Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems A. K. (A. K.), D. B. (D. B.), J. C., I. K., J. O. (J. O.), Z. V. (Z. V.), I. V., J. B., V. Š., V. B., R. V., V. S., A. A., P. K., A. K., Ž. B., S. S., R. B., L. K., E. Š., N. B., A. K., R. K., S. A., Š. L., E. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje (14 nusikalstamų veikų), 182 straipsnio 1 dalyje (12 nusikalstamų veikų), 222 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. tyčia, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą – 72 900 Lt (21 113,30 Eur), priklausančius N. K. ir A. K., o būtent:

nuo 2010-11-30 iki 2017-01-27 eidamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, žinodamas, kad nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), UAB „S.“ nuosavybės teise nepriklauso, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, surašė 2011-11-08 Preliminarią būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją patvirtino savo parašu. Sutartyje nurodė melagingus duomenis, kad pardavėjas UAB „S.“ N. K. (A. K. žmonai) rezervuoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto plotas 42,1 kv. m., buto kaina 120 000 Lt (34 754,40 Eur), bei įsipareigojo buto apdailos darbus atlikti iki 2012-02-29 ir nuosavybės teises įforminti iki 2012-05-31;

po to 2011-11-08 ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, pateikė N. K. pasirašyti žinomai melagingą dokumentą – 2011-11-08 Preliminarią būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip ją suklaidino, priversdami patikėti, jog UAB „S.“ turi teisę parduoti minėtą nekilnojamąjį turtą, o ji dėl panaudotos apgaulės perdavė jiems 34500 Lt (9 991,89 Eur) ir gavo išrašytą 2011 m. UAB „S.“ kasos pajamų orderį serija Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), nors pinigai į įmonės kasą nebuvo įnešti;

tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas savo naudai įgyti svetimą turtą – A. K. priklausančias pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris žinodamas, kad UAB „S.“ jokio nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise neturi, 2013 m. pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, melagingai nurodė nukentėjusiajam A. K., kad projektui (duomenys neskelbtini) pabaigti trūksta apyvartinių lėšų ir paprašė pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį paskolinti 50 000 Lt (14 481 Eur), po ko jis tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku savo naudai gavo 50 000 Lt (14 481 Eur) grynais pinigais, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, bei nukentėjusiajam A. K. pareikalavus pasirašė 2013-06-20 Paskolos sutartį, pagal kurią nukentėjusysis A. K. skolina UAB „S.“ 84 900 Lt (24 588,74 Eur), į kurios bendrą sumą įeina pagal 2011-11-08 Preliminarią būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gauta 34 500 Lt (9 991,89 Eur) suma, bei pagal 2013-06-20 Paprastą vekselį Nr. (duomenys neskelbtini) paskolinta 84 900 Lt (24 588,74 Eur) suma, kurių dalį, t. y. 12 000 Lt (3 475,44 Eur), grąžino.

Be to, V. K. apgaulingai tvarkė UAB „S.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

Jis, nuo 2010-11-30 iki 2017-01-27 eidamas UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apsaugos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies; 6 straipsnio 2 dalies; 16 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies; 19 straipsnio 1 dalies; 19 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 dalies bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių „Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas“ 3 dalies nuostatų ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalies nuostata „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus,

siekdamas nuslėpti laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2014-07-30 vykdomą sukčiavimą apgaule įgijus fizinių asmenų pinigines lėšas, skirtas atsiskaityti už buto adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), įsigijimą, jis apgaulingai laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2015-12-31 tvarkė UAB „S.“ buhalterinę apskaitą, o būtent, V. K., pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>; Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 16 straipsnio 1 dalies nuostatą (2012-04-24 Įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, II. „Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas“ 3 dalies nuostatą „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“,

– jis apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė piniginių lėšų, gautų iš N. K. 34 500,00 Lt (9 991,89 Eur) pagal 2011-11-08 Preliminarią būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš A. K. gautus 50 000 Lt (14 481,00 Eur) pagal 2013-06-20 Paskolos sutartį, iš J. C. 4 000 Lt (1 158,48 Eur) pagal 2014-04-03 Parkavimo vietos rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš R. K. gautus 70 000 Lt (20 273,40 Eur) pagal 2014-04-08 Preliminarią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už buto adresu (duomenys neskelbtini) rezervaciją,

tokiu būdu apgaulingai tvarkė UAB „S.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „S.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ naudai įgyti svetimą D. B. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. kovo mėnesio viduryje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam D. B. parodė butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), nutylėdamas informaciją, jog UAB „I.“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, bei neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajam D. B. rezervuoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 1 aukštas, 2 butas, buto plotas 42,18 kv. m., buto kaina 84 360 Lt (24 432,34 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-06-30,

2013-03-20, žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „I.“ nepriklauso, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris (duomenys neskelbtini) pateikė nukentėjusiam D. B. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po to šios sutarties pagrindu gavo iš D. B. dalį sutartos sumos – 10 000 Lt (2896,20 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas savo naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, žinodamas, kad įrengimo darbai rezervuotame bute pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nevyksta, 2013-05-02 adresu (duomenys neskelbtini), pagal raštą paėmė iš nukentėjusiojo D. B. 2500 Lt (724,05 Eur) sumą grynais pinigais už papildomus darbus bei įrangą,

tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas savo naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, žinodamas, kad įrengimo darbai rezervuotame bute pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nevyksta, 2013-07-18 adresu (duomenys neskelbtini) pagal raštą paėmė iš nukentėjusiojo D. B. 500 Lt (144,81 Eur) sumą už du langus su ventiliacijos angomis, kurie bute nebuvo pastatyti (įrengti),

po to rezervuotą turtą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo D. B. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą D. B. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. apgaule įgijo kito asmens UAB „I.“ naudai turtą – pinigines lėšas 10 000 Lt (2896,20 Eur) ir savo naudai 3000 Lt (868,86 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiam D. B. 13 000 Lt (3 765,06 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ ir UAB „S.“ naudai įgyti didelės vertės svetimą J. C. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. kovo mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajai J. C. pateikė pastato (duomenys neskelbtini), planą, nutylėdamas informaciją, jog UAB „I.“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, neturėdamas lėšų pagal 2013-04-10 privatizavimo objekto pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajai J. C. rezervuoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 3 aukštas, 3 butas, buto plotas 64,55 kv. m., buto kaina 129 100 Lt (37 389,39 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-06-30.

2013-03-21, žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „I.“ nepriklauso, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013-03-21 (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai J. C. pateikė Turto rezervavimo sutartį Nr(duomenys neskelbtini), po to šios sutarties pagrindu gavo iš nukentėjusiosios J. C. dalį sutartos sumos – 15 000 Lt (4344,30 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad 2013-09-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi turtas areštuotas (dėl neatsiskaitymo su VĮ Valstybės turto fondu pagal 2013-04-10 pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)), siekdamas kito asmens UAB „I.“ naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013 m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, dėl nevykdomų statybos darbų objekte (duomenys neskelbtini), pasiūlė J. C. sudaryti naują turto rezervavimo sutartį bei nurodė, jei nukentėjusioji sumokės už rezervuotą butą dar 25 000 Lt (7 240,50 Eur), buto kaina bus tik 2200 Lt (637,16 Eur) už 1 kv.m., nukentėjusiajai sutikus, V. K. surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad nukentėjusiajai J. C. UAB „I.“ rezervuoja butą/patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 1 aukštas, 6 butas, buto plotas 63 kv. m., su priklausančia terasa 20 kv. m., buto kaina 138 600 Lt (40 141,33 Eur), bei įsipareigojo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2014-04-30, kurią 2013-11-26 statybiniame vagonėlyje adresu (duomenys neskelbtini) perdavė nukentėjusiajai J. C. pasirašyti, po to šios sutarties pagrindu gavo iš J. C. dalį sutartos sumos – 25 000 Lt (7 240,5 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

po to rezervuotą turtą (butą) 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiosios J. C. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą ji gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą J. C.,

po to jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris pasiūlė nukentėjusiajai nusipirkti parkavimo vietas Nr. 10 ir 11 po 5000 Lt (1448,10 Eur) ir nurodė, kad parkavimo vietos vėliau kainuos po 8000 Lt (2 316,96 Eur), jis 2014 m. balandžio mėnesį surašė 2014-04-03 Parkavimo vietos rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pagal UAB „I.“ įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) rezervuoja nukentėjusiajai J. C. parkavimo vietas Nr. 10 ir 11 adresu (duomenys neskelbtini) už 10 000 Lt (2 896,20 Eur), žinodamas, kad dėl skolų UAB „I.“ sąskaitoms uždėtas areštas, nurodė nukentėjusiajai tą pačią dieną pervesti rezervacinį mokestį 4000 Lt (1 158,48 Eur) į UAB „S.“ banko sąskaitą, po to šios sutarties pagrindu gavo iš J. C. dalį sutartos sumos – 4000 Lt (1158,48 Eur) į UAB „S.“ banko sąskaitą, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini),

tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusiąją, V. K. apgaule įgijo UAB „I.“ naudai 40 000 Lt (11 584,80 Eur) vertės turtą ir UAB „S.“ naudai 4000 Lt (1158,48 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajai J. C. 44 000 Lt (12 743,28 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ naudai įgyti svetimą I. K. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. kovo mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajai K. parodė pastatą (duomenys neskelbtini), bei įtikino, kad 2013 m. gruodžio mėnesį bus pastatyti dviejų aukštų pastato 3 ir 4 aukštai, nutylėdamas informaciją, jog UAB „I.“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nepriklauso, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiosios vyrui A. K. rezervuoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 3 aukštas, 5 butas, buto plotas 39,68 kv. m., buto kaina 79 000 Lt (22 879,98 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-06-30,

po to jis 2013-03-22 pateikė nukentėjusios I. K. vyrui A. K. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po to šios sutarties pagrindu gavo iš A. K. dalį sutartos sumos – 10 000 Lt (2896,20 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

po to rezervuotą turtą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiosios I. K. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą ji gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą I. K. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusiąją, V. K. UAB „I.“ naudai įgijo turtą – pinigines lėšas 10 000 Lt sumą (2896,20 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiai I. K. 10 000 Lt (2896,20 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ naudai įgyti didelės vertės svetimą J. O. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. kovo mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam J. O. parodė butą Nr. 5, esantį (duomenys neskelbtini), nutylėdamas informaciją, jog UAB „I.“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, neturėdamas lėšų pagal 2013-04-10 privatizavimo objekto pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajam J. O. rezervuoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 2 aukštas, 5 butas, buto plotas 39,68 kv. m., buto kaina 79 000 Lt (22 879,98 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-06-30. V. K., žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „I.“ nepriklauso, turto rezervacinę sutartį perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013-03-23 (duomenys neskelbtini) nukentėjusiam J. O. pateikė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po to šios sutarties pagrindu gavo iš J. O. dalį sutartos sumos – 10 000 LT (2896,20 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas kito asmens UAB „I.“ naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris pateikė priedą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad nukentėjusysis J. O. per 3 darbo dienas turi pervesti 50 000 Lt (14 481 Eur) sumą į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri bus užskaityta prie bendros buto kainos (79 000 Lt (22 879,98 Eur)), ir įsipareigojo parduoti nukentėjusiam J. O. parkavimo vietą Nr. 9 už 1 Lt (0,29 Eur) bei nemokamai įrengti elektros instaliaciją visame rezervuotame bute, tuo pagrindu 2013-05-22 gavo iš J. O. – 50 000 Lt (14, 481 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas kito asmens UAB „I.“ naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, žinodamas, kad 2013-09-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi turtas areštuotas (dėl neatsiskaitymo su VĮ Valstybės turto fondu), veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013 m. lapkričio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku pateikė nukentėjusiajam J. O. priedą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad nukentėjusysis J. O. per 3 darbo dienas turi pervesti 20 000 Lt (5 792,40 Eur) sumą į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri bus užskaityta prie bendros 79 000 Lt (22 879,98 Eur) buto kainos;

po to rezervuotą turtą (butą) 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo J. O. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą J. O. ir įgijo kito asmens UAB „I.“ naudai turtinę teisę – pinigines lėšas 82 500 Lt (23 893,65 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiam J. O. 82 500 Lt (23 893,65 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ naudai įgyti svetimą Z. V. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. kovo mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam Z. V. parodė pastatą (duomenys neskelbtini), bei įtikino, kad 2013 m. gruodžio mėnesį bus pastatyti dviejų aukštų pastato 3 bei 4 aukštai, nutylėdamas informaciją, jog UAB „I.“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, neturėdamas bei neketindamas gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos leidimų, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajam Z. V. rezervuoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 3 aukštas, 2 butas, buto plotas 42,18 kv. m., buto kaina 84 000 Lt (24 328,08 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-06-30,

2013-03-22, žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „I.“ nepriklauso, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris pateikė nukentėjusiajam Z. V. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po to šios sutarties pagrindu gavo iš Z. V. dalį sutartos sumos – 10 000 Lt (2896,20 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, siekdamas kito asmens UAB „I.“ naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris įkalbėjo nukentėjusįjį Z. V. sumokėti dar dalį buto kainos, po to pagal 2013-05-23 Priedą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) gavo iš nukentėjusiojo Z. V. 5000 Lt (724,05 Eur) sumą į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas savo naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris, žinodamas, kad įrengimo darbai rezervuotame bute pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nevyksta, kuris 2013 m. gegužės mėnesio pabaigoje adresu (duomenys neskelbtini), paėmė iš nukentėjusiojo Z. V. 2000 Lt (579,24 Eur) sumą grynais pinigais už šildomų grindų įrengimą rezervuotame bute,

po to rezervuotą turtą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo Z. V. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą Z. V. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. UAB „I.“ naudai įgijo turtą – pinigines lėšas 15 000 Lt sumą (4 344,30 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiam Z. V. 17 000 Lt (4 923,54 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ naudai įgyti svetimą I. V. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. kovo mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiosios I. V. nekilnojamojo turto brokerei J. B. aprodė butus adresu (duomenys neskelbtini), nutylėdamas informaciją, jog UAB „I.“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, neturėdamas lėšų pagal 2013-04-10 privatizavimo objekto pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiosios I. V. brokerei J. B. rezervuoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 2 aukštas, 1 butas, buto plotas 37,76 kv. m., buto kaina 75 500 Lt (21 721,50 Eur), bei įsipareigojo iki būsimos turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-06-30,

2013-03-25, žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „I.“ nepriklauso, (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje nukentėjusiosios I. V. nekilnojamojo turto brokerei J. B. pateikė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po to šios sutarties pagrindu gavo iš nukentėjusiosios I. V. dalį sutartos sumos – 15 000 Lt (4344,30 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

po to rezervuotą turtą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiosios I. V. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą ji gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą I. V. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusiąją, V. K. apgaule įgijo UAB „I.“ naudai turtą – pinigines lėšas 15 000 Lt (4344,30 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajai I. V. 15 000 Lt (4344,30 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ naudai įgyti J. B. priklausantį didelės vertės turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. kovo mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam J. B. parodė butą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini), nutylėdamas informaciją, jog UAB „I.“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajam J. B. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 2 aukštas, 3 butas, buto plotas 64,55 kv. m., buto kaina 129 000 Lt (37 360,9 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-06-30,

2013-03-26, žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „I.“ nepriklauso, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) esančio pastato, pateikė nukentėjusiam J. B. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po to šios sutarties pagrindu gavo iš J. B. dalį sutartos sumos – 20 000 Lt (5 792,40 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas kito asmens naudai UAB „I.“ įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris pasiūlė nukentėjusiajam J. B. įsigyti dvi parkavimo vietas už 5000 Lt (1 448,10 Eur), jei nukentėjusysis už rezervuotą butą pagal rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perves dar 10 000 Lt (2 896,20 Eur), jis ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku surašė 2013-05-23 Priedą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dviejų parkavimo vietų Nr. 49 ir 50, kurio pagrindu kito asmens UAB „I.“ naudai įgijo dar 15 000 Lt (4 344,30 Eur);

po to rezervuotą turtą/patalpą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo J. B. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą J. B. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. apgaule įgijo UAB „I.“ naudai didelės vertės turtą – pinigines lėšas 35 000 Lt sumą (10 136,70 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajam J. B. 35 000 Lt (10 136,70 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ naudai įgyti svetimą V. Š. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. balandžio mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam V. Š. pasiūlė rezervuoti 3 aukšte (kuris nebuvo pastatytas) butą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini), nutylėdamas informaciją, kad pagal privatizuojamo objekto – (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“, 13 punktą, kuriuo UAB „I.“ be pardavėjo, t.y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė 2013-04-11 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajam V. Š. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 3 aukštas, 3 butas, buto plotas 64,55 kv. m., buto kaina 142 010 Lt (41 128,93 Eur), bei įsipareigojo iki būsimos turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-06-30,

2013-04-11 jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris (duomenys neskelbtini), šalia pastato, pateikė nukentėjusiam V. Š. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po to šios sutarties pagrindu gavo iš nukentėjusiojo J. B. dalį sutartos sumos – 30 000 Lt (8 688,60 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“ pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 13 punktą, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei pasirašė tikrovės neatitinkančius dokumentus, t. y. 2013-04-11 susitarimą pakeisti Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajam V. Š. rezervuoja kitą butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 1 aukštas, 3 butas, buto plotas 64,55 kv. m., terasos plotas 40 kv. m., turto kaina 160 000 Lt (46 339,20 Eur), bei įsipareigojo Preliminarią turto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-11-29, žinodamas, kad turto rezervuoti negali, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris (duomenys neskelbtini), šalia pastato, pateikė nukentėjusiam V. Š. 2013-04-11 Susitarimą pakeisti Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini),

po to 2014-04-02 rezervuotą turtą/patalpą pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo V. Š. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą V. Š. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. apgaule įgijo UAB „I.“ naudai turtą – pinigines lėšas 30 000 Lt (8 688,60 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajam V. Š. 30 000 Lt (8 688,60 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ ir savo naudai įgyti didelės vertės svetimą V. B. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajai V. B. parodė pastatą (duomenys neskelbtini) bei įtikino, kad 2013 m. gruodžio mėnesį bus pastatyti dviejų aukštų pastato 3 bei 4 aukštai, nutylėdamas informaciją, kad nors UAB „I.“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso, tačiau pažeisdamas privatizuojamo objekto – (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – 2013, 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“, 13 punktą, kuriuo UAB „I.“ be pardavėjo, t. y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, neturėdamas bei neketindamas gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos leidimų, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajai V. B. rezervuoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 4 aukštas, 2 butas, buto plotas 42,18 kv. m., buto kaina 84 360 Lt (24 432,34 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-12-31, bei pateikė 2013-05-03 laidavimo sutartį, kuria įsipareigojo nukentėjusiajai V. B. atsakyti savo turtu, jei UAB „I.“ tinkamai ir laiku neįvykdys visų savo prievolių;

po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris pateikė nukentėjusiajai V. B. 2013-05-23 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-05-03 laidavimo sutartį, po to šių sutarčių pagrindu gavo į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dalį sutartos sumos – 50 000 Lt (14 841,00 Eur);

tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas kito asmens UAB „I.“ naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris nukentėjusiajai nurodė, kad parkavimo vietos kaina yra 7000 Lt (2 027,34 Eur), tačiau rezervuojant parkavimo vietą dabar jos kaina bus 5000 Lt (1 448,10 Eur), po to 2013-06-07 pateikė nukentėjusiajai V. B. 2013-06-07 Parkavimo vietos rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią rezervavo nukentėjusiajai V. B. parkavimo vietą Nr. 21, kurios pagrindu iš nukentėjusiosios V. B. gavo į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dalį sutartos sumos – 5000 Lt (1 448,10 Eur) sumą;

po to rezervuotą turtą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusios V. B. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą ji gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą V. B. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusiąją, V. K. kito asmens UAB „I.“ naudai įgijo turtą – pinigines lėšas 55 000 Lt (15 929,10 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajai V. B. 55 000 Lt (15 929,10 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ naudai įgyti didelės vertės svetimą R. V. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. balandžio mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam R. V. parodė pastatą (duomenys neskelbtini), bei įtikino, kad 2013 m. gruodžio mėnesį bus pastatyti dviejų aukštų pastato 3 bei 4 aukštai, bei nurodė, jei už rezervuojamo buto rezervaciją nukentėjusysis R. V. sumokės 25 000 Lt (7 240,50 Eur), buto kaina bus mažesnė. Nutylėdamas informaciją, kad UAB „I.“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, pažeisdamas privatizuojamo objekto – (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – 2013, 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“, 13 punktą, kuriuo UAB „I.“ be pardavėjo, t.y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, neturėdamas bei neketindamas gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos leidimų, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajam R. V. rezervuoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 4 aukštas, 1 butas, buto plotas 37,76 kv. m., buto kaina 84 400 Lt (24 443,93 Eur), bei įsipareigojo gauti statybos leidimą ir pabaigti rekonstrukciją iki 2013-12-31,

jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris 2013-05-07 pateikė nukentėjusiajam R. V. 2013-05-07 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po to šios sutarties pagrindu gavo į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš R. V. dalį sutartos sumos – 25 000 Lt (7 240,50 EUR);

tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas kito asmens UAB „I.“ naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris 2013-05-27 nukentėjusiajam nurodė, kad jei perves į UAB „I.“ sąskaitą dar 10 000 Lt (2896,20 Eur) už rezervuotą butą, gaus nemokamai parkavimo vietą, tuo pagrindu 2013-05-30 buvo pasirašytas 2013-07-11 priedas prie sutarties 2013/05/07-2-4-1, pagal kurį į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo iš nukentėjusiojo R. V. 10 000 Lt (2896,20 Eur),

tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas kito asmens UAB „I.“ naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris 2013 m. liepos mėnesį paprašė nukentėjusiojo pervesti į UAB „I.“ sąskaitą dar 10 000 Lt (2896,20 Eur) sumą, kuri bus užskaityta prie bendros buto kainos, tuo pagrindu 2013-07-11 buvo pasirašytas 2013-07-11 priedas prie sutarties 2013/05/07-2-4-1, pagal kurį gavo į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš nukentėjusiojo R. V. 10 000 Lt (2896,20 Eur);

po to rezervuotą turtą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo R. V. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą R. V. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. kito asmens UAB „I.“ naudai įgijo turtą – pinigines lėšas 45 000 Lt (13 032,90 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiam R. V. 45 000 Lt (13 032,90 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule savo ir kito asmens – UAB „I.“ naudai įgyti didelės vertės svetimą, V. S. priklausantį, turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs patalpų – butų savininku, 2013 m. gegužės mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam V. S. pasiūlė rezervuoti 1 korpuse, 2 aukšte butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nutylėdamas informaciją, kad pagal privatizuojamo objekto – (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – 2013, 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“, 13 punktą, kuriuo UAB „I.“ be pardavėjo, t.y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė 2013-05-14 Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/05/14/1-2-7, kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajam V. S. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 2 aukštas, 7 butas, buto plotas 68 kv. m., buto kaina 119 000 Lt (34 464,78 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-08-30,

2013-05-14, žinodamas, kad nurodyto turto rezervuoti negali, pažeisdamas 2013-04-10 sudarytą tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“ pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – 2013 13 punktą, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013-05-14 (duomenys neskelbtini), pateikė nukentėjusiam V. S. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po to šios sutarties pagrindu gavo iš V. S. dalį sutartos sumos – 50 000 Lt (14 481 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013 m. liepos mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nurodė nukentėjusiajam pervesti dar 10 000 Lt (2 896, 20 Eur) sumą už rezervuotą butą, po to kito asmens UAB „I.“ naudai 2013-07-22 gavo iš V. S. dalį sutartos sumos – 8 000 Lt (2 316,96 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2013 m. rugsėjo mėnesį, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris nurodė nukentėjusiajam V. S. nuvykti į UAB „T. S.“ ir atsiimti rezervuoto buto pagal 2013-05-14 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, bei už jį sumokėti 370 Lt (107,15 Eur),

tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas neprarasti nukentėjusiojo V. S. gautų lėšų, surašė, atspausdino bei pasirašė 2013-09-18 Šalių susitarimą dėl sutarties pratęsimo, kurioje nurodė, kad Turto rezervavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas pratęsiamas iki 2013-12-24, bei veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013-09-18 susitarimą perdavė nukentėjusiajam V. S.;

tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas savo naudai įgyti svetimą V. S. priklausantį turtą, žinodamas, kad turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2013-09-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra areštuotas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris melagingai nurodė nukentėjusiajam už balkoną sumokėti 6000 Lt (1 737,72 Eur), po to gavo iš nukentėjusiojo V. S. grynais pinigais dalį sutartos sumos 3000 Lt (868,86 Eur),

po to rezervuotą turtą/patalpą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo V. Š. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą nukentėjusiajam V. S. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. apgaule įgijo UAB „I.“ naudai turtą – pinigines lėšas 58 370 Lt (16 905,12 Eur) ir savo naudai 3000 Lt (868,86 Eur) sumą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. S. 61 370 Lt (17 773,98 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ naudai įgyti svetimą A. A. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. gegužės mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam A. A. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą Nr. 1, esantį (duomenys neskelbtini), nutylėdamas informaciją, kad pagal privatizuojamo objekto – (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“, 13 punktą, kuriuo UAB „I.“ be pardavėjo, t.y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, įkalbėjo nukentėjusįjį A. A. pervesti 30 000 Lt (8 688,60 Eur) avansą, tuomet buto kaina bus 2000 Lt (579,24 Eur) už 1 kvadratinį metrą, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė 2013-05-17 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajam A. A. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 1 aukštas, 1 butas, buto plotas 37,76 kv. m., buto kaina 79 296 Lt (22 965,71 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis, bei pastato rekonstrukciją pabaigti iki 2013-12-31,

2013-05-17, žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „I.“ nepriklauso, pažeisdamas 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“ pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 13 punktą, pateikė (duomenys neskelbtini) nukentėjusiam A. A. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2013-05-17 laidavimo sutartį, kurioje nurodė, jei UAB „I.“ tinkamai ir laiku neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies, grąžinti A. A. 30 000 Lt (8 688,60 Eur), po to šios sutarties pagrindu gavo iš A. A. dalį sutartos sumos – 30 000 Lt (8 688,60 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

po to rezervuotą turtą/patalpą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo A. A. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą A. A. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. apgaule įgijo UAB „I.“ naudai turtą – pinigines lėšas 30 000 Lt sumą (8 688,60 Eur) sumą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. A. 30 000 Lt (8 688,60 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ naudai įgyti svetimą P. K. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, 2013 m. gegužės mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam P. K. aprodė laisvus butus ir pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), nutylėdami informaciją, kad pagal privatizuojamo objekto – (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“, 13 punktą, kuriuo UAB „I.“ be pardavėjo, t.y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, V. K., neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė 2013-05-27 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajam P. K. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 1 aukštas, 5 butas, buto plotas 42 kv. m., buto kaina 120 000 Lt (34 754,40 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei pastato rekonstrukciją pabaigti iki 2013-12-31,

2013-05-27, žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „I.“ priklauso su išlygomis, pažeisdamas 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“ pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 13 punktą, jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013-05-27 (duomenys neskelbtini) pateikė nukentėjusiam P. K. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po to šios sutarties pagrindu gavo iš P. K. dalį sutartos sumos – 10 000 Lt (2 896,20 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“ pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 13 punktą, nuslėpdamas, kad visas turtas adresu (duomenys neskelbtini), 2013-09-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra areštuotas, jis ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku surašė, atspausdino, pasirašė bei pateikė nukentėjusiajam P. K. 2014-02-15 Priedą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atskirų sutarties sąlygų pakeitimo, o būtent, pastato adresu (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos pabaigos datą nurodė 2014-05-30;

po to rezervuotą turtą/patalpą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo P. K. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą P. K. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. apgaule įgijo UAB „I.“ naudai turtą – pinigines lėšas 10 000 Lt (2 896,20 Eur) sumą, tuo padarydamas nukentėjusiajam P. K. 10 000 Lt (2 896,20 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą, A. K. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. gegužės mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam A. K. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), bei nurodė, jei nukentėjusysis A. K. už butą sumokės 80 000 Lt (23 169,60 Eur) grynaisiais, buto kaina bus ne 195 000 Lt (56 475,90 Eur), o 120 000 Lt (34 754,40 Eur), bei nutylėdamas informaciją, kad pagal privatizuojamo objekto – (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“, 13 punktą, kuriuo UAB „I.“ be pardavėjo, t.y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė 2013-06-14 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajam A. K. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 1 aukštas, 3 butas, buto plotas 64,50 kv. m., su terasa 65 kv./m., buto kaina 129 000 (37 360,98 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-11-01, o statybas įsipareigojo pabaigti iki 2013-12-31, bei nurodė, kad nukentėjusysis Turto rezervavimo mokestį 80 000 Lt (23 169,60 Eur) turi sumokėti tą pačią dieną arba pervesti į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei surašė, atspausdino bei pasirašė UAB „I.“ pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), po to šios sutarties pagrindu gavo iš A. K. dalį sutartos sumos – 80 000 Lt (23 169,60 Eur) grynais pinigais, kurių į įmonės kasą neįnešė;

po to, 2013-05-27, siekdamas savo naudai įgyti nukentėjusiojo A. K. turtą, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris pasiūlė nukentėjusiajam A. K. jo rezervuotame bute įrengti pertvaras bei elektros instaliaciją už 5000 Lt (1 448,10 Eur) sumą, tuo pagrindu surašė 2013-12-16 Priedą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-12-20 Priedą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu gavo iš nukentėjusiojo A. K. 5000 Lt (1 448,10 Eur) sumą grynais pinigais,

po to 2014-04-02 rezervuotą turtą/patalpą pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo A. K. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“,

po to 2014-09-28 jis pateikė nukentėjusiajam A. K. Priedą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė žinomai netikrus duomenis, t. y., žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „I.“ nepriklauso, nukentėjusiajam A. K. rezervuotą butą/turtą įsipareigojo parduoti iki 2014-12-31,

tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą A. K. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. apgaule įgijo savo naudai turtą – pinigines lėšas 85 000 Lt sumą (24 617,70 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. 85 000 Lt (24 617,70 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule savo ir UAB „I.“ naudai įgyti didelės vertės Ž. B. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. birželio mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam Ž. B. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), nutylėdamas informaciją, kad nors UAB „I.“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso, tačiau pažeisdamas privatizavimo objekto – (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“, 13 punktą, kuriuo UAB „I.“ be pardavėjo, t.y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė 2013-06-27 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajam Ž. B. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 2 aukštas, 6 butas, buto plotas 65 kv. m., buto kaina 130 000 Lt (37 650,60 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-11-01, bei 2013-06-27 Parkavimo vietos rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad UAB „I.“ įsipareigoja rezervuoti parkavimo vietą nukentėjusiajam Ž. B., numeris nenurodytas, adresu (duomenys neskelbtini), už 1 Lt (0,29 Eur);

po to jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013-06-27 (duomenys neskelbtini) pateikė nukentėjusiam Ž. B. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-06-27 Parkavimo vietos rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po to, šių sutarčių pagrindu, gavo iš nukentėjusiojo Ž. B. dalį sutartos sumos – 80 001 Lt (23 169,89 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

po to, 2013-07-15, siekdamas kito asmens UAB „I.“ naudai įgyti Ž. B. turtą, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris nurodė nukentėjusiajam Ž. B. už rezervuotą butą dėl apyvartinių lėšų trūkumo sumokėti dar 30 000 Lt (8 688,60 Eur), tačiau nukentėjusysis Ž. B. sutiko sumokėti 10 000 Lt (2 896,20 Eur) sumą, po to gavo iš nukentėjusiojo Ž. B. dalį sutartos sumos – 10 000 Lt (2 896,20 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

po to, 2013 m. rugpjūčio mėnesį, siekdamas savo naudai įgyti nukentėjusiojo Ž. B. turtą, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris nurodė nukentėjusiajam Ž. B. už rezervuoto buto išplanavimo pakeitimą grynais pinigais sumokėti 1000 Lt (289,62 Eur), gavo iš nukentėjusiojo Ž. B. – 1000 Lt (289,62 Eur) grynais pinigais;

po to, 2013 m. gruodžio mėnesį, žinodamas, kad pastatas adresu (duomenys neskelbtini), 2013-09-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra areštuotas, siekdamas savo naudai įgyti nukentėjusiojo Ž. B. turtą – pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris nurodė nukentėjusiajam Ž. B. už rezervuotame bute balkono įrengimą grynais pinigais sumokėti 3000 Lt (868,86 Eur), gavo iš Ž. B. nurodytą sumą – 3000 Lt (868,86 Eur) grynais pinigais;

po to 2014-04-02 rezervuotą turtą/patalpą pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo Ž. B. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą Ž. B. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. apgaule įgijo kito asmens UAB „I.“ naudai turtą – pinigines lėšas 90 001 Lt (26 066,09 Eur) ir savo naudai 4000 Lt (1 158,48 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajam Ž. B. 94 001 Lt (27 224,57 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ naudai įgyti didelės vertės svetimą S. S. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. vasarą, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku nukentėjusiajai S. S. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad už rezervuojamą turtą reikės sumokėti visą buto/turto kainą, nutylėdamas informaciją, kad rezervuojamas turtas/butas 2013-08-29 pirkimo – pardavimo sutartimi buvo parduotas UAB „T. M.“, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė 2013-09-18 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajai S. S. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 2 aukštas, 7 butas, buto plotas 40 kv. m., buto kaina 130 000 Lt (37 650,60 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 20013-11-01 ir nurodė, kad pirkėja S. S. per 2 darbo dienas turi sumokėti 102 750 Lt (29 758,46 Eur) sumą į UAB „I.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad 2013-09-07 pirkėja jau yra sumokėjusi 17 250 Lt (4 995,95 Eur) įnašą į UAB „I.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

po to jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013-09-18 (duomenys neskelbtini) pateikė nukentėjusiajai S. S. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po to šios sutarties pagrindu gavo iš S. S. likusią visą buto kainą – 102 750 Lt (29 758,46 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą S. S. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusiąją, V. K. apgaule įgijo kito asmens UAB „I.“ naudai turtą – pinigines lėšas 120 000 Lt (34 754,40 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajai S. S. 120 000 Lt (34 754,40 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ naudai įgyti svetimą R. B. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajai R. B. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), nutylėdamas informaciją, kad nors UAB „I.“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso, tačiau pažeisdamas privatizavimo objekto – (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“, 13 punktą, kuriuo UAB „I.“ be pardavėjo, t.y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, bei, kad visas turtas 2013-09-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra areštuotas, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė tikrovės neatitinkančius dokumentus, t. y. 2013-12-17 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajai R. B. rezervuoja butą/patalpą esantį (duomenys neskelbtini), buto plotas 39 kv. m., su balkonu, buto kaina 120 000 Lt (34 754,40 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2014-04-30, po to jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013-12-17 (duomenys neskelbtini) pateikė nukentėjusiajai R. B. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu gavo iš R. B. dalį sutartos sumos – 20 000 Lt (5 792,40 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

po to rezervuotą turtą/patalpą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiosios R. B. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą ji gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą R. B.,

2014 m. liepos mėnesio gale, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris nurodė R. B. nuvykti į UAB „T. S.“ ir už rezervuoto turto/buto vertinimą sumokėtų 400 Lt (111,45 Eur),

tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusiąją, V. K. įgijo kito asmens UAB „I.“ naudai 20 000 Lt (5 792,40 Eur) vertės turtą, tuo padarydamas nukentėjusiai R. B. 20 400 LT (5 908,25 Eur) žalą.

Be to V. K. apgaule UAB „I.“ naudai įgijo didelės vertės L. K. priklausantį turtą: jis, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. gruodžio mėnesį, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku nukentėjusiajai L. K. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad už rezervuojamą turtą reikės sumokėti 40 000 Lt (11 584,80 Eur) sumą, nutylėdamas informaciją, kad nors UAB „I.“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso, tačiau pažeisdamas privatizuojamo objekto – (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“, 13 punktą, kuriuo UAB „I.“ be pardavėjo, t.y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, bei nutylėdamas informaciją, kad visas turtas 2013-09-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra areštuotas, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė 2013-12-31 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajai L. K. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), buto plotas 41 kv. m., su terasa 41 kv. m., buto kaina 129 000 Lt (37 360,98 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2014-04-30, ir nurodė, kad pirkėja L. K. per 1 darbo dieną turi sumokėti 10 000 Lt (2 896,20 Eur) ir iki 2014-01-08 dar 30 000 Lt (8 688,60 Eur) į UAB „I.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

po to, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013-12-31 (duomenys neskelbtini) pateikė nukentėjusiajai L. K. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/12/31 ir šios sutarties pagrindu gavo iš L. K. – 40 000 Lt (11 584,8 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tačiau UAB „I.“ savo įsipareigojimų neįvykdė, be to nuo nukentėjusiosios L. K. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą ji gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu V. K. apgaule įgijo kito asmens UAB „I.“ naudai didelės vertės turtą – pinigines lėšas 40 000 Lt (11 584,8 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajai L. K. 40 000 Lt (11 584,8 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I.“ naudai įgyti svetimą E. Š. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, žinodamas, kad turtas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę UAB „I.“ nepriklauso, o pagal 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartį priklauso UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimų bei įgaliojimų rezervuoti patalpas/butus, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2014-02-06 nukentėjusiajai E. Š. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad už rezervuojamą turtą reikės sumokėti 25 000 Lt (7 240,50 Eur) sumą, nutylėdamas informaciją, kad turtas adresu (duomenys neskelbtini) pagal 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartį priklauso UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė 2014-02-07 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajai E. Š. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), buto plotas 27 kv. m., su balkonu, buto kaina 98 000 Lt (28 382,76 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2014-05-30, po to jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2014-02-07 (duomenys neskelbtini) pateikė nukentėjusiajai E. Š. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir šios sutarties pagrindu gavo iš E. Š. dalį sutartos sumos – 25 000 Lt (7 240,50 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

po to, 2014 m. rugsėjo mėnesį, jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris nurodė nukentėjusiajai E. Š. atlikti rezervuoto buto/turto vertinimą UAB „T. S.“ ir už turto vertinimą sumokėti 400 Lt (115,85 Eur),

po to jis nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio vengė bendrauti su nukentėjusiąja E. Š. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusiąją, V. K. apgaule įgijo kito asmens - UAB „I.“ naudai 25 000 Lt (7 240,50 Eur) vertės turtą, tuo padarydamas nukentėjusiai E. Š. 25 400 Lt (7 356,34 Eur) žalą.

Be to V. K. apgaule įgijo UAB „I.“ naudai N. B. priklausantį didelės vertės turtą: jis, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, bendrai turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, žinodami, kad butas, kurį siūlo parduoti nukentėjusiajai, 2013-08-29 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo parduotas UAB „T. M.“, V. K. 2014 m. vasario mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku nukentėjusiajai N. B. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad buto kaina yra 98 000 Lt (28 382,76 Eur), tačiau jei už rezervuotą turtą nukentėjusioji sumokės 42 000 Lt (12 164,04 Eur) sumą, turto/buto kaina bus 78 000 Lt (22 590,36 Eur),

Bendrininkui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, paskambinus nukentėjusiosios vyrui V. B. raginant greičiau apsispręsti, melagingai nurodant, kad butu neva domisi dar vienas žmogus ir nesumokėjus pinigų butas atiteks kitam asmeniui, taip nurodant išgalvotą priežastį skubino nukentėjusiąją priimti sprendimą pirkti butą ir šiai sutikus, V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė 2014-02-07 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajai N. B. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), buto plotas 27 kv. m., su balkonu, buto kaina 79 000 Lt (22 879,98 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2014-05-30, po to jis 2014-02-07 (duomenys neskelbtini) pateikė nukentėjusiajai N. B. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuslėpdamas, kad turtas 2013-08-29 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 3451 jau buvo parduotas UAB „T. M.“, po to šios sutarties pagrindu gavo iš N. B. dalį sutartos sumos – 42 000 Lt (12 164,04 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

Tęsdami savo nusikalstamą veiką, bendrininkui melagingai tikinant nukentėjusiąją, kad butas bus įrengtas ir perduotas naudoti pagal pasirašytą rezervacinę sutartį, buto pirkimo-pardavimo sutarties su nukentėjusiąja nesudarė, buto neperdavė, o nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio V. K. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, vengė bendrauti su nukentėjusiąja N. B., siekdami išvengti sugrąžinti nukentėjusiosios sumokėtus pinigus pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. 2014/02/07/2-2-4.2, tokiu būdu V. K., veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas šiam mirus, apgaule įgijo kito asmens – UAB „I.“ naudai didelės vertės turtą, pinigines lėšas 42 000 Lt (12 164,04 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiai N. B. 42 000 Lt (12 164,04 Eur) žalą.

Be to V. K. apgaule įgijo UAB „I.“ naudai A. K. priklausantį didelės vertės turtą: jis, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, bendrai turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, žinodami, kad turtas adresu (duomenys neskelbtini) 2013-09-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra areštuotas, neturėdamas leidimo išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, jie, nutylėdami šią informaciją, 2014 m. vasario mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku nukentėjusiajai A. K. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), o V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I.“ vardu pasirašė 2014-02-21 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajai A. K. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto plotas 34 kv. m., su balkonu, buto kaina 119 000 Lt (34 464,78 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2014-05-30,

po to šios sutarties pagrindu gavo iš A. K. dalį sutartos sumos – 5 000 Lt (1 448,10 Eur) į UAB „I.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o V. K. išrašė A. K. UAB „I.“ 2014-03-03 pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu V. K. gavo grynais 20 000 Lt (5 792,40 Eur), kurių į įmonės kasą neįnešė;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, siekdamas savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą, jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris nurodė nukentėjusiajai A. K., kad statybos darbams pabaigti trūksta apyvartinių lėšų, ir pasiūlė nukentėjusiajai A. K. dalimis sumokėti viso buto kainą, po to V. K. pagal 2014-03-14 Priedą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-03-14 UAB „I.“ pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, gavo iš nukentėjusios A. K. grynais pinigais 60 000 Lt sumą (17 377,20 Eur), kurių į įmonės kasą neįnešė;

po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris nukentėjusiajai pateikė 2014-05-23 UAB „I.“ pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurį surašė ir pasirašė V. K., o asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, gavo iš nukentėjusios A. K. grynais pinigais dar 34 000 Lt sumą (9 847,08 Eur), kurių į įmonės kasą neįnešė;

po to V. K. 2014-04-01 pagal pirkimo-pardavimo sutartį A. K. rezervuotą butą pardavė UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuslėpė nuo nukentėjusiosios A. K., jog pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą ji gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio vengė bendrauti su nukentėjusiąja A. K. siekiant išvengti sugrąžinti nukentėjusiajai jos sumokėtus pinigus pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu bendrais veiksmais su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, suklaidinęs nukentėjusiąją, V. K. apgaule įgijo didelės vertės turtą: kito asmens UAB „I.“ naudai– pinigines lėšas 5 000 Lt (1448,10 Eur) ir savo naudai 114 000 Lt (33 016,68 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiai A. K. 123 500 Lt (35 768,07 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule UAB „S.“ naudai įgyti didelės vertės svetimą R. K. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, žinodamas, kad turtas adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nepriklauso, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2014 m. balandžio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku nukentėjusiajam R. K. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad buto kaina yra 149 000 Lt (43 153,38 Eur), tačiau jei nukentėjusysis už rezervuotą turtą sumokės 70 000 Lt (20 273,40 Eur) avansą, turto/buto kaina bus 139 000 Lt (40 257,18 Eur), žinodamas, kad UAB „I.“ banko sąskaitos antstolio yra areštuotos, nutylėdamas informaciją, kad turtas adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartį priklauso UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „S.“ vardu pasirašė 2014-04-08 Preliminarią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad UAB „S.“, veikdama pagal pardavėjo UAB „I.“ įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam R. K. įsipareigoja notarinės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu parduoti patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), buto plotas 44,52 kv. m., buto kaina 139 000 Lt (40 257,18 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2014-07-30,

po to jis, veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2014-04-08 (duomenys neskelbtini) pateikė nukentėjusiajam R. K. Preliminarią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuslėpdamas, kad turtas niekada UAB „S.“ nepriklausė, bei neturėdamas UAB „T. M.“ įgaliojimų minėtą turtą rezervuoti, po to šios sutarties pagrindu gavo iš R. K. dalį sutartos sumos – 70 000 Lt (20 273,40 Eur) į UAB „S.“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

po to, 2014 m. balandžio mėnesį, jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris nurodė nukentėjusiajam R. K. atlikti rezervuoto buto/turto vertinimą UAB „T. S.“ ir už turto vertinimą sumokėti 350 Lt (101,36 Eur),

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2014-07-30 pateikė nukentėjusiajam R. K. 2014-07-30 Priedą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įsipareigojo rezervuoto buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymą bei statybos darbų pabaigą perkelti į 2014-09-30,

po to jis nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio vengė bendrauti su nukentėjusiuoju R. K., siekdamas išvengti sugrąžinti nukentėjusiajam sumokėtus pinigus pagal 2014-04-08 Preliminarią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei nuslėpė nuo nukentėjusiojo R. K., jog kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą R. K. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. apgaule įgijo kito asmens UAB „S.“ naudai turtą – pinigines lėšas 70 000 Lt (20 273,40 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajam R. K. 70 350 Lt (20 374,76 Eur) žalą.

Be to V. K., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą S. A. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „I.“ atstovu, 2013 m. balandžio mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajai S. A. parodė pastatą (duomenys neskelbtini), bei įtikino, kad 2013 m. gruodžio mėnesį bus pastatyti dviejų aukštų pastato 3 bei 4 aukštai, nutylėdamas informaciją, kad nors UAB „I.“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso, tačiau pažeisdamas privatizavimo objekto – (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-04-10 sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“, 13 punktą, kuriuo UAB „I.“ be pardavėjo, t. y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, neturėdamas bei neketindamas gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos leidimų, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei pasirašė UAB „I.“ vardu Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „I.“ nukentėjusiajai S. A. rezervuoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 3 aukštas, 2 butas, buto plotas 42,18 kv. m., buto kaina 92 796 Lt (26 875,57 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-12-31,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, siekdamas savo naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris pateikė nukentėjusiajai S. A. 2013-04-26 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-05-03 UAB „I.“ pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), po to šios sutarties pagrindu gavo iš S. A. dalį sutartos sumos – 15 000 Lt (4 344,30 Eur), kurių į įmonės kasą neįnešė;

po to rezervuotą turtą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusios S. A. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą ji gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „T. M.“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą S. A. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusiąją, V. K. savo naudai įgijo turtą – pinigines lėšas 15 000 Lt (4 344,30 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajai S. A. 15 000 Lt (4 344,30 Eur) žalą.

Be to V. K., nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, žinodamas, kad pagal 2014-04-01 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „T. M.“ įsigijo visas patalpas adresu (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio mėnesio pabaigoje tiksliai nenustatytą dieną bendrininkui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, aprodžius nukentėjusiajam Š. L. butą, kuris UAB „I.“ nepriklausė, neturėdamas įgaliojimoi parduoti ar rezervuoti butus ar parkavimo vietas šiuo adresu, šią informaciją V. K. nutylėjo, surašė ir pasirašė 2014-07-15 Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nukentėjusiajam rezervavo butą Nr. 2, bei 2014-08-14 pasiūlė nukentėjusiajam įsigyti parkavimo vietą už 6 000 Lt (1 737,72 Eur), po to asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, pateikė nukentėjusiajam iš anksto V. K. UAB „I.“ vardu pasirašytą 2014-08-14 Parkavimo vietos rezervacinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš anksto pasirašytą UAB „I.“ 2014-08-08 pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), ir šių dokumentų pagrindu gavo savo naudai iš nukentėjusiojo Š. L. 6 000 Lt (1 737,72 Eur) sumą grynais, kurių į įmonės kasą neįnešė, bei Š. L. parkavimo vietos nepardavė;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris už geresnio katilo įrengimą bute nurodė nukentėjusiajam Š. L. sumokėti 2000 Lt (579,24 Eur) bei 2014-08-27 pateikė nukentėjusiajam Š. L. iš anksto V. K. pasirašytą 2014-08-27 UAB „I.“ pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu savo naudai gavo iš nukentėjusiojo Š. L. dar 2 000 Lt (579,24 Eur) sumą grynais, kurių į įmonės kasą neįnešė, o žadėto katilo neįrengė ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, kartu su bendrininku V. K. savo naudai įgijo turtą – pinigines lėšas 8 000 Lt (2 316,96 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiam Š. L. 8 000 Lt (2 316,96 Eur) žalą.

Be to V. K., veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, apgaule įgijo E. S. priklausantį turtą: jis, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, bendrai turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, žinodami, kad turtas adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę UAB „I.“ nepriklauso, nes yra parduotas 2014-04-01 UAB „T. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), jie 2014 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku nukentėjusiajai E. S. parodė ir pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad buto kaina yra 179 400 Lt (51 957,83 Eur), nutylėdami informaciją, kad turtas adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartį priklauso UAB T. M.“,

po to asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, 2014-08-10 (duomenys neskelbtini) pateikus nukentėjusiajai E. S. Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuslepiant, kad butas 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi priklauso UAB „T. M.“, pagal UAB „I.“ sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš nukentėjusiosios 5000 eurų sumą, kurių į įmonės kasą neįnešė, ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinę nukentėjusiąją, V. K. su bendrininku savo naudai įgijo turtą – pinigines lėšas 5000 eurų sumą, tuo padarydamas nukentėjusiai E. S. 5000 Eur žalą.

Be to V. K. apgaulingai tvarkė UAB „I.“ buhalterinę apskaitą, o būtent: nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), eidamas direktoriaus ir kasininko pareigas, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, vykdydamas kasininko pareigas, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies; 6 straipsnio 2 dalies; 16 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies; 19 straipsnio 1 dalies; 19 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 dalies bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių „Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas“ 3 dalies nuostatų ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus,

siekdamas nuslėpti laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-07-31 vykdomą sukčiavimą, apgaule įgijus fizinių asmenų pinigines lėšas, skirtas atsiskaityti už butų adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimą, jis apgaulingai tvarkė laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31 UAB „I.“ buhalterinę apskaitą, o būtent, V. K., pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>; Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 16 straipsnio 1 dalies nuostatą (2012-04-24 Įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, II. „Pinigų priėmimas ir iš mokėjimas, kasos dokumentų įforminimas“ 3 dalies nuostatą „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“,

– jis apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė piniginių lėšų, iš viso 1 062 613,00 Lt (307 753,99 Eur), iš jų: 787 663,00 Lt (228 122,97 Eur), gautų į UAB „I.“ banko sąskaitą, 234 200,00 Lt (67 829,00 Eur), gautų grynais pinigais pagal UAB „I.“ kasos pajamų orderius, 36 750,00 Lt (10 643,53 Eur) neišdavė pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų, paimtų UAB „I.“ vardu iš D. B., J. O., J. C., I. V., J. B., V. Š., V. S., A. A., P. K., A. K., Ž. B., S. S., R. B., L. K., E. Š., N. B., A. K., E. S., I. K., Z. V., S. A., V. B., R. V. ir Š. L. už butų adresu (duomenys neskelbtini), rezervacijas, tokiu būdu apgaulingai tvarkė UAB „I.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „I.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31;

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. kaltę pripažino iš dalies ir dėl objekto (duomenys neskelbtini), parodė, kad su E. J. buvo pažįstami dar nuo mokyklos laikų. 2010 metais netyčia susitiko Vilniuje ir E. J. pasakė, kad turi tiek objektų, mastas didelis, milžiniškas, ir pasiūlė jam rimtesnį darbą, kadangi jis turėjo diplomą, pasiūlė būti vadovu, direktoriumi. E. J. neakcentavo, kad būtent direktorius, tiesiog sakė, kad darbas su įmone, dokumentais. Buvo tokie laikai, kad baigus logistiką nelabai kokį darbą būtų suradęs, todėl sutiko su E. pasiūlymu. Buvo ne tik UAB „S.“, bet ir UAB „S. N.“. Turėjo ofisą adresu (duomenys neskelbtini). Pirko daug objektų iš Turto fondo. Būdavo tokia schema: dalyvavimas aukcione, pradinis įnašas, pasirašai pirkimo-pardavimo sutartį, tuomet iš potencialių pirkėjų moki, po to tampi savininku ir pas notarą perrašai turtą tam žmogui su galutiniu atsiskaitymu. (duomenys neskelbtini) buvo daug mažų objektų, su UAB „S.“ viską laimėjo. Nemažai patalpų nupirko UAB „A.“, K. giminės taip pat nusipirko butą pirmame aukšte. Vėliau E. labai aktyviai bendravo su N. ir A. K., E. labai daug dirbo, ofisas visuomet buvo pilnas žmonių. Jis (V. K.) manė, kad viskas gerai, visi buvo patenkinti dėl objekto (duomenys neskelbtini). Viskas buvo gerai su pirmu aukštu, o antras aukštas užstrigo, nes savivaldybė neleido privatizuoti. E. sakydavo, kad į kabinetus užeina ir išeina, sakė, kad viskas bus. Daug susitikimų buvo dėl (duomenys neskelbtini) esančio objekto, pinigų trūko, E. J. mokėjo. Buvo tuo metu UAB „S.“ direktoriumi. Dėl K. paskolos sutarties E. sakė, kad reikia, nes turi daug įsipareigojimų dėl statybų, pinigų niekada per daug nebus, todėl galima pasirašyti paskolos sutartį. Bet jis atskirai garantavo žmogui, kad jeigu ką, tai va vekselis kaip fizinio asmens. Todėl pasirašė su A. K. paskolos sutartį. Derybos su K. vyko žodžiu. Dokumentai buvo formalumas, įrašyta data.

Paskelbus 2 t., b. l. 14 (VĮ Registrų centro išrašas, kad objektas nuosavybės teise priklauso UB „S.“), V. K. parodė, kad šį įrašą teikė ne jis. E. mokėjo labai gerai dirbti kompiuteriu. Apie šį dokumentą sužinojo tik iš tyrėjos 2014 metais. Galėjo būti vienas iš E. darbų, kad (duomenys neskelbtini) objektas priklauso UAB „S.“. Jis (V. K.) nieko bendro su šiuo dokumentu neturi. Klausė E., kaip čia viskas, ir ar gal kas kitas dar padėjo. Tas dokumentas netikslus. Jis tuo metu nežinojo, kad toks dokumentas yra. Sakė tyrėjai, kad nėra jo parašo, o E. tikrai galėjo padaryti viską. Girdėjo, kaip K. su E. bendravo apie tai, kad giminės jau pirko butą ir viskas ten gerai. Iš K. buvo iniciatyva, kad gali dabar daugiau sumokėti pinigų, o E. atsakė, kad kaip tik trūksta pinigų. K. negalėjo žinoti, kad objektas priklauso „S.“, nes jie iškart sakytų, kad einam pas notarą. Greičiausiai tą išrašą K. gavo iš E. J., nes jis galėjo jį pagaminti. Tikriausiai E. Nekilnojamojo turto registro išrašą pateikė paskutinėmis dienomis, prieš pinigų perdavimą, o bendravimas truko labai ilgai. 2014 m. geriau prisiminė. E. galėjo duoti jiems krūvą brėžinių, o galbūt į tą išrašą jie iš pradžių neatkreipė dėmesio. Dėl paskolos sutarties sąlygų susitarė K. su E. J., jis (V. K.) viską girdėjo, atspausdino sutartį. Paskolos sutartis sudaryta su UAB „S.“. Taip susitarė potencialus klientas, o parašas buvo direktoriaus. Susitarė su E. J., bet pasirašė direktorius. Pinigų reikėjo statyboms, todėl buvo sudaryta paskolos sutartis. Dirbdamas direktoriumi algą gaudavo nepastovią, vieną mėnesį vienokią, kitą mėnesį kitokią, kitąkart E. sakydavo palauk, palauk. Pinigų daug nebuvo. Prie paskolos sutarties buvo pasirašytas vekselis. Rodos, kad paskolos sutarties suma buvo tokia pati kaip vekselio, o pirma suma buvo gal rezervacija. Tikriausiai viskas būtų grąžinta, bet viskas baigėsi blogai. Tai buvo E. J. pinigai, jis sakė per du kartus nuvežti pinigus A. K. po 2000 eurų. Jis juk sumažino ieškinį.

Iki šiol to būsto negalima nupirkti, nes tai socialinis būstas, po to priklausė UAB „S. V.“. E. sakė, kad per kelias savaites tas objektas jiems („S.“) priklausys, jis dalyvaudavo susitikimuose savivaldybėje. Su pirmu aukštu viskas tas pats buvo. Vėliau turėjo keisti paskirtį. K. pirko savivaldybės turtą, nes buvo lygiai tas pats prieš kelis mėnesius jų giminaičiams, kurie sėkmingai įsigijo būstą iš „S.“. Buvo rezervacija ir tos patalpos dar priklausė savivaldybei, tie jų giminaičiai pasirašė rezervacijos sutartį, o po to UAB „S.“ išpirko pirmą aukštą iš savivaldybės. K. visa tai matė. Tas pats vyko ir su UAB „A.“, jie irgi tą galėjo matyti.

Jis (V. K.) jau po visko, nes nežinojo, ar E. dar bendrauja su K., bandė rašyti užklausą savivaldybei, pranešė, kad viskas sustoja, nes jiems reikia privatizuoti tą turtą. Dėl pirmo aukšto savivaldybei nereikėjo nieko rašyti. Buvo aukcionas, jie jį laimėjo. Jis pasirašė dokumentus su savivaldybe. Dėl galimybės privatizuoti antrą aukštą rašė savivaldybei gal 2014 m. E. dalyvaudavo susitikimuose dėl tų patalpų privatizavimo, sakydavo, kad viskas gerai, todėl jie jas pardavinėjo. Tai gal buvo tiesiog formalumas, kad vadinosi preliminari sutartis, o iš tikrųjų buvo rezervacinė. K. matė, kad UAB „S.“ laimėjo aukcioną, galbūt jiems užteko net pirkimo pardavimo sutarties, kai UAB „S.“ iš savivaldybės įsigijo patalpas pirmame aukšte.

Dėl antrame aukšte esančių patalpų viską derino E., jis turėjo žodines garantijas, kad viskas bus. E. sakė, kad turi žmonių, kurie visa tai sprendžia, ir reikia tik palaukti, tą patį sakė ir K., ir jam (V. K.). A. K. sakė, kad viskas vyko su E. J. Girdėjo pokalbius, kaip A. K. sako, kad gali palaukti ir turi laisvų pinigų, o E. sako, kad va kaip tik mums reikia pinigų. K., rodos, ir be dokumentų galėjo E. duoti pinigų. Jų bendravimas buvo kitoks. Preliminari sutartis su K. buvo sudaryta 2011 metais; į savivaldybę su paklausimu jis kreipėsi 2013 metais. Jis asmeniškai pabandė kreiptis, nes E. jau 2013 m. turėjo kitų reikalų krūvą.

E. investavo pinigus į statybas, esančias (duomenys neskelbtini). Tai buvo į K. giminių patalpas investuota, kitus objektus, kurių buvo daug. Pardavimas buvo su kažkokiais įpareigojimais, iki tam tikro termino reikėjo atlikti darbus. K. pinigus atidavė J. už (duomenys neskelbtini). Paskolos sutartyje nebuvo numatyta, kad būtent už tą butą duodama.

Jis kaip įmonės direktorius apie padėti neinformavo, nes niekas neklausė, jiems užtekdavo E. žodžių. A. K. neprieidavo prie jo (V. K.). UAB „S.“ turėjo buhalterį M. Č., pas jį buvo visi dokumentai. Jis vedė buhalterinę apskaitą. Skolų nebuvo.

Dėl objekto (duomenys neskelbtini), kaltinamasis V. K. parodė, kad UAB „I.“ buvo nauja nupirkta įmonė. E. J. bendravo su tokiu D. B., buvęs akcininkas. Jie kiekvieną dieną bendravo. Buvo ta pati mintis, kad yra naujas objektas, reikia dalyvauti, naujas darbas. O ten senas darbas tai kiek pabaigta, tiek pabaigta, dabar juk viskas gerai. Tas D. rado įmonę, kurią galima nupirkti. D. buvo akcininkas 50 procentų, kita pusė skaitėsi V. K. Iš kažkokio žmogaus nupirko įmonę, kuri egzistuoja, ji vadinosi kitaip, rodos poilsio namai, kitą dieną pas notarą įtvirtino naują pavadinimą, t. y. „UAB „I.“. Tomis dienomis buvo aukcionas, jis buvo direktoriumi. Dalyvavo aukcione dėl (duomenys neskelbtini) pastato, jį laimėjo ir iškart buvo padarytas tinklapis (duomenys neskelbtini). D. daugiau negu E. išmanė apie viską, turėjo išsilavinimą, jis į tą tinklalapį įkėlė reklamą, kad bus namas, kuriame bus 4 aukštai, nurodė butų skaičių. D. norėjo iš pradžių surasti investuotojų, pastatyti iki kažkokios ribos. O E. labiau norėjo pardavimus iškart daryti, jis pats įdėjo skelbimus ir jis (V. K.) kažkiek padėjo, į tinklalapį (duomenys neskelbtini), tai buvo vienintelė vieta, kur dėjo skelbimus. Skelbime nurodė visokius variantus, kokie bus butai, buvo nurodytas E. telefono numeris. D. B. buvo akcininkas, nes jis įnešė pirmus pinigus, t. y. 30 000 litų aukcionui ir dar, rodos, 10 000 litų kosmetinėms reikmėms pastato tvarkymui. Pirmi žmonės pradėjo įnešinėti pinigus į sąskaitą, D. B. buvo labai nepatenkintas, kad vyko pardavimai. Jis buvo piktas ir ant jo (V. K.), sakė, kad neklausytų E., o klausytų jo. Bet tą laiko tarpą jis klausė E. Po to E. su D. susitiko ir nusprendė, kad pastarasis savo akcijas parduos. Po to E. iš pirmų pinigų pasirašė sutartį dėl akcijų pirkimo-pardavimo ir davė 10 000 litų D. kaip avansą, bet iš viso suma buvo vos ne 500 000 litų, nes skelbimas buvo labai aktyvus, butai paklausūs. E. sakė, kad viskas gerai, atsiskaitys su D., jam svarbu buvo, kad šis pradingtų. Reikėjo daryti pastato valymą, pirmi žmonės įnešė po 10 000 litų, už juos darė valymą, pertvarų griovimus. Po to atsirado daugiau pirkėjų, darbas aktyvėjo. Buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, pastatas iš gautų pinigų išpirktas iš Turto fondo.

Statybos vyko lėtai, vienu metu dirbo ir apie 25 žmones. UAB „I.“ laimėjo aukcioną dėl (duomenys neskelbtini) pastato, užstatas buvo 30 000 litų, bendra suma buvo pusantro milijono, nes į jį įėjo ir žemės sklypas, ir pastatas. Laimėję aukcioną, sumą už pastatą turėjo sumokėti per tris mėnesius. Aukciono momentu UAB „I.“ pinigų išpirkti pastatui neturėjo. Sumokėjo tik užstatą. Vėliau sumokėjo už pastatą. Buvo du korpusai po du aukštus. Pinigus už pastatą gavo iš žmonių, pasirašiusių rezervacines sutartis. Tuomet dar liko dvigubai daugiau sumokėti už žemę.

Rezervacines sutartis jis pasirašinėjo. Tikėjosi, kad ateis investuotojai ir taip gaus pinigų sklypui. E. turėjo kitą objektą, jis po to jį visą pardavė, jis jau praktikavo tokius dalykus. Galbūt ir E. turėjo rasti investuotojų. Tiek pinigų planavo gauti tikrai ne iš potencialių pirkėjų, o investuotojų. E. po to žodžiai buvo, kad jis jau randa investuotojų. Tai buvo gal 2013 m. Pastatas buvo išpirktas vasarą ir po to prasidėjo pinigų trūkumas. E. nesėdėjo vietoje, sakė, kad sprendžia problemą. Jam (V. K.) rūpėjo, kaip bus išspręsta. Išsiaiškino, kad E. rado sprendimą.

Žinodamas, kad birželio mėnesį turi pasirašyti preliminarią sutartį, bet dar nebuvo pinigų, pasirašė pratęsimo sutartis. Kai kurie pirkėjai nieko neklausdavo, nes žinodavo, kad statybos dažnai vėluoja. Na taip buvo, kad visi viską žino, ir jie taip išplauks į tolimesnius vandenis. Arba į sąskaitą pervesdavo pinigus, arba grynais mokėdavo. Jis pasirašydavo visas sutartis. E. tik kažkuriame priede pasirašė, už katilą, rodos.

UAB „I.“ sąskaitoje buvo trūkumas pinigų statyboms ir tuo momentu buvo areštuota sąskaita, nes buvo kažkoks žmogus padavęs, dėl civilinių bylų. E. sakė, kad būtinai reikia gauti pinigų, nes viskas sustos, ir jis sumąstė taip padaryti, kad yra UAB „S.“ ir įgaliojimas. Jis (V. K.) dar klausė, ar tiks žmogui, jis sakė, kad tiks. Tai buvo sugalvota, kad pinigai būtų mokami į UAB „S.“ sąskaitą. Kad pinigai neįplauktų į UAB „I.“ sąskaitą. Suprato, kas tai yra.

UAB „I.“ buvo nupirkta švari įmonė būtent (duomenys neskelbtini) projektui. Įmonė buvo be turto, be įsipareigojimų. Jokio kito turto, įnešto oficialiai į įmonės sąskaitą, nebuvo, tik D. B. sumokėtas užstatas. Jokių kitų projektų nebuvo. 2013-02-12 UAB „I.“ pripažįstama laimėtoja, tuomet tai sužinojęs D. įnešė gal 10 000 litų kosmetiniams darbams atlikti į UAB „I.“ sąskaitą, gavo protokolą. Jis paskolino įmonei. Pati įmonė neturėjo turto. Jis po to sau grąžino pinigus. Apie butų pardavimą pradėjo skelbti po laimėjimo, iškart po tos dienos. Nuo kovo mėnesio, gal net ir anksčiau. Sutartį dėl pirkimo-pardavimo pasirašė greitai.

E. sakė, kad sutartis jau guli ant stalo, tiesiog kad pratęstų tą laiką, kad gautų pinigų, galima dar palaukti iki pasirašymo, jis sakė, kad taip bus lengviau. Sutinka, kad skelbė apie butų pardavimus dar iki sutarties pasirašymo.

E. galėjo parodyti kaip pavyzdį protokolą, nuosavybės dokumentus. Jis klausė E., kaip E. nuspręs. Tikėjo, kad parduos butus žmonėms, nors ir nėra privatizavę, nes matėsi, kad galima iš to pastato uždirbti. Protokolas yra labai svarbus, nes įrodo, kad tu laimėjai aukcioną ir per tris mėnesius turi pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį ir po to dar per kažkiek laiko sumokėti, tada toks būdas buvo legalus, dabar iškart viską reikia mokėti. Tų pinigų užtekdavo ne tik pastato išpirkimui, bet ir statyboms. Tikėjosi, kad E. galbūt asmeniškai įneš kažkokių pinigų. Tas akcininkas išėjo ir viskas, E. liko.

Nežino, kas buvo pasakyta tiems žmonėms, su kuriais iki sutarties pasirašymo su Turto fondu jau pasirašė rezervacines sutartis, nes nekalbėjo su pirmais klientais, su jais bendravo E. Tuomet nebuvo net vagonėlio objekte. Sutartis parengė jis (V. K.) pagal D. šabloną. E. atsiųsdavo jam žinutę, kad paruoštų sutartį dėl tam tikro buto. Tokioje sutartyje buvo nurodyta, kad butas priklauso UAB „I.“, kad ji įsipareigoja parduoti. Jis galvojo, kad jie laimėjo aukcioną ir turi įsipareigojimą ir išpirkti, ir daryti kažką. Jeigu jis su kuo nors kalbėjo iš klientų, tikrai sakė, kad jie kol kas yra tik laimėtojai. Jam rodos, sutartyje nenumatoma, kad jeigu jie įsigys pastatą, tai parduos jiems. Visiems visko užteko, teisininkai žiūrėjo tuos dokumentus. Per kovo mėnesį iš žmonių surinko iki 150 000 litų. Iš pirmų pinigų buvo išpirktas pastatas.

E. akcijas išpirko iš D., tai tada pasirašė sutartį, davė 10 000 litų, po to, gal kai disponavo grynais pinigais, tada dar 30 000 litų davė, o didžiausią sumą jis davė, kai jau buvo galimybė iš UAB „I.“ sąskaitos pervesti pinigus, ir grynais jau buvo nemažai pinigų po tų visų klientų. Tai buvo rodos 2013 metų rugpjūčio mėnesį. Bet į sutartį įrašė, kad už 10 000 litų. Iš išrašų matyti, kad Turto fondui buvo mokėta dalimis. Jis galvojo, kad per 5 dienas jie sumokės 330 000 litų Turto fondui už pastatą, kuomet balandžio mėnesį atėjo pasirašyti sutarties. Galbūt buvo žodžiai, kad gali vėluoti, bus delspinigiai. Buvo delspinigiai, nemaži. Pasirašė sutartį, gi vėlavimas nebuvo didelis dėl pastato išpirkimo, pretenzijų juk nebuvo. Jie galvojo, kad surinks pinigus ir sumokės. Po mėnesio dar nebuvo sumokėję pinigų pagal sutartį. Buvo tik pranešimai iš Turto fondo dėl nesumokėtų pinigų, jeigu ir buvo parašyta, kad nutrauks vienašališkai sutartį, tai jie duodavo terminą dar sumokėti. Su pastatu jokių problemų nebuvo. Buvo atėjusi ir darbo inspekcija, nieko nesakė apie tai, kad vykdo darbus neįsigiję žemės. Buvo valymas daromas, darbai buvo paprasto remonto, baudų jokių nebuvo. 2013 liepos 8 d. gavo pranešimus, kad nesumokėjo pinigų už žemės sklypą. Tai nereiškia, kad neturėjo nuosavybės teisės į pastatą, nes jis jau buvo užregistruotas. Už žemę jie neatsiskaitė, bet pastatas buvo užregistruotas. Pastatas buvo UAB „I.“ nuosavybė, nors vėliau buvo areštas uždėtas dėl tos žemės. Tai yra viena bendra sutartis. Supranta, kad pagrindinis dalykas yra žemė. Nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2014 m. kovo 28 d. buvo uždėtas areštas visam turtui. Bet sklypo dar nebuvo. Jie toliau sudarinėjo rezervacines sutartis. E. sakė, kad viskas tuoj išsispręs ir visi žmonės buvo labai geros nuotaikos, net žinodami kai kuriuos niuansus. Kai kas žinojo ir dėl arešto. Jis girdėjo, kad nukentėjusieji buvo apklausti, gal kai kas žinojo, gal nežinojo apie areštą. Areštas juk trumpą laiką buvo. Buvo žmonių, kurie patys sukūrė sutartis, E. jas skaitė ir sakė, kad viskas tinka. Nežino, ar žmonės žinojo turto pirkimo situaciją. Nežino, ką E. pasakojo žmonėms.

Pasirašant pratęsimo sutartis jis (V. K.) sakė, kad tai dėl statybų vėlavimo. Dėl nuosavybės teisės įgijimo nežino, ar aiškino. Kam buvo įdomu, tie patys įsigilino, nes buvo žmonių, kurie patys su išrašu atėjo, sakydami, kad areštas uždėtas. Čia pas E. žmonės eidavo. Gauti pinigai iš nukentėjusiųjų buvo naudojami pastato išpirkimui, statyboms, jis pateikė tyrėjai tai patvirtinančius dokumentus. Ką E. rankose turėjo, jis neaiškino kur deda, bet aiškino, kad jis sprendžia rimtesnius klausimus dėl statybų, dėl leidimo trečio ir ketvirto aukšto statyboms. Nes visi nukentėjusieji pasakė, kad grynus pinigus davė E. Buvo didelis darbas, jis palikdavo pinigų, nes reikėjo kam nors sumokėti, būdavo sąrašai, kuriuose nurodyta, kam ir kiek sumokėti. Tuos sąrašus tvarkė E. Dėl buhalterio UAB „I.“ buvo sudėtingiau, nes buvo buhalterė, kuri viską labai blogai darė, nes jai buvo blogai mokama alga įmonėje, todėl ji atmestinai darė darbus. Buvo blogiau negu UAB „S.“. Nėra taip, kad jie pardavė butus UAB „T. M.“. Buvo bendra trišalė sutartis, areštuota apygardos teismo, jis jau matė, kad E. kažką sprendžia, kažką rado, ir girdėjo, kad vienintelis būdas, kad žmonėms būtų ramu, kad nėra areštų ir būtų galima toliau viską daryti. Tai nebuvo pardavimas. Ten gi buvo ir žemė, ir Turto fondas.

Žemė buvo UAB „I.“ nuosavybė. Atrodė, kad žemė eina jiems. Taip atrodė iš dokumentų, Trišalėje sutartyje. Jį pakvietė pasirašyti, ten buvo Turto fondo direktorius. Turto fondas žemę parduoda UAB „I.“.

2014 m. balandžio 1 d. pasirašoma sutartis dėl nekilnojamojo daiktų įrengimo ir atpirkimo. Jam iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio atrodė, kad E. viską sprendžia, kad viskas eina gera linkme. Buvo šimtai tų susitikimų su E. ir UAB „T. M.“. Iš žmonių juk net girdėjo, kad neleido jiems bendrauti. Jį (V. K.) kvietė pas notarą, nes parduoda, jis atvažiavo ir pasirašė. E. sakė, kad šitam žmogui gražins, nes jis jau nebenori, o to buto labai nori kiti žmonės ir kaina geresnė. Su juo nelabai pasiginčysi. Nelabai iš žodžių suprato, ar laisvas butas. Jis (V. K.) galbūt ir nematė tokio prašymo iš žmogaus, kad grąžintų pinigus ir jis nebenori tokio buto. Jam rūpėjo, ar žmonės nori, ar nenori butų. Pirmoje vietoje rūpėjo viskas dėl statybų, jam reikėjo prižiūrėti. E. buvo toks žmogus, kurio ne visi gali ko nors paklausti.

Po 2014 m. balandžio 2 d. sutarties, kuomet viskas buvo parduota UAB „T. M.“, jis sudarė kitas rezervacines sutartis, nes tikrai galvojo, kad tas butas teks tam žmogui. E. bendravo dėl tų pirkimų. Pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „T. M.“ pasirašė kaip UAB „I.“ vadovas. Su R. K. ir E. S. jis pasirašė sutartis. E. rado klientus, susitarė dėl pinigų, o jis (V. K.) buvo įsitikinęs, kad tie žmonės nusipirks, nesvarbu, kad ne iš UAB „I.“, ir kaip. Jis nebuvo UAB „T. M.“ vadovas. Atrodė, kad jie įdeda pinigus į objektą.

Kad kažkas blogai, sužinojo, kai rugsėjį prasidėjo skambučiai. Paprastai jam taip žmonės neskambindavo. E. padarė peradresavimą ir pasakė, kad jis jau nebekompetentingas ir kad skambintų jam (V. K.). Pats jau buvo kažkur išvažiavęs ir tada jis (V. K.) suprato, kad kažkas čia negerai. Sakė žmonėms, kad bandys kažką išsiaiškinti, išspręsti, visa tai ir darė. Iki 2014 m. rugsėjo mėnesio nebuvo jokios panikos. Notariškai spręsdavo kitaip. Kai kurie žmonės juk įgijo butus. Čia E. žadėjo, kad už tiek pigiai bus butai, jis taip sugalvojo. Neatsimena, kiek žmonių įsigijo butus už tokią kainą, kuri buvo nurodyta rezervacinėje sutartyje. Buvo ne tik Š. L., konkrečių pavardžių neatsimena. Kad blogai, sužinojo jau pabaigoje, tada buvo ir ekonominė policija, ir žmonės, ir statybininkai, pragaras žodžiu.

Kai pasirašinėjo sutartį su Turto fondu, manė, kad E. sugebės vykdyti šį projektą. Per metus neatrodė, kad jie nepajėgūs įgyvendinti projekto, reikėjo kažką vis tiek spręsti.

Dėl apgaulingos apskaitos prisipažįsta, nes tai buvo jo pareiga vesti buhalteriją, ypač su grynais pinigais. Leido E. disponuoti pinigais. Tuo metu buvo kitas mąstymas. Dėl sukčiavimo būdu įgytų pinigų nepripažįsta. Neva jis tyčia žinojo, kad paims iš žmogaus pinigus. Jis juk nepaėmė tų pinigų. Tie pinigai buvo ore, arba statybose, arba pas E. ir dabar prisipažinti, kad tyčia paėmė pinigus iš žmonių, negali. Pinigai, kurie buvo pervesti į UAB „I.“ sąskaitą, buvo iškart naudojami statyboms ir krūvai kitų dalykų. Nepripažįsta, kad apgaule žadėdamas parduoti butus, įgijo žmonių pinigus, o jie liko be nieko. Jis ką apgaule pasakė, tai tik tiek, kad viskas bus gerai ir bandys išspręsti problemą. Visi žmonės juk sakė, kad jis arba tiesiog sėdėjo, arba sakydavo, kad viskas bus gerai. Ten buvo labai gera aura, žmonės visi šypsojosi, visiems viskas gerai. Pavyzdžiui tas Ž. sakė, kad davė pinigus ir viskas, nieko nepasirašė. O dabar kaltinimas, kad jis tyčia paėmė tuos pinigus. Viskas buvo UAB „I.“, visi pavedimai buvo pristatyti tyrėjai, jis pats pateikė dokumentų. Vienintelis išgryninimas buvo, kai E. turėjo akcininkui sumokėti 2013 m. rugpjūčio mėnesį. Jis (V. K.) asmeniškai ten nedalyvavo, bet tie pinigai buvo tam reikalui, nes po to jam D. sakė, kad E. šaunuolis, kad padarė.

Dėl epizodų, kuriuose buvo sudarytos rezervacinės sutartys po turto pardavimo UAB „T. M.“, kaltę iš dalies pripažįsta. Iš dalies, nes ne viską papasakojo (žmonėms), kad viskas vyksta sudėtingiau. Bet nenuslėpė. Jam atrodo, kad jeigu pasakai pripažįstu, tai reiškia, kad žinai, kad žmogų apgausi. Jis neturėjo kompetencijos informuoti žmones, kad jų rezervuoti butai dabar priklauso UAB „T. M.“, ir kad jie kreiptųsi į ją, kol nepasibaigė sutarties terminas. Nes niekas jo neklausė. Jeigu ir klausė, tai jis galėjo kažką paaiškinti. Darė trinkeles, matėsi, kad bus parkingai. Parkingo sklypo neformavo. Jeigu ir pasakydavo kažką E., kad, pavyzdžiui, kaina ne ta, jis sakydavo, kad nesikištų, kad tai ne jo reikalas. E. turėjo labai didelę įtaką. Sakydavo, kad jeigu jis (V. K.) kažką pakeis, tai bus „kraštinis“. Sakė, kad jeigu jis dabar nepasirašys, jie negaus 20 000 litų, sustos statybos, atvažiuos 30 žmonių ir jis bus „kraštinis“. Jis neturėjo kur dėtis. Kažką pakeisti bandė. Po to sužinojo, kad E. iškelta krūva bylų ir iki šiol viskas vyksta, analogiškai viskas.

Pinigų išgryninimas buvo 2013 m. rugpjūčio mėnesį. Buvo daug kortelių pagaminta. Po pirmų įplaukų buvo. E. sakė, kad jam reikia labai skubiai su D. viską išspręsti, nes jo žmona teisininkė.

2014 m. buvo, kad vieną dieną statybos vyksta, o kitą dieną jau nebevyksta. Viskas per vieną dieną pasikeitė. Jis vaikščiojo į darbą, žmonės dirbo. Nežino, kodėl vieną dieną viskas sustojo. E. rasdavo žmones, jis su jais spręsdavo, susitikinėdavo, nežino, kuo jis ten nepasidalino ar pasidalino. Pasirašinėjo sutarties priedus, dėl pertvarų keitimo, langų statymo, nes buvo įsitikinęs, kad viskas bus. Kai kada žiūrėdavo, ar darbai atlikti. Bet kai kurie žmonės E. už katilą mokėjo nepasirašydami jokių dokumentų, nėra tikras, ar jis nuvažiavo ir nupirko tą katilą, abejotina.

UAB „T. M.“ atsirado 2013 m. liepos mėnesį. Nežino, ar forminant sutartį su UAB „T. M.“ atstovais, ar jie žinojo apie rezervuotus butus, nes su jais labiau bendravo E.. Jam E. sakė, kad viskas yra suderinta. Jis negali pasakyti, kad jie žinojo. Jam atrodė, kad ta trišalė sutartis yra labai gerai, nes jie toliau kažkaip juda, areštas bus nuimtas. Sutartis labai sudėtingai skambėjo. Neprisimena, ar įsipareigojimus už rezervavimus perleido UAB „T. M.“. E. nelabai ką sakydavo. Iš pradžių 2013 m. buvo pervestas milijonas. Jis asmeniškai nevaikščiojo su UAB „T. M.“ atstovais ir nerodė jiems nei objekto, nei dokumentų. Buvo ne vienas kažkoks susitikimas prieš tai, nes pinigai buvo dideli. Negali pasakyti, ar ta įmonė turėjo perimti visus įsipareigojimus. Matė, kad E. sprendžia kažką į gerąją pusę, jam buvo ramu.

Neprisimena, ar sakė UAB „T. M.“ apie turimus įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Jie gyveno tos dienos vizija, E. jam sakydavo, kad va tą ir tą valandą reikės būti pas notarą. Jam darbo diena prasidėdavo nuo objekto, reikėdavo pasižiūrėti kokie darbininkai, kam ir ko trūksta, reikėjo skambinti užsakinėti medžiagas, darbus ir t.t. Pinigai buvo iš sąskaitos. Ne visada sąskaita buvo tuščia. Buvo pinigų visada, kad ir iš tų mažų avansų. Matė, kad neturi pakankamai pinigų statyti rimtam objektui, bet dažniausiai statybinėms reikmėms pinigų būdavo. Matė, kad sąskaitoje buvo pinigų. Kai atsirado dideli avansai ir E. išgrynino pinigus akcininkui, buvo likučių sąskaitoje apie 20 000 – 30 000 litų. Statyboms nereikėjo daug pinigų. Jam ta sutartis su UAB „T. M.“ neatrodė kaip pardavimas, o susidariusių problemų sprendimas. Perleido su teise atpirkti, bet neatpirko, UAB „I.“ subankrutavo. Dėl tyčinio bankroto turėjo būti, bet nieko nebuvo. Kai prasidėjo bankrotas, jo niekas nekvietė. Girdėjo iš nukentėjusiųjų, kad buvo kažkokie susirinkimai, bet iš jo niekam nieko nereikėjo.

Jeigu teismas nuspręs, kad jis kaltas, tai mano, kad ieškiniai pagrįsti. Žmonėms buvo priteistos kažkokios sumos, nes buvo automatiškai nurašomos nuo jo sąskaitos. Nebuvo galimybės sumokėti žmonėms pinigų. Jam nebuvo įteikta jokių dokumentų dėl priteisimo. Už laidavimą ir buvo priteista, 2015 m. Turbūt tos sumos buvo nuskaitomos nuo sąskaitos padengti nukentėjusiesiems patirtą žalą. Jis sutartis sudarinėjo dieną prieš jas pasirašant. Rezervacinių sutarčių teksto šabloną turėjo dar iš pirmojo akcininko. Skaitė, kas parašyta šablone. Skaitė sąlygas. Ten nebuvo pardavimas su „T. M.“, E. jam pasakė, kad sprendžiam ir dirbam, ir kad jis važiuotų pas notarą. Buvo daug susitikimų, jis juose nedalyvavo. Nelaikė to pardavimu. Jam reikėjo pasirašyti sutartį su UAB „T. M.“ ir Turto fondu. Jis nesuprato, kad pardavė. Jam atrodo, kad sutartis net nebuvo pavadinta kaip pirkimo-pardavimo. E. sakė, kad tai vienintelis variantas, pasiūlytas Turto fondo ir Vilniaus apygardos teismo. Kad žmonės gaus butus. Su juo (V. K.) klientai dėl objekto asmeniškai nebendravo. Nukentėjusieji negalėjo dalyvauti pasirašant trišalę sutartį. E. su jais bendravo, sakė, kad viskas gerai, kad visi žino. Jis klausdavo E., kaip situacija. E. sakė, kad informavo visus. Jis (V. K.) nerašė jokių pranešimų nukentėjusiesiems. Rašė kvitus paėmęs grynuosius pinigus. Tie gryni pinigai ėjo į statybą, E. turėjo daugiau pinigų, sakė, kad juos laiko leidimams ir objekto paskirties pakeitimui, jis ir su architektais bendravo, ir kitais darbuotojais. Matė, kad pinigai skiriami statyboms, sklypui, bet E. jam neruošė jokių ataskaitų, kur leidžia pinigus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. D. parodė, kad 2015 m. kovo 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „I.“ buvo iškelta bankroto byla. Administratoriumi buvo paskirtas UAB „N. S.“. 2015 m. kovo mėnesio pabaigoje, tačiau tikslios datos neatsimena, susisiekė su UAB „I.“ direktoriumi V. K., kad jis įvykdytų įstatymo priskirtą pareigą, perduotų administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus. V. K. jį informavo, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama netvarkingai, nes bendrovėje dažnai keitėsi buhalterinės įmonės. Jo žiniomis, UAB „I.“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „J. a. k.“ ir UAB „V. v. a.“. V. K. nurodė, kad bendrovė neturi jokio turto, tik žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). V. K. pažadėjo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus ir bendrovės balansą, sudarytą bankroto iškėlimo dienai. Tačiau iki šios dienos V. K. perdavė tik keliolika segtuvų bendrovės buhalterijos. V. K. buvo paskirta piniginė bauda už teismo įpareigojimo perduoti bendrovės dokumentus nevykdymo. 2015 m. apie balandžio mėnesį, bet tikslios datos neprisimena, V. K. pateikė jam kreditorių sąrašą, tačiau sąrašas buvo neišsamus. Kreditorių sąrašas neatitiko formos ir buvo neįtraukti visi kreditoriai. Pagal V. K. kreditorių sąrašą, visiems kreditoriams buvo išsiųsti pranešimai pateikti kreditorinius reikalavimus. Kadangi jam V. K. nepateikė bendrovės buhalterinės apskaitos, jis rėmėsi kreditoriniuose reikalavimuose pateikta informacija bei įrodymais ir teikiant teismui kreditorinius reikalavimus tvirtinti, ši aplinkybė buvo nurodyta. Pagal kreditorių sąrašą, UAB „I.“ yra daugiausia skolinga UAB „T. M.“, apie 532819 Eur, bet tikslios sumos neprisimena. UAB „T. M.“ administratoriui pateikė visus reikiamus dokumentus, todėl buvo jų kreditorinis reikalavimas teiktas teismui. Tačiau dar visi sandoriai yra neištirti ir kreditoriniai reikalavimai gali keistis. 2015 m. rugsėjo mėnesį, bet tikslios datos neprisimena, buvo sušauktas pirmas UAB „I.“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiami klausimai ir tame tarpe ir turto realizavimo tvarkos nustatymas (nuspręsta bendrovės turtą įvertinti su specialistais) ir keliamas klausimas dėl UAB „T. M.“ kreditorinio reikalavimo, susirinkimo metu administratorius nurodė, kad sekančiam kreditorių susirinkimui pateiks išvadą dėl UAB „T. M.“ kreditorinio reikalavimo ir kitų sandorių. Šiuo metu administratorius pateikti išvadų dar negali, nes dar vyksta sandorių peržiūra. Pirminė išvada bus pateikta mėnesio bėgyje (15 t., b. l. 3-5).

Papildomai liudytojas R. D. apklausos metu nurodė, kad 2015-03-16 Vilniaus apygardos teismo sprendimu UAB „N. S.“ buvo paskirtas bendrovės UAB „I.“ bankroto administratoriumi. Bankroto administratorius, tačiau tikslios datos neprisimena, išsiuntė BUAB „I.“ buvusiam vadovui V. K. pranešimus bei įsakymus dėl įmonės turto bei visų dokumentų perdavimo, tačiau įmonės vadovui registruotu paštu siųsti įsakymai bei pranešimai grįžo neįteikti. Buvo siunčiami ir pakartotini raginimai elektroniniu paštu buvusiam BUAB „I.“ vadovui V. K. perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą bei visus dokumentus. Buvusiam BUAB „I.“ vadovui V. K. toliau nevykdant šios pareigos, bankroto administratorius nuolat telefonu ragino įvykdyti 2015 m. kovo 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatytą pareigą, tačiau ir toliau buvusiam BUAB „I.“ vadovui nebendradarbiaujant bei nevykdant pareigos perduoti visų bankrutuojančios UAB „I.“ dokumentų bei turto, 2015 m. kovo 27 d. bankroto administratorius tiesiogiai įteikė V. K. įsakymą perduoti įmonės dokumentus bei turtą pasirašytinai. Vilniaus apygardos teismo 2015-04-29 išduotas vykdomasis raštas Nr. Nr. B2-3185-450/2005 dėl BUAB „I.“ vadovo pareigos perduoti visus dokumentus ir turtą buvo pateiktas vykdyti antstolių B. P., A. N. kontorai. 2015-07-27 buvo gautas antstolės B. P. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo, informuojantis, jog antstolio reikalavimų nesilaikoma, įmonės vadovas V. K. nerastas įmonės buveinės bei gyvenamosios vietos adresais. Taip pat bankroto administratorius raštu informavo antstolę B. P., kad iki šiol BUAB „I.“ vadovas V. K. pareigos perduoti bankroto administratoriui BUAB „I.“ turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, bei visų dokumentų nėra įvykdęs. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 2 d. nutartimi paskyrė buvusiam UAB „I.“ vadovui V. K. 100 Eur baudą už teismo įpareigojimų neįvykdymą. 2015-04-20 V. K. bankroto administratoriui perdavė tik dalį bendrovės dokumentų. Kadangi BUAB „I.“ vadovas nepateikė visų įmonės dokumentų, bankroto administratorius, vykdydamas bankroto administravimo procedūras, išsiuntė raštiškus prašymus Valstybės įmonei REGITRA pateikti turimus išrašus apie kelių transporto priemones, registruotas BUAB „I.“ vardu, bei Nekilnojamojo turto registrui – pateikti informaciją bei duomenis apie BUAB „I.“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Bankroto administratorius gavo VĮ REGITRA raštą Dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), informuojantį, jog duomenų apie BUAB „I.“ vardu įregistruotas transporto priemones nėra.

Iš Nekilnojamojo turto registro pateiktų duomenų matyti, kad BUAB „I.“ nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje: žemės sklypas, plotas: 1, 0996 ha, užstatyta teritorija: 1,0996 ha, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) k. v., naudojimo paskirtis – kita, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-pavėsinė, užstatytas plotas: 29,04 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-pavėsinė, užstatytas plotas: 29,28 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-pavėsinė, užstatytas plotas: 27,60 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-pavėsinė, užstatytas plotas: 28,06 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-pavėsinė, užstatytas plotas: 28,06 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-pavėsinė, užstatytas plotas: 29,04 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-kiemo rūsys, užstatytas plotas: 133,11 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-sandėlis, užstatytas plotas: 20,05 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-pavėsinė, užstatytas plotas: 54,20 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-pavėsinė, užstatytas plotas: 27,02 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-pavėsinė, užstatytas plotas: 20,00 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-pavėsinė, užstatytas plotas: 19,90 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-pavėsinė, užstatytas plotas: 26,75 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini). Apie kitą bankrutuojančios įmonės turimą turtą duomenų nėra. BUAB „I.“ priklausantis žemės sklypas, kurio plotas: 1, 0996 ha, užstatyta teritorija: 1,0996 ha, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – kita, esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis yra įregistruotas Hipotekos registre. Kadangi bankroto administratoriui nebuvo perduoti visi įmonės dokumentai, vėliau gavus papildomus duomenis, paaiškėjo, kad šis žemės sklypas yra įkeistas kreditoriui UAB „T. M.“. Administratorius, vadovaudamasis Centrinės hipotekos įstaigos turto arešto aktų registro išrašu, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu panaikinti jo rašte išvardintus areštus UAB „I.“ turtui. Administratoriaus prašymas buvo tenkintas – panaikinti visi teismų ir kitų kompetentingų institucijų taikyti areštai ir kiti apribojimai disponuoti UAB „I.“ turtu ir piniginėmis lėšomis. 2015 m. birželio 9 d. sudarė BUAB „I.“ priklausančiam žemės sklypui servituto nustatymo sutartį, pagal kurią servituto turėtojui AB LESTO neatlygintinai suteikė teisę naudotis žemės sklypo, kurio plotas: 1, 0996 ha, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), dalimi, skirtoje elektros tinklams ir įrenginiams įrengti, jų apsaugos zonų, nustatytų galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų ribose. 2015 m. rugpjūčio mėn. 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino BUAB „I.“ kreditorių finansinius reikalavimus, kurie iš viso sudaro 1 131 859,17 Eur dydžio sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad BUAB „I.“ buvęs vadovas yra perdavęs bankroto administratoriui tik dalį įmonės dokumentų, todėl bankroto administratorius teikia ataskaitą bei analizę apie BUAB „I.“ sudarytus sandorius būtent tik turimų dokumentų ribose — buvo peržiūrėti 2013-2014 m. pateikti pirminiai dokumentai, o apskaitos registrai, Didžiosios knygos likučiai, finansinės ataskaitos ir kt. dokumentai pateikti nebuvo. Išanalizavus turimus BUAB „I.“ perduotus dokumentus/sandorius bei užtikrinant visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesų apsaugą bei sklandų bankroto procesą ir atliekant teisinį tyrimą dėl BUAB „I.“ vadovo funkcijų vykdymo, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo pateikia sandorių analizę:

Buvo sudarytas sandoris tarp UAB „I.“ bei tuometinės Valstybės įmonės Valstybės turto fondo dėl objekto – pastato ir žemės sklypo – įsigijimo (duomenys neskelbtini). Iš šio sandorio nutraukimo matyti, kad jau tada, t. y. 2013-04-10, BUAB „I.“ nesugeba vykdyti 1 187 301,59 Lt dydžio šio sandorio įsipareigojimų, bei tuo metu buvo nemoki; iš 2014-02-15 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito matyti, kad iš V. I. pirktos paslaugos už 14 758 Lt (sienų, angokraščių tinkavimas ir kt.). Pažymėtina, kad patentas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas tik 5 dienų laikotarpiui. Todėl kyla abejonių dėl vieno darbininko numatytų darbų apimčių per 5 dienas. Taip pat darbų priėmimo-perdavimo akto nėra bei statybos darbų objektas nenurodytas; 2013-12-19 iš P. R. už 12 000 Lt pirkti santechnikos darbai. Nėra pateikta darbų priėmimo-perdavimo akto, taip pat nenurodyti, kokie konkrečiai darbai yra atlikti bei nenurodytos jų apimtys. Iš šių BUAB „I.“ sudarytų sandorių analizės matyti, kad sandorių kilmė kelia abejonių, nėra aišku, ar prekių/paslaugų pardavimo-pirkimo kvituose nurodyti darbai buvo realiai įvykdyti. Kadangi tarp įmonės pateiktų dokumentų daugiau sudarytų sandorių nėra. Išanalizavus BUAB „I.“ kreditorių – fizinių asmenų – kreditorinius reikalavimus pagrindžiančius dokumentus, matyti, kad pagal sudarytas sutartis tarp BUAB „I.“ bei kreditorių dalis avansų ir užstatų buvo sumokėti grynaisiais pinigais, išrašant pinigų priėmimo kvitus. Tačiau iš BUAB „I.“ perduotų bankroto administratoriui dokumentų nėra aišku, ar šių pinigų gavimas pagal pinigų priėmimo kvitus yra užfiksuotas BUAB „I.“ apskaitoje. Tai pat, kaip ir buvo minėta anksčiau, debitorinių įsiskolinimų registrai nėra pateikti bankroto administratoriui, todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti debitorinių įsipareigojimų dydžio bei jų sutikrinti su pateiktais kreditoriniais reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pinigus gavęs BUAB „I.“ buvęs vadovas V. K. šių operacijų apskaitoje neregistravo ir galimai naudojo šiuos pinigus kitiems tikslams. Toliau analizuojant gautų pinigų iš kreditorių panaudojimą, matyti, kad į BUAB „I.“ banko sąskaitą gauti avansai už rezervuojamus butus buvo naudojami dalinai apmokėti už paslaugas ir statybines medžiagas, taip pat buvo daromi pavedimai į kitas bendrovės sąskaitas ir išimami grynaisiais pinigais, buvo suteikiamos paskolos susijusiems asmenims bei buvo naudojami grąžinant anksčiau iš kitų asmenų perimtus avansus. Pavyzdžiui, 2013-09-19 į banko Danske Bank A/S sąskaitą UAB „I.“ buvo pervesta 102 662 Lt dydžio S. P. išankstinis apmokėjimas, iš kurio 6 667 Lt suma buvo pervesta tiekėjams: AB „(duomenys neskelbtini)“, EVP International, Toi-toi sistemos, 2 124,31 Lt dydžio suma pervesta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kita 100 537,65 Lt dydžio suma pervesta į kitas BUAB „I.“ priklausančias sąskaitas, ir iki 2013-09-21 išgryninti per grynųjų pinigų bankomatus bei sumokėti banko mokesčiai už šias paslaugas. Iš UAB „T. M.“ 2013-09-02 gautas 190 000 Lt dydžio avansas bei 2013-09-03 gautas 200 000 Lt dydžio avansas buvo pervesti į kitas bendrovei priklausančias sąskaitas ir išgryninti per pinigų bankomatus. Matyti, kad tokios operacijos kartojosi tendencingai. 2013-12-09 iš A. P. gautas 30 000 Lt dydžio avansas buvo pervestas kaip paskola UAB „A. p. n.“, kurios direktorius buvo V. K.. Bet, kaip ir anksčiau minėta, dėl debitorių įsiskolinimų registrų nebuvimo nėra galimybės nustatyti, ar 167 030 Lt dydžio paskola, teikta dalimis, buvo grąžinta. Taip pat 9400 Lt dydžio paskolos buvo teikiamos UAB „S.“ svečių namams „S.“ laikotarpiu nuo 2014-01-08 iki 2014-02-01. Iš banko išrašų matyti, kad dalis paskolų buvo grąžinta, bet informacijos, kokia dalis grąžinta ir koks yra skolos likutis, nėra. Informacijos apie palūkanų buvimą už kapitalo naudojimą nepavyko nustatyti taip pat. Dėl gautų pinigų panaudojimo avansų grąžinimui matyti, kad 2013-07-19 iš R. V. gautas 10 000 Lt, iš Ž. B. gautas 10 000 Lt ir iš L. R. gautas 20 800 Lt avansai panaudoti grąžinti 34 500 Lt dydžio avansą A. Č.. Matyti, kad UAB „I.“ rinko naujus avansus, kuriais buvo dengiami pareikalauti klientų avansai. Toliau analizuojant bendrovės pateiktus dokumentus, buvo nustatyta keletas BUAB „I.“ vadovo darytų bankinių operacijų, kurios gali turėti įtakos įmonės mokumui bei prastėjusiai įmonės finansinei būklei. Kadangi avansinės apyskaitos dokumentai bankroto administratoriui buvo pateikti tik laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. gegužės mėnesio, iš pateiktų banko išrašų matyti, pvz., 2014-04-15 į sąskaitą iš UAB „T. M.“ gautos 109 500 Lt dydžio įplaukos tą pačią dieną vadovo V. K. buvo išimtos grynaisiais pinigais. Kaip ir jau buvo minėta anksčiau, išgryninti pinigai buvo naudojami tik dalinai suteiktoms paslaugoms ir statybinėms žaliavoms pirkti. Apibendrinus aukščiau nustatytas aplinkybes, matyti, kad buvusio BUAB „I.“ vadovo V. K. skola bankrutuojančiai UAB „I.“ 2013-08-01 buvo 227 452,06 Lt, jau 2013-12-31 skola padidėjo ir sudarė 1 015 144,92 Lt dydžio sumą, o, vadovaujantis bankroto administratoriui pateiktos paskutinės avansinės apyskaitos duomenimis, 2014-05-31 skola sudarė 1 028 216,10 Lt (297 791,97 Eur) dydžio sumą. Pažymėtina, kad jeigu yra likusio nepanaudoto avanso, jį atskaitingas asmuo, šiuo atveju – V. K. – turi grąžinti įmonei BUAB „I.“. Išanalizavus aukščiau aprašytas visas darytas BUAB „I.“ finansines operacijas, kurių vykdymą įrodo iš pirkėjų gauti pinigų priėmimo kvitai bei maža dalis perduotų finansinės apyskaitos dokumentų, pagrindžiančių vykdytas bankines operacijas (sumų išėmimą grynaisiais pinigais, vykdytus pavedimus tarp įvairių banko sąskaitų), ir toliau bankroto administratoriui aiškinantis sandorių sudarymo aplinkybes, paaiškėtų, kad gauti pinigai iš pirkėjų nebuvo apskaityti bendrovės apskaitoje, aukščiau nurodyta vadovo V. K. skola bankrutuojančiai UAB „I.“ padidėtų.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, administratoriui patikrinus perduotus įmonės dokumentus bei išanalizavus BUAB „I.“ buvusio vadovo V. K. veiksmus, vykdant finansines operacijas, sudarant įmonės sandorius su kitais asmenimis, papildomai dar buvo nustatyta, kad: iš UAB „I.“ banko sąskaitos buvo apmokamos asmeninės patirtos sąnaudos: laikotarpiu nuo 2014-01-21 iki 2014-02-12 yra atlikti trys: 600 Lt, 500 Lt, 500 Lt, dydžio pavedimai, kas iš viso sudaro 1 600 Lt sumą, įmonei UAB „G.“, mokėjimo paskirtyje nenurodant dokumento, o nurodyta: „dalis už vagonėlio nuomą V. K.“; iš bendrovės banko sąskaitos buvo sumokėta iš viso 450 Lt suma Biudžetinei įstaigų buhalterijai už D. J. (duomenys neskelbtini) šiomis sumomis bei laikotarpiais: 2014-01-23 – 200 Lt, 2014-01-28 — 250 Lt. Taip pat buvo mokamos mobilaus telefono sąskaitos už M. V.: 2014-01-23 – 134 Lt suma, 2014-02-25 – 46 Lt suma, kas iš viso sudarė 200 Lt sumą. 2014-01-27 sumokėtos asmeninės elektros 670 Lt dydžio išlaidos AB „Lesto“ pagal atsiskaitymo knygelę ((duomenys neskelbtini)).

Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, manoma, kad buvęs bendrovės vadovas V. K. neatskyrė asmeninių ir bendrovės išlaidų, galimai neteisėtai naudojo bendrovės lėšas asmeniniams poreikiams. Taip galėjo pakenkti įmonės finansinei būklei bei mokumui, prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui. Taip pat manoma, kad BUAB „I.“ turtas, ištekliai buvo naudojami neracionaliai, kas galėjo turėti įtakos BUAB „I.“ prasidėjusiam bankroto procesui.

Kadangi iš aukščiau minėtų aplinkybių matyti, kad sandorių sudarymo metu, t. y. aukščiau minėto sandorio sudarymo tarp UAB „I.“ bei tuometinės Valstybės įmonės Valstybės turto fondo dėl objekto – pastato ir žemės sklypo – įsigijimo (duomenys neskelbtini), metu bendrovė buvo nemoki, atsižvelgiant į tai, kad BUAB „I.“ negalėjo vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų.

BUAB „I.“ priklausančio turto vertinimas buvo organizuojamas, paskelbiant spaudoje ir internete bei renkant nepriklausomų turto vertintojų pasiūlymus dviem etapais: spaudoje bei internete buvo įdėti skelbimai po 2 (du) kartus, laukiant turto vertintojų pasiūlymų 20 (dvidešimties) dienų intervalais. Pasibaigus nustatytam terminui dėl turto vertintojų paieškos, buvo gauti trys nepriklausomų turto vertintojų – Uždarosios akcinės bendrovės „Oberhaus Nekilnojamasis turtas“, „Newsec/Re&Solution“ (UAB „Resolution Valuations“) ir UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ – pasiūlymai, iš kurių bankroto administratorius, atsižvelgdamas į mažiausios bei priimtiniausios kainos už vertinimo paslaugas kriterijų, išrinko turto vertinimo paslaugas teiksiantį asmenį – UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“, – su kuriuo buvo sudaryta Nekilnojamojo turto vertinimo darbų sutartis. Atlikus BUAB „I.“ turto vertinimą, buvo parengta Žemės sklypo su pastatais vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ištrauka pridedama prie apklausos.

BUAB „I.“ 2015 m. rugsėjo 17 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta dėl sandorių analizės pateikimo kreditoriams dėl BUAB „I.“ sandorių, sudarytų tarp BUAB „I.“ ir kreditoriaus UAB „T. M.“, pagrįstumo. Taip pat bankroto administratorius yra gavęs ir kitų BUAB „I.“ prašymų dėl minėtų sandorių analizės pateikimo tais pačiais klausimais. 2013-07-03 BUAB „I.“ (toliau – Pardavėjas) ir kreditorius UAB „T. M.“ (toliau – Pirkėjas) sudarė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria susitarė dėl 11 (vienuolikos) patalpų, esančių Pastate adresu (duomenys neskelbtini), rezervavimo, bei ateityje sudarytinos šių patalpų Preliminariosios bei Pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, po to, kai Pardavėjas patalpas pastatys, rekonstruos, įrengs. Buvo sutarta, kad Preliminarioji sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2013-08-31, o Pirkimo-pardavimo sutarties terminas nebuvo nurodytas. Sudarant šią Sutartį, buvo aptartas patalpų, esančių sutarties objektu, faktinis bei numaT. plotai, t. y. sutartyje buvo pažymėta, kad bendras patalpų plotas yra apie 617 kv. m., ir yra preliminariai apskaičiuotas bei gali kisti, atsižvelgiant į statybos darbus. Taip pat pažymėtina, kad Sutartyje buvo susitarta, suskaidžius ir suformavus patalpas kaip atskirus turtinius vienetus, jas įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. Taip pat sutarta, kad patalpos bus įrengtos iki dalinės apdailos bei bendro naudojimo patalpos ir teritorija aplink Pastatą bus įrengtos pilnai. Be to, sutarta, kad sudarant ateityje Pirkimo-pardavimo sutartį, patalpų vieno kvadratinio metro kaina bus 1 850 Lt, o visų patalpų kaina bus 1 141450 Lt. O, kadangi pagal Sutartį atlikus visus patalpų suformavimo darbus, jų plotas gali kisti, bendra visų patalpų kaina gali atitinkamai irgi keistis. Tuomet ji bus apskaičiuojama, padauginus suformuotų patalpų vieną kvadratinį metrą iš 1 850 Lt dydžio sumos ir taip nustatant patalpos kainą. Tai pat šalys sutarė, kad Pirkėjas sumoka Pardavėjui šios Sutarties pagrindu 50 000 Lt rezervavimo mokestį, kuris ateityje bus įskaiT. į perkamų patalpų kainą, sudarant Pirkimo-Pardavimo sutartį. Taip pat Sutartimi buvo numatyta, po to, kai bus sudaryta Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, įregistruoti viso pastato ir jam priskirto žemės sklypo sutartinę Hipoteką Pirkėjo naudai. Taigi atsižvelgiant į šios Sutarties nuostatas BUAB „I.“ bei UAB „T. M.“ sudarė 2013-08-29 dvi sutartis: Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei Pirkimo-pardavimo sutartį. BUAB „I.“ atlikus dalies patalpų, t. y. 5 (penkių) iš vienuolikos patalpų, įrengimo darbus, t. y. juos suformavus kaip naujus atskirus turtinius vienetus – butus – ir įregistravus VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, buvo sudaryta šių patalpų Pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią šios patalpos buvo parduotos UAB „T. M.“. UAB „T. M.“ kainos dalis, kuri sudarė 50 000 Lt pagal Turto rezervavimo sutartį, buvo įskaityta į patalpų pardavimo kainą. Kadangi buvo likusios 6 (šešios) iš 11 (vienuolikos) patalpų, kurios pagal 2013-07-03 Turto rezervavimo sutartį taip pat turėjo būti parduotos UAB „T. M.“, bet BUAB „I.“ šių patalpų nesuformavo bei neįregistravo Nekilnojamojo turto registre, bei nebuvo pabaigti atlikti Pastato, kuriame yra parduodamos patalpos renovavimo darbai, todėl 2013-08-29 buvo sudaryta Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią BUAB „I.“ įsipareigojo dėl likusių 6 (šešių) patalpų pardavimo bei Pastato renovavimo darbų. Buvo susitarta sudaryti likusių 6 (šešių) patalpų Pirkimo-pardavimo sutartį iki 2013-12-31 bei nutarta, kad likę pastato renovavimo ir statybos darbai bei sutvarkyta teritorija turi būti pabaigta iki 2014-05-30. Tai pat Sutartyje buvo numatyta, kad, jeigu Pardavėjas vėluoja atlikti Pastato renovavimo, kuriame yra patalpos (butai), ir patalpų (butų) dalinės apdailos įrengimo darbai, jis privalo mokėti Pirkėjui 0,1 (vienos dešimtosios) procento dydžio delspinigius nuo aukščiau minėto sumokėto avanso už kiekvieną uždelstą atlikti darbus dieną. Taip pat šalys susitarė, kad Pirkėjas už aukščiau minėtus butus (patalpas) sumoka 208 821,83 Eur (721 020 Lt) avansą, kuris bus įskaiT. į ateityje tarp šalių sudarytos Pagrindinės butų (patalpų) pirkimo-pardavimo sutarties kainą. Kreditorius UAB „T. M.“ sumokėjo sutartą 208 821,83 Eur (721 020 Lt) avansą Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Taip pat pažymėtina, kad šios Sutarties užtikrinimui Pardavėjas įsipareigojo įkeisti Pardavėjui nuosavybės teise priklausančias kitas patalpas: negyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini) bei dar 9 (devynis) butus, kas iš viso sudaro 10 (dešimt) patalpų. Bet kadangi BUAB „I.“ neįvykdė Sutarties sąlygų bei iki 2013-12-31 aptartų likusių 6 (šešių) patalpų nepardavė nurodytu terminu bei nesudarė ir neatliko pastato renovavimo ir patalpų įrengimo darbų iki Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto termino, t. y. iki 2014 m. gegužės 30 d., Pirkėjas UAB T. M.“ įgijo teisę į pagal Sutartį sutarto grąžinti avanso dalį, t. y. 186 457,37 Eur (643 800 Lt) bei į nustatyto dydžio delspinigius. Taigi šia Sutartimi iš viso UAB „I.“ buvo skolinga Pirkėjui 186 457,37 Eur (643 800 Lt) avanso bei į 37 587,93 eurų (129 783,6 Lt) dydžio delspinigius. Kadangi BUAB „I.“ iš Valstybės įmonės valstybės turto fondo 2013-02-12 viešo aukciono būdu privatizavo objektus, t. y. pastatą, kuriame yra aukščiau minėti butai, bei 11 (vienuolika) pavėsinių ir kiemo statinių, ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), bei BUAB „I.“ sumokėjus kainą už privatizavimo objektus – pastatą ir 11 pavėsinių bei kiemo statinių, – dalį sumos, t. y. 323 809,52 Lt, BUAB „I.“ liko sumokėti žemės sklypo kainą, kuri sudarė 1 187 301,59 Lt, bet BUAB „I.“ šio įsipareigojimo nebuvo įvykdžiusi. Todėl, atsižvelgiant į tai, Valstybės įmonė Valstybės turto fondas teikė ieškinį teismui dėl restitucijos taikymo privatizuotų objektų atžvilgiu – grąžinimo Valstybės įmonei Valstybės turto fondui.

Todėl, atsižvelgiant į tai, 2014-04-02 buvo sudaryta sutartis dėl negyvenamųjų patalpų – (duomenys neskelbtini) – bei patalpų įsigijimo UAB „T. M.“, numatant, kad privatizavimo objektas – (duomenys neskelbtini) bei dar 9 (devyni) butai – bus perleisti UAB „T. M.“ nuosavybėn už kainą, lygią 1 230 044,45 Lt, ir tuo būdu sutartyje nurodant sąlygą, jog šie pinigai bus sumokėti į notarės S. B. depozitinę sąskaitą bei ši suma bus pervesta UAB „I.“ kreditoriui Valstybės įmonei Valstybės turto fondui. Taigi šiuo būdu UAB „I.“ atsiskaitė su kreditoriumi Valstybės įmone Valstybės turto fondu bei kilęs ginčas išspręstas, ir Valstybės įmonė Valstybės turto fondas nuo ieškinio UAB „I.“ atsisakė.

Pažymėtina, kad dar prieš sudarant 2014-04-02 pirkimo-pardavimo sutartį, UAB „I.“ bei UAB „T. M.“ sudarė 2014-04-01 sutartį dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo, kuria buvo sutarta, jog 2014-04-02 sutarties objektą įsigis UAB „T. M.“ kartu su atpirkimo teise daliai įsigyto turto, t. y. atpirkimo teisė taikoma Sutarties turtui, perleidžiant atgal Pardavėjui ar Pardavėjo nurodytam trečiajam asmeniui, išskyrus tą turtą, kurį UAB „I.“ buvo įsipareigojusi perleisti pagal 2013-08-29 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-07-03 turto rezervavimo sutartį, t. y. vienuolika patalpų. Atpirkimo teisė buvo nustatyta naudotis iki 2014-08-01. Taip pat Sutartimi buvo sutarta negyvenamąją patalpą – (duomenys neskelbtini) – padalyti į 10 (dešimt) atskirų vienetų – patalpų-butų ir įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre. Be to, sutarta pratęsti Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą terminą Pardavėjui, t. y. UAB „I.“, renovuoti pastatą ir įrengti patalpas iki dalinės apdailos iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. Tai pat šalys susitarė jog, kai BUAB „I.“ įsigis žemės sklypą iš Valstybės įmonės Valstybės turto fondo, žemės sklypas ir visi statiniai bus įkeisti Pirkėjo – UAB „T. M.“ - naudai. Taigi atsižvelgiant į tai, UAB „I.“ 2014-04-01 sutarties pagrindu įkeitė Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei taip užtikrino savo įsipareigojimus dėl 2014-04-01 sutarties sąlygų. Nors ir aukščiau minėtasis Terminas buvo pratęstas iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., Pardavėjas savo pareigų neįvykdė. Todėl pagal Sutartį Pirkėjui atsiranda teisė į 28 962,00 Eur (100 000 Lt) netesybas (baudą) bei 0,1 (vienos dešimtosios) procento dydžio delspinigius nuo sutartos darbų rangos kainos už kiekvieną uždelstą atlikti darbus dieną, jeigu darbai vėluojami atlikti ilgiau kaip 30 (trisdešimt) dienų. Taigi šios sutarties nevykdant, UAB „T. M.“ įgijo teisę į nurodytas sumas. Vadovaujantis 2014-04-01 sutarties nuostatomis, patalpa – (duomenys neskelbtini) – buvo padalyta į atskirus turtinius vienetus, t. y. 2014-05-19 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pavaduotojo įsakymu Nr. A30-1982 minėtoji patalpa padalyta dar į 15 vienetų, suteikiant joms unikalius numerius.

Pažymėtina, kad aukščiau minėtąja Turto atpirkimo teise buvo naudojamasi, kadangi buvo sudarytos butų Pirkimo-pardavimo sutartys tarp UAB „I.“ ir jos kreditorių, pvz., 2014-06-06 buvo sudaryta Buto pirkimo-pardavimo sutartis su kreditore M. K., taip pat UAB „I.“ kreditorė L. R. 2014-05-21 sudarė Buto pirkimo-pardavimo sutartį.

Taigi, analizuojant aukščiau pateiktus tarp UAB „I.“ bei UAB „T. M.“ sudarytus sandorius, BUAB „T. M.“ kaip Pirkėjas sudarė minėtąsias sutartis, norėdamas ateityje įsigyti turtą – minėtuosius butus – tuo tikslu, kad ateityje įsigytų minėtuosius butus, patalpas, bei vykdė savo pareigas: Turto rezervavimo sutartimi sumokėjo 50 000 Lt avansą, tikėjosi tinkamo sutarčių vykdymo bei siekė sutarties tikslo – įsigyti suformuotus butus ateityje iš Pardavėjo UAB „I.“ bei UAB „I.“ tinkamai atliekant pastato įrengimo ir renovavimo darbus. O UAB „I.“ netinkamai vykdant pareigas pagal Sutartį ir tik dalį patalpų įrengus bei suformavus kaip atskirus turtinius vienetus, UAB „T. M.“ turėjo galimybę pirkti tik dalį iš 11 patalpų, t. y. 5 (penkias) patalpas iš 11 (vienuolikos).

UAB „T. M.“, ir toliau siekdama įsigyti likusias 6 patalpas, pratęsė 2013-08-29 sutartimi terminą įsigyti likusiems butams bei terminą atlikti tolesnius pastato renovavimo darbus iki 2014-05-30. Taip pat sumokėdama 721 020 Lt avansą bei už pastato renovavimo ir įrengimo darbus – po 850 Lt už kiekvieną parduodamų patalpų kvadratinį metrą. Bet UAB „I.“ pagal sutartį atitinkamų pareigų nevykdė, ir likusių patalpų UAB „T. M.“ neįsigijo.

2014 m. balandžio 2 d. UAB „T. M.“ sudarė su UAB „I.“ sutartį dėl aukščiau minėtų patalpų pirkimo-pardavimo ir pardavė 10 patalpų, kurių bendras plotas sudarė 1464,79 kv. m. už 1 230 044,45 Lt kainą. Pažymėtina tai, kad šios sutarties dalis turto, t. y. negyvenamosios patalpos – (duomenys neskelbtini), – nebuvo butai, jos buvo dar nepadalytos į atskirus turtinius vienetus, ir sudarė viso parduodamo turto ploto 896,20 m3. Taigi iš viso parduodamo turto daugiau nei pusė šio turto ploto buvo ne butai. Taigi už vieną kvadratinį metrą buvo mokėta po 839,74 Lt. Taip pat, nors parduodant patalpas minėtoji suma už vieną kvadratinį metrą sudarė po 839,74 Lt, bet patalpų kaina tapo didesnė, kadangi UAB „T. M.“ po 2014 m. balandžio 2 d. sutarties sudarymo mokėjo UAB „I.“ už patalpų įrengimą dar po 850 Lt už kiekvieną kvadratinį metrą, kas buvo nustatyta 2014-04-01 sutartyje. Todėl faktiška vieno kvadratinio metro kaina sudarė 1 822 Lt. Atsižvelgiant į tai ir palyginus kitų BUAB „I.“ kreditorių sudarytas Turto rezervavimo sutartis bei apskaičiavus rezervuojamo buto vieno kvadratinio metro kainą, buvo nustatyta, kad vieno kvadratinio metro kaina už parduodamą butą svyravo nuo 1 750 Lt už 1 kv. m. Todėl, atsižvelgiant į tai, tokia turto pardavimo kaina nelaikytina nepagrįstai maža.

Atsižvelgiant į aukščiau sudarytus sandorius su UAB „T. M.“, neturima duomenų bei nėra neabejotinos bei pagrįstos informacijos, teigiančios, jog šalys siekė bei tyčia sudarė tokius veiksmus, kurie pakenktų kreditorių teisėms bei interesams. Todėl nelaikytina, kad, sudarydamos sandorius, šalys buvo nesąžiningos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad, šalims sudarant sandorius, UAB „T. M.“ žinojo, kad UAB „I.“ turi sunkumų dėl įsipareigojimų dėl privatizavimo sutarties objekto, bei sutiko padengti skolą UAB „I.“ kreditoriui Valstybės įmonei valstybės turto fondui, ir tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos palengvinti bendrovės finansinę padėtį bei neapsunkinti kreditorių padėties, tuo labiau ir nepažeisti jų turimų teisių bei interesų UAB „I.“ atžvilgiu. Parodymai duoti pagal BUAB „I.“ bankroto administratoriaus UAB Nemokumo sprendimai veiklos ataskaitas (15 t., b. l. 7-27).

Iš 2017-03-09 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog buvo atliktas UAB „I.“, UAB „S.“, UAB „T. M.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimas.

Dėl UAB „I.“ atsiskaitymo grynaisiais ir pavedimais pagal rezervavimo sutartis už butus ir parkavimo vietas su fiziniais asmenimis ir su UAB „T. M.“ (duomenys neskelbtini), šių sumų užpajamavimo UAB „I.“ apskaitoje, ir ar buvo ir kokių teisės aktų reikalavimų nesilaikyta ir ar dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „I.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros, pateikta išvada, kad tyrimui atlikti pateikta UAB „I.“ „2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. sausio 1 d. Kasos knyga“. UAB „I.“ 2014 - 2015 metų Kasos knyga tyrimui nepateikta. Tyrimui atlikti pateiktoje UAB „I.“ „2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. sausio 1 d. Kasos knygoje“ nėra duomenų apie iš butų pirkėjų (pasirašiusių Turto rezervavimo sutartis butams (duomenys neskelbtini)) gautus ir užpajamuotus grynus pinigus. Butų (adresu (duomenys neskelbtini)) pirkėjai pateikė dokumentus ir apklausos protokoluose nurodė, kad bendrovei „I.i“ 2013-2014 metais sumokėjo 270 950,00 Lt (78 472,54 Eur). Tyrimo metu nustatyta, kad 270 950,00 Lt (131 750,00 Lt 2013 m.; 139 200, 00 Lt 2014 m.) nebuvo užpajamuoti UAB „I.“ Kasos knygoje (2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. sausio 1 d. Kasos knygoje, 2014 - 2015 metų UAB „I.“ Kasos knyga tyrimui nepateikta) ir tuo buvo pažeista 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostata „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>; Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 6 straipsnio 2 dalies nuostata „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 16 str. 1 d. nuostata (2012-04-24 Įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, II. „Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas“ 3 dalies nuostatą „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“; 19 straipsnio 1 dalies nuostatą „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“; 19 straipsnio 2 dalies nuostatą „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“; 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.

Pagal tyrimui atlikti pateiktus Registrų centro duomenis UAB „I.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) finansinę atskaitomybę pateikė 2012 m. gruodžio 17 d. už 2011 metų laikotarpį (4 priedas). Tiriamojo laikotarpio, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., finansinių atskaitomybių už 2013 - 2015 metus UAB „I.“ Registrų centrui nepateikė. Uždaroji akcinė bendrovė „I.“, nepateikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 punkto nuostatą - „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“. Šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyta, kad: „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją. Įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai, nevykdantys pareigų, pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantys, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims“. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 17 straipsnio 1 dalies nuostatą „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, <...> ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“.

Dėl tyrimo metu nustatytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies; 6 straipsnio 2 dalies; 16 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies; 19 straipsnio 1 dalies; 19 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 dalies bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių „Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas“ 3 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „I.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Uždarosios akcinės bendrovės „I.“ vadovas tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) V. K. (registracija nuo 2012-11-28).

Dėl lėšų, gautų iš fizinių asmenų, panaudojimo pateikta išvada, kad iš viso už rezervuotus butus ir parkavimo aikšteles adresu (duomenys neskelbtini), fiziniai asmenys UAB „I.“ sumokėjo 1 062 613,00 Lt (307 754,00 Eur), iš jų: 787 663,00 Lt pervedė į UAB „I.“ banko sąskaitas; 234 200,00 Lt įmokėjo į UAB „I.“ ir gavo įmokas patvirtinančius kasos dokumentus (Kasos pajamų orderius / kvitus); 16 500,00 Lt (4 778,73 Eur) – pinigus gavo E. J., tačiau dokumento apie pinigų gavimą neišdavė; 3 000,00 Lt (868,86 Eur) – pinigus gavo E. J. ir išdavė pinigų gavimą patvirtinantį raštelį; 17 250,00 Lt (4 995,95 Eur) – sutartyje nurodyta, kad pinigai gauti iki sutarties pasirašymo, sutartį pasirašė UAB „I.“ direktorius V. K.

Gauti į UAB „I.“ banko sąskaitas 787 663,00 Lt buvo panaudoti sekančiai: 325,70 Lt apmokėtos banko paslaugos; 187 528,56 Lt pervesti į kitas bendrovės banko sąskaitas; 53 688,46 Lt ūkio (kitoms) išlaidoms apmokėti; 165 359,05 Lt mokėjimai pagal sutartis; 7 956,76 Lt mokėjimai Sodrai, VMI; 800,00 Lt išimti gryni pinigai; 109 197,25 Lt įvairioms paskoloms / skoloms (į UAB „I.“ banko sąskaitas gautų pinigų nurodytas sąlyginis panaudojimas, kadangi banko sąskaitoje, prieš gaunant įplaukas, buvo pinigų likutis).

Tyrimui atlikti pateikta UAB „I.“ „2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. sausio 1 d. Kasos knyga“. 2014 - 2015 metų UAB „I.“ Kasos knyga tyrimui nepateikta. Tyrimui atlikti pateiktoje UAB „I.“ „2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. sausio 1 d. Kasos knygoje“ nėra duomenų apie iš butų pirkėjų (pasirašiusių Turto rezervavimo sutartis butams (duomenys neskelbtini)) gautus ir užpajamuotus grynus pinigus. Butų pirkėjai (adresu (duomenys neskelbtini)) pagal tyrimui atlikti pateiktus dokumentus ir nuorodas apklausos protokoluose, UAB „I.“ sumokėjo 270 950,00 Lt (78 472,54 Eur), tačiau šie pinigai nebuvo užpajamuoti UAB „I.“ Kasos knygoje, todėl tolesnio jų panaudojimo UAB „I.“ nustatyti negalima.

Dėl lėšų, gautų iš UAB „T. M.“, panaudojimo: UAB „T. M.“ tiriamuoju laikotarpiu UAB „I.“ tiesiogiai arba jos prašymu pervedė kitiems ūkio subjektams 2 818 570,62 Lt per banko sąskaitas. Pagal tyrimui atlikti pateiktus dokumentus UAB „T. M.“ į UAB „I.“ Kasą (už tiriamąjį laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) įnešė 10 000,00 Lt, iš jų: 2 000,00 Lt 2014 m. liepos 1 d. Pagrindas – avansinis mokėjimas UAB „I.“ pagal 2014.04.01 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) punktą 2.8; 8 000,00 Lt 2014 m. liepos 25 d. Pagrindas – avansinis mokėjimas UAB „I.“ pagal 2014.04.01 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) punktą 2.8. UAB „I.“ iš UAB „T. M.“ gautą 2 818 570,62 Lt (816 314,48 Eur) sumą į banko sąskaitas panaudojo sekančiai (2 659 893,52 Lt *): 1 049,41 Lt apmokėjo banko paslaugas; 743 396,00 Lt pervedė į kitas savo banko sąskaitas; 154 469,45 Lt apmokėjo už statyboms reikalingas prekes ir transporto išlaidas; 136 000,00 Lt panaudojo avansų ir skolų gražinimui; 48 025,29 Lt ūkio ir kitoms išlaidoms; 865,05 Lt pervedė Sodrai/ VMI; 108 000 Lt nuimti grynais pinigais (V. K.); 1 468 088,32 Lt pervesti kitiems ūkio subjektams UAB „I.“ prašymu (*į UAB „I.“ banko sąskaitas gautų pinigų nurodytas sąlyginis panaudojimas, kadangi banko sąskaitoje, prieš gaunant įplaukas, buvo pinigų likutis).

Pažymėtina, kad pagal tyrimui atlikti pateiktus UAB „I.“ buhalterinės apskaitos duomenis direktorius V. K. 2014 m. gegužės mėnesio pabaigai turėjo iš bendrovės gautą ir nepanaudotą 1 028 216, 10 Lt avanso piniginį likutį.

Dėl sumos, už kokią buvo atlikta rangos darbų objekte (duomenys neskelbtini), ar atlikti darbai buvo įforminti dokumentais, ir kokių teisės aktų reikalavimų buvo nesilaikyta ir ar dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „I.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros, pateikta išvada, kad iš tyrimui atlikti pateiktų UAB „I.“ dokumentų nustatyta, kad UAB „I.“ tiriamuoju laikotarpiu, nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31, su įvairiomis bendrovėmis ir fiziniais asmenimis buvo sudariusi 13 sutarčių atlikti rangos darbams. Dešimtyje sutarčių numatyta atlikti rangos darbų už 242 432,99 Lt. Trijose sutartyse su fiziniais asmenimis nurodyta, kad „šalių susitarimu kaina nustatoma po darbų perdavimo akto pateikimo ir darbo priėmimo“.

Iš tyrimui atlikti pateiktų UAB „I.“ dokumentų nustatyta, kad už rangos darbus tiriamuoju laikotarpiu, nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31, įvairios rangos darbus dirbusios bendrovės ir fiziniai asmenys UAB „I.“ atliko statybos rangos darbų ir suteikė paslaugų už 477 411,13 Lt (t. sk. PVM 70 940,62 Lt). UAB „I.“ už statybos rangos darbus buvo išrašyti 29 dokumentai apie atliktus darbus / suteiktas paslaugas.

Tyrimui nepateikus uždarosios akcinės bendrovės „I.“ visų buhalterinės apskaitos dokumentų, visų sąskaitų suvestinių apskaitos registrų, susijusių su rangos darbais, turto, piniginių lėšų, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, Didžiosios knygos, finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013-2015 ūkinius finansinius metus, negalima nustatyti, kokios buvo apskaitytos (už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) uždarosios akcinės bendrovės „I.“ buhalterinėje apskaitoje pajamos ir išlaidos, už kokią sumą buvo atlikta rangos darbų objekte (duomenys neskelbtini). Pažeista 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostata „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>; Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 6 straipsnio 2 dalies nuostata „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 16 straipsnio 1 dalies nuostata (2012-04-24 Įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-19 straipsnio 1 dalies nuostatą „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, už tikrinančias dokumentų saugumą“; 19 straipsnio 2 dalies nuostatą „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“; 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; 21 straipsnio 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.

Pagal tyrimui atlikti pateiktus Registrų centro duomenis UAB „I.“ finansinę atskaitomybę pateikė 2012 m. gruodžio 17 d. už 2011 metų laikotarpį (4 priedas). Tiriamojo laikotarpio, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., finansinės atskaitomybės UAB „I.“ Registrų centrui nepateikė. Uždaroji akcinė bendrovė „I.“, nepateikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 punkto nuostatą - „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“. Šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyta, kad: „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją. Įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai, nevykdantys pareigų, pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantys, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims“.

Dėl tyrimo metu nustatytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies; 6 straipsnio 2 dalies; 16 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies; Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 dalies ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių „Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas“ 3 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „I.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Uždarosios akcinės bendrovės „I.“ vadovas tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) V. K. (registracija nuo 2012-11-28).

Dėl panaudojimo lėšų, sumokėtų pagal rezervavimo ar preliminarias buto pirkimo – pardavimo sutartis už butą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir pagal paskolos sutartį su A. K. pateikta išvada, kad tyrimui pateiktame UAB „S.“ Kasos knygos (Lt) 9 lape, už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2011-11-30, nėra įrašų apie 34 500,00 Lt, gautų pagal Kasos pajamų orderio Kvitą (Serija11-06) iš N. K., užpajamavimą. Pažeistas 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintose Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimas „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą <...>“ ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostata „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Kadangi UAB „S.“ Kasoje nebuvo apskaityti iš N. K. gauti 34 500,00 Lt, todėl nustatyti, kaip buvo panaudoti iš N. K. gauti 34 500,00 Lt, negalima.

Tyrimui atlikti nepateikti UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai už 2013 - 2015 metų tiriamąjį laikotarpį, todėl negalima nustatyti, kaip UAB „S.“ 2013 - 2015 metų apskaitoje buvo apskaityti iš A. K. (Paskolos davėjas) gauta 84 900 Lt paskola, jos panaudojimas bei grąžinimas.

Vilniaus apskrities VPK KP ENTV 2-ojo skyriaus 2016-11-09 raštu Nr. 10-S-234925 (10.34-10-4), 2017-02-21 raštu Nr. 10-S-32476 (10.34-10-4), 2017-02-24 raštu Nr. 10-S-35775 (10.34-10-4) pateikti UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai už 2010 - 2012 metus. Už tiriamąjį laikotarpį (nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31) UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai tyrimui nepateikti. Tyrimui nepateikus uždarosios akcinės bendrovės „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, visų sąskaitų suvestinių apskaitos registrų, t. y. turto, piniginių lėšų, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų, atskaitingų asmenų avansinių ataskaitų, kasos dokumentų, finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013-2015 ūkinius finansinius metus, negalima nustatyti, kokios buvo apskaitytos (už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) uždarosios akcinės bendrovės „S.“ buhalterinėje apskaitoje pajamos ir išlaidos. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-19 straipsnio 1 dalies nuostatą „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“; 19 straipsnio 2 dalies nuostatą „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“; 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; 21 straipsnio 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.

Lietuvos Registrų centro pateiktais duomenimis UAB „S.“ paskutinę finansinę atskaitomybę pateikė už 2010 metus. UAB „S.“, nepateikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013-2015 metus, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 punkto nuostatą - „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“. Šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyta, kad: „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją. Įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai, nevykdantys pareigų, pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantys, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims“.

Dėl tyrimo metu nustatytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 2001 m. liepos 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „S.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Uždarosios akcinės bendrovės „S.“ vadovas tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) V. K..

Dėl sumos, už kokią buvo atlikta rangos darbų objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliktų darbų įforminimo, kokių teisės aktų reikalavimų buvo nesilaikyta ir ar dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros pateikta išvada, kad tyrimui atlikti pateiktas UAB „S.“ 2011 m. lapkričio 30 d. „Atsargų / medžiagų nurašymo aktas 11“. Akte nurodyta, kad keturioms patalpoms adresu (duomenys neskelbtini) panaudota atsargų / medžiagų už 81 111,11 Lt. Atskirai patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), panaudotų atsargų / medžiagų kiekis neišskirtas, todėl nustatyti, kokia dalis nurašytų atsargų / medžiagų buvo panaudota patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), negalima.

Tyrimui atlikti pateiktas UAB „S.“ 2012 m. birželio 30 d. „Atsargų / medžiagų nurašymo aktas 19“. Nurašytų medžiagų ir paslaugų suma sudaro 4 585,75 Lt. Akte nurodyta pastaba „nurašytos 2012-06-29, SEO 166 parduotam turtui sunaudotos“. Patalpos, kuriose panaudotos medžiagos, akte nenurodytos, todėl nustatyti, kokia dalis nurašytų atsargų / medžiagų buvo panaudota patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), negalima.

Vilniaus apskrities VPK KP ENTV 2-ojo skyriaus 2016-11-09 raštu Nr. 10-S-234925 (10.34-10-4), 2017-02-21 raštu Nr. 10-S-32476 (10.34-10-4), 2017-02-24 raštu Nr. 10-S-35775 (10.34-10-4) pateikti UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai už 2010 - 2012 metus. Už tiriamąjį laikotarpį (nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31) UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai tyrimui nepateikti. Tyrimui nepateikus uždarosios akcinės bendrovės „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, visų sąskaitų suvestinių apskaitos registrų, t. y. turto, piniginių lėšų, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų, atskaitingų asmenų avansinių ataskaitų, kasos dokumentų, finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013-2015 ūkinius finansinius metus, negalima nustatyti, kokios buvo apskaitytos (už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) uždarosios akcinės bendrovės „S.“ buhalterinėje apskaitoje pajamos ir išlaidos, už kokią sumą buvo atlikta rangos darbų 2013-2015 metais objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-19 straipsnio 1 dalies nuostatą „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, už tikrinančias dokumentų saugumą“; 19 straipsnio 2 dalies nuostatą „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“; 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; 21 straipsnio 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.

Lietuvos Registrų centro pateiktais duomenimis UAB „S.“ paskutinę finansinę atskaitomybę pateikė už 2010 metus. Uždaroji akcinė bendrovė „S.“, nepateikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013-2015 metus, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 punkto nuostatą - „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“. Šio įstatymo 27 str. nurodyta, kad: „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją. Įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai, nevykdantys pareigų, pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantys, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims“.

Dėl tyrimo metu nustatytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsni 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 2001 m. liepos 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „S.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Uždarosios akcinės bendrovės „S.“ vadovas tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) V. K..

Dėl UAB „T. M.“ atsiskaitymo su UAB „I.“ už įsigytą nekilnojamąjį turtą, kokią pinigų sumą UAB „T. M.“ pervedė UAB „I.“ ne už nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimą ir ar UAB „T. M.“ buhalterinės apskaitos dokumentuose atsispindi visi bankiniai pavedimai, atlikti UAB „I.“, ar UAB „T. M.“ turėjo nuo 2013-01-02 iki 2015-12-31 pakankamai lėšų vykdyti ūkines banko operacijas atsiskaitydama su UAB „I.“, pateikta išvada, kad pagal tyrimui atlikti pateiktus dokumentus UAB „T. M.“ ir UAB „I.“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31 buvo sudariusios šias sutartis:

2013-07-03 UAB „I.“ (Pardavėjas), atstovaujama direktoriaus V. K., ir UAB „T. M.“ (Pirkėjas), atstovaujama direktorės G. P., sudarė Turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties objektas – patalpos adresu (duomenys neskelbtini). Patalpų kaina 1 141 450, 00 Lt (279 priedas);

2013-08-29 UAB „I.“ (Pardavėjas), atstovaujama vadovo V. K., ir UAB „T. M.“ (Pirkėjas), atstovaujama direktorės G. P., sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį. Sutarties objektas – butai / patalpos adresu (duomenys neskelbtini). Bendra kaina 278 980, 00 Lt (281 priedas);

2013-08-29 UAB „I.“ (Pardavėjas), atstovaujama direktoriaus V. K., ir UAB „T. M.“ (Pirkėjas), atstovaujama direktorės G. P., sudarė Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties objektas – likusių patalpų adresu (duomenys neskelbtini) pardavimas. Patalpų dalinio įrengimo / renovavimo kaina apie 532 933,00 Lt (282 priedas);

2014-04-01 UAB „I.“ (Pardavėjas), atstovaujama direktoriaus V. K., ir UAB „T. M.“ (Pirkėjas), atstovaujama direktorės G. P., sudarė Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo“. Sutarties objektas – patalpos adresu (duomenys neskelbtini). Atperkamo turto atpirkimo kaina 1 230 044, 45 Lt (283 priedas);

2014-04-02 UAB „I.“ (Pardavėjas), atstovaujama vadovo V. K., UAB „T. M.“ (Pirkėjas), atstovaujama vadovės G. P., bei VĮ Valstybės turto fondas (Kreditorius) sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Sutarties objektas – butai /patalpos adresu (duomenys neskelbtini). Turto kaina 1 230 044, 45 Lt (280 priedas);

2014-04-24 UAB „I.“ (Servituto davėjas), atstovaujama vadovo V. K., ir UAB „T. M.“ (Servituto gavėjas), atstovaujama vadovės G. P., sudarė Servituto sutartį. Servituto davėjas neatlygintinai suteikia teisę, o Servituto gavėjas priima teisę neatlygintinai naudotis 1,0966 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 0,2727 ha dalimi (284 priedas);

2014-04-24 UAB „I.“ (Skolininkas), atstovaujama V. K., UAB „T. M.“ (Kreditorius), atstovaujama G. P., ir UAB „I.“ (Įkaito davėjas), atstovaujama V. K., sudarė Sutartinę hipoteką (Maksimalioji hipoteka). Hipotekos objektas (Įkeičiamasis daiktas) 1,0966 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Įkeičiamojo daikto vertė 2 000 000,00 Lt (285 priedas);

2014-09-12 UAB „T. M.“ (Pranešimą pateikiantis asmuo) UAB „I.“ surašė pranešimą „Dėl įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymo ir sutarties nutraukimo“. Užsakovas informuoja, kad nutraukia 2013-08-29 Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl darbų atlikimo, taip pat nutraukia 2014-04-01 Sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) „Dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo“ neįvykdytoje dalyje (286 priedas);

2014-09-12 UAB „T. M.“ (Pranešimą pateikiantis asmuo) UAB „I.“ surašė Reikalavimą „Dėl už nekilnojamąjį turtą avansu sumokėtų lėšų grąžinimo“. Grąžintina suma 348 000,00 Lt (287 priedas).

Pagal tyrimui atlikti pateiktus dokumentus UAB „I.“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „T. M.“ išrašė 4 PVM sąskaitas faktūras (104, 106, 108, 120 priedai) ir 1 sąskaitą faktūrą (110 priedas). Bendra suma sudaro 2 138 742,46 Lt (619 422,63 Eur), iš jų 284 143,79 Lt (82 293,72 Eur) PVM. UAB „T. M.“ apskaitoje UAB „I.“ išrašytos sąskaitos apskaitytos Ūkinių operacijų žurnale, sąskaitose 443 „Skolos tiekėjams“ ir 125 „StaT. ar rekonstruojamas ilgalaikis materialusis turtas“ (105, 107, 109, 111 priedai).

UAB „T. M.“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „I.“ 2014 m. balandžio 10 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už advokato ir notaro paslaugas rengiant nekilnojamo turto pirkimo pardavimo, įrengimo ir atpirkimo sutartis. Bendra suma 34 597,20 Lt, t. sk. 6 004,47 PVM (112 priedas). UAB „T. M.“ apskaitoje UAB „I.“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) suma apskaityta Ūkinių operacijų žurnale, sąskaitose 4484 „Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis“ ir 6110 „Bendrosios ir administracinės sąnaudos / Nuomos sąnaudos“ (113 priedas).

Tyrimui atlikti pateiktas UAB „T. M.“ „Atsiskaitymo registras su UAB „I.“ (nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31) (114 priedas). Pagal registro duomenis UAB „T. M.“ tiriamuoju laikotarpiu, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., uždarajai akcinei bendrovei „I.“ sumokėjo 2 845 160,32 Lt, o UAB „I.“ tiriamuoju laikotarpiu UAB „T. M.i“ atliko darbų ir suteikė paslaugų už 2 596 743,09 Lt. UAB „I.“ įsiskolinimas UAB „T. M.“ 2015-12-31 sudarė 71 946,60 Eur (248 417,22 Lt) (114 priedas).

Dėl UAB „I.“ atliktų darbų ir paslaugų, išrašytų sąskaitų, grąžintų avansu gautų lėšų UAB „T. M.“:

Pagal tyrimui atlikti pateikto UAB „T. M.“ registro „Atsiskaitymo registras su UAB „I.“ (nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31) duomenis UAB „I.“ UAB „T. M.“ atliko darbų ir suteikė paslaugų už 2 596 743,09 Lt (114 priedas), iš jų:

Atlikti darbai ir suteiktos paslaugos, išrašytos PVM sąskaitos faktūros / sąskaitos faktūros 2 417 722,46 Lt (700 220,82 Eur) sumai.

Dėl UAB „T. M.“ mokėjimų UAB „I.“: Tyrimui atlikti pateiktas UAB „T. M.“ „Atsiskaitymo registras su UAB „I.“ (nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31). Pagal registro duomenis UAB „T. M.“ tiriamuoju laikotarpiu, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. uždarajai akcinei bendrovei „I.“ sumokėjo 2 845 160,32 Lt, o UAB „I.“ tiriamuoju laikotarpiu UAB „T. M.“ atliko darbų ir suteikė paslaugų už 2 596 743,09 Lt. UAB „I.“ įsiskolinimas UAB „T. M.“ 2015-12-31 sudarė 71 946,60 Eur (248 417,22 Lt).

Dėl UAB „I.“ atliktų darbų ir paslaugų, išrašytų sąskaitų, grąžintų avansu gautų lėšų UAB „T. M.“:

Pagal tyrimui atlikti pateikto UAB „T. M.“ registro „Atsiskaitymo registras su UAB „I.“ (nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31) duomenis UAB „I.“ UAB „T. M.“ atliko darbų ir suteikė paslaugų už 2 596 743,09 Lt. Pagal tyrimui atlikti pateiktus dokumentus UAB „I.“ tiriamuoju laikotarpiu, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., UAB „T. M.“ atliko darbų ir paslaugų, išrašė sąskaitas, grąžino avansu gautas lėšas už 2 596 743,09 Lt.

Dėl UAB „T. M.“ mokėjimų UAB „I.“: Pagal tyrimui atlikti pateikto UAB „T. M.“ registro „Atsiskaitymo registras su UAB „I.“ (nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31) duomenis UAB „T. M.“ su UAB „I.“ atsiskaitė už 2 845 160,32 Lt: Tyrimui atlikti pateiktame UAB „T. M.“ registre „Banko įplaukų ir išlaidų periodo ataskaita“ (už tiriamąjį laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) apskaityti 2 800 563,12 Lt mokėjimai per banko sąskaitas uždarajai akcinei bendrovei „I.“. UAB „T. M.“ (Pardavėjas) UAB „I.“ (Pirkėjas) 2014 m. balandžio10 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už advokato ir notaro paslaugas rengiant nekilnojamo turto pirkimo pardavimo, įrengimo ir atpirkimo sutartis. Bendra suma 34 597,20 Lt. 2014-04-29 Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo bei likučių suderinimo Aktu abi įmonės be pinigų pervedimo atlieka užskaitymą 34 597,20 Lt sumai. UAB „T. M.“ į UAB „I.“ Kasą (už tiriamąjį laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) įnešė 10 000,00 Lt.

UAB „T. M.“ nuo 2013-01-02 iki 2015-12-31 turėjo pakankamai lėšų vykdyti ūkines banko operacijas atsiskaitydama su UAB „I.“. (18 t., b. l. 18-45).

Iš papildomos specialisto išvados 2018 m. liepos 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog buvo atliktas papildomas BUAB „I.“, UAB „S.“, UAB „T. M.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimas.

Specialistas, atlikęs tyrimą, atsakė į jam pateiktus klausimus, kiek piniginių lėšų turėjo UAB „I.“ 2013-05-10 dienai (data, kai UAB „I.“ turėjo visiškai atsiskaityti su Valstybės turto fondu), ar 2013-05-10 dienai turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti, kur panaudojo iki šio laikotarpio gautas iš projekto (duomenys neskelbtini) turimas pinigines lėšas.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta: „2013-04-10 UAB „I.“ su VĮ Valstybės turto fondu pasirašė privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad privatizavimo objekto ir žemės sklypo kaina – 1 511 111,11 Lt (sutarties Nr. 19-2013 4.1 p.). 2013-02-11 UAB „I.“ sumokėjo VĮ Valstybės turto fondui pradinį įnašą 30 000,00 Lt (8 688,60 Eur). Pagal aukščiau minėtą sutartį UAB „I.“ per penkias darbo dienas nuo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo dienos, t. y. 2013-04-10, turi pervesti VĮ Valstybės turto fondui privatizavimo objekto 293 809,52 Lt sumą ir per 30 darbo dienų sumokėti žemės sklypo kainą, t. y. 1 187 301,59 Lt. UAB „I.“ įsipareigojimų neįvykdė“.

Pagal tyrimui pateiktus iš DNB ir SEB banko sąskaitų išrašus, iš UAB „I.“ pateiktus kasos dokumentus nustatyta, kad UAB „I.“ piniginių lėšų likutis 2013-05-10 dienai DNB banko sąskaitose buvo 7 249,03 Lt (325 000+10 732-31 000-24 500-96 580-175 503-767,72-132). Banko sąskaitų išrašuose nurodyta, kad gautas į banko sąskaitas pinigines lėšas UAB „I.“ panaudojo:

31 000 Lt Valstybės turto fondui už privatizuojamą objektą: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini);

24 500,00 Lt Vilniaus m. savivaldybei už privatizuojamą objektą;

175 503,25 Lt apmokėjo ūkio subjektams ir fiziniams asmenims, išrašuose nurodyta: „už prekes ir paslaugas, avansai, išankstiniai mokėjimai“;

96 580,00 Lt išgrynintos piniginės lėšos V. K. vardu per banko sąskaitas ir ATM bankomatus;

767,72 Lt sumokėjo banko mokesčių;

132,00 Lt pervestos piniginės lėšos UAB „Tele2“, „Pildyk“ sąskaitų papildymui.

Pagal tyrimui pateiktus DNB ir SEB bankų sąskaitų išrašus nustatyta, kad UAB „I.“ gavo į DNB banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Inžinieriniai tinklai” iš viso 10 706,00 Lt (3.100,67 Eur), banko sąskaitos išrašuose nurodyta: “išankstinis mokėjimas pagal 2013 m. rugsėjo 16 g. apgyvendinimo sutarties 5.2 p.”.

UAB “I.” gautas iš UAB “Inžinieriniai tinklai” pinigines lėšas 10 706,00 Lt (3.100,67 Eur) panaudojo:

2 000,00 Lt pervedė 2013-08-19 į banko sąskaitą VĮ „Registrų centras“;

1 403,60 Lt išgrynino pinigus 2013-09-12 iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini);

1 524,60 Lt išgrynino pinigus 2014-02-10 iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini);

871,20 Lt išgrynino pinigus, iš jų: 700 Lt išgrynino pinigus 2014-02-20 iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 170,00 Lt iš savo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini);

1 557,40 Lt pervedė 2013-10-11 į banko sąskaitą UAB „S.”;

1 694,00 Lt iš UAB “I.” banko sąskaitos 2013-10-29 nusiėmė Sodra;

1 355,20 Lt iš UAB “I.” banko sąskaitos 2013-12-31 nusiėmė Sodra.

Kadangi UAB „I.“ tyrimui nepateikė tiriamojo laikotarpio visų sąskaitų buhalterinės apskaitos registrų: pirkėjų (butų (duomenys neskelbtini)) skolų apskaitos, pajamų bei išlaidų apskaitos; visų kasos dokumentų (piniginių lėšų priėmimo kasos kvitų (orderių), todėl pagal tyrimui pateiktus iš DNB banko ir SEB banko sąskaitų išrašus nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31; butų (adresu (duomenys neskelbtini)) pirkėjų apklausos protokoluose parodymus, bei jų (pirkėjų) pateiktus UAB „I.“ vardu įformintus piniginių lėšų priėmimo kvitus/ kvitų kopijas, apklausos protokoluose nurodytas V. K. ir E. J. sumokėtas sumas, už kurias butų pirkėjai negavo įmokas patvirtinančių dokumentų, nustatyta, kad butų pirkėjai (juridiniai ir fiziniai asmenys) adresu (duomenys neskelbtini) už butų ir parkavimo vietos rezervavimą sumokėjo 2 552 770,50 Lt (739 333,44 Eur), iš jų:

1. 2 281 820,50 Lt (660 860,90 Eur) pervedė į UAB „I.“ DNB banko Nr. (duomenys neskelbtini) ir SEB banko Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitas (2 lentelė);

2. 234 200,00 Lt (67 829,00 Eur) įmokėjo į UAB „I.“ ir gavo įmokas patvirtinančius kasos dokumentus (Kasos pajamų orderius / kvitus) (2017-03-09 Nr. (duomenys neskelbtini) specialisto išvada);

3. 36 750,00 Lt (10 643,54 Eur) sumokėjo V. K. ir E. J., tačiau pinigų gavimą patvirtinančių kasos dokumentų negavo, arba gavo pinigų gavimą patvirtinančius raštelius. 16 500,00 Lt (4 778,73 Eur) gavo E. J., tačiau dokumento apie pinigų gavimą nedavė. 3 000,00 Lt (868,86 Eur) gavo E. J., išdavė pinigų gavimą patvirtinantį raštelį. 17 250,00 Lt (4 995,95 Eur) - sutartyje nurodyta, kad pinigai gauti iki sutarties pasirašymo, o sutartį pasirašė UAB „I.“ direktorius V. K. (2017-03-09 Nr. (duomenys neskelbtini) specialisto išvada).

DNB ir SEB bankų pateiktuose sąskaitų išrašuose nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 duomenų apie vykdytas UAB „I.“ bankines operacijas duomenų nėra.

Iš tyrimui pateiktų DNB banko ir SEB banko sąskaitų išrašų bei UAB „T. M.“ pateiktų UAB „I.“ vardu įformintų pinigų priėmimo kvitų nustatyta, kad UAB „I.“ į bankų sąskaitas iš UAB „T. M.“ gavo iš viso 1 335 767,80 Lt (386 865,10 Eur).

UAB „I.“ iš UAB „T. M.“ gautos lėšos už nekilnojamojo turto pardavimą ir pasiskolintas pinigines lėšas iš viso 1 325 767,80 Lt (1 000 000.00+325 767,80) (383 968,90 Eur) panaudojo:

986 845.21 Lt pinigai išgryninti bankų bankomatuose ir išimti iš sąskaitų (22 priedas);

87 195,21 Lt atsiskaityta su bendrovėmis, bankų išrašuose nurodyta – „pirkimai ir paslaugos, avansai, skola“ (23 priedas);

100 000,00 Lt pervesta į banko sąskaitą UAB „A. n.“, išrašuose nurodyta: „paskola“ (24 priedas);

35 394,00 Lt pervesta į banko sąskaitą UAB „G.“, išrašuose nurodyta: „skola, avansas“ (25 priedas);

57 280,00 Lt pervesta į banko sąskaitą UAB „S.“, išrašuose nurodyta: „paskola“ (26 priedas);

41 000 Lt grąžinti avansai į banko sąskaitas fiziniams asmenims (27 priedas);

7 581,75 Lt grąžinta į sąskaitą V. M. pagal vykdomąjį raštą (28 priedas);

1 445,26 Lt apmokėta už paslaugas ir prekes restoranams, viešbučiams, prekybos centrams (parduotuvėms) (29 priedas);

1 875,04 Lt apmokėta degalinėms už kurą (30 priedas);

400,00 Lt apmokėta AB Lesto už UAB „G.“ (31 priedas);

4 114,78 Lt banko mokesčiai už pinigų išgryninimą ir komisiniai (32 priedas);

754,94 Lt apmokėta UAB „Tele2“ už paslaugas (33 priedas);

866,46 Lt mokesčiai Sodrai (34 priedas);

1 015,15 Lt apmokėta advokatui ir antstoliui (35 priedas);

Pagal UAB „I.“ direktoriaus V. K. prašymus bendrovė UAB „T. M.“ iš AB „Citadele“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjo tiekėjams už UAB „I.“ iš viso 218 850,87 Lt.

3.2. Pagal tyrimui pateiktus iš DNB banko UAB „S.“ banko sąskaitų išrašus nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 nustatyta, kad UAB „T. M.“ pervedė į UAB „S.“ banko sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 110 400,00 Lt, iš jų:

50 000,00 Lt sumai „Avansas už medžiagas ir darbus pagal 2014-06-11 rangos sutartį su UAB „I.“ ir pagal 2014-06-12 UAB „I.“ prašymą“;

12 000,00 Lt sumai „UAB „I.“ avansas už atliekamus darbus“;

48 400,00 Lt sumai „Už paslaugas pagal 2013-09-18 SF Nr. (duomenys neskelbtini)“.

Pagal DNB banko pateiktus banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad iš UAB „T. M.“ gautas lėšas už nekilnojamojo turto pardavimą bei pasiskolintas pinigines lėšas UAB „S.“ panaudojo:

18 840,00 Lt nurašė grynuosius pinigus nuo sąskaitos kortele (išgrynino pinigus bankomatuose);

38 000,00 Lt pervedė į UAB „I. projektai“ banko sąskaitą;

26 456,00 Lt grąžino pinigus į banko sąskaitą J. K. vardu ir UAB „A. f.“;

17 723,76 Lt mokėjo įmonėms į banko sąskaitas;

7 260,15 Lt sumokėjo antstoliams pagal vykdomuosius raštus;

838,16 Lt mokėjo parduotuvėms ir kavinei;

124,00 Lt mokėjo į banko sąskaitas: A. V. ir UAB „S.“;

70,95 Lt sumokėjo DNB bankui mokesčius (komisinius už paslaugas).

DNB banko pateiktuose sąskaitų išrašuose nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 duomenų apie vykdytas UAB „S.“ bankines operacijas duomenų nėra.

4. Pagal tyrimui pateiktus iš DNB banko ir SEB bankų UAB „I.“ sąskaitų išrašus nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 nustatyta, kad UAB „I.“ gavo lėšas į šias banko sąskaitas iš viso: 2 623 513,30 Lt (759 821,00 Eur) iš fizinių ir juridinių asmenų. Šias pinigines lėšas iš DNB ir SEB bankų sąskaitų panaudojo:

1 262 708.25 nurašė grynuosius pinigus nuo sąskaitos banko kortele arba išgrynino pinigus banko sąskaitose (50 priedas);

311 767,14 Lt pervedė LR Finansų ministerijai (51 priedas);

31 000,00 Lt pervedė Valstybės turto fondui (52 priedas);

24 500,00 Lt pervedė Vilniaus m. savivaldybei (53 priedas);

220 182,43 Lt pervedimai į banko sąskaitas ūkio subjektams: avansai, išankstiniai mokėjimai (54 priedas);

97 820,0 Lt pervedė UAB „G.“ į banko sąskaitą (55 priedas);

118 706,18 Lt fiziniams asmenims į banko sąskaitas (56 priedas);

20 835,32 Lt mokėjo parduotuvėms kavinėms, restoranams, sporto klubams, viešbučiams, kelionėms (57 priedas);

57 581,24 Lt pervedė UAB „P.“ į banko sąskaitą (58 priedas);

41 136,53 Lt pervedė UAB „S.“ į banko sąskaitą (59 priedas);

34 582,22 Lt atsiskaityta banko kortelėmis, nuimant pinigus nuo DNB banko sąskaitų už pirkinius ir paslaugos: PC „M. v.“, UAB „V. k. p.“, UAB „E.“, PC „S.“, UAB „Š. b.“ (60 priedas);

62 197,80 Lt sumokėjo į banko sąskaitas antstoliams pagal vykdomuosius raštus (61 priedas);

31 167,60 Lt pervedė UAB „A. T.“ į banko sąskaitą (62 priedas);

10 000,00 Lt pervedė UAB „D.“ į banko sąskaitą (63 priedas);

7 858,79 Lt pervedė UAB „O.“ į banko sąskaitą (64 priedas);

5 216,61 Lt pervedė UAB „EVP International“ į banko sąskaitą (66 priedas);

13 307,86 Lt pervedė AB „S. K. V.“ į banko sąskaitą (67 priedas);

15 699,21 Lt UAB „M.“ į banko sąskaitą (68 priedas);

19 327,65 Lt mokėjimai degalinėms: UAB „L., UAB „S.“, UAB „N.“ (69 priedas);

20 181,42 Lt Įmonei „S.“ į banko sąskaitą (70 priedas);

17 521,65 Lt DNB ir SEB bankų mokesčiai (komisiniai) (71 priedas);

9 176,83 Lt AB „Lesto“ į banko sąskaitą (72 priedas);

8 594,85 Lt UAB „Š. b. l.“ (73 priedas);

10 503,65 Lt Sodrai, VMI mokesčiai (74 priedas);

2 836,78 Lt UAB „Tele2, UAB „P. K.“, UAB „T.“ (75 priedas);

8 760,00 Lt UAB „Dalmista“ į banko sąskaitą (76 priedas);

97 519,00 Lt UAB „A. p. n.“ į banko sąskaitą (77 priedas);

7 203,29 Lt pinigų likutis SEB banko sąskaitoje 2014-09-16.

DNB ir SEB bankų pateiktuose sąskaitų išrašuose nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 duomenų apie vykdytas UAB “S.” bankines operacijas duomenų nėra.

V. K. vardu įformintose nuo 2013-02-01 iki 2014-05-31 avansinėse apyskaitose kas mėnesį įrašytos gautos piniginės sumos nedetalizuotos (neišskaidytos). Tyrimo metu atlikus aritmetinius veiksmus, t. y. sudėjus visas avansinėse apyskaitose gautas ir išleistas pinigines lėšas nuo 2013-02-01 iki 2014-05-31 įrašytas pinigų likutis 2015-05-31 pabaigai 1 028 216,10 Lt skiriasi 6 051,67 Lt (1 028 198,97-1 022 164,43) (specialisto išvados 6 lentelė). Tyrimui pateiktoje kasos knygoje už 2013 metus neapskaitytos įneštos ir gautos iš DNB ir SEB bankų sąskaitų piniginės lėšos. 2018-03-05 Nr. (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad UAB „I.“ originalūs banko išrašai pateikti nepilni ir netikslūs. UAB „I.“ tyrimui nepateikė skolų apskaitos registrų, kasos pajamų ir išlaidų orderių, kasos knygos už 2014-2015 metus, todėl negalima patvirtinti, kad V. K. vardu avansinėje apyskaitoje 2014 m. gegužės mėn. pabaigai nepanaudotų pinigų likutis 1 0288 216,10 Lt įrašytas teisingas.

Pagal tyrimui pateiktus iš DNB banko ir SEB banko sąskaitų išrašus nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 nustatyta, kad iš UAB „I.“ DNB ir SEB bankų sąskaitų ir bankomatų tiriamu laikotarpiu buvo nurašyta grynųjų pinigų iš viso 1 490 769,26 Lt (431 756,62 Eur), iš jų: 2013 metais – 1 111 137.85 Lt, UAB „I.“ kasos knygoje nėra apskaityta 1 333 030.10 Lt, 2014 metais – 157 739,16 Lt (103 priedas).

UAB „I.“ vardu į DNB ir SEB banko sąskaitas įnešta 238 061,01 Lt (68 947,23 Eur), iš jų: 2013 metais – 221 892,25 Lt, 2014 metais – 6 168,76 Lt (103 priedas). Tyrimui pateiktoje kasos knygoje 2013 metais neapskaitytos iš DNB ir SEB bankų išimtos kasos pajamos 1 333 030,10 Lt ir įneštos į bankų sąskaitas kasos išlaidos 221 892,25 Lt. 2015 metais nėra duomenų, kad banko sąskaitose buvo atliekamos piniginių lėšų išgryninimo ar įnešimo operacijos.

UAB „I.“ pateikė tyrimui 108 503,92 Lt sumai (31.424,90 Eur) pinigų panaudojimą patvirtinančius dokumentus - UAB „I.“ vardu įformintus dokumentus (PVM sąskaitas faktūras kartu su kasos kvitais bei kasos orderiais bei darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius).

Tokiu būdu, pagal tyrimui pateiktus iš DNB banko ir SEB banko sąskaitų išrašus ir UAB „I.“ tyrimui pateiktus grynų pinigų panaudojimą pagrindžiančius dokumentus nustatyta:

1 490 769,26 Lt (431 756,62 Eur) iš UAB „I.“ DNB ir SEB bankų sąskaitų nurašyta grynųjų pinigų, nurodant sąskaitos išraše „pinigų nurašymas nuo sąskaitos ar bankomato“;

228 061,01 Lt (68 947,23 Eur) į DNB ir SEB banko sąskaitas įnešta grynųjų pinigų, nurodant pinigus įnešusį asmenį V. K.;

108 503,92 Lt (31 424,91 Eur) UAB „I.“ pateikė dokumentų, pagrindžiančių grynų pinigų panaudojimą;

1 154 204,33 Lt (334 280,67 Eur) (1 490 769,26 -228 061,01 -108 503,92) UAB „I.“ nepateikė pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų.

2015 metais nėra duomenų, kad banko sąskaitose buvo atliekamos piniginių lėšų išgryninimo ar įnešimo operacijos.

Tiriamu laikotarpiu iš DNB banko sąskaitų išrašų nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 nustatyta, kad UAB „S.“ vardu į banko sąskaitas už rezervuojamus butus ir parkavimo aikšteles adresu (duomenys neskelbtini) buvo pervestos piniginės lėšos į DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 178 000,00 Lt, fizinių asmenų vardu, iš jų 4 000,00 Lt pervesta J. C. vardu; 70 000,00 Lt pervesta R. K. vardu.

UAB „S.“ vardu gautos pinigines lėšas į DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už rezervuotą ir parduotą nekilnojamąjį turtą, parkingo vietas adresu (duomenys neskelbtini) iš viso 178 000,00 Lt (51 552,36 Eur) buvo panaudotos:

64 169,23 Lt nurašyta grynųjų pinigų (pinigų išgryninimas) iš DNB banko sąskaitų bankomatuose, nurodant banko sąskaitos išraše pinigų nurašymo bankomatų adresus;

25 696,00 Lt pervesta į banko sąskaitą UAB „A. p. n.“, banko sąskaitos išraše nurodyta „paskola“;

9 841,95 Lt pervesta į banko sąskaitą AB „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla“;

19 131,83 Lt pervesta į banko sąskaitą UAB „O.“, banko sąskaitos išraše nurodyta „avansas”;

43 835,35 Lt pervesta į banko sąskaitą bendrovėms: UADB „B.“ , PC Senukai, UAB „G.“, UAB „V. L.“, UAB „R. p.“, UAB „S.“, AB „Lesto“, AB „Vilniaus vandenys“, banko sąskaitos išrašuose nurodant „skola”, „avansas”, „apmokėjimas už UAB „I.“;

6 900,00 Lt pervesta į banko sąskaitą UAB „Š. b. l.“;

4 310,60 Lt apmokėta banko kortele prekybos centrams IKI, Maxima, RIMI, restoranams, picerijoms, viešbučiams;

1 713,09 Lt apmokėta banko kortele degalinėms: Lukoil, Statoil, Neste Oil;

1 599,20 Lt apmokėta SODRAI;

600,75 Lt banko mokesčiai (komisiniai);

202,00 Lt už sąskaitos papildymą internetu UAB „Tele 2“ .

DNB banko pateiktuose sąskaitų išrašuose nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 duomenų apie vykdytas UAB „S.” bankines operacijas duomenų nėra.

Iš DNB banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad UAB „S.“ vardu tiriamuoju laikotarpiu buvo gauta įplaukų į banko sąskaitas iš viso 603 591,45 Lt (174 812,17 Eur). UAB „S.“ gautas įplaukas iš viso 603 591,45 Lt (174 812,17 Eur) panaudojo:

348 823,38 Lt nurašyta grynųjų pinigų (pinigų išgryninimas) iš DNB banko sąskaitų bankomatuose;

214 189,54 Lt mokėjimai Lietuvos ir užsienio įmonėms į bankų sąskaitas, banko sąskaitų išrašuose nurodyti viešbučiai, barai, restoranai, parduotuvės, PC „Maxima“, PC „IKI“, PC „Norfa“, PC „Senukai“, degalinės „Lukoil“, „Statoil“, „Neste Oil“;

24 327,12 Lt mokėjimai į bankų sąskaitas asmenims, banko išrašuose nurodyta: „pinigų grąžinimas“, „avansas“, „mokėjimai pagal vykdomąjį raštą“, „paskola“;

5 272,00 Lt mokėjimai į banko sąskaitą bendrovei UAB „I. projektai“, banko sąskaitos išraše nurodyta - „paskola“;

4 688,95 Lt SODRAI ir VMI mokesčiai;

4 501,43 Lt DNB bankui mokesčiai (komisiniai);

1 789,03 Lt mokėjimai mobiliųjų telefonų operatoriams UAB „Omnitel“, UAB „Bitė“, UAB „Tele2“ už paslaugas.

DNB banko pateiktuose sąskaitų išrašuose nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 duomenų apie vykdytas UAB „S.“ bankines operacijas duomenų nėra (21 t., b. l. 15-48).

Apklaustas liudytoju specialistas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog:

1. Butų (adresu (duomenys neskelbtini)) pirkėjai (fiziniai asmenys), sudarę Turto rezervavimo sutartis su UAB „I.“, kuriai atstovavo direktoriaus V. K., liudytojų apklausos protokoluose nurodė per banką į UAB „I.“ banko sąskaitas pervestas pinigų sumas, įmokėtų į UAB „I.“ kasą pinigų sumas ir pateikė tai patvirtinančių dokumentų kopijas. Taip pat nurodė V. K. ir E. J. sumokėtas sumas, už kurias negavo įmokas patvirtinančių dokumentų, arba gavo pinigų gavimą patvirtinantį raštelį. Iš viso už butus (adresu (duomenys neskelbtini)) pirkėjai nurodė UAB „I.i“ sumokėję 1 062 613,00 Lt, iš jų: 787 663,00 Lt pervedė į UAB „I.“ banko sąskaitas; 234 200,00 Lt įmokėjo į UAB „I.“ ir gavo įmokas patvirtinančius kasos dokumentus (Kasos pajamų orderius / kvitus); 36 750,00 Lt sumokėjo V. K. ir E. J., tačiau pinigų gavimą patvirtinančių kasos dokumentų negavo, arba gavo pinigų gavimą patvirtinančius raštelius. 16 500,00 Lt (4 778,73 Eur) gavo E. J., tačiau dokumento apie pinigų gavimą nedavė. 3 000,00 Lt (868,86 Eur) gavo E. J., išdavė pinigų gavimą patvirtinantį raštelį. 17 250,00 Lt (4 995,95 Eur) - sutartyje nurodyta, kad pinigai gauti iki sutarties pasirašymo, o sutartį pasirašė UAB „I.“ direktorius V. K.

Iš viso butų pirkėjai grynaisiais pinigais nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. sumokėjo 270 950,00 Lt, kurie bendrovės UAB „I.“ apskaitoje, pagal pateiktus dokumentus, buvo neapskaityti.

2. Už rezervuotus butus ir parkavimo aikšteles adresu (duomenys neskelbtini), fiziniai asmenys UAB „I.“ sumokėjo 787 663,00 Lt, pervedė į UAB „I.“ banko sąskaitas. Gautos į UAB „I.“ banko sąskaitas 787 663,00 Lt buvo panaudoti sekančiai: 325,70 Lt apmokėtos banko paslaugos; 187 528,56 Lt pervesti į kitas bendrovės banko sąskaitas; 53 688,46 Lt ūkio (kitoms) išlaidoms apmokėti; 165 359,05 Lt mokėjimai pagal sutartis; 7 956,76 Lt mokėjimai Sodrai, VMI; 800,00 Lt išimti gryni pinigai; 109 197,25 Lt įvairioms paskoloms / skoloms (į UAB „I.“ banko sąskaitas gautų pinigų nurodytas sąlyginis panaudojimas, kadangi banko sąskaitoje, prieš gaunant įplaukas, buvo pinigų likutis).

3. UAB „I.“ iš UAB „T. M.“ gautą 2 818 570,62 Lt (816 314,48 Eur) sumą į banko sąskaitas panaudojo sekančiai (2 659 893,52 Lt *): 1 049,41 Lt apmokėjo banko paslaugas; 743 396,00 Lt pervedė į kitas savo banko sąskaitas; 154 469,45 Lt apmokėjo už statyboms reikalingas prekes ir transporto išlaidas; 136 000,00 Lt panaudojo avansų ir skolų gražinimui; 48 025,29 Lt ūkio ir kitom išlaidom; 865,05 Lt pervedė Sodrai/ VMI; 108 000 Lt nuimti grynais pinigais (V. K.); 1 468 088,32 Lt, pervesti kitiems ūkio subjektams UAB „I.“ prašymu (*į UAB „I.“ banko sąskaitas gautų pinigų nurodytas sąlyginis panaudojimas, kadangi banko sąskaitoje, prieš gaunant įplaukas, buvo pinigų likutis).

2014-04-15 nuimti grynais pinigais (V. K.) 108 000 Lt (289 priedas), kadangi tiriamuoju laikotarpiu bendrovės kasa nebuvo pateikta, o pagal pateiktus dokumentus nustatyti, kur buvo panaudoti išimti pinigai, nėra galimybės.

4. Pažymėtina, kad pagal tyrimui atlikti pateiktus UAB „I.“ buhalterinės apskaitos duomenis direktorius V. K. 2014 m. gegužės mėnesio pabaigai turėjo iš bendrovės gautą ir nepanaudotą 1 028 216, 10 Lt avanso piniginį likutį. Pagal paskutinę tyrimui pateiktą UAB „I.“ Avansinę apyskaitą V. K. (už laikotarpį 2014.01 - 2014.05) iš bendrovės gautų ir už juos neatsiskaitytų pinigų likutis sudarė 1 028 216, 10 Lt. (62 priedas). Dokumentų, patvirtinančių šių pinigų gražinimą į bendrovės kasą, arba už juos nupirktų prekių ir paslaugų dokumentai tyrimui pateikti nebuvo.

5. Tyrimui pateiktame UAB „S.“ Kasos knygos (Lt) 9 lape, už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2011-11-30, nėra įrašų apie 34 500,00 Lt gautų pagal Kasos pajamų orderio Kvitą (Serija 11-06) iš N. K., užpajamavimą (27 priedas). Tyrimui pateiktame UAB „S.“ Kasos knygos (Lt) 10 lape, už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2011-12-31, pagal Kasos pajamų orderį Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) užpajamuoti 140 000,00 Lt, gauti iš V. K. (pagal 2011-12-02 pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), E. I. ir A. D. mokėjimas) (28 priedas). Tačiau UAB „S.“ pateiktame 2011-12-02 pinigų priėmimo kvite (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 140 000,00 Lt priimti iš N. K. už patalpas (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pinigus priėmė direktorius V. K. (yra parašas). Kaip pinigus įmokėjęs asmuo pasirašė N. K. (yra parašas) (29 priedas). Pagal 2011.12.01 - 2011.12.31 kasos knygos įrašus (priedas 28) į kasą įnešta 140 000 Lt (pinigus įnešė E. I. ir A. D.). 2011-12-02 Kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus įnešė E. I. ir A. D. (priedas Nr. 26). Tačiau 2011-11-08 kasos orderio kvite (duomenys neskelbtini) duomenys skiriasi, kvitas išrašytas 2011-11-08, pinigus įnešė N. K., suma 34 500,00 Lt.

Pagal tyrimui pateiktus dokumentus ši suma (34 500,00 Lt) bendrovės apskaitoje neapskaityta.

UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai už 2010 - 2012 metus. Už tiriamąjį laikotarpį (nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31) UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai tyrimui nepateikti. Tyrimui nepateikus uždarosios akcinės bendrovės „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, visų sąskaitų suvestinių apskaitos registrų, t. y. turto, piniginių lėšų, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų, atskaitingų asmenų avansinių ataskaitų, kasos dokumentų, finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013-2015 ūkinius finansinius metus, negalima nustatyti, kokios buvo apskaitytos (už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) uždarosios akcinės bendrovės „S.“ buhalterinėje apskaitoje pajamos ir išlaidos, už kokią sumą buvo atlikta rangos darbų 2013-2015 metais objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-19 str. 1 d. nuostatą „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“; 19 str. 2 d. nuostatą „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“; 21 str. 1 d. nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”; 21 str. 2 d. nuostatą „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas”.

Dėl tyrimo metu nustatytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies; 6 straipsnio 2 dalies; 16 str. 1 d. ir 2 d.; 19 str. 1 d.; 19 str. 2 d. ir LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 dalies bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių „Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas“ 3 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „I.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (20 t., b. l. 172-175).

Dėl kaltinimo apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijus svetimą turtą ir didelės vertės svetimą turtą (BK 182 straipsnio 1 dalis, 2 dalis)

Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina šios veikos: 1) apgaulės panaudojimas, 2) neteisėtas svetimo turto ar turtinės teisės į svetimą turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas. Teismų praktikoje akcentuojama, jog esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, ar apgaulės panaudojimas prieš asmenis, turinčius reikalavimo į turtą teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Sukčiavimui reikalinga nustatyti apgaulės bei turto užvaldymo faktą, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-507/2012, 2K-309/2013, 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017).

V. K. neneigė faktinių byloje nustatytų aplinkybių, tačiau kaltės dėl sukčiavimo nepripažino. Dėl turto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teigė, kad buvo ne tik UAB „S.“, bet ir UAB „S. N.“. Pirko daug objektų iš Turto fondo. Todėl jis tikėjosi, kad ir šį kartą viskas bus gerai. Būdavo tokia schema: dalyvavimas aukcione, pradinis įnašas, pasirašai pirkimo-pardavimo sutartį, tuomet iš potencialių pirkėjų moki, po to tampi savininku ir pas notarą perrašai turtą tam žmogui su galutiniu atsiskaitymu. (duomenys neskelbtini) buvo daug mažų objektų, su UAB „S.“ viską laimėjo. Nemažai patalpų nupirko UAB „A.“ ir K. giminės. Jis (V. K.) manė, kad viskas gerai, visi dėl objekto (duomenys neskelbtini) buvo patenkinti. Viskas buvo gerai su pirmu aukštu, o antras aukštas užstrigo, nes savivaldybė neleido privatizuoti. Taip pat nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro išrašo, kuriame nurodyta, kad turtas neva priklauso UAB „S.“, jis neklastojo, pats apie jį nieko nežinojo, tai galėjo būti E. J. darbas. Be to ir patys K. buvo suinteresuoti sumokėti daugiau pinigų, o jiems (t. y. V. K. ir E. J.), jų kaip tik trūko, nes reikėjo statyboms. E. sakė, kad per kelias savaites tas objektas jiems priklausys, ir su pirmu aukštu viskas tas pats buvo, sėkmingai buvo privatizuota. Todėl jis tikėjo E. J. Be to, jis pats parašė savivaldybei paklausimą dėl privatizavimo. Iš tikrųjų su K. buvo sudaryta rezervacinė sutartis, tik dėl formalumo pavadinta preliminaria. Jis kaip įmonės direktorius apie padėtį neinformavo, nes niekas jo apie tai neklausė, jiems užtekdavo E. žodžių, A. K. net neprieidavo prie jo (V. K.).

Tačiau pažymėtina, kaip nurodė A. ir N. K., prieš sudarant preliminariąją sutartį jiems buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, kad turto savininkas yra UAB „S.“, ir jie buvo įsitikinę, kad taip ir yra, kaip nurodė teismui, – statybos vyko, o tai būtų neįmanoma, jei objektas jiems nepriklausytų. Terminams einant į pabaigą, jie buvo patikinti, kad trūksta apyvartinių lėšų ir reikia paskolos. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad įtakos jų apsisprendimui turėjo ir tai, kad jų draugams prieš tai pavyko įsigyti butą pastato pirmame aukšte. Šia aplinkybe savo parodymus grindžia ir kaltinamasis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad dėl minėtų butų buvo būtent pradėtas privatizavimo procesas, tuo metu apie turto (duomenys neskelbtini) privatizavimą nebuvo nė kalbos, taigi kaltinamojo kreipimasis į savivaldybę su paklausimu post factum, t. y. praėjus metams nuo preliminariosios sutarties su K. sudarymo, paneigia jo deklaruojamo įsitikinimo, kad jis tikėjo šio projekto sėkme, nuoširdumą. Be to, jis, būdamas UAB „S.“ direktorius, žinojo tikrąją įmonės padėtį, taigi suvokė, kad UAB „S.“ ne tik neturi turto ir piniginių lėšų, bet nėra ir pastato savininkė, todėl iš K. gautos piniginės lėšos nebus panaudotos būtent šio nekilnojamojo turto statyboms. Kaltinamasis pripažino, kad jau nebe pirmą kartą veikė pagal jo minėtą schemą (dalyvavimas aukcione, pradinis įnašas, pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas, apmokėjimas iš potencialių pirkėjų gautų pinigų, tapimas savininku ir turto perleidimas pas notarą su galutiniu atsiskaitymu), neneigė, kad prieš tai ši schema, jam būnant UAB „S. N.“ direktoriumi, nesuveikė. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja V. R., kuri nuo 2012 metų dirbo UAB „S. N.“ direktore. Ji nurodė, kad akcininkai įmonę nusipirko su visomis skolomis, turto objektas buvo tik dalinai išpirktas, skolos buvo už nepastatytą, neišvystytą objektą, už paimtus avansus pagal preliminarias pirkimo – pardavimo sutartis, t. y. skolos susidarė veikiant pagal analogišką schemą, o už visas UAB „S. N.“ skolas turėjo atsiskaityti nauji akcininkai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, jog pagal bendrovės UAB „S. N.“ dokumentus pastebėjo, kad nuo 2010-03-16 iki 2010-05-27 V. K. pasirašė apie 13 turto rezervavimo sutarčių su asmenimis dėl butų ir parkingo rezervacijų adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kokią sumą asmenys pagal rezervavimo sutartis sumokėjo UAB „S. N.“, ji neprisimena, tačiau naujiems akcininkams įsigijus bendrovę, reikėjo nutraukti minėtas sutartis ir sugrąžinti asmenims avansinius mokėjimus bei netesybas, sumą sudarė virš 100 000 Lt; taip pat ji nurodė, kad V. K. nieko neminėjo apie E. J.. Taipogi ir M. Č., tvarkęs UAB „S.“ buhalteriją, paliudijo, kad nuolat reikėjo dokumentų, nebuvo sąskaitų, sunku buvo jas išgauti, matydavo, kad buvo kažkokie mokėjimai, bet nebuvo sąskaitų, kai įmonė nusipirko UAB „S. N.“, įmokos vėlavo, buvo skaičiuojami delspinigiai. Liudytoja R. M.-P., analogiškai, sumokėjo 90000 litų, tada sužinojo, kad net nėra projekto; (duomenys neskelbtini) taip pat iš savivaldybės pirktas visuomeninės paskirties sklypas, ji parengė projektą 16 turtinių vienetų, tačiau jis užstrigo, nes UAB „S.“ vėl nevykdė įsipareigojimų, vėliau tas turtas perėjo kitiems. Jų verslo modelis buvo toks: visų pirma laimėti konkursą, pasiimti užstatą, iš žmonių surinkti kuo daugiau pinigų, už kažkokį labai svarbų įmokėti savivaldybei, žmonėms kažką duoti, kad jie nusiramintų, o kitur buvo švaistomi pinigai. Kaip patvirtino liudytoja A. M., dėl patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto būstas su UAB „S.“, atstovaujama direktoriaus V. K., nebuvo sudariusi jokių sutarčių dėl šio būsto pardavimo ar nuomos. Analogiškai nurodė ir liudytojas P. P., kad Nuosavybės teise objektai priklausė UAB „S. V.“, kurio steigėja buvo savivaldybė. Nesamdydavo firmų, niekam nieko neperduodavo, visas turtas buvo jų, niekam jo nežadėjo, nes viskas turėjo vykti viešo aukciono būdu.

Taigi V. K. optimizmas, kad viskas bus gerai, net nevertinant aplinkybių, jog dėl objekto (duomenys neskelbtini) nebuvo numatytas privatizavimo procesas, kad turtas nepriklausė UAB „S.“, – nepagrįstas jokia teigiama patirtimi, jokiais objektyviais duomenimis, todėl ir jo teisinimasis perdėtu naivumu, neva jis tikėjo E. J., kas šis tikrai viską „sutvarkys“, vertintinas kritiškai, kaip gynybinė versija. Pažymėtina, kad kaltinamasis ir čia prieštarauja pats sau, teigdamas, kad jis tikėjo ir pasitikėjo E. J., ir tuo pačiu teigdamas, kad Nekilnojamojo turto registro išrašo suklastojimas galėjo būti „vienas iš E. darbų“ – vadinasi, kaltinamasis suprato, kad nukentėjusiesiems teikia melagingus duomenis. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad pasirašant 2011-11-08 preliminarią būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį UAB „S.“ ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), sutarties pasirašymo metu, jam ir jo žmonai buvo pateikta sutartis, buto dalinės apdailos darbų aprašymas ir VĮ Registrų centro išrašas, kuriame nurodyta, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, priklauso UAB „S.“. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais parodymais, duotais netrukus po nusikalstamos veikos padarymo. N. K. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad kaip įrodymą V. K. ir E. J. liudytojai pateikė buto projektą ir išrašą iš nekilnojamojo turto registro. Dar daugiau, kaltinamasis, pasirašydamas preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, ja įsipareigojo apdailos darbus atlikti ir nuosavybę įforminti per 3 mėnesius, nors žinojo, kad turtas bendrovei nepriklauso ir nebuvo jokio teisėto pagrindo tikėtis, kad per tuos 3 mėnesius ne tik bus pradėtas, bet ir sėkmingai užbaigtas privatizavimo procesas, atlikti apdailos darbai ir įforminta nuosavybė. Akivaizdu, kad nurodytas 3 mėnesių terminas buvo nerealus, skirtas patraukliau nušviesti galimybę įsigyti nekilnojamąjį turtą potencialiems pirkėjams. Be to jis dalyvaudavo to namo gyventojų susirinkimuose ir netgi be savivaldybės pranešimų puikiai žinojo, kad nėra sudaryta jokių sutarčių dėl (duomenys neskelbtini) pardavimo ar nuomos.

Ir toliau, žinodamas visas šias aplinkybes, po to, kai E. J. melagingai nurodė A. K., kad projektui trūksta apyvartinių lėšų, ir A. K. sumokėjus 50 000 Lt grynais E. J., V. K. pasirašė 2013-06-20 Paskolos sutartį, pagal kurią A. K. skolina UAB „S.“ 84 900 Lt, į kurių bendrą sumą įeina pagal (duomenys neskelbtini) Preliminariąją sutartį gauta 34500 Lt suma ir pagal 2013-06-20 paprastąjį vekselį paskolinta 84900 Lt suma. Taigi V. K. matė į sutartį įrašytas sumas, suvokė, kad K. sumokėjo dar papildomą sumą, nors turtas UAB „S.“ niekada nepriklausė ir nebuvo pagrindo manyti, kad greitu laiku priklausys. Dar daugiau – minėtą vekselį V. K. surašė jau turėdamas atsakymą iš savivaldybės, kad Vilniaus miesto savivaldybė negalėjo ir nevykdė minėto buto privatizavimo. Be to V. K. teiginiai, kad įmonė neturėjo skolų, paneigti paties kaltinamojo veiksmais – t. y. skolinimusi iš K. motyvuojant piniginių lėšų trūkumu, delsimu grąžinti avansą ir paskolą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką.

Iš aptartų V. K. ir E. J. veiksmų akivaizdu, kad, nors galimai nusikalstamos veikos sumanytojas buvo E. J., vis tik jie abu veikė bendrais suderintais veiksmais, t. y., neįgiję nuosavybės teisės, paskelbė apie parduodamą nekilnojamąjį turtą, E. J. su potencialiais pirkėjais susitiko vietoje, rodė neva parduodamą pastatą, aptarė kainą, informavo apie pirkėjus V. K., šis žinojo apie derybas, girdėjo jų pokalbius, pats atspausdino Preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį ir ją pasirašė kaip UAB „S.“ vadovas, t. y. ne tik neinformavęs K. apie reikšmingas aplinkybes, bet ir sutartyje nurodydamas melagingus duomenis, todėl nenustatyta pagrindo abejoti, kad V. K. veikė esant susitarimui ir bendrai tyčiai. Čia pažymėtina, kad kaltinamojo argumentas, jog jis neinformavo apie tikrąsias aplinkybes, nes jo niekas to neklausė, gali būti vertinamas ne kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, o kaip ciniškas požiūris į savo, kaip atsakingo asmens, pareigas, visas neigiamas pasekmes perkeliant nukentėjusiesiems.

Dėl nekilnojamojo turto sandorių (duomenys neskelbtini), iš byloje apklaustų asmenų parodymų matyti, kad butus nukentėjusiesiems aprodė E. J., būtent su juo nukentėjusieji aptardavo kainą ir kitas sutarčių sąlygas, o pačias sutartis pasirašė V. K.. Dėl V. K. tiesioginio dalyvavimo nukentėjusieji nurodė tapačias arba gan panašias aplinkybes. D. B. nurodė, kad susitikimuose dalyvavo ir V. K., būtent V. K. 2014-07-01 jį patikino, kad objekto dokumentai paruošti, greitu laiku bus pasirašoma pirkimo pardavimo sutartis (nors tuo metu visas pastatas buvo parduotas UAB „T. M.“, o UAB „I.“ turtinė padėtis nė kiek nebuvo pagerėjusi); J. O. V. K. taip pat 2014 m. rugpūčio pabaigoje pažadėjo, kad spalio mėnesį jau galės kraustytis į butą; J. C., I. V., J. B. su V. K. nebendravo, tačiau visi dokumentai buvo pasirašyti būtent jo; pasak V. Š., V. K. jo neįtikinėjo, tačiau ant dokumentų buvo jo parašai, V. K. dažnai matė statybvietėje; V. S. kelis kartus bendravo su V. K., klausė jo, kaip bus su butu, kada bus pastatyta, į ką V. K. nieko konkretaus neatsakydavo, pokalbiuose jis dalyvaudavo, dažnai jį matė ir statybvietėje. Vėliau jam V. K. žadėjo, kad pardavęs objektą (duomenys neskelbtini), grąžins pinigus, nepaaiškino, kodėl butas parduotas kitam žmogui, žinodamas, kad butas parduotas, pasirašinėjo pratęsimus; A. A. V. K. pats rodė brėžinius, kitus dokumentus, pasirašė sutartį; P. K. V. K. matė pradžioje, kai jam buvo paduotas sąskaitos, į kurią pervesti pinigus, numeris. Tardavosi susitikti su V. K., bet vietoje būdavo tik E. J., kuris sakė, kad V. K. užimtas; A. K. bendravo su abiem; Ž. B. nurodė, kad ir V. K., ir E. J. prašė pinigų, sakė, jog trūksta apyvartinių lėšų. Iki sutarties pasirašymo du kartus dalyvavo ir V. K., rudenį aiškino, kad kažkas negerai su fondo dokumentais, bet tikrai bus padaryta vėliau, po to vengė susitikti; S. S. paliudijo, kad V. K. jai aiškino, esą Lietuvoje viskas kitaip, kad nereikia eiti pas notarą, o reikia sumokėti didesnę pinigų sumą, jei nori, kad viskas būtų greičiau. Po to V. K. aiškino, kad reikia laukti iki vasario, tada – iki gegužės, po to – iki rugpjūčio. Vėliau, kai ji rado skelbimą, kad parduodamas jos butas, V. K. aiškino, jog čia blogų partnerių kaltė. V. K. buvo sutikęs padalinti butą į du mažesnius, tačiau vėliau paaiškėjo, kad taip ir nepadalino, pardavė didesnį; R. B. nurodė, kad V. K. sutiko tuomet, kai turto vertinimo ataskaitą perdavė V. K. į rankas. Jis žadėjo, kad statybos darbai bus užbaigti. Jai sužinojus, kad turtas priklauso kitai bendrovei, V. K. iš pradžių vengė bendrauti, po to jai aiškino, neva ji jau kalbėjo dėl buto su UAB „T. M.“ atstovais, nors to nebuvo. Vėliau į jos skambučius neatsiliepė; L. K. nurodė, kad sutarties pasirašymo metu dalyvavo ir V. K., jis ir E. J. jai aiškino, kad butas jau rezervuotas, bet tas žmogus šio buto jau nenori, todėl ji gali įsigyti, tik turi pervesti 40 000 Lt; E. Š. su V. K. bendravo tik telefonu, susitikusi buvo gal tik vieną kartą. Jis telefonu vis ramino, kad visi reikalai susitvarkys ir tikrai galės įsigyti būstą; N. B. matė V. K. objekte, V. K. minėjo apie žemesnės kainos galimybę. Liudytojas V. B. patvirtino, kad V. K. pasiūlė už didesnį sumokėtą avansą nustatyti mažesnę galutinę kainą; A. K. nurodė bendravusi su abiem, V. K. kelis kartus aprodė butą, įleido apdailininką; R. K. bendravo su E. J.; E. S. nurodė, kad V. K. priėmė pinigus. Butus jai ir S. S. aprodė V. K., kuris užtikrino, jai apsigalvojus dėl buto pirkimo, avansas bus grąžintas. Po savaitės, kai ji telefonu informavo V. K. apie pasikeitusius planus, šis jai nurodė užpildyti prašymą. Po to jis jai aiškino, kad šiuo metu turi finansinių problemų, žadėjo grąžinti artimiausiu metu, o vėliau nekėlė ragelio; I. K., A. K. su V. K. nebendravo; Z. V. nurodė, kad su V. K. bendravo statybiniais klausimais; S. A. nurodė, kad aktyviai bendravo su abiem, jie abu žadėjo, kad bus trečias aukštas. Kai ji įteikė pretenziją V. K., jis kažką numykė, sakė viską padarys; V. B. nurodė, kad V. K. dalyvavo pasirašant pratęsimo sutartį, ji jį matydavo toje „būdelėje“, žinojo, kas jis. V. K. jai laidavo visu savo turtu. Po to jis ją informavo, kad nieko nestatys, butai priklauso UAB „T. M.“, bet įrodinėjo, kad viskas bus gerai; R. V. su V. K. nebandraudavo, žinojo, kad jis direktorius. Tik vėliau V. K. jam sakė, jog žmonės negerai daro, kad kreipiasi į teismus; Š. L., R. L. V. K. sutiko tik pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą, ar galimai dar aprodant butą.

Iš šių parodymų galima būtų manyti, kad V. K. tik epizodiškai dalyvavo sudarant rezervavimo ir kitas iš to sekančias sutartis, kad jis nebandė klaidinti žmonių ir pan.; tačiau tokia prielaida paneigta byloje surinktais įrodymais.

V. K. teigė tikėjęs E. J., kad sutartis jau beveik pasirašyta, ir tikėjęsis, kad butus žmonėms parduos. Pasak kaltinamojo, buvo svarbu tai, kad jie laimėjo aukcioną. Jis nežino, kas buvo pasakyta tiems žmonėms, su kuriais iki sutarties pasirašymo su Turto fondu jau pasirašė rezervacines sutartis, nes nekalbėjo su pirmais klientais, su jais bendravo E.. Jis galvojo, kad jie laimėjo aukcioną ir turi įsipareigojimą ir išpirkti, ir daryti kažką. Jeigu jis su kuo nors iš klientų kalbėjo, tikrai jiems sakė, kad jie kol kas yra tik laimėtojai. Iš pirmų gautų pinigų pagal rezervacines sutartis jie išpirko pastatą ir jis tikėjosi, kad išpirks ir žemės sklypą. Jis jokių pinigų iš žmonių nepaėmė, tikėjosi, kad žmonėms butus parduos, nesvarbu, kad parduos ne UAB „I.“. Pasirašinėjo sutarčių priedus, dėl pertvarų keitimo, langų statymo, nes buvo įsitikinęs, kad viskas bus. Dėl epizodų, kuriuose buvo sudarytos rezervacinės sutartys jau po to, kai tas turtas buvo parduotas UAB „T. M.“, kaltę iš dalies pripažįsta, nes ne viską papasakojo žmonėms, kad viskas vyksta sudėtingiau. Bet jis nenuslėpė, o tiesiog neturėjo kompetencijos informuoti žmones, kad jų rezervuoti butai dabar priklauso UAB „T. M.“, ir kad jie kreiptųsi į ją, kol nepasibaigė sutarties terminas. Nes niekas jo apie tai nepaklausė.

Tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, nes paneigti byloje surinktais įrodymais. Iš tiesų, nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad tai E. J. rodė pirkėjams butus, siekdamas paveikti juos, mažino kainą, dažniausiai su sąlyga, kad bus sumokėtas didesnis pradinis įnašas; visiems būtent E. J. pasirodė viskam vadovaujantis, tačiau atkreiptinas dėmesys, ir pats V. K. dalyvavo kiekviename iš sandorių, t. y., nors ne su visais nukentėjusiaisiais bendravo tiesiogiai, tačiau pasirašė butų rezervacines sutartis, papildomas sutartis, priedus, pats dokumentus parenginėjo, matė, kad pirkėjai moka pinigus (į banko sąskaitą arba grynais, tokiu atveju pats išrašydavo kasos kvitus), matė sutartyse nurodytus nerealius statybų ir nuosavybės įteisinimo terminus, nors žinojo, kad UAB „I.“, kurios vadovas jis buvo, neturi nei nuosavo turto, nei kapitalo. Kaip pats nurodė, buvo ta pati mintis, kad naujas objektas, reikia dalyvauti. Tam D. B. surado švarią įmonę, be turto ir įsipareigojimų, ir įnešė 30000 litų aukcionui bei 10000 Lt kosmetiniam pastato sutvarkymui. Pirmi žmonės pradėjo įnešinėti pinigus į sąskaitą, prasidėjo darbai. D. B. buvo labai nepatenkintas, kad vyko pardavimai. Jis buvo piktas ir sakė, kad neklausytų E., o klausytų jo. Bet tą laiko tarpą jis klausė E.. Tai patvirtino ir liudytojas D. B., kuris nurodė, kad viena iš priežasčių, kodėl liudytojas pasitraukė, yra ta, kad jie norėjo imti pinigus už rezervacines sutartis. E. pasiūlė pardavinėti ir rezervuoti butus, tuomet liudytojas perspėjo V., kad taip negalima, bus pasekmės. Tai dienai UAB „I.“ tik laimėjo aukcioną, bet neturėjo teisės nei į tą nekilnojamąjį turtą, nei į žemę. Kadangi jie liudytojo neklausė, jis pasitraukė. Taigi V. K., nepaisydamas nei D. B. perspėjimo, nei savo karčios patirties ankstesniuose projektuose, neatsisakė vystyti projekto pagal analogišką ankstesnei schemą, nors teismui negalėjo paaiškinti kodėl, argumentavo, kad tuo metu jis pakluso E..

Ir šiuo atveju V. K. nurodė, jog rezervacines sutartis pasirašinėjo, nes tikėjosi, kad ateis investuotojai ir taip gaus pinigų sklypui; E. turėjo kitą objektą, kurį po to visą pardavė, jis jau praktikavo tokius dalykus. Tiek pinigų planavo gauti tikrai ne iš potencialių pirkėjų, o investuotojų, nes taip garantavo E.. Pratęsimo sutartis pasirašė dėl to, kad terminas baigiasi, o pinigų nebuvo. Tačiau, kaip matyti iš UAB „I.“ veiklos, jokių investuotojų net nebuvo ieškoma, ką žinojo ir pats V. K.; be to būtent V. K. buvo bendrovės vadovas, kai E. J. net nebuvo bendrovėje oficialiai įdarbintas; byloje nėra jokių duomenų, kokie gi objektai buvo sėkmingai parduoti, t. y. kurių pirkėjų lūkesčiai buvo visiškai įgyvendinti. Kaltinamasis nurodė tik (duomenys neskelbtini) butus, kurie buvo parduoti K. pažįstamiems, tačiau, kaip minėta, dėl tų butų buvo priimtas sprendimas dėl privatizavimo proceso, kai kitais atvejais to nebuvo. Kaip matyti iš bylos įrodymų, 2012-12-02 UAB „I.“ buvo pripažinta aukciono laimėtoja. Sumokėjo tik pradinį įnašą ir po kelių mėnesių įdėjo į interneto svetaines skelbimus apie parduodamus butus. V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė turėjęs išankstinę tyčią neparduoti butų, nurodė, kad skelbimus apie parduodamus butus ėmė skelbti tik po to, kai laimėjo aukcioną ir buvo aišku, kad turtas pereis UAB „I.“ nuosavybėn. Tačiau iš bylos duomenų vis tik neaišku, kuo kaltinamasis grindė tokį savo tikėjimą, kad turtas pereis bendrovės nuosavybėn. Pažymėtina, bendrovė laimėjo aukcioną, kai neturėjo jokio turto, piniginių lėšų, o sumokėjo, ir tai iš skolintų lėšų, tik pradinį įnašą – 30 000 litų, per 5 dienas nuo privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo turėjo sumokėti dar 323 809,52 Lt už pastatus ir dar per 30 dienų – sumokėti 1 187 301,59 Lt už žemės sklypą. V. K., būdamas UAB „I.“ direktorius, pasirašydamas rezervacines sutartis 2013-03-19 su D. B., 2013-03-21 su J. C., 2013-03-22 su A. K. ir I. K., 2013-03-23 su J. O., 2013-03-23 su Z. V., 2013-03-25 su J. B. (sutartis I. V. naudai), 2013-03-26 su J. B., 2013-04-02 su V. Š., matė, kiek į bendrovės sąskaitą sumokėta piniginių lėšų, taigi, suvokė, kad šių lėšų nepakaks ne tik butams suformuoti, įrengti, netgi atlikti paprastojo remonto darbus, bet ir atsiskaityti su Turto fondu už privatizuojamą turtą. Taip pat jis patvirtino, kad jokių investuotojų nebuvo; nors teigė tikėjęsis, kad gaus investicinių lėšų, pats tokiems teiginiams prieštaravo pripažindamas, kad E. J. norėjo atsikratyti D. B., nes būtent nesutiko su šio reikalavimu dar nepardavinėti butų, pirma pritraukti investuotojus. Patvirtino ir tai, kad „S.“ įgaliojimas atsirado dėl to, kad negalėjo leisti, jog pinigai įplauktų į „I.“ sąskaitas, nes jos buvo areštuotos. Tokie V. K. veiksmai nesudaro teismui pagrindo manyti, kad jo tikslas buvo įvykdyti rezervacines sutartis ir kad jis numatė ar pagrįstai galėjo numatyti, jog tokių veiksmų padariniai bus šių, rezervacinių, sutarčių įvykdymas. Minėta, pagal privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį UAB „I.“ per penkias darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. 2013-04-10, turėjo pervesti Valstybės turto fondui privatizavimo objekto 293 809,52 Lt sumą ir per 30 darbo dienų sumokėti žemės sklypo kainą 1 187 301,59 Lt. Tačiau iš UAB „I.“ banko sąskaitų išrašų, pateiktų kasos dokumentų nustatyta, kad UAB „I.“ piniginių lėšų likutis 2013-05-10 dienai DNB banko sąskaitose buvo 7 249,03 Lt. Dar daugiau, bendrovei neturint jokio turto, tik skolą Turto fondui, V. K. sudarė rezervacines sutartis dėl butų neva planuojamuose statyti 3 ir 4 aukštuose: 2013-03-21 su J. C. (po to 2013-11-26 sudaryta nauja rezervavimo sutartis dėl buto 1 aukšte), 2013-03-22 su I. K., 2013-03-23 su Z. V., 2013-04-02 su V. Š., 2013-04-23 su S. A., 2013-05-03 su V. B., 2013-05-07 su R. V., nors neturėjo jokio teisėto pagrindo tikėtis, kad galutinai išpirks turtą ir bus gauti leidimai 3-4 aukštų statyboms. Iš sudaromų rezervacinių sutarčių skaičiaus bei tempo, atsirandančių vis patrauklesnių pasiūlymų (papildomi aukštai, terasos), žemesnė kaina, jei bus sumokėtas didesnis avansas, areštuoto turto rezervavimo, perleisto „UAB „T. M.“ turto rezervavimo, netgi laidavimo savo turtu (V. B.), kai žinojo, kad bendrovė neturi jokio turto, pats taipogi neturėjo jokio realaus turto, kurio pakaktų įsipareigojimo vykdymui, – akivaizdu, jog buvo siekiama bet kokia kaina pritraukti kuo daugiau klientų, nepaisant to, kad bendrovėje situacija vis blogėjo. Pats V. K. laidavimas savo turtu, priešingai nei teigia gynyba, negali būti laikomas nuoširdžiu ketinimu vykdyti įsipareigojimus, nes V. K., bent jau oficialiais duomenimis, tokios vertės turto neturėjo, o ir teismui nurodė negavęs sau iš nukentėjusiųjų gautų pinigų, nes viską perdavęs E. J., šio reikalavimu išgryninęs iš banko sąskaitos. Taigi, ir sudarydamas laidavimo sutartį V. K. žinojo, kad ši sutartis nebus įvykdyta ir realiai nukentėjusiojo turtiniai interesai ja nėra užtikrinami, o tik neapibrėžtam laikui nukeliamas nukentėjusiojo informavimas apie realią padėtį.

Po to, kai 2013-04-10 pasirašė privatizavimo objekto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I.“, nors sutarties 13 punktu buvo draudžiama be VĮ Valstybės turto fondo raštiško leidimo objektą parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, V. K. 2013-04-26 sudarė rezervacijos sutartį su S. A., 2013-05-03 su V. B., 2013-05-07 su R. V., 2013-05-14 su V. S., 2013-05-17 su A. A., 2013-05-27 su P. K., 2013-06-14 su A. K. ir 2013-06-27 su Ž. B.. Nors V. K. nesutinka, kad neturėjo įgaliojimų parduoti (taigi, ir rezervuoti) patalpas, toks nesutikimas yra deklaratyvus ir prieštaraujantis minėtos privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties turiniui. Šias sutartis sudarinėjo, nors jau buvo gavęs pretenzijas dėl sutarties su Turto fondu sąlygų nevykdymo, o 2013-05-29 jau buvo gavęs ir pranešimą, kad pirkimo-pardavimo sutartis bus nutraukta dėl jos sąlygų nevykdymo. Aplinkybė, kad UAB „I.“ sumokėjo už pastatus ir 2013-06-05 buvo pasirašytas pastatų priėmimo-perdavimo aktas, taipogi nereiškė, kad privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartis visiškai įvykdyta, nes UAB „I.“ už žemės sklypą taip ir nesumokėjo visos kainos. Akivaizdu, kad V. K. suvokė, jog UAB „I.“ neįvykdys nei pirkimo-pardavimo sutarties, nei rezervacinių sutarčių, kadangi ir tuomet bendrovė absoliučiai neturėjo finansinių galimybių jas įvykdyti, dėl ko ir buvo 2013-07-03 sudaryta turto rezervavimo sutartis Nr. 130703-1 su UAB „T. M.“, kuriai rezervavo 11 patalpų, po to 2013-08-29 su UAB „T. M.“ jau sudarė šių patalpų pirkimo-pardavimo sutartis (už bendrą 278 980 Lt kainą ir dalinio įrengimo/ renovavimo kainą 532 933 Lt), o 2014-04-02 – ir likusių patalpų pirkimo-pardavimo sutartį (už 1 230 044, 45 Lt). Aplinkybė, kad 2014-04-01 su UAB „T. M.“ buvo sudaryta ir sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo“, nesudaro teismui pagrindo manyti, kad lūkesčiai dėl turto atpirkimo buvo pagrįsti, nes, kaip minėta, UAB „I.“ turtinė padėtis ne tik buvo bloga, bet ir dar blogėjo, nebuvo investuotojų, nebuvo jų ir ieškoma, nebuvo jokio realaus planavimo, jokio kito pajamų šaltinio, kaip tik nauji „pirkėjai“, ir visas planavimas buvo tik gauti pinigų iš šių pirkėjų, žinant, kad mainais žmonės negaus turto ir neatgaus pinigų. Pažymėtina, kad iš sutarčių, sudarytų tarp UAB „I.“ ir UAB „T. M.“, banko sąskaitų duomenų matyti, jog UAB „T. M.“ savo įsipareigojimus vykdė, t. y. nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31 sumokėjo UAB „I.i“ 2 845 160,32 Lt, o UAB „I.“ UAB „T. M.i“ atliko darbų ir suteikė paslaugų už 2 596 743,09 Lt. Taigi UAB „I.“ gavo piniginių lėšų iš UAB „T. M.“, taip pat gavo 2 552 770,50 Lt iš pirkėjų pagal rezervacines sutartis, tačiau liko skolinga ir vieniems, ir kitiems, be to, akivaizdu iš palyginti nedidelio skolos likučio bendrovei „T. M.“, – butų statybos darbus atlikinėjo vykdydami įsipareigojimą ne nukentėjusiesiems, o UAB „T. M.“, todėl kritiškai vertintini V. K. argumentai, neva butų statybos darbai rodo, kad siekta įvykdyti rezervacines sutartis. V. K., kaip direktorius, žinojo ir tai, kad dėl parkavimo vietų nebuvo teikti prašymai įregistruoti bei dokumentai, patvirtinantys šių objektų suformavimo teisėtumą ir daiktinių teisių į juos atsiradimą, tačiau pasirašinėjo ir sutarčių priedus dėl parkavimo, ne tik pasirašinėjo, bet ir matė, kad žmonės šių sutarčių pagrindu moka dideles sumas, nepaisant to, kad pati parkavimo kaina nurodoma simbolinė (pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą manyti, kad būtent dėl simbolinės kainos sutartis atrodė patrauklesnė).

Toliau, UAB „I.“ turtinei padėčiai tik blogėjant, kaltinamasis sudaro butų rezervacines sutartis: 2013-08-18 su S. S., 2013-12-17 su R. B., 2013-12-31 su L. K., 2014-02-07 su E. Š., 2014-02-07 su N. B., 2014-02-21 su A. K.. Žinodamas, jog UAB „I.“ sąskaitos areštuotos, o visas pastatas parduotas UAB „T. M.“, V. K. 2014-04-08 sudarė sutartį su R. K. kaip UAB „S.“ atstovas, neva UAB „I.“ yra jį įgaliojusi parduoti rezervuojamą butą. Kaip UAB „I.“ atstovas V. K., žinodamas, kad jau visas pastatas parduotas UAB „T. M.“, 2014-07-15 sudarė rezervacinę sutartį su Š. L., 2014-08-10 – su E. S.

Teismas jau pasisakė dėl bendrininkavimo požymių. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad visų be išimties byloje aptariamų rezervacinių sutarčių su nukentėjusiasiais sudarymo metu, kaip ir tariamo jų vykdymo metu, V. K., konkliudentiniais veiksmais pritardamas E. J. veiksmams, panaudojo apgaulę prieš nukentėjusiuosius, suklaidindamas dėl turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu „priversdamas“ juos perduoti turtą savo, UAB „I.“ ar UAB „S.“ nuosavybei, ir ši apgaulė buvo esminė nukentėjusiesiems apsisprendžiant dėl sutarčių sudarymo ir savo turto (pinigų) perdavimo.

Kaip minėta, V. K. viso proceso metu menkino savo vaidmenį, teigdamas tik vykdęs E. J. nurodymus ir tikėjęsis, kad „viskas bus gerai“. Tačiau, taipogi minėta, V. K. ne pirmą kartą dirbo su E. J.; tai V. K. buvo UAB „I.“ ir UAB „S.“ vadovas, jis ne tik parengdavo ir pasirašydavo rezervacines sutartis, bet ir turėjo prieigą prie bendrovių sąskaitų, antspaudus, pats nurodė, kad tai jis užsakydavo medžiagas, samdydavo ar prižiūrėdavo darbuotojus; be to, kaip matyti iš specialisto išvados ir paties V. K. parodymų, jis sistemingai grynindavo dideles pinigų sumas ir neaišku, kur jos buvo panaudotos, kai neabejotinai suvokė UAB „I.“ turtinę padėtį ir realią galimybę vykdyti įsipareigojimus (tiksliau, tokios galimybės nebuvimą). Todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad V. K. buvo tik statytinis, fiktyvus vadovas, nežinojęs ir negalėjęs žinoti, kad sutartyse bei jų papildymuose įrašo melagingus duomenis, o jo nutylėjimas apie realias nukentėjusiųjų galimybes įsigyti turtą nėra esminis apgaulės požymis. Taip pat pažymėtina, kad V. K. apeliavimas į tai, jog E. J. jam grasino, kad jei nepasirašys, tai „bus kraštinis“ (už viską atsakys), nesuponuoja išvados, kad V. K. buvo per prievartą įdarbintas, neturėjo galimybės tiesiog palikti bendrovę. Jeigu jam, kaip nurodo, buvo grasinama, vadinasi, V. K. jau tuomet suprato tokios veikos neteisėtumą, tačiau nepasitraukė, ir toliau pirkėjams nurodinėjo melagingas aplinkybes dėl sandorių tikrumo, tokiu būdu ir tapo atsakingu baudžiamojo įstatymo tvarka.

Kaip minėta, 2014-04-29 V. K. parašė ikiteisminio tyrimo įstaigai paaiškinimą dėl A. A. skundo, kuriame nurodė, kad projekto vystymo eigoje atsirasdavo neplanuotų ir nenumatytų aplinkybių dėl projekto dokumentacijos derinimo, statybos leidimo gavimo. Taip pat nurodė, kad pardavimas klientui vėluoja dėl teismo (nes teismo nutartimi buvo priversti pristabdyti statybą, kol nebus išpirktas žemės sklypas iš Valstybės turto fondo), o šiam momentui visi dokumentai sutvarkyti ir jie pasiruošę su klientu sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Teigė, kad informacijos nuo kliento jam kaip vadovui asmeniškai pateikta nebuvo, t. y. nei raštų, nei telefoninių skambučių nėra gavęs; statybos darbus planuojama pabaigti šiais (2014) metais rugpjūčio mėnesį. Jeigu klientas kategoriškai atsisako pirkti butą, jie pasiruošę kliento prašymu grąžinti avansą patvirtintu grafiku. Jie negavo paštu siųstų raginimų ir pretenzijų dėl pinigų grąžinimo. Klientas bendravo su įgaliotu parduoti butus E. J., kuris turėjo pasakyti klientui, kad esant reikalui, avansas bus grąžintas jam parašius prašymą (5 t., b. l. 40). Šis paaiškinimas vaizdžiai parodo, jog V. K. tiesiog ignoravo susiklosčiusią faktinę padėtį, nes paaiškinimo surašymo momentu visas pastatas jau buvo parduotas UAB „T. M.“, ir UAB „I.“ neturėjo jokios realios galimybės vykdyti įsipareigojimų, jokie dokumentai sutarčių pasirašymui nebuvo sutvarkyti, galbūt nebuvo klientų rašytinių prašymų grąžinti pinigus, tačiau klientų pretenzijų tikrai buvo, o jokių patvirtintų grafikų (pavyzdžiui, rezervacinėse sutartyse ir jų pratęsimuose nurodytų terminų) UAB „I.“ visiškai nesilaikė. Iš visų byloje nagrinėjamų atvejų tik su vienu iš nukentėjusiųjų buvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis, o ir sudaryta ji buvo, teismo manymu, pritariant nukentėjusiojo argumentams, tik todėl, kad Š. L. šeima buvo pasirengusi sumokėti grynais pinigais, nes, kaip matyti iš veiksmų eigos, iš Š. L. nebuvo reikalaujama susimokėti daugiau, nei buvo nurodyta rezervacinėje sutartyje. Čia pažymėtina, kaip nurodė Š. L. ir liudytoja R. L., UAB „T. M.“ atstovas, sužinojęs apie tai, kad 25 000 Lt rezervavimo suma jau sumokėta, buvo nustebęs, netgi išėjo su V. K. ir jie ten dėl kažko tarėsi. Šios aplinkybės paneigia ir kaltinamojo argumentus, neva jis buvo realiai susitaręs su UAB „T. M.“, kad rezervacinės sutartys bus vykdomos. Tokius jo argumentus paneigia ir tai, kad V. K. nei vieno iš nukentėjusiųjų neinformavo, kad jų rezervuoti butai parduoti ir kad jie turi teisę butus išpirkti. V. K. paaiškinimas, kad niekas jo apie tai neklausinėjo, apskritai nesuprantamas, nes nukentėjusieji juk nebuvo informuoti, todėl neaišku, kokiu pagrindu jiems turėjo kilti toks klausimas.

Taigi, byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina tiek V. K. bendrininkavimą su E. J., tiek ir jų bendrą tiesioginę tyčią. Antai liudytojas V. L., dirbęs kaip statybos vadovas ir apsaugos darbuotojas, nurodė, kad kiek matė, parduodamus butus aprodydavo E. J. ir V. K.. Liudytojas, būdamas statybiniame vagonėlyje su kolega A. J., matė, kaip žmonės ateidavo apžiūrėti butų ir grynaisiais pinigais mokėdavo E. J. ir V. K. už butų rezervacijas. Porą kartų V. K. jo prašė parodyti žmonėms statomus butus, kadangi jie galėdavo atvažiuoti tik vakare. Kokiems žmonėms leido apžiūrėti rezervuotus butus, nepamena. Kelis kartus V. K. pas apsaugą, t. y. pas jį, palikdavo pasirašytas butų rezervavimo sutartis, kurias turėjo atsiimti žmonės vakare. Taip pat liudytojas teigė, kad statybos pajudėjo tik kai butus įsigijo UAB „T. M.“. Kaip buvo minėta, nors dalis nukentėjusiųjų, o taipogi ir liudytojai, pavyzdžiui, I. K., I. Ž. Z. akcentavo būtent E. J. aktyvius veiksmus, tačiau, kaip minėta, V. K. buvo bendrovių direktorius, žinojo jų turtinę padėtį, savo veiksmais – sutarčių pasirašymu, pinigų priėmimu, pažadais, neįvykdomais įsipareigojimais (laidavimu), bei neveikimu – reikšmingų nukentėjusiųjų apsisprendimui aplinkybių nutylėjimu pritarė E. J., palaikydamas bendrą neva sėkmingo verslo įvaizdį, todėl darytina išvada, kad V. K. kaltė pasitvirtino. Teismas patikslino kaltinime padarytus rašymo apsirikimus, tokius kaip I. V. brokerės J. B. įvardijimą J. C., taip pat dėl veikoje prieš J. O. nurodytos datos, kad V. K. priedą prie sutarties, kuriuo J. O. įsipareigojo sumokėti 20000 Lt, pateikė ne 2013-03-23, o 2013 m. lapkričio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku (nes priedas prie sutarties buvo sudarytas 2013-11-25; 4 t., b. l. 30). Taip pat teismas epizode dėl 50000 Lt išviliojimo iš J. O. šalina iš kaltinimo aplinkybę „2013-05-22, žinodamas, kad 2013-09-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi turtas areštuotas (dėl neatsiskaitymo su VĮ Valstybės turto fondu pagal 2013-04-10 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 19-2013)“, nes akivaizdu, jog 2013 m. gegužės mėnesį negalėjo būti žinoma, kad vėliau, rugsėjo mėnesį, turtas bus areštuotas teismo.

Apibendrinant darytina išvada, kad yra įrodyta, jog V. K. padarė nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1366 patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis – 130 litų. Bazinė socialinė išmoka yra rodiklis socialinės apsaugos išmokoms ir kitiems teisės aktų nustatytiems dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti, todėl kvalifikuojant V. K. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, turto vertė skaičiuotina pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusį socialinių išmokų rodiklį. Konstatuotina, kad V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nusikaltimai prieš D. B., I. V., V. Š., A. A., P. K., R. B., E. Š., E. S., I. K., Z. V., S. A., Š. L.), 182 straipsnio 2 dalį (nusikaltimai prieš A. K., J. O., J. C., J. B., V. S., A. K., Ž. B., S. S., L. K., N. B., R. K., A. K., V. B., R. V.).

Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis)

Teisiamojo posėdžio metu V. K., nors nurodė, kad kaltę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pripažįsta, tačiau iš jo parodymų matyti, kad jis, nors faktinių aplinkybių neneigia, tačiau savo veiksmus vertina kaip aplaidų, o ne apgaulingą UAB „S.“ ir UAB „I.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, nesiekiant paslėpti vykdyto sukčiavimo. Pasak kaltinamojo, jis pripažįsta, tai buvo jo pareiga vesti buhalteriją, ypač su grynais pinigais, o jis leido E. disponuoti pinigais. Su tokiu vertinimu teismas neturi pagrindo sutikti, nes aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra ne leidimas disponuoti pinigais. Buhalterinė apskaita – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Tuo metu BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šis nusikaltimas padaromas tik neatsargia kaltės forma.

Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014). Byloje nustatyta, kad V. K. laikotarpiu nuo 2010-11-30 iki 2017-01-27 ėjo UAB „S.“ direktoriaus pareigas ir laikotarpiu 2012-12-31 iki 2015-03-04 – UAB „I.“ direktoriaus pareigas. Vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies; 6 straipsnio 2 dalies; 16 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies; 19 straipsnio 1 dalies; 19 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 dalies bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių „Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas“ 3 dalies nuostatų ir 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata, „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalies nuostata – „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Č. parodė, kad tvarkė buhalteriją UAB „S.“. Jam nuolat trūko dokumentų, nebuvo sąskaitų, sunku buvo jas išgauti, matydavo, kad buvo kažkokie mokėjimai, bet nebuvo sąskaitų, sunku buvo bendrauti, nes neatsakydavo į elektroninius laiškus, todėl nusprendė jiems nebedirbti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas taip pat nurodė, kad su V. K. jam buvo sunku bendrauti, nes visada trūkdavo bendrovės apskaitos dokumentų, sąskaitų, pirkimo čekių, banko sąskaitų išklotinių. Atitinkamai ir liudytojas R. D. dėl UAB „I.“ parodė, kad reikalavo dokumentų, tai nebuvo atlikta, jeigu ir pateikė, tai labai mažai. Buvo kreiptasi į įmones, kurios vedė apskaitą, jos perdavė tą, ką turėjo, bet tai nebuvo visi dokumentai, jų trūko. Liudytoja I. V. taip pat nurodė, jog V. K. bendrovės UAB „I.“ dokumentus pateikdavo netvarkingus, ne laiku ir tik jį paraginus, kad jis privalo pateikti. Neprisimena, ar bendrovė turėjo turto, tik prisimena, kad bendrovė visada dirbo nuostolingai, o 2014 m. V. K. jai pranešė, kad kažkokie dokumentai sudegė. Kaip minėta, Specialisto išvada nustatyta, kad tyrimui pateiktame UAB „S.“ Kasos knygos (Lt) 9 lape, už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2011-11-30, nėra įrašų apie 34 500,00 Lt gautų pagal Kasos pajamų orderio Kvitą (Serija11-06) iš N. K. pagal 2011-11-08 Preliminarią būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), užpajamavimą, nepateikti UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai už 2013 - 2015 metų tiriamąjį laikotarpį, todėl negalima nustatyti, kaip UAB „S.“ 2013 - 2015 metų apskaitoje buvo apskaityta iš A. K. gauta 50 000 Lt (14 481,00 Eur) paskola pagal 2013-06-20 Paskolos sutartį, jos panaudojimas bei grąžinimas; taip pat neįtraukti į apskaitą iš J. C. gauti 4 000 Lt (1 158,48 Eur) pagal 2014-04-03 Parkavimo vietos rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš R. K. gauti 70 000 Lt (20 273,40 Eur) pagal 2014-04-08 Preliminarią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už buto adresu (duomenys neskelbtini) rezervaciją, kuriuos J. C. ir R. K. pervedė į bendrovės DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pats V. K. šių sandorių fakto neneigia. Juos patvirtina A. K., N. K. parodymai, 2011-11-08 Preliminari būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Kasos pajamų orderio kvitas (Serija11-06), 2013-06-20 Paskolos sutartis, kuria A. K. neatlygintinai paskolino UAB „S.“ 84 900 Lt (kaip nustatyta, realiai paskolos suma buvo 50 000 Lt), 2013-05-28 N. K. pretenzija dėl preliminariosios būsto pirkimo-pardavimo sutarties nevykdymo, 2013-07-28 Priedas prie (paskolos) sutarties, kuriuo paskolos gavėjas įsipareigojo atlikti mokėjimus nustatytu laiku; J. C. ir R. K. parodymai, mokėjimo nurodymai ir UAB „S.“ banko sąskaitos duomenys, patvirtinantys J. C. sumokėjimą 4 000 Lt pagal 2014-04-03 Parkavimo vietos rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. K. sumokėjimą 70 000 Lt pagal 2014-04-08 Preliminarią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už buto adresu (duomenys neskelbtini) rezervaciją.

Taip pat specialisto išvada nustatyta, kad V. K. nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą piniginių lėšų, iš viso 1 062 613,00 Lt (307 753,99 Eur) iš jų 787 663,00 Lt (228 122,97 Eur), gautų į UAB I. banko sąskaitą, 234 200,00 Lt (67 829,00 Eur), gautų grynais pinigais pagal UAB „I.“ kasos pajamų orderius, 36 750,00 Lt (10 643,53 Eur) neišdavė pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų už pinigines lėšas, gautas UAB „I.“ vardu iš D. B., J. O., J. C., I. V., J. B., V. Š., V. S., A. A., P. K., A. K., Ž. B., S. S., R. B., L. K., E. Š., N. B., A. K., E. S., I. K., Z. V., S. A., V. B., R. V., ir Š. L. už butų adresu (duomenys neskelbtini) rezervacijas. Šias aplinkybes patvirtina tiek paties kaltinamojo parodymai, tiek UAB „I.“ finansiniai apskaitos dokumentai, sutartys, sudarytos su nukentėjusiaisiais, nukentėjusiųjų parodymai apie piniginių sumų pervedimus, perdavimus grynais pinigais, tiek ir minėta specialisto išvada, kurioje detalizuotas dokumentų trūkumas bei esamų dokumentų turinys, duomenys apie įplaukas bei išlaidas, jų tikslingumą.

Tokie V. K. veiksmai, nepateikimas UAB „S.“ ir UAB „I.“ buhalterinės apskaitos dokumentų už tiriamuosius laikotarpius Juridinių asmenų registrui, buhalterinės apskaitos taisyklių sistemingas pažeidimas, neįtraukiant į buhalterinę apskaitą atliktų finansinių operacijų, didžiulių sumų, jų nepagrindžiant, ką patvirtina specialisto išvados duomenys, sukėlė baudžiamojo įstatymo numatytus padarinius, t. y. lėmė negalimumą iš dalies nustatyti UAB „S.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31 ir UAB „I.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31. Tai patvirtina ir jo paties nurodomos aplinkybės, kaip kad, pavyzdžiui, didelių sumų grynųjų pinigų išėmimas iš UAB „I.“ sąskaitos, perdavimas E. J. niekaip neįforminus ir nepagrindus perdavimo. V. K. teisinasi tuo, kad nežino, kur E. J. pinigus panaudojo; šios aplinkybės iš tiesų nežinomos, nes dėl V. K. įstatymo reikalavimų sistemingo nesilaikymo ir nėra galimybės nustatyti, kam tos lėšos buvo panaudotos. Teisiamajame posėdyje V. K. argumentavo, kad su kai kuriais pirkėjais buvo atsiskaityta, pinigai buvo grąžinti, tačiau, kaip matyti iš specialisto išvados, V. K. su kai kuriais asmenimis, kurie buvo sudarę rezervacines sutartis dėl butų (duomenys neskelbtini) įsigijimo, atsiskaitė gavęs avansus naujų rezervacinių sutarčių pagrindu, kurių neįtraukė į apskaitą, taigi, toks sistemingas teisės aktų reikalavimų ignoravimas nesudaro pagrindo manyti, jog V. K. kaltės forma yra neatsargi, priešingai, akivaizdu, kad tvarkė bendrovių buhalterinę apskaitą apgaulingai, t. y. veikė tiesiogine tyčia, siekdamas nuslėpti vykdomą sukčiavimą.

Kadangi V. K., būdamas atsakingas už teisingą buhalterinės apskaitos vedimą, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>; Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 16 straipsnio 1 dalies nuostatą (2012-04-24 Įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, II. „Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas“ 3 dalies nuostatą „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“ – bei atsižvelgus į tai, kad, kaip teismas jau pasisakė, pinigai iš nukentėjusiųjų pasisavinti panaudojus esminę apgaulę, ir dėl tokių bendrovės vadovo V. K. veiksmų negalima iš dalies nustatyti UAB „S.“ ir UAB „I.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31, darytina išvada, kad V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Skirdamas V. K. bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė 12 nesunkių (BK 182 straipsnio 1 dalis), 2 apysunkius (BK 222 straipsnio 1 dalis), 14 sunkių (BK 182 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų, nusikaltimai baigti ir padaryti tiesiogine tyčia, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog V. K. anksčiau nebuvo teistas, 1 kartą (2016 m.) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą (28 t., b. l. 11-15), 2013-2016 m. daug kartų baustas administracine tvarka, iš esmės vien už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dažniausiai – už nustatyto greičio viršijimą, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (28 t., b. l. 22-36), dirba: UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo (duomenys neskelbtini) (28 t., b. l. 121-126), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (28 t., b. l. 115-120), tuo pačiu metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (28 t., b. l. 95-106), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo (duomenys neskelbtini) (28 t., b. l. 107-114), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo (duomenys neskelbtini) (28 t., b. l. 101-106), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo (duomenys neskelbtini) (28 t., b. l. 90-94), Prieš tai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (28 t., b. l. 75 -89), UAB „(duomenys neskelbtini).“ direktorius nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (28 t., b. l. 64-74), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (28 t., b. l. 52-63); Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Transporto priemonių registre duomenų nerasta, hipotekos registre nerasta.

Už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato išimtinai laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų. Atsižvelgus į šią aplinkybę, į tai, kad V. K. nors anksčiau neteistas, tačiau geranoriškai nesiėmė jokių veiksmų nukentėjusiųjų nuostoliams kompensuoti (išskyrus A. ir N. K., kurie ir nereikalavo atlyginti žalą), į jo nusikalstamų veikų sistemingumą, bendrą padarytos žalos dydį, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą bausmę ar atidėjus bausmės vykdymą. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiųjų lūkesčius labiau atitiktų žalos atlyginimas, todėl anksčiau atlikęs bausmę, kaltinamasis anksčiau galės pradėti atlyginti padarytą žalą. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam skirtinos mažesnės nei bausmės vidurkis bausmės, jų dydį parenkant atsižvelgus į nusikalstamų veikų intensyvumą, jų padarymo laiką bei aplinkybes, turtinės žalos dydį.

Teismas pažymi, kad byla nebuvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, net jei būtų nustatyta, kad V. K. pagal dalį kaltinimų kaltę pripažino, BK 64 straipsnis negali būti taikomas.

Bausmės už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nesunkius nusikaltimus, jas apimant, bendrintinos su bausmėmis už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytus sunkius nusikaltimus, po to bausmes už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus tarpusavyje iš dalies sudedant, t. y. prie didžiausios bausmės pridedant ne mažiau kaip po 3 mėnesius už kiekvieną nusikalstamą veiką, po to dalinio sudėjimo būdu bendrintinos su bausmėmis už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas pradėjus bausmės vykdymą naikintinos.

Dėl civilinių ieškinių.

Pirmiausia teismas pažymi, kad civilinius ieškinius, kaip atskirus procesinius dokumentus, byloje pareiškė ne visi nukentėjusieji. Tačiau visi nukentėjusieji, išskyrus A. K., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prašė išieškoti iš kaltų asmenų padarytą turtinę žalą, kurią nukentėjusieji grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis ir įrodymais, kaip ir kaltinimas dėl nusikaltimų padarymo. T. y. nukentėjusieji savo parodymuose išsamiai išdėstė sandorių sudarymo ir jų turto (piniginių lėšų) praradimo apgaulės įtakoje aplinkybes ir prašė iš kaltų asmenų išieškoti žalos atlyginimą. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad tai, jog dalis nukentėjusiųjų nėra pareiškę civilinių ieškinių, nekliudo teismui išspręsti turtinės žalos atlyginimo klausimą. Toks išsprendimas, teismo įsitikinimu, nepažeidžia kaltinamojo teisių ir interesų, nes visos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiųjų turtiniais praradimais, jam buvo žinomos nuo pat sandorių sudarymo; be to, jei nukentėjusieji būtų turėję kreiptis teisinės pagalbos, neabejotinai nukentėjusiesiems tai būtų papildoma finansinė našta, kuri po to atitektų ir pačiam kaltinamajam.

Taip pat pažymėtina dėl civilinių ieškinių, kuriuose nurodoma, kad už padarytą žalą atsakinga ir UAB „T. M.“, – ši bendrovė ar jos darbuotojai byloje nėra kaltinami padarę nusikalstamas veikas, todėl teismas dėl šios bendrovės baudžiamosios ir/ar civilinės atsakomybės nesprendžia.

I. V. pareiškė prašymą dėl 15 000 Lt (4 344,30 Eur) turtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 96-97). Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

R. B. pareiškė prašymą dėl 20 400 litų (5 908, 25 Eur) turtinės žalos atlyginimo (6 t., b. l. 133-137). Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

N. B. pareiškė prašymą dėl 42 000 litų (12 164, 04 Eur) turtinės žalos atlyginimo (7 t., b. l. 74-75, 79-81). Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

S. A. pareiškė prašymą dėl 15 000 litų (4 344,30 Eur) turtinės žalos atlyginimo (8 t., b. l. 5-63). Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

I. K. pareiškė prašymą dėl 10 000 litų (2896,20 Eur) turtinės žalos atlyginimo (8 t., b. l. 16-20). Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

D. B. pareiškė prašymą dėl 13 000 Lt (3765,06 Eur) turtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 13-17). Teisminio nagrinėjimo metu pateikė civilinio ieškinio papildymą, kuriame nurodė, kad pagal 2013-03-19 turto rezervavimo sutarties 1.7 ir 4.3 p. pardavėjas buvo įpareigotas iki 2013-07-05 grąžinti turto rezervavimo mokestį, taip pat kitus mokėjimus, t. y. sutartyje numatytas terminas įvykdyti sutartinę prievolę. Pardavėjas veikė kaip verslininkas, todėl D. B. papildomai prašo priteisti 6 procentus metinių palūkanų nuo 3 756 eurų sumos, skaičiuojant nuo 2013-07-05 iki teismo nuosprendžio dalyje, kurioje būtų tenkintas civilinis ieškinys, įvykdymo. Be to, dėl nusikalstamos veikos jis patyrė neturtinę žalą, t. y. nervinį stresą ir pažeminimą, depresiją. Dėl prarastų piniginių lėšų atsirado nepasitikėjimas savimi ir baimė. Praradęs santaupas, iki šiol jaučia psichologinius nepatogumus. Todėl prašo priteisti 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimą (31 t., b. l. 124). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis ieškinį palaikė.

J. O. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 82 500 Lt (23 893,65 Eur) turtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 40-44). Ieškinyje nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausoje, dėl buto renovuojamame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rezervavimo su tikslu jį įsigyti. Ieškinyje vadovaujamasi CK 6.624 straipsnio nuostatomis, motyvuojama, kad UAB „I.“ direktorius V. K. bei E. J., atlikdami galimai nusikalstamą veiką, veikė UAB „I.“ vardu, tas pat pasakoma apie I. Ž. bei I. K., veikusius UAB „T. M.“ vardu, todėl manoma, kad turtinė žala priteistina solidariai iš galimai nusikalstamą veiką padariusių tiek fizinių asmenų, tiek ir juridinių asmenų, kurių vardu šie galimai nusikalstami veiksmai buvo padaryti. Teismo posėdžio metu civilinį ieškinį palaikė.

J. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 36 704 Lt (10 630,21 Eur) turtinės žalos atlyginimo priteisimo (4 t., b. l. 121-124). Ieškinyje vadovaujamasi CK 6.624 straipsnio nuostatomis, motyvuojama, kad UAB „I.“ direktorius V. K. bei E. J., atlikdami galimai nusikalstamą veiką, veikė UAB „I.“ vardu, tas pat pasakoma apie I. Ž. bei I. K., veikusius UAB „T. M.“ vardu, todėl manoma, kad turtinė žala priteistina solidariai iš galimai nusikalstamą veiką padariusių tiek fizinių asmenų, tiek ir juridinių asmenų, kurių vardu šie galimai nusikalstami veiksmai buvo padaryti. Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

V. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 000 Lt (8688,60 Eur) turtinės žalos atlyginimo priteisimo (4 t., b. l. 164-168). Ieškinyje taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausoje, dėl buto renovuojamame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rezervavimo su tikslu jį įsigyti. Ieškinyje vadovaujamasi CK 6.624 straipsnio nuostatomis, motyvuojama, kad UAB „I.“ direktorius V. K. bei E. J., atlikdami galimai nusikalstamą veiką, veikė UAB „I.“ vardu, tas pat pasakoma apie I. Ž. bei I. K., veikusius UAB „T. M.“ vardu, todėl manoma, kad turtinė žala priteistina solidariai iš galimai nusikalstamą veiką padariusių tiek fizinių asmenų, tiek ir juridinių asmenų, kurių vardu šie galimai nusikalstami veiksmai buvo padaryti. Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

V. S. pareiškė civilinį ieškinį 61 000 Lt (17 666,82 Eur) turtinės žalos atlyginimo priteisimo (5 t., b. l. 19-23). Ieškinyje taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausoje, dėl buto renovuojamame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rezervavimo su tikslu jį įsigyti. Ieškinyje vadovaujamasi CK 6.624 straipsnio nuostatomis, motyvuojama, kad UAB „I.“ direktorius V. K. bei E. J., atlikdami galimai nusikalstamą veiką, veikė UAB „I.“ vardu, tas pat pasakoma apie I. Ž. bei I. K., veikusius UAB „T. M.“ vardu, todėl manoma, kad turtinė žala priteistina solidariai iš galimai nusikalstamą veiką padariusių tiek fizinių asmenų, tiek ir juridinių asmenų, kurių vardu šie galimai nusikalstami veiksmai buvo padaryti. Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

P. K. pareiškė civilinį ieškinį 10 000 Lt (2896,20 Eur) priteisimo (5 t., b. l. 58-62). Ieškinyje taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausoje, dėl buto renovuojamame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rezervavimo su tikslu jį įsigyti. Ieškinyje vadovaujamasi CK 6.624 straipsnio nuostatomis, motyvuojama, kad UAB „I.“ direktorius V. K. bei E. J., atlikdami galimai nusikalstamą veiką, veikė UAB „I.“ vardu, tas pat pasakoma apie I. Ž. bei I. K., veikusius UAB „T. M.“ vardu, todėl manoma, kad turtinė žala priteistina solidariai iš galimai nusikalstamą veiką padariusių tiek fizinių asmenų, tiek ir juridinių asmenų, kurių vardu šie galimai nusikalstami veiksmai buvo padaryti. Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

A. K. pareiškė civilinį ieškinį 85 000 Lt (24 617,70 Eur) priteisimo (5 t., b. l. 78-81). Ieškinyje taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausoje, dėl buto renovuojamame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rezervavimo su tikslu jį įsigyti. Ieškinyje vadovaujamasi CK 6.624 straipsnio nuostatomis, motyvuojama, kad UAB „I.“ direktorius V. K. bei E. J., atlikdami galimai nusikalstamą veiką, veikė UAB „I.“ vardu, tas pat pasakoma apie I. Ž. bei I. K., veikusius UAB „T. M.“ vardu, todėl manoma, kad turtinė žala priteistina solidariai iš galimai nusikalstamą veiką padariusių tiek fizinių asmenų, tiek ir juridinių asmenų, kurių vardu šie galimai nusikalstami veiksmai buvo padaryti. Ieškiniu prašė: ieškovui sumokėjus numatytą buto rezervavimo sutartyje likusią turto kainą, perduoti jam nuosavybės teises (patvirtinti pas notarą Turto rezervavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) rezervuoto buto pirkimo-pardavimo sutartį) į 2013-06-14 rezervuotą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teisminio nagrinėjimo metu A. K. pateikė papildomą prašymą priteisti jam 6000 eurų neturtinę žalą (31 t., b. l. 141). Posėdžio metu nurodė, kad neturtinė žala susijusi su jo jausmais, patirtais sukrėtimais sužinojus, kad liko apgautas ir be didelės sumos, kuri jam reikšminga. Turėjo nuomotis būstą ir gyventi nepalankiomis sąlygomis, turėjo finansinių išlaidų.

S. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė prašymą dėl 120 000 Lt (34 754,40 Eur) priteisimo (6 t., b. l. 84). Teisminio nagrinėjimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriame aptarė turto rezervavimo sutarties sudarymo aplinkybes. Taip pat nurodė, kad po to, kai sumokėjo už rezervuojamą butą avansą, V. K. jos rezervuotą butą 2013-08-29 sutartimi pardavė UAB „T. M.“, o jau po to – 2013-09-18 sudarė su nukentėjusiąja Turto rezervavimo sutartį, pagal kurią ji sumokėjo visą buto kainą, 120 000 Lt. UAB „I.“, parduodama jai (S. S.) svetimą daiktą, ne tik pažeidė pardavėjo pareigas, bet ir padarė nusikalstamą veiką. Ji nežinojo, kad perka svetimą daiktą, sumokėdama visą kainą, ji tikėjosi, kad parduodamas butas priklauso pardavėjui. Todėl ji (S. S.) esmingai suklydo, o V. K. sąmoningai ir tyčia, žinodamas, kad parduoda svetimą turtą, sąmoningai to siekė, pardavė jai svetimą daiktą, taip apgaule užvaldė S. S. turtą, t. y. 34 754,40 Eur. Dėl padaryto nusikaltimo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, kelias dienas negalėjo valgyti normalaus maisto, teko kreiptis į gydytojus. Prarado pinigus ir viltį įsigyti būstą, reikėjo vykti į policiją apklausai. Buvo sutrikdytas normalus jos ir jos artimųjų gyvenimas, nes ji augina neįgalų vaiką, teko rūpintis ne tik vaiku, bet ir savo sveikata. Neturtinę žalą dėl prarastų pinigų, labai ilgo ikiteisminio tyrimo ir visų nepatogumų, išaugusių butų kainų vertina 10 000 eurų. Be to, ji neturi teisinių žinių, dėl to reikėjo samdyti advokatą, kad būtų tinkamai užtikrintos jos teisės procese. Prašo priteisti 34 754,40 Eur turtinės žalos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 1000 Eur proceso išlaidų už advokato paslaugas (31 t., b. l. 98-99, 186).

L. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 40 000 litų (11 584,80 Eur) turtinės žalos atlyginimo (6 t., b. l. 167-170). Ieškinyje taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausoje, dėl buto renovuojamame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rezervavimo su tikslu jį įsigyti. Ieškinyje vadovaujamasi CK 6.624 straipsnio nuostatomis, motyvuojama, kad UAB „I.“ direktorius V. K. bei E. J., atlikdami galimai nusikalstamą veiką, veikė UAB „I.“ vardu, tas pat pasakoma apie I. Ž. bei I. K., veikusius UAB „T. M.“ vardu, todėl manoma, kad turtinė žala priteistina solidariai iš galimai nusikalstamą veiką padariusių tiek fizinių asmenų, tiek ir juridinių asmenų, kurių vardu šie galimai nusikalstami veiksmai buvo padaryti. Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

E. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 25 000 litų (7 240,50 Eur) turtinės žalos atlyginimo (7 t., b. l. 13-16). Ieškinyje taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausoje, dėl buto renovuojamame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rezervavimo su tikslu jį įsigyti. Nurodoma, kad UAB „I.“ ir UAB „T. M.“ vadovų ir atstovų veikloje yra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Bendrovės veikė pagal nusikalstamos veikos schemą, kuri numatė pinigų, surinktų iš rezervavusių butus asmenų, „išplovimą“, „švariai išplaunant“ nekilnojamą turtą, į kurį galėtų būti nukreiptas nukentėjusių asmenų finansinis reikalavimas civilinės teisenos tvarka. Visi butai keleto sandorių pasėkoje be apsunkinimo parduoti UAB „T. M.“, kuri neatsakinga pagal butų rezervavimo sutartis, tokiu būdu visi sandoriai buvo skirti tik tam, kad civiliniais teisiniais sandoriais būtų užmaskuota nusikalstama veika.

R. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 70 000 litų (20 273,40 Eur) turtinės žalos atlyginimo (7 t., b. l. 161-164). Ieškinyje taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausoje, dėl buto renovuojamame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rezervavimo su tikslu jį įsigyti. Ieškinyje vadovaujamasi CK 6.624 straipsnio nuostatomis, motyvuojama, kad UAB „I.“ direktorius V. K. bei E. J., atlikdami galimai nusikalstamą veiką, veikė UAB „I.“ vardu, tas pat pasakoma apie I. Ž. bei I. K., veikusius UAB „T. M.“ vardu, todėl manoma, kad turtinė žala priteistina solidariai iš galimai nusikalstamą veiką padariusių tiek fizinių asmenų, tiek ir juridinių asmenų, kurių vardu šie galimai nusikalstami veiksmai buvo padaryti. Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

E. S. pareiškė prašymą civilinį ieškinį 5 000 eurų priteisimo (7 t., b. l. 225-226). Teisminio nagrinėjimo metu E. S. pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad sudariusi turto rezervavimo sutartį ir sumokėjusi 5000 Eur avansą sužinojo, kad UAB „I.“ vadovas V. K. su ja sutartį sudarė, kai jau jokio turto neturėjo, kai namas (duomenys neskelbtini) jau buvo parduotas UAB „T. M.“. Taip pat nurodė, kad UAB „I.“, parduodama jai (E. S.) svetimą daiktą, ne tik pažeidė pardavėjo pareigas, bet ir padarė nusikalstamą veiką. Ji nežinojo, kad perka svetimą daiktą, sumokėdama avansą, ji tikėjosi, kad parduodamas butas priklauso pardavėjui. Todėl ji esmingai suklydo, o V. K. sąmoningai ir tyčia bandė parduoti jai svetimą turtą, kad užvaldytų jos pinigus, žinodamas, kad parduoda svetimą turtą, sąmoningai to siekė, taip apgaule užvaldė E. S. turtą, t. y. 5 000 Eur. Dėl padaryto nusikaltimo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, teko kreiptis į gydytojus. Prarado pinigus ir viltį įsigyti būstą (duomenys neskelbtini), reikėjo vykti į policiją apklausai. Buvo sutrikdytas normalus jos gyvenimas, ji išgyvena, ar atgaus pinigus iš kaltinamojo. Neturtinę žalą dėl prarastų pinigų, labai ilgo ikiteisminio tyrimo ir visų nepatogumų, išaugusių butų kainų vertina 1 000 eurų. Be to, ji neturi teisinių žinių, dėl to reikėjo samdyti advokatą, kad būtų tinkamai užtikrintos jos teisės procese. Prašo priteisti 5 000 Eur turtinės žalos, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei proceso išlaidas už advokato paslaugas (31 t., b. l. 100-101).

Z. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 17 000 litų (4923,54 Eur) turtinės žalos atlyginimo priteisimo (8 t., b. l. 31-34). Ieškinyje taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausoje, dėl buto renovuojamame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rezervavimo su tikslu jį įsigyti. Ieškinyje vadovaujamasi CK 6.624 straipsnio nuostatomis, motyvuojama, kad UAB „I.“ direktorius V. K. bei E. J., atlikdami galimai nusikalstamą veiką, veikė UAB „I.“ vardu, tas pat pasakoma apie I. Ž. bei I. K., veikusius UAB „T. M.“ vardu, todėl manoma, kad turtinė žala priteistina solidariai iš galimai nusikalstamą veiką padariusių tiek fizinių asmenų, tiek ir juridinių asmenų, kurių vardu šie galimai nusikalstami veiksmai buvo padaryti. Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

V. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 55 000 litų (15 929,10 Eur) turtinės žalos atlyginimo priteisimo (8 t., b. l. 80-83). Ieškinyje taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausoje, dėl buto renovuojamame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rezervavimo su tikslu jį įsigyti. Ieškinyje vadovaujamasi CK 6.624 straipsnio nuostatomis, motyvuojama, kad UAB „I.“ direktorius V. K. bei E. J., atlikdami galimai nusikalstamą veiką, veikė UAB „I.“ vardu, tas pat pasakoma apie I. Ž. bei I. K., veikusius UAB „T. M.“ vardu, todėl manoma, kad turtinė žala priteistina solidariai iš galimai nusikalstamą veiką padariusių tiek fizinių asmenų, tiek ir juridinių asmenų, kurių vardu šie galimai nusikalstami veiksmai buvo padaryti. Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

R. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 45 000 litų (13032,90 Eur) turtinės žalos atlyginimo (8 t., b. l. 102-105). Ieškinyje taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausoje, dėl buto renovuojamame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rezervavimo su tikslu jį įsigyti. Ieškinyje vadovaujamasi CK 6.624 straipsnio nuostatomis, motyvuojama, kad UAB „I.“ direktorius V. K. bei E. J., atlikdami galimai nusikalstamą veiką, veikė UAB „I.“ vardu, tas pat pasakoma apie I. Ž. bei I. K., veikusius UAB „T. M.“ vardu, todėl manoma, kad turtinė žala priteistina solidariai iš galimai nusikalstamą veiką padariusių tiek fizinių asmenų, tiek ir juridinių asmenų, kurių vardu šie galimai nusikalstami veiksmai buvo padaryti. Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

A. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė sandorių sudarymo galimybes, prašo priteisti 34 464,78 Eur turtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Šį reikalavimą grindžia tuo, kad prarasti pinigai sąlygojo nepasitikėjimą savimi ir baimę, praradus santaupas iki šiol jaučia psichologinius nepatogumus. Pardavėjas pagal 2014-02-21 turto rezervavimo sutarties 1.7 ir 4.3 p. buvo įpareigotas iki 2014-05-30 grąžinti turto rezervavimo mokestį ir kitus mokėjimus, t. y. sutartyje nustatytas terminas įvykdyti prievolę; pardavėjas veikė kaip verslininkas, dėl to prašoma priteisti 6 procentus metinių palūkanų nuo 34 464 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2014-05-30 iki teismo nuosprendžio dalyje, kurioje būtų tenkintas civilinis ieškinys, įvykdymo (32 t., b. l. 116).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. V. K. neprieštaravo dėl civiliniais ieškiniais prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo. Turtinės žalos (nuostolių) atsiradimo aplinkybės ir, iš esmės, – pagristumas, teismo buvo aptartos vertinant kaltinamojo kaltės klausimą, todėl šioje nuosprendžio dalyje nekartojamos. Nustačius, kad turtinę žalą nukentėjusieji patyrė dėl V. K. nusikalstamų veiksmų, civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo, tame tarpe ir išdėstyti tik prašymo forma, tenkintini visiškai.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

D. B. nurodė, kad atsirado nepasitikėjimas savimi ir baimė. Praradęs santaupas, iki šiol jaučia psichologinius nepatogumus. Tačiau duomenų, kad nukentėjusysis kreipėsi į gydytojus, iki šiol jaučia nusikaltimo pasekmes, nepateikta.

A. K. nurodė, kad neturtinė žala susijusi su jo jausmais, patirtais sukrėtimais sužinojus, kad liko apgautas ir be didelės sumos, kuri jam reikšminga. Turėjo nuomotis būstą ir gyventi nepalankiomis sąlygomis, turėjo finansinių išlaidų. Tačiau pažymėtina, kad tiek nuomos, tiek kitos finansinės išlaidos priskiriamos tiesioginiams nuostoliams (turtinei žalai), o turtinė žala yra reali, ne tikėtina, žala, kurios dydis turi būti pagrįstas įrodymais.

S. S. nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, kelias dienas negalėjo valgyti normalaus maisto, teko kreiptis į gydytojus. Prarado pinigus ir viltį įsigyti būstą, reikėjo vykti į policiją apklausai. Buvo sutrikdytas normalus jos ir jos artimųjų gyvenimas, nes ji augina neįgalų vaiką, teko rūpintis ne tik vaiku, bet ir savo sveikata. Neturtinės žalos dydį įvertino 10 000 Eur dėl prarastų pinigų, labai ilgo ikiteisminio tyrimo ir visų nepatogumų, išaugusių butų kainų.

E. S. taip pat nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, teko kreiptis į gydytojus. Prarado pinigus ir viltį įsigyti būstą Vilniuje, reikėjo vykti į policiją apklausai. Buvo sutrikdytas normalus jos gyvenimas, ji išgyvena, ar atgaus pinigus iš kaltinamojo. Neturtinę žalą dėl prarastų pinigų, labai ilgo ikiteisminio tyrimo ir visų nepatogumų, išaugusių butų kainų vertina 1 000 eurų. Be to, ji neturi teisinių žinių, dėl to reikėjo samdyti advokatą, kad būtų tinkamai užtikrintos jos teisės procese.

A. K. 10000 Eur neturtinę žalą grindžia tuo, kad prarasti pinigai sąlygojo nepasitikėjimą savimi ir baimę, praradus santaupas iki šiol jaučia psichologinius nepatogumus. Taip pat posėdžio metu nurodyta, kad dėl nusikaltimo ji patyrė didelį psichologinį smūgį, puolė į depresiją, neteko darbo Europos komisijoje, šiuo metu yra prislėgtos būsenos.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K-3-202/2012, kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-68/2008 yra pažymėjęs, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimai prieš nukentėjusiuosius nebuvo smurtiniai. Taip pat atsižvelgtina, kad neabejotinai psichologiškai nukentėjusieji turėjo jausti stresą ir pažeminimą, ir tai tęsiasi ilgą laiką, 7-8 metus nėra atgavę nė dalies pinigų. Tačiau visgi teismas pažymi, kad jokių duomenų apie tai, kad dėl patirtų išgyvenimų itin pablogėjo nukentėjusiųjų sveikata ar gali pablogėti ateityje, nenustatyta. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad faktinė neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kaip nurodo nukentėjusieji. Todėl, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos nukentėjusiojo atžvilgiu pasekmes, į tai, kad nusikaltimai tyčiniai, į padarytos turtinės žalos dydį, civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos tenkintini iš dalies.

Dėl procesinių palūkanų. Nukentėjusysis D. B. prašo priteisti 6 procentus metinių palūkanų nuo 3 756 eurų sumos, skaičiuojant nuo 2013-07-05 iki teismo nuosprendžio dalyje, kurioje būtų tenkintas civilinis ieškinys, įvykdymo. Nukentėjusioji A. K. taip pat prašo priteisti 6 procentus metinių palūkanų nuo 34 464 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2014-05-30 iki teismo nuosprendžio dalyje, kurioje būtų tenkintas civilinis ieškinys, įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgus į tai, kad turto rezervavimo sutartyse nėra aptartas palūkanų mokėjimas, į tai, kad D. B. ir A. K. sutartis sudarė kaip fiziniai asmenys, jiems priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija nutartyje Nr. Nr. 2K-P-75-788/2019 konstatavo, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.

Todėl procesinės palūkanos priteistinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Dėl proceso išlaidų. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos ir nuteistojo.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kaip matyti iš byloje esančio 2019-12-06 pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini), S. S. už advokato paslaugas sumokėjo 1000 eurų (31 t., b. l. 186). Bylos duomenimis nustatyta, kad advokatas Sigitas Gedvilas kaip nukentėjusiosios S. S. įgaliotasis atstovas procese dalyvavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek perdavus bylą į teismą, surašė civilinį ieškinį, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose nagrinėjant bylą iš esmės, pasisakė baigiamosiose kalbose. Be to, kaip galima suprasti iš advokato pasisakymo, šis 1000 eurų yra ir E. S. atstovavimo išlaidos, kuriai advokatas taip pat atstovavo ir dalyvavo viso proceos metu, tame tarpe surašė ieškinį. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisinių paslaugų sumą, turtinės žalos dydį, darytina išvada, kad atstovavimo išlaidos pagrįstos ir nėra per didelės, todėl šios išlaidos pripažįstamos procesinėmis išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. K..

Duomenų apie kitas atstovavimo išlaidas byloje nepateikta.

Š. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė prašymą dėl 8 000 litų (2316,96 Eur) turtinės žalos atlyginimo priteisimo (8 t., b. l. 150-155). Teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam negrąžino papildomai sumokėtų 8000 litų ir darbų už šią sumą neatliko, tačiau atsisako reikalavimo atlyginti žalą, nes kiti asmenys byloje yra labiau nukentėję. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Nukentėjusiojo atsisakymas nuo ieškinio nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, niekieno teisių bei teisėtų interesų, todėl procesas dėl Š. L. ieškinio nutrauktinas (BPK 113 straipsnis, CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 94 001 Lt (27 224, 57 Eur) turtinės žalos atlyginimo (6 t., b. l. 24-28). Teismo posėdžio metu nurodė, kad žala jam visiškai atlyginta, todėl procesas dėl Ž. B. ieškinio nutrauktinas (BPK 113 straipsnis, CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

A. A. pareiškė prašymą dėl 30 000 Lt (8 688,60 Eur) turtinės žalos atlyginimo (5 t., b. l. 52-54). Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-05 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-5911-821/2015 A. A. priteista solidariai iš UAB „I.“ ir V. K. 8688,60 Eur negrąžinto rezervacijos mokesčio, 215,43 Eur palūkanų, 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą – 8904,03 Eur, nuo 2014-07-11 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taigi, iš šio sprendimo matyti, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl procesas dėl A. A. ieškinio nutrauktinas (BPK 113 straipsnis, CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

J. C. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 44 000 Lt (12 743,28 Eur) turtinės žalos atlyginimo priteisimo (4 t., b. l. 77-81). Ieškinyje taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausoje, dėl buto renovuojamame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rezervavimo su tikslu jį įsigyti. Ieškinyje vadovaujamasi CK 6.624 straipsnio nuostatomis, motyvuojama, kad UAB „I.“ direktorius V. K. bei E. J., atlikdami galimai nusikalstamą veiką, veikė UAB „I.“ vardu, tas pat pasakoma apie I. Ž. bei I. K., veikusius UAB „T. M.“ vardu, todėl manoma, kad turtinė žala priteistina solidariai iš galimai nusikalstamą veiką padariusių tiek fizinių asmenų, tiek ir juridinių asmenų, kurių vardu šie galimai nusikalstami veiksmai buvo padaryti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad teismo sprendimu jai priteistas žalos atlyginimas. Vis tik patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-15 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-40495-608/2014 J. C. priteista iš UAB „I.“ 44000 Lt (12743,28 Eur) skola ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2014-10-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. T. y. šiuo atveju V. K. nebuvo bylos šalis, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad sprendimas priimtas tarp tų pačių šalių, kaip ir baudžiamojoje byloje. Kadangi posėdžio metu J. C. nebuvo išaiškintos civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės, siekiant nepabloginmti jos padėties, paliekant jai teisę nuspręsti, ar pageidauja, kad iš V. K. jai būtų priteistas žalos atlyginimas, vadovaujantis teisingumo principu, jos civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas. J. C. turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius bei galimą turto konfiskavimą, buvo laikinai apribota V. K. nuosavybės teisė į pinigines lėšas, esančias jo vardu atidarytose banko sąskaitose: (DUOMENYS NESKELBTINI), atidarytoje UAB „EVP International“; (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atidarytose AB banke „DNB“ (AB „Luminor Bank“); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atidarytose „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale. Ikiteisminio tyrimo teisėjų, teismo nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-23 nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas iš naujo, pratęstas 2021-05-21 nutartimi iki 2021-06-06. Ši procesinė privartos priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įvykdymo dalyje, kuria buvo tenkinti civiliniai ieškiniai, įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį A. K.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį D. B.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį J. O.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusiąją J. C.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš nukentėjusiąją I. K.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį Z. V.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš nukentėjusiąją I. V.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį J. B.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį V. Š.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusiąją V. B.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį R. V.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį V. S.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį A. A.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 11 mėnesių.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį P. K.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį A. K.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį Ž. B.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesių.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusiąją S. S.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš nukentėjusiąją R. B.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 11 mėnesių.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusiąją L. K.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesių.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš nukentėjusiąją E. Š.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 11 mėnesių.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusiąją N. B.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusiąją A. K.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį R. K.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš nukentėjusiąją S. A.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį Š. L.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 7 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš nukentėjusiąją E. S.), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (UAB „S.“), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (UAB „I.“), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus apimti už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus paskirtomis bausmėmis, po to bausmes už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus tarpusavyje iš dalies sudedant, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 metams 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie subendrintos bausmės iš dalies pridėti bausmes už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, ir galutinę subendrintą bausmę V. K. paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajam D. B. 3765,06 Eur turtinei žalai, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t. y. 4165,06 Eur, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajam J. O. 23 893,65 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajai I. V. 4 344,30 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajam J. B. 10 630,21 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajam V. Š. 8688,60 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajam V. S. 17 666,82 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajam P. K. 2896,20 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajam A. K. 24 617,70 Eur turtinei žalai ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. S. S. 34 754,40 Eur turtinei žalai ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajai R. B. 5 908, 25 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajai L. K. 11 584,80 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajai E. Š. 7 240,50 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajai N. B. 12 164,04 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajai A. K. 34 464,78 Eur turtinei žalai ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t. y. 35 464,78 Eur, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajam R. K. 20 273,40 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. nukentėjusiajai K E. S. 5 000 Eur turtinei žalai ir 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajai I. K. 2896,20 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajam Z. V. 4 923,54 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajai S. A. 4 344,30 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajai V. B. 15 929,10 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajam R. V. 13 032,90 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priimti Š. L. atsisakymą nuo ieškinio ir šioje dalyje procesą nutraukti.

Procesą dėl Ž. B. civilinio ieškinio ir A. A. civilinio ieškinio nutraukti.

J. C. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. K. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms bankų sąskaitose: UAB „EVP International“ sąskaitoje (DUOMENYS NESKELBTINI), AB „Luminor Bank“ sąskaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo sąskaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-23 nutartimi, palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo dalyje, kuria buvo tenkinti civiliniai ieškiniai, įvykdymo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.