaitos išraše nurodyta „avansas”;

43 835,35 Lt pervesta į banko sąskaitą bendrovėms: UADB „B.“ , PC Senukai, UAB „G.“, UAB „V. L.“, UAB „R. p.“, UAB „S.“, AB „Lesto“, AB „Vilniaus vandenys“, banko sąskaitos išrašuose nurodant „skola”, „avansas”, „apmokėjimas už UAB „I.“;

6 900,00 Lt pervesta į banko sąskaitą UAB „Š. b. l.“;

4 310,60 Lt apmokėta banko kortele prekybos centrams IKI, Maxima, RIMI, restoranams, picerijoms, viešbučiams;

1 713,09 Lt apmokėta banko kortele degalinėms: Lukoil, Statoil, Neste Oil;

1 599,20 Lt apmokėta SODRAI;

600,75 Lt banko mokesčiai (komisiniai);

202,00 Lt už sąskaitos papildymą internetu UAB „Tele 2“ .

DNB banko pateiktuose sąskaitų išrašuose nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 duomenų apie vykdytas UAB „S.” bankines operacijas duomenų nėra.

Iš DNB banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad UAB „S.“ vardu tiriamuoju laikotarpiu buvo gauta įplaukų į banko sąskaitas iš viso 603 591,45 Lt (174 812,17 Eur). UAB „S.“ gautas įplaukas iš viso 603 591,45 Lt (174 812,17 Eur) panaudojo:

348 823,38 Lt nurašyta grynųjų pinigų (pinigų išgryninimas) iš DNB banko sąskaitų bankomatuose;

214 189,54 Lt mokėjimai Lietuvos ir užsienio įmonėms į bankų sąskaitas, banko sąskaitų išrašuose nurodyti viešbučiai, barai, restoranai, parduotuvės, PC „Maxima“, PC „IKI“, PC „Norfa“, PC „Senukai“, degalinės „Lukoil“, „Statoil“, „Neste Oil“;

24 327,12 Lt mokėjimai į bankų sąskaitas asmenims, banko išrašuose nurodyta: „pinigų grąžinimas“, „avansas“, „mokėjimai pagal vykdomąjį raštą“, „paskola“;

5 272,00 Lt mokėjimai į banko sąskaitą bendrovei UAB „I. projektai“, banko sąskaitos išraše nurodyta - „paskola“;

4 688,95 Lt SODRAI ir VMI mokesčiai;

4 501,43 Lt DNB bankui mokesčiai (komisiniai);

1 789,03 Lt mokėjimai mobiliųjų telefonų operatoriams UAB „Omnitel“, UAB „Bitė“, UAB „Tele2“ už paslaugas.

DNB banko pateiktuose sąskaitų išrašuose nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 duomenų apie vykdytas UAB „S.“ bankines operacijas duomenų nėra (21 t., b. l. 15-48).

Apklaustas liudytoju specialistas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog:

1. Butų (adresu (duomenys neskelbtini)) pirkėjai (fiziniai asmenys), sudarę Turto rezervavimo sutartis su UAB „I.“, kuriai atstovavo direktoriaus V. K., liudytojų apklausos protokoluose nurodė per banką į UAB „I.“ banko sąskaitas pervestas pinigų sumas, įmokėtų į UAB „I.“ kasą pinigų sumas ir pateikė tai patvirtinančių dokumentų kopijas. Taip pat nurodė V. K. ir E. J. sumokėtas sumas, už kurias negavo įmokas patvirtinančių dokumentų, arba gavo pinigų gavimą patvirtinantį raštelį. Iš viso už butus (adresu (duomenys neskelbtini)) pirkėjai nurodė UAB „I.i“ sumokėję 1 062 613,00 Lt, iš jų: 787 663,00 Lt pervedė į UAB „I.“ banko sąskaitas; 234 200,00 Lt įmokėjo į UAB „I.“ ir gavo įmokas patvirtinančius kasos dokumentus (Kasos pajamų orderius / kvitus); 36 750,00 Lt sumokėjo V. K. ir E. J., tačiau pinigų gavimą patvirtinančių kasos dokumentų negavo, arba gavo pinigų gavimą patvirtinančius raštelius. 16 500,00 Lt (4 778,73 Eur) gavo E. J., tačiau dokumento apie pinigų gavimą nedavė. 3 000,00 Lt (868,86 Eur) gavo E. J., išdavė pinigų gavimą patvirtinantį raštelį. 17 250,00 Lt (4 995,95 Eur) - sutartyje nurodyta, kad pinigai gauti iki sutarties pasirašymo, o sutartį pasirašė UAB „I.“ direktorius V. K.

Iš viso butų pirkėjai grynaisiais pinigais nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. sumokėjo 270 950,00 Lt, kurie bendrovės UAB „I.“ apskaitoje, pagal pateiktus dokumentus, buvo neapskaityti.

2. Už rezervuotus butus ir parkavimo aikšteles adresu (duomenys neskelbtini), fiziniai asmenys UAB „I.“ sumokėjo 787 663,00 Lt, pervedė į UAB „I.“ banko sąskaitas. Gautos į UAB „I.“ banko sąskaitas 787 663,00 Lt buvo panaudoti sekančiai: 325,70 Lt apmokėtos banko paslaugos; 187 528,56 Lt pervesti į kitas bendrovės banko sąskaitas; 53 688,46 Lt ūkio (kitoms) išlaidoms apmokėti; 165 359,05 Lt mokėjimai pagal sutartis; 7 956,76 Lt mokėjimai Sodrai, VMI; 800,00 Lt išimti gryni pinigai; 109 197,25 Lt įvairioms paskoloms / skoloms (į UAB „I.“ banko sąskaitas gautų pinigų nurodytas sąlyginis panaudojimas, kadangi banko sąskaitoje, prieš gaunant įplaukas, buvo pinigų likutis).

3. UAB „I.“ iš UAB „T. M.“ gautą 2 818 570,62 Lt (816 314,48 Eur) sumą į banko sąskaitas panaudojo sekančiai (2 659 893,52 Lt *): 1 049,41 Lt apmokėjo banko paslaugas; 743 396,00 Lt pervedė į kitas savo banko sąskaitas; 154 469,45 Lt apmokėjo už statyboms reikalingas prekes ir transporto išlaidas; 136 000,00 Lt panaudojo avansų ir skolų gražinimui; 48 025,29 Lt ūkio ir kitom išlaidom; 865,05 Lt pervedė Sodrai/ VMI; 108 000 Lt nuimti grynais pinigais (V. K.); 1 468 088,32 Lt, pervesti kitiems ūkio subjektams UAB „I.“ prašymu (*į UAB „I.“ banko sąskaitas gautų pinigų nurodytas sąlyginis panaudojimas, kadangi banko sąskaitoje, prieš gaunant įplaukas, buvo pinigų likutis).

2014-04-15 nuimti grynais pinigais (V. K.) 108 000 Lt (289 priedas), kadangi tiriamuoju laikotarpiu bendrovės kasa nebuvo pateikta, o pagal pateiktus dokumentus nustatyti, kur buvo panaudoti išimti pinigai, nėra galimybės.

4. Pažymėtina, kad pagal tyrimui atlikti pateiktus UAB „I.“ buhalterinės apskaitos duomenis direktorius V. K. 2014 m. gegužės mėnesio pabaigai turėjo iš bendrovės gautą ir nepanaudotą 1 028 216, 10 Lt avanso piniginį likutį. Pagal paskutinę tyrimui pateiktą UAB „I.“ Avansinę apyskaitą V. K. (už laikotarpį 2014.01 - 2014.05) iš bendrovės gautų ir už juos neatsiskaitytų pinigų likutis sudarė 1 028 216, 10 Lt. (62 priedas). Dokumentų, patvirtinančių šių pinigų gražinimą į bendrovės kasą, arba už juos nupirktų prekių ir paslaugų dokumentai tyrimui pateikti nebuvo.

5. Tyrimui pateiktame UAB „S.“ Kasos knygos (Lt) 9 lape, už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2011-11-30, nėra įrašų apie 34 500,00 Lt gautų pagal Kasos pajamų orderio Kvitą (Serija 11-06) iš N. K., užpajamavimą (27 priedas). Tyrimui pateiktame UAB „S.“ Kasos knygos (Lt) 10 lape, už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2011-12-31, pagal Kasos pajamų orderį Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) užpajamuoti 140 000,00 Lt, gauti iš V. K. (pagal 2011-12-02 pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), E. I. ir A. D. mokėjimas) (28 priedas). Tačiau UAB „S.“ pateiktame 2011-12-02 pinigų priėmimo kvite (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 140 000,00 Lt priimti iš N. K. už patalpas (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pinigus priėmė direktorius V. K. (yra parašas). Kaip pinigus įmokėjęs asmuo pasirašė N. K. (yra parašas) (29 priedas). Pagal 2011.12.01 - 2011.12.31 kasos knygos įrašus (priedas 28) į kasą įnešta 140 000 Lt (pinigus įnešė E. I. ir A. D.). 2011-12-02 Kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus įnešė E. I. ir A. D. (priedas Nr. 26). Tačiau 2011-11-08 kasos orderio kvite (duomenys neskelbtini) duomenys skiriasi, kvitas išrašytas 2011-11-08, pinigus įnešė N. K., suma 34 500,00 Lt.

Pagal tyrimui pateiktus dokumentus ši suma (34 500,00 Lt) bendrovės apskaitoje neapskaityta.

UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai už 2010 - 2012 metus. Už tiriamąjį laikotarpį (nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31) UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai tyrimui nepateikti. Tyrimui nepateikus uždarosios akcinės bendrovės „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, visų sąskaitų suvestinių apskaitos registrų, t. y. turto, piniginių lėšų, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų, atskaitingų asmenų avansinių ataskaitų, kasos dokumentų, finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013-2015 ūkinius finansinius metus, negalima nustatyti, kokios buvo apskaitytos (už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) uždarosios akcinės bendrovės „S.“ buhalterinėje apskaitoje pajamos ir išlaidos, už kokią sumą buvo atlikta rangos darbų 2013-2015 metais objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-19 str. 1 d. nuostatą „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“; 19 str. 2 d. nuostatą „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“; 21 str. 1 d. nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”; 21 str. 2 d. nuostatą „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas”.

Dėl tyrimo metu nustatytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies; 6 straipsnio 2 dalies; 16 str. 1 d. ir 2 d.; 19 str. 1 d.; 19 str. 2 d. ir LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 dalies bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių „Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas“ 3 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „I.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (20 t., b. l. 172-175).

Dėl kaltinimo apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijus svetimą turtą ir didelės vertės svetimą turtą (BK 182 straipsnio 1 dalis, 2 dalis)

Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina šios veikos: 1) apgaulės panaudojimas, 2) neteisėtas svetimo turto ar turtinės teisės į svetimą turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas. Teismų praktikoje akcentuojama, jog esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, ar apgaulės panaudojimas prieš asmenis, turinčius reikalavimo į turtą teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Sukčiavimui reikalinga nustatyti apgaulės bei turto užvaldymo faktą, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-507/2012, 2K-309/2013, 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017).

V. K. neneigė faktinių byloje nustatytų aplinkybių, tačiau kaltės dėl sukčiavimo nepripažino. Dėl turto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teigė, kad buvo ne tik UAB „S.“, bet ir UAB „S. N.“. Pirko daug objektų iš Turto fondo. Todėl jis tikėjosi, kad ir šį kartą viskas bus gerai. Būdavo tokia schema: dalyvavimas aukcione, pradinis įnašas, pasirašai pirkimo-pardavimo sutartį, tuomet iš potencialių pirkėjų moki, po to tampi savininku ir pas notarą perrašai turtą tam žmogui su galutiniu atsiskaitymu. (duomenys neskelbtini) buvo daug mažų objektų, su UAB „S.“ viską laimėjo. Nemažai patalpų nupirko UAB „A.“ ir K. giminės. Jis (V. K.) manė, kad viskas gerai, visi dėl objekto (duomenys neskelbtini) buvo patenkinti. Viskas buvo gerai su pirmu aukštu, o antras aukštas užstrigo, nes savivaldybė neleido privatizuoti. Taip pat nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro išrašo, kuriame nurodyta, kad turtas neva priklauso UAB „S.“, jis neklastojo, pats apie jį nieko nežinojo, tai galėjo būti E. J. darbas. Be to ir patys K. buvo suinteresuoti sumokėti daugiau pinigų, o jiems (t. y. V. K. ir E. J.), jų kaip tik trūko, nes reikėjo statyboms. E. sakė, kad per kelias savaites tas objektas jiems priklausys, ir su pirmu aukštu viskas tas pats buvo, sėkmingai buvo privatizuota. Todėl jis tikėjo E. J. Be to, jis pats parašė savivaldybei paklausimą dėl privatizavimo. Iš tikrųjų su K. buvo sudaryta rezervacinė sutartis, tik dėl formalumo pavadinta preliminaria. Jis kaip įmonės direktorius apie padėtį neinformavo, nes niekas jo apie tai neklausė, jiems užtekdavo E. žodžių, A. K. net neprieidavo prie jo (V. K.).

Tačiau pažymėtina, kaip nurodė A. ir N. K., prieš sudarant preliminariąją sutartį jiems buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, kad turto savininkas yra UAB „S.“, ir jie buvo įsitikinę, kad taip ir yra, kaip nurodė teismui, – statybos vyko, o tai būtų neįmanoma, jei objektas jiems nepriklausytų. Terminams einant į pabaigą, jie buvo patikinti, kad trūksta apyvartinių lėšų ir reikia paskolos. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad įtakos jų apsisprendimui turėjo ir tai, kad jų draugams prieš tai pavyko įsigyti butą pastato pirmame aukšte. Šia aplinkybe savo parodymus grindžia ir kaltinamasis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad dėl minėtų butų buvo būtent pradėtas privatizavimo procesas, tuo metu apie turto (duomenys neskelbtini) privatizavimą nebuvo nė kalbos, taigi kaltinamojo kreipimasis į savivaldybę su paklausimu post factum, t. y. praėjus metams nuo preliminariosios sutarties su K. sudarymo, paneigia jo deklaruojamo įsitikinimo, kad jis tikėjo šio projekto sėkme, nuoširdumą. Be to, jis, būdamas UAB „S.“ direktorius, žinojo tikrąją įmonės padėtį, taigi suvokė, kad UAB „S.“ ne tik neturi turto ir piniginių lėšų, bet nėra ir pastato savininkė, todėl iš K. gautos piniginės lėšos nebus panaudotos būtent šio nekilnojamojo turto statyboms. Kaltinamasis pripažino, kad jau nebe pirmą kartą veikė pagal jo minėtą schemą (dalyvavimas aukcione, pradinis įnašas, pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas, apmokėjimas iš potencialių pirkėjų gautų pinigų, tapimas savininku ir turto perleidimas pas notarą su galutiniu atsiskaitymu), neneigė, kad prieš tai ši schema, jam būnant UAB „S. N.“ direktoriumi, nesuveikė. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja V. R., kuri nuo 2012 metų dirbo UAB „S. N.“ direktore. Ji nurodė, kad akcininkai įmonę nusipirko su visomis skolomis, turto objektas buvo tik dalinai išpirktas, skolos buvo už nepastatytą, neišvystytą objektą, už paimtus avansus pagal preliminarias pirkimo – pardavimo sutartis, t. y. skolos susidarė veikiant pagal analogišką schemą, o už visas UAB „S. N.“ skolas turėjo atsiskaityti nauji akcininkai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, jog pagal bendrovės UAB „S. N.“ dokumentus pastebėjo, kad nuo 2010-03-16 iki 2010-05-27 V. K. pasirašė apie 13 turto rezervavimo sutarčių su asmenimis dėl butų ir parkingo rezervacijų adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kokią sumą asmenys pagal rezervavimo sutartis sumokėjo UAB „S. N.“, ji neprisimena, tačiau naujiems akcininkams įsigijus bendrovę, reikėjo nutraukti minėtas sutartis ir sugrąžinti asmenims avansinius mokėjimus bei netesybas, sumą sudarė virš 100 000 Lt; taip pat ji nurodė, kad V. K. nieko neminėjo apie E. J.. Taipogi ir M. Č., tvarkęs UAB „S.“ buhalteriją, paliudijo, kad nuolat reikėjo dokumentų, nebuvo sąskaitų, sunku buvo jas išgauti, matydavo, kad buvo kažkokie mokėjimai, bet nebuvo sąskaitų, kai įmonė nusipirko UAB „S. N.“, įmokos vėlavo, buvo skaičiuojami delspinigiai. Liudytoja R. M.-P., analogiškai, sumokėjo 90000 litų, tada sužinojo, kad net nėra projekto; (duomenys neskelbtini) taip pat iš savivaldybės pirktas visuomeninės paskirties sklypas, ji parengė projektą 16 turtinių vienetų, tačiau jis užstrigo, nes UAB „S.“ vėl nevykdė įsipareigojimų, vėliau tas turtas perėjo kitiems. Jų verslo modelis buvo toks: visų pirma laimėti konkursą, pasiimti užstatą, iš žmonių surinkti kuo daugiau pinigų, už kažkokį labai svarbų įmokėti savivaldybei, žmonėms kažką duoti, kad jie nusiramintų, o kitur buvo švaistomi pinigai. Kaip patvirtino liudytoja A. M., dėl patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto būstas su UAB „S.“, atstovaujama direktoriaus V. K., nebuvo sudariusi jokių sutarčių dėl šio būsto pardavimo ar nuomos. Analogiškai nurodė ir liudytojas P. P., kad Nuosavybės teise objektai priklausė UAB „S. V.“, kurio steigėja buvo savivaldybė. Nesamdydavo firmų, niekam nieko neperduodavo, visas turtas buvo jų, niekam jo nežadėjo, nes viskas turėjo vykti viešo aukciono būdu.

Taigi V. K. optimizmas, kad viskas bus gerai, net nevertinant aplinkybių, jog dėl objekto (duomenys neskelbtini) nebuvo numatytas privatizavimo procesas, kad turtas nepriklausė UAB „S.“, – nepagrįstas jokia teigiama patirtimi, jokiais objektyviais duomenimis, todėl ir jo teisinimasis perdėtu naivumu, neva jis tikėjo E. J., kas šis tikrai viską „sutvarkys“, vertintinas kritiškai, kaip gynybinė versija. Pažymėtina, kad kaltinamasis ir čia prieštarauja pats sau, teigdamas, kad jis tikėjo ir pasitikėjo E. J., ir tuo pačiu teigdamas, kad Nekilnojamojo turto registro išrašo suklastojimas galėjo būti „vienas iš E. darbų“ – vadinasi, kaltinamasis suprato, kad nukentėjusiesiems teikia melagingus duomenis. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad pasirašant 2011-11-08 preliminarią būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį UAB „S.“ ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), sutarties pasirašymo metu, jam ir jo žmonai buvo pateikta sutartis, buto dalinės apdailos darbų aprašymas ir VĮ Registrų centro išrašas, kuriame nurodyta, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, priklauso UAB „S.“. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais parodymais, duotais netrukus po nusikalstamos veikos padarymo. N. K. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad kaip įrodymą V. K. ir E. J. liudytojai pateikė buto projektą ir išrašą iš nekilnojamojo turto registro. Dar daugiau, kaltinamasis, pasirašydamas preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, ja įsipareigojo apdailos darbus atlikti ir nuosavybę įforminti per 3 mėnesius, nors žinojo, kad turtas bendrovei nepriklauso ir nebuvo jokio teisėto pagrindo tikėtis, kad per tuos 3 mėnesius ne tik bus pradėtas, bet ir sėkmingai užbaigtas privatizavimo procesas, atlikti apdailos darbai ir įforminta nuosavybė. Akivaizdu, kad nurodytas 3 mėnesių terminas buvo nerealus, skirtas patraukliau nušviesti galimybę įsigyti nekilnojamąjį turtą potencialiems pirkėjams. Be to jis dalyvaudavo to namo gyventojų susirinkimuose ir netgi be savivaldybės pranešimų puikiai žinojo, kad nėra sudaryta jokių sutarčių dėl (duomenys neskelbtini) pardavimo ar nuomos.

Ir toliau, žinodamas visas šias aplinkybes, po to, kai E. J. melagingai nurodė A. K., kad projektui trūksta apyvartinių lėšų, ir A. K. sumokėjus 50 000 Lt grynais E. J., V. K. pasirašė 2013-06-20 Paskolos sutartį, pagal kurią A. K. skolina UAB „S.“ 84 900 Lt, į kurių bendrą sumą įeina pagal (duomenys neskelbtini) Preliminariąją sutartį gauta 34500 Lt suma ir pagal 2013-06-20 paprastąjį vekselį paskolinta 84900 Lt suma. Taigi V. K. matė į sutartį įrašytas sumas, suvokė, kad K. sumokėjo dar papildomą sumą, nors turtas UAB „S.“ niekada nepriklausė ir nebuvo pagrindo manyti, kad greitu laiku priklausys. Dar daugiau – minėtą vekselį V. K. surašė jau turėdamas atsakymą iš savivaldybės, kad Vilniaus miesto savivaldybė negalėjo ir nevykdė minėto buto privatizavimo. Be to V. K. teiginiai, kad įmonė neturėjo skolų, paneigti paties kaltinamojo veiksmais – t. y. skolinimusi iš K. motyvuojant piniginių lėšų trūkumu, delsimu grąžinti avansą ir paskolą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką.

Iš aptartų V. K. ir E. J. veiksmų akivaizdu, kad, nors galimai nusikalstamos veikos sumanytojas buvo E. J., vis tik jie abu veikė bendrais suderintais veiksmais, t. y., neįgiję nuosavybės teisės, paskelbė apie parduodamą nekilnojamąjį turtą, E. J. su potencialiais pirkėjais susitiko vietoje, rodė neva parduodamą pastatą, aptarė kainą, informavo apie pirkėjus V. K., šis žinojo apie derybas, girdėjo jų pokalbius, pats atspausdino Preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį ir ją pasirašė kaip UAB „S.“ vadovas, t. y. ne tik neinformavęs K. apie reikšmingas aplinkybes, bet ir sutartyje nurodydamas melagingus duomenis, todėl nenustatyta pagrindo abejoti, kad V. K. veikė esant susitarimui ir bendrai tyčiai. Čia pažymėtina, kad kaltinamojo argumentas, jog jis neinformavo apie tikrąsias aplinkybes, nes jo niekas to neklausė, gali būti vertinamas ne kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, o kaip ciniškas požiūris į savo, kaip atsakingo asmens, pareigas, visas neigiamas pasekmes perkeliant nukentėjusiesiems.

Dėl nekilnojamojo turto sandorių (duomenys neskelbtini), iš byloje apklaustų asmenų parodymų matyti, kad butus nukentėjusiesiems aprodė E. J., būtent su juo nukentėjusieji aptardavo kainą ir kitas sutarčių sąlygas, o pačias sutartis pasirašė V. K.. Dėl V. K. tiesioginio dalyvavimo nukentėjusieji nurodė tapačias arba gan panašias aplinkybes. D. B. nurodė, kad susitikimuose dalyvavo ir V. K., būtent V. K. 2014-07-01 jį patikino, kad objekto dokumentai paruošti, greitu laiku bus pasirašoma pirkimo pardavimo sutartis (nors tuo metu visas pastatas buvo parduotas UAB „T. M.“, o UAB „I.“ turtinė padėtis nė kiek nebuvo pagerėjusi); J. O. V. K. taip pat 2014 m. rugpūčio pabaigoje pažadėjo, kad spalio mėnesį jau galės kraustytis į butą; J. C., I. V., J. B. su V. K. nebendravo, tačiau visi dokumentai buvo pasirašyti būtent jo; pasak V. Š., V. K. jo neįtikinėjo, tačiau ant dokumentų buvo jo parašai, V. K. dažnai matė statybvietėje; V. S. kelis kartus bendravo su V. K., klausė jo, kaip bus su butu, kada bus pastatyta, į ką V. K. nieko konkretaus neatsakydavo, pokalbiuose jis dalyvaudavo, dažnai jį matė ir statybvietėje. Vėliau jam V. K. žadėjo, kad pardavęs objektą (duomenys neskelbtini), grąžins pinigus, nepaaiškino, kodėl butas parduotas kitam žmogui, žinodamas, kad butas parduotas, pasirašinėjo pratęsimus; A. A. V. K. pats rodė brėžinius, kitus dokumentus, pasirašė sutartį; P. K. V. K. matė pradžioje, kai jam buvo paduotas sąskaitos, į kurią pervesti pinigus, numeris. Tardavosi susitikti su V. K., bet vietoje būdavo tik E. J., kuris sakė, kad V. K. užimtas; A. K. bendravo su abiem; Ž. B. nurodė, kad ir V. K., ir E. J. prašė pinigų, sakė, jog trūksta apyvartinių lėšų. Iki sutarties pasirašymo du kartus dalyvavo ir V. K., rudenį aiškino, kad kažkas negerai su fondo dokumentais, bet tikrai bus padaryta vėliau, po to vengė susitikti; S. S. paliudijo, kad V. K. jai aiškino, esą Lietuvoje viskas kitaip, kad nereikia eiti pas notarą, o reikia sumokėti didesnę pinigų sumą, jei nori, kad viskas būtų greičiau. Po to V. K. aiškino, kad reikia laukti iki vasario, tada – iki gegužės, po to – iki rugpjūčio. Vėliau, kai ji rado skelbimą, kad parduodamas jos butas, V. K. aiškino, jog čia blogų partnerių kaltė. V. K. buvo sutikęs padalinti butą į du mažesnius, tačiau vėliau paaiškėjo, kad taip ir nepadalino, pardavė didesnį; R. B. nurodė, kad V. K. sutiko tuomet, kai turto vertinimo ataskaitą perdavė V. K. į rankas. Jis žadėjo, kad statybos darbai bus užbaigti. Jai sužinojus, kad turtas priklauso kitai bendrovei, V. K. iš pradžių vengė bendrauti, po to jai aiškino, neva ji jau kalbėjo dėl buto su UAB „T. M.“ atstovais, nors to nebuvo. Vėliau į jos skambučius neatsiliepė; L. K. nurodė, kad sutarties pasirašymo metu dalyvavo ir V. K., jis ir E. J. jai aiškino, kad butas jau rezervuotas, bet tas žmogus šio buto jau nenori, todėl ji gali įsigyti, tik turi pervesti 40 000 Lt; E. Š. su V. K. bendravo tik telefonu, susitikusi buvo gal tik vieną kartą. Jis telefonu vis ramino, kad visi reikalai susitvarkys ir tikrai galės įsigyti būstą; N. B. matė V. K. objekte, V. K. minėjo apie žemesnės kainos galimybę. Liudytojas V. B. patvirtino, kad V. K. pasiūlė už didesnį sumokėtą avansą nustatyti mažesnę galutinę kainą; A. K. nurodė bendravusi su abiem, V. K. kelis kartus aprodė butą, įleido apdailininką; R. K. bendravo su E. J.; E. S. nurodė, kad V. K. priėmė pinigus. Butus jai ir S. S. aprodė V. K., kuris užtikrino, jai apsigalvojus dėl buto pirkimo, avansas bus grąžintas. Po savaitės, kai ji telefonu informavo V. K. apie pasikeitusius planus, šis jai nurodė užpildyti prašymą. Po to jis jai aiškino, kad šiuo metu turi finansinių problemų, žadėjo grąžinti artimiausiu metu, o vėliau nekėlė ragelio; I. K., A. K. su V. K. nebendravo; Z. V. nurodė, kad su V. K. bendravo statybiniais klausimais; S. A. nurodė, kad aktyviai bendravo su abiem, jie abu žadėjo, kad bus trečias aukštas. Kai ji įteikė pretenziją V. K., jis kažką numykė, sakė viską padarys; V. B. nurodė, kad V. K. dalyvavo pasirašant pratęsimo sutartį, ji jį matydavo toje „būdelėje“, žinojo, kas jis. V. K. jai laidavo visu savo turtu. Po to jis ją informavo, kad nieko nestatys, butai priklauso UAB „T. M.“, bet įrodinėjo, kad viskas bus gerai; R. V. su V. K. nebandraudavo, žinojo, kad jis direktorius. Tik vėliau V. K. jam sakė, jog žmonės negerai daro, kad kreipiasi į teismus; Š. L., R. L. V. K. sutiko tik pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą, ar galimai dar aprodant butą.

Iš šių parodymų galima būtų manyti, kad V. K. tik epizodiškai dalyvavo sudarant rezervavimo ir kitas iš to sekančias sutartis, kad jis nebandė klaidinti žmonių ir pan.; tačiau tokia prielaida paneigta byloje surinktais įrodymais.

V. K. teigė tikėjęs E. J., kad sutartis jau beveik pasirašyta, ir tikėjęsis, kad butus žmonėms parduos. Pasak kaltinamojo, buvo svarbu tai, kad jie laimėjo aukcioną. Jis nežino, kas buvo pasakyta tiems žmonėms, su kuriais iki sutarties pasirašymo su Turto fondu jau pasirašė rezervacines sutartis, nes nekalbėjo su pirmais klientais, su jais bendravo E.. Jis galvojo, kad jie laimėjo aukcioną ir turi įsipareigojimą ir išpirkti, ir daryti kažką. Jeigu jis su kuo nors iš klientų kalbėjo, tikrai jiems sakė, kad jie kol kas yra tik laimėtojai. Iš pirmų gautų pinigų pagal rezervacines sutartis jie išpirko pastatą ir jis tikėjosi, kad išpirks ir žemės sklypą. Jis jokių pinigų iš žmonių nepaėmė, tikėjosi, kad žmonėms butus parduos, nesvarbu, kad parduos ne UAB „I.“. Pasirašinėjo sutarčių priedus, dėl pertvarų keitimo, langų statymo, nes buvo įsitikinęs, kad viskas bus. Dėl epizodų, kuriuose buvo sudarytos rezervacinės sutartys jau po to, kai tas turtas buvo parduotas UAB „T. M.“, kaltę iš dalies pripažįsta, nes ne viską papasakojo žmonėms, kad viskas vyksta sudėtingiau. Bet jis nenuslėpė, o tiesiog neturėjo kompetencijos informuoti žmones, kad jų rezervuoti butai dabar priklauso UAB „T. M.“, ir kad jie kreiptųsi į ją, kol nepasibaigė sutarties terminas. Nes niekas jo apie tai nepaklausė.

Tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, nes paneigti byloje surinktais įrodymais. Iš tiesų, nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad tai E. J. rodė pirkėjams butus, siekdamas paveikti juos, mažino kainą, dažniausiai su sąlyga, kad bus sumokėtas didesnis pradinis įnašas; visiems būtent E. J. pasirodė viskam vadovaujantis, tačiau atkreiptinas dėmesys, ir pats V. K. dalyvavo kiekviename iš sandorių, t. y., nors ne su visais nukentėjusiaisiais bendravo tiesiogiai, tačiau pasirašė butų rezervacines sutartis, papildomas sutartis, priedus, pats dokumentus parenginėjo, matė, kad pirkėjai moka pinigus (į banko sąskaitą arba grynais, tokiu atveju pats išrašydavo kasos kvitus), matė sutartyse nurodytus nerealius statybų ir nuosavybės įteisinimo terminus, nors žinojo, kad UAB „I.“, kurios vadovas jis buvo, neturi nei nuosavo turto, nei kapitalo. Kaip pats nurodė, buvo ta pati mintis, kad naujas objektas, reikia dalyvauti. Tam D. B. surado švarią įmonę, be turto ir įsipareigojimų, ir įnešė 30000 litų aukcionui bei 10000 Lt kosmetiniam pastato sutvarkymui. Pirmi žmonės pradėjo įnešinėti pinigus į sąskaitą, prasidėjo darbai. D. B. buvo labai nepatenkintas, kad vyko pardavimai. Jis buvo piktas ir sakė, kad neklausytų E., o klausytų jo. Bet tą laiko tarpą jis klausė E.. Tai patvirtino ir liudytojas D. B., kuris nurodė, kad viena iš priežasčių, kodėl liudytojas pasitraukė, yra ta, kad jie norėjo imti pinigus už rezervacines sutartis. E. pasiūlė pardavinėti ir rezervuoti butus, tuomet liudytojas perspėjo V., kad taip negalima, bus pasekmės. Tai dienai UAB „I.“ tik laimėjo aukcioną, bet neturėjo teisės nei į tą nekilnojamąjį turtą, nei į žemę. Kadangi jie liudytojo neklausė, jis pasitraukė. Taigi V. K., nepaisydamas nei D. B. perspėjimo, nei savo karčios patirties ankstesniuose projektuose, neatsisakė vystyti projekto pagal analogišką ankstesnei schemą, nors teismui negalėjo paaiškinti kodėl, argumentavo, kad tuo metu jis pakluso E..

Ir šiuo atveju V. K. nurodė, jog rezervacines sutartis pasirašinėjo, nes tikėjosi, kad ateis investuotojai ir taip gaus pinigų sklypui; E. turėjo kitą objektą, kurį po to visą pardavė, jis jau praktikavo tokius dalykus. Tiek pinigų planavo gauti tikrai ne iš potencialių pirkėjų, o investuotojų, nes taip garantavo E.. Pratęsimo sutartis pasirašė dėl to, kad terminas baigiasi, o pinigų nebuvo. Tačiau, kaip matyti iš UAB „I.“ veiklos, jokių investuotojų net nebuvo ieškoma, ką žinojo ir pats V. K.; be to būtent V. K. buvo bendrovės vadovas, kai E. J. net nebuvo bendrovėje oficialiai įdarbintas; byloje nėra jokių duomenų, kokie gi objektai buvo sėkmingai parduoti, t. y. kurių pirkėjų lūkesčiai buvo visiškai įgyvendinti. Kaltinamasis nurodė tik (duomenys neskelbtini) butus, kurie buvo parduoti K. pažįstamiems, tačiau, kaip minėta, dėl tų butų buvo priimtas sprendimas dėl privatizavimo proceso, kai kitais atvejais to nebuvo. Kaip matyti iš bylos įrodymų, 2012-12-02 UAB „I.“ buvo pripažinta aukciono laimėtoja. Sumokėjo tik pradinį įnašą ir po kelių mėnesių įdėjo į interneto svetaines skelbimus apie parduodamus butus. V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė turėjęs išankstinę tyčią neparduoti butų, nurodė, kad skelbimus apie parduodamus butus ėmė skelbti tik po to, kai laimėjo aukcioną ir buvo aišku, kad turtas pereis UAB „I.“ nuosavybėn. Tačiau iš bylos duomenų vis tik neaišku, kuo kaltinamasis grindė tokį savo tikėjimą, kad turtas pereis bendrovės nuosavybėn. Pažymėtina, bendrovė laimėjo aukcioną, kai neturėjo jokio turto, piniginių lėšų, o sumokėjo, ir tai iš skolintų lėšų, tik pradinį įnašą – 30 000 litų, per 5 dienas nuo privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo turėjo sumokėti dar 323 809,52 Lt už pastatus ir dar per 30 dienų – sumokėti 1 187 301,59 Lt už žemės sklypą. V. K., būdamas UAB „I.“ direktorius, pasirašydamas rezervacines sutartis 2013-03-19 su D. B., 2013-03-21 su J. C., 2013-03-22 su A. K. ir I. K., 2013-03-23 su J. O., 2013-03-23 su Z. V., 2013-03-25 su J. B. (sutartis I. V. naudai), 2013-03-26 su J. B., 2013-04-02 su V. Š., matė, kiek į bendrovės sąskaitą sumokėta piniginių lėšų, taigi, suvokė, kad šių lėšų nepakaks ne tik butams suformuoti, įrengti, netgi atlikti paprastojo remonto darbus, bet ir atsiskaityti su Turto fondu už privatizuojamą turtą. Taip pat jis patvirtino, kad jokių investuotojų nebuvo; nors teigė tikėjęsis, kad gaus investicinių lėšų, pats tokiems teiginiams prieštaravo pripažindamas, kad E. J. norėjo atsikratyti D. B., nes būtent nesutiko su šio reikalavimu dar nepardavinėti butų, pirma pritraukti investuotojus. Patvirtino ir tai, kad „S.“ įgaliojimas atsirado dėl to, kad negalėjo leisti, jog pinigai įplauktų į „I.“ sąskaitas, nes jos buvo areštuotos. Tokie V. K. veiksmai nesudaro teismui pagrindo manyti, kad jo tikslas buvo įvykdyti rezervacines sutartis ir kad jis numatė ar pagrįstai galėjo numatyti, jog tokių veiksmų padariniai bus šių, rezervacinių, sutarčių įvykdymas. Minėta, pagal privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį UAB „I.“ per penkias darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. 2013-04-10, turėjo pervesti Valstybės turto fondui privatizavimo objekto 293 809,52 Lt sumą ir per 30 darbo dienų sumokėti žemės sklypo kainą 1 187 301,59 Lt. Tačiau iš UAB „I.“ banko sąskaitų išrašų, pateiktų kasos dokumentų nustatyta, kad UAB „I.“ piniginių lėšų likutis 2013-05-10 dienai DNB banko sąskaitose buvo 7 249,03 Lt. Dar daugiau, bendrovei neturint jokio turto, tik skolą Turto fondui, V. K. sudarė rezervacines sutartis dėl butų neva planuojamuose statyti 3 ir 4 aukštuose: 2013-03-21 su J. C. (po to 2013-11-26 sudaryta nauja rezervavimo sutartis dėl buto 1 aukšte), 2013-03-22 su I. K., 2013-03-23 su Z. V., 2013-04-02 su V. Š., 2013-04-23 su S. A., 2013-05-03 su V. B., 2013-05-07 su R. V., nors neturėjo jokio teisėto pagrindo tikėtis, kad galutinai išpirks turtą ir bus gauti leidimai 3-4 aukštų statyboms. Iš sudaromų rezervacinių sutarčių skaičiaus bei tempo, atsirandančių vis patrauklesnių pasiūlymų (papildomi aukštai, terasos), žemesnė kaina, jei bus sumokėtas didesnis avansas, areštuoto turto rezervavimo, perleisto „UAB „T. M.“ turto rezervavimo, netgi laidavimo savo turtu (V. B.), kai žinojo, kad bendrovė neturi jokio turto, pats taipogi neturėjo jokio realaus turto, kurio pakaktų įsipareigojimo vykdymui, – akivaizdu, jog buvo siekiama bet kokia kaina pritraukti kuo daugiau klientų, nepaisant to, kad bendrovėje situacija vis blogėjo. Pats V. K. laidavimas savo turtu, priešingai nei teigia gynyba, negali būti laikomas nuoširdžiu ketinimu vykdyti įsipareigojimus, nes V. K., bent jau oficialiais duomenimis, tokios vertės turto neturėjo, o ir teismui nurodė negavęs sau iš nukentėjusiųjų gautų pinigų, nes viską perdavęs E. J., šio reikalavimu išgryninęs iš banko sąskaitos. Taigi, ir sudarydamas laidavimo sutartį V. K. žinojo, kad ši sutartis nebus įvykdyta ir realiai nukentėjusiojo turtiniai interesai ja nėra užtikrinami, o tik neapibrėžtam laikui nukeliamas nukentėjusiojo informavimas apie realią padėtį.

Po to, kai 2013-04-10 pasirašė privatizavimo objekto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“, nors sutarties 13 punktu buvo draudžiama be VĮ Valstybės turto fondo raštiško leidimo objektą parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, V. K. 2013-04-26 sudarė rezervacijos sutartį su S. A., 2013-05-03 su V. B., 2013-05-07 su R. V., 2013-05-14 su V. S., 2013-05-17 su A. A., 2013-05-27 su P. K., 2013-06-14 su A. K. ir 2013-06-27 su Ž. B.. Nors V. K. nesutinka, kad neturėjo įgaliojimų parduoti (taigi, ir rezervuoti) patalpas, toks nesutikimas yra deklaratyvus ir prieštaraujantis minėtos privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties turiniui. Šias sutartis sudarinėjo, nors jau buvo gavęs pretenzijas dėl sutarties su Turto fondu sąlygų nevykdymo, o 2013-05-29 jau buvo gavęs ir pranešimą, kad pirkimo-pardavimo sutartis bus nutraukta dėl jos sąlygų nevykdymo. Aplinkybė, kad UAB „I.“ sumokėjo už pastatus ir 2013-06-05 buvo pasirašytas pastatų priėmimo-perdavimo aktas, taipogi nereiškė, kad privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartis visiškai įvykdyta, nes UAB „I.“ už žemės sklypą taip ir nesumokėjo visos kainos. Akivaizdu, kad V. K. suvokė, jog UAB „I.“ neįvykdys nei pirkimo-pardavimo sutarties, nei rezervacinių sutarčių, kadangi ir tuomet bendrovė absoliučiai neturėjo finansinių galimybių jas įvykdyti, dėl ko ir buvo 2013-07-03 sudaryta turto rezervavimo sutartis Nr. 130703-1 su UAB „T. M.“, kuriai rezervavo 11 patalpų, po to 2013-08-29 su UAB „T. M.“ jau sudarė šių patalpų pirkimo-pardavimo sutartis (už bendrą 278 980 Lt kainą ir dalinio įrengimo/ renovavimo kainą 532 933 Lt), o 2014-04-02 – ir likusių patalpų pirkimo-pardavimo sutartį (už 1 230 044, 45 Lt). Aplinkybė, kad 2014-04-01 su UAB „T. M.“ buvo sudaryta ir sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo“, nesudaro teismui pagrindo manyti, kad lūkesčiai dėl turto atpirkimo buvo pagrįsti, nes, kaip minėta, UAB „I.“ turtinė padėtis ne tik buvo bloga, bet ir dar blogėjo, nebuvo investuotojų, nebuvo jų ir ieškoma, nebuvo jokio realaus planavimo, jokio kito pajamų šaltinio, kaip tik nauji „pirkėjai“, ir visas planavimas buvo tik gauti pinigų iš šių pirkėjų, žinant, kad mainais žmonės negaus turto ir neatgaus pinigų. Pažymėtina, kad iš sutarčių, sudarytų tarp UAB „I.“ ir UAB „T. M.“, banko sąskaitų duomenų matyti, jog UAB „T. M.“ savo įsipareigojimus vykdė, t. y. nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31 sumokėjo UAB „I.i“ 2 845 160,32 Lt, o UAB „I.“ UAB „T. M.i“ atliko darbų ir suteikė paslaugų už 2 596 743,09 Lt. Taigi UAB „I.“ gavo piniginių lėšų iš UAB „T. M.“, taip pat gavo 2 552 770,50 Lt iš pirkėjų pagal rezervacines sutartis, tačiau liko skolinga ir vieniems, ir kitiems, be to, akivaizdu iš palyginti nedidelio skolos likučio bendrovei „T. M.“, – butų statybos darbus atlikinėjo vykdydami įsipareigojimą ne nukentėjusiesiems, o UAB „T. M.“, todėl kritiškai vertintini V. K. argumentai, neva butų statybos darbai rodo, kad siekta įvykdyti rezervacines sutartis. V. K., kaip direktorius, žinojo ir tai, kad dėl parkavimo vietų nebuvo teikti prašymai įregistruoti bei dokumentai, patvirtinantys šių objektų suformavimo teisėtumą ir daiktinių teisių į juos atsiradimą, tačiau pasirašinėjo ir sutarčių priedus dėl parkavimo, ne tik pasirašinėjo, bet ir matė, kad žmonės šių sutarčių pagrindu moka dideles sumas, nepaisant to, kad pati parkavimo kaina nurodoma simbolinė (pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą manyti, kad būtent dėl simbolinės kainos sutartis atrodė patrauklesnė).

Toliau, UAB „I.“ turtinei padėčiai tik blogėjant, kaltinamasis sudaro butų rezervacines sutartis: 2013-08-18 su S. S., 2013-12-17 su R. B., 2013-12-31 su L. K., 2014-02-07 su E. Š., 2014-02-07 su N. B., 2014-02-21 su A. K.. Žinodamas, jog UAB „I.“ sąskaitos areštuotos, o visas pastatas parduotas UAB „T. M.“, V. K. 2014-04-08 sudarė sutartį su R. K. kaip UAB „S.“ atstovas, neva UAB „I.“ yra jį įgaliojusi parduoti rezervuojamą butą. Kaip UAB „I.“ atstovas V. K., žinodamas, kad jau visas pastatas parduotas UAB „T. M.“, 2014-07-15 sudarė rezervacinę sutartį su Š. L., 2014-08-10 – su E. S.

Teismas jau pasisakė dėl bendrininkavimo požymių. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad visų be išimties byloje aptariamų rezervacinių sutarčių su nukentėjusiasiais sudarymo metu, kaip ir tariamo jų vykdymo metu, V. K., konkliudentiniais veiksmais pritardamas E. J. veiksmams, panaudojo apgaulę prieš nukentėjusiuosius, suklaidindamas dėl turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu „priversdamas“ juos perduoti turtą savo, UAB „I.“ ar UAB „S.“ nuosavybei, ir ši apgaulė buvo esminė nukentėjusiesiems apsisprendžiant dėl sutarčių sudarymo ir savo turto (pinigų) perdavimo.

Kaip minėta, V. K. viso proceso metu menkino savo vaidmenį, teigdamas tik vykdęs E. J. nurodymus ir tikėjęsis, kad „viskas bus gerai“. Tačiau, taipogi minėta, V. K. ne pirmą kartą dirbo su E. J.; tai V. K. buvo UAB „I.“ ir UAB „S.“ vadovas, jis ne tik parengdavo ir pasirašydavo rezervacines sutartis, bet ir turėjo prieigą prie bendrovių sąskaitų, antspaudus, pats nurodė, kad tai jis užsakydavo medžiagas, samdydavo ar prižiūrėdavo darbuotojus; be to, kaip matyti iš specialisto išvados ir paties V. K. parodymų, jis sistemingai grynindavo dideles pinigų sumas ir neaišku, kur jos buvo panaudotos, kai neabejotinai suvokė UAB „I.“ turtinę padėtį ir realią galimybę vykdyti įsipareigojimus (tiksliau, tokios galimybės nebuvimą). Todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad V. K. buvo tik statytinis, fiktyvus vadovas, nežinojęs ir negalėjęs žinoti, kad sutartyse bei jų papildymuose įrašo melagingus duomenis, o jo nutylėjimas apie realias nukentėjusiųjų galimybes įsigyti turtą nėra esminis apgaulės požymis. Taip pat pažymėtina, kad V. K. apeliavimas į tai, jog E. J. jam grasino, kad jei nepasirašys, tai „bus kraštinis“ (už viską atsakys), nesuponuoja išvados, kad V. K. buvo per prievartą įdarbintas, neturėjo galimybės tiesiog palikti bendrovę. Jeigu jam, kaip nurodo, buvo grasinama, vadinasi, V. K. jau tuomet suprato tokios veikos neteisėtumą, tačiau nepasitraukė, ir toliau pirkėjams nurodinėjo melagingas aplinkybes dėl sandorių tikrumo, tokiu būdu ir tapo atsakingu baudžiamojo įstatymo tvarka.

Kaip minėta, 2014-04-29 V. K. parašė ikiteisminio tyrimo įstaigai paaiškinimą dėl A. A. skundo, kuriame nurodė, kad projekto vystymo eigoje atsirasdavo neplanuotų ir nenumatytų aplinkybių dėl projekto dokumentacijos derinimo, statybos leidimo gavimo. Taip pat nurodė, kad pardavimas klientui vėluoja dėl teismo (nes teismo nutartimi buvo priversti pristabdyti statybą, kol nebus išpirktas žemės sklypas iš Valstybės turto fondo), o šiam momentui visi dokumentai sutvarkyti ir jie pasiruošę su klientu sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Teigė, kad informacijos nuo kliento jam kaip vadovui asmeniškai pateikta nebuvo, t. y. nei raštų, nei telefoninių skambučių nėra gavęs; statybos darbus planuojama pabaigti šiais (2014) metais rugpjūčio mėnesį. Jeigu klientas kategoriškai atsisako pirkti butą, jie pasiruošę kliento prašymu grąžinti avansą patvirtintu grafiku. Jie negavo paštu siųstų raginimų ir pretenzijų dėl pinigų grąžinimo. Klientas bendravo su įgaliotu parduoti butus E. J., kuris turėjo pasakyti klientui, kad esant reikalui, avansas bus grąžintas jam parašius prašymą (5 t., b. l. 40). Šis paaiškinimas vaizdžiai parodo, jog V. K. tiesiog ignoravo susiklosčiusią faktinę padėtį, nes paaiškinimo surašymo momentu visas pastatas jau buvo parduotas UAB „T. M.“, ir UAB „I.“ neturėjo jokios realios galimybės vykdyti įsipareigojimų, jokie dokumentai sutarčių pasirašymui nebuvo sutvarkyti, galbūt nebuvo klientų rašytinių prašymų grąžinti pinigus, tačiau klientų pretenzijų tikrai buvo, o jokių patvirtintų grafikų (pavyzdžiui, rezervacinėse sutartyse ir jų pratęsimuose nurodytų terminų) UAB „I.“ visiškai nesilaikė. Iš visų byloje nagrinėjamų atvejų tik su vienu iš nukentėjusiųjų buvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis, o ir sudaryta ji buvo, teismo manymu, pritariant nukentėjusiojo argumentams, tik todėl, kad Š. L. šeima buvo pasirengusi sumokėti grynais pinigais, nes, kaip matyti iš veiksmų eigos, iš Š. L. nebuvo reikalaujama susimokėti daugiau, nei buvo nurodyta rezervacinėje sutartyje. Čia pažymėtina, kaip nurodė Š. L. ir liudytoja R. L., UAB „T. M.“ atstovas, sužinojęs apie tai, kad 25 000 Lt rezervavimo suma jau sumokėta, buvo nustebęs, netgi išėjo su V. K. ir jie ten dėl kažko tarėsi. Šios aplinkybės paneigia ir kaltinamojo argumentus, neva jis buvo realiai susitaręs su UAB „T. M.“, kad rezervacinės sutartys bus vykdomos. Tokius jo argumentus paneigia ir tai, kad V. K. nei vieno iš nukentėjusiųjų neinformavo, kad jų rezervuoti butai parduoti ir kad jie turi teisę butus išpirkti. V. K. paaiškinimas, kad niekas jo apie tai neklausinėjo, apskritai nesuprantamas, nes nukentėjusieji juk nebuvo informuoti, todėl neaišku, kokiu pagrindu jiems turėjo kilti toks klausimas.

Taigi, byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina tiek V. K. bendrininkavimą su E. J., tiek ir jų bendrą tiesioginę tyčią. Antai liudytojas V. L., dirbęs kaip statybos vadovas ir apsaugos darbuotojas, nurodė, kad kiek matė, parduodamus butus aprodydavo E. J. ir V. K.. Liudytojas, būdamas statybiniame vagonėlyje su kolega A. J., matė, kaip žmonės ateidavo apžiūrėti butų ir grynaisiais pinigais mokėdavo E. J. ir V. K. už butų rezervacijas. Porą kartų V. K. jo prašė parodyti žmonėms statomus butus, kadangi jie galėdavo atvažiuoti tik vakare. Kokiems žmonėms leido apžiūrėti rezervuotus butus, nepamena. Kelis kartus V. K. pas apsaugą, t. y. pas jį, palikdavo pasirašytas butų rezervavimo sutartis, kurias turėjo atsiimti žmonės vakare. Taip pat liudytojas teigė, kad statybos pajudėjo tik kai butus įsigijo UAB „T. M.“. Kaip buvo minėta, nors dalis nukentėjusiųjų, o taipogi ir liudytojai, pavyzdžiui, I. K., I. Ž. Z. akcentavo būtent E. J. aktyvius veiksmus, tačiau, kaip minėta, V. K. buvo bendrovių direktorius, žinojo jų turtinę padėtį, savo veiksmais – sutarčių pasirašymu, pinigų priėmimu, pažadais, neįvykdomais įsipareigojimais (laidavimu), bei neveikimu – reikšmingų nukentėjusiųjų apsisprendimui aplinkybių nutylėjimu pritarė E. J., palaikydamas bendrą neva sėkmingo verslo įvaizdį, todėl darytina išvada, kad V. K. kaltė pasitvirtino. Teismas patikslino kaltinime padarytus rašymo apsirikimus, tokius kaip I. V. brokerės J. B. įvardijimą J. C., taip pat dėl veikoje prieš J. O. nurodytos datos, kad V. K. priedą prie sutarties, kuriuo J. O. įsipareigojo sumokėti 20000 Lt, pateikė ne 2013-03-23, o 2013 m. lapkričio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku (nes priedas prie sutarties buvo sudarytas 2013-11-25; 4 t., b. l. 30). Taip pat teismas epizode dėl 50000 Lt išviliojimo iš J. O. šalina iš kaltinimo aplinkybę „2013-05-22, žinodamas, kad 2013-09-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi turtas areštuotas (dėl neatsiskaitymo su VĮ Valstybės turto fondu pagal 2013-04-10 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 19-2013)“, nes akivaizdu, jog 2013 m. gegužės mėnesį negalėjo būti žinoma, kad vėliau, rugsėjo mėnesį, turtas bus areštuotas teismo.

Apibendrinant darytina išvada, kad yra įrodyta, jog V. K. padarė nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1366 patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis – 130 litų. Bazinė socialinė išmoka yra rodiklis socialinės apsaugos išmokoms ir kitiems teisės aktų nustatytiems dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti, todėl kvalifikuojant V. K. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, turto vertė skaičiuotina pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusį socialinių išmokų rodiklį. Konstatuotina, kad V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nusikaltimai prieš D. B., I. V., V. Š., A. A., P. K., R. B., E. Š., E. S., I. K., Z. V., S. A., Š. L.), 182 straipsnio 2 dalį (nusikaltimai prieš A. K., J. O., J. C., J. B., V. S., A. K., Ž. B., S. S., L. K., N. B., R. K., A. K., V. B., R. V.).

Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis)

Teisiamojo posėdžio metu V. K., nors nurodė, kad kaltę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pripažįsta, tačiau iš jo parodymų matyti, kad jis, nors faktinių aplinkybių neneigia, tačiau savo veiksmus vertina kaip aplaidų, o ne apgaulingą UAB „S.“ ir UAB „I.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, nesiekiant paslėpti vykdyto sukčiavimo. Pasak kaltinamojo, jis pripažįsta, tai buvo jo pareiga vesti buhalteriją, ypač su grynais pinigais, o jis leido E. disponuoti pinigais. Su tokiu vertinimu teismas neturi pagrindo sutikti, nes aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra ne leidimas disponuoti pinigais. Buhalterinė apskaita – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Tuo metu BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šis nusikaltimas padaromas tik neatsargia kaltės forma.

Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014). Byloje nustatyta, kad V. K. laikotarpiu nuo 2010-11-30 iki 2017-01-27 ėjo UAB „S.“ direktoriaus pareigas ir laikotarpiu 2012-12-31 iki 2015-03-04 – UAB „I.“ direktoriaus pareigas. Vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies; 6 straipsnio 2 dalies; 16 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies; 19 straipsnio 1 dalies; 19 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 dalies bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių „Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas“ 3 dalies nuostatų ir 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata, „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalies nuostata – „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Č. parodė, kad tvarkė buhalteriją UAB „S.“. Jam nuolat trūko dokumentų, nebuvo sąskaitų, sunku buvo jas išgauti, matydavo, kad buvo kažkokie mokėjimai, bet nebuvo sąskaitų, sunku buvo bendrauti, nes neatsakydavo į elektroninius laiškus, todėl nusprendė jiems nebedirbti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas taip pat nurodė, kad su V. K. jam buvo sunku bendrauti, nes visada trūkdavo bendrovės apskaitos dokumentų, sąskaitų, pirkimo čekių, banko sąskaitų išklotinių. Atitinkamai ir liudytojas R. D. dėl UAB „I.“ parodė, kad reikalavo dokumentų, tai nebuvo atlikta, jeigu ir pateikė, tai labai mažai. Buvo kreiptasi į įmones, kurios vedė apskaitą, jos perdavė tą, ką turėjo, bet tai nebuvo visi dokumentai, jų trūko. Liudytoja I. V. taip pat nurodė, jog V. K. bendrovės UAB „I.“ dokumentus pateikdavo netvarkingus, ne laiku ir tik jį paraginus, kad jis privalo pateikti. Neprisimena, ar bendrovė turėjo turto, tik prisimena, kad bendrovė visada dirbo nuostolingai, o 2014 m. V. K. jai pranešė, kad kažkokie dokumentai sudegė. Kaip minėta, Specialisto išvada nustatyta, kad tyrimui pateiktame UAB „S.“ Kasos knygos (Lt) 9 lape, už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2011-11-30, nėra įrašų apie 34 500,00 Lt gautų pagal Kasos pajamų orderio Kvitą (Serija11-06) iš N. K. pagal 2011-11-08 Preliminarią būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), užpajamavimą, nepateikti UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai už 2013 - 2015 metų tiriamąjį laikotarpį, todėl negalima nustatyti, kaip UAB „S.“ 2013 - 2015 metų apskaitoje buvo apskaityta iš A. K. gauta 50 000 Lt (14 481,00 Eur) paskola pagal 2013-06-20 Paskolos sutartį, jos panaudojimas bei grąžinimas; taip pat neįtraukti į apskaitą iš J. C. gauti 4 000 Lt (1 158,48 Eur) pagal 2014-04-03 Parkavimo vietos rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš R. K. gauti 70 000 Lt (20 273,40 Eur) pagal 2014-04-08 Preliminarią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už buto adresu (duomenys neskelbtini) rezervaciją, kuriuos J. C. ir R. K. pervedė į bendrovės DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pats V. K. šių sandorių fakto neneigia. Juos patvirtina A. K., N. K. parodymai, 2011-11-08 Preliminari būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Kasos pajamų orderio kvitas (Serija11-06), 2013-06-20 Paskolos sutartis, kuria A. K. neatlygintinai paskolino UAB „S.“ 84 900 Lt (kaip nustatyta, realiai paskolos suma buvo 50 000 Lt), 2013-05-28 N. K. pretenzija dėl preliminariosios būsto pirkimo-pardavimo sutarties nevykdymo, 2013-07-28 Priedas prie (paskolos) sutarties, kuriuo paskolos gavėjas įsipareigojo atlikti mokėjimus nustatytu laiku; J. C. ir R. K. parodymai, mokėjimo nurodymai ir UAB „S.“ banko sąskaitos duomenys, patvirtinantys J. C. sumokėjimą 4 000 Lt pagal 2014-04-03 Parkavimo vietos rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. K. sumokėjimą 70 000 Lt pagal 2014-04-08 Preliminarią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už buto adresu (duomenys neskelbtini) rezervaciją.

Taip pat specialisto išvada nustatyta, kad V. K. nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą piniginių lėšų, iš viso 1 062 613,00 Lt (307 753,99 Eur) iš jų 787 663,00 Lt (228 122,97 Eur), gautų į UAB I. banko sąskaitą, 234 200,00 Lt (67 829,00 Eur), gautų grynais pinigais pagal UAB „I.“ kasos pajamų orderius, 36 750,00 Lt (10 643,53 Eur) neišdavė pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų už pinigines lėšas, gautas UAB „I.“ vardu iš D. B., J. O., J. C., I. V., J. B., V. Š., V. S., A. A., P. K., A. K., Ž. B., S. S., R. B., L. K., E. Š., N. B., A. K., E. S., I. K., Z. V., S. A., V. B., R. V., ir Š. L. už butų adresu (duomenys neskelbtini) rezervacijas. Šias aplinkybes patvirtina tiek paties kaltinamojo parodymai, tiek UAB „I.“ finansiniai apskaitos dokumentai, sutartys, sudarytos su nukentėjusiaisiais, nukentėjusiųjų parodymai apie piniginių sumų pervedimus, perdavimus grynais pinigais, tiek ir minėta specialisto išvada, kurioje detalizuotas dokumentų trūkumas bei esamų dokumentų turinys, duomenys apie įplaukas bei išlaidas, jų tikslingumą.

Tokie V. K. veiksmai, nepateikimas UAB „S.“ ir UAB „I.“ buhalterinės apskaitos dokumentų už tiriamuosius laikotarpius Juridinių asmenų registrui, buhalterinės apskaitos taisyklių sistemingas pažeidimas, neįtraukiant į buhalterinę apskaitą atliktų finansinių operacijų, didžiulių sumų, jų nepagrindžiant, ką patvirtina specialisto išvados duomenys, sukėlė baudžiamojo įstatymo numatytus padarinius, t. y. lėmė negalimumą iš dalies nustatyti UAB „S.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31 ir UAB „I.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31. Tai patvirtina ir jo paties nurodomos aplinkybės, kaip kad, pavyzdžiui, didelių sumų grynųjų pinigų išėmimas iš UAB „I.“ sąskaitos, perdavimas E. J. niekaip neįforminus ir nepagrindus perdavimo. V. K. teisinasi tuo, kad nežino, kur E. J. pinigus panaudojo; šios aplinkybės iš tiesų nežinomos, nes dėl V. K. įstatymo reikalavimų sistemingo nesilaikymo ir nėra galimybės nustatyti, kam tos lėšos buvo panaudotos. Teisiamajame posėdyje V. K. argumentavo, kad su kai kuriais pirkėjais buvo atsiskaityta, pinigai buvo grąžinti, tačiau, kaip matyti iš specialisto išvados, V. K. su kai kuriais asmenimis, kurie buvo sudarę rezervacines sutartis dėl butų (duomenys neskelbtini) įsigijimo, atsiskaitė gavęs avansus naujų rezervacinių sutarčių pagrindu, kurių neįtraukė į apskaitą, taigi, toks sistemingas teisės aktų reikalavimų ignoravimas nesudaro pagrindo manyti, jog V. K. kaltės forma yra neatsargi, priešingai, akivaizdu, kad tvarkė bendrovių buhalterinę apskaitą apgaulingai, t. y. veikė tiesiogine tyčia, siekdamas nuslėpti vykdomą sukčiavimą.

Kadangi V. K., būdamas atsakingas už teisingą buhalterinės apskaitos vedimą, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>; Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 16 straipsnio 1 dalies nuostatą (2012-04-24 Įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, II. „Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas“ 3 dalies nuostatą „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“ – bei atsižvelgus į tai, kad, kaip teismas jau pasisakė, pinigai iš nukentėjusiųjų pasisavinti panaudojus esminę apgaulę, ir dėl tokių bendrovės vadovo V. K. veiksmų negalima iš dalies nustatyti UAB „S.“ ir UAB „I.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31, darytina išvada, kad V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Skirdamas V. K. bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė 12 nesunkių (BK 182 straipsnio 1 dalis), 2 apysunkius (BK 222 straipsnio 1 dalis), 14 sunkių (BK 182 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų, nusikaltimai baigti ir padaryti tiesiogine tyčia, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog V. K. anksčiau nebuvo teistas, 1 kartą (2016 m.) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą (28 t., b. l. 11-15), 2013-2016 m. daug kartų baustas administracine tvarka, iš esmės vien už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dažniausiai – už nustatyto greičio viršijimą, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (28 t., b. l. 22-36), dirba: UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo (duomenys neskelbtini) (28 t., b. l. 121-126), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (28 t., b. l. 115-120), tuo pačiu metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (28 t., b. l. 95-106), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo (duomenys neskelbtini) (28 t., b. l. 107-114), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo (duomenys neskelbtini) (28 t., b. l. 101-106), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo (duomenys neskelbtini) (28 t., b. l. 90-94), Prieš tai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (28 t., b. l. 75 -89), UAB „(duomenys neskelbtini).“ direktorius nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (28 t., b. l. 64-74), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (28 t., b. l. 52-63); Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Transporto priemonių registre duomenų nerasta, hipotekos registre nerasta.

Už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato išimtinai laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų. Atsižvelgus į šią aplinkybę, į tai, kad V. K. nors anksčiau neteistas, tačiau geranoriškai nesiėmė jokių veiksmų nukentėjusiųjų nuostoliams kompensuoti (išskyrus A. ir N. K., kurie ir nereikalavo atlyginti žalą), į jo nusikalstamų veikų sistemingumą, bendrą padarytos žalos dydį, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą bausmę ar atidėjus bausmės vykdymą. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiųjų lūkesčius labiau atitiktų žalos atlyginimas, todėl anksčiau atlikęs bausmę, kaltinamasis anksčiau galės pradėti atlyginti padarytą žalą. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam skirtinos mažesnės nei bausmės vidurkis bausmės, jų dydį parenkant atsižvelgus į nusikalstamų veikų intensyvumą, jų padarymo laiką bei aplinkybes, turtinės žalos dydį.

Teismas pažymi, kad byla nebuvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, net jei būtų nustatyta, kad V. K. pagal dalį kaltinimų kaltę pripažino, BK 64 straipsnis negali būti taikomas.

Bausmės už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nesunkius nusikaltimus, jas apimant, bendrintinos su bausmėmis už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytus sunkius nusikaltimus, po to bausmes už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus tarpusavyje iš dalies sudedant, t. y. prie didžiausios bausmės pridedant ne mažiau kaip po 3 mėnesius už kiekvieną nusikalstamą veiką, po to dalinio sudėjimo būdu bendrintinos su bausmėmis už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas pradėjus bausmės vykdymą naikintinos.

Dėl civilinių ieškinių.

Pirmiausia teismas pažymi, kad civilinius ieškinius, kaip atskirus procesinius dokumentus, byloje pareiškė ne visi nukentėjusieji. Tačiau visi nukentėjusieji, išskyrus A. K., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prašė išieškoti iš kaltų asmenų padarytą turtinę žalą, kurią nukentėjusieji grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis ir įrodymais, kaip ir kaltinimas dėl nusikaltimų padarymo. T. y. nukentėjusieji savo parodymuose išsamiai išdėstė sandorių sudarymo ir jų turto (piniginių lėšų) praradimo apgaulės įtakoje aplinkybes ir prašė iš kaltų asmenų išieškoti žalos atlyginimą. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad tai, jog dalis nukentėjusiųjų nėra pareiškę civilinių ieškinių, nekliudo teismui išspręsti turtinės žalos atlyginimo klausimą. Toks išsprendimas, teismo įsitikinimu, nepažeidžia kaltinamojo teisių ir interesų, nes visos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiųjų turtiniais praradimais, jam buvo žinomos nuo pat sandorių sudarymo; be to, jei nukentėjusieji būtų turėję kreiptis teisinės pagalbos, neabejotinai nukentėjusiesiems tai būtų papildoma finansinė našta, kuri po to atitektų ir pačiam kaltinamajam.

Taip pat pažymėtina dėl civilinių ieškinių, kuriuose nurodoma, kad už padarytą žalą atsakinga ir UAB „T. M.“, – ši bendrovė ar jos darbuotojai byloje nėra kaltinami padarę nusikalstamas veikas, todėl teismas dėl šios bendrovės baudžiamosios ir/ar civilinės atsakomybės nesprendžia.

I. V. pareiškė prašymą dėl 15 000 Lt (4 344,30 Eur) turtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 96-97). Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

R. B. pareiškė prašymą dėl 20 400 litų (5 908, 25 Eur) turtinės žalos atlyginimo (6 t., b. l. 133-137). Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

N. B. pareiškė prašymą dėl 42 000 litų (12 164, 04 Eur) turtinės žalos atlyginimo (7 t., b. l. 74-75, 79-81). Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

S. A. pareiškė prašymą dėl 15 000 litų (4 344,30 Eur) turtinės žalos atlyginimo (8 t., b. l. 5-63). Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

I. K. pareiškė prašymą dėl 10 000 litų (2896,20 Eur) turtinės žalos atlyginimo (8 t., b. l. 16-20). Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

D. B. pareiškė prašymą dėl 13 000 Lt (3765,06 Eur) turtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 13-17). Teisminio nagrinėjimo metu pateikė civilinio ieškinio papildymą, kuriame nurodė, kad pagal 2013-03-19 turto rezervavimo sutarties 1.7 ir 4.3 p. pardavėjas buvo įpareigotas iki 2013-07-05 grąžinti turto rezervavimo mokestį, taip pat kitus mokėjimus, t. y. sutartyje numatytas terminas įvykdyti sutartinę prievolę. Pardavėjas veikė kaip verslininkas, todėl D. B. papildomai prašo priteisti 6 procentus metinių palūkanų nuo 3 756 eurų sumos, skaičiuojant nuo 2013-07-05 iki teismo nuosprendžio dalyje, kurioje būtų tenkintas civilinis ieškinys, įvykdymo. Be to, dėl nusikalstamos veikos jis patyrė neturtinę žalą, t. y. nervinį stresą ir pažeminimą, depresiją. Dėl prarastų piniginių lėšų atsirado nepasitikėjimas savimi ir baimė. Praradęs santaupas, iki šiol jaučia psichologinius nepatogumus. Todėl prašo priteisti 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimą (31 t., b. l. 124). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis ieškinį palaikė.

J. O. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 82 500 Lt (23 893,65 Eur) turtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 40-44). Ieškinyje nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausoje, dėl buto renovuojamame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rezervavimo su tikslu jį įsigyti. Ieškinyje vadovaujamasi CK 6.624 straipsnio nuostatomis, motyvuojama, kad UAB „I.“ direktorius V. K. bei E. J., atlikdami galimai nusikalstamą veiką, veikė UAB „I.“ vardu, tas pat pasakoma apie I. Ž. bei I. K., veikusius UAB „T. M.“ vardu, todėl manoma, kad turtinė žala priteistina solidariai iš galimai nusikalstamą veiką padariusių tiek fizinių asmenų, tiek ir juridinių asmenų, kurių vardu šie galimai nusikalstami veiksmai buvo padaryti. Teismo posėdžio metu civilinį ieškinį palaikė.

J. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 36 704 Lt (10 630,21 Eur) turtinės žalos atlyginimo priteisimo (4 t., b. l. 121-124). Ieškinyje vadovaujamasi CK 6.624 straipsnio nuostatomis, motyvuojama, kad UAB „I.“ direktorius V. K. bei E. J., atlikdami galimai nusikalstamą veiką, veikė UAB „I.“ vardu, tas pat pasakoma apie I. Ž. bei I. K., veikusius UAB „T. M.“ vardu, todėl manoma, kad turtinė žala priteistina solidariai iš galimai nusikalstamą veiką padariusių tiek fizinių asmenų, tiek ir juridinių asmenų, kurių vardu šie galimai nusikalstami veiksmai buvo padaryti. Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

V. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 000 Lt (8688,60 Eur) turtinės žalos atlyginimo priteisimo (4 t., b. l. 164-168). Ieškinyje taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausoje, dėl buto renovuojamame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rezervavimo su tikslu jį įsigyti. Ieškinyje vadovaujamasi CK 6.624 straipsnio nuostatomis, motyvuojama, kad UAB „I.“ direktorius V. K. bei E. J., atlikdami galimai nusikalstamą veiką, veikė UAB „I.“ vardu, tas pat pasakoma apie I. Ž. bei I. K., veikusius UAB „T. M.“ vardu, todėl manoma, kad turtinė žala priteistina solidariai iš galimai nusikalstamą veiką padariusių tiek fizinių asmenų, tiek ir juridinių asmenų, kurių vardu šie galimai nusikalstami veiksmai buvo padaryti. Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

V. S. pareiškė civilinį ieškinį 61 000 Lt (17 666,82 Eur) turtinės žalos atlyginimo priteisimo (5 t., b. l. 19-23). Ieškinyje taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausoje, dėl buto renovuojamame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rezervavimo su tikslu jį įsigyti. Ieškinyje vadovaujamasi CK 6.624 straipsnio nuostatomis, motyvuojama, kad UAB „I.“ direktorius V. K. bei E. J., atlikdami galimai nusikalstamą veiką, veikė UAB „I.“ vardu, tas pat pasakoma apie I. Ž. bei I. K., veikusius UAB „T. M.“ vardu, todėl manoma, kad turtinė žala priteistina solidariai iš galimai nusikalstamą veiką padariusių tiek fizinių asmenų, tiek ir juridinių asmenų, kurių vardu šie galimai nusikalstami veiksmai buvo padaryti. Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

P. K. pareiškė civilinį ieškinį 10 000 Lt (2896,20 Eur) priteisimo (5 t., b. l. 58-62). Ieškinyje taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausoje, dėl buto renovuojamame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rezervavimo su tikslu jį įsigyti. Ieškinyje vadovaujamasi CK 6.624 straipsnio nuostatomis, motyvuojama, kad UAB „I.“ direktorius V. K. bei E. J., atlikdami galimai nusikalstamą veiką, veikė UAB „I.“ vardu, tas pat pasakoma apie I. Ž. bei I. K., veikusius UAB „T. M.“ vardu, todėl manoma, kad turtinė žala priteistina solidariai iš galimai nusikalstamą veiką padariusių tiek fizinių asmenų, tiek ir juridinių asmenų, kurių vardu šie galimai nusikalstami veiksmai buvo padaryti. Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

A. K. pareiškė civilinį ieškinį 85 000 Lt (24 617,70 Eur) priteisimo (5 t., b. l. 78-81). Ieškinyje taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausoje, dėl buto renovuojamame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rezervavimo su tikslu jį įsigyti. Ieškinyje vadovaujamasi CK 6.624 straipsnio nuostatomis, motyvuojama, kad UAB „I.“ direktorius V. K. bei E. J., atlikdami galimai nusikalstamą veiką, veikė UAB „I.“ vardu, tas pat pasakoma apie I. Ž. bei I. K., veikusius UAB „T. M.“ vardu, todėl manoma, kad turtinė žala priteistina solidariai iš galimai nusikalstamą veiką padariusių tiek fizinių asmenų, tiek ir juridinių asmenų, kurių vardu šie galimai nusikalstami veiksmai buvo padaryti. Ieškiniu prašė: ieškovui sumokėjus numatytą buto rezervavimo sutartyje likusią turto kainą, perduoti jam nuosavybės teises (patvirtinti pas notarą Turto rezervavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) rezervuoto buto pirkimo-pardavimo sutartį) į 2013-06-14 rezervuotą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teisminio nagrinėjimo metu A. K. pateikė papildomą prašymą priteisti jam 6000 eurų neturtinę žalą (31 t., b. l. 141). Posėdžio metu nurodė, kad neturtinė žala susijusi su jo jausmais, patirtais sukrėtimais sužinojus, kad liko apgautas ir be didelės sumos, kuri jam reikšminga. Turėjo nuomotis būstą ir gyventi nepalankiomis sąlygomis, turėjo finansinių išlaidų.

S. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė prašymą dėl 120 000 Lt (34 754,40 Eur) priteisimo (6 t., b. l. 84). Teisminio nagrinėjimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriame aptarė turto rezervavimo sutarties sudarymo aplinkybes. Taip pat nurodė, kad po to, kai sumokėjo už rezervuojamą butą avansą, V. K. jos rezervuotą butą 2013-08-29 sutartimi pardavė UAB „T. M.“, o jau po to – 2013-09-18 sudarė su nukentėjusiąja Turto rezervavimo sutartį, pagal kurią ji sumokėjo visą buto kainą, 120 000 Lt. UAB „I.“, parduodama jai (S. S.) svetimą daiktą, ne tik pažeidė pardavėjo pareigas, bet ir padarė nusikalstamą veiką. Ji nežinojo, kad perka svetimą daiktą, sumokėdama visą kainą, ji tikėjosi, kad parduodamas butas priklauso pardavėjui. Todėl ji (S. S.) esmingai suklydo, o V. K. sąmoningai ir tyčia, žinodamas, kad parduoda svetimą turtą, sąmoningai to siekė, pardavė jai svetimą daiktą, taip apgaule užvaldė S. S. turtą, t. y. 34 754,40 Eur. Dėl padaryto nusikaltimo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, kelias dienas negalėjo valgyti normalaus maisto, teko kreiptis į gydytojus. Prarado pinigus ir viltį įsigyti būstą, reikėjo vykti į policiją apklausai. Buvo sutrikdytas normalus jos ir jos artimųjų gyvenimas, nes ji augina neįgalų vaiką, teko rūpintis ne tik vaiku, bet ir savo sveikata. Neturtinę žalą dėl prarastų pinigų, labai ilgo ikiteisminio tyrimo ir visų nepatogumų, išaugusių butų kainų vertina 10 000 eurų. Be to, ji neturi teisinių žinių, dėl to reikėjo samdyti advokatą, kad būtų tinkamai užtikrintos jos teisės procese. Prašo priteisti 34 754,40 Eur turtinės žalos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 1000 Eur proceso išlaidų už advokato paslaugas (31 t., b. l. 98-99, 186).

L. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 40 000 litų (11 584,80 Eur) turtinės žalos atlyginimo (6 t., b. l. 167-170). Ieškinyje taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausoje, dėl buto renovuojamame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rezervavimo su tikslu jį įsigyti. Ieškinyje vadovaujamasi CK 6.624 straipsnio nuostatomis, motyvuojama, kad UAB „I.“ direktorius V. K. bei E. J., atlikdami galimai nusikalstamą veiką, veikė UAB „I.“ vardu, tas pat pasakoma apie I. Ž. bei I. K., veikusius UAB „T. M.“ vardu, todėl manoma, kad turtinė žala priteistina solidariai iš galimai nusikalstamą veiką padariusių tiek fizinių asmenų, tiek ir juridinių asmenų, kurių vardu šie galimai nusikalstami veiksmai buvo padaryti. Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

E. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 25 000 litų (7 240,50 Eur) turtinės žalos atlyginimo (7 t., b. l. 13-16). Ieškinyje taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausoje, dėl buto renovuojamame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rezervavimo su tikslu jį įsigyti. Nurodoma, kad UAB „I.“ ir UAB „T. M.“ vadovų ir atstovų veikloje yra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Bendrovės veikė pagal nusikalstamos veikos schemą, kuri numatė pinigų, surinktų iš rezervavusių butus asmenų, „išplovimą“, „švariai išplaunant“ nekilnojamą turtą, į kurį galėtų būti nukreiptas nukentėjusių asmenų finansinis reikalavimas civilinės teisenos tvarka. Visi butai keleto sandorių pasėkoje be apsunkinimo parduoti UAB „T. M.“, kuri neatsakinga pagal butų rezervavimo sutartis, tokiu būdu visi sandoriai buvo skirti tik tam, kad civiliniais teisiniais sandoriais būtų užmaskuota nusikalstama veika.

R. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 70 000 litų (20 273,40 Eur) turtinės žalos atlyginimo (7 t., b. l. 161-164). Ieškinyje taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausoje, dėl buto renovuojamame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rezervavimo su tikslu jį įsigyti. Ieškinyje vadovaujamasi CK 6.624 straipsnio nuostatomis, motyvuojama, kad UAB „I.“ direktorius V. K. bei E. J., atlikdami galimai nusikalstamą veiką, veikė UAB „I.“ vardu, tas pat pasakoma apie I. Ž. bei I. K., veikusius UAB „T. M.“ vardu, todėl manoma, kad turtinė žala priteistina solidariai iš galimai nusikalstamą veiką padariusių tiek fizinių asmenų, tiek ir juridinių asmenų, kurių vardu šie galimai nusikalstami veiksmai buvo padaryti. Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

E. S. pareiškė prašymą civilinį ieškinį 5 000 eurų priteisimo (7 t., b. l. 225-226). Teisminio nagrinėjimo metu E. S. pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad sudariusi turto rezervavimo sutartį ir sumokėjusi 5000 Eur avansą sužinojo, kad UAB „I.“ vadovas V. K. su ja sutartį sudarė, kai jau jokio turto neturėjo, kai namas (duomenys neskelbtini) jau buvo parduotas UAB „T. M.“. Taip pat nurodė, kad UAB „I.“, parduodama jai (E. S.) svetimą daiktą, ne tik pažeidė pardavėjo pareigas, bet ir padarė nusikalstamą veiką. Ji nežinojo, kad perka svetimą daiktą, sumokėdama avansą, ji tikėjosi, kad parduodamas butas priklauso pardavėjui. Todėl ji esmingai suklydo, o V. K. sąmoningai ir tyčia bandė parduoti jai svetimą turtą, kad užvaldytų jos pinigus, žinodamas, kad parduoda svetimą turtą, sąmoningai to siekė, taip apgaule užvaldė E. S. turtą, t. y. 5 000 Eur. Dėl padaryto nusikaltimo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, teko kreiptis į gydytojus. Prarado pinigus ir viltį įsigyti būstą (duomenys neskelbtini), reikėjo vykti į policiją apklausai. Buvo sutrikdytas normalus jos gyvenimas, ji išgyvena, ar atgaus pinigus iš kaltinamojo. Neturtinę žalą dėl prarastų pinigų, labai ilgo ikiteisminio tyrimo ir visų nepatogumų, išaugusių butų kainų vertina 1 000 eurų. Be to, ji neturi teisinių žinių, dėl to reikėjo samdyti advokatą, kad būtų tinkamai užtikrintos jos teisės procese. Prašo priteisti 5 000 Eur turtinės žalos, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei proceso išlaidas už advokato paslaugas (31 t., b. l. 100-101).

Z. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 17 000 litų (4923,54 Eur) turtinės žalos atlyginimo priteisimo (8 t., b. l. 31-34). Ieškinyje taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausoje, dėl buto renovuojamame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rezervavimo su tikslu jį įsigyti. Ieškinyje vadovaujamasi CK 6.624 straipsnio nuostatomis, motyvuojama, kad UAB „I.“ direktorius V. K. bei E. J., atlikdami galimai nusikalstamą veiką, veikė UAB „I.“ vardu, tas pat pasakoma apie I. Ž. bei I. K., veikusius UAB „T. M.“ vardu, todėl manoma, kad turtinė žala priteistina solidariai iš galimai nusikalstamą veiką padariusių tiek fizinių asmenų, tiek ir juridinių asmenų, kurių vardu šie galimai nusikalstami veiksmai buvo padaryti. Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

V. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 55 000 litų (15 929,10 Eur) turtinės žalos atlyginimo priteisimo (8 t., b. l. 80-83). Ieškinyje taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausoje, dėl buto renovuojamame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rezervavimo su tikslu jį įsigyti. Ieškinyje vadovaujamasi CK 6.624 straipsnio nuostatomis, motyvuojama, kad UAB „I.“ direktorius V. K. bei E. J., atlikdami galimai nusikalstamą veiką, veikė UAB „I.“ vardu, tas pat pasakoma apie I. Ž. bei I. K., veikusius UAB „T. M.“ vardu, todėl manoma, kad turtinė žala priteistina solidariai iš galimai nusikalstamą veiką padariusių tiek fizinių asmenų, tiek ir juridinių asmenų, kurių vardu šie galimai nusikalstami veiksmai buvo padaryti. Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

R. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 45 000 litų (13032,90 Eur) turtinės žalos atlyginimo (8 t., b. l. 102-105). Ieškinyje taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausoje, dėl buto renovuojamame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rezervavimo su tikslu jį įsigyti. Ieškinyje vadovaujamasi CK 6.624 straipsnio nuostatomis, motyvuojama, kad UAB „I.“ direktorius V. K. bei E. J., atlikdami galimai nusikalstamą veiką, veikė UAB „I.“ vardu, tas pat pasakoma apie I. Ž. bei I. K., veikusius UAB „T. M.“ vardu, todėl manoma, kad turtinė žala priteistina solidariai iš galimai nusikalstamą veiką padariusių tiek fizinių asmenų, tiek ir juridinių asmenų, kurių vardu šie galimai nusikalstami veiksmai buvo padaryti. Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

A. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė sandorių sudarymo galimybes, prašo priteisti 34 464,78 Eur turtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Šį reikalavimą grindžia tuo, kad prarasti pinigai sąlygojo nepasitikėjimą savimi ir baimę, praradus santaupas iki šiol jaučia psichologinius nepatogumus. Pardavėjas pagal 2014-02-21 turto rezervavimo sutarties 1.7 ir 4.3 p. buvo įpareigotas iki 2014-05-30 grąžinti turto rezervavimo mokestį ir kitus mokėjimus, t. y. sutartyje nustatytas terminas įvykdyti prievolę; pardavėjas veikė kaip verslininkas, dėl to prašoma priteisti 6 procentus metinių palūkanų nuo 34 464 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2014-05-30 iki teismo nuosprendžio dalyje, kurioje būtų tenkintas civilinis ieškinys, įvykdymo (32 t., b. l. 116).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. V. K. neprieštaravo dėl civiliniais ieškiniais prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo. Turtinės žalos (nuostolių) atsiradimo aplinkybės ir, iš esmės, – pagristumas, teismo buvo aptartos vertinant kaltinamojo kaltės klausimą, todėl šioje nuosprendžio dalyje nekartojamos. Nustačius, kad turtinę žalą nukentėjusieji patyrė dėl V. K. nusikalstamų veiksmų, civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo, tame tarpe ir išdėstyti tik prašymo forma, tenkintini visiškai.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

D. B. nurodė, kad atsirado nepasitikėjimas savimi ir baimė. Praradęs santaupas, iki šiol jaučia psichologinius nepatogumus. Tačiau duomenų, kad nukentėjusysis kreipėsi į gydytojus, iki šiol jaučia nusikaltimo pasekmes, nepateikta.

A. K. nurodė, kad neturtinė žala susijusi su jo jausmais, patirtais sukrėtimais sužinojus, kad liko apgautas ir be didelės sumos, kuri jam reikšminga. Turėjo nuomotis būstą ir gyventi nepalankiomis sąlygomis, turėjo finansinių išlaidų. Tačiau pažymėtina, kad tiek nuomos, tiek kitos finansinės išlaidos priskiriamos tiesioginiams nuostoliams (turtinei žalai), o turtinė žala yra reali, ne tikėtina, žala, kurios dydis turi būti pagrįstas įrodymais.

S. S. nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, kelias dienas negalėjo valgyti normalaus maisto, teko kreiptis į gydytojus. Prarado pinigus ir viltį įsigyti būstą, reikėjo vykti į policiją apklausai. Buvo sutrikdytas normalus jos ir jos artimųjų gyvenimas, nes ji augina neįgalų vaiką, teko rūpintis ne tik vaiku, bet ir savo sveikata. Neturtinės žalos dydį įvertino 10 000 Eur dėl prarastų pinigų, labai ilgo ikiteisminio tyrimo ir visų nepatogumų, išaugusių butų kainų.

E. S. taip pat nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, teko kreiptis į gydytojus. Prarado pinigus ir viltį įsigyti būstą Vilniuje, reikėjo vykti į policiją apklausai. Buvo sutrikdytas normalus jos gyvenimas, ji išgyvena, ar atgaus pinigus iš kaltinamojo. Neturtinę žalą dėl prarastų pinigų, labai ilgo ikiteisminio tyrimo ir visų nepatogumų, išaugusių butų kainų vertina 1 000 eurų. Be to, ji neturi teisinių žinių, dėl to reikėjo samdyti advokatą, kad būtų tinkamai užtikrintos jos teisės procese.

A. K. 10000 Eur neturtinę žalą grindžia tuo, kad prarasti pinigai sąlygojo nepasitikėjimą savimi ir baimę, praradus santaupas iki šiol jaučia psichologinius nepatogumus. Taip pat posėdžio metu nurodyta, kad dėl nusikaltimo ji patyrė didelį psichologinį smūgį, puolė į depresiją, neteko darbo Europos komisijoje, šiuo metu yra prislėgtos būsenos.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K-3-202/2012, kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-68/2008 yra pažymėjęs, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimai prieš nukentėjusiuosius nebuvo smurtiniai. Taip pat atsižvelgtina, kad neabejotinai psichologiškai nukentėjusieji turėjo jausti stresą ir pažeminimą, ir tai tęsiasi ilgą laiką, 7-8 metus nėra atgavę nė dalies pinigų. Tačiau visgi teismas pažymi, kad jokių duomenų apie tai, kad dėl patirtų išgyvenimų itin pablogėjo nukentėjusiųjų sveikata ar gali pablogėti ateityje, nenustatyta. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad faktinė neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kaip nurodo nukentėjusieji. Todėl, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos nukentėjusiojo atžvilgiu pasekmes, į tai, kad nusikaltimai tyčiniai, į padarytos turtinės žalos dydį, civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos tenkintini iš dalies.

Dėl procesinių palūkanų. Nukentėjusysis D. B. prašo priteisti 6 procentus metinių palūkanų nuo 3 756 eurų sumos, skaičiuojant nuo 2013-07-05 iki teismo nuosprendžio dalyje, kurioje būtų tenkintas civilinis ieškinys, įvykdymo. Nukentėjusioji A. K. taip pat prašo priteisti 6 procentus metinių palūkanų nuo 34 464 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2014-05-30 iki teismo nuosprendžio dalyje, kurioje būtų tenkintas civilinis ieškinys, įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgus į tai, kad turto rezervavimo sutartyse nėra aptartas palūkanų mokėjimas, į tai, kad D. B. ir A. K. sutartis sudarė kaip fiziniai asmenys, jiems priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija nutartyje Nr. Nr. 2K-P-75-788/2019 konstatavo, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.

Todėl procesinės palūkanos priteistinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Dėl proceso išlaidų. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos ir nuteistojo.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kaip matyti iš byloje esančio 2019-12-06 pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini), S. S. už advokato paslaugas sumokėjo 1000 eurų (31 t., b. l. 186). Bylos duomenimis nustatyta, kad advokatas Sigitas Gedvilas kaip nukentėjusiosios S. S. įgaliotasis atstovas procese dalyvavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek perdavus bylą į teismą, surašė civilinį ieškinį, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose nagrinėjant bylą iš esmės, pasisakė baigiamosiose kalbose. Be to, kaip galima suprasti iš advokato pasisakymo, šis 1000 eurų yra ir E. S. atstovavimo išlaidos, kuriai advokatas taip pat atstovavo ir dalyvavo viso proceos metu, tame tarpe surašė ieškinį. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisinių paslaugų sumą, turtinės žalos dydį, darytina išvada, kad atstovavimo išlaidos pagrįstos ir nėra per didelės, todėl šios išlaidos pripažįstamos procesinėmis išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. K..

Duomenų apie kitas atstovavimo išlaidas byloje nepateikta.

Š. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė prašymą dėl 8 000 litų (2316,96 Eur) turtinės žalos atlyginimo priteisimo (8 t., b. l. 150-155). Teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam negrąžino papildomai sumokėtų 8000 litų ir darbų už šią sumą neatliko, tačiau atsisako reikalavimo atlyginti žalą, nes kiti asmenys byloje yra labiau nukentėję. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Nukentėjusiojo atsisakymas nuo ieškinio nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, niekieno teisių bei teisėtų interesų, todėl procesas dėl Š. L. ieškinio nutrauktinas (BPK 113 straipsnis, CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 94 001 Lt (27 224, 57 Eur) turtinės žalos atlyginimo (6 t., b. l. 24-28). Teismo posėdžio metu nurodė, kad žala jam visiškai atlyginta, todėl procesas dėl Ž. B. ieškinio nutrauktinas (BPK 113 straipsnis, CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

A. A. pareiškė prašymą dėl 30 000 Lt (8 688,60 Eur) turtinės žalos atlyginimo (5 t., b. l. 52-54). Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-05 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-5911-821/2015 A. A. priteista solidariai iš UAB „I.“ ir V. K. 8688,60 Eur negrąžinto rezervacijos mokesčio, 215,43 Eur palūkanų, 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą – 8904,03 Eur, nuo 2014-07-11 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taigi, iš šio sprendimo matyti, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl procesas dėl A. A. ieškinio nutrauktinas (BPK 113 straipsnis, CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

J. C. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 44 000 Lt (12 743,28 Eur) turtinės žalos atlyginimo priteisimo (4 t., b. l. 77-81). Ieškinyje taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausoje, dėl buto renovuojamame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rezervavimo su tikslu jį įsigyti. Ieškinyje vadovaujamasi CK 6.624 straipsnio nuostatomis, motyvuojama, kad UAB „I.“ direktorius V. K. bei E. J., atlikdami galimai nusikalstamą veiką, veikė UAB „I.“ vardu, tas pat pasakoma apie I. Ž. bei I. K., veikusius UAB „T. M.“ vardu, todėl manoma, kad turtinė žala priteistina solidariai iš galimai nusikalstamą veiką padariusių tiek fizinių asmenų, tiek ir juridinių asmenų, kurių vardu šie galimai nusikalstami veiksmai buvo padaryti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad teismo sprendimu jai priteistas žalos atlyginimas. Vis tik patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-15 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-40495-608/2014 J. C. priteista iš UAB „I.“ 44000 Lt (12743,28 Eur) skola ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2014-10-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. T. y. šiuo atveju V. K. nebuvo bylos šalis, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad sprendimas priimtas tarp tų pačių šalių, kaip ir baudžiamojoje byloje. Kadangi posėdžio metu J. C. nebuvo išaiškintos civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės, siekiant nepabloginmti jos padėties, paliekant jai teisę nuspręsti, ar pageidauja, kad iš V. K. jai būtų priteistas žalos atlyginimas, vadovaujantis teisingumo principu, jos civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas. J. C. turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius bei galimą turto konfiskavimą, buvo laikinai apribota V. K. nuosavybės teisė į pinigines lėšas, esančias jo vardu atidarytose banko sąskaitose: (DUOMENYS NESKELBTINI), atidarytoje UAB „EVP International“; (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atidarytose AB banke „DNB“ (AB „Luminor Bank“); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atidarytose „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale. Ikiteisminio tyrimo teisėjų, teismo nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-23 nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas iš naujo, pratęstas 2021-05-21 nutartimi iki 2021-06-06. Ši procesinė privartos priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įvykdymo dalyje, kuria buvo tenkinti civiliniai ieškiniai, įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį A. K.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį D. B.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį J. O.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusiąją J. C.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš nukentėjusiąją I. K.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį Z. V.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš nukentėjusiąją I. V.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį J. B.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį V. Š.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusiąją V. B.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį R. V.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį V. S.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį A. A.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 11 mėnesių.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį P. K.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį A. K.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį Ž. B.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesių.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusiąją S. S.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš nukentėjusiąją R. B.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 11 mėnesių.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusiąją L. K.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesių.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš nukentėjusiąją E. Š.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 11 mėnesių.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusiąją N. B.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusiąją A. K.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį R. K.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš nukentėjusiąją S. A.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį Š. L.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 7 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš nukentėjusiąją E. S.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (UAB „S.“), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (UAB „I.“), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus apimti už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus paskirtomis bausmėmis, po to bausmes už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus tarpusavyje iš dalies sudedant, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 metams 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie subendrintos bausmės iš dalies pridėti bausmes už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, ir galutinę subendrintą bausmę V. K. paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajam D. B. 3765,06 Eur turtinei žalai, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t. y. 4165,06 Eur, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajam J. O. 23 893,65 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajai I. V. 4 344,30 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajam J. B. 10 630,21 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajam V. Š. 8688,60 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajam V. S. 17 666,82 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajam P. K. 2896,20 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajam A. K. 24 617,70 Eur turtinei žalai ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. S. S. 34 754,40 Eur turtinei žalai ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajai R. B. 5 908, 25 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajai L. K. 11 584,80 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajai E. Š. 7 240,50 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajai N. B. 12 164,04 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajai A. K. 34 464,78 Eur turtinei žalai ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t. y. 35 464,78 Eur, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajam R. K. 20 273,40 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. nukentėjusiajai K E. S. 5 000 Eur turtinei žalai ir 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajai I. K. 2896,20 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajam Z. V. 4 923,54 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajai S. A. 4 344,30 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajai V. B. 15 929,10 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajam R. V. 13 032,90 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priimti Š. L. atsisakymą nuo ieškinio ir šioje dalyje procesą nutraukti.

Procesą dėl Ž. B. civilinio ieškinio ir A. A. civilinio ieškinio nutraukti.

J. C. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. K. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms bankų sąskaitose: UAB „EVP International“ sąskaitoje (DUOMENYS NESKELBTINI), AB „Luminor Bank“ sąskaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo sąskaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-23 nutartimi, palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo dalyje, kuria buvo tenkinti civiliniai ieškiniai, įvykdymo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė