- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-22
- Bylos Nr.
- 1A-484-1035/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00477-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eglė Gruodienė, Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- V. K.
- Advokatai
- Valerij Kuvšinčikov
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Eglės Gruodienės ir Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nuteistajam V. K. (V. K.), jo gynėjui advokatui Valerijui Kuvšinčikovui (Valerij Kuvšinčikov),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato Valerijaus Kuvšinčikovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžio (kurio rašymo apsirikimai ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. ir 2021 m. birželio 23 d. nutartimis), kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (12 veikų): dėl veikos prieš D. B. – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme; dėl veikos prieš I. K. – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; dėl veikos prieš Z. V. – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; dėl veikos prieš I. V. – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme; dėl veikos prieš V. Š. – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme; dėl veikos prieš A. A. – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme; dėl veikos prieš P. K. – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme; dėl veikos prieš R. B. – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme; dėl veikos prieš E. Š. – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme; dėl veikos prieš S. A. – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme; dėl veikos prieš Š. L. – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; dėl veikos prieš E. S. – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
Žemesnės instancijos teismas
pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (14 veikų): dėl veikos prieš A. K. – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; dėl veikos prieš J. O. – 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; dėl veikos prieš J. C. – 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme; dėl veikos prieš J. B. – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; dėl veikos prieš V. B. – 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; dėl veikos prieš R. V. – 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; dėl veikos prieš V. S. – 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; dėl veikos prieš A. K. – 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; dėl veikos prieš Ž. B. – 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme; dėl veikos prieš S. S. – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme; dėl veikos prieš L. K. – 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme; dėl veikos prieš N. B. – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme; dėl veikos prieš A. K. – 2 (dvejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme; dėl veikos prieš R. K. – 2 (dvejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2 veikos): dėl UAB „B“ – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; dėl UAB „C“ – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus apimtos su už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus paskirtomis bausmėmis, bausmės už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus tarpusavyje iš dalies sudėtos ir V. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 5 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie subendrintos bausmės iš dalies pridėtos bausmės už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 11 (vienuolikai) mėnesių.
Iš V. K. nukentėjusiajam D. B. priteista 3765,06 Eur turtinei ir 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (4165,06 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo; nukentėjusiajam J. O. – 23 893,65 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai I. V. – 4344,30 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam J. B. – 10 630,21 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam V. Š. – 8688,60 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam V. S. – 17 666,82 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam P. K. – 2896,20 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam A. K. – 24 617,70 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai S. S. – 34 754,40 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1000 Eur proceso išlaidų; nukentėjusiajai R. B. – 5908,25 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai L. K. – 11 584,80 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai E. Š. – 7240,50 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai N. B. – 12 164,04 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai A. K. – 34 464,78 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (35 464,78 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo; nukentėjusiajam R. K. – 20 273,40 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai E. S. – 5000 Eur turtinei ir 400 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai I. K. – 2896,20 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam Z. V. – 4923,54 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai S. A. – 4344,30 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai V. B. – 15 929,10 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam R. V. – 13 032,90 Eur turtinei žalai atlyginti. Priimtas nukentėjusiojo Š. L. civilinio ieškinio atsisakymas ir procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktas. Procesas dėl nukentėjusiųjų Ž. B. ir A. A. civilinių ieškinių nutrauktas. Nukentėjusiosios J. C. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
V. K. nuteistas už tai, kad jis tyčia, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą – 72 900 Lt (21 113,30 Eur), priklausančius N. K. ir A. K., o būtent: nuo 2010-11-30 iki 2017-01-27 užimdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „B“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, žinodamas, kad nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), UAB „B“ nuosavybės teise nepriklauso, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, surašė 2011-11-08 Preliminarią būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 11/11/08 ir ją patvirtino savo parašu. Sutartyje nurodė melagingus duomenis, kad pardavėjas UAB „B“ N. K. (A. K. žmonai) rezervuoja butą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto plotas 42,1 kv. m., buto kaina 120 000 Lt (34 754,40 Eur), bei įsipareigojo buto apdailos darbus atlikti iki 2012-02-29 ir nuosavybės teises įforminti iki 2012-05-31; po to 2011-11-08 ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, pateikė N. K. pasirašyti žinomai melagingą dokumentą – 2011-11-08 Preliminarią būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 11/11/08 ir taip ją suklaidino, priversdami patikėti, jog UAB „B“ turi teisę parduoti minėtą nekilnojamąjį turtą, o ji dėl panaudotos apgaulės perdavė jiems 34 500 Lt (9 991,89 Eur) ir gavo išrašytą 2011 m. UAB „B“ kasos pajamų orderį serija Nr. KPO Nr. (duomenys neskelbtini), nors pinigai į įmonės kasą nebuvo įnešti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas savo naudai įgyti svetimą turtą – A. K. priklausančias pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris žinodamas, kad UAB „B“ jokio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise neturi, 2013 m. pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, melagingai nurodė nukentėjusiajam A. K., kad projektui (duomenys neskelbtini), pabaigti trūksta apyvartinių lėšų ir paprašė pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį paskolinti 50 000 Lt (14 481 Eur), po ko jis tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku savo naudai gavo 50 000 Lt (14 481 Eur) grynais pinigais, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, bei nukentėjusiajam A. K. pareikalavus pasirašė 2013-06-20 Paskolos sutartį, pagal kurią nukentėjusysis A. K. skolina UAB „B“ 84 900 Lt (24 588,74 Eur), į kurios bendrą sumą įeina pagal 2011-11-08 Preliminarią būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 11/11/08 gauta 34 500 Lt (9 991,89 Eur) suma bei pagal 2013-06-20 Paprastą vekselį Nr. 5 paskolinta 84 900 Lt (24 588,74 Eur) suma, kurių dalį, t. y. 12 000 Lt (3 475,44 Eur), grąžino.
V. K. nuteistas už tai, kad jis apgaulingai tvarkė UAB „B“ buhalterinę apskaitą, o būtent: nuo 2010-11-30 iki 2017-01-27 užimdamas UAB „B“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apsaugos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies; 6 straipsnio 2 dalies; 16 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies; 19 straipsnio 1 dalies; 19 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 dalies bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių „Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas“ 3 dalies nuostatų ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalies nuostata „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus, siekdamas nuslėpti laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2014-07-30 vykdomą sukčiavimą apgaule įgijus fizinių asmenų pinigines lėšas, skirtas atsiskaityti už buto (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), įsigijimą, jis apgaulingai laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2015-12-31 tvarkė UAB „B“ buhalterinę apskaitą, o būtent: V. K., pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>; Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 16 straipsnio 1 dalies nuostatą (2012-04-24 Įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, II. „Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas“ 3 dalies nuostatą „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“, jis apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė piniginių lėšų, gautų iš N. K. 34 500,00 Lt (9 991,89 Eur) pagal 2011-11-08 Preliminarią būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 11/11/08, iš A. K. gautus 50 000 Lt (14 481,00 Eur) pagal 2013-06-20 Paskolos sutartį, iš J. C. 4 000 Lt (1 158,48 Eur) pagal 2014-04-03 Parkavimo vietos rezervavimo sutartį Nr. 2013/11/26/1-1-6 ir iš R. K. gautus 70 000 Lt (20 273,40 Eur) pagal 2014-04-08 Preliminarią sutartį Nr. 2014.04.08 už buto (duomenys neskelbtini), rezervaciją, tokiu būdu apgaulingai tvarkė UAB „B“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „B“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31.
V. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „C“ naudai įgyti svetimą, D. B. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 užimdamas UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „C“ atstovu, 2013 m. kovo mėnesio viduryje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam D. B. parodė butą Nr. 2 (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas - (duomenys neskelbtini)), nutylėdamas informaciją, jog UAB „C“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, bei neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš (duomenys neskelbtini), jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „C“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/19-2, kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „C“ nukentėjusiajam D. B. rezervuoja butą (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 1 aukštas, 2 butas, buto plotas 42,18 kv. m., buto kaina 84 360 Lt (24 432,34 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-06-30, 2013-03-20, žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „C“ nepriklauso, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris (duomenys neskelbtini), pateikė nukentėjusiam D. B. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/19-2, po to šios sutarties pagrindu gavo iš D. B. dalį sutartos sumos – 10 000 Lt (2896,20 Eur) į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas savo naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, žinodamas, kad įrengimo darbai rezervuotame bute pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/19-2 nevyksta, 2013-05-02 (duomenys neskelbtini), pagal raštą paėmė iš nukentėjusiojo D. B. 2500 Lt (724,05 Eur) sumą grynais pinigais už papildomus darbus bei įrangą, tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas savo naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, žinodamas, kad įrengimo darbai rezervuotame bute pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/19-2 nevyksta, 2013-07-18 (duomenys neskelbtini), pagal raštą paėmė iš nukentėjusiojo D. B. 500 Lt (144,81 Eur) sumą už du langus su ventiliacijos angomis, kurie bute nebuvo pastatyti (įrengti), po to rezervuotą turtą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „Z“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo D. B. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „Z“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą D. B. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. apgaule įgijo kito asmens UAB „C“ naudai turtą – pinigines lėšas 10 000 Lt (2896,20 Eur) ir savo naudai 3000 Lt (868,86 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiam D. B. 13 000 Lt (3 765,06 Eur) žalą.
V. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „C“ ir UAB „B“ naudai įgyti didelės vertės, svetimą, J. C. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 užimdamas UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „C“ atstovu, 2013 m. kovo mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajai J. C. pateikė pastato (duomenys neskelbtini), planą, nutylėdamas informaciją, jog UAB „C“ nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, neturėdamas lėšų pagal 2013-04-10 privatizavimo objekto pardavimo sutartį Nr. 19-2013 išpirkti turtą iš (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „C“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/21-1-3-3, kurioje melagingai nurodė, kad pardavėjas UAB „C“ nukentėjusiajai J. C. rezervuoja butą (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 3 aukštas, 3 butas, buto plotas 64,55 kv. m., buto kaina 129 100 Lt (37 389,39 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-06-30. 2013-03-21, žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „C“ nepriklauso, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013-03-21 (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai J. C. pateikė Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/21-1-3-3, po to šios sutarties pagrindu gavo iš nukentėjusiosios J. C. dalį sutartos sumos – 15 000 Lt (4344,30 Eur) į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad 2013-09-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi turtas areštuotas (dėl neatsiskaitymo su (duomenys neskelbtini)pagal 2013-04-10 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 19-2013), siekdamas kito asmens UAB „C“ naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013 m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, dėl nevykdomų statybos darbų objekte (duomenys neskelbtini), pasiūlė J. C. sudaryti naują turto rezervavimo sutartį bei nurodė, jei nukentėjusioji sumokės už rezervuotą butą dar 25 000 Lt (7 240,50 Eur), buto kaina bus tik 2200 Lt (637,16 Eur) už 1 kv. m., nukentėjusiajai sutikus, V. K. surašė, atspausdino bei UAB „C“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/11/26-1-1-6, kurioje nurodė, kad nukentėjusiajai J. C. UAB „C“ rezervuoja butą/patalpą (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 1 aukštas, 6 butas, buto plotas 63 kv. m., su priklausančia terasa 20 kv. m., buto kaina 138 600 Lt (40 141,33 Eur), bei įsipareigojo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2014-04-30, kurią 2013-11-26 statybiniame vagonėlyje (duomenys neskelbtini), perdavė nukentėjusiajai J. C. pasirašyti, po to šios sutarties pagrindu gavo iš J. C. dalį sutartos sumos – 25 000 Lt (7 240,5 Eur) į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to rezervuotą turtą (butą) 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „Z“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiosios J. C. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą ji gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „Z“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą J. C., po to jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris pasiūlė nukentėjusiajai nusipirkti parkavimo vietas Nr. 10 ir 11 po 5000 Lt (1448,10 Eur) ir nurodė, kad parkavimo vietos vėliau kainuos po 8000 Lt (2316,96 Eur), jis 2014 m. balandžio mėnesį surašė 2014-04-03 Parkavimo vietos rezervavimo sutartį Nr. 2013/11/26/1-1-6, kurioje nurodė, kad UAB „B“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pagal UAB „C“ įgaliojimą Nr. 2013-12-01 rezervuoja nukentėjusiajai J. C. parkavimo vietas Nr. 10 ir 11 (duomenys neskelbtini), už 10 000 Lt (2896,20 Eur), žinodamas, kad dėl skolų UAB „C“ sąskaitoms uždėtas areštas, nurodė nukentėjusiajai tą pačią dieną pervesti rezervacinį mokestį 4000 Lt (1158,48 Eur) į UAB „B“ banko sąskaitą, po to šios sutarties pagrindu gavo iš J. C. dalį sutartos sumos – 4000 Lt (1158,48 Eur) į UAB „B“ banko sąskaitą, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusiąją, V. K. apgaule įgijo UAB „C“ naudai 40 000 Lt (11 584,80 Eur) vertės turtą ir UAB „B“ naudai 4000 Lt (1158,48 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajai J. C. 44 000 Lt (12 743,28 Eur) žalą.
V. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „C“ naudai įgyti svetimą, I. K. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 užimdamas UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „C“ atstovu, 2013 m. kovo mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajai I. K. parodė pastatą (duomenys neskelbtini), bei įtikino, kad 2013 m. gruodžio mėnesį bus pastatyti dviejų aukštų pastato 3 ir 4 aukštai, nutylėdamas informaciją, jog UAB „C“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nepriklauso, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „C“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/22-2-3-5, kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „C“ nukentėjusiosios vyrui A. K. rezervuoja butą (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 3 aukštas, 5 butas, buto plotas 39,68 kv. m., buto kaina 79 000 Lt (22 879,98 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-06-30, po to jis 2013-03-22 pateikė nukentėjusios I. K. vyrui A. K. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/22-2-3-5, po to šios sutarties pagrindu gavo iš A. K. dalį sutartos sumos – 10 000 Lt (2896,20 Eur) į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); po to rezervuotą turtą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „Z“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiosios I. K. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą ji gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „Z“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą I. K. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusiąją, V. K. UAB „C“ naudai įgijo turtą – pinigines lėšas 10 000 Lt sumą (2896,20 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiai I. K. 10 000 Lt (2896,20 Eur) žalą.
V. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „C“ naudai įgyti didelės vertės, svetimą, J. O. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 užimdamas UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „C“ atstovu, 2013 m. kovo mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam J. O. parodė butą Nr. 5, (duomenys neskelbtini), nutylėdamas informaciją, jog UAB „C“ nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, neturėdamas lėšų pagal 2013-04-10 privatizavimo objekto pardavimo sutartį Nr. 19-2013 išpirkti turtą iš (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „C“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/23-1-2-5, kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „C“ nukentėjusiajam J. O. rezervuoja butą (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 2 aukštas, 5 butas, buto plotas 39,68 kv. m., buto kaina 79 000 Lt (22 879,98 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-06-30. V. K., žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „C“ nepriklauso, turto rezervacinę sutartį perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013-03-23 (duomenys neskelbtini), nukentėjusiam J. O. pateikė Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/23-1-2-5, po to šios sutarties pagrindu gavo iš J. O. dalį sutartos sumos – 10 000 Lt (2896,20 Eur) į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas kito asmens UAB „C“ naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris pateikė priedą prie sutarties Nr. 2013/03/23-1-2-5, kuriame nurodė, kad nukentėjusysis J. O. per 3 darbo dienas turi pervesti 50 000 Lt (14 481 Eur) sumą į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri bus užskaityta prie bendros buto kainos (79 000 Lt (22 879,98 Eur)), ir įsipareigojo parduoti nukentėjusiajam J. O. parkavimo vietą Nr. 9 už 1 Lt (0,29 Eur) bei nemokamai įrengti elektros instaliaciją visame rezervuotame bute, tuo pagrindu 2013-05-22 gavo iš J. O. 50 000 Lt (14, 481 Eur) į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas kito asmens UAB „C“ naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, žinodamas, kad 2013-09-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi turtas areštuotas (dėl neatsiskaitymo su (duomenys neskelbtini)), veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013 m. lapkričio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku pateikė nukentėjusiajam J. O. priedą prie sutarties Nr. 2013/03/23-1-2-5, kuriame nurodė, kad nukentėjusysis J. O. per 3 darbo dienas turi pervesti 20 000 Lt (5 792,40 Eur) sumą į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri bus užskaityta prie bendros 79 000 Lt (22 879,98 Eur) buto kainos; po to rezervuotą turtą (butą) 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „Z“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo J. O. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „Z“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą J. O. ir įgijo kito asmens UAB „C“ naudai turtinę teisę – pinigines lėšas 82 500 Lt (23 893,65 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiam J. O. 82 500 Lt (23 893,65 Eur) žalą.
V. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „C“ naudai įgyti svetimą Z. V. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 užimdamas UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „C“ atstovu, 2013 m. kovo mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam Z. V. parodė pastatą (duomenys neskelbtini), bei įtikino, kad 2013 m. gruodžio mėnesį bus pastatyti dviejų aukštų pastato 3 bei 4 aukštai, nutylėdamas informaciją, jog UAB „C“ nekilnojamasis turtas, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, neturėdamas bei neketindamas gauti (duomenys neskelbtini)administracijos Miesto plėtros departamento statybos leidimų, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „C“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/23-2-3-2, kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „C“ nukentėjusiajam Z. V. rezervuoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 3 aukštas, 2 butas, buto plotas 42,18 kv. m., buto kaina 84 000 Lt (24 328,08 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-06-30, 2013-03-22, žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „C“ nepriklauso, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris pateikė nukentėjusiajam Z. V. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/23-2-3-2, po to šios sutarties pagrindu gavo iš Z. V. dalį sutartos sumos – 10 000 Lt (2896,20 Eur) į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, siekdamas kito asmens UAB „C“ naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris įkalbėjo nukentėjusįjį Z. V. sumokėti dar dalį buto kainos, po to pagal 2013-05-23 Priedą prie sutarties Nr. 2013/03/23-2-3-2 gavo iš nukentėjusiojo Z. V. 5000 Lt (724,05 Eur) sumą į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas savo naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris, žinodamas, kad įrengimo darbai rezervuotame bute pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/23-2-3-2 nevyksta, kuris 2013 m. gegužės mėnesio pabaigoje (duomenys neskelbtini), paėmė iš nukentėjusiojo Z. V. 2000 Lt (579,24 Eur) sumą grynais pinigais už šildomų grindų įrengimą rezervuotame bute, po to rezervuotą turtą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „Z“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo Z. V. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „Z“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą Z. V. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. UAB „C“ naudai įgijo turtą – pinigines lėšas 15 000 Lt sumą (4 344,30 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiam Z. V. 17 000 Lt (4 923,54 Eur) žalą.
V. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „C“ naudai įgyti svetimą I. V. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „C“ atstovu, 2013 m. kovo mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiosios I. V. nekilnojamojo turto brokerei J. B. aprodė butus (duomenys neskelbtini), nutylėdamas informaciją, kad UAB „C“ nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, neturėdamas lėšų pagal 2013-04-10 privatizavimo objekto pardavimo sutartį Nr. 19-2013 išpirkti turtą iš (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „C“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/25/1-2-1, kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „C“ nukentėjusiosios I. V. brokerei J. B. rezervuoja butą (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 2 aukštas, 1 butas, buto plotas 37,76 kv. m., buto kaina 75 500 Lt (21 721,50 Eur), bei įsipareigojo iki būsimos turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-06-30, 2013-03-25, žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „C“ nepriklauso (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje nukentėjusiosios I. V. nekilnojamojo turto brokerei J. B. pateikė Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/25-1-2-1, po to šios sutarties pagrindu gavo iš nukentėjusiosios I. V. dalį sutartos sumos – 15 000 Lt (4344,30 Eur) į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); po to rezervuotą turtą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „Z“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiosios I. V. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą ji gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „Z“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą I. V. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusiąją, V. K. apgaule įgijo UAB „C“ naudai turtą – pinigines lėšas 15 000 Lt (4344,30 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajai I. V. 15 000 Lt (4344,30 Eur) žalą.
V. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „C“ naudai įgyti J. B. priklausantį didelės vertės turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 užimdamas UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „C“ atstovu, 2013 m. kovo mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam J. B. parodė butą Nr. 3 (duomenys neskelbtini), nutylėdamas informaciją, kad UAB „C“ nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš (duomenys neskelbtini), V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „C“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/26/2-2-3, kurioje melagingai nurodė, kad pardavėjas UAB „C“ nukentėjusiajam J. B. rezervuoja butą/patalpą (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 2 aukštas, 3 butas, buto plotas 64,55 kv. m., buto kaina 129 000 Lt (37 360,9 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-06-30, 2013-03-26, žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „C“ nepriklauso, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini), esančio pastato, pateikė nukentėjusiam J. B. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/26/2-2-3, po to šios sutarties pagrindu gavo iš J. B. dalį sutartos sumos – 20 000 Lt (5 792,40 Eur) į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas kito asmens naudai UAB „C“ įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris pasiūlė nukentėjusiajam J. B. įsigyti dvi parkavimo vietas už 5000 Lt (1448,10 Eur), jei nukentėjusysis už rezervuotą butą pagal rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/26/2-2-3 perves dar 10 000 Lt (2896,20 Eur), jis ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku surašė 2013-05-23 Priedą prie sutarties Nr. 2013/03/26/2-2-3 dėl dviejų parkavimo vietų Nr. 49 ir 50, kurio pagrindu kito asmens UAB „C“ naudai įgijo dar 15 000 Lt (4 344,30 Eur); po to rezervuotą turtą/patalpą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „Z“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo J. B. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „Z“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą J. B. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. apgaule įgijo UAB „C“ naudai didelės vertės turtą – pinigines lėšas 35 000 Lt sumą (10 136,70 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajam J. B. 35 000 Lt (10 136,70 Eur) žalą.
V. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „C“ naudai įgyti svetimą V. Š. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 užimdamas UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „C“ atstovu, 2013 m. balandžio mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam V. Š. pasiūlė rezervuoti 3 aukšte (kuris nebuvo pastatytas) butą Nr. 3 (duomenys neskelbtini), nutylėdamas informaciją, kad pagal privatizuojamo objekto – lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 19 – 2013 2013-04-10 sudarytos tarp (duomenys neskelbtini)ir UAB „C“, 13 punktą, kuriuo UAB „C“ be pardavėjo, t. y. (duomenys neskelbtini), raštiško leidimo draudžiama objektą – lopšelį-darželį, (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „C“ vardu pasirašė 2013-04-11 Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/04/02/2-3-3, kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „C“ nukentėjusiajam V. Š. rezervuoja butą/patalpą (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 3 aukštas, 3 butas, buto plotas 64,55 kv. m., buto kaina 142 010 Lt (41 128,93 Eur), bei įsipareigojo iki būsimos turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-06-30, 2013-04-11 jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris (duomenys neskelbtini), šalia pastato, pateikė nukentėjusiam V. Š. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/04/02/2-3-3, po to šios sutarties pagrindu gavo iš nukentėjusiojo V. Š. dalį sutartos sumos – 30 000 Lt (8 688,60 Eur) į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas 2013-04-10 sudarytos tarp (duomenys neskelbtini)ir UAB „C“ pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 19 – 2013 13 punktą, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei pasirašė tikrovės neatitinkančius dokumentus, t. y. 2013-04-11 susitarimą pakeisti Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/04/02/2-3-3, kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „C“ nukentėjusiajam V. Š. rezervuoja kitą butą/patalpą (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 1 aukštas, 3 butas, buto plotas 64,55 kv. m., terasos plotas 40 kv. m., turto kaina 160 000 Lt (46 339,20 Eur), bei įsipareigojo Preliminarią turto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-11-29, žinodamas, kad turto rezervuoti negali, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris (duomenys neskelbtini), šalia pastato, pateikė nukentėjusiam V. Š. 2013-04-11 Susitarimą pakeisti Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/04/02/2-3-3, po to 2014-04-02 rezervuotą turtą/patalpą pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „Z“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo V. Š. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „Z“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą V. Š. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. apgaule įgijo UAB „C“ naudai turtą – pinigines lėšas 30 000 Lt (8 688,60 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajam V. Š. 30 000 Lt (8 688,60 Eur) žalą.
V. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „C“ ir savo naudai įgyti didelės vertės svetimą V. B. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „C“ atstovu, 2013 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajai V. B. parodė pastatą (duomenys neskelbtini), bei įtikino, kad 2013 m. gruodžio mėnesį bus pastatyti dviejų aukštų pastato 3 bei 4 aukštai, nutylėdamas informaciją, kad nors UAB „C“ nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso, tačiau pažeisdamas privatizuojamo objekto – lopšelio-darželio, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 19 – 2013, 2013-04-10 sudarytos tarp (duomenys neskelbtini)ir UAB „C“, 13 punktą, kuriuo UAB „C“ be pardavėjo, t. y. (duomenys neskelbtini), raštiško leidimo draudžiama objektą – lopšelį-darželį, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš (duomenys neskelbtini), neturėdamas bei neketindamas gauti (duomenys neskelbtini)administracijos Miesto plėtros departamento statybos leidimų, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „C“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/05/03-1-4-2, kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „C“ nukentėjusiajai V. B. rezervuoja butą, (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 4 aukštas, 2 butas, buto plotas 42,18 kv. m., buto kaina 84 360 Lt (24 432,34 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-12-31, bei pateikė 2013-05-03 laidavimo sutartį, kuria įsipareigojo nukentėjusiajai V. B. atsakyti savo turtu, jei UAB „C“ tinkamai ir laiku neįvykdys visų savo prievolių; po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris pateikė nukentėjusiajai V. B. 2013-05-23 Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/05/03-1-4-2 ir 2013-05-03 laidavimo sutartį, po to šių sutarčių pagrindu gavo į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dalį sutartos sumos – 50 000 Lt (14 841,00 Eur). Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas kito asmens UAB „C“ naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris nukentėjusiajai nurodė, kad parkavimo vietos kaina yra 7000 Lt (2027,34 Eur), tačiau rezervuojant parkavimo vietą dabar jos kaina bus 5000 Lt (1448,10 Eur), po to 2013-06-07 pateikė nukentėjusiajai V. B. 2013-06-07 Parkavimo vietos rezervavimo sutartį Nr. 2013/05/03-1-4-2, pagal kurią rezervavo nukentėjusiajai V. B. parkavimo vietą Nr. 21, kurios pagrindu iš nukentėjusiosios V. B. gavo į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dalį sutartos sumos – 5000 Lt (1 448,10 Eur) sumą; po to rezervuotą turtą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „Z“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusios V. B. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą ji gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „Z“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą V. B. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusiąją, V. K. kito asmens UAB „C“ naudai įgijo turtą – pinigines lėšas 55 000 Lt (15 929,10 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajai V. B. 55 000 Lt (15 929,10 Eur) žalą.
V. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „C“ naudai įgyti didelės vertės svetimą R. V. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 užimdamas UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „C“ atstovu, 2013 m. balandžio mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam R. V. parodė pastatą (duomenys neskelbtini), bei įtikino, kad 2013 m. gruodžio mėnesį bus pastatyti dviejų aukštų pastato 3 bei 4 aukštai, bei nurodė, jei už rezervuojamo buto rezervaciją nukentėjusysis R. V. sumokės 25 000 Lt (7240,50 Eur), buto kaina bus mažesnė. Nutylėdamas informaciją, kad UAB „C“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, pažeisdamas privatizuojamo objekto – lopšelio-darželio, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 19 – 2013, 2013-04-10 sudarytos tarp (duomenys neskelbtini)ir UAB „C“, 13 punktą, kuriuo UAB „C“ be pardavėjo, t. y. (duomenys neskelbtini), raštiško leidimo draudžiama objektą lopšelį – darželį, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš (duomenys neskelbtini), neturėdamas bei neketindamas gauti (duomenys neskelbtini)administracijos Miesto plėtros departamento statybos leidimų, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „C“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/05/07/2-4-1, kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „C“ nukentėjusiajam R. V. rezervuoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 4 aukštas, 1 butas, buto plotas 37,76 kv. m., buto kaina 84 400 Lt (24 443,93 Eur), bei įsipareigojo gauti statybos leidimą ir pabaigti rekonstrukciją iki 2013-12-31, jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris 2013-05-07 pateikė nukentėjusiajam R. V. 2013-05-07 Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/05/07/2-4-1, po to šios sutarties pagrindu gavo į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš R. V. dalį sutartos sumos – 25 000 Lt (7 240,50 EUR). Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas kito asmens UAB „C“ naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris 2013-05-27 nukentėjusiajam nurodė, kad jei perves į UAB „C“ sąskaitą dar 10 000 Lt (2896,20 Eur) už rezervuotą butą, gaus nemokamai parkavimo vietą, tuo pagrindu 2013-05-30 buvo pasirašytas 2013-07-11 priedas prie sutarties 2013/05/07-2-4-1, pagal kurį į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo iš nukentėjusiojo R. V. 10 000 Lt (2896,20 Eur), tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas kito asmens UAB „C“ naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris 2013 m. liepos mėnesį paprašė nukentėjusiojo pervesti į UAB „C“ sąskaitą dar 10 000 Lt (2896,20 Eur) sumą, kuri bus užskaityta prie bendros buto kainos, tuo pagrindu 2013-07-11 buvo pasirašytas 2013-07-11 priedas prie sutarties 2013/05/07-2-4-1, pagal kurį gavo į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš nukentėjusiojo R. V. 10 000 Lt (2896,20 Eur); po to rezervuotą turtą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „Z“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo R. V. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „Z“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą R. V. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. kito asmens UAB „C“ naudai įgijo turtą – pinigines lėšas 45 000 Lt (13 032,90 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiam R. V. 45 000 Lt (13 032,90 Eur) žalą.
V. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo ir kito asmens – UAB „C“ naudai įgyti didelės vertės svetimą, V. S. priklausantį, turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 užimdamas UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs patalpų – butų savininku, 2013 m. gegužės mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam V. S. pasiūlė rezervuoti 1 korpuse, 2 aukšte butą Nr. 7 (duomenys neskelbtini), nutylėdamas informaciją, kad pagal privatizuojamo objekto – lopšelio-darželio, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 19 – 2013, 2013-04-10 sudarytos tarp (duomenys neskelbtini)ir UAB „C“, 13 punktą, kuriuo UAB „C“ be pardavėjo, t. y. (duomenys neskelbtini), raštiško leidimo draudžiama objektą – lopšelį-darželį, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „C“ vardu pasirašė 2013-05-14 Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/05/14/1-2-7, kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „C“ nukentėjusiajam V. S. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 2 aukštas, 7 butas, buto plotas 68 kv. m., buto kaina 119 000 Lt (34 464,78 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-08-30, 2013-05-14, žinodamas, kad nurodyto turto rezervuoti negali, pažeisdamas 2013-04-10 sudarytą tarp (duomenys neskelbtini)ir UAB „C“ pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 19 – 2013 13 punktą, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013-05-14 (duomenys neskelbtini), pateikė nukentėjusiam V. S. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/05/14/1-2-7, po to šios sutarties pagrindu gavo iš V. S. dalį sutartos sumos – 50 000 Lt (14 481 Eur) į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013 m. liepos mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nurodė nukentėjusiajam pervesti dar 10 000 Lt (2896, 20 Eur) sumą už rezervuotą butą, po to kito asmens UAB „C“ naudai 2013-07-22 gavo iš V. S. dalį sutartos sumos – 8 000 Lt (2 316,96 Eur) į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2013 m. rugsėjo mėnesį, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris nurodė nukentėjusiajam V. S. nuvykti į UAB „P“ ir atsiimti rezervuoto buto pagal 2013-05-14 Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/05/14/1-2-7 vertinimą, bei už jį sumokėti 370 Lt (107,15 Eur), tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas neprarasti nukentėjusiojo V. S. gautų lėšų, surašė, atspausdino bei pasirašė 2013-09-18 Šalių susitarimą dėl sutarties pratęsimo, kurioje nurodė, kad Turto rezervavimo sutarties Nr. 2013/05/14/1-2-7 galiojimas pratęsiamas iki 2013-12-24, bei veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013-09-18 susitarimą perdavė nukentėjusiajam V. S.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas savo naudai įgyti svetimą V. S. priklausantį turtą, žinodamas, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), 2013-09-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra areštuotas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris melagingai nurodė nukentėjusiajam už balkoną sumokėti 6000 Lt (1 737,72 Eur), po to gavo iš nukentėjusiojo V. S. grynais pinigais dalį sutartos sumos 3000 Lt (868,86 Eur), po to rezervuotą turtą/patalpą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „Z“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo V. Š. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „Z“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą nukentėjusiajam V. S. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. apgaule įgijo UAB „C“ naudai turtą – pinigines lėšas 58 370 Lt (16 905,12 Eur) ir savo naudai 3000 Lt (868,86 Eur) sumą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. S. 61 370 Lt (17 773,98 Eur) žalą.
V. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „C“ naudai įgyti svetimą A. A. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 užimdamas UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „C“ atstovu, 2013 m. gegužės mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam A. A. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą Nr. 1, esantį (duomenys neskelbtini), nutylėdamas informaciją, kad pagal privatizuojamo objekto – lopšelio-darželio, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 19 – 2013, 2013-04-10 sudarytos tarp (duomenys neskelbtini)ir UAB „C“, 13 punktą, kuriuo UAB „C“ be pardavėjo, t. y. (duomenys neskelbtini), raštiško leidimo draudžiama objektą – lopšelį-darželį, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, įkalbėjo nukentėjusįjį A. A. pervesti 30 000 Lt (8 688,60 Eur) avansą, tuomet buto kaina bus 2000 Lt (579,24 Eur) už 1 kvadratinį metrą, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „C“ vardu pasirašė 2013-05-17 Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/05/17/1-1-1, kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „C“ nukentėjusiajam A. A. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 1 aukštas, 1 butas, buto plotas 37,76 kv. m., buto kaina 79 296 Lt (22 965,71 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis, bei pastato rekonstrukciją pabaigti iki 2013-12-31, 2013-05-17, žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „C“ nepriklauso, pažeisdamas 2013-04-10 sudarytos tarp (duomenys neskelbtini)ir UAB „C“ pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 19 – 2013 13 punktą, pateikė (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam A. A. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/05/17/1-1-1 bei 2013-05-17 laidavimo sutartį, kurioje nurodė, jei UAB „C“ tinkamai ir laiku neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies, grąžinti A. A. 30 000 Lt (8 688,60 Eur), po to šios sutarties pagrindu gavo iš A. A. dalį sutartos sumos – 30 000 Lt (8 688,60 Eur) į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); po to rezervuotą turtą/patalpą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „Z“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo A. A. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „Z“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą A. A. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. apgaule įgijo UAB „C“ naudai turtą – pinigines lėšas 30 000 Lt sumą (8 688,60 Eur) sumą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. A. 30 000 Lt (8688,60 Eur) žalą.
V. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „C“ naudai įgyti svetimą P. K. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 užimdamas UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, 2013 m. gegužės mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam P. K. aprodė laisvus butus ir pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), nutylėdami informaciją, kad pagal privatizuojamo objekto – lopšelio-darželio, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 19 – 2013, 2013-04-10 sudarytos tarp (duomenys neskelbtini)ir UAB „C“, 13 punktą, kuriuo UAB „C“ be pardavėjo, t. y. (duomenys neskelbtini), raštiško leidimo draudžiama objektą – lopšelį-darželį, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, V. K., neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš (duomenys neskelbtini), jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „C“ vardu pasirašė 2013-05-27 Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/05/23/2-1-3, kurioje melagingai nurodė, kad pardavėjas UAB „C“ nukentėjusiajam P. K. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 1 aukštas, 5 butas, buto plotas 42 kv. m., buto kaina 120 000 Lt (34 754,40 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei pastato rekonstrukciją pabaigti iki 2013-12-31, 2013-05-27, žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „C“ priklauso su išlygomis, pažeisdamas 2013-04-10 sudarytos tarp (duomenys neskelbtini)ir UAB „C“ pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 19 – 2013 13 punktą, jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013-05-27 (duomenys neskelbtini), pateikė nukentėjusiam P. K. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/05/23/2-1-3, po to šios sutarties pagrindu gavo iš P. K. dalį sutartos sumos – 10 000 Lt (2 896,20 Eur) į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas 2013-04-10 sudarytos tarp (duomenys neskelbtini)ir UAB „C“ pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 19 – 2013 13 punktą, nuslėpdamas, kad visas turtas (duomenys neskelbtini), 2013-09-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra areštuotas, jis ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku surašė, atspausdino, pasirašė bei pateikė nukentėjusiajam P. K. 2014-02-15 Priedą prie sutarties Nr. 2013/05/23/2-1-3 dėl atskirų sutarties sąlygų pakeitimo, o būtent, pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos pabaigos datą nurodė 2014-05-30; po to rezervuotą turtą/patalpą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „Z“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo P. K. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „Z“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą P. K. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. apgaule įgijo UAB „C“ naudai turtą – pinigines lėšas 10 000 Lt (2 896,20 Eur) sumą, tuo padarydamas nukentėjusiajam P. K. 10 000 Lt (2896,20 Eur) žalą.
V. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą, A. K. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 užimdamas UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „C“ atstovu, 2013 m. gegužės mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam A. K. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), bei nurodė, jei nukentėjusysis A. K. už butą sumokės 80 000 Lt (23 169,60 Eur) grynaisiais, buto kaina bus ne 195 000 Lt (56 475,90 Eur), o 120 000 Lt (34 754,40 Eur), bei nutylėdamas informaciją, kad pagal privatizuojamo objekto – lopšelio-darželio, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 19 – 2013, 2013-04-10 sudarytos tarp (duomenys neskelbtini)ir UAB „C“, 13 punktą, kuriuo UAB „C“ be pardavėjo, t. y. (duomenys neskelbtini), raštiško leidimo draudžiama objektą – lopšelį-darželį, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš (duomenys neskelbtini), jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „C“ vardu pasirašė 2013-06-14 Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/06/14/1-1-3, kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „C“ nukentėjusiajam A. K. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 1 aukštas, 3 butas, buto plotas 64,50 kv. m., su terasa 65 kv./m., buto kaina 129 000 (37 360,98 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-11-01, o statybas įsipareigojo pabaigti iki 2013-12-31, bei nurodė, kad nukentėjusysis Turto rezervavimo mokestį 80 000 Lt (23 169,60 Eur) turi sumokėti tą pačią dieną arba pervesti į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei surašė, atspausdino bei pasirašė UAB „C“ pinigų priėmimo kvitą serija SE Nr. 004, po to šios sutarties pagrindu gavo iš A. K. dalį sutartos sumos – 80 000 Lt (23 169,60 Eur) grynais pinigais, kurių į įmonės kasą neįnešė; po to, 2013-05-27, siekdamas savo naudai įgyti nukentėjusiojo A. K. turtą, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris pasiūlė nukentėjusiajam A. K. jo rezervuotame bute įrengti pertvaras bei elektros instaliaciją už 5000 Lt (1 448,10 Eur) sumą, tuo pagrindu surašė 2013-12-16 Priedą prie sutarties Nr. 2013/12/16-1-1-3 ir 2013-12-20 Priedą prie sutarties Nr. 2013/12/20-1-1-3, kurių pagrindu gavo iš nukentėjusiojo A. K. 5000 Lt (1 448,10 Eur) sumą grynais pinigais, po to 2014-04-02 rezervuotą turtą/patalpą pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „Z“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo A. K. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „Z“, po to 2014-09-28 jis pateikė nukentėjusiajam A. K. Priedą prie sutarties Nr. 2013/06/14-1-1-3, kuriame nurodė žinomai netikrus duomenis, t. y. žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „C“ nepriklauso, nukentėjusiajam A. K. rezervuotą butą/turtą įsipareigojo parduoti iki 2014-12-31, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą A. K. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. apgaule įgijo savo naudai turtą – pinigines lėšas 85 000 Lt sumą (24 617,70 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. 85 000 Lt (24 617,70 Eur) žalą.
V. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo ir UAB „C“ naudai įgyti didelės vertės Ž. B. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 eidamas UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „C“ atstovu, 2013 m. birželio mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajam Ž. B. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), nutylėdamas informaciją, kad nors UAB „C“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso, tačiau pažeisdamas privatizavimo objekto – lopšelio-darželio, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 19 – 2013, 2013-04-10 sudarytos tarp (duomenys neskelbtini)ir UAB „C“, 13 punktą, kuriuo UAB „C“ be pardavėjo, t. y. (duomenys neskelbtini), raštiško leidimo draudžiama objektą – lopšelį-darželį, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš (duomenys neskelbtini), jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „C“ vardu pasirašė 2013-06-27 Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/06/27/1-2-6, kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „C“ nukentėjusiajam Ž. B. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 2 aukštas, 6 butas, buto plotas 65 kv. m., buto kaina 130 000 Lt (37 650,60 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-11-01, bei 2013-06-27 Parkavimo vietos rezervavimo sutartį Nr. 2013/06/27/, kurioje nurodė, kad UAB „C“ įsipareigoja rezervuoti parkavimo vietą nukentėjusiajam Ž. B., numeris nenurodytas, (duomenys neskelbtini), už 1 Lt (0,29 Eur); po to jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013-06-27 (duomenys neskelbtini), pateikė nukentėjusiajam Ž. B. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/06/27/1-2-6 ir 2013-06-27 Parkavimo vietos rezervavimo sutartį Nr. 2013/06/27/, po to, šių sutarčių pagrindu, gavo iš nukentėjusiojo Ž. B. dalį sutartos sumos – 80 001 Lt (23 169,89 Eur) į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); po to, 2013-07-15, siekdamas kito asmens UAB „C“ naudai įgyti Ž. B. turtą, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris nurodė nukentėjusiajam Ž. B. už rezervuotą butą dėl apyvartinių lėšų trūkumo sumokėti dar 30 000 Lt (8 688,60 Eur), tačiau nukentėjusysis Ž. B. sutiko sumokėti 10 000 Lt (2 896,20 Eur) sumą, po to gavo iš nukentėjusiojo Ž. B. dalį sutartos sumos – 10 000 Lt (2896,20 Eur) į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po to, 2013 m. rugpjūčio mėnesį, siekdamas savo naudai įgyti nukentėjusiojo Ž. B. turtą, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris nurodė nukentėjusiajam Ž. B. už rezervuoto buto išplanavimo pakeitimą grynais pinigais sumokėti 1000 Lt (289,62 Eur), gavo iš nukentėjusiojo Ž. B. – 1000 Lt (289,62 Eur) grynais pinigais; po to, 2013 m. gruodžio mėnesį, žinodamas, kad pastatas (duomenys neskelbtini), 2013-09-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra areštuotas, siekdamas savo naudai įgyti nukentėjusiojo Ž. B. turtą – pinigines lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris nurodė nukentėjusiajam Ž. B. už rezervuotame bute balkono įrengimą grynais pinigais sumokėti 3000 Lt (868,86 Eur), gavo iš Ž. B. nurodytą sumą – 3000 Lt (868,86 Eur) grynais pinigais; po to 2014-04-02 rezervuotą turtą/patalpą pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „Z“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiojo Ž. B. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „Z“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą Ž. B. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. apgaule įgijo kito asmens - UAB „C“ naudai turtą – pinigines lėšas 90 001 Lt (26 066,09 Eur) ir savo naudai 4000 Lt (1 158,48 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajam Ž. B. 94 001 Lt (27 224,57 Eur) žalą.
V. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „C“ naudai įgyti didelės vertės svetimą S. S. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 užimdamas UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „C“ atstovu, 2013 m. vasarą, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku nukentėjusiajai S. S. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad už rezervuojamą turtą reikės sumokėti visą buto/turto kainą, nutylėdamas informaciją, kad rezervuojamas turtas/butas 2013-08-29 pirkimo – pardavimo sutartimi buvo parduotas UAB „Z“, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „C“ vardu pasirašė 2013-09-18 Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/08/18/2-2-7, kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „C“ nukentėjusiajai S. S. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 2 aukštas, 7 butas, buto plotas 40 kv. m., buto kaina 130 000 Lt (37 650,60 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 20013-11-01 ir nurodė, kad pirkėja S. S. per 2 darbo dienas turi sumokėti 102 750 Lt (29 758,46 Eur) sumą į UAB „C“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad 2013-09-07 pirkėja jau yra sumokėjusi 17 250 Lt (4 995,95 Eur) įnašą į UAB „C“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); po to jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013-09-18 (duomenys neskelbtini) pateikė nukentėjusiajai S. S. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/08/18/2-2-7, po to šios sutarties pagrindu gavo iš S. S. likusią visą buto kainą – 102 750 Lt (29 758,46 Eur) į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą S. S. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusiąją, V. K. apgaule įgijo kito asmens UAB „C“ naudai turtą – pinigines lėšas 120 000 Lt (34 754,40 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajai S. S. 120 000 Lt (34 754,40 Eur) žalą.
V. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „C“ naudai įgyti svetimą R. B. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 užimdamas UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „C“ atstovu, 2013 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajai R. B. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), nutylėdamas informaciją, kad nors UAB „C“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso, tačiau pažeisdamas privatizavimo objekto – lopšelio-darželio, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 19 – 2013, 2013-04-10 sudarytos tarp (duomenys neskelbtini)ir UAB „C“, 13 punktą, kuriuo UAB „C“ be pardavėjo, t. y. (duomenys neskelbtini), raštiško leidimo draudžiama objektą – lopšelį-darželį, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, bei, kad visas turtas 2013-09-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra areštuotas, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš (duomenys neskelbtini), jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „C“ vardu pasirašė tikrovės neatitinkančius dokumentus, t. y. 2013-12-17 Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/12/17, kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „C“ nukentėjusiajai R. B. rezervuoja butą/patalpą esantį (duomenys neskelbtini), buto plotas 39 kv. m., su balkonu, buto kaina 120 000 Lt (34 754,40 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2014-04-30, po to jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013-12-17 (duomenys neskelbtini), pateikė nukentėjusiajai R. B. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/12/17 ir šios sutarties pagrindu gavo iš R. B. dalį sutartos sumos – 20 000 Lt (5 792,40 Eur) į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); po to rezervuotą turtą/patalpą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „Z“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusiosios R. B. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą ji gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „Z“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą R. B., 2014 m. liepos mėnesio gale, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris nurodė R. B. nuvykti į UAB „P“ ir už rezervuoto turto/buto vertinimą sumokėtų 400 Lt (111,45 Eur), tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusiąją, V. K. įgijo kito asmens UAB „C“ naudai 20 000 Lt (5 792,40 Eur) vertės turtą, tuo padarydamas nukentėjusiai R. B. 20 400 LT (5 908,25 Eur) žalą.
V. K. nuteistas už tai, kad jis apgaule UAB „C“ naudai įgijo didelės vertės L. K. priklausantį turtą: jis, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 užimdamas UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „C“ atstovu, 2013 m. gruodžio mėnesį, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku nukentėjusiajai L. K. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad už rezervuojamą turtą reikės sumokėti 40 000 Lt (11 584,80 Eur) sumą, nutylėdamas informaciją, kad nors UAB „C“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso, tačiau pažeisdamas privatizuojamo objekto – lopšelio-darželio, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 19 – 2013, 2013-04-10 sudarytos tarp (duomenys neskelbtini)ir UAB „C“, 13 punktą, kuriuo UAB „C“ be pardavėjo, t. y. (duomenys neskelbtini), raštiško leidimo draudžiama objektą – lopšelį-darželį, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, bei nutylėdamas informaciją, kad visas turtas 2013-09-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra areštuotas, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš (duomenys neskelbtini), jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „C“ vardu pasirašė 2013-12-31 Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/12/131, kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „C“ nukentėjusiajai L. K. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini),buto plotas 41 kv. m., su terasa 41 kv. m., buto kaina 129 000 Lt (37 360,98 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2014-04-30, ir nurodė, kad pirkėja L. K. per 1 darbo dieną turi sumokėti 10 000 Lt (2 896,20 Eur) ir iki 2014-01-08 dar 30 000 Lt (8688,60 Eur) į UAB „C“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); po to, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013-12-31 (duomenys neskelbtini), pateikė nukentėjusiajai L. K. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/12/31 ir šios sutarties pagrindu gavo iš L. K. – 40 000 Lt (11 584,8 Eur) į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); tačiau UAB „C“ savo įsipareigojimų neįvykdė, be to nuo nukentėjusiosios L. K. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą ji gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „Z“, tokiu būdu V. K. apgaule įgijo kito asmens UAB „C“ naudai didelės vertės turtą – pinigines lėšas 40 000 Lt (11 584,8 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajai L. K. 40 000 Lt (11 584,8 Eur) žalą.
V. K. nuteistas už tai, kad jis turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „C“ naudai įgyti svetimą E. Š. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 užimdamas UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, žinodamas, kad turtas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise UAB „C“ nepriklauso, o pagal 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartį priklauso UAB „Z“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimų bei įgaliojimų rezervuoti patalpas/butus, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „C“ atstovu, 2014-02-06 nukentėjusiajai E. Š. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad už rezervuojamą turtą reikės sumokėti 25 000 Lt (7 240,50 Eur) sumą, nutylėdamas informaciją, kad turtas (duomenys neskelbtini), pagal 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartį priklauso UAB „Z“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „C“ vardu pasirašė 2014-02-07 Turto rezervavimo sutartį Nr. 2014/02/07/2-1-4.2, kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „C“ nukentėjusiajai E. Š. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), buto plotas 27 kv. m., su balkonu, buto kaina 98 000 Lt (28 382,76 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2014-05-30, po to jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2014-02-07 (duomenys neskelbtini), pateikė nukentėjusiajai E. Š. Turto rezervavimo sutartį Nr. 014/02/07/2-1-4.2, ir šios sutarties pagrindu gavo iš E. Š. dalį sutartos sumos – 25 000 Lt (7 240,50 Eur) į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); po to, 2014 m. rugsėjo mėnesį, jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris nurodė nukentėjusiajai E. Š. atlikti rezervuoto buto/turto vertinimą UAB „P“ ir už turto vertinimą sumokėti 400 Lt (115,85 Eur), po to jis nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio vengė bendrauti su nukentėjusiąja E. Š. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusiąją, V. K. apgaule įgijo kito asmens - UAB „C“ naudai 25 000 Lt (7 240,50 Eur) vertės turtą, tuo padarydamas nukentėjusiai E. Š. 25 400 Lt (7356,34 Eur) žalą.
V. K. nuteistas už tai, kad jis apgaule įgijo UAB „C“ naudai N. B. priklausantį didelės vertės turtą: jis, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 užimdamas UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, bendrai turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, žinodami, kad butas, kurį siūlo parduoti nukentėjusiajai, 2013-08-29 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3451 jau buvo parduotas UAB „Z“, V. K. 2014 m. vasario mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku nukentėjusiajai N. B. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad buto kaina yra 98 000 Lt (28 382,76 Eur), tačiau jei už rezervuotą turtą nukentėjusioji sumokės 42 000 Lt (12 164,04 Eur) sumą, turto/buto kaina bus 78 000 Lt (22 590,36 Eur), Bendrininkui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, paskambinus nukentėjusiosios vyrui V. B. raginant greičiau apsispręsti, melagingai nurodant, kad butu neva domisi dar vienas žmogus ir nesumokėjus pinigų butas atiteks kitam asmeniui, taip nurodant išgalvotą priežastį skubino nukentėjusiąją priimti sprendimą pirkti butą ir šiai sutikus, V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „C“ vardu pasirašė 2014-02-07 Turto rezervavimo sutartį Nr. 2014/02/07/2-2-4.2, kurioje melagingai nurodė, kad pardavėjas UAB „C“ nukentėjusiajai N. B. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), buto plotas 27 kv. m., su balkonu, buto kaina 79 000 Lt (22 879,98 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2014-05-30, po to jis 2014-02-07 (duomenys neskelbtini), pateikė nukentėjusiajai N. B. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2014/02/07/2-2-4.2, nuslėpdamas, kad turtas 2013-08-29 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 3451 jau buvo parduotas UAB „Z“, po to šios sutarties pagrindu gavo iš N. B. dalį sutartos sumos – 42 000 Lt (12 164,04 Eur) į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdami savo nusikalstamą veiką, bendrininkui melagingai tikinant nukentėjusiąją, kad butas bus įrengtas ir perduotas naudoti pagal pasirašytą rezervacinę sutartį, buto pirkimo-pardavimo sutarties su nukentėjusiąja nesudarė, buto neperdavė, o nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio V. K. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, vengė bendrauti su nukentėjusiąja N. B., siekdami išvengti sugrąžinti nukentėjusiosios sumokėtus pinigus pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. 2014/02/07/2-2-4.2, tokiu būdu V. K., veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas šiam mirus, apgaule įgijo kito asmens – UAB „C“ naudai didelės vertės turtą, pinigines lėšas 42 000 Lt (12 164,04 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiai N. B. 42 000 Lt (12 164,04 Eur) žalą.
V. K. nuteistas už tai, kad jis apgaule įgijo UAB „C“ naudai A. K. priklausantį didelės vertės turtą: jis, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 užimdamas UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, bendrai turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, žinodami, kad turtas (duomenys neskelbtini), 2013-09-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra areštuotas, neturėdamas leidimo išpirkti turtą iš (duomenys neskelbtini), jie, nutylėdami šią informaciją, 2014 m. vasario mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku nukentėjusiajai A. K. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), o V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „C“ vardu pasirašė 2014-02-21 Turto rezervavimo sutartį Nr. 2014/02/21/2-1-4.1, kurioje melagingai nurodė, kad pardavėjas UAB „C“ nukentėjusiajai A. K. rezervuoja butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto plotas 34 kv. m., su balkonu, buto kaina 119 000 Lt (34 464,78 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2014-05-30, po to šios sutarties pagrindu gavo iš A. K. dalį sutartos sumos – 5 000 Lt (1 448,10 Eur) į UAB „C“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o V. K. išrašė A. K. UAB „C“ 2014-03-03 pinigų priėmimo kvitą serija SE Nr. 009, kurio pagrindu V. K. gavo grynais 20 000 Lt (5792,40 Eur), kurių į įmonės kasą neįnešė. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, siekdamas savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą, jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris nurodė nukentėjusiajai A. K., kad statybos darbams pabaigti trūksta apyvartinių lėšų, ir pasiūlė nukentėjusiajai A. K. dalimis sumokėti viso buto kainą, po to V. K. pagal 2014-03-14 Priedą prie sutarties Nr. 2014/02/212-1-4.1 ir 2014-03-14 UAB „C“ pinigų priėmimo kvitą serija SE Nr. 014, kurio pagrindu asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, gavo iš nukentėjusios A. K. grynais pinigais 60 000 Lt sumą (17 377,20 Eur), kurių į įmonės kasą neįnešė; po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris nukentėjusiajai pateikė 2014-05-23 UAB „C“ pinigų priėmimo kvitą serija SE Nr. 024, kurį surašė ir pasirašė V. K., o asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, gavo iš nukentėjusios A. K. grynais pinigais dar 34 000 Lt sumą (9847,08 Eur), kurių į įmonės kasą neįnešė; po to V. K. 2014-04-01 pagal pirkimo-pardavimo sutartį A. K. rezervuotą butą pardavė UAB „Z“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuslėpė nuo nukentėjusiosios A. K., kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą ji gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „Z“, nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio vengė bendrauti su nukentėjusiąja A. K. siekiant išvengti sugrąžinti nukentėjusiajai jos sumokėtus pinigus pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. 2014/02/212-1-4.1. Tokiu būdu bendrais veiksmais su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, suklaidinęs nukentėjusiąją, V. K. apgaule įgijo didelės vertės turtą: kito asmens UAB „C“ naudai– pinigines lėšas 5 000 Lt (1448,10 Eur) ir savo naudai 114 000 Lt (33 016,68 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiai A. K. 123 500 Lt (35 768,07 Eur) žalą.
V. K. nuteistas už tai, kad jis turėdamas tikslą apgaule UAB „B“ naudai įgyti didelės vertės, svetimą, R. K. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 užimdamas UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, žinodamas, kad turtas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise UAB „B“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nepriklauso, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2014 m. balandžio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku nukentėjusiajam R. K. pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad buto kaina yra 149 000 Lt (43 153,38 Eur), tačiau jei nukentėjusysis už rezervuotą turtą sumokės 70 000 Lt (20 273,40 Eur) avansą, turto/buto kaina bus 139 000 Lt (40 257,18 Eur), žinodamas, kad UAB „C“ banko sąskaitos antstolio yra areštuotos, nutylėdamas informaciją, kad turtas (duomenys neskelbtini), pagal 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartį priklauso UAB „Z“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „B“ vardu pasirašė 2014-04-08 Preliminarią sutartį Nr. 2014.04.08, kurioje nurodė, kad UAB „B“, veikdama pagal pardavėjo UAB „C“ įgaliojimą Nr. 101, nukentėjusiajam R. K. įsipareigoja notarinės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu parduoti patalpą, esančią (duomenys neskelbtini)-13, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), buto plotas 44,52 kv. m., buto kaina 139 000 Lt (40 257,18 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2014-07-30, po to jis, veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2014-04-08 (duomenys neskelbtini), pateikė nukentėjusiajam R. K. Preliminarią sutartį Nr. 2014.04.08, nuslėpdamas, kad turtas niekada UAB „B“ nepriklausė, bei neturėdamas UAB „Z“ įgaliojimų minėtą turtą rezervuoti, po to šios sutarties pagrindu gavo iš R. K. dalį sutartos sumos – 70 000 Lt (20 273,40 Eur) į UAB „B“ DNB Nord banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); po to, 2014 m. balandžio mėnesį, jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris nurodė nukentėjusiajam R. K. atlikti rezervuoto buto/turto vertinimą UAB „P“ ir už turto vertinimą sumokėti 350 Lt (101,36 Eur), po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2014-07-30 pateikė nukentėjusiajam R. K. 2014-07-30 Priedą prie sutarties Nr. 2014-04-08, kuriuo įsipareigojo rezervuoto buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymą bei statybos darbų pabaigą perkelti į 2014-09-30, po to jis nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio vengė bendrauti su nukentėjusiuoju R. K., siekdamas išvengti sugrąžinti nukentėjusiajam sumokėtus pinigus pagal 2014-04-08 Preliminarią sutartį Nr. 2014.04.08, bei nuslėpė nuo nukentėjusiojo R. K., kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą jis gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „Z“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą R. K. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, V. K. apgaule įgijo kito asmens UAB „B“ naudai turtą – pinigines lėšas 70 000 Lt (20 273,40 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajam R. K. 70 350 Lt (20 374,76 Eur) žalą.
V. K. nuteistas už tai, kad jis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą S. A. priklausantį turtą, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 užimdamas UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris, prisistatęs UAB „C“ atstovu, 2013 m. balandžio mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną nukentėjusiajai S. A. parodė pastatą (duomenys neskelbtini), bei įtikino, kad 2013 m. gruodžio mėnesį bus pastatyti dviejų aukštų pastato 3 bei 4 aukštai, nutylėdamas informaciją, kad nors UAB „C“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso, tačiau pažeisdamas privatizavimo objekto – lopšelio-darželio, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 19 – 2013, 2013-04-10 sudarytos tarp (duomenys neskelbtini)ir UAB „C“, 13 punktą, kuriuo UAB „C“ be pardavėjo, t. y. (duomenys neskelbtini), raštiško leidimo draudžiama objektą – lopšelį-darželį, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš (duomenys neskelbtini), neturėdamas bei neketindamas gauti (duomenys neskelbtini)administracijos Miesto plėtros departamento statybos leidimų, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei pasirašė UAB „C“ vardu Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/04/26-1-3-2, kurioje nurodė, kad pardavėjas UAB „C“ nukentėjusiajai S. A. rezervuoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 3 aukštas, 2 butas, buto plotas 42,18 kv. m., buto kaina 92 796 Lt (26 875,57 Eur), bei įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminarią būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2013-12-31, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, siekdamas savo naudai įgyti svetimą turtą, pinigines lėšas, veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris pateikė nukentėjusiajai S. A. 2013-04-26 Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/04/26-1-3-2 ir 2013-05-03 UAB „C“ pinigų priėmimo kvitą serija SE Nr. 002, po to šios sutarties pagrindu gavo iš S. A. dalį sutartos sumos – 15 000 Lt (4344,30 Eur), kurių į įmonės kasą neįnešė; po to rezervuotą turtą 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „Z“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei nuo nukentėjusios S. A. nuslėpė, kad pagal 2014-04-01 Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo turtą ji gali įsigyti iki 2014-08-01 iš UAB „Z“, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą S. A. ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusiąją, V. K. savo naudai įgijo turtą – pinigines lėšas 15 000 Lt (4344,30 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajai S. A. 15 000 Lt (4344,30 Eur) žalą.
V. K. nuteistas už tai, kad jis nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 užimdamas UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, žinodamas, kad pagal 2014-04-01 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 140401-1 UAB „Z“ įsigijo visas patalpas (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio mėnesio pabaigoje tiksliai nenustatytą dieną bendrininkui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, aprodžius nukentėjusiajam Š. L. butą, kuris UAB „C“ nepriklausė, neturėdamas įgaliojimo parduoti ar rezervuoti butus ar parkavimo vietas šiuo adresu, šią informaciją V. K. nutylėjo, surašė ir pasirašė 2014-07-15 Turto rezervavimo sutartį Nr. 2014/07/15/2-1-6, pagal kurią nukentėjusiajam rezervavo butą Nr. 2, bei 2014-08-14 pasiūlė nukentėjusiajam įsigyti parkavimo vietą už 6000 Lt (1737,72 Eur), po to asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, pateikė nukentėjusiajam iš anksto V. K. UAB „C“ vardu pasirašytą 2014-08-14 Parkavimo vietos rezervacinę sutartį Nr. 08/08/14 bei iš anksto pasirašytą UAB „C“ 2014-08-08 pinigų priėmimo kvitą serija SE Nr. 029, ir šių dokumentų pagrindu gavo savo naudai iš nukentėjusiojo Š. L. 6000 Lt (1737,72 Eur) sumą grynais, kurių į įmonės kasą neįnešė, bei Š. L. parkavimo vietos nepardavė; po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris už geresnio katilo įrengimą bute nurodė nukentėjusiajam Š. L. sumokėti 2000 Lt (579,24 Eur) bei 2014-08-27 pateikė nukentėjusiajam Š. L. iš anksto V. K. pasirašytą 2014-08-27 UAB „C“ pinigų priėmimo kvitą serija SE Nr. 032, kurio pagrindu savo naudai gavo iš nukentėjusiojo Š. L. dar 2000 Lt (579,24 Eur) sumą grynais, kurių į įmonės kasą neįnešė, o žadėto katilo neįrengė ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinęs nukentėjusįjį, kartu su bendrininku V. K. savo naudai įgijo turtą – pinigines lėšas 8000 Lt (2316,96 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiam Š. L. 8000 Lt (2316,96 Eur) žalą.
V. K. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, apgaule įgijo E. S. priklausantį turtą: jis, nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 užimdamas UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, bendrai turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, žinodami, kad turtas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise UAB „C“ nepriklauso, nes yra parduotas 2014-04-01 UAB „Z“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), jie 2014 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku nukentėjusiajai E. S. parodė ir pasiūlė rezervuoti butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad buto kaina yra 179 400 Lt (51 957,83 Eur), nutylėdami informaciją, kad turtas (duomenys neskelbtini), pagal 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartį priklauso UAB Z“, V. K. melagingai nurodė E. S., kad sumokėtus pinigus persigalvojus dėl pirkimo grąžins nukentėjusiajai, taip įtikino pasirašyti rezervacinę sutartį ir V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „C“ vardu pasirašė 2014-08-10 Turto rezervavimo sutartį Nr. 08/10, kurioje melagingai nurodė, kad pardavėjas UAB „C“ nukentėjusiajai E. S. įsipareigoja parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto plotas 46 kv. m. su terasa, buto kaina nenurodyta; po to asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas yra nutrauktas jam mirus, 2014-08-10 (duomenys neskelbtini), pateikus nukentėjusiajai E. S. Turto rezervavimo sutartį Nr. 08/10, nuslepiant, kad butas 2014-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi priklauso UAB „Z“, pagal UAB „C“ sąskaitą faktūrą SE Nr. 035 paėmė iš nukentėjusiosios 5000 Eur sumą, kurių į įmonės kasą neįnešė, ir tokiu būdu dėl apgaulės suklaidinę nukentėjusiąją, V. K. su bendrininku savo naudai įgijo turtą – pinigines lėšas 5000 Eur sumą, tuo padarydamas nukentėjusiai E. S. 5000 Eur žalą.
V. K. nuteistas už tai, kad jis apgaulingai tvarkė UAB „C“ buhalterinę apskaitą, o būtent: nuo 2012-12-31 iki 2015-03-04 UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), užimdamas direktoriaus ir kasininko pareigas, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, vykdydamas kasininko pareigas, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies; 6 straipsnio 2 dalies; 16 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies; 19 straipsnio 1 dalies; 19 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 dalies bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių „Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas“ 3 dalies nuostatų ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus, siekdamas nuslėpti laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-07-31 vykdomą sukčiavimą, apgaule įgijus fizinių asmenų pinigines lėšas, skirtas atsiskaityti už butų (duomenys neskelbtini), įsigijimą, jis apgaulingai tvarkė laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31 UAB „C“ buhalterinę apskaitą, o būtent: V. K., pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>; Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 16 straipsnio 1 dalies nuostatą (2012-04-24 Įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, II. „Pinigų priėmimas ir iš mokėjimas, kasos dokumentų įforminimas“ 3 dalies nuostatą „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“, jis apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė piniginių lėšų, iš viso - 1 062 613,00 Lt (307 753,99 Eur), iš jų: 787 663,00 Lt (228 122,97 Eur), gautų į UAB „C“ banko sąskaitą, 234 200,00 Lt (67 829,00 Eur), gautų grynais pinigais pagal UAB „C“ kasos pajamų orderius, 36 750,00 Lt (10 643,53 Eur) neišdavė pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų, paimtų UAB „C“ vardu iš D. B., J. O., J. C., I. V., J. B., V. Š., V. S., A. A., P. K., A. K., Ž. B., S. S., R. B., L. K., E. Š., N. B., A. K., E. S., I. K., Z. V., S. A., V. B., R. V. ir Š. L. už butų (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaulingai tvarkė UAB „C“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „C“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. ir jo gynėjas advokatas V. Kuvšinčikov prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendį ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, perkvalifikuoti V. K. veiką iš BK 222 straipsnio į BK 223 straipsnį, panaikinti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. K. pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis, pakeisti nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos priteisimo ir sumažinti priteistą turtinės žalos sumą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinių teisinių santykių ir darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant jį užvaldyti. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Teismas padarė išvadą apie tiesioginę tyčią vykdyti sukčiavimą, remdamasis tuo, kad epizode su UAB „B“ nukentėjusiesiems A. K. ir N. K. buvo pateiktos pasirašyti sutartys, kai UAB „B“ neturėjo jokių teisių į patalpas (duomenys neskelbtini), buvo pateiktas suklastotas išrašas iš VĮ Registrų centro apie nuosavybę. Tačiau iš objekto pirkimo–pardavimo (privatizavimo) sutarties matyti, kad UAB ,,B“ įsigijo keturias negyvenamas patalpas: sandėlius ir lauko tualetą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 169–172). Todėl kategoriškai teigti, kad UAB „B“ neturėjo teisės disponuoti patalpomis (duomenys neskelbtini), negalima, tam tikros teisės UAB „B“ buvo suteiktos. Šios aplinkybės kelia abejones dėl nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, teismas, remdamasis prielaidomis, padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl VĮ Registrų centro išrašo suklastojimo kaltas V. K.. Byloje nėra duomenų, kas suklastojo šį išrašą. A. K. ir N. K. parodymai, kas jiems davė šį išrašą, yra abstraktūs ir nekonkretizuoti.
Šalies argumentai
1.2. Teismas klaidingai įvertino V. K. duotų parodymų turinį. Nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamasis pripažino, jog jau nebe pirmą kartą veikė pagal jo minėtą schemą (dalyvavimas aukcione, pradinis įnašas, pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymas, apmokėjimas iš potencialių pirkėjų gautų pinigų, tapimas savininku ir turto perleidimas pas notarą su galutiniu atsiskaitymu), neneigė, kad prieš tai ši schema, jam būnant UAB „M“ direktoriumi, nesuveikė. Teismas žodžiui ,,schema“ suteikė nepagrįstą dviprasmiškumą, šį žodį panaudojo kaip nusikalstamo modelio sąvoką, nors V. K. turėjo omenyje ekonominio ir verslo veiksmo schemą.
1.3. Teismas suteikė neginčijamą kaltinamąją reikšmę faktams, kurie gali būti vertinimai kaip prielaida prieštaringoms išvadoms. V. K. pasirašyti dokumentai – rezervacijos sutartys, kai įmonių registracijos dokumentuose ir buhalterinėje apskaitoje buvo trūkumų, klaidų, parodo, kad yra aplaidumo, perdėto pasitikėjimo požymiai, tačiau tik faktas, jog V. K. pasirašė rezervacijos sutartis su nukentėjusiaisiais, kuriems butai nebuvo parduoti ir jie prarado pinigus, nėra pakankamas išvadai, kad V. K. sukčiavo veikdamas tiesiogine tyčia. Asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl sukčiavimo tik tada, kai nustatomi trys požymiai: 1) objektyviosios tiesos iškreipimas; 2) tikslas suklaidinti nukentėjusįjį; 3) kaltininko tyčia taip veikti.
1.4. Teismas pripažino, kad galimai nusikalstamos veikos sumanytojas buvo E. J., tačiau padarė išvadą, jog jie abu (E. J. ir V. K.) veikė bendrais suderintais veiksmais, t. y. kad V. K. veikė esant susitarimui ir bendrai tyčiai. Byloje nustatyta, V. K. administracinio darbo patirties iki UAB „M“, UAB „B“, UAB „C“ neturėjo, į darbą buvo kviečiamas E. J. iniciatyva. Tuo metu V. K. buvo pakankamai jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), jokios patirties vadovo pareigose neturėjo, buhalterinės apskaitos taisyklių nežinojo. Pasak V. K., jam buvo mokamas tik atlyginimas, jis vykdė E. J. nurodymus ir neturėjo teisės priimti savarankiškus sprendimus. Nenustatyta, kad V. K. gyveno pasiturinčiai ir naudojosi pinigais, kuriuos kaip avansą mokėjo pirkėjai. Nenustatytas ir asmeninis bendravimas su E. J., t. y. kad jie kartų leistų laiką ne tik darbovietėje, atostogautų. Priešingai, jie bendravo tik darbo klausimais, jų pažintis buvo paviršutiniška. Nors BK 182 straipsnyje numatyta, kad turtas ar turtinės teisės gali būti įgytos kitų asmenų naudai, teismas privalėjo objektyviai patikrinti įrodymus, kada susiformavo tyčia įgyti turtą kitų asmenų naudai, kokia forma išreikšta tyčia, ar tyčia buvo konkreti ar kaltininko aplaidumas leido praturtėti tretiesiems asmenims. E. J. buvo naudinga (patogu), kad V. K. vykdo jo nurodymus, neužduoda klausimų, yra paklusnus darbuotojas, atliekantis techninį darbą, nesiorientuoja įstatymuose, nekritiškas, neiniciatyvus, neišmano verslo, nesugeba matyti problemų ir priimti savarankiškus sprendimus. Tai įrodo, kad E. J. ir V. K. tikslai skyrėsi. V. K. buvo samdomas darbuotojas, norėjo turėti darbą, o E. J. planavo visiškai kitą rezultatą – naudojosi pinigais, pirko prabangius automobilius, važinėjo į užsienį, žaidė kazino. E. J. buvo idėjų generatorius ir iniciatorius, kūrė verslo planus, kurių su V. K. neaptarinėjo. E. J. pats priimdavo sprendimus, įtikinėjo klientus pasirašyti sutartį, buvo neblogas psichologas ir mokėjo paveikti klientą, kad jis patikėtų ir pasirašytų sutartį. Šias aplinkybes patvirtino beveik visi nukentėję asmenys, kurie parodė, kad bendravo tik su E. J., mokėjo jam pinigus, E. J. mokėjo gražiai pasakoti apie planus, rodė patalpas, rezervavimo sutartyse jau buvo V. K. parašas, prisistatinėjo kaip patalpų (duomenys neskelbtini) savininkas, o V. K. yra tik E. J. padėjėjas ir statytinis (apeliaciniame skunde cituojami nukentėjusiųjų parodymai, susiję su jų bendravimu su E. J. ir V. K.). Tačiau teismas nukentėjusiųjų parodymus vertino subjektyviai, įtraukdamas į nuosprendį kaltinančius fragmentus, sistemiškai nevertino jų visumos. Liudytojas D. B. (buvęs UAB „C“ akcininkas) parodė, kad E. J. tvarkė visus dokumentus, neturėjo lėšų, siūlė sudaryti rezervacines sutartis, bet liudytojui tokia veikla atrodė neteisėta, todėl jis išėjo iš bendrovės. Pasak šio liudytojo, V. K. neturėjo sprendimo balso, pasitikėjo E. J., aklai vykdė jo nurodymus, buvo jaunas.
1.5. Nuosprendyje suformuota bendra nuomonė, kad UAB „B“ ir UAB „C“ veikla buvo vykdoma netinkamai. Iš šios tezės teismas padarė nepagrįstą išvadą apie V. K. tiesioginę tyčia sukčiauti. Liudytojas R. D. (UAB „C“ bankroto administratorius), patvirtindamas įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, konstatavo, kad didelės pinigų sumos panaudotos ūkinei veiklai. Tai reiškia, kad UAB „C“ iš dalies vykdė savo veiklą, V. K., kaip įmonės direktorius, stengėsi atlikti savo pareigas, o tokie faktai leidžia kitaip vertinti V. K. veiksmus nei vertino teismas ir įrodo V. K. tyčios kryptingumą – organizuoti bendrovių veiklą. Teismas iš aplaidaus (apgaulingo) buhalterinės apskaitos fakto ir fakto, kad V. K., pasirašinėjo rezervacijos sutartis, padarė nepagrįsta išvadą, jog V. K. veikė tiesiogine tyčia sukčiauti. Svarbu atskirti, V. K. turėjo tyčią sukčiauti ar jo aplaidumas, neprofesionalumas ir pasyvumas leido atsirasti neigiamiems padariniams. Teismas neteisingai interpretavo V. K. 2020–2021 m. duotus parodymus dėl 2012–2014 m. įvykių, t. y. kad jis neneigia, jog buvo abejonės dėl E. J. veiksmų teisėtumo, tačiau teismas nepagrįstai suteikė V. K. abejonėms tiesioginės tyčios reikšmę. E. J. ir V. K. tyčia skyrėsi – E. J. siekė gauti neteisėtų pajamų ir apgaulės būdu pasisavinti svetimą turtą, o V. K. siekė dirbti pagal faktiškai suteiktus jam įgaliojimus. V. K. bendravimas su klientais, pastangos, kad sutarčių sąlygos būtų įvykdytos, rodo, kad jis stengėsi veikti bendrovės ir klientų naudai. V. K. pasirašė keletą laidavimo sutarčių, kuriomis prisiėmė asmeninę atsakomybę atsakyti butų pirkėjams, jeigu UAB „C“ neįvykdys prievolės pagal rezervavimo sutartis. V. K. pasirašinėjo rezervavimo sutartis E. J. nurodymu. Iš nukentėjusiųjų parodymų nenustatyta, kad V. K. įkalbinėtų ir veiktų nukentėjusiuosius priimti sprendimą dėl sutarties pasirašymo, iškraipydamas objektyviąją tiesą, suklaidindamas nukentėjusiuosius. Nėra pagrindo pripažinti, kad V. K. turėjo tiesioginę tyčią apgaulės būdu savo ar kito asmens naudai įgyti svetimą turtą. Apie V. K. tyčią teismas sprendė remdamasis prielaidomis ir spėliojimais, priskirdamas V. K. veiksmus, kuriuos atliko miręs E. J.. Teismas, pagrįsdamas savo išvadas dėl bendrininkavimo, rėmėsi kasacinio teismo nutartimis bylose, kurios skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, jos susijusios su smurtinio pobūdžio veikomis, o tokiu atveju bendrininkavimo įrodinėjimas turi ypatumų. Byloje nėra objektyvių duomenų apie susitarimą tarp R. J. ir V. K. dėl nusikalstamos veikos. E. J. ikiteisminio tyrimo metu pasislėpė Rusijos Federacijoje ir mirė. Apie susitarimą ir tiesioginę tyčią vykdyti sukčiavimą teismas sprendžia analizuodamas BK 222 straipsnį, todėl nuosprendyje yra aiški logika, kad jeigu vykdomas apgaulingas apskaitos tvarkymas, tai reiškia, jog V. K. turėjo tiesioginę tyčią sukčiauti.
Šalies argumentai
1.6. Išvadą dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnyje, padarymo teismas padarė remdamasis liudytojų M. Č., R. D. ir I. V. parodymais, kad nuolat trūko dokumentų, nebuvo sąskaitų, sunku buvo jas išgauti, matydavo, kad buvo kažkokie mokėjimai, bet nebuvo sąskaitų, sunku buvo bendrauti, nes neatsakydavo į elektroninius laiškus, trūkdavo bendrovės apskaitos dokumentų, sąskaitų, pirkimo čekių, banko sąskaitų išklotinių, V. K. UAB „C“ dokumentus pateikdavo netvarkingus, ne laiku ir tik jį paraginus, kad tai privaloma pateikti. Šių liudytojų parodymų turinys atskleidžia ne tyčinę apgaulę, o aplaidumą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių V. K. aktyvius ir tyčinius veiksmus apgaulingai tvarkyti buhalteriją, institucijoms nebuvo pateikta klaidinanti informacija, netikri dokumentai. Teismas, nustatęs aiškius požymius dėl aplaidumo pagal BK 223 straipsnį, netinkamai V. K. veiksmus pagal BK 222 straipsnį ir dėl to padarė neteisingą išvadą dėl tiesioginės tyčios sukčiauti.
1.7. Bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje. Nusikalstama veika padaryta 2011–2014 metais. Teismas pripažino, kad E. J. buvo nusikalstamų veikų organizatorius. V. K. yra charakterizuojamas teigiamai, neteistas, jo kaip bendrininko forma ir rūšis – aplaidumas, nerūpestingumas, pareigų nevykdymas, pasyvumas ir pan. Teismas nenustatė V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nors V. K. visiškai pripažįsta kaltę dėl BK 223 straipsnyje numatytos veikos padarymo. Teismo motyvai skirti laisvės atėmimo bausmę yra nepakankami ir prieštaringi. Be to, už atskiras veikas teismas V. K. skyrė nuo 6 mėnesių iki 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, o tai parodo, kad teismas pripažino, jog nusikalstamų veikų pavojingumas nedidelis, ir įžvelgė galimybę atidėti bausmės vykdymą. Teismas nuosprendyje nurodė, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti paskyrus švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą bausmę ar atidėjus bausmės vykdymą, bet V. K. skirtos mažesnės nei bausmės vidurkis bausmės. Tai, kad nuteistasis nesiėmė jokių veiksmų nuostoliams kompensuoti, negali būti vertintina kaip pagrindas skirti laisvės atėmimo bausmę. Be to, žala padaryta daugiau nei 20 nukentėjusiųjų, V. K. paskirta beveik 6 metų laisvės atėmimo bausmė, todėl jos atlyginimas tampa sudėtingesnis.
1.8. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, būtina įvertinti ne tik ieškinių pagrįstumą, bet ir V. K. ir nukentėjusiųjų veiksmus. Kadangi kaltininko elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, priimdamas nuosprendį teismas galėjo atsižvelgti į tai, kad nukentėjusiems asmenims žala padaryta iš esmės E. J. veiksmais ir priimti sprendimą dėl civilinių ieškinių dydžio mažinimo. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, ar nukentėjusieji elgėsi apdairiai, protingai. Apgaulė nukentėjusiųjų atžvilgiu nebūtų panaudota, jei nukentėję asmenys būtų atidžiai tikrinę pirminius dokumentus. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų dėl neturtinės žalos padarymo, todėl teismas nepagrįstai priėmė sprendimą tam tikriems asmenims atlyginti neturtinę žalą.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai V. K. pripažino kaltu už sukčiavimą (BK 182 str.), nustatęs jo veiksmuose tiesioginę tyčią sukčiauti. Be to, nepagrįstai V. K. veiką, susijusią su buhalterinės apskaitos tvarkymu, kvalifikavo pagal BK 222 straipsnį, kaip apgaulingą tvarkymą, nes, pasak apeliantų, V. K. buhalterinę apskaitą tvarkė aplaidžiai (BK 223 str.). Apeliantai taip pat nesutinka su bausmės skyrimu V. K. ir civilinių ieškinių išsprendimu.
Dėl sukčiavimo
Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule yra sukčiavimą kvalifikuojantis požymis (BK 182 str. 2 d.). Objektyvieji sukčiavimo požymiai: 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas, BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Pagal teismų praktiką apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-648/2019, 2K-166-895/2019, 2K-108-788/2018, 2K-188-719/2018, 2K-453-648/2016 ir kt.). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92-648/2019, 2K-108-788/2018). Sukčiavimo subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia, kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017, 2K-303-693/2019 ir kt.).
V. K. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde iš esmės neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių dėl butų pardavimo nukentėjusiesiems, tačiau kaltės dėl sukčiavimo nepripažįsta, šią savo poziciją motyvuodamas tuo, kad neturėjo tyčios sukčiauti, tikėjosi, jog su nukentėjusiais sudaromos sutartys bus įvykdytos. Jis apgaulės nenaudojo, o jeigu nukentėjusieji ir buvo suklaidinti, tai tik dėl E. J. kaltės. Jokio susitarimo suklaidinti nukentėjusiuosius su E. J. nebuvo, jis pats (V. K.) nukentėjusiųjų neįkalbinėjo priimti sprendimų dėl sutarčių pasirašymo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. J. atliktus veiksmus priskyrė jam, kuris iš esmės buvo tik samdomas nepatyręs vadovas ir vykdė E. J. nurodymus.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, tačiau nesutinka su argumentais, jog V. K. nagrinėjamoje situacijoje neveikė tiesiogine tyčia. Apeliaciniame skunde tiesioginės tyčios nebuvimas V. K. veiksmuose pirmiausia analizuojamas epizode dėl turto (duomenys neskelbtini). Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas savo išvadą apie tiesioginę tyčią padarė remdamasis tuo, kad A. K. ir N. K. buvo pateiktos pasirašyti sutartys, kai UAB „B“ neturėjo jokių teisių į minėtas patalpas, be to, šiems asmenims buvo pateiktas suklastotas VĮ Registrų centro išrašas apie UAB „B“ nuosavybę į šį turtą. Apeliantai mano, kad UAB „B“ buvo įsigijusi keturias negyvenamąsias patalpas: sandėlius ir lauko tualetą (duomenys neskelbtini), todėl negalima teigti, jog UAB „B“ neturėjo teisės disponuoti patalpomis (duomenys neskelbtini) Šie apeliantų argumentai yra visiškai nepagrįsti, todėl atmetami. Iš bylos medžiagos matyti, kad patalpos (duomenys neskelbtini), 2011-11-08 preliminarios turto pirkimo–pardavimo sutarties, kuria UAB „B“, atstovaujama direktoriaus V. K., įsipareigojo parduoti, o N. K. – pirkti butą (duomenys neskelbtini), be to, UAB „B“ įsipareigojo pabaigti apdailos darbus ir pakeisti patalpų naudojimo paskirtį, sudarymo metu UAB „B“ nepriklausė. Apeliantai yra teisūs teigdami, kad UAB „B“ iš (duomenys neskelbtini)įsigijo keturias negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina sutartis dėl privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo), tačiau tai nėra minėtos patalpos (duomenys neskelbtini). Iš 2014-07-09 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad šios patalpos nuo 2008-04-09 iki 2012-05-17 nuosavybės teise priklausė savivaldybei, o vėliau – UAB „K“. Pažymėtina, kad V. K. tik 2013-02-22 pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybei prašymą privatizuoti butą (duomenys neskelbtini), motyvuodamas tuo, kad UAB „B“ prieš pusantrų metų įsigijo šalia esančias patalpas. (duomenys neskelbtini)2014-07-31 pranešime nurodė, kad savivaldybė, gavusi minėtą prašymą, net negalėjo vykdyti šio buto privatizavimo. Be to, iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad N. K. 2011-11-08 sumokėjo 34 500 Lt avansą už minėtą butą, o V. K. pasirašė, kad pinigus gavo. Apeliantai daug dėmesio skiria suklastotam VĮ Registrų centro išrašui apie UAB „B“ nuosavybę į šį turtą, teigdami, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad būtent V. K. suklastojo šį išrašą. Pažymėtina, kad tiek kaltinime, tiek skundžiamo nuosprendžio dalyje, kurioje nustatytos pasitvirtinusios aptariamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, nėra nurodyta, kad apgaulei prieš N. K. panaudoti buvo naudojamas minėtas išrašas. Kita vertus, kaip nurodė A. ir N. K., prieš sudarant preliminariąją sutartį, jiems buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, kad minėto buto savininkė yra UAB „B“. Šiuo atveju neturi reikšmės, kas būtent suklastojo šį išrašą. Svarbu, kad pats V. K. pripažino, kad preliminariosios sutarties, pagal kurią N. K. sumokėjo avansą, pasirašymo metu jis žinojo, jog tos patalpos UAB „B“ nepriklauso. Jo teigimu, UAB „B“ veikė tokiu principu: dalyvauja aukcione, moka pradinį įnašą (pastaba – kai laimi aukcioną), pasirašo pirkimo–pardavimo sutartį, tuomet iš potencialių pirkėjų surinktų pinigų atsiskaito už turtą ir tampa savininke, o vėliau pas notarą sudaromos sutartys su minėtais pirkėjais. Jo teigimu, (duomenys neskelbtini), buvo daug mažų objektų, kuriuos UAB „B“ laimėjo, viskas buvo gerai su pirmu aukštu, tačiau antro aukšto savivaldybė neleido privatizuoti. Taigi, UAB „B“, atstovaujama V. K., sudarė turto (duomenys neskelbtini), preliminariąją sutartį ir avansu gavo pagal jį pinigus net nepateikusi prašymo dėl šio turto privatizavimo (minėta, kad toks prašymas buvo pateiktas tik 2013-02-22 ir net negalėjo būti patenkintas). V. K. pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad jis tikėjo šiuo projektu, kuris grindžiamas V. K. nurodytu minėtu UAB „B“ veiklos principu, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad dėl kitų (duomenys neskelbtini), esančių patalpų bent buvo pradėtas privatizavimo procesas, kai tuo metu apie turto (duomenys neskelbtini), privatizavimą nebuvo net kalbos. Todėl V. K. kreipimasis į savivaldybę su paklausimu praėjus metams nuo preliminarios sutarties sudarymo paneigia jo deklaruojamo įsitikinimo, kad jis tikėjo šio projekto sėkme, nuoširdumą. Jis, būdamas UAB „B“ vadovu, puikiai žinojo tikrąją bendrovės padėtį, todėl suvokė, kad UAB „B“ neturi piniginių lėšų ir nėra šio turto savininkė, o iš A. ir N. K. gautos lėšos nebus panaudotos šio turto statyboms, nes nebuvo prasmės investuoti į turtą, kuris nepriklausė ir nebuvo aišku, ar priklausys UAB „B“. Taigi, sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju V. K. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios sukčiauti, nėra pagrindo.
Apeliantai be pagrindo abejoja pirmosios instancijos teismo nurodyta teismų praktika, susijusia su bendrininkavimo institutu. Nors skundžiamame nuosprendyje cituojamos kasacinės nutartys yra priimtos bylose, nebūtinai susijusiose su sukčiavimu, tačiau tai yra bendro pobūdžio išaiškinimai, kurie tinka ir šiai bylai. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 str. 1 d.). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką.
Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nors galimai nusikalstamos veikos sumanytojas buvo E. J., tačiau jie abu (su V. K.) veikė bendrais suderintais veiksmais. Neįgiję nuosavybės teisės, paskelbė apie parduodamą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), E. J. su potencialiais pirkėjais susitiko vietoje, rodė neva parduodamą pastatą, aptarė kainą, informavo apie pirkėjus V. K., kuris žinojo apie derybas, girdėjo jų pokalbius, pats atspausdino preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį ir ją pasirašė kaip UAB „B“ vadovas, t. y. ne tik neinformavęs A. ir N. K. apie reikšmingas aplinkybes, bet ir sutartyje nurodydamas melagingus duomenis, todėl nenustatyta pagrindo abejoti, kad V. K. veikė esant susitarimui ir bendrai tyčiai.
Apeliaciniame skunde, kalbant apie turtą (duomenys neskelbtini), daug dėmesio skiriama V. K. veiksmų, pasirašant su nukentėjusiaisiais rezervavimo ar preliminariąsias sutartis, vertinimui. Apeliantai pripažįsta, kad V. K. veiksmuose buvo aplaidumo, perdėto pasitikėjimo požymių, tačiau mano, jog vien faktas, kad jis pasirašė rezervavimo sutartis su nukentėjusiaisiais, kuriems butai nebuvo parduoti ir šie prarado pinigus, nėra pakankamas išvadai, jog jis sukčiavo veikdamas tiesiogine tyčia. Apeliantai įrodinėja, kad viskam vadovavo ir su nukentėjusiaisiais vedė derybas E. J., o V. K. buvo tik statytinis, neturintis vadovo patirties, jauno amžiaus, dirbantis tik už atlyginimą, nepriimantis savarankiškų sprendimų.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl V. K. antraeilio vaidmens vedant derybas su nukentėjusiaisiais kaip potencialiais butų pirkėjais. Iš byloje apklaustų nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad būtent E. J. rodė butus nukentėjusiesiems, kurie su juo aptardavo kainą ir sąlygas. Tačiau pačias sutartis pasirašinėjo jau V. K.. Atlikęs nukentėjusiųjų parodymų analizę, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog V. K. tik epizodiškai dalyvavo sudarant su nukentėjusiaisiais sutartis, nebandė jų klaidinti. Tačiau šie nukentėjusiųjų parodymai, kurie akcentuojami ir apeliaciniame skunde, nepaneigia V. K. veiksmuose tyčios sukčiauti. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, kad nepaisant to, jog nukentėjusiesiems būtent E. J. pasirodė viskam vadovaujantis, V. K. dalyvavo kiekviename iš sandorių. Jis nebendravo tiesiogiai su visais nukentėjusiaisiais, tačiau pasirašė butų rezervacines sutartis, papildomas sutartis, priedus, ruošė dokumentus, matė, kad pirkėjai moka pinigus (pavedimu ir grynaisiais), matė sutartyse nurodytus nerealius statybų ir nuosavybės įteisinimo terminus, žinodamas, kad UAB „C“, kurios vadovas buvo, neturi nei nuosavo turto, nei lėšų. V. K. pats pripažino, kad dėl objekto (duomenys neskelbtini), buvo surasta bendrovė be įsipareigojimų, jos akcininku, turėjusiu 50 proc. akcijų, tapo D. B., su kuriuo bendravo E. J.. Ši bendrovė (UAB „C“) dalyvavo aukcione dėl pastato (duomenys neskelbtini), kurį laimėjo. Tai buvo apleistas buvęs vaikų darželis, tačiau E. J. iškart patalpino skelbimus, kad bus 4 aukštų namas. (duomenys neskelbtini) už pastatą reikėjo sumokėti virš 300 tūkst. Lt ir dar virš 1,5 mln. Lt – už žemės sklypą. Už pastatą su (duomenys neskelbtini)buvo atsiskaityta, o už žemės sklypą – ne. Buvo nuspręsta pastatą rekonstruoti, padalinti į atskiras patalpas ir parduoti kaip butus. Kai pirmi žmonės pradėjo mokėti pinigus, prasidėjo darbai. D. B. buvo nepatenkintas, kad vyksta pardavimai ir sakė V. K., kad šis neklausytų E. J.. Tačiau jis (V. K.) klausė E. J.. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas D. B., kuris paaiškino, kad viena iš priežasčių, kodėl jis pasitraukė, yra tai, kad jie norėjo imti pinigus už rezervacines sutartis. E. J. siūlė rezervuoti ir pardavinėti butus, nors tuo metu UAB „C“ tik laimėjo aukcioną, bet neturėjo teisės nei į pastatą, nei į žemės sklypą. Kadangi jo (liudytojo) niekas neklausė, jis pasitraukė iš įmonės veiklos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad V. K., nepaisydamas nei D. B. įspėjimų, nei savo paties neigiamos patirties ankstesniuose panašiuose projektuose, neatsisakė vystyti projekto pagal jau minėtą veiklos principą (schemą). V. K. parodė, kad pasirašinėjo rezervacines sutartis, nes tikėjo, kad ateis investuotojai ir taip gaus pinigų žemės sklypui, nors investuotojų realiai nebuvo ieškoma. Kodėl, kaip teigia pats V. K., jis toliau pasitikėjo E. J., paaiškinti negalėjo. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „C“ 2012-12-02 pripažinus aukciono laimėtoja, buvo sumokėtas tik pradinis įnašas, o jau po kelių mėnesių buvo paskelbtas pranešimas apie parduodamus butus. Nors apeliaciniame skunde nuosekliai neigiama, kad V. K. neturėjo išankstinės tyčios neparduoti butų, tačiau iš bylos duomenų nematyti, kuo jis grindė tokį savo tikėjimą, kad turtas tikrai pereis bendrovės nuosavybėn. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad UAB „C“ laimėjo aukcioną, kai neturėjo jokio turto, piniginių lėšų, o sumokėjo iš skolintų lėšų tik pradinį įnašą – 30 000 Lt, per 5 dienas nuo privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo turėjo sumokėti dar 323 809,52 Lt už pastatus ir per 30 dienų – 1 187 301,59 Lt už žemės sklypą. V. K., būdamas UAB „C“ vadovu, pasirašydamas pirmąsias rezervacines sutartis, matė, kiek į bendrovės sąskaitą sumokėta piniginių lėšų, taigi suvokė, kad šių lėšų nepakaks ne tik butams suformuoti, įrengti, netgi atlikti paprastojo remonto darbus, bet ir atsiskaityti su (duomenys neskelbtini)už privatizuojamą turtą. Pritartina skundžiamo nuosprendžio išvadai, kad tokie V. K. veiksmai nesudaro pagrindo manyti, jog jo tikslas buvo įvykdyti rezervacines sutartis. Paminėtina ir tai, kad su kai kuriais nukentėjusiaisiais buvo sudarytos rezervacinės sutartys dėl butų neva planuojamuose statyti 3 ir 4 aukštuose, nors tuo metu nebuvo jokio pagrindo tikėtis, kad bendrovė turės galimybę išpirkti turtą ir gauti statybos leidimą minėtų aukštų statybai. Pirmosios instancijos teismas iš sudaromų rezervacinių sutarčių skaičiaus ir tempo, atsirandančių vis patrauklesnių pasiūlymų (papildomi aukštai, terasos), žemesnė kaina su sąlyga, kad bus sumokėtas didesnis avansas ir kt. padarė pagrįstą išvadą, jog buvo siekiama bet kokia kaina pritraukti kuo daugiau klientų, nepaisant to, kad situacija bendrovėje tik blogėjo. Pažymėtina, kad V. K., kaip UAB „C“ vadovas, pasirašydamas minėtas sutartis, negalėjo nežinoti minėtų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad su (duomenys neskelbtini)2013-04-10 pasirašytoje privatizavimo objekto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties 13 punkte buvo numatytas draudimas be (duomenys neskelbtini)raštiško leidimo objektą perleisti iki visiško atsiskaitymo su (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, V. K. dar pasirašė keliolika rezervacinių sutarčių su nukentėjusiaisiais. Dalis tokių sutarčių buvo pasirašytos net gavus (duomenys neskelbtini)įspėjimą, kad sutartis bus nutraukta dėl jos sąlygų nevykdymo. Šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad V. K. suvokė, jog UAB „C“ neįvykdys nei pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su (duomenys neskelbtini), nei rezervacinių sutarčių, kadangi ir tuomet bendrovė absoliučiai neturėjo finansinių galimybių jas įvykdyti. Šiame kontekste vertinti V. K. veiksmus tik kaip aplaidžius nėra pagrindo. Minėtos aplinkybės ir byloje surinkti įrodymai patvirtina tiek V. K. bendrininkavimą su E. J., tiek jų bendrą tiesioginę tyčią, todėl apeliantų argumentai, kuriais bandoma paneigti V. K. veiksmuose tiesioginės tyčios buvimą, atmetami kaip nepagrįsti. Taigi V. K. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnį.
Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją, priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas aptariamo straipsnio prasme – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, pvz., dvigubos buhalterijos vedimas, ūkinių ir finansinių operacijų nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan. Apgaulingai įmonės buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – kai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Suformuotoje nuoseklioje teismų praktikoje išaiškinta, realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia – BK 222 straipsnio prasme – nusikalstamų padarinių buvimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).
V. K. buvo kaltinamas ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas padaręs BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. apgaulingai tvarkęs UAB „B“ ir UAB „C“ buhalterinę apskaitą. Apeliaciniu skundu prašoma šią jo veiką perkvalifikuoti į BK 223 straipsnio 1 dalį, t. y. aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, kuris priskirtinas prie neatsargių nusikalstamų. Pažymėtina, kad dėl šio klausimo yra pasisakyta skundžiamame nuosprendyje. Jame nurodyta, kad V. K. pripažino kaltę dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, neneigė kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, tačiau iš jo parodymų matyti, jog jis savo veiksmus vertina kaip aplaidų, o ne apgaulingą minėtų bendrovių buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad V. K. būtent apgaulingai, o ne aplaidžiai tvarkė UAB „B“ ir UAB „C“ buhalterinę apskaitą grindė liudytojų M. Č. (UAB „B“ buhalterio), R. D. (UAB „C“ bankroto administratoriaus), I. V. (UAB „O“, kuri pagal sutartį tvarkė UAB „C“ buhalterinę apskaitą, buhalterė), parodymais. Liudytojas M. Č. parodė, kad jam nuolat trūko dokumentų, nebuvo sąskaitų, sunku buvo jas gauti, matydavo kažkokius mokėjimus, bet nebuvo sąskaitų, su V. K. buvo sunku bendrauti, nes visada trūkdavo apskaitos dokumentų, sąskaitų, pirkimų čekių, banko sąskaitų išklotinių. Liudytojo R. D. teigimu, jis UAB „C“ bankroto pradžioje reikalavo iš V. K. dokumentų, kuriuos vadovas privalėjo perduoti administratoriui, tačiau jie nebuvo pateikti arba buvo pateikta tik maža dalis, jis kreipėsi į buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančias įmones, kurios perdavė dokumentus, kuriuos turėjo, tačiau tai buvo ne visi dokumentai, nes peržiūrėjus turimus dokumentus nustatyta, kad trūksta dokumentų, pagrindžiančių išlaidas. Pasak liudytojos I. V., V. K. UAB „C“ dokumentus pateikdavo netvarkingus ir ne laiku, o tik jį paraginus, o 2014 m. V. K. jai pranešė, kad kai kurie dokumentai sudegė. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šių liudytojų parodymų turinys atskleidžia ne aplaidumą, o tyčinę apgaulę vedant minėtų bendrovių buhalterinę apskaitą. Kadangi V. K. sistemingai neįtraukdavo į buhalterinę apskaitą nukentėjusiųjų pagal rezervacines sutartis mokamus avansus, išiminėjo iš bendrovių sąskaitų grynuosius pinigus ir, jo paties teigimu, perduodavo E. J., šių pinigų perdavimo niekaip neįformindamas, nors, liudytojų teigimu, jam nuolat buvo primenama apie reikalingų buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimą buhalteriams, jo kaltės forma, kaip teisingai nustatyta skundžiamame nuosprendyje, negali būti laikoma neatsargia. Priešingai, iš šių aplinkybių matyti, kad jis apgaulingai tvarkė bendrovių buhalterinę apskaitą, siekdamas nuslėpti vykdomą sukčiavimą.
Dėl bausmės
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimu (iki trejų metų). BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje – tik laisvės atėmimas (iki aštuonerių metų). BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda, areštas, laisvės atėmimas (iki ketverių metų). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes, tarp jų V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jo asmenybę (neteistas, vieną kartą (2016 m.) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą, daug kartų baustas administracine tvarka, dažniausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra), parinko griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį už kiekvieną iš nusikaltimų pagrįstai nustatydamas mažesnį negu sankcijos vidurkis.
Apeliaciniu skundu prašoma skirti nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Visgi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (o nuteistasis jų padarė net keturiolika) baudžiamasis įstatymas numato išimtinai laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Šioje byloje nebuvo pagrindo V. K. taikyti BK 62 straipsnio nuostatas (nėra visų įstatyme numatytų formalių sąlygų), taip pat BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Vis dėlto, bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti grindžiamas išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje tokių išimtinių aplinkybių nenustatyta. Jų nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Taigi apeliantų prašymas skirti V. K. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai taip pat akcentuoja aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas, už atskiras veikas skirdamas V. K. laisvės atėmimo bausmes nuo 6 mėnesių iki 2 metų ir 2 mėnesių, aiškiai pripažino, kad V. K. padarytų veikų pavojingumas nedidelis ir, apeliantų teigimu, įžvelgė galimybę atidėti bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad nors V. K. už atskiras veikas paskirta didžiausia laisvės atėmimo bausmė neviršija 2 metų ir 2 mėnesių, šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsniu, buvo subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 11 mėnesių. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, dalinio sudėjimo būdu bendrindamas paskirtas bausmes už atskirus BK 182 straipsnio 2 dalyje (14 veikų) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) numatytus nusikaltimus, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės (2 metai ir 2 mėnesiai) pridėjo ne mažiau kaip po 3 mėnesius už kiekvieną likusią nusikalstamą veiką, todėl paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams ir 11 mėnesių. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas taikė BK 63 straipsnio 4 dalies redakciją, įsigaliojusią nuo 2017-10-06 (2017-09-28 įstatymas Nr. XIII-653, TAR, 2017, Nr. 2017-15859), kurioje nurodyta, jog pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis yra 3 mėnesiai (BK 50 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad V. K. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo pirminė BK 63 straipsnio 4 dalies redakcija, kurioje nebuvo numatyta, jog pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju V. K. taikytinas veikų padarymo metu galiojęs teisinis reglamentavimas, pagal kurį pridedamos bausmės, paskirtos už kiekvieną už nusikalstamų veikų, dalis gali būti mažesnė nei 3 mėnesių laisvės atėmimas.
Pažymėtina, kad beveik visos šioje byloje V. K. inkriminuotos sukčiavimo veikos, išskyrus veiką prieš nukentėjusįjį A. K., buvo padarytos iš esmės panašiomis aplinkybėmis, apgaule siūlant nukentėjusiesiems įsigyti įvairius butus tame pačiame objekte (duomenys neskelbtini). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu bendrinant už atskiras veikas paskirtas bausmes, nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirta galutinė subendrinta bausmė, kurios dydis – 5 metai ir 11 mėnesių laisvės atėmimas, yra aiškiai per griežta, nes nėra adekvati padarytų veikų pavojingumui, taip pat prieštarauja proporcingumo ir teisingumo principams. Atsižvelgiant į V. K. jauną amžių ir antraeilį vaidmenį vykdant sukčiavimo veikas, teistumo nebuvimą, tą aplinkybę, kad nuo veikų nukentėjusiesiems padarymo praėjo didelis laiko tarpas, teisėjų kolegijos vertinimu, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės (2 metai ir 2 mėnesiai) turi būti pridedama po 2 mėnesius už kiekvieną likusią BK 182 straipsnio 2 dalyje (13 veikų) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) numatytą veiką. Tokiu atveju nuteistajam skirtina galutinė subendrinta 4 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Būtent ši bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Šiuo metu nuo 2020-07-01 galiojanti BK 75 straipsnio redakcija (2019-06-27 įstatymas Nr. XIII-2263, TAR, 2019, Nr. 2019-11177), kuri kaip nuteistojo teisinę padėtį švelninantis baudžiamasis įstatymas, taikytina V. K., nenumato galimybės atidėti bausmės vykdymo už sunkų nusikaltimą (BK 75 str. 2 d.). Tačiau BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Dalinio bausmės vykdymo atidėjimo esmė – nustatoma nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Bausmės vykdymas iš dalies gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti nuteistajam V. K. dalinį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Minėta, kad nuteistasis nėra teistas, nusikalstamas veikas padarė būdamas pakankamai jauno amžiaus, jo vaidmuo veikų padaryme buvo antraeilis, šiuo metu dirba. Tenkinus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, iš nuteistojo nukentėjusiesiems yra priteistos didelės turtinės ir neturtinės žalos sumos, todėl ir patys nukentėjusieji yra suinteresuoti, kad nuteistasis kuo greičiau, po bausmės dalies atlikimo, turėtų galimybę dirbti ir iš uždirbtų pinigų pradėti atlyginti jiems žalą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis, nors tik iš dalies pripažino kaltę dėl sukčiavimo nukentėjusiųjų atžvilgiu, pirmosios instancijos teisme neginčijo nukentėjusių pareikštų civilinių ieškinių, t. y. pripažino, kad savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. K. suprato padarytų veikų pavojingumą, nesistengia išvengti žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, tikslinga iš dalies atidėti bausmės vykdymą, suteikiant kaltinamajam galimybę, atlikus dalį bausmės, įsidarbinti ir pradėti atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje dalyje nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į V. K. padarytų nusikaltimų pobūdį (nusikaltimais nukentėjusiesiems padaryta didelė turtinė žala), nagrinėjamu atveju nuteistajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant nuteistąjį iki likusios neatliktos bausmės atidėjimo termino pabaigos atlyginti bent po 30 proc. kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteistos turtinės žalos. Be to, nuteistajam skirtinas BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatytas įpareigojimas, atlikus dalį bausmės, pradėti dirbti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti V. K., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, taip pat sudaryti jam sąlygas gauti pajamų, kurios reikalingos jo padarytai žalai atlyginti.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 str.). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 str.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019).
Nagrinėjamu atveju civilinius ieškinius, kaip atskirus procesinius dokumentus, pateikė ne visi nukentėjusieji. Tačiau visi nukentėjusieji, išskyrus A. K., ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė priteisti iš kaltų asmenų jiems padarytą turtinę žalą, kurią grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis ir įrodymais, kuriais grindžiamas ir kaltinimas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė teisingą išvadą, kad tai, jog dalis nukentėjusiųjų nėra pareiškę civilinių ieškinių, kaip atskirų procesinių dokumentų, nekliudo teismui išspręsti turtinės žalos atlyginimo klausimą. Apeliaciniame skunde ši pirmosios instancijos teismo išvada nėra ginčijama, tiesiog prašoma sumažinti teismo priteistą turtinės žalos sumą. Šis prašymas grindžiamas tuo, kad sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą būtina įvertinti paties V. K. ir nukentėjusiųjų veiksmus, t. y. V. K. elgesys buvo ne vienintelė turtinės žalos atsiradimo priežastis, ji (žala) nukentėjusiesiems padaryta iš esmės E. J. veiksmais, be to, patys nukentėjusieji nesielgė kaip protingi ir apdairūs asmenys, nes apgaulė prieš nukentėjusiuosius nebūtų panaudota, jeigu jie būtų atidžiai tikrinę jiems teikiamus dokumentus. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
Byloje nustatyta, kad turtinė žala nukentėjusiesiems padaryta bendrais V. K. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, t. y. E. J., veiksmais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.279 straipsnio 1 dalį, bendrai padarę žalos asmenys atsako solidariai. Solidarioji skolininkų pareiga reglamentuojama CK 6.6 straipsnyje, kurio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Solidarioji prievolė grindžiama principu „vienas už visus, visi už vieną“. Šis principas leidžia kreditoriui (šiuo atveju – nukentėjusiajam) reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo tiek vienam bendraskoliui (šiuo atveju – V. K.), tiek visiems kartu ir dėl visos prievolės (šiuo atveju – žalos atlyginimo), ir dėl jos dalies. Kadangi, kaip minėta, kitas asmuo, su kuriuo bendrais veiksmais nukentėjusiesiems buvo padaryta žala, yra miręs, nukentėjusiųjų reikalavimas dėl žalos atlyginimo, remiantis aptartomis civilinės teisės normomis, pagrįstai visa apimtimi nukreiptas į likusį solidarų skolininką – nuteistąjį V. K.. Taigi nėra pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistą žalos sumą, remiantis aplinkybe, kad prie šios žalos atsiradimo, apart V. K., yra prisidėjęs ir kitas (jau miręs) asmuo. Priešingu atveju taip pat būtų pažeistas visiško nuostolių atlyginimo principas, pagal kurį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 str. 1 d.).
Dėl nukentėjusiųjų elgesio pasirašant jiems teikiamus dokumentus ir mokant pinigines lėšas, nepatikrinus teisinio sandorio pagrindo ir galimybės realizuoti ketinimus įsigyti būstą, pažymėtina, kad CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai ir ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomos priteisti (turtinės, neturtinės) žalos sumažinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindu sumažinti žalos atlyginimą laikomas tik didelis nukentėjusiojo neatsargumas. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis. Ar neatsargumas gali būti kvalifikuojamas kaip didelis, priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių. Be to, minėta norma įtvirtina teismo teisę, o ne pareigą mažinti žalo atlyginimą. Nukentėjusiojo asmens kaltė nėra preziumuojama, todėl ją privalo įrodyti žalos padaręs asmuo. Apeliantai neįrodė ir iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių nėra pagrindo daryti išvados, kad tarp nukentėjusiųjų elgesio, sudarant su UAB „B“ ir UAB „C“ sutartis dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, mokant pinigines lėšas pagal sutartis, ir atsiradusių pasekmių – turtinės žalos jiems atsiradimo, minėtoms bendrovėms nevykdant sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, būtų priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad nukentėjusiųjų elgesiui tiesioginės įtakos turėjo prieš juos panaudota apgaulė, t. y. nukentėjusieji buvo suklaidinti. Byloje nustatyta, kad bylai aktualiu laikotarpiu UAB „B“ ir UAB „C“ buvo veikiančios bendrovės, turinčios buveinę, kurioje dirbo žmonės, todėl nukentėjusiesiems nekildavo įtarimų, jiems buvo rodomi būsimų butų planai, jie matė vykstančias statybas, jų pasirašomose sutartyse buvo nurodyti bendrovių rekvizitai. Susitikimuose su nukentėjusiaisiais dalyvavo E. J. ir kartais V. K., iš kurių nukentėjusieji gaudavo patikinimus, kad sutartys realiai vykdomos, o kilusios problemos sprendžiamos. Taigi nagrinėjamu atveju nukentėjusiųjų elgesį vertinti kaip jų didelį neatsargumą ir dėl to mažinti pirmosios instancijos teismo priteistas turtinės žalos sumas nėra pagrindo.
Nukentėjusieji D. B., A. K., S. S., A. K. ir E. S. taip pat pareiškė reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad byloje nėra pateikta įrodymų dėl nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos fakto, todėl ji neturėjo būti priteista. Iš šių apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantai mano, jog neturtinė žala turi būti grindžiama išimtinai rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pati neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Taigi, iš pačios neturtinės žalos sąvokos matyti, kad ji ne visada gali būti grindžiama rašytiniais įrodymais.
Iš nukentėjusiųjų, pareiškusių reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodytų argumentų matyti, kad neturtinės žalos padarymo faktą ir jos dydį jie grindžia aplinkybėmis, kurių iš esmės nėra galimybės pagrįsti konkrečiais rašytiniais įrodymais. Štai nukentėjusysis D. B. nurodė, kad atsirado nepasitikėjimas savimi ir baimė, praradęs santaupas, iki šiol jaučia psichologinius nepatogumus. Nukentėjusio A. K. teigimu, patirta neturtinė žala yra susijusi su jo jausmais, patirtais sukrėtimais sužinojus, kad liko apgautas ir be didelės sumos, kuri jam reikšminga. Nukentėjusioji S. S. paaiškino, kad dėl padaryto nusikaltimo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, negalėjo valgyti, prarado pinigus ir viltį įsigyti būstą, reikėjo vykti į policiją apklausai, buvo sutrikdytas normalus jos ir jos artimųjų gyvenimas. Pasak nukentėjusiosios E. S., ji taip pat dėl nusikaltimo patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, prarado pinigus ir viltį įsigyti būstą (duomenys neskelbtini), reikėjo vykti į policiją apklausai, buvo sutrikdytas normalus jos gyvenimas, ji išgyvena, ar atgaus pinigus. Nukentėjusioji A. K. patirtą neturtinę žalą grindė tuo, kad prarasti pinigai sąlygojo nepasitikėjimą savimi ir baimę, praradus santaupas iki šiol jaučia psichologinius nepatogumus, yra prislėgtos būsenos. Šios nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės negali būti įrodomos vien rašytiniais įrodymais, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į V. K., bendrininkaujant su kitu asmeniu, padarytų nusikaltimų aplinkybes (panaudojant apgaulę su nukentėjusiais sudarytos sutartys, kurių pagrindu pastarieji sumokėjo pinigines lėšas, tikėdamiesi ateityje tapti rezervuotų butų savininkais, tačiau šiems jų lūkesčiams nebuvo lemta išsipildyti), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis jie grindžia patirtos neturtinės žalos faktą ir dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ir į tai, jog ne visi nukentėjusiųjų nurodyti argumentai dėl neturtinės žalos dydžio yra pagrįsti (pavyzdžiui, kad nukentėjusieji D. B., S. S., R. S. kreipėsi į gydytojus, o nukentėjusiojo A. K. nurodytos išlaidos nuomos priskirtinos turtinei žalai), įvykdyti nusikaltimai prieš nukentėjusiuosius nebuvo smurtiniai, nėra duomenų apie tai, kad dėl patirtų išgyvenimų itin pablogėjo nukentėjusiųjų sveikata, todėl nukentėjusiųjų prašomas atlyginti neturtinės žalos sumas žymiai sumažino. Dar labiau mažinti priteistos neturtinės žalos dydį, tuo labiau atmesti reikalavimus dėl jos priteisimo, nėra pagrindo.
Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, keičiant skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria subendrintos nuteistajam už atskiras veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šias bausmes subendrinant prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridedant mažesnes bausmių, paskirtų už likusias veikas, dalis, skiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, ją iš dalies atidedant, nustatant nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 2 metus, o likusios neatliktos bausmės dalies vykdymą atidedant 3 metams, paskiriant nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę atlyginti žalą ir įpareigojimą pradėti dirbti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato Valerijaus Kuvšinčikovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria subendrintos V. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskira galutinė subendrinta bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, griežčiausia pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta 2 (dvejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės bausme apimti visas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie griežčiausios pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirtos 2 (dvejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti bausmes, paskirtas už likusias BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, pridedant po 2 (mėnesius) laisvės atėmimo už kiekvieną likusią veiką, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 69 straipsniu, bausmės vykdymą V. K. iš dalies atidėti: nustatyti po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktiną bausmės dalį – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, o likusios neatliktos bausmės dalį atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant jį iki likusios neatliktos bausmės atidėjimo termino pabaigos atlyginti bent po 30 proc. kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteistos turtinės žalos, taip pat įpareigojant jį, atlikus dalį bausmės, pradėti dirbti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. K. sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.