Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi pareiškėjos A. L. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. A., A. L., UAB „Mokilizingas“ dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0036/11/00668,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja A. L. skundu skundžia 2015-08-10 patvarkymą dėl skolininko sutuoktinės priklausančio darbo užmokesčio arešto prašo jį panaikinti.

A. A. A. 2015-09-02 priėmė patvarkymą dėl skundo vykd. byloje Nr. 0036/11/00668, kuriuo netenkino A. L. skundo (b. l. 3). Antstolė nurodė, kad 2011-02-23 dieną priimtas vykdymui Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-12108-151/2010 išduotas 2011-01-11 dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko A. L. a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo UAB „Mokilizingas“ naudai. Nustačius, kad 2015-07-07 skolininkas A. L. vedė A. L., kuri dirba ir gauna darbo užmokestį UAB „Kristiana“, A. L. atžvilgiu 2015-08-10 buvo priimtas procesinis dokumentas, t. y. patvarkymas dėl skolininko sutuoktinės priklausančio darbo užmokesčio arešto, areštuojant darbo užmokesčio gaunamo UAB „Kristiana“ dalį viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą, bet ne daugiau kaip 1301,66 Eur bendroje sumoje. Šiuo patvarkymu kreditoriui UAB „Mokilizingas“ buvo pasiūlyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 667 str. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Skolininkės teigimu išieškojimas negali būti nukreiptas į jos darbo užmokestį, nes nėra teismo nutarties, kuria būtų nustatyta turto/pajamų dalis, esanti bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu A. L.. CPK 667 str. 1 d. numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Atsižvelgiant į tai, antstolis turi visų pirma patvarkymu aprašo ir areštuoja sutuoktinių pajamas, gautas iš darbinės veiklos ir tik po to kreipiamasi į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas skundą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 str. 2 d.). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 str. 3 d. nustatyta tvarka - apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (b. l. 31, 32, 33-34) (CPK 153 str.2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0036/11/00668 medžiagos nustatyta, kad 2011-02-23 dieną priimtas vykdymui Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-12108-151/2010 išduotas 2011-01-11 dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. L. a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo UAB „Mokilizingas“ naudai (vykd. b. l. 1.). 2011-02-24 aukščiau nurodytas vykdomasis dokumentas priimtas vykdymui (vykd. b. l. 3.). Tą pačią dieną antstolė surašė A. L. raginimą įvykdyti sprendimą (vykd. b. l. 4.) bei apskaičiavo vykdymo išlaidas (vykd. b. l. 5, 6.). A. L. neįvykdžius teismo įsakymo per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, antstolis privalėjo užtikrinti teismo įsakymo įvykdymą. CPK 664 str. nustatyta išieškojimo iš skolininko turto eilė, t. y. nurodoma, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (CPK 662 str. 4 d.). 2011-04-03 antstolė priėmė patvarkymą areštuoti A. L. lėšas, esančias SWEDBANK ((vykd. b. l. 16.) bei 2011-04-13 patvarkymu areštuotos A. L. priklausančios transporto priemonės (vykd. b. l. 17-18.). Iš 2015-08-07 gyventojų registro tarnybos išrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) A. L. vedė A. L. (vykd. b. l. 24.). SODROS duomenimis A. L. dirba UAB „Kristiana“ (vykd. b. l. 26.). 2015-08-10 Centrinės Hipotekos įstaigos duomenimis A. L. galiojančių vedybų sutarčių registre nėra (vykd. b. l. 27.). 2015-08-10 antstolė priėmė patvarkymą „Dėl skolininko sutuoktinei priklausančio darbo užmokesčio arešto, kuriuo, be kita ko, patvarkė areštuoti skolininko A. L. sutuoktinės A. L. darbo užmokesčio, gaunamo iš UAB „Kristiana“ dalį, viršijančią vieną minimalų mėnesinį darbo užmokestį, bet ne daugiau kaip 1301,66 Eur bendroje sumoje, pervedant ją į antstolės depozitinę sąskaitą (vykd. b. l. 28.). Byloje nėra pateikta duomenų, kad A. L. vardu atidarytose banko sąskaitose buvo pakankamai lėšų išieškojimui įvykdyti. Teismas vertina, kad antstolė, priimdama patvarkymą dėl išieškojimo iš A. L. darbo užmokesčio, laikėsi įstatyme numatytos išieškojimo iš skolininko turto eilės. Kartu teismas pažymi, kad šie antstolės veiksmai buvo adekvati priemonė, siekiant išsaugoti skolininko turtą, iš kurio būtų galima įvykdyti išieškojimą.

Teismas nesutinka su pareiškėjos A. L. argumentu, kad prievolė atsirado iki santuokos sudarymo ir todėl skola negali būti išieškoma iš jos darbo užmokesčio.

CK 3.110 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo. Tačiau šioje nuostatoje yra ir išlyga, kuri nurodo, kad asmeninė skola gali būti išieškoma, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad skolininko A. L. skola pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-12108-151/2010 yra asmeninė A. L. prievolė, susidariusi iki jo santuokos su pareiškėja A. L. sudarymo. Tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad išieškojimas pagal minėtą prievolę negali būti nukreipiamas į A. L., kaip skolininko sutuoktinės, darbo užmokestį. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.112 straipsnis ir CPK 666 straipsnis numato, jog kai skolininkas yra fizinis asmuo ir skola yra šio asmens asmeninė prievolė, tai vykdant išieškojimą yra išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Pirmiausia yra išieškoma iš turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, o to turto nepakankant, gali būti vykdomas išieškojimas iš bendro turto sutuoktinio dalies. Įvertinus, kad skolininkas nedirba, jokių pajamų negauna, neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas ir tai, kad santuoka tarp A. L. ir A. L. nėra nutrūkusi, antstolė 2015-08-10 patvarkymu pasiūlė kreditoriui UAB „Mokilizingas“ vadovaujantis CPK 667 str. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe, be kita ko, yra pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. CPK 667 str. 1 d. numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Todėl antstolio patvarkymu pirmiausia areštuojamas turtas ar piniginės lėšos ir tik po to kreipiamasi į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į jos darbo užmokestį, nes nėra teismo nutarties, kuria būtų nustatyta turto/pajamų dalis, esanti bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu A. L., atmestini, kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad iš Teismų informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, jog 2015 m. gruodžio 15 d. Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-22387-924/2015 yra iš dalies patenkintas pareiškėjo UAB „Mokilizingas“ pareiškimas suinteresuotiems asmenims A. L., A. L., antstolei A. A. dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Teismas sprendžia, kad vykdomojoje byloje nesant duomenų, jog santuoka tarp A. L. ir A. L. yra nutrūkusi, bei kad sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį, o taip pat nesant įsiteisėjusios teismo nutarties dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, antstolė A. A., nustačiusi, kad A. L. nedirba, jokių pajamų negauna, neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, pagrįstai vykdė išieškojimą iš A. L. sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio (CK 3.88 str. 1 d. 5 p., CPK 667 str., 688 str.).

Įvertinus nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, teismas konstatuoja, kad 2015-08-10 antstolės A. A. patvarkymas „Dėl skolininko sutuoktinei priklausančio darbo užmokesčio arešto“ vykdomojoje byloje Nr. 0036/11/00668 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos A. L. skundą, dėl 2015-08-10 antstolės A. A. patvarkymo „Dėl skolininko sutuoktinei priklausančio darbo užmokesčio arešto“ vykdomojoje byloje Nr. 0036/11/00668 panaikinimo, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.