Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Teikimas Nr. T-12-961/2022 Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00477-2014-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16 (S)

2022 m. sausio 18 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-961/2021, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje (14 nusikalstamų veikų), 182 straipsnio 1 dalyje (12 nusikalstamų veikų), 222 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės buvo subendrintos, nustatant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 69 straipsniu, bausmės vykdymas V. K. iš dalies atidėtas: nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktiną bausmės dalį – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, o likusios neatliktos bausmės dalį atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant jį iki likusios neatliktos bausmės atidėjimo termino pabaigos atlyginti bent po 30 proc. kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteistos turtinės žalos, taip pat įpareigojant jį, atlikus dalį bausmės, pradėti dirbti.

2021 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-961/2021, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 11, 14.4.1, 14.4.2, 14.4.3.1 punktais, valstybės naudai iš nuteistojo V. K. už nukentėjusiajam D. B. teiktą antrinę teisinę pagalbą priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 1335 Eur (b. l. 1-5).

Motyvuojamoji dalis

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam tenkintinas.

Vadovaujantis BPK 361 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-19-T-4097-19710 nukentėjusiojo D. B. interesams atstovauti paskyrė advokatą Pavelą Ravluševičių. Iš 2021 m. rugpjūčio 18 d. pažymos Nr. (12.32 Mr) PT-5448 Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog dėl nukentėjusiajam teiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 1335 Eur dydžio išlaidas (b. l. 5). Vadovaujantis paminėtu teisiniu reguliavimu, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo V. K..

Spręsdamas dėl priteistinų išlaidų dydžio teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas asmuo. Nors Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašoma priteisti suma nėra maža, tačiau atsižvelgtina, jog dėl V. K. padarytų nusikalstamų veikų skaičiaus, proceso dalyvių skaičiaus bylos nagrinėjimas užtruko, buvo surengta aštuoniolika teisiamųjų posėdžių (keturi neįvyko dėl karantino), trylikoje iš jų dalyvavo nukentėjusiajam D. B. paskirtas advokatas Pavelas Ravluševičius, bendra įvykusių teisiamųjų posėdžių trukmė – ne mažiau 28 valandų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašoma priteisti 1335 Eur suma neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintoms „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ taisyklėms, nėra aiškiai per didelė, todėl priteistina iš nuteistojo V. K. valstybės naudai pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103-106 straipsniais, 361 straipsniu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti.

Priteisti iš nuteistojo V. K. valstybės naudai 1335 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt penkis eurus) už nukentėjusiajam D. B. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti, jog priteista antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma turi būti sumokėta į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.