Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

1. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo ir atsakovės nutraukti dėl sutuoktinės kaltės;

4. priteisti nepilnamečiui sūnui F. L. materialiniam išlaikymui iš atsakovės po 350 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą;

6. nustatyti atsakovės bendravimo tvarką su sūnumi F. L. tokiomis sąlygomis:

6.1. iki teismo sprendimo atsakovė neturi teisės išvežti vaiko į užsienį be tėvo sutikimo;

6.2. atsakovė turi teisę pasiimti vaiką, apie tai pranešusi prieš 2 dienas, iš ieškovo ir vaiko gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio 18.00 val. ir pristatyti į ieškovo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18.00 val. Jeigu atsakovė norėtų išvežti vaiką atostogauti ar ilgesniam nei vienos dienos laikotarpiui nenumatytomis dienomis, ji privalo iš anksto informuoti ieškovą ir gauti jo raštišką sutikimą;

6.3. atsakovė turi teisę pasiimti vaiką katalikiškų ir kitų valstybinių švenčių dienomis iš anksto suderinusi laiką su ieškovu;

6.4. atsakovė nelyginiais metais pasiima vaiką Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmą dieną, o lyginiais metais - antrą dieną nuo 10.00 val. ryto, pristatant ieškovui vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau 20.00 val. vakaro;

6.5. atsakovė kiekvienais metais pasiima vaiką per Motinos dieną nuo 10.00 val. ryto ir pristatant vaiką į ieškovo gyvenamąja vietą ne vėliau 20.00 val. vakaro;

6.6. atsakovė sūnaus gimimo pirmą dieną bendrauja su vaiku, kartu dalyvaujant ieškovui;

6.7. atsakovė bendravimo metu turi užtikrinti vaiko poilsį, saugią aplinką, tinkamą mitybą ir dienos režimą, vaikui girdint nesikeikti, nevartoti alkoholinių gėrimų, neskleisti negatyvios informacijos apie ieškovą. Pasibaigus bendravimui, vaiką pristatyti į ieškovo gyvenamąją vietą;

6.8. susitikimų su sūnumi vietą ir laką (Kupiškyje) bei bendravimo trukmę atsakovė derina su tėvu ieškovu.

6.9. ieškovas turi teisę dalyvauti vaiko ir mamos susitikimuose.

7. priteisti iš atsakovės 3000 Eur sumą moralinės žalos kompensavimui.

8. Kilnojamuosius daiktus:

8.1. automobilį „Renault Scenic“, kurio indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir vertė 450 Eur, šaldytuvą apie 70 Eur, dulkių siurblį-robotą apie 150 Eur, priteisti atsakovei.

8.2. skalbimo mašiną „BEKO“ 300 Eur vertės, dulkių siurblį 120 Eur vertės, lovą 150 Eur vertės priteisti ieškovui.

9. Priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

Ieškinys dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, grindžiamas tuo, kad sutuoktinė pradėjo ieškoti priekabių, vartojo psichologinį smurtą prieš jį, vartojo necenzūrinius žodžius vaiko akivaizdoje, jį niekino ir įžeidinėjo, provokavo konfliktus, tapo irzli. Pastebėjo, kad atsakovė neturi socialinių įgūdžių, t. y. negamino maisto, netvarkė buities, nors pati niekur nedirbo, nesimokė. (duomenys neskelbtini), 9 klasėje mokėsi 2 metus, po to įstojo mokytis į (duomenys neskelbtini), o vėliau sužinojo, jog ji baigė (duomenys neskelbtini) mokyklos palengvintą programą. Gyvenant santuokoje, atsakovė visada žiūrėdavo tik savo interesų, t. y. važinėdavo pas draugus į svečius, nekreipė dėmesio į tai, kad vaikui reikalingas režimas: poilsis, miegas, maistas. Nekreipdavo dėmesio net į tai, jog vaikas serga, o kai sūnus susirgo ausų uždegimu - kartu negulė į ligoninę, nes ji „negalėsianti rūkyti gydymo įstaigoje, negalės nuvykti pas draugus”. Visur mažametį sūnų „tampydavosi” su savimi. Kai prieštaraudavo jos tokiam elgesiui, kildavo barniai, ginčai. Atsakovė pradėjo manipuliuoti vaiku, sakydama, kad padarys viską, kad ieškovas nematytų vaiko. Toks atsakovės elgesys daro nepataisomą moralinę žalą mažamečio sūnaus psichinei sveikatai ir besiformuojančiam požiūriui į normalius vyro ir moters santykius bei vaidmenį šeimoje. Tokia motina - blogas pavyzdys vaikui. Be to, artimieji, draugai ir kaimynai pradėjo ieškovui sakyti užuominomis, kad atsakovė yra jam neištikima, kadangi ji susitikinėja su dabartiniu savo draugu A. V., todėl suprato, kad atsakovė jam neištikima jau metus laiko. 2023 m. vasario 4 d. atsakovė išskrido su vaiku pas savo naująjį draugą į Norvegiją, apie ką sužinojo iš jos žodžių, o 2023 m. gegužės 31 d. pati atsakovė prisipažino, kad ji kartu jau kuris laikas gyvena su A. V. ir jam yra neištikima. 2023 m. birželio 14 d. atsakovė išėjo gyventi su draugu A. V. ir gyvena kartu iki šiol A. V. motinai priklausančiame bute. 2023 m. birželio 28 d. per programėlę „messenger“ atsakovė jam pranešė, kad vyksta su draugu A. V. ir jo vaikais bei jų sūnumi F. į užsienį ir grįš tik 2023 m. liepos 5 d. Keliavo automobiliu po Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, Čekiją, pridedat tai patvirtinančias nuotraukas. Po kelionių sūnus F. tapo baugštus, verkia, kai reikia sėsti į automobilio kėdutę. Per tą laikotarpį, kai atsakovė išsikraustė iš jų nuomojamojo buto, jo žiniomis, ji buvo išvykusi į Rygą, dalyvavo Joninių šventėje, plaukė baidarėmis Ignalinos rajone, pramogavo koncertuose, įvairiuose renginiuose, klubuose, kai tuo tarpu ieškovas buvo su sūnumi. Iš esmės sūnus F. auga, būna, gyvena, bendrauja su ieškovu. Dėl to, yra įsitikinęs, kad būtent atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, kurių vienos esminių yra pagarba ir lojalumas vienas kitam. Atsakovė negerbia bendro gyvenimo taisyklių, nesilaiko geros moralės principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalis). Atsakovės kaltė pasireiškė ir tuo, kad ji pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, jį remti materialiai bei moraliai, prisidėti prie šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Šiuo metu bendro šeimyninio gyvenimo nebegyvena, santuoka neteko prasmės ir yra faktiškai iširusi, jos atkurti nebeįmanoma ir tolimesnis šeimyninis gyvenimas neturi perspektyvos. Dėl to, jų santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, dėl ko jis iki šiol gyvena strese, nervinėje įtampoje, kankina nerimas dėl sūnaus ateities ir saugumo, sutriko miegas, paūmėjo jo liga (psoriazė), negali susikaupti, jaučia pažeminimą, blogai jaučiasi prieš draugus, artimuosius, sumažėjo bendravimo galimybės. Remiantis tuo, teismo prašo priteisti iš atsakovės jos padarytą moralinę žalą jam, kurią vertina 3000 Eur suma.

Dėl nepilnamečio sūnaus F. L. gyvenamosios vietos nustatymo ieškinyje nurodoma, kad būtent ieškovas rūpinasi sūnumi, vykdo savo, kaip tėvo pareigą suteikti sūnui geras vystymosi sąlygas. Tuo tarpu atsakovė negali ir nenori tinkamai sūnumi pasirūpinti, t. y. neturi savo būsto, niekur nedirba nesimoko. Taip pat atsakovė neturi reikiamų socialinių įgūdžių: netvarko buities, negamina maisto, veda netinkamą gyvenimo būdą. Juolab abejojama ir jos sveikatos būkle, kadangi sakydavo, kad jai silpna, svaigsta galva, skusdavosi skausmais, alergijomis, yra sakiusi, kad serga onkologine liga. Tuo tarpu nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu - būtų užtikrinti vaiko poreikiai, normalus jo vystymasis, kadangi jį su sūnumi sieja glaudus socialinis ryšys, todėl tai labiausiai atitiktų vaiko interesus. Ieškovas pilnai galės pasirūpinti savo sūnumi, kadangi jis turi gyvenamąjį plotą (pridedama nuomos sutartis, darbo sutartis, charakteristika, darbo užmokesčio pažyma, mokslo baigimo dokumentai). Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. sūnus lankys darželį, „(duomenys neskelbtini) kuris visai šalia nuomojamojo busto, kaip ir ieškovo darbovietė. Pažymima, kad sūnų ieškovas augina nuo pat jo gimimo, o pastaruoju metu sūnus būna pas jį pastoviai po darbo iki naktinio miego, savaitgaliais nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo ieškinyje nurodoma, kad ieškovas kiekvieną mėnesį būtiniems sūnaus poreikiams tenkinti išleidžia tokias sumas: 1) maistui - apie 250 Eur; 2) vaistams, papildams - apie 60 Eur; 3) higienos priemonėms - apie 20 Eur; 4) sauskelnėms - 60 Eur; 5) už komunalinius patarnavimus sūnaus daliai tenka apie 80 Eur; 6) drabužiams, avalynei - apie 60 Eur; 7) sūnaus lavinimui, ugdymui reikalingos priemonės - apie 70 Eur; 8) pramogoms - apie 50 Eur; 9) darželiui - apie 60 Eur. Tuo tarpu vertinant jų turtinę padėtį, pažymima, kad ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas į rankas siekia apie 700-800 Eur per mėnesį ir dar dirba įvairius papildomus darbus. O atsakovė niekada normaliai nedirbo, nuo pat vaiko gimimo minimaliai skirdavo išlaikymą sūnui (pinigus skirtus vaiko auginimui leisdavo savo reikmėms). Be to, materialiai išlaikyti sūnų padeda ir seneliai, skirdami kas mėnesį po 100 Eur sumą. Remiantis tuo ir įvertinus tai, kad pagal teismų praktiką vaikui kas mėnesį tenkanti išlaikymo vertė turi būti artima minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžiui, prašo teismo sūnaus išlaikymui priteisti iš atsakovės po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą. Taip pat atsižvelgiant į ieškovo paminėtas aplinkybes, siekiant išvengti galimų ginčų ateityje, ieškovas ieškiniu siūlo nustatyti konkrečią atsakovės bendravimo su sūnumi F. tvarką.

Dėl kitų klausimų, spręstinų nutraukiant santuoką, išsprendimo ieškovas trumpai ieškinyje formuluoja prašymą palikti jiems sutuoktines pavardes, taip pat patvirtina, kad nė vienam iš jų išlaikymas nereikalingas.

Priešieškinyje dėl santuokos nutraukimo pagrindo atsakovė nurodė, kad gimus vaikui, tarp jų ėmė kilti nesutarimai. Ji viena gimdė sūnų, o ieškovas tuo metu gėrė ir į gimdymo namus atvažiavo tik jų pasiimti. Ieškovas tapo piktas, nelojalus jai, ėmė dažnai išgėrinėti, naudoti prieš ją psichologinį smurtą, sakydamas, kad atsakovė privalo tik tvarkyti namus, gaminti valgį ir valyti jam batus. Toks ieškovo nepagarbus požiūris į atsakovę jai nepatiko. 2023 m. žiemą, atsakovei išėjus į buto balkoną parūkyti, ieškovas užrakino ją buto balkone ir apie valandą iš jo neleido įeiti į kambario vidų. Kitą dieną, išeidamas į darbą apie 7.00 val., ryte ją miegančią lovoje apipylė šaltu vandeniu, kurio kliuvo ir šalę lovytėje miegančiam vaikui. Po dviejų savaičių nuo šių įvykių atsakovė nuėjo parūkyti į bendrą namo balkoną, atsakovas ir jame ją užrakino, dėl ko buvo kviesta policija, tačiau ieškovas atrakino balkono duris. Dėl tokio ieškovo elgesio santuokinis gyvenimas tapo nemielas. Ėmus ieškovui be saiko vartoti alkoholį, neapsikentusi tokio ieškovo elgesio, kad būtų ramiau vaikui, 2023 m. birželio viduryje atsakovė išsikraustė su vaiku iš jų nuomojamo buto. Šiuo metu su ieškovu kartu negyvena, bendro ūkio neveda, kiekvienas jų gyvena savo atskirus gyvenimus ir nėra jokios perspektyvos, kad jų santykiuose kažkas pasikeis ir jie suartės.

Priešieškinyje išdėstytas reikalavimas sūnaus F. L. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove po santuokos nutraukimo grindžiamas tuo, kad sūnus ir dabar gyvena su atsakove, juo rūpinasi, prižiūri, užtikrina jam gyvenamąją vietą, sudaro visas sąlygas visokeriopai sūnui vystytis, jų emocinis ryšys yra stiprus, sūnus yra mažametis, todėl gyvenant su atsakove bus geriausiai užtikrinti dabartiniai sūnaus poreikiai ir interesai. Šiuo metu ji mokosi duomenys neskelbtini ir augina sūnų, o įgijus specialybę - pradės dirbti. Sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakove, nes nuo pat gimimo ji rūpinasi sūnaus interesais, nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. užrašė jį į (duomenys neskelbtini), veda jį pas gydytojus, lankė su juo ugdymo pamokėles, perka jam reikalingus daiktus. Ieškovas, kol gyveno kartu, tik bendraudavo su vaiku, todėl atsakovė geriau žino vaiko poreikius ir labiau gali jais pasirūpinti, todėl keisti dabartinės faktinės vaiko gyvenamosios vietos nėra jokio pagrindo. Taip pat neprieštaraujama, kad ieškovas po santuokos nutraukimo kuo daugiau bendrautų su sūnumi, sutinka sudaryti sąlygas ir įsipareigoja nedaryti kliūčių sūnui bendrauti su ieškovu telefonu, internetu ar kitu vaikui priimtinu būdu jiems priimtinu laiku. Kartu prašo teismo patvirtinti siūlomą ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką, kadangi ieškovas turėtų dalyvauti vaiko auklėjime, rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų vaikui mokytis sudarymo.

Priešieškinyje išdėstytas reikalavimas dėl išlaikymo sūnui F. L. priteisimo nurodoma, kad sūnui šiuo metu reikia per mėnesį skirti apie 700 Eur: 1) apie 250 Eur maistui, nes vien mišinukas per mėnesį kainuoja apie 80 Eur, 2) 50 Eur vaistams ir vitaminams, gydytojams, 3) 200 Eur drabužiams ir avalynei, higienos priemonėms, vaiko namų apyvokos daiktams, 4) 40 Eur pampersams, 5) 30 Eur vaiko ugdymui skirtoms priemonėms, knygoms, žaislams, 6) 50 Eur pramogoms - spektakliai, filmai, renginiai, vaikų gimtadieniai, atostogų išlaidos. Taip pat kainuoja komunaliniai mokesčiai, kuras vežioti vaiką į gydimo įstaigas ir kt. Tuo tarpu ieškovas yra sveikas, darbingas, gauna pastovias pajamas, todėl jis turi galimybę vykdyti savo pareigą ir prisidėti prie vaiko išlaikymo. O atsakovė šiuo metu gauna tik 515 Eur socialinę pašalpą, jokio turto neturi, todėl jai sunku vienai išlaikyti sūnų, o ieškovas prie sūnaus išlaikymo prisideda tik minimaliai, vieną kartą, paragintas vaiko teisių apsaugos institucijos pervedė 100 Eur. Kadangi išlaikymą turi teikti abu tėvai, sūnaus F. išlaikymui nuo 2023 m. liepos 1 d. iki jo pilnametystės iš ieškovo prašo priteisti periodines išmokas po 350 Eur per mėnesį, nes tokia išlaikymo forma labiausiai leis patenkinti dabartinius būtinus vaiko poreikius.

Priešieškinyje išdėstytas reikalavimas dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo grindžiamas tuo, kad be minėto automobilio daugiau registruoto bendro turto, kurį reikėtų pasidalinti, nutraukiant santuoką, nėra, o smulkų turtą pasidalino, pradėdami gyventi atskirai. Remiantis tuo, po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise prašo priteisti minėtą automobilį, o atsakovei - 225 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę turto natūra dalį, kadangi šis šeimos automobilis atsakovei nereikalingas, ji neturi teisės vairuoti šią transporto priemonę. Be to, atsakovė nereikalauja priteisti iš ieškovo išlaikymo sau, nes yra sveika ir darbinga.

Dėl priešieškinio reikalavimo padalinti santuokoje įgytą šeimos turtą sutinkama iš dalies ir nurodoma, sutinkantis, kad minėtas automobilis po santuokos nutraukimo būtų priteistas jam, tačiau laikosi pozicijos, kad kilnojami daiktai turėtų būti padalinti tokiu būdu: 1) ieškovui priteisti skalbimo mašiną „BEKO“, kurios vertė 200 Eur (nusidėvėjimas 100 Eur), dulkių siurblį, kurio vertė apie 120 Eur; 2) atsakovei priteisti lovą - 150 Eur, šaldytuvą - 70 Eur, dulkių siurblį-robotą - 150 Eur.

Išvadą byloje teikianti institucija - Skyrius pateiktoje 2023 m. rugpjūčio 24 d. išvadoje Nr. 7SD-8755 (8.7.27) dėl nepilnamečio vaiko F. L. interesų pateikiama informacija apie šeimą, tačiau nurodoma, kad tuo metu turima per mažai informacijos, jog galėtų pateikti išvadą dėl ieškinio ir priešieškinio atitikimo nepilnamečio vaiko F. L. interesams, o galutinę išvadą ketinama pateikti, teisminio proceso metu išklausius ginčo šalių pasisakymus. Kitose byloje pateiktose Skyriaus išvadose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuosekliai pažymima, kad ieškovo prašymai laikinai nustatyti šio nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu – neatitinka vaiko interesų.

Skyriaus atstovė Loreta Repšienė teismo posėdyje minėtą išvadą dėl nepilnamečio vaiko F. L. interesų patikslino ir nurodė, kad tiek ieškovo, tiek ir atsakovės gyvenamosios vietose buvo sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečiui vaikui. Kol ginčo šalys gyveno kartu, Skyriuje nebuvo gauta pranešimų ar informacija apie galimai netinkamai įgyvendinamas vaiko teises, o vėliau Skyriuje gauti pranešimai apie ginčo šalių nesutarimus dėl vaiko bendravimo tvarkos, ko pagrindu Kupiškio socialinių paslaugų centras suteikė šeimai paslaugas ir iš šios institucijos duomenų matyti, kad vaikas gerai jaučiasi su abiem tėvais, abu užtikrina tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, buityje nuosekliai palaikoma švara, nebuvo fiksuota jokių vaiko teisių pažeidimo atvejų nei vieno iš tėvų namuose. Taigi, įvertinus tai, kad ieškovas yra dirbantis, o atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose, dėl ko atsakovė gali vaikui skirti daugiau laiko nei ieškovas, o motinai turėtų būti skiriamas prioritetas prieš ieškovo ketinamą samdyti auklę šiuo tikslu, taip pat atsižvelgus į tai, kad Skyriuje nėra gautos informacijos apie atsakovės negebėjimą tinkamai pasirūpinti vaiku – spręstina, kad nepilnamečio vaiko poreikius geriausiai atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove. Juolab pagal psichologų patiekiamus vertinimus tokio amžiaus vaiko prieraišumas prie mamos natūraliai yra didesnis nei prie tėvo, todėl tokio mažo vaiko nerekomenduojama atskirti nuo mamos, kai ji geba tinkamai pasirūpinti vaiku. Remiantis tuo, iš ieškovo, kaip vaiko tėvo, turėtų būti priteistas išlaikymas vaikui, o ginčų šalių nurodyta 350 Eur pinigų suma vaiko išlaikymui, dėl kurios ginčo tarp šalių nėra, yra tinkamo dydžio, nes užtikrina vaiko būtinųjų poreikių patenkinimą. Taip pat remiantis tuo, kad vaikas lieka gyventi pas motiną, reikalinga nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su vaiku, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, šalys negeba bendru sutarimu spręsti šio klausimo. Vis dėlto, įvertinus ieškovo nurodytus atsakovės iš anksto nederinamus su juo vaiko išvežimo į užsienį ar kitą miestą atvejus, Skyrius siūlo nustatyti apribojimą, kad atsakovė gali išvežti vaiką į užsienį, tik prieš tai gavusi raštišką ieškovo sutikimą. Tuo tarpu detaliau vertinant atsakovės siūlomą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką bei atsižvelgus į ieškovo išdėstytas pastabas dėl tam tikrų šios tvarkos punktų, Skyrius siūlo tokias korekcijas: 1) netvirtinti tvarkos 1 punkto, pagal kurį ieškovas neturi galimybių tokiu būdu bendrauti su vaiku; 2) koreguoti tvarkos 2 punktą, įpareigojant atsakovę savo lėšomis atvežti vaiką pas ieškovą ir iš jo pasiimti bent kartą per mėnesį, nes būtent atsakovės iniciatyva vaikas šiuo metu gyvena Kaune, tokiu būdu apsunkinant tėvo bendravimo su vaiku galimybes; 3) pakoreguoti punktus, kuriuose yra nurodytas konkretus laikas (18.00 val.), nurodant laiko intervalą 18.00-19.00 val., išsprendžiant tarp šalių ginčą dėl vėlavimų.

Liudytojas A. B. teismo posėdyje parodė savo sesers atsakovės polinkį vartoti alkoholį, socialinių įgūdžių prižiūrėti vaiką ir pasirūpinti buitimi stygių, kėlė abejones dėl atsakovės blogos sveikatos būklės ir patvirtino ieškovo sugebėjimus pasirūpinti savo vaiku. Tuo tarpu dėl santuokos iširimo priežasčių jam yra žinomi iš tam tikros aplinkybės, rodančios galimą atsakovės neištikimybę, tačiau pats to tiesiogiai nėra matęs, o ieškovo būdas ramus ir jis negalėjo smurtauti.

Liudytoja L. B. teismo posėdyje parodė apie ieškovo polinkį vartoti alkoholį, dukros nuolatinius stambučius dėl ieškovo smurto prieš ją, o dukros netinkamo elgesio atvejų nebuvo pastebėjusi, kadangi visada matydavo jos pasirūpinta šeima, buitimi.

Liudytojas A. V. teismo posėdyje neigė gyvenantys kartu ir vedantys bendrą ūkį su atsakove, taip pat neigė atsakovės kelionę pas jį į Norvegiją ir tik atsakovei pradėjus nuolat skųstis dėl ieškovo smurto ir piktnaudžiavimo alkoholiu, atsakovė su vaiku apsigyveno pas liudytojo motiną, kuriai yra reikalinga priežiūra, o nuo 2023 m. lapkričio vidurio kartu su atsakove išsinuomojo bendrą bustą Kaune su atskirai kambariais.

Byloje kilo ginčas dėl santuokos iširimo pagrindų, kadangi ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, o atsakovė – dėl ieškovo kaltės. Ieškovas teigia, kad jų santuoka iširo dėl būtent atsakovės kaltės, nes ji buvo nelojali ieškovui, pažeidė sutuoktinės pareigas jį remti materialiai bei moraliai, prisidėti prie šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai grindė aplinkybėmis, kad atsakovė nuolat vartojo psichologinį smurtą prieš jį, necenzūrinius žodžius vaiko akivaizdoje, jį niekino ir įžeidinėjo, provokavo konfliktus, ji visada žiūrėdavo tik savo interesų, nesirūpindama vaiku. Taip pat tvirtinama, kad atsakovė buvo neištikima su dabartiniu savo draugu A. V., t. y. 2023 m. vasario 4 d. buvo išskridusi su vaiku pas draugą į Norvegiją, o 2023 m. gegužės 31 d. ji prisipažino apie savo neištikimybę, o 2023 m. birželio 14 d. ji išėjo gyventi su savo draugu į jo motinai priklausantį butą ir jie gyvena kartu iki šiol kaip sugyventiniai, vėliau ir jie kartu buvo išvykę į keliones po Europą, Rygą, dalyvavo Joninių šventėje, plaukė baidarėmis Ignalinos rajone, pramogavo koncertuose, įvairiuose renginiuose, klubuose. Tuo tarpu atsakovė byloje įrodinėja priešingos ginčo šalies kaltę dėl santuokos iširimo, o būtent dėl nuolatinio ieškovo alkoholio vartojimo, fizinio ir psichologinio smurto prieš atsakovę naudojimo bei žeminančio požiūrio į ją demontavimo, ją ne kartą ieškovui uždarius balkone žiemą. Atsakovė neigė artimus ar intymius santykius su A. V. ir bendro ūkio, kaip sugyventiniai, vedimą. Šias aplinkybes ginčo šalis įrodinėjo, teikdami įvairius įrodymus ir liudytojų parodymais.

CK 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Iš šalių į bylą pateiktų procesinių dokumentų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys nurodytų pareigų tinkamai nevykdė, nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti.

Byloje, be pačių ieškovo ir atsakovės paaiškinimų, nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų vienareikšmiai ir neabejotinai patvirtinančių aplinkybes, kuriomis ginčo šalys remiasi, įrodinėdamos vienas kito kaltę dėl santuokos nutraukimo. Nors abi ginčo šalys buvo aktyvios įrodinėjimo procese, siekdamos pagrįsti galimą netinkamą vienas kito elgesį santuokos metus, kaip santuokos iširimo priežastis, tačiau to užtikrinti įrodyti nepavyko ginčo šalims. Visų pirma, be paties ieškovo paaiškinimų byloje dėl santuokos nutraukimo, esant atsakovės kaltei, nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių galimą atsakovės sutuoktinės neištikimybė faktą, netinkamą elgesį šeimoje jo ir vaiko atžvilgiu. Teismui įvertinus byloje esančius ieškovo pateiktus duomenis ir jo paaiškinimus, matyti, kad visi teiginiai apie atsakovės galimą sutuoktinę neištikimybę tėra tik ieškovo parodymai, neturint pakankamo faktinio pagrindo dėl tokios aplinkybės buvimo. Ieškovo pateikti įvairūs rašytiniai įrodymai šuo tikslu yra fragmentiški ir tiesiogiai tokio fakto nepatvirtina, juolab tokios aplinkybės vienareikšmiai nepatvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai, o teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas A. V. neigė artimą bendravimą su atsakovę ir gyvenimą, vedant bendrą ūkį su ja. Nors šio liudytojo parodymai ieškovui ir kėlė tam tikrų abejonių dėl jo artimų santykių su atsakove, jai išėjus galimai gyventi pas šių liudytoją, kaip ir dėl jų bendrų išvykų ir pramogų, tačiau tai grindžiamos aplinkybėmis, kurios atsirado po to, kai ginčo šalys pradėjo gyventi skyrium, todėl tai negali objektyviai pagrįsti santuokos iširimo priežasčių, kurios turėjo egzistuoti iki 2023 m. birželio vidurio. Tai patvirtinama ir kasacinio teismo praktikoje, kurioje nurodoma, kad sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (kasacinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis 3K-3-24/2010 ir kt.). Tuo tarpu kitų ieškovo nurodytų aplinkybių apie nuolatinį nepagarbų atsakovės elgesį ar net psichologinio smurto vartojimą jo atžvilgiu objektyviai nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, išskyrus paties ieškovo paaiškinimus, todėl tokius teiginius teismas laiko neįrodytais. Galiausiai, ieškovo teiginiai apie atsakovės nesirūpinimą vaiku ir šeimos buitimi, kuriuos įrodinėjo ir liudytojo A. B. parodymais, paneigia kitų liudytojų parodymai bei Skyriaus išvadoje nurodyti objektyvūs duomenys ir Skyriaus atstovės paaiškinimai, paneigiantys tokias aplinkybes, todėl ir šiuos ieškovo išdėstytus argumentus teismas laiko neįrodytais. Tokiu pat būdu teismas vertina ir atsakovės įrodinėjamą ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo pagrindą, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės teiginiai apie ieškovo, kaip sutuoktinio, netinkamą elgesį, t. y. nuolatinį alkoholio vartojimą, fizinio ir psichologinio smurto naudojimą bei žeminantį požiūrį į ją – tai tėra tik atsakovės parodymai, neturintys pakankamo faktinio pagrindo. Juolab tokių atsakovės nurodytų aplinkybių vienareikšmiai nepatvirtino kiti apklausti byloje liudytojai, kurių parodymai yra prieštaraujantys vienas kitam dėl jų artimų santykių su konfliktuojančiomis ginčo šalimis ir svarbiausia – liudytojų parodymai yra iš esmės išvestiniai, t. y. jų nurodytos aplinkybes didžiąja dalimi yra grindžiami pačių ginčo šalių paaiškinimais ir elgesiu bei jie yra ganėtinai fragmentiški, iš kurių negalima daryti patikimas išvadas, kad galimai netinkamas ieškovo elgesys buvo nuolatinis ir esminis santuokos iširimo priežastis. Dėl to, apie minėtas atsakovės nurodytas aplinkybes dėl galimos ieškovo kaltės galima daryti tik tam tikras prielaidas, juolab kai pats atsakovas neigia tokias aplinkybes. Vis dėlto, prielaidomis ar bendro pobūdžio numanymais apie sutuoktinio netinkamą pareigų vykdymą negali būti grindžiama kito sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutraukimo. Juolab kai teisminio proceso metu šalių pasirašytoje 2023 m. lapkričio 6 d. taikos sutartyje galima matyti tam tikru proceso etape ginčo šalių valią, pagal kurią jos abi įžvelgė bendrą sutuoktinių kaltę dėl jų santuokos iširimo. Tokia aplinkybė tik sustiprina teismo išvadas dėl santuokos nutraukimo pagrindo. Taigi, byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių tik vieno iš sutuoktinių esminį ir nuolatinį santuokinių pareigų nevykdymą, ypač kai iš bylos medžiagos akivaizdu, kad šalių konfliktiškai santykiai nulemti ilgalaikio nesugebėjimo darniai gyventi šeimoje, prieš tai buvusio ne vieno konflikto ir įvyko.

Šiuo atveju būtina pažymėti tai, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu, o to nagrinėjamoje byloje pagal byloje esančius įrodymus vienareikšmiai nustatyta nebuvo. Be to, tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį, todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Būtent ši teismų praktikos formuluojama taisyklė yra reikšminga, sprendžiant ir šį ginčą dėl santuokos nutraukimo, kadangi visiškai atitinka nagrinėjamą situaciją, susidariusią tarp ginčo šalių, kai sutuoktiniai laiku nesprendžia santuokoje kylančių problemų, dėl ko jų tarpusavio ryšiai nutrūko, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą.

Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tai, kad šalys nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo tik dėl vieno iš sutuoktinio kaltės, nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovo ar atsakovės kaltės. Byloje išimtinai ieškovo ar atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo CK 3.60 straipsnio 3 dalies pagrindu neįrodyta. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas ir formalus abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas, skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, santuokines pareigas, ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje (CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniai).

Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą už patirtus dvasinius išgyvenimus, susijusius su santuokos iširimu dėl atsakovės kaltės.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šalių prašymu po santuokos nutraukimo ginčo šalims paliktinos sutuoktinės pavardės, t. y. ieškovui paliekama jo pavardė „L.“, o atsakovei – „L.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Proceso šalys išlaikymo sau iš kito sutuoktinio neprašo, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl šalių tarpusavio išlaikymo neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (pvz., kasacinio teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008 ir kt.).

Ieškovas ieškiniu prašo teismo nepilnamečio vaiko F. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo, o atsakovė priešieškiniu – šio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Nagrinėjamas ginčas sprendžiamas, vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

Nagrinėjamu atveju nepilnametis vaikas F. L. lieka toliau gyventi pas motiną atsakovę, o tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimas yra apribotas dėl objektyvių priežasčių – atsakovė išsikraustė su vaiku gyventi į kitą miestą. Atsižvelgus į proceso šalių paaiškinimus teisme, matyti, kad šalys negeba taikiai spręsti klausimą dėl šio nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu ieškovu, dėl to nuolat kyla konfliktai tarp vaiko tėvų, kas pagrindžia objektyvią būtinybę nustatyti tikslią ir optimalią šio nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, tokiu būdu ne tik užtikrinant prioritetinius vaiko interesus, bet ir užkertant kelią tolimesniems konfliktams ateityje tarp proceso šalių šiuo klausimu.

Ieškinyje ir priešieškinyje nurodytos skirtingos skyrium gyvenančio tėvo bendravo tvarkos su šiuo nepilnamečiu vaiku, kurios yra grindžiamos priešingais reikalavimais dėl šio nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš šio vaiko tėvu. Atsižvelgiant į tai, kad teismas priima sprendimą nepilnamečio vaiko F. L. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, tai nagrinėjamu klausimu sprendžia būtent skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, kuri yra siūloma priešieškinyje atsakovės. Remiantis tuo, nėra pagrindo vertinti ieškinyje išdėstyto reikalavimo dėl atsakovės bendravimo su šiuo nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarkos nustatymo, nes tai neatitinka teismo priimto sprendimo dėl šio nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl toks ieškinio reikalavimas atmestinas.

Vis dėlto, detaliau vertinant atsakovės priešieškinyje siūlomą skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku F. L. tvarką bei atsižvelgus į ieškovo teismo posėdyje išdėstytas pastabas bei Skyriaus atstovės paaiškinimus teisme, teismas sprendžia, kad yra tikslinga koreguoti priešieškinyje nurodytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, tokiu būdu maksimaliai pagal galimybes užtikrinant nepilnamečio vaiko ir ieškovo bendravimo interesus. Atsižvelgus į tai, kad ieškovo bendravimas su sūnumi yra objektyviai apribotas dėl ieškovo darbinės veiklos ir nemažo atstumo iki sūnaus gyvenamosios vietos, tai priešieškinyje nurodytos tokios tvarkos 1 punktas, kuris suteikia teisę ieškovui bendrauti su sūnumi darbo dienomis, neribojant dienų ir valandų skaičiaus, yra objektyviai neįgyvendinamas, ieškovui neturint galimybių tokiu būdu bendrauti su vaiku, todėl šis punktas šalintinas iš teismo tvirtinamos ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir tai neprieštarauja vaiko interesams, ką patvirtino ir Skyriaus atstovė teismo posėdyje. Taip pat šalintinas ir priešieškinyje nurodytos tvarkos 4 punktas, kad kiekvienais poriniais metais vaiko gimtadienis gruodžio 7 d. švenčiamas su atsakove, kadangi teismo tvirtinama bendravimo tvarka yra siekiama nustatyti būtent ieškovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku, o ne priešingai.

Įvertinus proceso šalių paaiškinimus teisme dėl kylančių konfliktų, nesilaikant griežtai nustatytų valandinio laiko, bei Skyriaus atstovės išvadą, teismas priima sprendimą pakoreguoti priešieškinyje nurodytos tvarkos punktus, kuriuose yra nurodytas tikslus laikas (18.00 val.), vietoje tol nurodant valandos trukmės laiko intervalą (18.00-19.00 val.), tokiu būdu užkertant proceso šalių kilsiantiems ginčams ateityje. Taip pat įvertinus ginčo šalių paaiškinimus teisme, apie ieškovo apsunkintas galimybes matytis ir bendrauti su vaiku, kadangi būtent atsakovės iniciatyva vaikas šiuo metu gyvena Kaune, bei atsižvelgus į Skyriaus atstovės pastabas, teismas priima sprendimą pakoreguoti priešieškinyje nurodytos tvarkos 2 punktą, kuriame įtvirtinta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka savaitgaliais, įpareigojant atsakovę savo lėšomis atvežti vaiką pas ieškovą ir iš jo pasiimti vieną kartą į mėnesį.

Be to, ieškovas jau ieškinyje formulavo reikalavimą nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkoje su skyrium gyvenančiu tėvu įtvirtinti ribojimą atsakovei išvežti nepilnametį vaiką į užsienyje, t. y. jei atsakovė norėtų išvežti vaiką atostogauti ar ilgesniam nei vienos dienos laikotarpiui nenumatytomis dienomis, ji privalo iš anksto informuoti ieškovą ir gauti jo raštišką sutikimą. Šį ribojimą ieškovas prašė teismo ir nustatyti ir priešieškinyje nurodytoje bendravimo tvarkoje, kadangi baiminasi, kad atsakovė neišsivežtų nepilnamečio vaiko į užsienį (Norvegiją) ir ten jo neprarastų. Skyrius taip pat siūlė nustatyti tokį apribojimą, kad atsakovė gali išvežti vaiką į užsienį, tik prieš tai gavusi raštišką ieškovo sutikimą, atsižvelgus į ieškovo išdėstytus tam tikrus teiginius apie atsakovės iš anksto nederinamus su juo nepilnamečio vaiko išvežimus į užsienį ar kitą miestą, ko iš esmės neneigė ir atsakovė, kuri kreipė dėmesį į konfliktiškus santykius tarp proceso šalių, ko pagrindu tokia nuostata bendravimo su vaiku tvarkoje objektyviai neveiktų. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas kreipia dėmesį į CK 3.174 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą, o tai reiškia, kad ieškovo, kaip vaiko tėvo, teisės bendrauti su vaiku yra garantuotos įstatymo, neleidžiant be ieškovo rašytinio sutikimo išvežti nepilnamečio vaiko į užsienio valstybę nuolat gyventi. Dėl to, nėra pagrindo perkelti tokios įstatyminės nuostatos papildomai ir į priešieškinyje nurodytą tvarką. Tuo tarpu dėl trumpalaikio nepilnamečio vaiko išvežimo į užsienį, teismas vertina ieškinyje nurodytus teiginius ir pačius ieškovo parodymus teisme, kuriuose ieškovas nepagrindė to, kad iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvusios tokios trumpalaikės atsakovės išvykos su nepilnamečiu vaiku į užsienį esmingai būtų apribojusios ieškovo bendravimo su vaiku tvarką ar kitu būdu tai būtų pažeidę ieškovo ar nepilnamečio vaiko interesus. Tuo tarpu šiuo tikslu ieškovo dėstomi nuogąstavimai apie galimas situacijas, jei atsakovė nuspręstų išsivežti visam laikui į Norvegiją ar kitą šalį, dėl ko jis gali visai nebeturėti galimybių bendrauti su vaiku, neturi ne tik teisinio pagrindo (CK 3.174 straipsnio 3 dalis), bet ir faktinio pagrindo, įvertinus atsakovės ir liudytojo A. V. parodymus. Taigi, tokio apribojimo, įpareigojant atsakovę gauti raštišką ieškovo sutikimą išvežti vaiką atostogauti ar ilgesniam nei vienos dienos laikotarpiui nenumatytomis dienomis į užsienį, nustatymas, atsižvelgiant į minėtą įstatyminį reguliavimą, būtų dalyje perteklinis, o kitoje dalyje – nepakankamai pagrįstas ir neįgyvendinamas, atsižvelgiant į konfliktiškus proceso šalių santykius. Vis dėlto, teismas atsižvelgęs į ieškovo parodymus ir Skyriaus atstovės paaiškinimus teisme, iš kurių matyti atsakovės vengimas iš anksto derinti su ieškovu vaiko išvežimą į užsienį ar kitą miestą - teismas priima sprendimą nustatyti nagrinėjamu atveju pareigą atsakovei iš anksto informuoti apie tokias aplinkybes ieškovą, tokiu būdu ne tik būtų efektyviau įgyvendinama priešieškinyje nurodyta tvarka, bet užtikrintas atsakovo deklaruojamas siekis žinoti apie savo vaiko išvykas į užsienį.