- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-27
- Bylos Nr.
- e2A-206-357/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-0076-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas
- Ieškovas
- Ž. L.
- Atsakovas
- V. L.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Aleksandro Rusako,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Ž. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-140-1175/2024 pagal ieškovo Ž. L. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo atsakovei V. L. ir pagal atsakovės V. L. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo ieškovui Ž. L., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Ž. L. ieškiniu prašė nutraukti (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės V. L. kaltės; palikti buvusių sutuoktinių pavardes: L. – „L.“, o L. – „L.“, nepilnamečio sūnaus F. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu; priteisti nepilnamečiui sūnui F. L. materialiniam išlaikymui iš atsakovės po 350 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą; nustatyti atsakovės bendravimo su sūnumi F. L. tvarką; priteisti iš atsakovės 3000 Eur sumą moralinės žalos kompensavimui; kilnojamuosius daiktus: automobilį „Renault Scenic“, kurio indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir vertė 450 Eur, šaldytuvą apie 70 Eur, dulkių siurblį-robotą apie 150 Eur, priteisti atsakovei; skalbimo mašiną „BEKO“ 300 Eur vertės, dulkių siurblį 120 Eur vertės, lovą 150 Eur vertės priteisti ieškovui; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė jam buvo neištikima. Gyvenant santuokoje visada žiūrėdavo tik savo interesų, netinkamai rūpinosi vaiku, negamino maisto, netvarkė buities, nors pati niekur nedirbo, nesimokė. Atsakovė vartojo psichologinį smurtą prieš ieškovą, vartojo necenzūrinius žodžius vaiko akivaizdoje, jį niekino ir įžeidinėjo, provokavo konfliktus, tapo irzli. Pažymėjo, kad bendro šeimyninio gyvenimo nebegyvena, santuoka neteko prasmės ir yra faktiškai iširusi, jos atkurti nebeįmanoma ir tolimesnis šeimyninis gyvenimas neturi perspektyvos. Kadangi santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, ieškovas iki šiol gyvena strese, nervinėje įtampoje, kankina nerimas dėl sūnaus ateities ir saugumo, sutriko miegas, paūmėjo jo liga (psoriazė), negali susikaupti, jaučia pažeminimą, blogai jaučiasi prieš draugus, artimuosius, sumažėjo bendravimo galimybės. Remiantis tuo, teismo prašė priteisti iš atsakovės jos padarytą moralinę žalą, kurią įvertino 3000 Eur suma. Dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovas nurodė, kad būtent ieškovas rūpinasi sūnumi, vykdo savo, kaip tėvo pareigą suteikti sūnui geras vystymosi sąlygas. Tuo tarpu atsakovė negali ir nenori tinkamai sūnumi pasirūpinti, t. y. neturi savo būsto, niekur nedirba nesimoko. Taip pat atsakovė neturi reikiamų socialinių įgūdžių: netvarko buities, negamina maisto, veda netinkamą gyvenimo būdą. Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo, nurodė, kad kiekvieną mėnesį būtiniems sūnaus poreikiams tenkinti išleidžia tokias sumas: 1) maistui - apie 250 Eur; 2) vaistams, papildams - apie 60 Eur; 3) higienos priemonėms - apie 20 Eur; 4) sauskelnėms - 60 Eur; 5) už komunalinius patarnavimus sūnaus daliai tenka apie 80 Eur; 6) drabužiams, avalynei - apie 60 Eur; 7) sūnaus lavinimui, ugdymui reikalingos priemonės - apie 70 Eur; 8) pramogoms - apie 50 Eur; 9) darželiui - apie 60 Eur. Atsižvelgiant į tai, prašė teismo sūnaus išlaikymui priteisti iš atsakovės po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą. Siekiant išvengti galimų ginčų ateityje, ieškovas taip pat prašė nustatyti konkrečią atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nurodė, kad skalbimo mašiną „BEKO“, dulkių siurblį, lovą prašo priteisti tuo pagrindu, kad šie daiktai bus reikalingi jam ir vaikui buityje.
3. Atsakovė V. L. priešieškiniu prašė santuoką, sudarytą tarp jo ir ieškovo, nutraukti dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti dabartinę L. pavardę, o ieškovui – L. pavardę; nustatyti nepilnamečio sūnaus F. L. gyvenamąją vietą kartu su motina atsakove; priteisti iš ieškovo sūnaus F. L. išlaikymui nuo 2023-07-01 iki jo pilnametystės po 350 Eur periodines išmokas mokamas kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti atsakovę; nustatyti ieškovo bendravimo su sūnumi F. L. tvarką; padalinti santuokos metu įgytą turtą tokiu būdu: po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 450 Eur vertės; po santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti iš ieškovo 225 Eur kompensaciją už atsakovui tenkantį turtą natūra; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad gimus vaikui, tarp sutuoktinių ėmė kilti nesutarimai. Ieškovas tapo piktas, nelojalus, ėmė dažnai išgėrinėti, naudoti prieš atsakovę psichologinį smurtą, sakydamas, kad atsakovė privalo tik tvarkyti namus, gaminti valgį ir valyti jam batus. Ėmus ieškovui be saiko vartoti alkoholį, neapsikentusi tokio ieškovo elgesio, kad būtų ramiau vaikui, 2023 m. birželio viduryje atsakovė išsikraustė su vaiku iš jų nuomojamo buto. Šiuo metu su ieškovu kartu negyvena, bendro ūkio neveda, kiekvienas jų gyvena savo atskirus gyvenimus ir nėra jokios perspektyvos, kad jų santykiuose kažkas pasikeis ir jie suartės. Dėl reikalavimo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, nurodė, kad sūnus ir dabar gyvena su atsakove, ji juo rūpinasi, prižiūri, užtikrina jam gyvenamąją vietą, sudaro visas sąlygas visokeriopai vystytis, jų emocinis ryšys yra stiprus, sūnus yra mažametis, todėl gyvenant su atsakove bus geriausiai užtikrinti dabartiniai sūnaus poreikiai ir interesai. Pažymėjo, kad neprieštarauja, jog ieškovas po santuokos nutraukimo kuo daugiau bendrautų su sūnumi, sutiko sudaryti sąlygas ir įsipareigojo nedaryti kliūčių sūnui bendrauti su ieškovu telefonu, internetu ar kitu vaikui priimtinu būdu jiems priimtinu laiku. Kartu prašė teismo patvirtinti siūlomą ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką, kadangi ieškovas turėtų dalyvauti vaiko auklėjime, rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų vaikui mokytis sudarymo. Dėl išlaikymo sūnui F. L. priteisimo nurodė, kad sūnui šiuo metu reikia per mėnesį skirti apie 700 Eur: 1) apie 250 Eur maistui, nes vien mišinukas per mėnesį kainuoja apie 80 Eur, 2) 50 Eur vaistams ir vitaminams, gydytojams, 3) 200 Eur drabužiams ir avalynei, higienos priemonėms, vaiko namų apyvokos daiktams, 4) 40 Eur pampersams, 5) 30 Eur vaiko ugdymui skirtoms priemonėms, knygoms, žaislams, 6) 50 Eur pramogoms - spektakliai, filmai, renginiai, vaikų gimtadieniai, atostogų išlaidos. Taip pat komunaliniams mokesčiams, kurui vežioti vaiką į gydimo įstaigas ir kt. Pažymėjo, kad atsakovė šiuo metu gauna tik 515 Eur socialinę pašalpą, jokio turto neturi, todėl jai sunku vienai išlaikyti sūnų, o ieškovas prie sūnaus išlaikymo prisideda tik minimaliai, vieną kartą, paragintas vaiko teisių apsaugos institucijos pervedė 100 Eur. Kadangi išlaikymą turi teikti abu tėvai, sūnaus išlaikymui nuo 2023-07-01 iki jo pilnametystės iš ieškovo prašo priteisti periodines išmokas po 350 Eur per mėnesį, nes tokia išlaikymo forma labiausiai leis patenkinti dabartinius būtinus vaiko poreikius. Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, nurodė, kad be automobilio daugiau registruoto bendro turto, kurį reikėtų pasidalinti, nutraukiant santuoką, nėra, o smulkų turtą pasidalino, pradėdami gyventi atskirai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į priešieškinį, ieškovas nurodė, kad su atsakovės priešieškiniu sutinka iš dalies. Pažymėjo, kad nesutinka dėl santuokos nutraukimo pagrindo, kadangi santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, jos neištikimybės, nelojalumo šeimai. Taip pat nesutiko, kad nepilnamečio sūnaus F. L. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Dėl šio bei kitų reikalavimų susijusių su materialiniu išlaikymu sūnui, bendravimo tvarkos, prašė tenkinti ieškinio reikalavimus. Taip pat nurodė, kad sutinka, jog automobilis po santuokos nutraukimo būtų priteistas jam, tačiau laikėsi pozicijos, kad kilnojami daiktai turėtų būti padalinti tokiu būdu: 1) ieškovui priteisti skalbimo mašiną „BEKO“, kurios vertė 200 Eur (nusidėvėjimas 100 Eur), dulkių siurblį, kurio vertė apie 120 Eur; 2) atsakovei priteisti lovą - 150 Eur, šaldytuvą - 70 Eur, dulkių siurblį-robotą - 150 Eur.
6. Atsiliepimu į ieškinį, atsakovė nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Dėl santuokos nutraukimo pagrindo nurodė, kad nesutinka, jog šalių santuoka nutrūko dėl jos kaltės. Pažymėjo, kad visada paisė vaiko režimo, į visas vaiko ligas reaguodavo tinkamai. Prašydama ieškovo išeiti iš namų, atsakovė ne manipuliavo vaiku, o bijojo, kad ginčo metu gali kilti grėsmė tiek jos, tiek vaiko sveikatai, nes ieškovo elgesys konflikto metu būdavo agresyvus, jis išgėręs nesivaldydavo, naudodavo fizinį ir psichologinį smurtą prieš atsakovę. Ieškovo nurodytas A. V. - labai geras atsakovės draugas dar prieš sudarant santuoką su ieškovu, todėl jis, kaip draugas, atsakovei padėjo ištverti ieškovo sukeltą tiek fizinį, tiek psichologinį skausmą. Šalių santuoka iširo dėl ieškovo netinkamo elgesio su atsakove, dėl jo požiūrio į moters vaidmenį šeimoje. Nesutiko su neturtinės (moralinės) žalos priteisimu, kadangi šalių santuoka nutrūko dėl netinkamo ieškovo elgesio, o atsakovė savo veiksmais nepadarė ieškovui jokios žalos. Dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, nurodė, kad nuo pat gimimo atsakovė, o ne ieškovas rūpinasi sūnaus interesais, t. y. atsakovė pateikė prašymą dėl darželio lankymo (duomenys neskelbtini) vaikų lopšeliui - darželiui (duomenys neskelbtini), ji vedė vaiką pas gydytojus, slaugė lankė su juo ugdymo pamokėles. Atsakovė geriau žino vaiko poreikius ir labiau gali jais pasirūpinti, keisti dabartinės faktinės vaiko gyvenamosios vietos nėra jokio pagrindo. Nesutiko su ieškinyje prašoma nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, su ieškinio reikalavimu dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo iš atsakovės. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nurodė, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonę, todėl jai santuokos metu įgytas automobilis yra nereikalingas, ji negalės juo naudotis pagal paskirtį. Šaldytuvas, kurį ieškovas prašė priteisti atsakovei buvo nupirktas atsakovės mamos, todėl yra asmeninė jos nuosavybė ir neturi būti įtrauktas į dalintino turto sąrašą. Atsakovė sutiko, kad jai būtų priteistas dulkių siurblys - robotas, o atsakovui likę daiktai. Kadangi po tokio turto natūra padalinimo ieškovui atitenka didesnė turto dalis natūra – atsakovė prašė teismo, kad jai būtų priteista 435 Eur kompensacija už tai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024-01-23 sprendimu teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp Ž. L. ir V. L., nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę – L., o atsakovei – L.; nepilnamečio vaiko F. L. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina atsakove V. L.; iš ieškovo priteisė nepilnamečio vaiko išlaikymui nuo 2023-08-02 iki vaiko pilnametystės 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatė, kad priteistą išlaikymą ieškovas sumoka iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į atsakovės banko sąskaitą; iš ieškovo priteisė 350,00 Eur dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą (už 2023 m. liepos mėnesį); laikiną išlaikymą, priteistą teismo 2023-08-04 nutartimi, jei jis buvo mokėtas iki teismo sprendimo priėmimo, vykdant išieškojimą, nutarė įskaityti į priteisto išlaikymo dydį bei priteistą laikiną išlaikymą iš ieškovo Ž. L. nepilnamečiam vaikui F. L. nutraukti; paskyrė atsakovę vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; patvirtino ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: padalino ieškovo ir atsakovės santuokoje bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytą kilnojamą turtą tokiu būdu: 1) ieškovui asmenine nuosavybe priteisė automobilį „Renault Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 450 Eur, šaldytuvą, kurio vertė 70 Eur, skalbimo mašiną „Beko“, kurios vertė 300 Eur, dulkių siurblį, kurio vertė 120 Eur; lovą, kurios vertė 150 Eur; 2) atsakovei asmenine nuosavybe priteisė dulkių siurblį-robotą, kurio vertė 150 Eur; priteisė iš ieškovo atsakovei 470,00 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui natūra tenkančią didesnę kilnojamo turto dalį. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.
8. Teismas spręsdamas dėl kokių priežasčių santuoka iširo, nustatė, kad byloje nei viena iš šalių nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių tik vieno iš sutuoktinių esminį ir nuolatinį santuokinių pareigų nevykdymą. Teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtino, kad šalių konfliktiški santykiai buvo nulemti ilgalaikio nesugebėjimo darniai gyventi šeimoje dėl prieš tai buvusio ne vieno konflikto ir įvykio. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo teismas tenkino iš dalies ir proceso šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
9. Teismas, spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgė į bylos duomenis, kurie patvirtino, kad nuo 2023 m. birželio mėn. vidurio nepilnametis vaikas gyveno kartu su atsakove, iš karto po to, kai ginčo šalys pradėjo gyventi skyriumi, o nuo 2023-08-04 buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nustatant šio nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, o tai reiškė, kad vaikas daugiau nei septynetą mėnesių gyveno daugiausia laiko prižiūrimas atsakovės, ypatingai, kai nuo 2023 m. lapkričio mėnesio ji su vaiku persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), kas dar labiau sumažino galimybes ir laiką, kurį ieškovas galėtų skirti vaikui, jo rūpinimuisi ir priežiūrai. Teismas laikė šias aplinkybes svarbiomis, kadangi pagal teismų praktiką, keičiant vaiko šeimos aplinką, būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismas sprendė, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, prižiūrimas motinos, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip pusmetį gyvena tam tikroje aplinkoje, prižiūrimas motinos, formuojamas stiprus ryšys su ja - aplinkos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama kaip išimtinė priemonė, siekiant apsaugoti vaiko interesus. Nagrinėjamu klausimu teismas įvertino ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) atstovės pateiktą išvadą, kad nepilnamečio vaiko poreikius geriausiai atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove bei motyvuotą tokios išvados pagrindimą - ieškovas yra dirbantis, o atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose, dėl ko atsakovė gali vaikui skirti daugiau laiko jo priežiūrai, o motinai turėtų būti skiriamas prioritetas prieš ieškovo ketinamą samdyti auklę šiuo tikslu. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis buvo siekiama sumenkinti atsakovės galimybes pasirūpinti vaiku, liko nepagrįstos, kadangi tiek byloje apklausti liudytojai, tiek Vaiko teisių apsaugos skyrius patvirtino priešingas aplinkybes. Teismas, atsižvelgęs į nustatytus duomenis, padarė išvadą, kad nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas kartu su atsakove.
10. Dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, teismas sprendė, kad yra tikslinga koreguoti priešieškinyje nurodytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, tokiu būdu maksimaliai pagal galimybes užtikrinant nepilnamečio vaiko ir ieškovo bendravimo interesus. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovo bendravimas su sūnumi yra objektyviai apribotas dėl ieškovo darbinės veiklos ir nemažo atstumo iki sūnaus gyvenamosios vietos, tai priešieškinyje nurodytos tokios tvarkos 1 punktą, kuris suteikia teisę ieškovui bendrauti su sūnumi darbo dienomis, neribojant dienų ir valandų skaičiaus, teismas pašalino iš tvirtinamos ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Taip pat teismas pašalino ir priešieškinyje nurodytos tvarkos 4 punktą, kad kiekvienais poriniais metais vaiko gimtadienis (duomenys neskelbtini) švenčiamas su atsakove, kadangi teismo tvirtinama bendravimo tvarka yra siekiama nustatyti būtent ieškovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku, o ne priešingai. Įvertinęs proceso šalių paaiškinimus teisme dėl kylančių konfliktų, nesilaikant griežtai nustatytų valandinio laiko, bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadą, teismas priėmė sprendimą pakoreguoti priešieškinyje nurodytos tvarkos punktus, kuriuose yra nurodytas tikslus laikas (18.00 val.), vietoje to nurodant valandos trukmės laiko intervalą (18.00-19.00 val.), tokiu būdu užkertant proceso šalių kilsiantiems ginčams ateityje. Taip pat įvertinus ginčo šalių paaiškinimus teisme, apie ieškovo apsunkintas galimybes matytis ir bendrauti su vaiku, kadangi būtent atsakovės iniciatyva vaikas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), bei atsižvelgus į Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pastabas, teismas priėmė sprendimą pakoreguoti priešieškinyje nurodytos tvarkos 2 punktą, kuriame įtvirtinta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka savaitgaliais, įpareigojant atsakovę savo lėšomis atvežti vaiką pas ieškovą ir iš jo pasiimti vieną kartą į mėnesį. Teismas atsižvelgęs į ieškovo parodymus ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimus teisme, iš kurių buvo matyti atsakovės vengimas iš anksto derinti su ieškovu vaiko išvežimą į užsienį ar kitą miestą - teismas priėmė sprendimą nustatyti nagrinėjamu atveju pareigą atsakovei iš anksto informuoti apie tokias aplinkybes ieškovą, tokiu būdu ne tik efektyviau įgyvendinant priešieškinyje nurodytą tvarką, bet ir užtikrinant atsakovo deklaruojamą siekį žinoti apie savo vaiko išvykas į užsienį.
11. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčas dėl nepilnamečiam vaikui skirtino išlaikymo skyrimo ir jo dydžio. Abi proceso šalys ieškinyje ir priešieškinyje ganėtinai panašiai detalizavo šio vaiko poreikius, bei nurodė, kad įprastines šio nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas sprendimo priėmimo metu siekia apie 700 Eur ir jas sudaro išlaidos maistui, aprangai, gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, išlaidos sveikatos priežiūrai, higienos priemonių įgijimui, lavinimui ir ugdymui, vaiko laisvalaikiui. Remiantis tuo, ginčo šalys sutiko prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo lygiomis dalimis po 350 Eur sumą. Taip pat ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad šalių nurodytos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti yra pagrįstos, o nurodyta suma, kuria ginčo šalys ketina prisidėti prie vaiko išlaikymo atitinka vaiko interesus. Dėl šių priežasčių teismas vertino, kad visos ieškinyje ir priešieškinyje nurodytos sumos, skiriamos nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti yra pagrįstos ir protingos bei būtinos augančių nepilnamečių vaikų pilnaverčiam vystymuisi. Teismas konstatavo, kad siekiant patenkinti būtinuosius ginčo šalių nepilnamečio vaiko poreikius, jam reikia skirti 700 Eur sumą per mėnesį, kurią ginčo šalys turi dengti lygiomis dalimis. Remiantis tuo, teismas priėmė sprendimą iš ieškovo priteisti išlaikymą vaikui, likusiam gyventi su atsakove, 350 Eur sumai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešakinio pateikimo teismui dienos.
12. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo teismas nurodė, kad ieškovas nepagrindė, kad atsakovės nurodytu laikotarpiu (2023 m. liepos mėn.), jam nebegyvenant su atsakove ir nepilnamečiu vaiku, jis buvo tinkamai prisidėjęs prie nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo. Taigi, remiantis tuo ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas priėmė sprendimą priteisti iš ieškovo 350 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2023 m. liepos mėnesį (CK 3.200, 1.5 straipsniai, CPK 185 straipsnis).
13. Dėl dalinto kilnojamųjų turto sudėties ir padalijimo, teismas priėmė sprendimą ginčo šalių santuokos metu įgytą turtą padalinti natūra pagal 2023-11-06 taikos sutartyje nustatytą tvarką, o dėl likusių daiktų klausimą išsprendė tokiu būdu: 1) dulkių siurblį-robotą (150 Eur vertės), kurį naudoja atsakovė ir dėl kurio ginčo nebuvo byloje – priteisė natūra atsakovei, o lovą (150 Eur vertės), kuria iki šiol naudojasi ieškovas - priteisė natūra ieškovui. Remiantis tuo, iš ieškovo priteisė atitinkamai 470,00 Eur dydžio kompensaciją atsakovei už ieškovui atitenkančią turto natūra dalį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas Ž. L. prašo pakeisti 2024-01-23 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-140-l 175/2024 ir priimti naują sprendimą pagal ieškovo ieškinio reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad santuoka nutrūko ne dėl atsakovės kaltės. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje pateiktų įrodymų apie atsakovės neištikimybę - foto nuotraukas, kurios buvo pridėtos prie bylos iš atsakovės socialinių tinklų anketos Kelionės po Europą 2023- 07-02, 2023-07-04, 2023-07-05, 2023-06-23, 2023-07-01, į 2023-07-24 foto nuotrauką, kurioje atsakovė pozuoja kartu su A. V. su atsakovės prierašu „Nereikia nieko tik tavęs“, nuotraukos iš socialinių tinklų išvykoje baidarėmis su A. V. 2023-06-24, kuriose liudininkas A. B. patvirtino apie girdėtas jų orgijas, alkoholio vartojimą. Teismas neatsižvelgė į 2023-07-06, 2023-07-16, 2023-08-05, „Skyline bar Riga“ nuotraukas, į apelianto ir atsakovės susirašinėjimą apie atsakovės ir jos sugyventinio išlaikymą sūnui ir jos atsakymą, kad „Jie išlaikys“. Neatkreipė dėmesio teismas į 2023-08-09 susirašinėjimą, kad atsakovė pastoviai vežioja sūnų F. A. V. automobiliu, į 2023-06-02 susirašinėjimą apie jau atsakovės intymius santykius su A. V., kuri pati prisipažino 2023-05-31 apie neištikimybę. Taip pat teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad dėl atsakovės atžvilgiu neva vartojamo fizinio ir psichologinio smurto jokių įrodymų byloje nebuvo pateikta, tik suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų L. B. ir A. V. parodymai. Dėl atsakovės uždarymo balkone, nebuvo pateikta nei pareiškimo policijai, tokių duomenų e-sveikatos išraše taip pat nebuvo. Iš byloje pateiktų susirašinėjimo su atsakove žinučių matyti, kad jau nuo 2022-07-192021-12-08, tik gimus vaikui, atsakovė grasino, kaltino, įžeidinėjo ir žemino apelianto orumą.
14.2. Apeliantas nesutinka su teismo priimtu sprendimu nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove. Priimdamas tokį sprendimą, teismas neįvertino atsakovės materialinės padėties, neišreikalavo atsakovės banko sąskaitų iš kurių būtų matyti, kokios atsakovės pajamos, kodėl nuomos sutartis sudaryta jos vienos vardu, atsiskaityta 5 banko kortelėmis. Teismas neatkreipė dėmesio į atsakovės vedamo vaiko į darželį lankomumą, kas blogina sūnaus fizinę, protinę ir psichologinę būseną. Nekreipė dėmesio į liudytojo A. B. parodymus, apie atsakovės destruktyvų elgesį su vaiku, auklėjimo metodą. Neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovė manipuliuoja vaiku. Nuo 2023-06-14 iki 2023-08-04 apeliantas bendravo su sūnumi kiekvieną dieną ir kiekvieną savaitgalį atsiveždamas vaiką į savo gyvenamą vietą. Nuo 2023-08-4 iki išsikraustymo į (duomenys neskelbtini), bendravo su sūnumi kas antrą dieną ir kas antrą savaitgalį atsiveždavau vaiką į savo gyvenamąją vietą, Sūnus visą laiką augo apelianto aplinkoje nuo pat gimimo. Atsakovė visą skyrybų proceso laiką manipuliavo apeliantu ir vaiku. Gyvenamąją vietą atsakovė pakeitė 2023-10-29, o apeliantas sužinojo tik 2023-11-13 iš e-sveikatos dokumentų.
Žemesnės instancijos teismas
15. Dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą nesivadovaudamas protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrindė sūnaus išlaidų. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė niekur nedirba, nors pagal savo amžių ir profesines galimybes gali dirbti, gauti pajamas. Teismui nekilo jokių abejonių iš kokių lėšų niekur nedirbanti atsakovė nuomoja kotedžą (duomenys neskelbtini), iš kokių lėšų pramogauja, keliauja. Taip pat teismas priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą už 2023 m. liepos mėnesį, neatsižvelgė į 2023-06-20 SPC pagalbos plane nurodytas aplinkybes, kad „Prie vaiko išlaikymo kiekvienas prisideda individualiai, pas ką vaikas būna, tas ir rūpinasi vaiko poreikių užtikrinimu. Teigtina, kad išlaikymą abu tėvai skyrė vienodą“. Šias aplinkybes patvirtino byloje pateikti apelianto sąskaitų išrašai, bet teismo posėdžio metu šio klausimo iš viso nenagrinėjo.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. L. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįsti, nes pirmos instancijos teismas sprendime pasisakė dėl visų teismui pateiktų įrodymų, juos tinkamai įvertino, teismo sprendimo išvadas argumentavo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo ieškinys paruoštas 2023-07-25, o teismui pateiktas sekančią dieną. Neabejotinai dėl ieškinio paruošimo pas advokatą ieškovas kreipėsi gerokai anksčiau. Ieškinyje ieškovas pats nurodo, kad atsakovė iš jo išsikraustė 2023-06-14. Kartu su ieškiniu teismui buvo pateikta pažyma dėl mediacijos atlikimo, kuri patvirtino, kad nuo 2023-06-28. tarp šalių jau buvo prasidėjęs privalomosios mediacijos procesas. Ieškinyje ieškovas patvirtino, kad ieškinio paruošimo metu šalys jau šeimyninio gyvenimo negyveno, kad jų santuoka faktiškai jau yra iširusi, kad jos atkurti nebeįmanoma ir tolimesnis šeimyninis gyvenimas neturi perspektyvos. Taigi, esant tokioms ieškovo nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad aplinkybės, atsiradusios po faktinio santuokos iširimo, negali būti laikomos santuokos nutrūkimo priežastimi. Todėl šalių elgesys, susirašinėjimas po to, kai jos pradėjo gyventi atskirai faktiškai nutrūkus jų santuokai ir net pradėjus skyrybų procesą, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas ginčo sprendime, negali objektyviai pagrįsti santuokos iširimo priežasčių, kurios turėjo egzistuoti iki 2023 m. birželio vidurio. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi. Atsakovė sutinka su teismo vertinimu, kad faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas ir formalus abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas, skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, santuokines pareigas, ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, o ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai šios teismo išvados nepaneigia.
16.2. Dėl ieškovo argumentų, susijusių su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, atsakovė pažymi, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas negali būti siejamas su šalies materialine padėtimi. Vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tuo iš tėvų, su kuriuo šiame gyvenimo tarpsnyje vaikas jaučiasi saugus ir nepažeidžiamas, kuris turi galimybę labiausiai patenkinti dabartinius vaiko poreikius ir interesus. Akivaizdu, kad šiuo metu, būdama vaiko priežiūros atostogose, geriausiai vaiku gali pasirūpinti atsakovė, o ne dirbantis ieškovas. Civilinio kodekso normos numato, kad abu tėvai turi pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo proporcingai vaiko poreikiams ir savo pajamoms, tačiau tai nereiškia, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su didesnes pajamas gaunančiu tėvu ar motina. Teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, vaiko teisių tarnybos atstovės pateiktą išvadą, kad nepilnamečio vaiko F. L. poreikius geriausiai atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove, nes ieškovas yra dirbantis, o atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose, dėl ko atsakovė gali vaikui skirti daugiau laiko jo priežiūrai, o motinai turėtų būti skiriamas prioritetas prieš ieškovo ketinamą samdyti auklę šiuo tikslu. Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų (jų ir negalėjo būti pateikta, nes atsakovė tinkamai rūpinasi savo vaiku) apie atsakovės galimą nesugebėjimą tinkamai pasirūpinti vaiku. Teismas teisingai įvertino, kad pagal psichologų pateikiamus vertinimus tokio amžiaus vaiko prieraišumas prie mamos natūraliai yra didesnis nei prie tėvo, todėl tokio mažo vaiko nerekomenduojama atskirti nuo mamos, jai gebant tinkamai pasirūpinti vaiku. Priešingai negu ieškovas nurodo apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas ginčo sprendime pasisakė ir argumentavo, kodėl vienomis aplinkybėmis remiasi, o kitus įrodymus vertina kritiškai, tame tarpe ir ieškovo liudytojo A. B. parodymus apie atsakovės negebėjimą pasirūpinti vaiku. Ieškovas nagrinėjant bylą nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kad mažamečiui vaikui, kuris nuo šalių gyvenimo skyrium gyvena kartu su mama, po santuokos nutraukimo būtų geriau gyventi su tėčiu.
16.3. Dėl apelianto nurodytų argumentų dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, atsakovė pažymi, kad iš apeliacinio skundo teiginių akivaizdu, kad ieškovas ginčija ne priteisto išlaikymo dydį sūnui, ne atstovauja vaiko interesus ir juo rūpinasi, o lieja pyktį ant savo buvusios sutuoktinės. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje ieškovas prašė priteisti teismo analogiško dydžio išlaikymą sūnui iš atsakovės, nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, taip pripažindamas, kad tokio dydžio išlaikymas užtikrintų būtiniausius vaiko poreikius ir pagal teismų suformuotą praktiką yra laikomas minimaliu. Tačiau šią sumą priteisus sūnaus išlaikymui iš ieškovo, ji tapo netinkama, ieškovas nurodo, kad vaiko poreikiai turi būti pagrįsti, o atsakovė to nepadarė. Juk vaiko poreikius ir, kad vaikui reikia skirti apie 700 Eur per mėnesį, ieškovas nurodė ir savo ieškinyje, ginčo dėl sūnaus išlaikymo dydžio tarp šalių nagrinėjant bylą nebuvo. Todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra teisingas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.
17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Faktinės bylos aplinkybės
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas Ž. L. ir atsakovė V. L. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kupiškio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi nepilnametį vaiką F. L., gimusį (duomenys neskelbtini).
19. Apeliantas nors apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2024-01-23 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-140-l 175/2024 ir priimti naują sprendimą pagal ieškovo ieškinio reikalavimus, tačiau iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tik dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas ginčijamo sprendimo teisėtumą vertina tik apeliaciniame skunde nurodytų argumentų apimtyje.
Dėl santuokos nutraukimo kaltės klausimo
20. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nurodo, kad šalių santuoka iširo išimtinai dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė buvo neištikima sutuoktiniui, nelojali jo ir šeimos atžvilgiu t. y. pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, nustatytas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje.
21. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.
22. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
23. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
24. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį, todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio. Sutuoktiniams nesugebėjus rasti sprendimo, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti ne dėl vieno sutuoktinio kaltės.
26. Nagrinėjamoje byloje ieškovui prašant nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, o atsakovei – dėl ieškovo kaltės, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalys nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo tik dėl vieno iš sutuoktinio kaltės, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovo ar atsakovės kaltės. Teismas vertino, kad faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas ir formalus abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas, skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, santuokines pareigas, ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Teismas vertindamas byloje pateiktą medžiagą, šalių bei liudytojų paaiškinimus ir parodymus, pagrįstai sprendė, kad ieškovas byloje, be savo paties paaiškinimų, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių galimą atsakovės sutuoktinės neištikimybė faktą, netinkamą elgesį šeimoje jo ir vaiko atžvilgiu. Ieškovo pateikti įvairūs rašytiniai įrodymai šiuo tikslu buvo fragmentiški ir tiesiogiai atsakovės neištikimybės fakto nepatvirtino. Teismas pripažino, kad kitų ieškovo nurodytų aplinkybių apie nuolatinį nepagarbų atsakovės elgesį ar net psichologinio smurto vartojimą jo atžvilgiu, taip pat objektyviai nepatvirtino jokie kiti bylos duomenys, išskyrus paties ieškovo paaiškinimus, todėl tokius teiginius teismas laikė neįrodytus. Ieškovo teiginius apie atsakovės nesirūpinimą vaiku ir šeimos buitimi, kuriuos ieškovas įrodinėjo ir liudytojo A. B. parodymais, teismo vertinimu paneigė kitų liudytojų parodymai bei Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyti objektyvūs duomenys ir skyriaus atstovės paaiškinimai, todėl ir šiuos ieškovo išdėstytus argumentus teismas laikė neįrodytais. Tokiu pat būdu teismas vertino ir atsakovės įrodinėjamą ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, bei konstatavo, kad atsakovės teiginiai apie ieškovo, kaip sutuoktinio, netinkamą elgesį, t. y. nuolatinį alkoholio vartojimą, fizinio ir psichologinio smurto naudojimą bei žeminantį požiūrį į ją – buvo grindžiami tik pačios atsakovės parodymas, neturint pakankamo faktinio pagrindo. Dėl byloje apklaustų liudytojų parodymų, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šie parodymai prieštaravo vieni kitiems dėl liudytojų artimų santykių su konfliktuojančiomis ginčo šalimis, liudytojų parodymai buvo iš esmės išvestiniai, frgamentiški, t. y. jų nurodytos aplinkybes didžiąja dalimi buvo grindžiami pačių ginčo šalių paaiškinimais ir elgesiu.
27. Apeliaciniu skundu ieškovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl santuokos iširimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, apeliaciniame skunde atkartoja tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė ir pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Tačiau įrodinėdamas atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo išimtinai tik dėl jos kaltės, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, kad santuoka nutrūko ir dėl ieškovo kaltės, taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad dar iki šalims pradėjus gyventi skyriumi, atsakovė jam buvo neištikima.
28. Akcentuotina, jog sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, sąlygojusios santuokos nutraukimą, svarbus ne atskirų pavienių epizodų, bet kompleksiškas sutuoktinių tarpusavio santykių, elgesio įvertinimas viso santuokinio gyvenimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodytas aplinkybes dėl atsakovės galimų santykių su A. V., išsamiai ir motyvuotai išanalizavo pirmosios instancijos teismas. Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teismas pagrįstai nurodė, kad aplinkybės, atsiradusios jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys kartu faktiškai nebegyvena nuo 2023-06-14, kuomet atsakovė su sūnumi persikėlė gyventi į kitą gyvenamąjį būstą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija ieškovo nurodytas aplinkybes dėl 2023-06-23, 2023-07-01, 2023-07-02, 2023-07-04, 2023-07-05, 2023-07-06, 2023-07-16, 2023-07-24, 2023-08-05 fotonuotraukose fiksuoto atsakovės bendravimo su A. V., vertina kaip šalių elgesį apibūdinančią informaciją, neturinčią įtakos teisingam ginčo išsprendimui, kadangi šie įvykiai įvyko po to, kai šalys pradėjo gyventi atskirai faktiškai nutrūkus jų santuokai ir jau pradėjus skyrybų procesą. Paminėtina, kad iš šalių pateikto susirašinėjimo 2021-2022 metais, priešingai nei teigia apeliantas, matyti, kad ne tik atsakovė, tačiau ir ieškovas nesielgė pagarbiai atsakovės atžvilgiu, šalys nesutarė tarpusavyje dėl įvairių priežasčių – ieškovo ilgo darbo laiko, nepakantumo vienas kito poreikiams, ieškovo požiūrio dėl atsakovės buvimo namuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ieškovo įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su atsakovės bendravimu su kitu vyru, gali būti pripažintos, kaip pasibaigusio santuokinio gyvenimo irimo pasekmė, patvirtinanti šalių bendro gyvenimo nutrūkimo aplinkybę, tačiau negali būti pripažinta priežastimi, leidžiančia konstatuoti atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. Kaip jau minėta, apeliantas siekdamas įrodyti, kad dėl santuokos iširimo išimtinai kalta tik atsakovė, nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė jam buvo neištikima iki šalys faktiškai nustojo gyventi santuokoje, kad ieškovas dėjo pakankamas pastangas santuokos išsaugojimui, ir, kad tik vienos atsakovės veiksmai sudarė pagrindą santuokos iširimui. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju vien tik apelianto nurodytomis bendro pobūdžio deklaratyviomis aplinkybėmis dėl atsakovės nesirūpinimo šeima, vaiku, šeimos buitimi, neįsidarbinimu, negali būti grindžiama išimtinai tik kito sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutraukimo.
29. Įvertinusi bylos duomenis, šalių argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptariamu atveju abu sutuoktiniai pažeidė abipusio lojalumo, tarpusavio pagarbos bei moralinės paramos teikimo pareigas ir pagrįstai laikė, kad šalių santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės dėl kiekvienos iš šalių kaltės dydžio tokiu atveju neturi esminės įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
30. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
31. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.
32. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
33. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su teismo priimtu sprendimu nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, teigia, kad atsakovė netinkamai rūpinasi nepilnamečiu šalių sūnumi.
34. Teisėjų kolegija įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apeliantas, kaip ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų vertinti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo mama, neatitinka vaiko interesų. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovė netinkamai rūpinasi savo nepilnamečio sūnaus priežiūra, kad nesirūpina jo sveikata, ugdymu, kasdieniniais poreikiais. Priešingai, byloje pateikta Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės išvada patvirtina, kad nepilnamečio vaiko F. L. poreikius geriausiai atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove, nes ieškovas yra dirbantis, o atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose, dėl ko atsakovė gali vaikui skirti daugiau laiko jo priežiūrai, o motinai turėtų būti skiriamas prioritetas prieš ieškovo ketinamą samdyti auklę šiuo tikslu. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokio amžiaus vaiko prieraišumas prie mamos natūraliai yra didesnis nei prie tėvo, todėl tokio mažo vaiko nerekomenduojama atskirti nuo mamos, jai gebant tinkamai pasirūpinti vaiku. Priešingas išvadas pagrindžiančių įrodymų apeliantas nepateikė.
35. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove šiuo metu pagal byloje pateiktus duomenis, atitinka geriausius vaiko interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovės reikalavimą ir nuolatinę nepilnamečio gyvenamąją vietą, nustatė su atsakove (vaiko mama).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
36. Apeliantas nesutinka su priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžiu bei nurodo, kad atsakovė nepagrindė sūnaus išlaidų, nepateikė duomenų apie savo finansinę padėtį. Teisėjų kolegija įvertinus bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
37. Pažymėtina, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
38. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingos išlaidos maistui, aprangai, gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, išlaidos sveikatos priežiūrai, higienos priemonių įgijimui, lavinimui ir ugdymui, vaiko laisvalaikiui sudaro apie 700 Eur. Vaikų teisių apsaugos skyrius taip pat patvirtino, kad šalių nurodytos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti yra pagrįstos, o nurodyta suma, kuria ginčo šalys ketina prisidėti prie vaiko išlaikymo atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas vertino, kad visos ieškinyje ir priešieškinyje nurodytos sumos, skiriamos nepilnamečio vaiko F. L. poreikiams tenkinti yra pagrįstos ir protingos bei būtinos augančių nepilnamečių vaikų pilnaverčiam vystymuisi.
39. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priteistu išlaikymo dydžiu, iš esmės nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, paneigiančių aukščiau nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą. Šiuo atveju atsakovės finansinė padėtis, abiems šalims sutinkant prie nepilnamečio vaiko išlaikymo prisidėti po 350,00 Eur suma, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad teismo nustatytas išlaikymo dydis yra nepagrįstas bei neatitinkantis vaiko poreikių. Teisėjų kolegija, įvertinus bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovei suteikiant nepilnamečiui vaikui gyvenamąjį būstą, jį išlaikant, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis. Taip pat priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės finansinę padėtį ir nustatė, kad atsakovės pajamos, bendrais skaičiavimais pagal gaunamas įvairias išmokas, siekia daugiau nei 800 Eur sumą, atsakovės motina prisideda prie dukros ir vaiko poreikių tenkinimo, atveždama įvairių maisto produktų. Taigi, byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo vaikų išlaikymo prievolės lygių dalių principo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio nepagrįstumo, atmeta kaip neįrodytus.
40. Dėl apelianto nurodytų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą už 2023 m. liepos mėn., teisėjų kolegija nurodo, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bei teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimo našta tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo naštos paskirstymo tvarką negu LR CPK normos, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.
41. Taip pat pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).
42. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes dėl prisidėjimo prie vaiko išlaikymo 2023 m. liepos mėn. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkino pagrįstai.
Dėl apelianto 2024-04-18 prašymo
43. 2024-04-18 apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl pasikeitusių aplinkybių išreikalauti atsakovės V. L. duomenis iš e-sveikatos apie jau esamą neštumą.
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovės sveikatos būklė nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Šalims faktiškai nebegyvenant kartu nuo 2023-06-14, apeliantas nenurodė jokių pasikeitusių aplinkybių ar argumentų dėl kokių priežasčių atsakovės sveikatos būklė apeliacinio skundo nagrinėjimo metu, gali turėti įtakos teisingam ginčo išsprendimui Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas atmestinas kaip nepagrįstas bei nesusijęs su nagrinėjama byla.
Dėl kitų argumentų
45. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinių skundų argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
46. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai aiškino bei taikė procesines bei materialines teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 straipsnio 1 dalis).
49. LR CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).
50. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovė V. L. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.